Ar Jūsų augintiniui pasireiškia stresas ar baimė, susijusi su tam tikrais garsais? Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė šunų neigiamai reaguoja į fejerverkus. Susipažinkite su triukšmo baime ir sužinokite, kaip galite padėti savo augintiniui. Ji gali pasireikšti nuo statiško elgesio, pvz., sustingimo, slėpimosi ir drebėjimo, iki aktyvesnių reakcijų, tokių kaip agresija, neramus vaikštinėjimas, lojimas ir net savęs žalojimas. Daugelis šunų kenčia nuo fejerverkų baimės, tačiau tik nedidelė dalis šeimininkų kreipiasi pagalbos į specialistus.
Gyvūnai, galintys turėti predispoziciją nerimui ar baimei fejerverkų metu:
Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose.
Fejerverkų pasekmės gyvūnams:
Neoficialus įrankis, skirtas edukaciniams tikslams, norint nustatyti šuns jautrumą fejerverkams ir padėti šeimininkui suprasti savo gyvūno elgesį. Primename, kad net gyvūnas, niekada nerodęs neigiamo atsako į fejerverkus ar kitą triukšmą, gali išsigąsti ir elgtis neprognozuojamai, todėl labai svarbu juo pasirūpinti iki Naujųjų metų. Jei šuo patiria stiprų nerimą, agresiją ar fiziologinius simptomus, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją ar gyvūnų elgesio specialistą. Visada pasirūpinkite gyvūno saugumu fejerverkų metu.
Į pateiktus teiginius atsakykite „Taip“ arba „Ne“
Jeigu atsakėte „Taip“ 0-3 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria lengvą nerimą. Intervencija yra ypač svarbi, kad nerimas ar baimė neprogresuotų.
Saugi Aplinka
Gyvūno saugi vieta turėtų būti paruošta likus bent savaitei iki fejerverkų. Šeimininkai turėtų duoti skanėstų ar pagirti augintinį, kai jis naudojasi sudaryta saugia vieta. Ji turi būti prieinama bet kuriuo metu, net jei šeimininko nėra namuose. Jeigu gyvūnas jau turi savo slėptuvę (pvz., vonioje, po sofa), joje galima palikti pledą ar mėgstamiausių žaislų. Vanduo ir pašaras turėtų būti netoliese.
Feromonų terapija
Sintetiniai feromonų analogai („Feliway“, „Adaptil“ ir kt.) gyvūnui padeda jaustis saugiau. Jie naudojami toje patalpoje, kur gyvūnas slepiasi. Preparatus rekomenduojama pradėti naudoti bent savaitę iki Naujųjų metų. Manoma, kad kalių ir kačių feromonai jaunikliams skatina gerą savijautą, todėl jų sintetiniai analogai yra veiksmingi ir suaugusiems gyvūnams. Feromonai yra tik pagalbinė priemonė ir efektyviausi, kai taikomi kartu su elgesio keitimo priemonėmis.
Jeigu atsakėte „Taip“ 4-8 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria vidutinį nerimą.
Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant lengvam nerimui, tačiau papildomai taikomos elgesio keitimo priemonės.
Remiantis moksliniais tyrimais, šunys ir katės mažiau reaguoja į triukšmą, jeigu nuo jauno amžiaus yra tinkamai socializuojami ir desensitizuojami. Dėl elgesio modifikacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų elgesio specialistu.
Laipsniška ir kontroliuojama ekspozicija į dirgiklį, norint sumažinti baimės atsaką. Tam naudojami fejerverkų garso įrašai. Geriausia veikia kai kombinuojami kartu su Atvirkštiniu sąlygojimu.
Dirgiklis siejamas su teigiamais stimulais: skanėstais, žaidimais, komandų lavinimu.
Ekspozicija atliekama streso nesukeliančioje aplinkoje, kurioje gyvūnas gali išlikti ramus. Naudojamo garso įrašo garsas turėtų būti vos girdimas. Jei gyvūnas pakelia galvą arba žiūri į garso šaltinį, garsas yra per didelis. Kiekvienos sesijos metu, jei gyvūnas išlieka ramus, garsas palaipsniui didinamas. Pirmieji rezultatai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių. Ekspozicijos metu su gyvūnu rekomenduojama žaisti, duoti skanėstų ar lavinti komandas.
