Apie tokį dalyką, kaip hidroterapija, turbūt jau esate girdėję. Tačiau dažnai taikomas žmonėms, iki šiol retai buvo pasitelkiamas gerinti augintinių sveikatą. Sunku patikėti, tačiau Lietuvoje specializuotos vietos netgi nebuvo! Na, bet turim gerą žinią vilniečiams – liepos mėnesį duris atvėrė ilgai planuotas pirmasis smulkių gyvūnų hidroterapijos centras Lietuvoje „Rubis“, į kurį projekto „Draugiški Gyvūnams“ ambasadorė Dina ne tik spėjo užsukti ir pati išbandyti, bet ir įdomių bei motyvuojančių istorijų išgirsti.
Taigi, kas ta hidroterapija ir kodėl ji taip reikalinga?
Hidroterapija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia vandens gydymas. Tai – neatsiejama gydymo proceso dalis augintiniams po traumų ar su įgimtomis motorikos problemomis, saugiausia svorio metimo priemonė ir puikus būdas norintiems socializuoti savo augintinius. Stiprus nesvarumo pojūtis ir raminanti vandens rezistencija leidžia atlikti neskausmingus ir saugius pasyvius judesius, todėl seanso metu sąnariams tenka mažesnė apkrova, nei atliekant tuos pačius pratimus sausumoje. Tai reiškia, kad sportuodamas gyvūnas nepatiria jokio skausmo ir taip yra skatinamas judėti.
Įdomus faktas! Hidroterapijos seansai atliekami šiltame vandenyje (apie 30‘C). Atrodo karštoka, tačiau šaltame vandenyje susiaurėja kraujagyslės, esančios prie odos ir paviršinių raumenų, o to pasekmė – sutrikusi kraujotaka ir sumažėjęs raumenų veiklos efektyvumas. Bijoti, kad šuniukas perkais nereikia, nes treneriai visuomet duoda galimybę atvėsti ir atsikvėpti.
Hidroterapijos centro „Rubis“ istorija.
Visos geros iniciatyvos kyla iš istorijų, todėl apie centro įkūrimo istoriją pasiteiravome vienos iš įkūrėjų ir centro trenerių – Jolantos.
„Mūsų mylimam pudeliui Rubiui buvo diagnozuota displazija. Diagnozė lėmė, kad teko atsisakyti taip mylimų Agility treniruočių, riboti fizinį krūvį, o judriam šuniui tai padaryti buvo labai sudėtinga. Kreipėmės į pačius geriausius Lietuvos ir užsienio specialistus, galinčius padėti šioje situacijoje, ir visi vieningai teigė – plaukimas padėtų sustiprinti raumenis, šuniui mažiau skaudėtų, galbūt pavyktų išvengti operacijos. Lietuvoje tokių paslaugų niekas neteikė, todėl nusprendėme būti pirmieji – padėti ir sau, ir kitiems.
Patys esame emigrantai, grįžę į Lietuvą po 10 metų praleistų Anglijoje. Ten ir sužinojome apie hidroterapiją smulkiems gyvūnams ir jos teikiamą naudą. Taigi, mečiau darbą finansų srityje ir stačia galva nėriau į reabilitacijos smulkiems gyvūnams mokslus. Na, o hidroterapijos centras „Rubis“ yra fizinis svajonės variantas“.
Kokios paslaugos, kaina ir kur rasti šį centrą?
Šiuo metu klientams siūlomi individualūs seansai baseine, kurių kiekvienas yra individualus ir adaptuojamas pagal poreikį. Pavyzdžiui, augintiniams, su judėjimo problemomis daugiau atliekami įvairūs pratimai vandenyje, o gyvūnai, kurių tikslas numesti svorio arba sutvirtinti raumenų masę, daugiau laiko praleidžia plaukiodami. Seanso metu specialistas visą dėmesį skiria vienam augintiniui – dirba su juo, stebi pulsą, įvertina, ar nėra problemų. Šeimininkai viso seanso metu gali (ir rekomenduojama) būti kartu, tačiau į vandenį lipti nereikės.
Seanso trukmė – iki valandos. Į seanso trukmę įeina: dušas prieš ir po baseino, seansas baseine ir džiovinimas. Seanso kaina – 17 eurų.
Visų norinčių atvykti ir išbandyti centras laukia adresu Buivydiškių 12A, Vilnius.
Artimiausiu metu centras planuoja įsigyti vandens bėgimo takelį, svarsto apie masažo galimybes.
Na, o jei dar neįtikinom, sąrašas naudų, kurias jūsų augintinis gaus iš hidroterapijos:
Daugiau apie gyvūnams draugiškas vietas galite skaityti www.draugiskigyvunams.lt
Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Šiais modernios ir atsakingos visuomenės laikais dauguma gyvūnų savininkų tinkamai rūpinasi jų priežiūra bei gerove. Tačiau vis dar tenka susidurti su įvairiais naminių augintinių nepriežiūros atvejais.
Į Všį „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) rugpjūčio mėnesį kreipėsi neabejingi kaimynai dėl asocialių asmenų bute laikomų dviejų šunų. Liudininkai tvirtino, kad gyvūnai nėra išvedami į lauką, gamtinius reikalus atlieka bute, dėl to sklinda baisus dvokas, o jų šeimininkai į kaimynų skundus nereaguoja. GGI savo ruožtu rugpjūčio 22 dieną kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl gyvūnų laikymo taisyklių ir gyvūnų gerovės pažeidimo. Pranešime buvo prašoma patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas, skiepų pažymėjimus ir kitą, su jų gerove susijusią informaciją.
