Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA
Iš 512 dalyvavusių 4 surinko po 19 teisingų atsakymų, tad jiems prizai atitenka be papildomo burtų traukimo, o 18 teisingų atsakymų surinko 9 žmonės, iš kurių burtų keliu išrinkti likę 3 prizų laimėtojai.
SKELBIAME LAIMĖTOJUS:
Martynas Joniškis, Andrejus Bajarovas ir Agnė Radavičiūtė – jums atitenka Mars Lietuva įsteigtos dovanos, Marija Zinis, Ana Šlekonė ir Viltė Liaugminaitė – jums atitenka Šunų viešbutis “Skriejanti Kulka” įsteigti dovanų kuponai, Edita Kovarskė – Jums atitenka Veterinarijos Klinika Vaidos dovanų kuponas. Susisieksime su jumis elektroniniu paštu
TEISINGI TESTO ATSAKYMAI:
1. Jau net prieš 2000 metų Kinijoje šventais laikyti pekinų veislės šunys. Jie ypač imti gerbti tuomet, kai vienas itin protingas pekinas buvo paskelbtas Budos įsikūnijimu ir imtas garbinti kaip šventasis.
2. Mėlynai-juodą liežuvį turi čiau-čiau veislės šunys.
3. Šuns nosis yra unikali ir gali būti naudojama norint jį identifikuoti.
4. Filme ,,Marlis ir aš” Marlio vaidmenį atlieka labradoro retriveris.
5. Filme ,,Bethovenas” Bethoveno vaidmenį atlieka senbernaras.
6. Šuns uoslė už žmogaus yra stipresnė net 10 000 – 100 000 kartų!
7. Žmogaus ir šuns draugystė tęsiasi jau net 15 000 metų.
8. Suaugę šunys turi 42 dantis.
9. Basendžių veislės šunys neloja. Jie skleidžia tam tikrus panašius į lojimų garsus.
10. Skiepai nuo pasiutligės yra privalomi visiems šunims.
11. Šunys turi maždaug 200 milijonų uoslės receptorių.
12. Šunims reikia vengti šokolado, jų organizmas jo netoleruoja. Didžiausias šokolado toksinis poveikis – širdžiai, centrinei nervų sistemai ir inkstams.
13. Vidutinė šunų gyvenimo trukmė yra 12 metų.
14. Kalės nėštumas trunka 58-68 dienas.
15. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) oficialiai pripažįsta 354 šunų veisles.
16. ,,Draugiški Gyvūnams” – tai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projektas, vienijantis visas vietas, kuriose yra priimami šeimininkai kartu su keturkojais.
17. „Draugiški Gyvūnams“ žemėlapyje Lietuvoje jau yra užregistruota virš 1000 šunims draugiškų vietų.
18. Karalienė Elžbieta II labiausiai mėgsta valų korgius pembrukus. Būdama karalienė ji iš viso užaugino 30 korgių.
19. Perduodant naujiems šeimininkams šunis privaloma ženklinti mikroschema (čipuoti).
20. Ilgiausias ausis turi bladhaundai. Pačių ilgiausių ausų savininko bladhaundo Tigger ausys buvo net 34.9cm ilgio!
Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Koronaviruso atsiradimą siejant su šviežios mėsos turgumi Uhane, Kinijoje, ir tikimybe, kad buvo užsikrėsta palietus ar suvartojus virusą turinčio gyvūno mėsą, nemažai žmonių visame pasaulyje pradėjo labiau domėtis augaline mityba. Kai kuriose šalyse atsisakė vartoti tam tikro gyvūno mėsą arba tiesiog neturėjo galimybės įsigyti mėsos dėl padidėjusios kainos ar laikinai uždarytų mėsos ir jūros gėrybių turgų. Dėl šių priežasčių, pastebimas ne tik mažesnis mėsos suvartojimas, bet ir veganiškų produktų pardavimų šuolis. Kaip pandemijos laikotarpiu keičiasi žmonių mitybos įpročiai ir kokios gyvūninės kilmės produktų alternatyvos diktuoja tendencijas pasaulyje?
Statistika ir priežastys
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad itin išaugo augalinio avižų pieno poreikis – kovo viduryje pastebėtas net 476% augimas palyginus su ankstesniais mėnesiais. Kinijoje išaugo susidomėjimas ne gyvūninės kilmės proteinų turinčiais produktais, pavyzdžiui augaliniais kiaušiniais, veganiška mėsa. Pastarosios pardavimai per koronaviruso protrūkį kovo mėnesį išaugo beveik 280%.
