Naujienos

Kaip jau rašėme, mūsų organizacijos savanoriai Arvydas Vitkevičius ir Mindaugas Ukoer ėmėsi padėti benamiams kačiukams ir mūsų bičiulių Padirbtuvės dirbtuvėse meistrauja katėms namelius, kad atėjus žiemai šie benamiai gyvūnai nešaltų letenėlių bei turėtų užuovėją, kur prisiglausti ir pavalgyti.Labai džiugu, kad po mūsų skelbimo atsiliepė nemažai norinčių padėti Arvydui ir Mindaugui. Kompanija jau buvo susirinkusi, išnagrinėjo brėžinius bei jau pradėjo kačių namelių statybos darbus. Vaikinai paskaičiavo, kad savanoriams vieno namelio statybai reikalingi apie 100 eur medžiagoms įsigyti. Jie prašo Jūsų paaukoti medžiagoms namelių statybai, kad gatvės katukams netektų šalti Aukoti galite bankiniu pavedimu arba PayPal platformoje. Duomenis rasite čia: https://bit.ly/GGI-Paaukoti-Kačiu-NameliamsPaskirtyje įrašykite: "Kačių nameliams". Kviečiame ir kitų miestų savivaldybes, gyvūnų aktyvistus sutelkti pajėgas ir pasirūpinti miesto, gyvenvietės benamiais katinais pagaminant jiems kačių namelius, kurių brežinius esame parengę ir jais galite drąsiai naudotis: https://bit.ly/GGI-Ziemos-Nameliai-Katems. Bet kokiu atveju nepamirškite suderinti šių namelių pastatymo vietą su savo miesto savivaldybe. LRT reportažas pasakoja apie augantį namelių poreikį benamėms katėms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigita Rudėnaitė iniciatyvą - ačiū jai už tai 

Gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos ir žiniasklaidos priemonės šią savaitę sulaukė ne vieno laiško dėl Vilnius Outlet vykdytos triušių parodos. Žmonės piktinosi dėl gyvūnų laikymo sąlygų, jiems atrodė, kad narvai gyvūnams buvo per ankšti, triušiams stigo vandens, kai kurie atrodė leisgyviai, lankytojai, ypač jaunieji, bandė juos paliesti, glostyti, kas kėlė gyvūnams stresą. Tai ne pirma banga laiškų, panašių sulaukėme mes bei kitos organizacijos, o taip pat ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir po 2022 gruodžio mėnesį vykusios parodos. Gyvūnų elgsenos specialistės Ugnės Nedzinskaitės nuomone, nuotraukose iš gyvūnų pozos matosi, kad jie stresuoja ir neturi galimybės pasislėpti, nes narveliuose nėra namelių, reikalingų graužikams. Kadangi ateinančius savaitgalius tame pačiame prekybos centre vėl vyks gyvūnų parodos (jūrų kiaulyčių, kačių), kreipiamės į Vilnius Outlet vadovus ir norime išreikšti savo susirūpinimą dėl tokio gyvūnų laikymo, kuris prieštarauja jų prigimčiai bei sukelia jiems kančią: * Triušiai, jūrų kiaulytės, katės yra protingi gyvūnai, kuriems nelaisvėje reikia ypatingo dėmesio (maitinimas, girdymas, oro temperatūra, triukšmo lygis, narvų valymas, socializacija), kas yra neįmanoma mažuose ekspoziciniuose narvuose, įrengtuose prekybos centruose.  * Prekybos centrų aplinka nepritaikyta gyvūnų laikymui. Juose net žmogui ne visada komfortabilu dėl šurmulio, muzikos, žmonių srautų, oro temperatūros. Tik žmogus gali apsisukti ir išeiti, o gyvūnas turi likti bei „linksminti“ lankytojus, būti jų liečiamas, baksnojamas, fotografuojamas.   * Šiais laikais yra paveikesnių rinkodaros priemonių nei gyvūnų parodos, skirtų pritraukti lankytojams į prekybos centrus. Prašome Jūsų: * Neorganizuoti gyvūnų parodų, siekiant nepažeisti jų psichinės ir fizinės gerovės. * Prisidėti prie mūsų švietėjiškos veiklos - kurti bendrus visuomenės švietimo ir įtraukimo projektus, skirtus gyvūnų gerovei skatinti.  * Lyderystės skatinant visuomenės empatiją gyvūnams bei rūpinimąsi jų gerove.  Tuo pačiu kreipiamės ir į visuomenę bei skatiname žmones atsisakyti lankytis vietose, kuriose yra eksponuojami gyvūnai - tai ne pramoga, o kančia gyvūnams, nes jie yra ištraukiami iš natūralios ar jiems įprastos aplinkos. Gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos, GGI - Gyvūnų gerovės iniciatyvos GATO Tušti narvai Nuotraukos: GGI, Tušti narvai