Gautame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojo atsakyme buvo nurodyta, kad ši situacija kartojasi ne pirmus metus ir pranešime minimų šunų savininkų jau ne kartą buvo prašyta geranoriškai atiduoti gyvūnus Vilniaus globos namams, bet šie tai daryti kategoriškai atsisakė. Jiems taip pat buvo skirta ir viena administracinė nuobauda. Visgi Vilniaus miesto savivaldybės administracija po GGI kreipimosi tęsė veiksmus ir rugpjūčio 26 dieną kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl pagalbos sprendžiant problemą.
Apie galimai neprižiūrimus gyvūnus taip pat buvo informuota ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT). Šios tarnybos darbuotojai rugsėjo 2 dieną turėjo atlikti patikrinimą, bet šunų savininkai tikrintojų tiesiog neįsileido ir bendrauti atsisakė. Galiausiai, rugsėjo 5 d., buvo atliktas pakartotinis VMVT patikrinimas, tik šį kartą jau ir su Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnais bei policija. Patikrinimo metu gyvūnai buvo sėkmingai perduoti UAB „Grinda“ Vilniaus globos namams, o gyvūnų savininkė yra iškviesta į Vilniaus VMVT, kur jai bus taikoma nuobauda dėl neskiepytų gyvūnų laikymo.
Situaciją UAB “Grinda”, Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė pakomentavo taip: “2019 m. rugsėjo 6 d. iš Geležinio Vilko gatvės buvo pristatyti du šunys. Apžiūrėjus veterinarijos gydytojui vienam šuniui klinikinių ligos požymių nepastebėta, tačiau kitas sunkiai vaikšto (dėl per didelio kūno svorio ir senyvo amžiaus). Dokumentų apie prieš tai atliktas vakcinacijas šeimininkai nepateikė. Juos vakcinavome polivalentine vakcina. Šiuo metu abu šunys yra karantinuojami, po karantino laikotarpio bus dovanojami. Šunys yra vyresnio amžiaus (vienam iš jų yra apie 14 metų), tad natūralu, kad pasikeitusios gyvenimo sąlygos jiems sukelia stresą. Gyvūnai konfiskuoti nebuvo. Stengiantis greičiau išspręsti susiklosčiusią situaciją, savininkė pati pateikė raštišką gyvūnų atsisakymą.”
Norime pasidžiaugti, kad šį kartą GGI bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojais, VMVT bei policija buvo sėkmingas ir tikimės, kad jų laukia geresnis gyvenimas nei iki šiol.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. Prisidėkime prie savo visuomenės modernėjimo visi drauge.
Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
VšĮ „Zooparkas“, įsikūręs Trakėnų kaime, Kalvarijos savivaldybėje, gyvuoja jau 11 metų. Kaip skelbia pats zoologijos sodas, jame gyvena įvairių egzotinių ir naminių gyvūnų, tarp kurių nemažai kanopinių. Nors jis veiklą vykdo jau daugiau nei dešimtmetį, panašu, kad jo darbuotojai iki šiol neišmoko tinkamai pasirūpinti laikomais gyvūnais.
2019 m. liepos 29 d. viena lankytoja užfiksavo gyvūną, kuris vos galėjo paeiti – dėl nesutvarkytų kanopų buvo išsikraipiusios jo kojos. Nelaisvėje laikomų kanopinių gyvūnų kanopos privalo būti tvarkomos reguliariai, o iš moters atsiųstos nuotraukos matėsi, kad tai yra ilgalaikė nepriežiūra, galėjusi ne tik sukelti gyvūnui nepatogumą bei skausmą, bet ir negrįžtamai sužaloti jo sveikatą. Kanopinių gyvūnų priežiūros problema Lietuvoje yra gan opi. Tokių atvejų dažnai pasitaiko ne tik ūkiuose, bet ir viešuose, lankomuose objektuose, kur prie gyvūno nepriežiūros problemos prisideda ir netinkamo pavyzdžio rodymas lankytojams.
Dėl šio atvejo 2019 m. liepos 30 d. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Kalvarijos skyrių. Savo pranešimu siekėme, kad VMVT nubaustų Kalvarijos VšĮ „Zooparką“ už konkretų nuotraukoje užfiksuotą nepriežiūros atvejį, o taip pat atliktų gyvūnų laikymo sąlygų patikrinimą ir įvertintų, ar problema jau yra išspręsta, nes lankytojai zoologijos sodo administracijai dėl šio atvejo buvo pateikę pastabą.
Neilgai trukus GGI sulaukė atsakymo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kalvarijos VMVT atliko neplaninį patikrinimą minėtame zooparke ir nustatė, jog gyvūnų su pažeistomis ir užaugusiomis kojų nagomis nerasta.
Džiugu, kad zoologijos sodo administracija iki VMVT patikrinimo išsprendė problemą, tačiau dažnu atveju gyvūnų savininkai negauna net įspėjimo už anksčiau padarytus bei užfiksuotus pažeidimus, dėl kurių buvo kreiptasi. Kadangi tokios situacijos pasitaiko dažnai, GGI padavė VMVT į teismą. Skundas paduotas dėl konkretaus atvejo – „HBH Juozo Bravoro“ ožkų, šeriamų nerūšiuotomis atliekomis nuo lankytojų stalų su visais čekiais ir dantų krapštukais. Nors GGI pranešime, siųstame VMVT, pažeidimas buvo užfiksuotas, nuvykę į vietą VMVT darbuotojai pažeidimo nerado. Tikėtina, kad maitinimo vieta jau buvo sutvarkyta, arba ožkos buvo viską suvalgiusios.