Skirti mažinti ūmų atsaką tam tikrose stresinėse situacijose. Trumpalaikius receptinius preparatus galima įsigyti pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Vizitą būtina suplanuoti bent 1-2 savaitėmis prieš fejerverkus, nes medikamentus dažnai reikia išbandyti iš anksto.
Jei atsakėte „Taip“ į bet kurį iš dviejų paskutinių (9 arba 10) teiginių, šuo patiria stiprų nerimą, galintį prilygti fobijoms. Nedelsdami pasirūpinkite gyvūno gerove ir saugumu.
Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant vidutiniam nerimui, tačiau papildomai taikomi ilgalaikiai receptiniai medikamentai.
Skirti kontroliuoti gyvūno emocinį atsaką. Turėtų būti naudojami kartu su elgesio keitimo priemonėmis, dresūra. Receptinius preparatus skiria veterinarijos gydytojas.
Smulkūs naminiai gyvūnai, tokie kaip triušiai ir jūrų kiaulytės, yra grobio gyvūnai, todėl itin jautrūs nepažįstamiems vaizdams, garsams ir kvapams. Gyvūnai gali net staiga nugaišti dėl stresą keliančių dirgiklių, todėl svarbu imtis priemonių, norint apsaugoti savo augintinius nuo fejerverkų poveikio. Egzotinių gyvūnų streso požymius ir jautrumą dirgikliams vertinti yra sunkiau nei katėms ar šunims, todėl svarbu juos atidžiai stebėti.
Požymiai, rodantys, kad augintinis jaučia stresą ar nerimą:
Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose.
Saugią aplinką paruoškite bent kelias dienas prieš Naujuosius metus. Šiuo laikotarpiu nekeiskite pašaro ir neišskirkite grupėmis ar poromis laikomų gyvūnų.
Lauke gyvenantys augintiniai:
Namuose gyvenantys augintiniai:
Artėjant Naujųjų Metų nakčiai dalinamės rekomendacijomis, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus:
Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie:
• Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo.
• Jei yra galimybė, išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai.
• Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo.
Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų:
• Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais.
• Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima.
• Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo.
• Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan.
• Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių.
Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę:
• Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti.
• Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų.
• Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą.
Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti:
• Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta.
• Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo.
Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs:
• Pamaitinkite gyvūnus – sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni.
• Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina.
Skanėstų naudojimas:
• Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės.
• Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti, siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate.
• Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų.
Vaistų naudojimas:
• Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui.
• Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas – rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto.
Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju:
• Būtinai paženklinkite savo gyvūną.
• Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu.
• Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus.
Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu:
• Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu.
• Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais.
• Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimybė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos.
Saugių Jums ir Jūsų augintiniams artėjančių Naujųjų Metų! 
Kačių klausa yra labai jautri, todėl fejerverkai, kuriems būdingi staigūs, didelio intensyvumo ir nenuspėjami sprogimai, katėms suvokiami kaip nemalonūs ir potencialiai grėsmingi. Be intensyvaus triukšmo, fejerverkai skleidžia ryškius, greitai besikeičiančius blyksnius, kurie gali prisidėti prie sensorinės perkrovos ir baimės. Katės yra daug geriau prisitaikiusios matyti esant prastam apšvietimui nei žmonės. Jų tinklainės jautrumas yra didelis, o regėjimo aštrumas – prastas, todėl staigūs, intensyvūs fejerverkų blyksniai gali atrodyti ypač akinantys ir keliantys nerimą. Palyginti su šunimis, fejerverkų poveikis katėms tebėra menkai ištirtas.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, jog katė jaučia nerimą ar stresą:
Kadangi katės stresą dažnai išreiškia subtiliai ar pasyviai, šeimininkai gali neteisingai įvertinti jų jaučiamą baimę. Katės vokalizuoja rečiau nei šunys, jų emocines būsenas gali būti sunkiau interpretuoti, todėl baimės paplitimas ir stiprumas neretai lieka nesuprastas. Apie katės jaučiamą stresą ar nerimą galima nustatyti ir pagal jos grimasą.
Esant stresui:
Esant nerimui:
Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose.
