Kanopų priežiūros rekomendacijos: būtina žinoti, jei norite užtikrinti gyvūno sveikatą

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Kitaip nei laukiniai jų protėviai, šiandieniniai arkliai dažnai nebegali pasigirti tvirtomis ir viską atlaikančiomis kanopomis. Todėl labai svarbią vietą užima kanopų priežiūra, kuria privalo pasirūpinti gyvūno šeimininkai. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kada arklių augintojai tinkamai neprižiūri gyvūno galūnių: kanopos ragas nuauga bei užsiriečia arba dažnai nulūžta, sukeldamas ne tik skausmą, bet ir įvairias ligas, sąnarių iškrypimą bei raišumą, kai kuriais atvejais gali sukelti net kojų kaulų lūžius. Tai turi daug įtakos ne tik kanopinio gyvūno išvaizdai, bet ir bendrai sveikatai darbingumui.

Jeigu norite turėti sveiką gyvūną, kanopas būtina tinkamai prižiūrėti. Apie arklių kanopų priežiūrą Žirgų globos asociacijos (toliau – „ŽGA“) vadovė Rūta Rosson sako „Visų pirma, privalu jas išvalyti, apžiūrėti, ar nėra pažeidimų, įstrigusių svetimkūnių. Kanopa turi būti apdrožiama, pašalinamos nereikalingos nuoaugos. Ji turėtų būti pasvirusi 45 laipsnių kampu, ne per ilga ir ne per trumpa. Deja, kanopų problemos yra vienas dažniausiai pasitaikančių gyvūnų gerovės pažeidimų Lietuvoje, ypač kaimo ūkiuose, tačiau  pasitaiko ir viešuose objektuose, įstaigose, kur gyvūnai laikomi pramogai, rodomi lankytojams.“

Kadangi kanopinių gyvūnų priežiūros pažeidimų pasitaiko gana dažnai, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – „GGI“), kartu su „ŽGA“ parengė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kas kiek laiko, atsižvelgiant į gyvūno rūšį bei gyvenimo sąlygas, reikia tvarkyti gyvūno kanopas.

„Rašte taip pat nurodome mums žinomų kalvių kontaktus, įvardijame atsakomybę už kanopų nepriežiūrą bei gręsiančias baudas. Svarbu suprasti, jog kanopų nepriežiūra nėra tik kosmetinė deformacija, ji turi ir visapusiškas pasekmes gyvūno organizmui. Manome, kad tokie atvejai dažniausiai pasitaiko dėl savininko nežinojimo bei informacijos trūkumo, todėl šios rekomendacijos bus naudingos visiems kanopinių gyvūnų augintojams“, – pastebėjimais dalinasi „GGI“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Rekomendacinis raštas yra platinamas visoms Lietuvos savivaldybėms su prašymu nukreipti į seniūnijas ir jiems žinomas įstaigas, turinčias kanopinių gyvūnų, bei siunčiama ir individualizuotai zoosodų, zooparkų, agroturizmo sodybų ir kitų įstaigų kontaktams.

Informacija kanopinių gyvūnų augintojams

Pagrindinės kanopų priežiūros rekomendacijos:

• Poniams, asilams ir žirgams tvarkyti kanopas kas 1-2 mėn., priklausomai nuo ploto, grunto ir

judėjimo galimybės. Kitiems kanopiniams – kas 4 mėn.;

• Tvarkyti turi šiuo amatu užsiimantis žmogus ir savininkai turėtų pasilikti sąskaitas ar kvitus,

įrodančius, kad paslauga atlikta ir kas bei kada ją atliko;

• Jei kanopas tvarko patys savininkai, kas 6 mėn. veterinarijos gydytojas turi patikrinti gyvūnų

sveikatos būklę ir palikti apie tai išrašą.

Kalvių kontaktai:

Atsakomybė už gyvūnų kanopų nepriežiūrą

Gyvūnų kanopų nepriežiūra yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos

įstatymo 4 straipsnio 2 punkto 24 dalį ir 2 dalį (kai kuriais atvejais). Už žiaurų elgesį su gyvūnu

numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį

užtraukia baudą nuo 30 iki 120 EUR, o pakartotinio nusižengimo atveju nuo 120 iki 230 EUR.

Gyvūno suluošinimas arba vien tik sąlygų tam sudarymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal

Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį ir numato baudą nuo 300 EUR iki 1750

EUR, o pakartotinio nusižengimo atveju nuo 1750 EUR iki 2300 EUR, taip pat gali būti taikomas

gyvūno konfiskavimas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose

(kursuose).

Daugiau informacijos apie kanopinių gyvūnų priežiūrą galite rasti „ŽGA“ internetinėje svetainėje www.zga.lt

Pranešti apie kanopinių gyvūnų nepriežiūros atvejus galite čia: https://ggi.lt/pranesk/