GGI siekia, kad tiek vienu, tiek kitu aptariamu atveju būtų suformuota vieninga praktika ir savininkai gautų bent įspėjimą dėl pirmą kartą padaryto pažeidimo, kas priverstų juos gerai pagalvoti prieš darant pakartotinus pažeidimus, nes kiekvieną sekantį kartą vien įspėjimu neatsipirktų. Todėl tikisi ir deda visas pastangas į tai, kad ilgainiui Lietuvos žmonių mąstymas pagaliau pasikeistų ir gyvūnus laikančios įstaigos bei asmenys sąmoningai pažeidimų nedarytų – juk kalbame apie elementarius bazinius gyvūnų poreikius, o ne suteikiamas išskirtines sąlygas.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams
Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Gyvūnų gerovė – labai plati sąvoka, apimanti ne tik jų sveikatos būklę, bet ir psichologinę būseną. Taip apibūdinami gyvūnų auginimo, žudymo bei kitokio elgesio su jais klausimai, diskutuojama apie jų ir žmonių santykį, keliami klausimai dėl gyvūnų apsaugos bei teisių. Nors Lietuvoje veikiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas reglamentuoja administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, pasitaiko jo pažeidimų, kuriuos išspręsti nėra paprasta.
Dažnai visuomenėje vyrauja du požiūriai, priešingos pozicijos, kada pirmuoju atveju manoma, jog gyvūnai nėra sąmoningi, todėl jų gyvenimo kokybės klausimai neturėtų būti labai aktualūs: svarbu užtikrinti minimalias sąlygas išgyventi, siekiant gauti vienokią ar kitokią naudą žmogui. Kitu atveju teigiama, jog jie sugeba jausti tam tikras emocijas, turi individualius poreikius, todėl privaloma rūpintis tinkamomis gyvenimo sąlygomis, nesukeliant nereikalingo skausmo, diskomforto bei atsižvelgiant į gyvūno rūšį, veislę ar kitus kriterijus. Pastarasis požiūris veda link aukštesnio gyvūnų gerovės supratimo ir tampa vis aktualesnis daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje.
Kaip viskas vyksta mūsų šalyje? Gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymasis prižiūrimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), jame ne mažą vaidmenį atlieka ir miestų savivaldybės, tiesiogiai susiduriančios su esamomis problemomis bei policija. Gerovės politikos formavimu užsiima Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), teikianti įvairius pasiūlymus bei rekomendacijas. Pateikiamose metinėse VMVT ataskaitose teigiama, jog apie trečdalis gaunamų pranešimų dėl įvairių pažeidimų pasitvirtina, o gyvūnų gerovė palaipsniui gerėja. Šiais klausimais Lietuvoje taip pat užsiima įvairios organizacijos, tokios, kaip Všį „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI), kurios tikslas yra spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui.
„Dažnai sprendžiame situacijas, kada už gyvūno nepriežiūrą, žiaurų elgesį ar netinkamas laikymo sąlygas savininkui skiriamas įspėjimas ar labai mažo dydžio bauda. Taip pat būna atvejų, kada pažeidimų iš viso nerandama, nors tuo metu, kai jie (dažniausiai nuotraukomis) fiksuojami neabejingų žmonių ar mūsų organizacijos savanorių, tai yra akivaizdu. Dėl šios priežasties dažnai susiduriame su jų pasikartojimais. Praktikoje pasitaiko ir atvejų, kada gyvūnų gerovės politiką formuojančios institucijos kai kuriais klausimais nesutaria su ją vykdančiomis, pavyzdžiui, dėl kanopinių gyvūnų pančiojimo, kadangi esami teisiniai aktai palikti pakankamai laisvoms interpretacijoms“, – patirtimi dalinasi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Pastaraisiais metais GGI susidūrė su keletu arklių pančiojimo atvejų, kuriuos ir skirtingų miestų VMVT įvertino labai skirtingai. Vienais atvejais arklių šeimininkams įspėjimai pagerinti gyvūno laikymo sąlygas skirti, kitais atvejais pažeidimų nenustatyta, nors situacijos analogiškos. Todėl GGI raštu kreipėsi žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį bei VMVT direktorių Darių Remeiką su prašymu spręsti dėl būtinybės reglamentuoti pančiojimo draudimą ir tokiu būdu pašalinti teisinį nihilizmą bei institucinių sprendimų prieštaringumą, užtikrinant vienodą ir nuoseklų viešąjį administravimą.
