Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme žiaurus elgesys skirstomas į tyčinius gyvūno sužalojimus ir į nepriežiūrą, t. y. veterinarinių paslaugų, maisto ir vandens, pastogės ir t. t. nesuteikimą. Be išsamaus tyrimo kartais sunku atpažinti, ar tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu, ar ne.
Dažnu atveju, visuomenei susirūpinimą kelia įvairūs faktoriai, tokie kaip, gyvūnai laikomi voljeruose, kurie retai valomi, gyvūnų laikymas pririšant grandinėmis prie būdų, gyvūnų laikymas lauke be pastogės, be vandens bei maisto atsargų ir pan. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių nelieka abejingi gyvūnų gerovės pažeidimams ir kreipiasi į mus.
Visai neseniai gavome pranešimą, kuriame buvo nerimaujama dėl Piktuižių kaime laikomo šuns – šuo gyvena prie apleisto namo esančioje būdoje, parištas 2 m grandine. Pranešus pareigūnams apie šią situaciją, nedelsiant buvo sureaguota – atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas laikomas pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus: pamaitinamas ir girdomas, turi pastogę, yra lankomas šeimininkų ir pan.
Tačiau gyvūnas laikomas pririštas būdoje prie namo, KURIAME NIEKAS NEGYVENA. Pasakysit – tai gi saugo namą? Tai ką jau tas vargšas šunelis pririštas vos ant kelių metrų grandinės apsaugos…
Šunys yra socialūs gyvūnai, kontakto jie ne tik nori, jiems jis yra būtinas. Įsivaizduokite save, ne tik pririštą prie būdos, bet ir pasmerktą vienatvei kiauras dienas. Neskamba gerai, tiesa?
Ir čia kyla klausimas: ar užtikrinti minimalius gyvūnų gerovės standartus yra pakankama? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kaip Jūs manote?
Nors iš pradžių buvo sutarta, kad šunelį šeimininkas gražiuoju atiduos, vis tik jis persigalvojo, žadėdamas jį išsivežti pas save namo. Tikimės, kad taip ir atsitiks, na o kol kas daugiau nieko tokioje situacijoje padaryti ir negalime, tik tikėtis, kad ilgainiui ne tik fizinė, bet ir emocinė gyvūnų būklė Lietuvoje pradės žmonėms rūpėti.
Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
O pabaigai pasikartosime – žmonės, kam jus laikote gyvūnus, jei jų nemylite?