Mėsos ir pieno pramonė šiuo metu patiria nuostolius. Kinijoje manoma, kad pieno produktų importas šiais metais sumažės penktadaliu, JAV drastiškai sumažėjo jautienos ir kiaulienos suvartojimas. Kovo mėnesį „Tyson Foods“ – antros didžiausios vištienos, jautienos ir kiaulienos perdirbėjos pasaulyje akcijų vertė krito 30%. Sulėtėjo ne tik mėsos tiekimas – kai kurios įmonės priverstos uždaryti skerdyklas.
Nėra abejonių, kad šį pokytį lėmė koronaviruso ir gyvūninės kilmės produktų vartojimo sąsaja. Mažesniam mėsos suvartojimui įtaką gali daryti ir didesnė informacijos sklaida apie zoonozes – ligas, kurios žmogui perduodamas iš gyvūnų, pavyzdžiui, galima paminėti kiaulių gripą, SŪRS, Ebolą bei šiuo metu plintantį koronavirusą. Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro, daugiau nei 60% infekcinių ligų kyla iš gyvūnų. Taip pat didelį pavojų gyvūnams kelia duodamų antibiotikų kiekis, siekiant sumažinti ligų protrūkį ir paspartinti nenatūralų jų augimą. Per laiką bakterijos tampa atsparios antibiotikams, todėl atsiranda įvairios ligos.
Pasirinkimų tik daugėja
Kiekvienais metais susidomėjimas veganizmu pastebimai auga, todėl didėja veganiškų produktų pasirinkimas ne tik parduotuvėse, bet ir restoranuose, aktyviai dalinamasi gyvensenos be mėsos idėjomis. Veganiškus produktus gaminančios žymios kompanijos nuolat ieško alternatyvų, kurios patiktų ir mėgstantiems gyvūninės kilmės produktus. Galima paminėti keletą užsienio kompanijų, kurioms koronaviruso pandemijos laikotarpis atnešė didesnį žinomumą ir išaugusius pardavimus.
„Beyond Meat“, augalinius jautienos skonio mėsainių paplotėlius gaminančios amerikiečių įmonės pardavimai kovo viduryje išaugo net iki 450%. Nors stabilus augimas buvo matomas nuo pat įmonės veiklos pradžios, paklausa pandemijos laikotarpiu pasiekė neregėtas aukštumas. Itin padidėjus susidomėjimui ir veganiško maisto poreikiui Kinijoje, „Beyond Meat“ šį mėnesį pradėjo bendradarbiauti su kavine „Starbucks“. Daugiau nei 3300 kavinių Kinijoje klientams pasiūlys veganiškus dienos pietus. Tikėtina, kad šis prekės ženklas ir toliau plėsis Azijoje.
Kita didelio susidomėjimo sulaukusi ir greitai auganti įmonė „JUST“ siūlo inovatyvią augalinę alternatyvą kiaušiniams. Kiaušinio struktūrą ir skonį išlaikantis produktas yra gaminamas iš ciberžolės ir pupelių baltymų. Maistiniu požiūriu, šie veganiški kiaušiniai beveik nesiskiria nuo vištų kiaušinių, turi panašų kalorijų ir baltymų kiekį. Iki šios dienos, „JUST“ pardavė virš 30 milijonų veganiškų kiaušinių, o sparčiai augant poreikiui, ypač Kinijoje, nusimato dar didesnė plėtra tarptautiniu mastu. Pasak kompanijos, jų tikslas yra prisidėti prie saugios, stabilios ir sveikos maisto sistemos kūrimo.
Įdomu tai, kad susidomėjimas veganiška mėsa yra didesnis ne tarp vegetarų ar veganų, bet visavalgių, kurie nori išbandyti ką nors naujo ir yra vedami smalsumo. Nuolat augant žmonių susidomėjimui augaliniu maistu, maisto tendencijų sekėjai yra įsitikinę, kad ir po koronaviruso pandemijos šis augimas nesustos, o dabartinė krizė tik paspartina augalinio maisto erą.
Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Gyvi laukiniai gyvūnai vis dar yra parduodami Kinijos turguose, kurie atsidarė netrukus po to, kai šalis paskelbė pergalę prieš koronavirusą. Kinijoje dirbančių „Daily Mail“ korespondentų duomenimis, turguose, kurie dar yra vadinami „wet markets“ (šlapieji turgūs, dėl juose parduodamos šviežios mėsos ir telkšančių kraujo balų), vėl pilna narvų su įvairiais laukiniais gyvūnais, taip pat šunimis, katėmis, kurie ten laukia savo eilės būti paskerstiems.