Abi institucijos pateikė skirtingus atsakymus – VMVT nurodo, jog Lietuvos teisės aktai nenustato tiesioginio draudimo pančioti ūkinius gyvūnus, nebent tai turi neigiamos įtakos jų sveikatai. ŽŪM specialistų nuomone, pančiojimas turi būti laikomas gyvūno judėjimo laisvės ribojimu: „Dėl dažno pančių naudojimo palaipsniui išsivysto sausgyslių traumos, galūnių deformacijos ir kt. ligos, kurios ne visada iš karto pastebimos, pančiojimas apriboja gyvūno galimybes ėsti, juk gyvūnas tuo pat metu eina ir ėda, ribojama gyvūno laisvė atsigulti ir atsistoti. Arklio atsistojimo amplitudė yra gerokai didesnė nei jam tai leidžia padaryti supančiotos galūnės“. Kadangi vieningo atsakymo institucijos nepateikia, klaidinami ir kanopinius gyvūnus auginantys asmenys, ir praktikoje su galimais pažeidimais susiduriantys specialistai. Dėl šios priežasties, GGI toliau bendrauja VMVT ir ŽŪM dėl vieningo pančiojimo traktavimo bei būtinybės jį suprasti kaip žiaurų elgesį su gyvūnu.
Daug diskusijų sukėlė ir šių metų gegužę socialiniuose tinkluose pasirodžiusios Šilutės rajone nukankintos karvės nuotraukos, kuriose aiškiai matoma itin prasta jos būklė, kada likę kaulai ir oda, o vėliau – jau nebegyvas gyvulys, grandine pririštas prie automobilio ir tempiamas žeme. GGI kreipėsi į atsakingas institucijas, kurios patikrinimo metu rado nugaišusį gyvūną ir nustatė, kad jis sirgo ir kankinosi apie mėnesį, o vėliau, netinkamu būdu, buvo bandytas nutempti utilizavimui. Nors ūkyje rasta ir kitų pažeidimų, gyvūnų savininkei skirta pusė minimalios baudos – 25 EUR ir surašytas protokolas.
Siekdama, kad mėnesį laiko be veterinarinės pagalbos besikankinusios karvės savininkė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, GGI su pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono policijos komisariatą. Tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ūkininkei surašytas administracinio nusižengimo protokolas. „Tokios situacijos pasitaiko gana dažnai, kada, nepaisant itin žiauraus elgesio su gyvūnu, sukeliant jam kančias, skausmą ir mirtį, atsakingas asmuo išsisuka labai paprastai, su maža bauda ar įspėjimu. Mūsų pareiga – spręsti tokias situacijas ir siekti, kad taip besielgiantys žmonės būtų nubausti, o tokių atvejų mažėtų. Jei norime gyventi socialiai atsakingoje visuomenėje, turi keistis ir institucijų, ir gyvūnų augintinių, ir aplinkinių žmonių požiūris“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Kitas žiaurus atvejis, kada gyvūnų šeimininkas išvengė atsakomybės – Šilalėje į maišą įkišti ir paskandinti šuniukai. Keturis neseniai pasaulį išvydusius gyvūnus nuskandinęs asmuo kaltę turėjo išpirkti viešaisiais darbais. Išgertuvių metu tokia mintis kilo šuniukų šeimininkui – šio nusikaltimo užsakovui, kuris liko nenubaustas. GGI, siekdama, jog ir gyvūnų savininkas sulauktų pelnytos bausmės, kreipėsi į atsakingas institucijas ir pasiekė, jog jo namuose būtų atlikta krata ir konfiskuoti kiti laikomi šunys. Deja, kratos metu pareigūnai kitų gyvūnų neberado, o jų šeimininkas tvirtino, kad dalį padovanojo nepažįstamiems asmenims, o likusieji netikėtai pabėgo.
„Valstybės teisinėje sistemoje, skiriant bausmę tiek už administracinį nusižengimą, tiek už nusikalstamą veiką, turėtų būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. bausmė turėtų būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ar įvykdytai nusikalstamai veikai. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti nusižengusį ar nusikaltusį individą, kad šis susilaikytų nuo pažeidimų darymo ateityje. Kai skiriamos mažos baudos, įspėjimai, ar nusižengusieji išvis išvengia bausmės, tikėtina, kad taip lengvai „išsisukęs“ asmuo toliau tęs savo veiklą tokiu būdu, kaip elgėsi iki šiol“, – nuomonė dalinasi GGI teisininkas Andrius Pliuskys.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.
Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA
Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Atsidarius Pakruojo dvaro internetinę svetainę, galima iš karto išvysti gyvūnų nuotraukas ir atskirą skirsnį, kuriame aprašomos pramogos su gyvūnais. Rašoma, kad atvykę turės galimybę juos paglostyti ir net pašerti. Tačiau nuotraukos ir sukurti aprašai ne visai atitiko tikrovę.
2019 m. liepos 31 dieną VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) gavo pranešimą apie Pakruojo dvare netinkamomis sąlygomis narvuose laikomus paukščius. Nuotraukose buvo užfiksuoti vaizdai, kaip paukščiai karštą dieną buvo pririšti ir palikti ant tiesioginių saulės spindulių be galimybės prieiti prie vandens. Tad iš karto buvo kreiptasi į Pakruojo rajono Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT) ir taip pat į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos ir apsaugos departamentą (toliau – AAM) pranešant apie galimus pažeidimus.
Perskaičius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir VMVT direktoriaus įsakymą dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, buvo būtina įsitikinti, ar Pakruojo dvare nėra dar daugiau rimtų nusižengimų. Taigi, GGI savo pranešime, skirtame Pakruojo rajono VMVT, paminėjo svarbiausius punktus į ką būtina atsižvelgti: ar gyvūnai nepatiria streso, ar nesuvaržytos jų gyvybinės funkcijos ir veiklos, ar yra atsižvelgiama į natūralius kiekvienos rūšies gyvybinius ciklus, temperatūros režimą, šviesos ir tamsos proporcijas, ar susirgę gyvūnai gydomi, ar laikomieji narvuose yra apsaugoti nuo skersvėjų, kritulių, saulės, kitų stresą sukeliančių dirgiklių ir taip pat, ar jie yra aprūpinami vandeniu ir pilnaverčiu maistu.
