Naujienos

Jau greitai bus metai nuo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų, kuriomis numatytas privalomas katinų, šunų bei šeškų ženklinimas, dar vis dauguma gyvūnų augintinių savininkų, ypač tie, kurie laiko gyvūnus pririštus prie būdų, tokių įpareigojimų nesilaiko.Po daugumos atliekamų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų šalia kitų randamų pažeidimų seka ir įpareigojimo ženklinti gyvūną augintinį pažeidimas. Kaip pavyzdžiui, visai neseniai, gavę susirūpinimo laišką dėl galimai gyvūno netinkamų laikymo sąlygų, kreipėmės į atitinkamas institucijas su prašymu atlikti patikrinimą. Po kelių patikrinimų, nustatyta, kad laikomo gyvūno sveikatos būklė normali, gyvūnas neišliesėjęs, įmitimas normalus. Sutvarkyta gyvūno laikymo vieta. Tačiau be šių aspektų, patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas nėra nei vakcinuotas nuo pasiutligės nei ženklintas mikroschema bei registruotas Gyvūnų augintiniu registre. Už teisės aktų pažeidimus gyvūnų laikytojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Primename, kad LR ANK 346 str. 1 d. "Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų." Ne kartą rašėme apie gyvūnų ženklinimo ir vakcinavimo svarbą, todėl tenka apgailestauti, kad augintinių šeimininkai nesupranta svarbos reikšmės, o atsitinkamos institucijos neužsiima papildoma gyventojų edukacija bei problemos prevencija. Kodėl reikia ženklinti gyvūnus, skaitykit čia bei pasidalinkite šia informacija savo bendruomenėse: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Zenklinimo-Svarba

Artėjant savivaldybių merų ir tarybų rinkimams, pasidomėjome kokie pretendentų planai gyvūnų gerovės klausimais. Kaip žinia, atitinkami savivaldybių skyriai yra atsakingi už gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių vykdymo kontrolę, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globos organizavimą, PSP projektą, pirotechninių priemonių realizavimą ir naudojimą ir etc. Manome, kad, koks mero požiūris į aukščiau išvardintas problemas, toks ir gyvūnų gerovės lygis toje savivaldybėje. Peržiūrėjome oficialiame didžiųjų Lietuvos miestų kandidatų į savivaldybių merus rinkimų programų leidinyje skelbiamą informaciją. Iš jų matyti, kad dauguma kandidatų į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio merus neteikia konkrečių pasiūlymų gyvūnų gerovei gerinti. Tuo tarpu matome, kad savivaldybėse įvairių su gyvūnais susijusių problemų yra labai daug: susiduriama su netinkamu gyvūnų laikymu. Pvz. visai neseniai Kernavėje lakstantis šuo apkandžiojo mergaitę ir jos mamą – nors situacija apie laisvai lakstantį šunį buvo žinoma ir anksčiau, veiksmų imtasis tik po to, kai nukentėjo žmonės metų metais nesprendžiama benamių gyvūnų problema – prieglaudos, kurioms nuolat trūksta lėšų, perpildytos;nėra skiriama pakankamai dėmesio beglobių kačių sterilizacijai, todėl jos valkatauja bei dauginasi; savivaldybėse toliau klesti nelegalios gyvūnų daugyklos; girdime daugybę žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, kai gyvūnai tyčia kankinami ir žudomi; visą esamą situaciją vainikuoja ir visai neseniai turėtas įvykis Marijampolėje, kuomet vienas kandidatas į savivaldybės tarybos rinkimus buvo nubaustas pagal LR ANK 43 str. 1 d., 346 str. 1 d., 505 str. 1 d. dėl nesilaikomų gyvūnų gerovės ir apsaugos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie skriaudžia gyvūnus, tikėtina, kad vėliau savo agresiją nukreips ir į žmones. Negalintys apsiginti gyvūnai yra lengvas taikinys agresijai ir pykčiui išlieti, todėl žmonės, pirmiausia žalojantys gyvūnus, vėliau gali ryžtis smurtauti ir prieš žmones – naudoti smurtą artimoje aplinkoje, imtis seksualinės prievartos ar net žudyti. Todėl identifikuodami ir bausdami žiauriai su gyvūnais besielgiančius žmones jau nuo pradžių užkirstume kelią smurtui ir nusikalstamumui visuomenėje plisti. Žvelgiant plačiau, nenuostabu, kad su gyvūnais susijusios problemos kandidatų į merus liko beveik visai nepaliestos. Mat, kaip rodo „Tvari Lietuva“ atliktas tyrimas, pagrindinių pretendentų užimti sostinės mero postą programose aplinkosaugos ir tvarumo problemoms apskritai skirta mažai dėmesio.Taigi, prieš balsuojant dar pasidomėkite ir paklauskite pretendentų, kaip jie pasiruošę spręsti su gyvūnų gerove susijusias problemas Lietuvoje.Primename, kad 2023 m. kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kviečiame būti pilietiškais ir aktyviai dalyvauti rinkimuose.BNS LietuvaDELFI.ltLaisvės TVlrytas.ltLRTNaujienų agentūra ELTATV3.lt15min

LRT užsienio naujienų redaktorė Indrė Urbaitė telemaratonui skirtam akcijai „RADAROM!“ parengė reportažą apie Ukrainoje karo žiaurumus patiriančius gyvūnus, kurių dauguma yra likę be globos. Indrė įsišunino šunytę Tanką, kurią su dar keliasdešimt kitų gyvūnų mūsų organizacija evakavo iš Ukrainos.  Dar ir šiandien Tanka jaučia karo pasekmes, stresuoja išgirdusi šaižius garsus ar fejerverkus, bet mylinti šeimininkė padeda jai kovoti su baimėmis. Mes džiaugiamės, kad Tanka dabar Lietuvos gyventoja ir dažna LRT televizijos svetė. O ji prašo nelikti abejingais ir padėti jos gentainiams likusiems Ukrainoje. Šiandien minėdami karo Ukrainoje metines, kviečiame savo bendruomenę prisjungti prie akcijos „RADAROM!“ ir taip apsaugoti ne tik Ukrainos žmones, bet ir gyvūnus. Jūsų auka telefonu 1482 prisideda prie dar vieno radaro įsigyjimo. Su Ukraina iki pergalės! З Україною до перемоги! 