Kinijos valdžia liepė uždaryti turgus dar sausio mėnesį, kai paaiškėjo faktai, įrodantys, jog koronavirusas žmonėms pirmiausia buvo perduotas ten. Tačiau dabar, kai sergančiųjų skaičius ženkliai sumažėjo, turgūs vėl veikia ir yra gausiai lankomi pirkėjų. „Turgūs vėl veikia lygiai taip pat, kaip ir prieš viruso išplitimą, – sakė „Daily Mail“ korespondentas, stebėjęs turgaus atidarymą Doguano (Dongguan) mieste, – skirtumas tik tas, kad dabar apsaugos darbuotojai jau nebeleidžia fotografuoti ir filmuoti.“
Kitas korespondentas pietvakarių Kinijos mieste Guiline (Guilin) nufotografavo reklaminį plakatą, skelbiantį apie parduodamus šikšnosparnius, gyvates, vorus, driežus ir skorpionus kaip vaistus nuo įprastų ligų. Tradicinių patiekalų, kurie Vakarų valstybių gyventojams atrodo neįprasti, nuotraukos ir vaizdo įrašai jau plačiai pasklido socialiniuose tinkluose. CNBC savininkas Džimas Krameris (Jim Cramer) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuoti ant iešmų sumauti dar gyvi skorpionai.
Nors Kinijos valdžia ir sakosi laimėjusi kovą prieš koronavirusą, daugelis abejoja ar yra sąžiningai pranešama informacija apie užregistruotus susirgimus. Internetinis naujienų žurnalas „National Review“ informuoja, kad jie turi daugybę pavyzdžių, kai Kinija melavo pasauliui apie sergančiųjų skaičių šalyje. Kito mokslinio internetinio leidinio „Our World In Data“ duomenimis, Kinijoje buvo užregistruoti 82342 koronaviruso atvejai. Pirmasis susirgimas buvo užfiksuotas Uhano (Wuhan) mieste.
Turbūt sunku rasti tinkamą įvertinimą tam, kas vėl vyksta Kinijos turguose, kai tuo tarpu pasaulis vis dar vaduojasi nuo viruso gniaužtų ir yra gilios ekonominės krizės akivaizdoje. Panašu, kad žmonės nesimoko ir, turbūt, niekada nepasimokys iš savo nuolat daromų klaidų. Belieka tikėtis, kad kitos valstybės visgi sugebės pareikalauti iš Kinijos atitinkamų veiksmų sustabdyti užkrato šaltinį, nes visiems jau spėjęs prailgti karantinas gali tęsti ne tik kelis mėnesius, bet ir ištisus metus, o gyvūnų kančios tokiuose turguose ir toliau šiurpins pasaulį.
Šaltinis: https://dailycaller.com/2020/03/29/chinese-markets-reopen-bats-dogs-cats
Mes kuriame tradicijas! Jau nuo 2016 metų, Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva, švenčiame balandžio 24-ąją – Šuns dieną! Praėjo keturi metai ir mes su savo augintiniais jau spėjome daug išmokti. Ši diena skirta ne tik keisti visuomenės požiūrį į šunis, priminti šeimininkų atsakomybes, bet ir parodyti augintiniams, kokie jie mums yra svarbūs, palepinant juos skanesniu skanėstu ar ilgesniu pilvuko pakasymu.
Dėl viruso susiklosčius dabartinei situacijai, susiburti į renginį nieko nekviesime, tačiau balandžio 24 d. nuo ankstaus ryto mūsų Facebook renginio „Šuns dienos testas“ puslapyje rasite prieigą prie mūsų sukurto testo, kuriame galėsite patikrinti savo žinias apie šunis ir laimėti prizų. Testas bus prieinamas visą dieną – tad galėsite patys nuspręsti, kada būsite pasirengę smagiam žinių patikrinimui! Jam bus skirtas limituotas laikas ir atlikti galėsite vieną kartą.
Balandžio 25 d. 10.00 val. paskelbsime tris nugalėtojus, kurie gaus UAB “Mars Lietuva” paruoštas dovanas, tris nugalėtojus, kuriems šunų viešbutis “Skriejanti kulka” padovanos 50% nuolaidų kuponą jų paslaugoms, bei vienam laimingajam atiteks nemokama augintinio apžiūra ir vet. gydytojo konsultacija “Vaidos veterinarijos klinikoje” Vilniuje. Prizai atiteks į daugiausiai klausimų teisingai atsakiusiems, o tuo atveju jei surinkusių vienodai balų bus daugiau – burtų keliu iš jų išrinktiems testo dalyviams.
Šuns dienos metu prisiminkime, kiek laimės į mūsų gyvenimą atnešė keturkojis šeimos narys ir pažiūrėkime į save – kaip kartu su savo augintiniu užaugome, kiek atsakingumo, supratingumo ir meilės įgijome. Būkime atsakingi už savo augintinį ne tik per šventes, bet visą jo gyvenimą.
Šuns dieną su jumis švęs VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kartu su savo projektais „Draugiški Gyvūnams“ ir „neBrisius.lt“, ištikimais draugais UAB „Mars Lietuva“ ir šventės iniciatoriais „Lietuvos kinologų draugija“.
Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Kartais vis dar pasitaiko nuomonių, jog lauke lakstantys palaidi šunys – nėra nieko blogo. Tačiau daugelis nesusimąsto, kad augintinio laisvė, neturint reikiamos priežiūros, yra pavojinga gyvūnui bei aplinkiniams. Palaidi šunys gali laisvai daugintis, pernešti ligas ar jomis užsikrėsti nuo kitų neprižiūrimų gyvūnų, sukelti avariją išbėgę į gatvę, išgąsdinti ar net sukelti sveikatos sutrikimus žmonėms. Taip pat šuo, laisvai lakstantis lauke, kai kam gali pasirodyti nereikalingas ir tiesiog trukdantis kitiems ir juo bus stengiamasi atsikratyti, todėl mes, kaip atsakingi piliečiai, turėtume neignoruoti be priežiūros lakstančių gyvūnų.
2020 m. sausio 28 d. buvo kreiptasi į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) dėl kelerius metus trunkančios šuns Bario nepriežiūros. Šuo jau ne pirmą kartą yra pastebėtas vienas, lakstantis gatvėje be savo šeimininko. Pranešėja nurodė, jog visai neseniai šuo buvo kelioms valandoms pririštas ir paliktas prie parduotuvės, o jo šeimininkas, iškvietus policiją, buvo rastas sunkaus girtumo. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, sąmoningas gyvūno palikimas be priežiūros, padarant jį bešeimininkiu, yra laikomas administraciniu nusižengimu.
Dėl šuns Bario saugumo GGI kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu bei užkirsti kelią ne vienerius metus trunkančiai šuns nepriežiūrai. Taip pat pagalbos buvo prašoma Lazdynų rajono, Jonažolių gatvės kvartalo gyventojų. Kadangi šio gyvūno nepriežiūros atvejis buvo oficialiai fiksuotas tik pirmą kartą, policija šeimininkui galėjo skirti tik įspėjimą. Geruoju atiduoti šunį šeimininkas atsisakė. Taip pat policija šeimininką įspėjo, jog situacijai pasikartojus jam bus skiriama bauda ir svarstoma šuns konfiskacija. Pranešimu gyventojai buvo skatinami ir vėl pamačius šunį be priežiūros, esant galimybei, viską fiksuoti vaizdine medžiaga bei pranešti GGI organizacijai.
Kovo mėnesį GGI pasiekė nauja informacija – į prašymą stebėti šį nepriežiūros atvejį buvo sureaguota ir neabejingi žmonės dar kartą užfiksavo lakstantį palaidą Barį. Turima vaizdinė medžiaga buvo iš karto perduota policijai. Šį atvejį komentuoja GGI įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė: „Dabar iš policijos laukiame žinių apie tolimesnį gyvūno likimą. Ši situacija nėra vienkartinis netyčinis nutikimas. Iš surinktos informacijos aišku, kad šuo yra neprižiūrimas eilę metų, situacijos nuolat kartojasi. Tačiau kadangi sausį į institucijas buvo kreiptasi pirmą kartą, jos ir tegalėjo šeimininką bausti už pirmą nusižengimą priklausančia nuobauda. Dabar užfiksavus pakartotinį nepriežiūros atvejį, galime tikėtis didesnių pokyčių. Džiugu, kad žmonės yra aktyvūs ir supranta, kad bet kokia informacija yra naudinga siekiant sustabdyti gyvūnų nepriežiūrą – pamatę be priežiūros esantį gyvūną fiksuoja ir vaizdinę medžiagą su informacija atsiunčia mums bei vietinei savivaldybei.“
Naujienos: šeimininkui skirta piniginė 30 eur nuobauda, bet mūsų prašymo netenkino ir šuns nekonfiskavo. Tad situacija bus stebima toliau ir visus, pamačiusius šunį, prašome mums pranešti.
Radus pasimetusį gyvūną ir norint jį atiduoti šeimininkams prašome pasinaudoti GGI paruoštu gyvūno priėmimo-perdavimo aktu.
Daugiau informacijos, kodėl priėmimo-perdavimo aktas yra reikalingas galite skaityti čia.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiai www.ggi.lt/parama.
Informacija paruošta Eglės Biskytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Šiais laikais yra siekiama vaikus kuo labiau artinti prie gamtos ir natūralumo. Populiarėja netradiciniai edukaciniai projektai, skatinantys išeiti iš ugdomosios aplinkos ir leisti vaikams viską patirti patiems, pajausti ir prisiliesti prie mus supančios aplinkos. Tai yra pozityvūs ugdymo(si) būdai, tačiau kartais lazda būna perlenkiama. Ne retai bandant ugdyti vaikus moderniais metodais yra žaidžiama gyvų būtybių gyvenimais. Vienas iš tokių pavyzdžių, mokyklose ir darželiuose populiarėjantys viščiukų ir ančiukų perinimo inkubatoriuje projektai.