Gyvūno saugi vieta turėtų būti paruošta likus bent savaitei iki fejerverkų. Tai gali būti dėžė su pledais, vieta spintoje ar po lova. Šeimininkai turėtų duoti skanėstų ar pagirti augintinį, kai jis naudojasi sudaryta saugia vieta. Ji turi būti prieinama bet kuriuo metu, net jei šeimininko nėra namuose. Jeigu gyvūnas jau turi savo slėptuvę (pvz. vonioje, po sofa), joje galima palikti pledą ar mėgstamiausių žaislų. Vanduo, pašaras, kraiko dėžė turėtų būti netoliese.
Gyvūnas gali pradėti elgtis neįprastai: eiti ratais, vokalizuoti, drebėti. Svarbiausia augintinį palaikyti, nebausti ir nesuteikti perteklinio dėmesio.
Jeigu įmanoma, būkite erdvėje, kur mažiausiai girdimas triukšmas. Uždarykite langus, duris. Galite įjungti televizorių ar muziką, tačiau ne per garsiai. Nebandykite visiškai užgožti fejerverkų garsų, nes tai gali dar labiau kelti nerimą.
Neleiskite gyvūno į lauką fejerverkų metu, uždarykite langus ir užtraukite užuolaidas.
Gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, registruotas augintinių registre. Taip pat rekomenduojama naudoti antkaklius su savininko kontaktine informacija.
Sintetiniai feromonų analogai („Feliway“ ir kt.) gyvūnui padeda jaustis saugiau. Jie naudojami toje patalpoje, kur gyvūnas slepiasi. Preparatus rekomenduojama pradėti naudoti bent savaitę iki Naujųjų metų. Manoma, kad kalių ir kačių feromonai jaunikliams skatina gerą savijautą, todėl jų sintetiniai analogai yra veiksmingi ir suaugusiems gyvūnams. Feromonai yra tik pagalbinė priemonė ir efektyviausi, kai taikomi kartu su elgesio keitimo priemonėmis.
Remiantis moksliniais tyrimais, šunys ir katės mažiau reaguoja į triukšmą, jeigu nuo jauno amžiaus yra tinkamai socializuojami ir desensitizuojami. Dėl elgesio modifikacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų elgesio specialistu.
Laipsniška ir kontroliuojama ekspozicija į dirgiklį, norint sumažinti baimės atsaką. Tam naudojami fejerverkų garso įrašai. Geriausia veikia kai kombinuojami kartu su Atvirkštiniu sąlygojimu.
Dirgiklis siejamas su teigiamais stimulais: skanėstais, žaidimais, komandų lavinimu. Ekspozicija atliekama streso nesukeliančioje aplinkoje, kurioje gyvūnas gali išlikti ramus. Naudojamo garso įrašo garsas turėtų būti vos girdimas. Jei gyvūnas pakelia galvą arba žiūri į garso šaltinį, garsas yra per didelis. Kiekvienos sesijos metu, jei gyvūnas išlieka ramus, garsas palaipsniui didinamas. Pirmieji rezultatai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių. Ekspozicijos metu su gyvūnu rekomenduojama žaisti, duoti skanėstų ar lavinti komandas.
Skirti mažinti ūmų atsaką tam tikrose stresinėse situacijose. Trumpalaikius receptinius preparatus galima įsigyti pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Vizitą būtina suplanuoti bent 1-2 savaitėmis prieš fejerverkus, nes medikamentus dažnai reikia išbandyti iš anksto.
Šį antradienį sportininkė Raimonda Petrosiene su sūnumi Gustas Mykolas Petrosius įkopė į Kilimandžaro kalno viršūnę. Ir kopė jie ne dėl smagumo, o su tikslu – padėti tiems, kurie neturi balso – gyvūnams.
Kaip nuostabu yra žmonės, kuriems rūpi. Nesvarbu, ar tai gyvūnai, ar žmonės, ar gamta, ar kitos sritys – viskas yra susiję, visi mes gyvename kartu ir turime rūpintis vieni kitais.
Tariame didžiulį AČIŪ ir viliamės, kad toks pavyzdys įkvėps, nes dar turite laiko šiemet padaryti gerą darbą. Pvz. galite prisidėti prie Raimondos ir Gusto per aukok.lt renkamos sumos gyvūnams.