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje negailestingas ne tik žmonėms, bet ir visai gyvajai gamtai, naminiams gyvūnams. Ukrainos prieglaudų darbuotojai, savanoriai liko šalyje ir pasiaukojančiai rūpinasi nuo karo nukentėjusiais, šeimininkų netekusiais gyvūnais. Prieglaudos taip perpildytos, kad savanoriai rūpinasi gyvūnais tiesiog gatvėje, labai trūksta lėšų gyvūnų sterilizacijai / kastracijai, maisto, vaistų. Prie ukrainiečių pastangų pasirūpinti ir išsaugoti gyvūnus, aukodami lėšas organizacijai „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) prisideda ir lietuviai. „Rusijai užpuolus Ukrainą, supratome, kad turime padėti ne tik žmonėms, bet ir nuo karo kenčiantiems gyvūnams. Greitai organizavome savanorių grupę, kreipėmės į žmones finansinės  pagalbos ir, nepraėjus nei parai, pradėjome vykdyti pagalbą Ukrainos gyvūnams“, – pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot GGI vadovės, pagalbos reikėjo iškart: „Nors pradžioje paramos veiksmai buvo chaotiški –svarbiausia buvo padėti, tačiau vėliau viską sustygavome, suradome partnerių ir skirtingais etapais vykdėme ir tebevykdome įvairius pagalbos projektus“. Iki šiol lietuviai Ukrainos prieglaudoms ir vykdomoms programoms paaukojo 282 531,50 eurų (2023 m. sausio 31 d. duomenimis). „Šios lėšos mums leido gyvūnų labui Ukrainoje nuveikti labai daug, tačiau pagalbos šiandien reikia nei kiek ne mažiau nei karo pradžioje. Todėl Ukrainos prieglaudų vardu labai prašome nesustoti aukoti – ir toliau skirti finansinę paramą Ukrainos gyvūnams”, -  kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  160 tonų maisto, 12 000 vakcinų, 2000  sterilizuotų / kastruotų šunų ir kačių, 30 finansiškai paremtų prieglaudų GGI nuo pat Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios subūrė  komandą, kuri vienu metu vykdo ir koordinuoja net kelis Ukrainos gyvūnams padėti skirtus projektus. Į Ukrainą išgabenta ir su turimų vietoje partnerių pagalba paskirstyta virš 160 tonų maisto gyvūnams, kurį GGI rinko arba gavo iš vietinių tiekėjų. Už žmonių paaukotus pinigus taip pat apmokėti maisto Ukrainos gyvūnams transportavimo kaštai. 65 450 eurų suma skirta 30 Ukrainos prieglaudų, kuriose laikoma virš 13 000 gyvūnų, paremti. Taip pat buvo nupirkta ir į Ukrainą pristatyta 12 000 vienetų vakcinų nuo pasiutligės, kurias išdalino GGI partneris USAVA (Ukrainos smulkiųjų gyvūnų veterinarų asociacija). GGI finansavo sterilizaciją ir kastraciją beveik 2000 gyvūnų, esančių Charkive, Cherkasy, Kramatorske, Krivoj Roge, Kropyvnytske, Odesoje, Poltavoje, Mikolaive, Užhorode, Vilne, Zaporožėje ir mobilioje klinikoje Donecko srityje. GGI su Ukrainoje veikiančiomis gyvūnų prieglaudomis ryšį palaiko nuolat: „Su prieglaudomis bei savanoriais, besirūpinančiais benamiais gyvūnais, bendraujame tiesiogiai ir betarpiškai. Su didžiąja jų dalimi – kasdien. Tad žinom jų kasdienius poreikius, bėdas, ir kokios pagalbos reikia šiuo metu.“ – teigia GGI koordinatorė L. Vaitekūnaitė. Organizacija taip pat prisidėjo prie 68 gyvūnų evakuacijos iš Ukrainos, jų karantinavimo, gydymo, globos, o vėliau ir ieškant jiems nuolatinių namų. GGI taip pat pastoviai teikia informaciją ir pagalbą žmonėms į Lietuvą iš karo zonos atvykusiems su gyvūnais. Pabėgėlių centrams teikiamas maistas, kuris yra išdalinamas su gyvūnais atvykusiems ukrainiečiams. Parama gyvūnų Ukrainoje sterilizacijai / kastracijai – gyvybiškai svarbi Anot GGI koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, būtent gyvūnų sterilizacijos / kastracijos programa siekiant sustabdyti benamių gyvūnų populiacijos plitimą šiuo metu yra itin reikalinga: „Beglobių gyvūnų gatvėse daugėja dėl to, kad žūsta jų šeimininkai. Negana to, šie gyvūnai, jei yra nesterilizuoti, dauginasi. Taip benamių gyvūnų skaičius tampa nebekontroliuojamas. O su kiekviena nauja vada, didėja savanoriams krūvis juos išmaitinti.“ Vykdant gyvūnų Ukrainoje sterilizaciją ir kastraciją, yra padedama spręsti žmonių saugumo ir pasiutligės plitimo problemas. Badaujantys benamiai šunys Ukrainoje buriasi į grupes, puola kitus gyvūnus, žmones. Taip pat dar iki karo Ukrainoje buvo dideli gyvūnų, sergančių pasiutlige, skaičiai. Nekontroliuojant gyvūnų populiacijos karo metu, ši problema gali virsti tikra tragedija.  Svarbu tai, kad GGI ne tik skiria finansavimą gyvūnų sterilizacijai / kastracijai vykdyti, bet ir patys, ieškodami vietinių koordinatorių, veterinarų, padeda organizuoti jų atlikimą. GGI finansuojamos Ukrainos gyvūnų sterilizacijos / kastracijos programos reikšmę pabrėžia ir gyvūnų prieglaudos Mikolajive vadovė Lena Bardan: „Mūsų regionams gyvūnų sterilizacijos / kastracijos programa šiuo metu yra ypatingai svarbi. Esame labai dėkingi GGI, už viską ką ji dėl mūsų yra padariusi ir toliau daro“ – organizacijai GGI dėkoja gyvūnų prieglaudos Ukrainoje vadovė. Pastangos padedant Ukrainai neliko nepastebėtos ir  tarptautinėje erdvėje – GGI buvo įtraukta į Europos nevyriausybinės organizacijos „Eurogroup for Animals“ darbo grupę, kurios tikslas yra sumažinti benamių gyvūnų populiaciją užtikrinant savalaikę gyvūnų sterilizaciją / kastraciją. Šios darbo grupės veikloje taip pat dalyvauja tokios žinomos organizacijos kaip „Four Paws“, IFAW, „Save the dogs of Romania“, UWARF, „Naturewatch foundation“ ir kiti. Nesuvokiami teroro prieš gyvūnus mastai Karo veiksmai Ukrainoje tebesitęsia, nuolat bombarduojami ir griaunami gyvenamieji rajonai, gyvūnai, praradę šeimininkus tampa beglobiais. Situacija, kad ir kaip norėtųsi, į gerą pusę dar nesikeičia, kasdien girdime apie sužalotus ir didžiulį stresą patiriančius žmones, karo žiaurumus. L. Bardan pasakoja, kad karas kasdien sėja mirtį ir paliečia ne tik žmones, bet ir gyvūnus: „Po to, kai buvo išlaisvintas vienas iš Mikolajyvo regionų – Snihurivka, savanoriai rado daugybę nušautų gyvūnų, pakartų katinų – okupantų teroro mastai prieš bejėgius keturkojus – tiesiog sveiku protu nesuvokiami. Tiek daug gyvūnų baisiose kančiose žuvo“. Anot L. Bardan, sunkiausia buvo, kai invazija prasidėjo pilnu pajėgumu ir vėliau dalis Mikolajyvo ir beveik visas Chersono regionas buvo okupuoti. Tuo metu žmonėms buvo labai sunku pasirūpinti savo gyvūnais, juos išmaitinti: „Mikolajive prasidėjo nuolatiniai sprogimai, stresas, ėmė trūkti net būtiniausių dalykų, vandens. Turėjome tik techninį vandenį, buvo labai sunku gyvūnams paruošti maistą, išvirti košės. Labai trūko vaistų. Tokiomis sąlygomis apie gyvūnų sterilizaciją ir kastraciją negalėjo būti nė kalbos“ – apie itin sudėtingą prieglaudų veiklą karo sąlygomis pasakoja L. Bardan. Žmonės gyvūnų prieglaudose Ukrainoje iki šiol dirba ypatingai sunkiomis sąlygomis, nuolatinėje raketų atakų, užpuolimų grėsmėje. Prieglaudos kasdien kovoja su badu, trūksta maisto, įvairių vaistų, preparatų eutanazijai, priemonių gydymui. Bet net ir tokiomis aplinkybėmis prieglaudų darbuotojai, savanoriai, neišvyksta prieglobsčio ieškoti kitur, o pasiaukojančiai rūpinasi beglobiais suprasdami, kad be jų gyvūnai tiesiog neišgyventų. L. Vaitekūnaitės teigimu, „Žmonės, gelbėdamiesi, dažnai palieka savo gyvūnus likimo valiai. Tas krūvis išmestų, paliktų gyvūnų – tenka prieglaudoms. Jos nėra guminės, ir turi vietų tiek, kiek turi. Dar didesnis krūvis atitenka tiems savanoriams, kurie kasdien maitina likusius gatvėje, išmestus, tapusiais niekieno gyvūnus. Tad, aukojant jiems, tuo pačiu padedama ir žmonėms, kurie rūpinasi gyvūnais.“ Prisidėti gali kiekvienas Kaip matyti iš liudijimų, karo sąlygomis gyvenantys žmonės Ukrainoje labai išgyvena dėl to, kad negali tinkamai pasirūpinti savo augintiniais.   Šiuo metu labiausiai reikalinga finansinė parama, kuri ir toliau bus skiriama prieglaudoms,  įsikūrusioms Ukrainoje, savanoriams, prižiūrintiems benamius gyvūnus, sterilizacijų / kastracijų vykdymui bei humanitarinės pagalbos teikimui.  „Nepaisant patirto skausmo ir tragiškų likimų, Ukrainos žmonės nenuleidžia rankų, išlieka stipriais ir į ateitį žiūri su viltimi. Padėkime jiems pasirūpinti gyvūnais ir taip bent šioje srityje sumažinkime jiems tenkantį stresą, kurio karo akivaizdoje yra labai daug. Nors minime jau metus karo, mes tikime Ukrainos pergale ir padėsime tol, kol ji bus pasiekta“ – nesustoti ir toliau teikti paramą bei aukoti Ukrainos gyvūnams kviečia organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Kaip prisidėti prie pagalbos Ukrainos gyvūnams   Bankiniu pavedimu: VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Įmonės kodas: 302842427 LT597300010171499262 (speciali sąskaita humanitariniams projektams Ukrainoje) PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPalAukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Su šunimis išėję pasivaikščioti žmonės negali jaustis ramūs. Vilniečiai įvairiose miesto vietose vis aptinka žiurkių nuodais įdarytų mėsos gabalėlių. Veterinarai perspėja, tokie nuodai gyvūnams sukelia vidinį kraujavimą, kuris dažniausiai baigiasi mirtimi. Ką daryti ir kaip kovoti su nuodytojais žiūrėkite LNK TV reportaže, kuriame:Veterinarijos gydytoja pataria skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką, jei įtariate, kad gyvūnas paragavo apnuodyto maisto.Dresuotoja pataria išmokti šeimininkams kontroliuoti savo augintinį bei dalinasi patarimu, kaip tai padaryti.Lietuvos policija atstovas, pataria kreiptis į policiją, jei pastebėjote, kad išmėtomi nuodai, o ne tik spręsti šią problemą savo bendruomenėse.GGI teisininkė Aistė Vieraitytė įvardijo, kokios baudos gresia gyvūnų nuodytojams. Saugokite savo augintinius bei būkite pilietiški - jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, o gal net žinote, kas užsiima gyvūnų nuodijimu, nelikite abejingi, praneškite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, perspėkite kaimynus. https://youtu.be/GjEKdE-JJOM