2019 m. rugsėjo 2 dieną GGI gavo atsakymą iš AAM. Specialistai atlikę patikrinimą Pakruojo dvare rado pranešimą patvirtinančių pažeidimų. Laukiniai paukščiai buvo netinkamai auginami narvuose ir kaltininkas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius ir nuostatas. Jam buvo duotas privalomasis nurodymas nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Nors ilgą laiką į paukščius buvo žiūrima kaip į nemąstančius gyvūnus, dabar yra atliekama vis daugiau tyrimų, įrodančių, kad paukščiai yra daug protingesni, nei buvo manyta anksčiau. Dviejų pastarųjų dešimtmečių tyrimų rezultatai rodo, kad paukščiai pagal protinius gebėjimus nenusileidžia primatams. Vieni sparnuočiai, norėdami suvilioti patelę, bando ją sužavėti kuriant piešinius iš žiedų, uogų, ar net stiklo gabalėlių. Kiti dešimčių kilometrų žemės plotuose paslepia per trisdešimt tūkstančių sėklų ir po kelių mėnesių vis tiek atsimena, kur jų ieškoti. Kiti gali skaičiuoti, spręsti matematinius uždavinius, suvokti pagrindinius fizikos principus, prisiminti praeitį ir net planuoti ateitį.
Nors ir paukščiai puikiausiai save suvokia ir gali atpažinti savo atvaizdą veidrodyje visai kaip drambliai, šimpanzės, delfinai ir žmonės, šiandien vis tiek dar galima rasti begales žmonių, kurie paukščius mato, kaip pramogą ir puošmeną savo sodybose ar kiemuose. Retai yra susimąstoma apie skraidymą – paukščio prigimtį, kurią savavališkai nusprendžiama atimti tenkinant savo poreikius ir neįsigilinant apie laukinių gyvūnų laikymo taisykles.
GGI visus kviečia nelikti abejingais matant neprižiūrimus gyvūnus ir taip pat skatina neuždaryti paukščių narvuose. Apie tai kalba ir GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė: “Man sunku suprasti, kas gali būti gražaus iš narve uždaryto paukščio, nes visas jo grožis, kaip ir visa jo laimė – tai sklendimas danguje. Tikimės, kad žmonių grožio samprata šiuo klausimu keisis ir šis reiškinys galiausiai išsigyvendins, o kol kas GGI šviečia žmones bei džiaugiasi, kad jie jau atkreipia dėmesį ne tik į kitų gyvūnų, bet ir paukščių netinkamas laikymo sąlygas bei apie jas praneša”.
Laukinius žirgus žmonės pradėjo jaukinti dar akmens amžiuje, 5000 metų atgal. Apie tai kalba petroglifai – piešiniai, iškalti ant uolų, kuriuose arkliai ne tik traukia žagrę, bet ir, poromis įkinkyti į vežimą, veža saulę dangaus skliautu. Šiais laikais jie dažnai paverčiami darbo įrankiais, neatsižvelgiant į natūraliai susiformavusius jų poreikius bei neužtikrinant komfortabilių laikymo sąlygų.
Viena iš didžiausių šiomis dienomis pasitaikančių problemų yra arklių pančiojimas, t.y. pančio uždėjimas ant gyvulio kojų judėjimui suvaržyti, o jo pasekmės – sausgyslių traumos, iškrypę bei sutinę sąnariai, deformuotos kanopos bei žaizdos.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – „GGI“) ne kartą susidūrė su tokiais arklių judėjimo varžymo atvejais bei kreipėsi į atsakingas institucijas, tačiau vyrauja labai skirtingos praktikos. Dažniausiai, jei patikrinimo metu atsakingi asmenys neranda akivaizdžių, gyvybei pavojų keliančių sužalojimų, savininkai lieka nenubausti. Rečiau – būna įpareigoti pančius nuimti bei gauna įspėjimą pagerinti gyvūno laikymo sąlygas.
Dar 2018 m. rugpjūtį VšĮ „Šaulių letenėlė“ savanorei Kairių aplinkkelyje užfiksavus arklį surištomis kanopomis, kreiptasi į Šiaulių apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Pareigūnai nurodytoje vietoje užfiksavo pažeidimus (gyvūno judėjimo laisvės suvaržymą), nuėmė laisvą judėjimą varžančius pančius bei įspėjo savininką.
2019 m., dėl analogiškų atvejų Vilniuje ir Kelmėje, kada arkliai laikomi supančiotomis kanopomis, „GGI“, kartu su Žirgų globos asociacija (toliau – „ŽGA“), kreipėsi į minėtų miestų Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT) dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, netinkamų jų laikymo sąlygų, apribojant galimybę judėti ir sukeliant stresą, baimę, kančias, bei žalingas pasekmes sveikatai ir gerovei. Gautame atsakyme dėl Vilniaus atvejo nurodoma, kad gyvūno rasti nepavyko, o pateiktose nuotraukose nematyti, jog pančiojimui naudojamos priemonės yra sužalojusios gyvūną ir toks jo laikymas nepriskirtinas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Kelmės VMVT pareigūnai, atlikę neplaninį patikrinimą, pažeidimų rado bei įspėjo savininką pagerinti gyvūno laikymo sąlygas.