Į GGI kreipėsi asmuo, pranešęs apie galimai netinkamomis sąlygomis laikomą šunį – gyvūnas buvo pririštas prie būdos, o pati būda – nepakelta nuo žemės.
Atsižvelgdami į pranešimą, kreipėmės į Trakų rajono savivaldybę su prašymu patikrinti gyvūno laikymo sąlygas ir įpareigoti savininką jas pagerinti.
Trakų rajono savivaldybės administracija, sureagavusi į mūsų prašymą, atliko patikrinimą. Jo metu nustatė, kad šuo yra vakcinuotas nuo pasiutligės, paženklintas mikroschema, judrus, neapatiškas ir sveiko įmitimo. Būdoje paklotas šienas, o šalia nuolat yra vandens. Nors būda patikrinimo metu nebuvo pakelta nuo žemės, savininkas sutiko ją pakelti ir tai atliko nedelsiant.
Šiuo atveju galime pasidžiaugti, kad bent šiek tiek pagerinta šio prie grandinės laikomo šunelio kasdienybė.
Nors daliai visuomenės tokios sąlygos – kai šuo pririštas prie būdos – atrodo nepriimtinos, tačiau dabartiniai įstatymai tokio laikymo būdo nedraudžia.
Todėl siekiame šią situacija keisti teisėkūroje ir tam būtina visuomenės parama.
Kviečiame pasirašyti peticiją, o pastebėjus netinkamai laikomus gyvūnus savo aplinkoje, nelikti abejingais ir pasinaudojant mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija – informuoti atitinkamas institucijas.
Kalėdos – dovanojimo metas, todėl renkame dovanas siekdami pradžiuginti savo artimuosius. Nors šiais laikais yra daugybė galimybių maloniai nustebinti artimuosius įvairiomis dovanomis – nuo įvairių pramogų, kelionių iki gėlių, pristatomų į namus ar prabangių daiktų, gyvūnai augintiniai vis dar yra traktuojami kaip dovana, turinti atlikti siurprizo ir džiuginimo funkciją. Todėl svarbu įsigilinti į tai, kodėl negalima dovanoti gyvūnų jokiais atvejais – nei Kalėdų, nei kitų švenčių proga bei kokias pasekmes tokia neapgalvota dovana gali sukelti.
Gyvūnų priežiūros specialistai ir prieglaudų atstovai pabrėžia, kad impulsyvus noras dovanoti gyvūną švenčių proga nėra geras pasirinkimas. Gyvūnas nėra nei daiktas, nei staigmena, todėl ir į dovanų kategoriją jokiais būdais nepatenka.
„Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir gali neatitikti jo gyvenimo būdo, turimų gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių. Galbūt naujas gyvūno savininkas net neturi noro ar laiko rūpintis gauta „gyva dovana“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Specialistai išskiria 5 priežastis, kodėl gyvūnas – ne dovana:
Kai šeimininkai neturi galimybių rūpintis gyvūnu, ir nepatenkinami fiziniai ar emociniai augintinio poreikiai – gyvūnas kenčia. „Pastebima, kad impulsyviai įsigytas ar gautas kaip dovana gyvūnas daug dažniau negauna pakankamai dėmesio, socializacijos ar netgi būtinos veterinarinės priežiūros nei tais atvejais, kai gyvūno priėmimui į šeimą atsakingai rengiamasi, apgalvojami visi o kas jei…?” – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.
Neapgalvotas gyvūno priėmimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei iš anksto nebuvo pasirengta gyvūno priėmimui į šeimą, vėliau nukenčia pats gyvūnas. Pavyzdžiui, daug dirbantys žmonės neranda laiko šunį ilgiau pavedžioti, laiku nepastebi ankstyvų ligos požymių, todėl ir veterinarinė pagalba kartais gali būti suteikiama pavėluotai. Susidūrus su gyvūno elgesio problemomis taip pat gali kilti įvairių iššūkių, gali reikėti koreguoti savo dienotvarkę, kad daugiau laiko praleisti su gyvūnu, rasti laiko jį dresuoti. Visa tai reikalauja nenumatytų išlaidų, laiko, atsidavimo ir kantrybės.
Kiekvienas augintinis yra unikalus ir reikalauja individualios priežiūros. Net jeigu augintinis yra renkamas pagal veislę ir jai priklausančius charakterio bruožus bei poreikius, tai negarantuoja, kad konkretus gyvūnas visiškai atitiks šiuos apibūdinimus.