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad gyvūnus globojantiems asmenims (gyvūnų globėjams) privalu viešai teikti informaciją apie laikomus gyvūnus ir kiekvienais metais iki vasario 1 d. viešai skelbti metų veiklos ataskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje turi paskelbti praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios. Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą turi būti nurodomas gyvūnų skaičius, per ataskaitinį laikotarpį: laikytų, priimtų, nugaišintų (nugaišusių), perduotų kitiems gyvūnų savininkams, grąžintų gyvūnų savininkams. VMVT rekomenduoja naudoti šią ataskaitos formą: https://bit.ly/VMVT-Ataskaita Primename šią informaciją, bet tikimės, kad visi globėjai jau atliko šią pareigą. Mes dėkojame VMVT, kad mūsų organizacijos prašymu, ataskaitoje atskyrė eilutes informacijai apie nugaišintus (nugaišusius) gyvūnus ir surinktas gaišenas, kadangi tai tarpusavyje nesusijusi ir statistiką iškraipanti informacija, tačiau kažkodėl dauguma globos organizacijų šiuos skaičius sudeda į vieną ir tampa neįmanoma žinoti, kiek gyvūnų jų globoje buvo eutanazuoti arba nugaišo. Informacija parengta pagal VMVT 2023-01-26 pranešimą spaudai.

„Trumpa grandinė“, „metro ilgio grandinė“, „į būdą netelpa“, „būda skylėta“ – tokiomis frazėmis iliustruojamų pranešimų dėl netinkamai laikomų gyvūnų gauname beveik kasdien. Vieną iš tokių atvejų teko nagrinėti, kai elektroniniu paštu į GGI kreipėsi asmuo, kuris nurodė, pastbėjęs šunį, pririštą prie grandinės, kuri yra ne ilgenė nei 1 metro ilgio. Taip pat, pastebėjo, kad gyvūnui nėra palikta vandens ir maisto. Dėl šio atvejo kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybė (VMS). Teisės aktai nereglamentuoja koks turėtų būti grandinės ar virvės ilgis, kuria pririšamas šuo, išskyrus kelias savivaldybes, kurios pačios nusistačiusios reikalavimus minimaliam ilgiui. Deja, VMS taip pat neturi nustačiusi reikalavimų minimaliam grandinės ar virvės ilgiui. Šiuo atveju, mūsų prašymu atlikto patikrinimo metu, pareigūnai patikrino kitas gyvūno laikymo sąlygas. Tuo pačiu gyvūno laikytoja buvo paprašyta prailginti grandinės ilgį. Ar papildomas metras virvės ar grandinės, suteiktas gyvūnui, yra tai, ko mes norime? Ne. Tačiau tikrai geriau negu nieko. Todėl vienas iš mūsų siekių - Lietuva be šunų prie būdų ir sąmoninga visuomenė su nuline tolerancija šunų rišimui ir palikimui prie būdų. O besipiktinančių, dėl tokio mūsų noro, klausiame ar neskauda širdies žiūrint į šuniuką nuotraukoje, prirštą prie būdos metro grandine?

Mūsų atstovės Neringa Mataitytė pranešimas apie draudimą rišti šunis prie būdos Lietuvos Respublikos Seimas vykusioje diskusijoje „Paleisk, jei myli”. Kviečiame žiūrėti ir klausyti  https://youtu.be/h-9pN-oe3aE https://youtu.be/BVQXh_n180M Pilną 02 14 diskusiją, kurioje buvo kalbama apie šunų rišimo prie būdų bei arklių pančiojimo problemas, galite žiūrėti čia - https://bit.ly/Jei-Myli-Paleisk-I-Diena02 15 dienos diskusijoje kalbama apie nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų problemas - https://bit.ly/Jei-Myli-Paleisk-II-Diena