Kadangi skirtingi VMTV padaliniai/skyriai skirtingai vertina arklių pančiojimo faktą (Šiaulių ir Kelmės tai pripažįsta Gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimu, o Vilniaus – ne), „GGI“ raštu kreipėsi žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką bei VMVT direktorių Darių Remeiką su prašymu spręsti dėl būtinybės reglamentuoti pančiojimo draudimą ir tokiu būdu pašalinti teisinį nihilizmą bei institucinių sprendimų prieštaringumą, užtikrinant vienodą ir nuoseklų viešąjį administravimą. Kartu pateikti visų trijų minėtų atvejų aprašymai.
Gautame VMVT direktoriaus D. Remeikos atsakyme nurodoma, jog Lietuvos teisės aktai nenustato tiesioginio draudimo pančioti ūkinius gyvūnus, nebent tai turi neigiamos įtakos jų sveikatai, t.y. gyvūnai kankinami arba žalojami. Nurodoma, jog įstatymo pakeitimai, kuriems būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis, turėtų neprieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams.
Pabrėžtina tai, jog, VMVT nuomone, mūsų šalyje arklius ir galvijus pančioja smulkūs ūkininkai, neturintys galimybės apsitverti ganyklų, o taip pat – senyvi žmonės, kurie tai daro nuo seno arba dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, kada tampa sunku suvaldyti gyvulius ganyklose bei užtikrinti aplinkinių saugumą, pvz. siekiant, kad gyvūnas neištrūktų iš privačios teritorijos ir tai pateisina Tuo tarpu „GGI“ ir „ŽGA“ nemano, kad gyvūnų gerovės standartas gali varijuoti priklausomai nuo gyvūno savininko amžiaus ar asmeninių įpročių. Jei galimybės pasirūpinti gyvūnu tinkamai neturi – jo ir laikyti neturi.
Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) specialistų nuomone, pančiojimas turi būti laikomas gyvūno judėjimo laisvės ribojimu. Gautame atsakyme pažymima, kad „dėl dažno pančių naudojimo palaipsniui išsivysto sausgyslių traumos, galūnių deformacijos ir kt. ligos, kurios ne visada iš karto pastebimos, pančiojimas apriboja gyvūno galimybes ėsti, juk gyvūnas tuo pat metu eina ir ėda, ribojama gyvūno laisvė atsigulti ir atsistoti. Arklio atsistojimo amplitudė yra gerokai didesnė nei jam tai leidžia padaryti supančiotos galūnės“.
Specialistai nepritaria ir VMVT nuomonei dėl „GGI“ bei „ŽGA“ pateiktų konkrečių atvejų traktavimo, kai nurodoma, kad pančiojimas padeda užtikrinti aplinkinių saugumą: „Iš nuotraukų matyti, kad supančioti arkliai ganosi prie kelio. Tai nesaugu ne tik gyvūnams, bet ir pravažiuojančioms transporto priemonėms ir šiuo atveju pančiojimas neužtikrina, kad gyvūnas ir supančiotas neįšoks į važiuojamąją dalį ir nepadarys žalos“.
Anot jų, arklių laikytojai turi sudaryti atitinkamas sąlygas arklių laikymui ir laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatos, kuri yra aiški ir neturi būti traktuojama kaip kam palankiau. Pateiktame atsakyme pažymima, jog ŽŪM specialistai rekomenduoja VMVT papildyti Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus, įtraukti nuostatas dėl arklinių šeimos gyvūnų ir galvijų (išskyrus veršelių) gerovės reikalavimų bei mano, kad šių nuostatų įtraukimas palengvintų ir tarnybos teritorinių padalinių darbą ir neleistų skirtingai traktuoti teisės aktų.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, atsižvelgdama į ŽŪM rekomendacijas ir pastebėjimus, dar kartą kreipėsi į VMVT direktorių D. Remeiką, pritardama ministerijos specialistų pozicijai, jog pančiojimas bet kuriuo atveju turi būti laikomas gyvūno laisvės apribojimu ir gyvūno gerovės pažeidimu. „GGI“ nuomone, draudimas tokiam veiksmui turi būti aiškiai reglamentuotas, arklių laikytojų atžvilgiu turėtų būti taikomos šviečiamojo, edukacinio pobūdžio priemonės.
Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Kitaip nei laukiniai jų protėviai, šiandieniniai arkliai dažnai nebegali pasigirti tvirtomis ir viską atlaikančiomis kanopomis. Todėl labai svarbią vietą užima kanopų priežiūra, kuria privalo pasirūpinti gyvūno šeimininkai. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kada arklių augintojai tinkamai neprižiūri gyvūno galūnių: kanopos ragas nuauga bei užsiriečia arba dažnai nulūžta, sukeldamas ne tik skausmą, bet ir įvairias ligas, sąnarių iškrypimą bei raišumą, kai kuriais atvejais gali sukelti net kojų kaulų lūžius. Tai turi daug įtakos ne tik kanopinio gyvūno išvaizdai, bet ir bendrai sveikatai darbingumui.