Kokie tai projektai?
Edukaciniai naminių paukščių perinimo projektai sukurti, neva, supažindinti vaikus su kiaušinio gemalo vystymosi etapais ir viščiuko gimimu. Šio projekto metu apvaisinti vištų kiaušiniai dedami į ugdymo erdvėse sumontuotus inkubatorius ir laikomi tol, kol išsiperės. Kartais inkubaciniu periodu yra naudojami ir ryškūs invaziniai spinduliai, leidžiantys stebėti embriono vystymosi etapus. Pasibaigus projektui, išperėti naminiai pauščiukai anksčiau ar vėliau išsiunčiami atgal tiekėjui. Dažniausiai komercinės peryklos atstovai (iš kurių yra perkami kiaušiniai) nutyli, kur keliauja tokiuose projektuose dalyvavę viščiukai. Turimomis žiniomis galima daryti prielaidą, kad siekiant išvengti įvairių ligų plitimo, nors ir kaip tai bebūtų žiauru, paukščiai yra sunaikinami.
Projektas „Magiški kiaušiniai“
Lietuvos ugdymo įstaigose populiarėja projektas „Magiški kiaušiniai“. Jis sukurtas vaikų darželiams, pradinių klasių moksleiviams, senelių slaugos namams ar tiesiog privatiems ūkiams, rengiantiems edukacinius projektus, kurie nori išvysti mažą stebuklą – skylančius kiaušinius ir išsiritančius mažus paukščiukus. Projekto tikslas – supažindinti ir parodyti, kaip iš, atrodytų, paprasto kiaušinio, kurį matome ir vartojame kasdien, išsirita nauja gyvybė. „Šiais urbanizacijos ir technologijų laikais, žmonės atitolo nuo gamtos ir kaimo, vis daugiau jų gyvena miestuose ir miesteliuose, todėl vaikai, o kartais ir suaugę, nesupranta iš kur atsiranda kiaušiniai parduotuvėje, o juo labiau, nėra regėję išsiperinčio viščiuko ar kito paukštelio. Tad mes suteikiame galimybę dalyvauti šiame projekte ir patirti neišdildomų įspūdžių“, – taip savo projektą aprašo įmonė. Iš pažiūros šis projektas atrodo geras, švietėjiškas ir nekaltas. Bet kas slypi po juo?
Paukščiams ryšys su mama taip pat itin svarbus
Visi puikiai žino, kad vaiko ir motinos ryšys žmonijai yra itin svarbus. Būtinas jis ir mažiems šuniukams bei kačiukams. Tačiau ne visada susimąstoma, kad viščiukams šis ryšys taip pat labai svarbus, nes paukščiai turi tvirtus šeimyninius santykius bei geba jausti stiprų tarpusavio ryšį. Vištos, turinčios viščiukų, pasižymi motiniškais instinktais, kurie daro įtaką mažylių elgesiui. Višta jau perėdama išreiškia savo jausmus ir rūpestį – bendraudama su viščiuku, esančiu kiaušinio lukšte, švelniai prisiglausdama prie kiaušinių ir kudakuodama mažyliams. Viščiukai atsiliepia jai cypsėdami iš po kiauto, skleisdami net iki 30 skirtingų vokalizacijų, kurių kiekviena turi savo reikšmę.
Taigi, naudojant kiaušinius ir iš jų išsiritusius naminius paukščius kaip ugdomąją priemonę, yra atimama galimybė naminiams paukščiams natūraliai vystytis ir mokytis iš savo motinos pažinti pasaulį bei socializuotis. Ką tik išsiritę viščiukai cypsėdami šaukiasi mamos, bet taip jos niekada ir nesulaukia. Šildymo lempa paukščiui niekada neatstos motinos šilumos. Taip pat augdami tokiomis dirbtinomis aplinkybėmis viščiukai neturi sąlygų įgyti išgyvenimui būtinų savybių. Visa tai prieštarauja ugdymo tiksliui – ugdyti meilę, švelnumą ir pagarbą kiekvienai gyvybei.
Vištos – intelektualūs paukščiai
„Kvaila kaip višta“, toks išsireiškimas tikrai nėra teisingas. Nors žmonėms taip neatrodo, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad šie naminiai paukščiai turi sudėtingą socialinę struktūrą, itin gerą atmintį, individualų charakterį bei skirtingas asmenybes.