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Didelėje dalyje Europos šunų, laikomų pririštų prie būdos – nepamatysime. Tuo tarpu Lietuvoje  šunys grandinėmis rišami prie būdų masiškai, ypač kaimiškose vietovėse, užmiestyje, kolektyviniuose soduose. Tam, kad suprastume problemos mastą užtenka nuvažiuoti į bet kurį Lietuvos kaimą – čia ir žiemą, ir vasarą gyvūnai laikomi pririšti prie nedidelį prieglobstį teikiančių būdų, kurios pastatytos atokiau nuo namo – prie sandėliukų, garažų ar tvartų. Dažnai vaizdas išties yra labai liūdnas. Nei vienas gyvūną mylintis ir jo gerove besirūpinantis žmogus nuolat nelaikys šuns pririšto, todėl taip gyvūnus laikantys šeimininkai dažnai apskritai jais mažai rūpinasi. Neretai prirakinti šunys net neturi tinkamos pastogės, jų laikymo vieta nešvari, ekskrementai nėra valomi. Gyvūnas ir valgo, ir tuštinasi tame pačiame mažame plote. Gyvūnų gerovės specialistai viešojoje erdvėje pasisako už tai, kad kuo skubiau būtų priimtas draudimas šunis rišti prie būdų, pančioti arklius ir rišti karves už ragų, nes tai šiuos gyvūnus traumuoja. Prie būdų pririšti iš prigimties socialūs šunys, turėdami labai ribotą kontaktą su išorine aplinka, ilgainiui tampa agresyvūs, todėl nutrūkę nuo grandinės gali sukandžioti žmones, kitus gyvūnus. Reaguojant į šią opią problemą, vasario 14 d. Seime organizuojama apvaliojo stalo diskusija „Jei myli, paleisk“, kurioje ​bus aptariami galimi problemos sprendimo būdai ir kitų šalių gerosios praktikos. Taigi, ką tenka ištverti šuniui, kuris gyvena nuolat pririštas prie būdos? Kodėl tai būtina drausti? Grandine pririšti šunys gali žūti „Atvejų, kai antkaklis, virvutė ar paprasčiausiai ta pati grandinė įauga į kaklą, esame turėję daugybę ir tai dažniausias fizinis sužalojimas.“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot GGI vadovės, labai dažnai pasitaiko, kad prie būdų pririšti šunys apskritai yra paliekami likimo valiai, jais nėra tinkamai rūpinamasi. „Kažkaip žmonės užriša ant kaklo gyvūną poros mėnesių ir jiems atrodo, kad antkakliai auga kartu su jais. Taip pat, tai parodo, kiek dėmesio išties gauna prie būdos pririštas šuo – kaip įmanoma mažiausiai pusmetį, o kartais metų metus nematyti, kad antkaklio jau nebėra, nes jis sulindęs į kaklą ir užaugęs mėsa. Juk, vadinasi, prie tokių gyvūnų niekas net arti neprieina, pameta maisto atliekas per atstumą ir tiek. Ką jau kalbėti apie privalomus skiepus nuo pasiutligės, nes jei jie būtų daromi, veterinaras iškart situaciją pamatytų.“ – situaciją komentuoja GGI vadovė. Grandine pririšti šunys taip pat  yra itin pažeidžiami, yra neapsaugoti nuo neigiamo išorės poveikio, lengviau pasigauna ligas ir infekcijas, gali būti sukandžioti kitų gyvūnų. Laukinio žvėries užpultas grandine pririštas šuo neturi jokių galimybių pabėgti, pasislėpti. „Atsitikus nelaimei pvz. gaisrui, pririštas šuo gali sudegti.“ – teigia GGI Seime vyksiančioje diskusijoje atstovaujanti Neringa Mataitytė. Anot N. Mataitytės, taip pat pasitaiko atvejų, kai pririštas šuo gali pasismaugti, užsipainioti už virvės, iš nerimo išversti maisto ar vandens indus taip likdamas be maisto ir geriamo vandens. Taip pat baisus ir nuolatinis nesterilizuotų kalyčių prievartavimas. Kai kalytė rujoja, visi kaimo šunys nori su ja santykių, o pririštas gyvūnas neturi jokios galimybės tokių santykių išvengti. Nutrūkę nuo grandinės nesterilizuoti gyvūnai nuolat dauginasi, todėl neveislinių, taip vadinamų „kiemsargių“, skaičius nemažėja, o eksponentiškai auga. Tą rodo ir gyvūnais perpildytos prieglaudos. Visais atžvilgiais saugesnis ir su gyvūno gerove labiau suderinamas yra šuns laikymas voljere, užtikrinant tinkamą voljero dydį ir įrengimą. Voljere gyvenančio šuns nesmaugia grandinė ir jis taip pat yra apsaugotas nuo galimo laukinių žvėrių ir klajojančių šunų užpuolimo. Šuns rišimas prie būdos padaro jį agresyviu Žmonės vis dar riša šunis prie būdos dėl įsisenėjusio klaidingo požiūrio, kad šuo yra „sargas“, nors pririštas šuo absoliučiai nieko apsaugoti negali. Dar daugiau – toks šuo ir pats negali apsisaugoti, dėl blogų gyvenimo sąlygų tampa traumuotu, gali pasidaryti agresyvus. Į šunį žiūrima kaip į kokį prietaisą, kuris turėtų atlikti signalizacijos funkciją. Tai labai atsilikęs požiūris, rodantis, kad daliai Lietuvos žmonių empatijos gyvūnams dar labai trūksta. Prie būdos dažnai atsiduria niekam nereikalingi šunys. Nesterilizuotos kalytės atsiveda palikuonių, kurių „nėra kur dėti“. Paprasčiausias būdas – pririšti prie kokios nors pašiūrės, sandėliuko. Tai žmonėms kur kas lengviau nei užtikrinti geresnes sąlygas – pavyzdžiui, pastatyti tinkamą voljerą. Taigi, žiūrima kaip geriau, pigiau žmogui, visiškai neatsižvelgiant net į minimaliausius gyvūno poreikius. Labai svarbu dirbti ir ties sterilizacijos / kastracijos klausimu – kuo daugiau šunų bus sterilizuoti / kastruoti, tuo mažiau bus su gyvūnų gerove susijusių problemų. Šuo taip pat neturėtų būti dovana – žmonės, gavę dovanų šunį, neturėdami kur jo laikyti išveža „į kaimą“ prie būdos. Šunys yra socialūs gyvūnai, todėl palikti vieni jie sulaukėja, tampa agresyviais. Toks nutrūkęs nuo grandinės šuo gali stipriai apkandžioti ir sužaloti žmones, kitus gyvūnus. „Kai kurie šeimininkai argumentuoja, jog augintinius pririštus laiko, nes jie agresyvūs, tačiau būtent dėl tokio laikymo jų agresija tik stiprėja ir galimai būtent dėl to išsivysto nuo pat pradžių.“ – teigia Neringa Mataitytė. Tai, kad šunys stipresnę agresiją išsiugdo būtent dėl nuolatinio laikymo pririšus prie grandinės, patvirtina moksliniai tyrimai. „Pavyzdžiui, Šiaurės Karolinoje (JAV) bendruomenės atstovai teigė, jog 51% įkandimų jų aplinkoje buvo susiję su pririštais šunimis: žmonės buvo sužaloti, kai patys prieina prie pririšto šuns ir šis įkanda arba kai gyvūnas užpuola nutrūkęs nuo grandinės.“ – apie problemą pasakoja N. Mataitytė. Anot N. Mataitytės, Jungtinėse Amerikos Valstijose šunų laikymas pririšus prie grandinių laikoma viešo saugumo problema. „Draudimą įvedusios bendruomenės tokį sprendimą argumentavo ne tik gyvūno gerovės pagrindu, bet ir viešojo saugumo, kuris užtikrinamas dėl potencialiai sumažinamo šunų agresyvumo.“ – teigia GGI atstovė. Lietuvoje priimti draudimą rišti šunis – vėluojama Šunų rišimas prie būdos išsivysčiusiose Europos valstybėse, į kurias lygiuojasi ir Lietuva, yra vertinamas itin neigiamai, yra jau uždraustas ar dedamos didelės pastangos, kad toks draudimas artimiausiu metu būtų priimtas. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo klausimu nėra tiek daug nuveikta ir taip reikalingą draudimą rišti šunis vis dar vengiama priimti. „Aiškiausiai ir griežčiausiai tokius draudimus yra numačiusios Austrija bei Švedija. Šių šalių gyvūnų gerovės politika yra laikoma pavyzdine, jų įstatymų bei sankcionavimo modeliai yra pateikiami kaip gerosios praktikos. Tokį draudimą taip pat yra numačiusios Šveicarija, Kroatija, visai neseniai įsivedė ir Vokietija bei Slovakija. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, Belgijoje ir Maltoje draudimas rišti šunis įstatymuose nėra įvardinamas tiesiogiai, tačiau į tai referuojama per kitokias taisykles, kaip draudimas apriboti gyvūno laisvę ar judėjimą.“ – apie tarptautinę praktiką šiuo klausimu pasakoja N. Mataitytė. Tai, kad Lietuvoje šunys laikomi pririšti prie būdų ir tai mažai kam rūpi – yra didžiulė Lietuvos gėda. Atvykusiam iš užsienio svečiui sunku paaiškinti, kaip taip gali būti, kad Lietuvoje vos ne kiekviename vienkiemyje šunys pririšti prie grandinių. Tai labai kenkia šalies prestižui, rodo, kad lietuviams labai trūksta empatijos, atjautos, gyvūnai vis dar nėra gerbiami, o gyvūnų gerovei skiriama per mažai dėmesio. „Tarptautinė praktika parodo, jog išsivysčiusios ir sąmoningos visuomenės juda link kitokio santykio su gyvūnu supratimo, kuriame dominuoja ne tik žmogaus interesai ir patogumas, bet ir gyvūno gerovė.“ – teigia N. Mataitytė. Anot GGI atstovės,  svarbu suvokti, jog draudimai rišti grandine šunis pasaulyje kyla iš tarptautinių susitarimų ir dokumentų, kurie atsiranda dėl visiems aiškiai suprantamų ir priimtų argumentų, kuriuos laikas suprasti ir Lietuvos visuomenei. N. Mataitytės teigimu, reikalingas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles Lietuvoje ir uždraudžiant rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Taip pat reikalinga pastovi visuomenės šiuo klausimu edukacija. Lietuviai riša šunis prie būdų, nes tai „daroma nuo seno“ Visgi, mokslu ir tarptautine praktika paremti argumentai dalies lietuvių – neįtikina. Kaip matyti iš portale Lrytas.lt skelbtos apklausos, daugiau nei pusė portalo skaitytojų šunų rišimui grandine neprieštarauja. 29 proc. portalo lankytojų šuns rišimą prie būdos vertina gerai, jei toks šuo prižiūrimas, o 34 proc. mano, kad laikyti pririštus prie būdos šunis yra normalu, nes taip daroma nuo seno.  Tokie skaičiai rodo, kad Lietuvoje į gyvūną vis dar žiūrima kaip į daiktą, kurį galima laikyti, taip kaip patogiau pačiam, net nebandant užtikrinti tokių pamatinių gyvūno poreikių kaip judėjimo laisvė bei galimybė apsisaugoti, pabėgti nuo pavojaus. „Nors ir labai norėtųsi, kad būtų kitaip, vis tik tenka pripažinti, kad Lietuvoje gyvūnai vis dar nėra prioritetinė sritis ir jų gerovės lygis kyla itin lėtai.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot GGI vadovės, šunys daugiausiai rišami prie būdų kaimuose, todėl problema mažiau „bado akis“. „Jei miestuose prie kiekvieno daugiabučio būtų pririšti šunys, manau, kad būtų tiesiog neįmanoma neigti problemos ir jau būtų ieškomi sprendimai, o dabar už akių nekliūva, tai ir problemos tarsi nėra. Apskritai labai sunku išgyvendinti įsisenėjusias praktikas, ypač jei jos liečia pagyvenusius žmones. Tačiau matant, kad atsiranda ir jaunimo, pasirenkančio tokiu būdu laikyti šunis, išties suprantame, kad dar reikia nemažai darbo įdėti į švietimą.“ – situaciją komentuoja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Svarbu kuo daugiau kalbėti viešai apie įstatymo, draudžiančio grandinėmis rišti šunis reikalingumą, šviesti savo aplinką. „Kiekvienas žmogus gali paimti ir, pavyzdžiui, parašyti nuoširdų laišką Seimo nariams. Vien nevyriausybinių organizacijų ir kelių Seimo narių neužtenka, reikia aiškaus visuomenės palaikymo, kad įvyktų pokyčiai.“ – teigia GGI vadovė. Įvedus draudimą rišti šunis – daugiau empatijos ir atjautos Lietuvoje įvedus draudimą šunis rišti prie būdų, ne tik būtų pagerintos šių gyvūnų gyvenimo sąlygos, tačiau ir didinamas visuomenės sąmoningumas, ugdoma empatija. „Gyvūno rišimas prie būdos yra nesuderinamas su jokios gyvos būtybės gerove, taip pat parodo visos šalies sąmoningumo lygį, moko vaikus nuo pat mažumės neturėti atjautos, o tai vėliau pasireiškia ne tik bendravime su gyvūnais, bet ir visuose santykiuose.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot N. Mataitytės, dalis visuomenės šiam draudimui priešinasi impulsyviai, geriau neapsvarsčiusi pagrįstų tokio draudimo argumentų, tačiau su laiku situacija turėtų gerėti.  „Natūralu, jog didelė dalis žmonių pradžioje priešiškai reaguoja į susiklosčiusių įpročių keitimą, ypač, kai tai liečia jų patogumą (pavyzdžiui, daugeliui šunis laikyti pririštus prie būdos yra tiesiog patogiau nei užtikrinti jam judėjimo laisvę, socialinį kontaktą ir kitus poreikius). Visgi priėmus įstatymą, draudžiantį rišti šunis prie grandinių, bus ne tik apsaugoti esminiai gyvūnų gerovės poreikiai, bet ir pamažu pradėtas keisti visuomenės požiūris į gyvūnus ir santykis su jais.” – situaciją komentuoja N. Mataitytė. Šio įstatymo priėmimas, GGI atstovės nuomone, taip pat parodytų, jog Lietuvos visuomenė darosi vis sąmoningesnė: „Lietuva daugelyje sričių siekia žengti į priekį ir veikti kaip išsivysčiusi demokratija tiek viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje, tad čia dar viena galimybė tai pademonstruoti.“