Augant gyvūnui gali paaiškėti, kad jo tikrieji poreikiai – didesnis fizinis aktyvumas ar sudėtingesnė priežiūra – neatitinka šeimininko lūkesčių ar gyvenimo būdo. Tokiais atvejais dažnai kyla nusivylimas, gyvūnas tampa našta, bandoma šios naštos „atsikratyti“ pririšant augintinį prie būdos, atiduodant į prieglaudą ar nepažįstamiems žmonėms.
Todėl didelė dalis Lietuvoje veikiančių prieglaudų šventiniu laikotarpiu laikinai sustabdo gyvūnų dovanojimą, kad jie netaptų neapgalvotomis „staigmenomis” po eglute. GGI palaiko prieglaudas, kurios gyvūnų per Kalėdas nedovanoja. Tai rodo, kad prieglaudoms nuoširdžiai rūpi jų išgelbėtų gyvūnų likimas.
„Juk jei žmonės tikrai stipriai motyvuoti priimti gyvūną į šeimą, atvyks ir kitu metu, ne šventiniu laikotarpiu. O jei ne – vadinasi tai buvo tik užgaida, pasidžiaugti tam kartui. ” – apie dovanojamus prieglaudos gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė.
Šuniukas ar kačiukas yra vienas iš dažniausių vaikų norų. Jeigu tėvai, suprasdami, jog augintinis yra didelė atsakomybė, atsisako išpildyti šią užgaidą, sušalus orams, kartais atšyla širdis ir aplanko šventinių jausmų vedamas spontaniškumas. Taigi, ką daryti, jei vaikas prašo šuniuko ar kačiuko?
Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiima visa šeima 10–20 metų laikotarpiui.
Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiais būsimus rūpesčius:
Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus. Kalėdiniu laikotarpiu geriau skirkite laiko ir:
O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai.
Mūsų organizacija labai vertina žurnalistų darbą ir ypač gyvūnų gerovės srityje. Suprantame, kad be žurnalistų, sklaidos ir laisvo žodžio mūsų veikla būtų kur kas sudėtingesnė – būtent jie padeda išgirsti gyvūnų istorijas, atskleisti problemas ir paskatinti pokyčius.
Apgailestaujame, kad kovodami už laisvą žodį žurnalistai šiandien negali skirti dėmesio kitoms svarbioms temoms, tarp jų ir gyvūnų gerovei. Todėl norime nuoširdžiai išreikšti savo palaikymą visai žurnalistų bendruomenei.
Kviečiame visus, kuriems svarbios žmogaus teisės, laisvė ir atvira visuomenė, gruodžio 9 d. per pietų pertrauką prisijungti prie protesto „Šalin rankas nuo laisvo žodžio” Nepriklausomybės aikštėje.
Stiprūs esame tada, kai palaikome vieni kitus.
Iš jų 16 šunų buvo ant grandinių, o 4 voljere.
Dar 15 būdų ir 4 voljerai buvo tušti. Norisi tikėti, kad dalis šeimininkų tokio gyvūnų laikymo būdo atsisakė ir to pasekoje matomos tuščios būdos. O gal šuneliai bent laikinai buvo įleisti į namus.
Panašu, kad Gelvonų miestelyje yra tendencija laikyti šunis ant grandinių be būdos, prie ūkinio pastato su skyle. Kokios sąlygos šunims suteikiamos kitoje skylės pusėje, galime tik spėlioti, tačiau daugumoje atvejų nematėme nei vandens, nei maisto, nei tinkamo ilgio grandinių, kad šuo galėtų daugiau pajudėti. Taip pat šio reido metu nematėme nei vieno teritorijoje laisvai lakstančio šuns.
GGI reidų koordinatorė Karina pasakoja, kad vienu adresu gyventojai atsisakė įsileisti į vidinį kiemą, kad būtų galima įvertinti šuns laikymo sąlygas, ir įtikinėjo, kad jos yra puikios. Klausimas: jei sąlygos tikrai puikios, kam įtikinėti ir kodėl neįleisti jų parodyti?
Dėl atvejų, kur šuneliams reikalinga pagalba, imtasi atitinkamų veiksmų.