Vištos nėra tokios neišmanėlės ar „paukštiško proto“, kokiomis žmonės yra įpratę jas laikyti. Jos turi individualias asmenybes bei gali pergudrauti viena kitą. Jos žino savo vietą grupės hierarchijoje ir sugeba mąstyti dedukciniu būdu, kuris žmonėms susiformuoja sulaukus septynerių metų. Todėl vištų intelektas yra nepagrįstai nuvertintas. Taip teigia mokslininkė Lori Marino, dirbanti prie „Kažkieno projekto“ („The Someone Project“).
Paukščiai patiria įvairių emocijų: baimę, nerimą. Taip pat vištos pasižymi ir skirtingais charakterio bruožais, vienos meilios ir draugiškos, kitos atsargios, o dar kitos itin baikščios. Kai kurioms vištoms patinka žmonių draugija, tai ypač pasakytina apie mažus viščiukus. Tačiau kiti naminiai paukščiai gali būti itin nemandagūs arba net agresyvūs.
Saugių namų fermos gyvūnams „Trys paršeliai“ steigėjos Viktorijos Naujokaitės teigimu, prieglaudoje gyvenančios vištos iš tiesų turi itin skirtingus charakterius ir netgi savo geriausias drauges(us): „Paukščiai sukuria stiprius tarpusavio ryšius – su savo draugėmis kartu miega, dažnai laikosi šalia viena kitos, pavyzdžiui, pas mus gyvenančios Ru ir Ba. Mirus vienai iš šių vištyčių, kitos dvi iki šiol, net po kelių mėnesių, ant laktos palieka tuščią vietą viduryje, kur seniau miegodavo Ba.“ Paukščiai geba išvystyti stiprius ryšius ne tik tarpusalyje, tačiau ir su žmonėmis. „Mūsų prieglaudoje gyvenantis gaidelis Ugnius visuomet mėgsta būti šalia žmogaus. Jei mes ant sofos žiūrime filmą, jis tupi ant kilimėlio šalia, jei aš dirbu kompiuteriu prie stalo – jis taip pat šalia“, – pasakoja V. Naujokaitė.
Projektų metu daroma žala ne tik psichologinė, bet ir fizinė
Inkubatoriuose auginami viščiukai išsirita ir savaitgalį, kuomet nevyksta pamokos, aplinkui nėra žmonių ir niekas negali jiems padėti, o pagalba išsiritusiems mažyliams yra būtina. Todėl labai sunku sureguliuoti šį procesą įstaigoje, kuri vakarais lieka tuščia, o savaitgaliais iš viso nedirba. Tuo atveju viščiukai gali patirti badą ir dehidrataciją aplinkiniams to net nepastebint. O višta visą perėjimo laikotarpį bent 30 kartų per dieną apsuka kiaušinius, tam, kad būtų užtikrinta tinkama temperatūra, drėgmė ir padėtis. Kadangi paukščiukų vystymosi poreikiai inkubacijos laikotarpiu nebūna patenkinti jie dažnai gimsta pasiligoję. Neretai inkubatoriuje auginamų viščiukų organai nejudinami prilimpa prie lukšto, todėl viščiukų kūneliai deformuojasi, suserga.
Paukščių benamystės problema
Kalbėdami apie benamius gyvūnus dažniausiai įsivaizduojame šunis ir kates, tačiau net nesusimąstome, kad jais gali tapti ir paukščiai. V. Naujokaitės teigimu: „Amerikoje jau didele problema tampa benamiai gaidžiai. Žmonės įsigyja kiaušinius, iš jų išsirita dalis patelių ir dalis patinėlių, na, o pastarieji naudos ūkiui atneša mažai. Taip pat žmonės kartais nežino, kaip juos tinkamai laikyti, būna ir situacijų, kai aršūs patinai nesutaria tarpusavyje. Taip gaidžiai atsiduria gatvėse, miškuose, parkuose ir prieglaudose. Išmesti paukščiai nesugeba išgyventi mieste arba laukinėje gamtoje, jie arba miršta badu, arba yra sudraskomi plėšrūnų.“
Pašnekovė neslepia, kad tokie edukaciniai projektai kelia nemenką nerimą dėl paukščių gerovės: „Nuolat užsienio grupėse matau, jog namų ieško būtent mokyklos projektuose išperinti paukščiai. O dar jei paukštis išsirita neįgalus arba silpnos sveikatos, kas jo laukia tada? Mes net neturime gerų veterinarijos gydytojų, ką jau kalbėti apie tai, kad žmonės net negalvoja, jog vištai reikia veterinarinės pagalbos. Taip paukščiai dažnai kenčia, kol numiršta, negaudami net elementarių nuskausminamųjų. Vystydami tokius projektus, mes galime padidinti benamių gyvūnų problemą, kuri ir taip opi mūsų šalyje.“
Vaikus ugdyti galima ir kitaip
Visiškai suprantamas noras parodyti mažiesiems paukščių vystymosi stadijas. Tačiau inkubatoriuje perimi ir be tėvų auginami viščiukai nėra geriausias būdas supažindinti mažuosius su gyvąja gamta. Kiaušinių perinimas specialioje įrangoje visiškai neatspindi natūralaus paukščių auginimo ir gyvenimo proceso. Tad mokant vaikus prižiūrėti viščiukus, prie kurių jie, be abejo, laikui bėgant prisiriš, ir kurie, tikėtina, vėliau bus nužudyti, siekiama trumpalaikių ir savanaudiškų tikslų. Pažinčiai su gamta galima rasti įvairių alternatyvų – viena jų, edukacinės išvykos kaimo sodybose ir ūkiuose, o svarbiausia nepamiršti, kad visada prasmingiau vaikus pažindinti su augalija ir gyvūnija jiems natūralioje aplinkoje. Viščiukų perinimas mokyklose itin sparčiai populiarėja, todėl siekiant tai sustabdyti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” dalinsis turima informacija su daugiau nei 600 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš kurių šia pramoga jau naudojosi mažiausiai 40 įstaigų.
Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Kasdien didėjant informacijos kiekiui apie gyvūnų laikymą ir jų priežiūrą bei atsiradus galimybėms plėsti savo žinias apie tai, kaip užtikrinti sveiką augintinio fizinę ir psichologinę būklę, natūraliai didėja ir suvokimas apie netinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Dėl augančio visuomeniškumo, gyvūnų gerovės organizacijos kasdien sulaukia vis daugiau pranešimų apie naujus gyvūnų nepriežiūros atvejus. Deja, kartais jos nepajėgia kovoti su naujai įsigaliojusiais įstatymais.
2019 m. gegužės 7 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) atnaujino Gyvūnų laikymo teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriame buvo nustatyti bendrieji gyvūnų laikymo reikalavimai ir draudžiami veiksmai, bet nebeįvardinti minimalūs gyvenamieji plotai, užtikrinantys augintinių gyvenimo kokybę – psichologinę ir fizinę būklę. Pagal naująjį Aprašą, buvo siekta atnaujinimų kiekvienoje savivaldybėje, tačiau dar sausį buvo sunku pasakyti, kaip joms sekasi ties šiuo klausimu. Viena iš tokių – Ignalinos rajono savivaldybė, kurios nurodytose taisyklėse dar šiandien galima rasti įvardintus minimalius gyvenamuosius plotus augintiniams.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) jau viešai kalbėjo apie šuns nepriežiūros atvejį Ignalinos rajone. Organizacija rugpjūčio mėnesį gavo pranešimą apie laikomą didelį šunį akivaizdžiai per mažame voljere. Buvo nurodyta, kad šuo niekada nėra vedžiojamas, nėra užtikrinamas jo fizinis aktyvumas, voljeras nėra tinkamai valomas, o grindinys – plytelės, ant kurių kojos nuolat slysta. Pranešėjai tikino, kad augintiniui nėra suteikiama jokia kita reikalinga priežiūra, o ištrūkęs iš voljero jis elgiasi agresyviai.
Atsižvelgiant į Ignalinos rajono savivaldybės taisykles, GGI kreipėsi būtent į šios savivaldybės administraciją su prašymu patikrinti šuns laikymo sąlygas taip užtikrinant jo gerovę. Tačiau pranešimas be pagrindo buvo tiesiu taikiniu persiųstas Ignalinos VMVT, kuri po kelių dienų atsakė, jog pranešimas dėl gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės yra nepagrįstas. Ignalinos VMVT pranešime buvo nurodyta, kad patikrinimo metu, inspektoriai išsiaiškino, jog šuo neskiepytas nuo pasiutligės, bet apie galimus nusižengimus dėl voljero dydžio ir jo įrengimo daugiau nebuvo užsiminta. Apsikeitus keliais laiškais, kuriuose GGI prašė Ignalinos VMVT atstovų detalizuoti, koks voljero dydis nustatytas patikrinimo metu, informacija gauta nebuvo – institucijos atstovai teigė tokios informacijos suteikti neketinantys.
Spalio mėnesį GGI neapleido šio atvejo ir kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl iš Ignalinos VMVT gauto pranešimo tyrimo rezultatų. GGI skunde minėjo, kad VMVT pranešime trūko informacijos apie šuns voljero ir jo įrengimo patikrą, kurių reikalavimai yra nurodyti įsakyme dėl gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių. 11 punkte yra pabrėžta, kad „laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei“, o įsakymo priede galima rasti minimalias augintiniams skiriamas ploto normas, nurodančias, kad 10-20 kg sveriančiam šuniui, laikomam voljere ir nei karto per dieną neišvedamam pasivaikščioti, turi būti skiriama 15 kv. m ploto, o 25-40 kg sveriančiam šuniui – 25 kv. m ploto voljero patalpa.