Jau beveik metai, kaip mūsų komanda dirba su pagalbos Ukrainos gyvūnams projektais.Šiuo metu labiausiai koncentruojamės ir vykdome gyvūnų sterilizacijos Ukrainoje projektą. Jau sterilizuoti/kastruoti 1 961 gyvūnai (1 521 katinas ir 395 šunys). Sterilizacijos/kastracijos, finansuojamos Jūsų suaukotais pinigais, vyksta Charkive, Cherkasy, Kramatorske, Krivoj Roge, Kropyvnytske, Odesoje, Poltavoje, Mikolaive, Užhorode, Vilne, Zaporožėje ir mobilioje klinikoje Donecko srityje. Nemokamoms sterilizacijoms gyvūnus gali registruoti savanoriai, gatvėse prižiūrintys gyvūnus, ir senoliai, namuose laikantys gyvūnus.Taškų ir kontaktų sąrašą rasite čia: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Sterilizacija-UkrainojePasidalinkite juo su savo pažįstamais, draugais Ukrainoje Kaip visada paprašysime nesutoti remti Ukrainos ir padėti mums jiems padėti:– Bankiniu pavedimu:LT597300010171499262,VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”,Įmonės kodas: 302842427– PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPal– Aukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Visai neseniai prekybos centre „Vilnius Outlet“ buvo organizuota triušių paroda. Renginys, turėjęs privilioti lankytojus, sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą – susirūpinimą kėlė ankšti narvai ir pastebimai bloga gyvūnų, laikomų juose, būklė. Reaguodamos į situaciją, gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos el. laišku kreipėsi į „Vilnius Outlet“ administraciją su prašymu neorganizuoti gyvūnų parodų. Laiškas taip pat buvo nusiųstas žiniasklaidai, jo turinys viešintas socialiniuose tinkluose. Į minėtą laišką „Vilnius Outlet“ neatsakė. Žiniasklaidai įmonė komentavo, kad už triušių eksponavimo sąlygas buvo atsakingi renginių organizavimo paslaugą teikiantys asmenys. Pastarųjų manymu triušiai laikyti tinkamai, o stresą patyrė dėl nederamo lankytojų, kurie gąsdino triušius, elgesio. Kaip skelbiama žiniasklaidos priemonėse, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl šios parodos jau pradėjo patikrinimą. Nepaisant neigiamos reakcijos, „Vilnius Outlet“ sausio mėnesį organizavo ne tik triušių, bet ir jūros kiaulyčių bei kačių parodas. Kodėl tokios „parodos“ yra nesuderinamos su gyvūnų gerove? Ir ką galėtume padaryti kiekvienas, kad verslai išnaudoti gyvūnų – nebesiryžtų?  Už gyvūnams daromą žalą – niekas neatsako  „Vilnius Outlet“ triušių parodoje eksponuoti gyvūnai toli gražu neatrodė taip, kaip skelbta parodos reklamoje. Lankytojus šokiravo tai, kad narvai gyvūnams buvo per ankšti, triušiams stigo vandens, kai kurie atrodė leisgyviai. Gyvūnai patyrė stresą, kai lankytojai bandė juos paliesti, glostyti. Gyvūnų gerovės organizacijos pažymi, kad prekybos centruose gyvūnų parodos neturėtų būti organizuojamos dėl daugelio priežasčių. Triušiai, jūrų kiaulytės, katės yra protingi gyvūnai, kuriems nelaisvėje reikia ypatingo dėmesio (maitinimas, girdymas, oro temperatūra, triukšmo lygis, narvų valymas, socializacija), kas yra neįmanoma mažuose ekspoziciniuose narvuose, įrengtuose prekybos centruose. „Problema ta, kad tokių renginių niekas nereglamentuoja. Nėra nurodyta, kiek gyvūnas gali būti ekspozicijoje, kokios turi būti eksponavimo sąlygos bei koks atstumas nuo lankytojų užtikrintas. Taip pat nėra aišku, kas atsako už tai, kad gyvūnui nebūtų keliamas stresas“ – teigia organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) gyvūnų elgsenos specialistė, LSMU VA GMF Mitybos katedros dėstytoja Ugnė Nedzinskaitė.  Anot specialistės, norint populiarinti tam tikrą gyvūnų rūšį ar veislę, tai reikėtų daryti atsirenkant tikslines grupes bei šviečiant visuomenę: „Svarbu edukuoti visuomenę apie tai, kokios gyvūnų laikymo sąlygos, kokie yra jų poreikiai, o ne tuos gyvūnus kaip kokius negyvus daiktus išdėlioti prekybos centre be tinkamos jų priežiūros ir paaiškinimų kaip su jais negalima elgtis.“ U. Nedzinskaitės nuomone, gyvūnams tikrai ne vieta prekybos centro koridoriuose, kur praeina didžiulės masės žmonių. Taip pat, kad ir kur gyvūnai būtų eksponuojami, vis tiek tam tikros gerovės normos, ķaip galimybė gyvūnui pasislėpti, turi būti užtikrintos. Eksponavimas per mažame narve kuria klaidinantį įspūdį, kad gyvūnui tokių sąlygų ir užtenka. Prekybos centruose net žmogui ne visada komfortabilu dėl šurmulio, muzikos, žmonių srautų, oro temperatūros. Tik žmogus gali apsisukti ir išeiti, o gyvūnas turi likti bei „linksminti“ lankytojus, būti jų liečiamas, baksnojamas, fotografuojamas.  Smerkiama ir tarptautiniu mastu Širdį gniaužiantys gyvūnų eksponavimo prekybos centruose vaizdai žmonėms kelia pyktį ir tarptautinėje erdvėje. Šiame kontekste dažnai minima Kinija, kurioje eksponuoti gyvūnus prekybos centre siekiant pritraukti daugiau lankytojų – įprasta. Plačiai nuskambėjo baltosios meškos vardu Pizza istorija. Meška buvo įkalinta ankštame visą parą veikiančio Kinijos prekybos centro akvariume, kur neturėjo jokios galimybės pasislėpti nuo įkyraus lankytojų dėmesio, triukšmo ir intensyvaus apšvietimo. Žmonės, internete išvydę gyvūno nuotraukas ir filmuotus vaizdus, prekybos centre eksponuotą gyvūną praminė „liūdniausia pasaulyje baltąja meška“. Pizza neberodė tiek daug stresuotam gyvūnui būdingų požymių tik tada, kai iš prekybos centro grįžo į savo gimimo vietą – akvariumą Kinijos Tianjin mieste, kur susitiko su savo mama. Kinijoje dėl teisinio reglamentavimo spragų yra daugybė su gyvūnų gerove susijusių problemų. Tuo tarpu Lietuvoje, nors ir yra priimti gyvūnų gerovę turintys užtikrinantys įstatymai, prekybos centruose smulkieji gyvūnai (katės, žiurkėnai, triušiai) vis dar tampa eksponatais. Gyvūnai naudojami ir reklamose Gyvūnai dažnai atsiduria ant įvairių reklamų, nes žmonėms kelia teigiamas emocijas, tokios reklamos yra pastebimos ir dažnu atveju – paveikios. Visgi ne visomis reklamomis, kuriose vaizduojami gyvūnai, yra skatinamas teigiamas visuomenės požiūris ir pagarba gyvūnų gerovei. Pavyzdžiui, Vilniuje esantis „Zoopark Vilnius“ kviečia į Valentino dienos proga organizuojamą „keršto“ vakarienę. Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje įmonė siūlo komentuoti buvusios antros pusės vardą, kuriuo pavadintas tarakonas bus sušertas surikatoms. Po įrašu  komentare „Zoopark Vilnius“ pažymi, kad Facebook bus galima stebėti šios „vakarienės“ tiesioginę transliaciją.  „Tokia reklama, mano manymu, visų pirma, yra neskoninga ir neetiška. Pasigendama pagarbos visai mus supančiai aplinkai“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Daliai verslo įmonių socialinė atsakomybė – svetima Nors atrodytų, kad  gyvenant XXI a., yra užtektinai būdų, kaip į prekybos centrus pritraukti daugiau lankytojų etiškomis priemonėmis, matyti, kad idėjų pristinga ir prekybos centruose imamasi eksponuoti išsigandusius, ankštuose narvuose laikomus gyvūnus, platinamos nepriimtinos reklamos. Įvairios organizacijos, prieglaudos, gyvūnų gerovei neabejingi pavieniai asmenys deda didžiules pastangas, aukoja savo laiką ir pinigus gelbėdami netinkamomis sąlygomis laikomus ir skriaudžiamus gyvūnus. Tuo tarpu neatsakingi verslai, vietoje to, kad prisidėtų prie geresnių sąlygų gyvūnams sudarymo, bešeimininkių, skriaudžiamų gyvūnų globos, visuomenės švietimo, patys imasi juos išnaudoti. Tai rodo didelę nepagarbą tiek gyvūnų gerovei, tiek ir visiems iš savo asmeninių resursų gyvūnams bandantiems padėti ir dėl jų gerovės pinigus aukojantiems žmonėms. Gyvūnus išnaudojantys verslai rizikuoja savo pačių reputacija, kuri šiandien yra vienas svarbiausių sėkmingo verslo elementų. Pastebima, kad verslo įmonės, kurios rodo lyderystę sprendžiant įvairias visuomenės problemas, yra vertinamos kur kas palankiau, susilaukia teigiamų visuomenės reakcijų.  „Žmonės vis dažniau atsigręžia į vertybes ir nori pirkti prekes ar naudotis paslaugomis tų verslų, kurie yra tvarūs, socialiai atsakingi, turi puikią reputaciją. Socialinės atsakomybės potencialas Lietuvoje vis dar nėra pilnai išnaudojamas, trūksta verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, bendrų projektų, ypač gyvūnų gerovės srityje“ – pastebi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   „Vilnius Outlet“ triušių parodą organizavo ir 2022 m. Jau tada GGI sulaukė šūsnio gyvūnų gerovei neabejingų gyventojų žinučių, kuriose piktintasi neatsakingo verslo organizuojamais renginiais bei prašoma pagalbos juos sustabdant. Praėjo metai, o situacija – nepasikeitė, triušiai buvo vėl eksponuoti labai panašiomis sąlygomis. Ką galima padaryti, kad gyvūnai į tokias parodas nebepakliūtų? Geriausia prevencija – sąmoningumas Problema yra ir tame, kad lankytojai į gyvūnų parodas prekybos centruose eina. Tai rodo, kad vis dar trūksta supratimo, kad tokia „pramoga“ gyvūnams sukelia kančią ir yra su jų gerove nesuderinama. Verslininkams gyvūnų eksponavimas prekybos centruose padeda pritraukti lankytojų. Tuo tarpu vartotojams tai yra nemokama pramoga, nes lankytis jose – nieko nekainuoja. O už visa tai sumokama gyvūnų kančios sąskaita. Gyvūnai paverčiami gyvais eksponatais, kuriuos lankytojai, nepaisant jų išgąsčio, bando paliesti, fotografuoja taip sukeldami didžiulį stresą. Todėl gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos šviečia visuomenę ir prašo tokiose parodose nesilankyti.   „Džiugu, kad dalis visuomenės  geba atskirti grūdus nuo pelų ir tokius verslus ne tik boikotuoja, bet ir netyli, dalijasi skriaudžiamų gyvūnų nuotraukomis, šviečia aplinkinius“ – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Visgi, anot GGI vadovės, tam, kad gyvūnai nepatektų į prekybos centrus ir tokios parodos apskritai nebūtų organizuojamos, reikalingas didesnis visuomenės susitelkimas. „Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus, remdamas verslus, kurie neatsižvelgia į gyvūnų gerovę, netiesiogiai prisideda prie gyvūnų išnaudojimo. Todėl čia yra tas atvejis, kai taip vadinama „cancel“ kultūra yra skatintina. Vartotojų priimtas sprendimas nefinansuoti gyvūnus išnaudojančių verslų yra pažangios visuomenės ženklas ir geriausia gyvūnų gerovės pažeidimų prevencija“ – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Neretai gauname pranešimų dėl to, kad šuo laikomas voljere, kuriame pilna ekskrementų. Šį kartą į mus kreipėsi atsakingas vilnietis. Praeidamas vieno šuns voljerą, jis pastebėjo, kad šuo nevedžiojamas, tupi savo ekskrementuose, kuriuos „pavalo” vėjas arba lietus, bet ne šeimininkas.Dažnai gyvūnų savininkams atrodo, o kas gi čia tokio? Svarbu tik maistas, vanduo, pastogė, todėl net ir draugiškai įspėjami nereaguoja į pastabas.Dėl šios situacijos mes kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Šiuo atveju dėl netvarkingo voljero gyvūno savininkas buvo tik įspėtas, tačiau žinokite, kad atitinkamai už tokio reikalavimo nesilaikymą galimaadministracinė nuobauda pagal LR ANK 346 str. 1 d. - nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Norime atkreipti dėmesį, kad Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 7 punkte nurodoma, kad "Gyvūnų laikymo vietoms, ypač aptvarams, voljerams, įrengti naudojamos medžiagos, gyvūnams laikyti ir prižiūrėti naudojama įranga, prie kurių jie gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos ir turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos. "Kasdien dirbame ne su vienu pranešimu apie nusižengimus prieš gyvūnus, stengiamės jiems padėti. Prašome ir Jūsų prisidėti prie pagalbos - padėkite mums apmokėti mūsų organizacijos veikloje taip reikalingas teisines paslaugas. Tai padaryti galite keliais būdais:- Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok Apie pastebėtus nusižengimus prieš gyvūnus galite atsakingos institucijoms pranešti ir patys naudodamiesi mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai

