“Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bepriežiūrį gyvūną sulaikiusiems asmenims siūlytina per 3 dienas kreiptis į savivaldybę, policiją ar gyvūnų globėją. Jeigu bepriežiūrį gyvūną augintinį sulaikęs asmuo negali pasirūpinti gyvūnu augintiniu, siūlytina iš karto kreiptis į artimiausią gyvūnų globėją. Jei asmuo neturi interneto ar nemoka juo naudotis, jis visada gali paprašyti veterinarijos gydytojo, į kurį kreipėsi, surasti Internete artimiausią gyvūnų globėją.” – Aplinkos ministerija (AM).
Atrodo, kad juokaujam? Nelabai. Atsimenate mūsų įrašą apie tai, kad dėl duomenų apsaugos gyvūnus augintinius radę žmonės dažnai užstringa su jais, nes veterinarijos klinika, net jei randa mikroschemą, negali duoti šeimininkų kontakto, o tik patys jiems paskambinti? Tačiau jei šeimininkas tuo metu neatsiliepia ar susisiekti neišeina, gyvūną radęs žmogus lieka stovėti su tuo gyvūnu ir daryti neaišku ką, nes privačios veterinarijos klinikos neturi rūpintis pamestais gyvūnais?
Dėl šios situacijos mesm kreipėmės į AM , kuri yra atsakinga už gyvūnų ženklinimą ir dar daugybę kitų gyvūnų gerovės klausimų. Kreipėmės ne raštu, o asmeniniu laišku, paaiškinančiu, kad taip, kaip veikia įstatymas, sudaromos problemos pasimetusiam gyvūnui greičiau grįžti namo ir našta užkraunama niekuo dėtam piliečiui, tikėdamiesi betarpiško bendradarbiavimo ir bendro pamąstymo, kaip tą problemą būtų galima spręsti ar bent patobulinti sistemą.
Gavome atsakymą. Šalto teisinio rašto pavidalu. Raštas aiškina, kaip veikia įstatymas, nors to mes neprašėme ir iš mūsų kreipimosi turėtų būti labiau negu aišku, kad mes žinome, kaip veikia įstatymas – šūdinai.
Kadangi kėlėme klausimą, kad savivaldybės, atsakingos už bepriežiūrius gyvūnus, vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirba, AM mano, kad tuomet dėl rastų gyvūnų žmonės turi kreiptis į:
1. Policiją. Nes policija tikrai neturi, ką veikti, žmogžudystės, vagystės, kiti baisūs dalykai nevyksta, todėl nuo šiol jie važinės paimti rastų gyvūnų. Ką toliau su jais darys – nežinia. Ką AM galvoja, neaišku.
2. Gyvūnų globėją. T.y. prieglaudą. Įstaigą, dažniausiai ne pelno siekiančią, kuri ir taip sprendžia pasekmes to, kad šalis nesusitvarko su benamiais gyvūnais: sterilizacijų ir švietimo iš valstybės vis dar kritiškai trūksta, na bet čia atskira tema. Tai dabar AM galvoja, kad jie štai savo darbelį atidirba už mokesčių mokėtojų pinigėlius, duris uždaro ir ilsisi, o iš žmonių paramos ir savanorių pagalba veikiančios, gyvūnais ir taip ne savo noru pertekusios prieglaudos turi priimti pamestus gyvūnus.
Be akivaizdaus absurdo dar liūdniau tai, kad ši situacija puikiai parodo institucijos, dirbančios su gyvūnų gerove, požiūrį. Beje, šiai institucijai pavaldi ir VMVT. Kokių teigiamų pokyčių su tokiu požiūriu galime tikėtis?