Tačiau nepaisant GGI abejonių, ar atvykę VMVT inspektoriai ėmėsi priemonių išsiaiškinant šuns svorį ir išmatuojant jo voljero dydį, Ignalinos VMVT nepritarė teiktam skundui – anot jų, voljeras atitinka reikalavimus ir gyvūno gerovė nėra pažeista. Taip pat buvo paprieštarauta dėl skunde minimo šuns vedžiojimo – nors nėra tekę matyti šio gyvūno su pavadėliu, inspektoriai teigė, kad šuns savininkas du kartus per dieną išveda augintinį pasivaikščioti ir turi kelis įvairaus ilgio vedžiojimo pavadėlius. Taip pat buvo paaiškinta, kad šiuo atžvilgiu reikia vadovautis ne savivaldybės, kurioje šuo gyvena, taisyklėmis, bet gegužės mėnesį atnaujintu VMVT Aprašu. Tad GGI skundas buvo netikėtai atmestas taip ir nepasiekus geresnių rezultatų užtikrinant geresnes sąlygas augintiniui.
Nors VMVT teigė, kad gegužę atsinaujinęs Aprašas padės geriau užtikrinti gyvūnų gerovę ir jų apsaugą, šiandien tuo galima stipriai suabejoti. Visuomeniški žmonės toliau kreipiasi į VMVT, savo savivaldybę ar informuoja gyvūnų gerovės organizacijas apie tokius nusižengimus, kaip dideli šunys, uždaryti itin mažuose voljeruose. Tačiau dabar šviesesnių rezultatų tokiems atvejams sunku tikėtis.
GGI jau sausį garsiai kėlė klausimą, ar atnaujinta gyvūnų laikymo tvarka yra naudinga, o galbūt ji kelia tik dar daugiau problemų. Susidūrus su šia šuns istorija, GGI tegali apgailestauti, kad nors buvo įdėta daug pastangų siekiant užtikrinti geresnes sąlygas gyvūnui, daugiau nieko nepavyko pasiekti. „Situacija šiuo metu išties sudėtinga, kadangi kol egzistavo minimalūs plotų reikalavimai, nebuvo vietos žmogiškajam faktoriui, voljeras plotą arba atitiko, arba ne ir tai sužinoti padėdavo liniuotė. Dabar visiškai neaišku, kuo remiantis daromos išvados. Suprantu, kad turėtų būti remiamasi gyvūnų gerovės ekspertų kompetencija, tačiau vienam ekspertui plotas atrodo tinkamas, kitam ne. Beje, gyvūnų augintinių laikymo taisyklių priežiūra priklauso savivaldybėms, o ne VMVT, tačiau savivaldybės neturi gyvūnų gerovės srityje kompetentingų darbuotojų. Teoriškai tokiais atvejais, kai patys nuspręsti negali, turi kreiptis į VMVT pagalbos, tačiau realybėje viskas yra kiek kitaip, nes toks dvigubas darbas yra nelogiškas. Mes suprantame, kad plotų reikalavimai kėlė neaiškumų, kuomet gyvūnas auginamas bute ar kitomis aplinkybėmis, tačiau sieksime, kad būtent voljerams minimalūs plotai būtų sugrąžinti“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiai www.ggi.lt/parama.
Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Lietuvoje plintant koronavirusui ir paskelbus ekstremalią situaciją dėl esamos padėties, nemažai klausimų kyla tiems, kas augina šunis, kates ar kitus gyvūnus. Nors mūsų mažieji draugai COVID-19 neserga ir viruso neplatina (PSO ir kitų atsakingų organizacijų duomenimis), svarbu apgalvoti iš anksto, kas galėtų pasirūpinti augintiniais jums susirgus ir kaip juos saugiai perduoti. Verta žinoti, kad ant gyvūnų kailio, odos ir kt. virusas gali nusėsti lygiai taip pat, kaip ir ant bet kokių sergančiojo žmogaus namų apyvokos reikmenų ar įvairių paviršių.
Kartu su veterinarijos gydytoja Vaida Misiūniene dalinamės patarimais, kaip pasirūpinti savo augintiniu ir kokių veiksmų šeimininkai turėtų imtis, norėdami užtikrinti savo augintinių ir kitų asmenų saugumą, gyvūno savininkui susirgus COVID-19:
Tikime, jog šie patarimai padės pasirūpinti augintinių bei aplinkinių asmenų saugumu, šeimininkams susirgus COVID-19. Laikydamiesi nurodytų patarimų ir priemonių, saugiai perduosite ar perimsite gyvūną.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ aktyviai užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijos, konsultacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiogiai www.ggi.lt/parama.