Atrodytų turėtų būti savaime supranta, kad alkoholiniai gėrimai nėra skirti gyvūnams. Bet, kas gi nutiks, jeigu mano augintinis šio gėrimo paragaus,- matomai taip galvojo mergina, kuri Instagram’e demonstravo, kaip linksminasi grdydama savo augintinį. Reikėtų žinoti, kad alkoholis gali sukelti labai sunkų gyvūno apsinuodijimą ar net jo žūtį. Alkoholis yra toksiškas gyvūnams, tad labai svarbu užtikrinti, kad gyvūnui jis nebūtų pasiekiamas, o tuo labiau specialiai duodamas. Visai neseniai iš savo sekėjų gavome pranešimų su video įrašais iš socialinio tinklo "Instagram”, kur matoma kaip gyvūno savininkė tinkamai nesirūpina savo augintinio gerove ir apsauga. Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip savininkė savo augintinį girdo alkoholiniu gėrimu, t. y. vynu, kuris, kaip minėta, gali sukelti itin žalingas pasekmes gyvūno sveikatai. Dėl šios situacijos buvo kreiptasi į Lietuvos policiją. Buvo nustatyta, kad gyvūno savininkė pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 d. 11 (*gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas*) ir 25 (*kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus*) punktus bei to paties įstatymo 20 str. 2 d. 1 ir 2 punktus (*Gyvūnų laikytojai privalo: nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga bei laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų*). Dėl padaryto nusižengimo, savininkė buvo patraukta atsakomybėn pagal LR ANK 346 str. 1 d. ir jai paskirta 30 eur dydžio bauda. Bauda nedidelė, bet tikime, kad tai bus pamoka ne tik šiai šeimininkei, bet ir kitiems nesusimąstantiems, kokią žalą augintiniui daro alkoholis ir kad gyvūno girdymas alkoholiu yra ne tik gyvūnų gerovės pažeidimas, bet ir gali pražudyti Jūsų augintinį. Saugokit savo augintinius! Kasdien dirbame ne su vienu pranešimu apie nusižengimus prieš gyvūnus, stengiamės jiems padėti. Prašome ir Jūsų prisidėti prie pagalbos - padėkite mums apmokėti mūsų organizacijos veikloje taip reikalingas teisines paslaugas.  Tai padaryti galite keliais būdais:- Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok

Žiema Jūsų augintiniui gali būti lemtinga, jei nepasirūpinsite jo apsauga per šalčius. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Esant šalčiams šunų pasivaikčiojimai turėtų būti trumpi.Po kiekvieno pasivaikščiojimo nuvalykite augintinių pėdutes, jei reikia ir pilvą bei krūtinę, nuo druskų ir chemikalų pribarstytų ant takų.Smulkiems ir trumpo plauko gyvūnams patartina apvilkti šiltą megztinį arba paltą, neperšlampamus gyvūnams skirtus batus. Taip apsaugosite augintinį nuo peršalimo, o ir jautrios jų letenų pagalvėlės nenukentės nuo įšalusios žemės ir druskų.Užtikrinkite tinkamą augintinio kailio priežiūrą - nenuskuskite jo žiemos laikotarpiu.Venkite užšalusių vandens telkinių, upių, nes nepastebėtos properšos gali net pasiglemžti Jūsų augintinio gyvybę.Esant žemai temperatūrai, gyvūnai, norėdami apisaugoti nuo šalčių, sudegina daugiau kalorijų, todėl maitinkite juos kaloringesniu maistu.Laikykite įvairius žiemą naudojamus chemikalus automobiliams nepasiekiamus augintiniams, kad gyvūnas neapsinuodytų ar net nepražūtų.Neleiskite savo augintiniams, ypatingai katėms, vaikščioti laisvai lauke. Ieškodamos šilumos jos slepiasi po šiltais automobilių kapotais. Vairuotojui jų nepastebėjus, katės gali būti sunkiai sužalotos ar net žūti. Apie lauke laikomų augintinių apsaugą jau rašėme. Informaciją galite rasti čia: https://bit.ly/GGI-Lauke-Laikomi-GyvūnaiTuo pačiu primename, kad, jei pastebėjote šąlančius, neprižiūrimus šeimininkų gyvūnus, būtinai apie tai praneškite atsakingoms institucijoms, kurios ištyrusios situaciją, imsis įstatymuose nustatytų veiksmų. Tai galite padaryti pasinaudoję mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija : bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai

Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai gyvūnų "šeimininkai" savo augintinių nemaitina, nesuteikia prieigos prie vandens. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, todėl būtina informuoti apie tai atitinkamą instituciją. Gyvūnų gerovės pažeidimai:gyvūnas nemaitinamas;gyvūnas negirdomas. Numatyta atsakomybė:Bauda nuo 30€* iki 6000€*.*Priklausomai nuo nusižengimo kvalifikacijos pagal pavojingumą, nusižengimu sukeltų pasekmių - atsiradusios grėsmės gyvūno žūčiai/suluošinimui Kam pranešti:Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija. Joje rasite, kokių veiksmų turėtumėte imtis pastebėję ištroškusį (tai aktualu tiek vasarą, tiek žiemą) ar alkaną, perkarusį gyvūną: https://bit.ly/GGI-Irankis-Gyvunas-Nemaitinamas-Negirdomas . Jei gavote atsakymą, jog atsakinga institucija netirs nepriežiūros, žiauraus atvejo su gyvūnu, ar nesutinkate su gautu atsakymu – praneškite mums (info@ggi.lt), esant pagrindui apskųsime sprendimą įstatymų numatyta tvarka. Jau ne vienas atsakingas pilietis, pastebėjęs žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, pasinaudojo mūsų parengtu įrankiu ir taip padėjo ne tik gyvūnui, bet ir jo šeimininkui suprasti, kad gyvūnas yra gyva būtybė, kuria reikia rūpintis. Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais bei kelkime visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės atžvilgiu kartu Galinčius padėti apmokėti mūsų organizacijos veikloje taip svarbias teisines paslaugas, kviečiame tai padaryti:- Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok

Šiandien gerieji mūsų savanoriai įrengė dar du kačių namelius bei grąžino į vietą pavogtą ir vėliau su Žvėryno bendruomenės pagalba rastą namelį. Visi nameliai įrengti su Vilniaus miesto savivaldybė leidimu! Kad darbai nestrigtų, prašome nesustoti aukoti namelių statybinėms medžiagoms įsigyti. Kaip tai padaryti: - Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPalPaskirtyje įrašykite „Kačių nameliams” Dėkojame savanoriams - Arvydas Vitkevičius, Arnui Žiedavičiui, Edvinui Varanauskui, Egle Kvedaraite, Irma Kinderė, Mildai Bukantytei, Mildai Suziedelytei, Mindaugas Grenda, Mindaugas UkoerNathalie Lemoré - skiriantiems savo laiką, kad beglobėms katėms būtų šilčiau.Dėkojame Padirbtuvės ir Michail Vereshko, kad svetingai priėmėte mūsų savanorius ir suteikėte vietą namelių meistravimui.

Šie trys žodžiai atliepia mūsų organizacijos veiklą - padėti skriaudžiamiems gyvūnams kartu su Tavimi 🐾🙏 📣 PRANEŠK. Nepraeik pro šalį, būk pilietiškas - nepalik šąlančio, badaujančio, skriaudžiamo, sužeisto gyvūno - jis turi širdį, jis turi jausmus, jam skauda. Pranešk atsakingoms institucijoms, nelauk, kad už Tave tai padarytų kaimynas, gyvūnų prieglauda ar gyvūnų gerovės organizacija. Padėk ir pats stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais - PRANEŠK apie skriaudiką. Kad Tau kūtų lengviau, mes paruošėme gyvūnų gelbėjimo instrukciją, kuria vadovaudamasis padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali ir Tu: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai 💳 PAREMK. Nevyriausybinių organizacijų veiklai labai svarbi žmonių, įmonių parama. Tapk nuolatiniu mūsų organizacijos rėmėju. Nesvarbu, ar tai 1, ar 5, ar daugiau eurų kas mėnesį - nuolatinė parama yra itin svarbi tęstiniams darbams, o kuo aukojančių daugiau, tuo ir darbų padaryti galima daugiau.Patogiausią paramos būdą gali pasirinkti čia: https://bit.ly/GGI-Parama Mums visada bus naudinga ir Tavo parama viešinant mūsų skelbiamą informaciją. Palik patiktuką, atsiliepimą po mūsų įrašais, o ideliu atveju - pasidalink jais, kad kuo daugiau žmonių jie pasiektų. Viešumas yra didelis ginklas kovoje su neteisybe! 🤝 PRISIJUNK. Be savanorių pagalbos neišsiverčia nei viena gyvūnų prieglauda ar gyvūnų gerovės srityje dirbanti NVO organizacija. Kviečiame tapti mūsų organizacijos savanoriu, padėsiančiu skatinti gyvūnų gerovės principus visoje Lietuvoje. Mums pagalbos reikia visada. Užpildyk anketą bei tapk mūsų komandos savanoriu: https://bit.ly/GGI-Tapk-SavanoriuIr nepamiršk - Savanorystė - dvasios sportas Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu 🐾