Jeigu norite turėti sveiką gyvūną, kanopas būtina tinkamai prižiūrėti. Apie arklių kanopų priežiūrą Žirgų globos asociacijos (toliau – „ŽGA“) vadovė Rūta Rosson sako „Visų pirma, privalu jas išvalyti, apžiūrėti, ar nėra pažeidimų, įstrigusių svetimkūnių. Kanopa turi būti apdrožiama, pašalinamos nereikalingos nuoaugos. Ji turėtų būti pasvirusi 45 laipsnių kampu, ne per ilga ir ne per trumpa. Deja, kanopų problemos yra vienas dažniausiai pasitaikančių gyvūnų gerovės pažeidimų Lietuvoje, ypač kaimo ūkiuose, tačiau pasitaiko ir viešuose objektuose, įstaigose, kur gyvūnai laikomi pramogai, rodomi lankytojams.“
Kadangi kanopinių gyvūnų priežiūros pažeidimų pasitaiko gana dažnai, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – „GGI“), kartu su „ŽGA“ parengė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kas kiek laiko, atsižvelgiant į gyvūno rūšį bei gyvenimo sąlygas, reikia tvarkyti gyvūno kanopas.
„Rašte taip pat nurodome mums žinomų kalvių kontaktus, įvardijame atsakomybę už kanopų nepriežiūrą bei gręsiančias baudas. Svarbu suprasti, jog kanopų nepriežiūra nėra tik kosmetinė deformacija, ji turi ir visapusiškas pasekmes gyvūno organizmui. Manome, kad tokie atvejai dažniausiai pasitaiko dėl savininko nežinojimo bei informacijos trūkumo, todėl šios rekomendacijos bus naudingos visiems kanopinių gyvūnų augintojams“, – pastebėjimais dalinasi „GGI“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Rekomendacinis raštas yra platinamas visoms Lietuvos savivaldybėms su prašymu nukreipti į seniūnijas ir jiems žinomas įstaigas, turinčias kanopinių gyvūnų, bei siunčiama ir individualizuotai zoosodų, zooparkų, agroturizmo sodybų ir kitų įstaigų kontaktams.
Informacija kanopinių gyvūnų augintojams
Pagrindinės kanopų priežiūros rekomendacijos:
judėjimo galimybės. Kitiems kanopiniams – kas 4 mėn.;
įrodančius, kad paslauga atlikta ir kas bei kada ją atliko;
sveikatos būklę ir palikti apie tai išrašą.
Kalvių kontaktai:
| Vardas, pavardė | Tel. nr. |
| Vita Jašinauskaitė | 8 688 85381 |
| Laima Pušienė | 8 652 35079 |
| Frank Bernatz | 8 686 76185 |
| Julius Staškevičius | 8 612 44661 |
| Pavel Nalivaiko | 8 602 88243 |
Atsakomybė už gyvūnų kanopų nepriežiūrą
Gyvūnų kanopų nepriežiūra yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatymo 4 straipsnio 2 punkto 24 dalį ir 2 dalį (kai kuriais atvejais). Už žiaurų elgesį su gyvūnu
numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį
užtraukia baudą nuo 30 iki 120 EUR, o pakartotinio nusižengimo atveju nuo 120 iki 230 EUR.
Gyvūno suluošinimas arba vien tik sąlygų tam sudarymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį ir numato baudą nuo 300 EUR iki 1750
EUR, o pakartotinio nusižengimo atveju nuo 1750 EUR iki 2300 EUR, taip pat gali būti taikomas
gyvūno konfiskavimas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose
(kursuose).
Daugiau informacijos apie kanopinių gyvūnų priežiūrą galite rasti „ŽGA“ internetinėje svetainėje www.zga.lt
Pranešti apie kanopinių gyvūnų nepriežiūros atvejus galite čia: https://ggi.lt/pranesk/
Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
2019 m. rugpjūčio 1 d. gyvūnų gerovei neabejinga pilietė nuotraukoje užfiksavo Latvijos cirko “Alex circus”, atvykusio į Radviliškį, arklį. Nuotraukoje kuo puikiausiai matoma, kad arklio galinė dešinė koja yra stipriai ištinusi. Dėl šio atvejo 2019 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” kreipėsi į Radviliškio Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Abejotina, jog būdamas tokios būklės, arklys gali judėti be skausmo, būti transportuojamas cirkui gastroliuojant po skirtingus miestus, o tuo labiau – būti naudojamas pasirodymams. Cirkas Radviliškyje pasirodymus rengė vos kelias dienas, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) prašėme šį įvykį tirti skubos tvarka.
Radviliškio VMVT, sureagavusi į mūsų pranešimą, nedelsiant atliko patikrinimą ir nustatė, kad visi kiti pasirodymams naudojami cirko gyvūnai yra kliniškai sveiki, išskyrus minėtą arklį. Savo atsakyme mums Radviliškio VMVT nurodė, kad arklio galinė dešinė koja yra sutinusi, tačiau arklys neva nešlubuoja ir yra ramus. Suteikti veterinarinę pagalbą buvo iškviestas privatus veterinarijos gydytojas, kuris arklį apžiūrėjo, suteikė pirminę pagalbą ir konsultavo cirko atstovą dėl tolimesnio gydymo. Taip pat buvo užtikrinta, kad arklys šiuo metu laikomas uždarame garde ir cirko pasirodymuose nebus naudojamas. Apie nuobaudos skyrimą cirkui, Radviliškio VMVT mums nieko nepranešė.