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Nemaža dalis keturkojų Lietuvoje gyvena lauko voljeruose ar pririšti prie būdų. Problema itin paaštrėja žiemą, kai šunys laikomi sukiužusiose būdose ar visai be užuovėjos ir net spaudžiant dideliam šalčiui į patalpą nėra įvedami. Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas. Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba. Apmaudu, kad augintiniais nesirūpinantys šeimininkai dažnai atsakomybės išvengia. Taip nutinka todėl, kad gyventojai, pastebėję neprižiūrimus šunis, į atitinkamas tarnybas kreipiasi ne visada. Įsisuka užburtas ratas – gyvūnai ir toliau ištisas žiemas šąla, o įstatymus pažeidžiantys jų šeimininkai jaučiasi nebaudžiami. Todėl labai svarbu, pamačius lauke šąlantį šunį, apie tai pranešti atitinkamoms tarnyboms. Taigi, kokios turėtų būti užtikrinamos sąlygos šunis laikant žiemą lauke? Į ką atkreipti dėmesį siekiant nustatyti, ar gyvūnas prižiūrimas tinkamai? Šilta ir sausa užuovėja – gyvybiškai svarbi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad būtina pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda, kadangi tai dažnai yra vienintelė gyvūno užuovėja nuo šalčio ir vėjo. Būda turėtų būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas – sandarūs, neperlijami ir neperpučiami, be plyšių.  „Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis, tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą.“ – rašoma VMVT interneto svetainėje 2022 m. gruodį skelbtame pranešime. Čia taip pat atkreipiamas dėmesys į būdos pastatymo vietą – ji turėtų būti užuovėjoje.    VMVT specialistai taip pat primena apie lauke laikomų gyvūnų mitybos žiemos metu ypatumus. „Orams atvėsus, gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Proporcijas matuoti atsižvelgiant į gyvūno dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Dažnai prižiūrėti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.“ – rašoma VMVT tinklapyje. Pastebėjau neprižiūrimą šunį – nuo ko pradėti? Visų pirma, pastebėjus, kad šeimininkai nesirūpina savo augintiniais – būtina apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, kurios ištyrusios situaciją, imsis įstatymuose nustatytų veiksmų. Šuo, paliktas ant sniego be tinkamos užuovėjos, ar kai patirpsta – baloje, grandinė – nesiekia nei metro, dubenėlyje užšalęs vanduo, gyvūnas nėra reguliariai maitinamas. Tokius vaizdus vykdami aplankyti giminių, kaimynystėje ar pravažiuojant Lietuvoje turbūt yra matęs kiekvienas. Tai, kiek šiems gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų, t. y. – kiekvieno mūsų, pilietiškumo. Pranešdami apie gyvūnų nepriežiūrą, ne tik padėsite vargstančiam šuniui, bet ir didinsite visuomenės sąmoningumą ir skatinsite atsakingesnį požiūrį į gyvūnų laikymą.  Kiekviena ištiesta pagalbos ranka, sprendžiant gyvūnų gerovės problemas, yra reikšminga. Dažnai atsakingos institucijos imasi veiksmų, tik gavusios pranešimus, nes gyvūnų gerovės pažeidimų – daug, jų visų sužiūrėti ir patikrinti institucijos nepajėgios, todėl čia labai svarbi visuomenės suteikiama informacija. Žingsniai nuo ko, pastebėjus neprižiūrimą šunį, pradėti labai aiškiai apibūdinami „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“. Ją, siekdama įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais, parengė nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). Naudojantis instrukcija, tampa labai aišku, kur kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis, kokia informacija turi būti pateikta ir kokiu adresu. Naudojantis informacine schema ir disponuojant reikiama informacija, imtis reikiamų veiksmų yra kur kas paprasčiau nei tokios informacijos ir teisinių žinių neturint. „Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ – įrankis, kuris veikia „Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ naudotis išties labai patogu“ – teigia visai neseniai šią instrukciją išbandžiusi vilnietė. „Vilniaus rajone esančiame vienkiemyje pastebėjau du prie būdų pririštus šunis. Vieno šuns būda buvo kiaura. Buvo labai neramu, kaip šuo tokioje būdoje ištvers žiemą, tačiau kaip jam padėti – nežinojau. Laimei, internete radau GGI paskelbtą informaciją ir skundo formą, kurią užpildžiusi nusiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“ – įvykio detales apibūdina netinkamai laikomą gyvūną pastebėjusi moteris. Vilnietė pasakoja, kad minėtą instrukciją rado organizacijos „Gyvūnų globos iniciatyvos“ interneto svetainėje: „Instrukcijoje išvardijami skirtingi gyvūnų gerovės pažeidimo atvejai: gyvūnas mušamas, laikomas per mažame voljere, yra nešeriamas ir daugelis kitų. Pasirinkus konkretų  atvejį, gauni visą reikiamą informaciją: kokie teisės aktai aktualūs, koks baudos dydis numatomas, kokia už atvejo ištyrimą institucija yra atsakinga ir per kiek laiko turėtų sureaguoti“ – įrankio privalumus vardija Vilniaus gyventoja. Anot moters, ypatingai naudinga puslapyje pateikiama pranešimo forma, kurią užpildyti – nesudėtinga.  „Nereikia galvoti, kur kreiptis, kokią informaciją pateikti, viskas tarsi ant lėkštutės paduota – tiesiog užpildai ir išsiunti. Tai tikrai nepareikalauja nei daug laiko, nei pastangų“ – teigia kalbinta vilnietė. Į pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą sureaguota greitai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, gavę pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą, jau kitą dieną atliko neplaninį patikrinimą. Jo metu rasta gyvūno laikymo vieta netvarkinga, viena būda nesandari ir gyvūnus prižiūrintis asmuo įpareigotas sutvarkyti laikymo vietą. Taip pat nepateikta informacija apie gyvūnams atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės, gyvūnai neženklinti ir neregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka Gyvūnų augintinių duomenų bazėje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad po patikrinimo gavo informaciją iš laikytojo, kad gyvūnų laikymo vieta ir šuns būdos sutvarkytos. Tarnyba numatė sekantį gyvūnų laikymo bei sveikatingumo patikrinimą. Už teisės aktų pažeidimus gyvūnų savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. „GGI suteikta informacija labai prisidėjo prie to, kad būtų atkreiptas dėmesys į šių konkrečių gyvūnų laikymo sąlygas. Buvau maloniai nustebinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į skundą sureagavo greitai. Pranešti apie pastebėtą atvejį, mano manymu, buvo paprasčiausia pareiga ir elementarus žmogiškumas“ – teigia kalbinta vilnietė. Gyvūnų gelbėjimo instrukciją rasite čia: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai Kilus klausimams ar nerandant Jums aktualaus atvejo, susisiekite su mumis info@ggi.lt.

Dar rudenį gavome skundą dėl netinkamomis sąlygomis laikomo šuns. Šuo nuolat laikomas pririštas prie medžio, esančio daugiabučio namo kieme. Karštomis, saulėtomis dienomis šuo laikomas be vandens, maisto, nuolat cypia, taip pat – be pastogės. Gyvūno savininkas nešdamas maistą gyvūnui tik taip jį erzindavo filmuodamas, o taip pat ir gąsdindavo, kadangi užsimodovo ranka ir juokdavosi, o gyvūnas taip ir būdavo paliekamas išsigandęs, be priežiūros ir maisto. Dėl šios situacijos kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gavome atsakymą, kad patikrinimo metu buvo nustatyta daugybė pažeidimų dėl gyvūno augintinio laikymo sąlygų: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 4 dalies, bei "Dėl gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. AT-727 reikalavimų" 11.4 ir 11.8, už kuriuos taikyta administracinė atsakomybė numatyta LR ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Visai netrukus po tokio atsakymo, gavome informacijos, kad šuns, dėl kurio buvo kreiptasi, išvis nebėra. Paaiškėjo, kad šuo buvo laikomas VšĮ "Mindraja", kadangi pati gyvūno savininkė pateikė prašymą atsisakyti laikyti šunį.  Geriausia šios istorijos žinia, kad šuo šiuo metu įšunintas ir turi naujus namus . Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu, nes kartu mes galime daugiau .  Norintys prisidėti prie žiauraus elgesio stabdymo Lietuvoje, tai gali padaryti: - Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427 - PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal - Aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok

2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu į mus kreipėsi asmuo, nurodydamas, kad buvo pastebėtas žiauraus elgesio su gyvūnais faktas. 2022 m. gruodžio 12 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Vilkaviškio skelbimai“ pamatė įrašą, kuriame buvo pranešta, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 18 val. prie Marijampolės muitinės terminalo (Statybininkų g. 3, Marijampolė) esančios degalinės sustojęs asmuo iš savo automobilio išmetė du šuniukus ir greit nuvažiavo. Kaip nurodyta įraše, šuniukai maži, „pinčeriuko“ dydžio. Matosi, kad vienas jų yra vyresnio amžiaus, o kitas jaunesnio. Siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, Marijampolės policija atliko procesinius veiksmus, tačiau asmens, padariusio administracinį nusižengimą rasti nepavyko, jo atžvilgiu paskelbta paieška. Norėdami pagelbėti Lietuvos policija ir tikėdami socialinių tinklų galia, ieškome asmens, kuris išmetė šiuos šuniukus. Dalinkitės šiuo skelbimu, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių, kurie galbūt atpažins savo kaimyną, draugą ar giminaitį, kuris staiga "neteko" savo šunų . Ką nors žinančius apie šį įvykį prašome susisiekti aiste@ggi.lt. Konfidencialumą garantuojame. Dėkojame iš anksto Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu, nes kartu mes galime daugiau