Bandydami išsiaiškinti, ar Latvijos cirkui “Alex circus” neturėtų būti skirta nuobauda arba bent jau įspėjimas, susidūrėme su kita problema. Komunikuodami elektroniniu paštu su Radviliškio VMVT, gavome atsakymą, kad: “Cirką mes nebausime, nes mūsų tikslas jiems padėti”. Aiškindamiesi, kokiu pagrindu buvo nuspręsta neskirti jokios nuobaudos cirkui, kuris laikė suluošintą gyvūną, o taip pat, kas pateikė atsakymą, kad jų (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) tikslas yra padėti cirkui, o ne gyvūnui, galiausiai gavome atsakymą, kad parašytą frazę reikia suprasti, jog jų tikslas yra padėti gelbstint sergantį gyvūną ir esant reikalui surasti veterinarijos gydytoją ar kitų paslaugų. Tačiau konkrečiai atsakyti, kas su mumis komunikavo, Radviliškio VMVT negalėjo, motyvuodami tuo, kad visi jų raštai yra rašomi iš centrinio Radviliškio VMVT kompiuterio, t.y. visi darbuotojai naudojasi vienu kompiuteriu ir vienu elektroniniu paštu. Galima pagalvoti, kad Radviliškio VMVT darbuotojai neturi atskirų darbo vietų.
Keista atrodo ir tai, kad Radviliškio VMVT iš pradžių net negalėjo atsakyti, ar cirkas “Alex circus”, prieš atvykdamas į Radviliškį, kreipėsi į VMVT pateikdamas pranešimą apie planuojamą renginį su gyvūnais, kaip to reikalauja įstatymai, bei atlikdami patikrinimą nesiėmė jokių veiksmų, kad tai išsiaiškintų. Ar tarp centrinės VMVT institucijos ir jos padalinių nevyksta keitimasis darbui aktualia informacija, jeigu toks pranešimas buvo pateiktas centrinei VMVT institucijai?
Po sudėtingo komunikavimo, Radviliškio VMVT galiausiai nurodė, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo požymių, t.y. gyvūnų gerovės ir apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų, todėl ūkio subjektui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė.
Nors patikrinimo metu, buvo išsiaiškinta, kad arklys sirgo ir anksčiau, buvo gydytas pačių cirko darbuotojų bei, prieš atvykstant į Radviliškį, liga arkliui vėl atsinaujino, Radviliškio VMVT nemato nieko blogo tame, kad sergantis gyvūnas būtų tampomas paskui gastroliuojantį cirką į skirtingus miestus, nesuteikiant jam deramo poilsio ir kvalifikuotos veterinarinės pagalbos. Šioje situacijoje galime džiaugtis tik tuo, kad VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” dėka buvo užtikrinta, jog arklys nebus naudojamas pasirodymuose ir jam bus suteikta reikalinga veterinarinė pagalba.
Gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose prieštarauja jų prigimčiai ir yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais. Dresuojant cirko gyvūnus, dažnu atveju prieš juos naudojamas smurtas. Keliaujančiuose cirkuose gyvūnai vežami iš vienos vietos į kitą tūkstančius kilometrų vilkikų priekabose, o po to iki pat pasirodymo laikomi ankštuose narvuose. Daugumai jų dėl nuolat patiriamo streso atsiranda psichinių sutrikimų.
Europos Sąjungos šalys vis dažniau savo įstatymuose įtvirtina nuostatas, draudžiančias jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. 24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje. Kai kuriose valstybėse draudžiama cirkuose naudoti tam tikras gyvūnų rūšis. Tuo tarpu Graikijoje, Maltoje, Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje įtvirtintas visų gyvūnų naudojimo cirko pasirodymuose draudimas.
Š. m. rugpjūčio 28 d. Lietuvą irgi žengė žingsnį šia kryptimi, kai Vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti laukinių gyvūnų naudojimą cirkuose. Be abejo, siektinumas būtų visų gyvūnų naudojimo cirkuose draudimas, ne tik laukinių. Emociniai ir socialiniai naminių gyvulių poreikiai išsivystė dar tada, kai jų protėviai buvo laukiniai. Tuomet tie poreikiai padėjo jiems išlikti ir daugintis. Arklių prigimtinių poreikių prioritetai vystėsi 65 milijonus metų, o dabar žmonės bando išnaudoti juos veiklai, kuri šiems poreikiams prieštarauja. Verta paminėti, kad nelaimėlis cirko “Alex circus” arklys po Radviliškio tęsė savo kelionę po kitus miestus ir po kelių savaičių tokios pačios blogos būklės buvo pastebėtas Panevėžyje.
Kiekvienas iš mūsų, nepalaikydamas cirkų, kur dėl žmonių pramogos yra išnaudojami gyvūnai, nepirkdamas bilietų, neidamas į tokius pasirodymus ir nevesdamas ten savo vaikų, gali prisidėti prie visuomenės nuomonės formavimo ir tokio pobūdžio renginių nykimo, nes tai taps nepaklausu. Puikus pavyzdys atsigręžimo į visuomenės nuomonę yra “Roncalli” cirkas Vokietijoje, kuris arklius, liūtus bei dramblius savo pasirodymuose pakeitė natūralaus dydžio trimatėmis hologramomis ir sulaukė 20 tūkstančių tokį sprendimą palaikančių laiškų iš viso pasaulio, o taip pat žiūrovų antplūdžio.