Gavę iš pilietiško ir neabejingo gyvūnų gerovei asmens pranešimą su filmuota medžiaga, mes 2021-11-18 kreipėmės į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (Lietuvos policija) su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, nurodydami, kad į GGI kreipėsi fizinis asmuo, pranešęs apie tai, kad 2021-11-12, apie 17 val., šalia daugiabučio gyvenamojo namo užfiksavo grubiai su šuniu besielgiančią moterį – moteris gyvūną mušė, tempė, pastarasis cypė. Pranešėjos teigimu, ji bandė moterį sudrausminti, tačiau ši atkirto keiksmažodžiais. Minėtu prašymu GGI prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 

Net ir atsakingiausiam šeimininkui gyvūnas gali pabėgti, o tokį bėglį radę žmonės lengviau grąžintų augintinį šeimininkui, jei jis būtų ženklintas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad augintinį gali ir pavogti - tokiu atveju, jei gyvūnas registruotas ir gyvūnų registre paskelbsite apie jo dingimą, nedorėlis negalės gyvūno perregistruoti ir taip niekada netaps pilnateisiu jo šeimininku, kas dažnai bus priežastis vis tik gyvūno nepasilikti sau. Savo dingusio gyvūno dingimo, paieškos bei atsiradimo istoriją LRT reportaže papaskojo žurnalistas Vytaras Radzevičius. O GATO vadovė Brigita Kymantaitė papasakojo, kodėl ženklinimas padeda apsaugoti augintinį nuo jo pasisavinimo, ką reikia pirmiausiai padaryti jam dingus bei kokias pareigas turi radęs gyvūną žmogus. Apie gyvūnų ženklinimo svarbą, kviečiame žiūrėti LRT reportaže. https://youtu.be/fFJB1FhPZVo

Atėjusi žiema nestabdo sterilizacijų projekto. Iki metų pabaigos sterilizuoti 1 433 gyvūnai (1 122 katinai ir 311 šunys). Sterilizacijos, finansuojamos Jūsų suaukotais pinigais, vyksta Charkive, Cherkasy, Kramatorske, Krivoj Roge, Kropyvnytske, Odesoje, Mikolaive, Slovianske, Užhorode, Vovchanske, Zaporožėje. Taškų ir kontaktų sąrašą, kuriuo kviečiame pasidalinti su ukrianiečiais, rasite čia: https://bit.ly/GGI-UA-Sterilizacijos. Šį kartą norime pasidalinti veterinarijos gydytojo Yaroslav Shumilo iš Charkivo pasakojimu. „Kai prasidėjo karas, mes, kaip ir dauguma žmonių, stengėmės padėti visiems, kam reikėjo pagalbos. Pirkome vaistus, maistą, taip pat būtiniausius reikmenis ir visą tai vežėme kariuomenei, ligoninėms, gimdymo namams, pensininkams ir neįgaliesiems. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad Charkovo gyvūnų prieglaudose susikaupė daug pamestų gyvūnų, kuriems ėmė trūkti pašarų. Nuo tada iki lapkričio mėnesio mes ėmėmės ieškoti gyvūnų maisto ir išvežioti jį prieglaudoms ar savanoriams. Dalį pašarų pirkomę, dalį gaudavome iš humanitarinių siuntų.Gelbėdavome ir gydėme apleistus gyvūnus, o jų daugėjant, vasarą su kolege Lena, pasiryžome gydyti benamius gyvūnus. Savo arklidėje įsirengėme „operacinę”, o interneto ir „YouTube" dėka atnaujinome įgūdžius ir išmokome daryti ne itin sudėtingas operacijas. Taip dirbome iki rugsėjo pabaigos. Dar vasarą pradėjome rinkti pinigus mobiliai klinikai. Rinkti sekėsi sunkiai, automobiliai brango, juos rasti darėsi sudėtingiau, todėl su žmona nutarėme, kad už tuos pinigus, kuriuos taupėme sau autobusiukui, įsigysime mobilią kliniką. Rugsėjo pabaigoje ją nusipirkome, o spalį pradėjome daryti nemokamas sterilizacijas Čkalovske, Pečenege, Ešare. O tada atsiradote Jūs (t.y. GGI)”. Su Jaroslavu dirbame nuo lapkričio mėnesio. Jis važiuoja į karštuosius taškus, arčiau fronto linijos. Ten, kur nėra, o kai kur ir niekada nebuvo veterinarijos klinikų ir kur gyvūnų sterilizacijos niekada iki šiol nebuvo vykdomos. Pats karščiausias taškas, kuriame prieš Kalėdas apsilankė Jaroslavas ir kuris labiausiai jį sukrėtė - Charkivo srityje, 5 km nuo pasienio su Rusija nutolęs Vovčanskas - miestas vaiduoklis, kuriame praktiškai nėra gyventojų, kuris pilnas paliktų gyvūnų. „Mes darome operacijas, o šalia krenta bombos”, - pasidalino išgyvenimais gydytojas.Fotoalbume nuotraukos iš Jaroslavo išvykų. Gydytojui Jaroslavui bei kitiems Ukrainoje esantiems sterilizacijos taškams galite padėti savo auka:– Bankiniu pavedimu: VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, Įmonės kodas: 302842427, LT597300010171499262 – PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPal

Ausų trumpinimo procedūra, nors ir neteisėta, uždrausta Lietuvos Respublikos teisės aktų, tačiau vis tiek atliekama. Socialiniuose tinkluosedažnai viešinamos gyvūnų nuotraukose, kuriose matomi gyvūnai kupiruotomis ausimis.Mūsų kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėja Skaistė Svidraitė parengtoje formoje https://www.nukirpoausis.org gauname pranešimų apie žalojamus gyvūnus, kuriuos perduodame atitinkamoms tarnyboms. Dėl dviejų dar visai neseniai gautų pranešimų apie asmenis, kurie atliko ausų trumpinimo procedūras savo augintiniams, kaip įprastai kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT). Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad gyvūnų augintinių laikytojai patys savo iniciatyva atliko ausų trumpinimo procedūras, o taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Asmenims buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal LR ANK 346 str. 16 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, jo kankinimo.Baudos dydis mums nežinomas. Pastebėję gyvūnų kupiravimo atvejus, būkite pilietiški bei praneškite VMVT naudodamiesi mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas. Taip pat galite pranešti mums: https://www.nukirpoausis.org

Istorija prasidėjo dar labai seniai, kuomet į visas institucijas besikreipiantis asmuo, nesulaukęs pagalbos, kreipėsi į mus. Asmens kieme, kuris yra bendro naudojimo, nuolat paleidžiami šunys, kurie puola ir gąsdina vaikus, o jų savininkams tai nė motais. Be to, gyvūnai atlieka ir gamtinius reikalus, tačiau gyvūnų laikytojai surinkti jų paliekamų ekskrementų taip pat nesiteikia. Dėl šios situacijos kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu reaguoti į daromus pažeidimus. Deja, po pirmojo pareigūnų apsilankymo, gyvūnų savininkai nesiteikė pakeisti savo elgesio, tad šunys toliau buvo vedžiojami be pavadėlių. Galiausiai, po kelių pakartotinių kreipimųsi į savivaldybę, o taip pat ir atliktų patikrinimų, gyvūno savininkas buvo nubaustas kelis kartus už tuos pačius pažeidimus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-306 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36 punkte įtvirtinta, kad „Kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos”.Tvarkos aprašo 38 punkte nurodoma, kad „Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis)”.Taip pat, 4 punkte nurodoma, kad gyvūno laikytojas, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi „gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus”. Šiuo metu, gyvūnų savininkas laikosi nustatytų reikalavimų, o mes tikimės, kad tokios situacijos ir toks neatsakingas asmens elgesys nepasikartos. Juk suprantama, kad neatsakingas gyvūno vedžiojamas gali pridaryti daugybę žalos tiek jam pačiam tiek kitiems asmenis, jų sveikatai ar turtui. Stagiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs gyvūnas gali sukelti avarinę situaciją, kurioje galimai nukentės ar žus jis pats, bus apgadinta transporto priemonė, sužaloti joje važiavę žmonės ar net blogiau. Be priežiūros lakstantis augintinis gali būti užpultas kitų gyvūnų ar piktų ketinimų turinčių asmenų. Gyvūnas gali užpulti kitus asmenis, apgadintikitų asmenų turtą.Na o taip pat norime priminti, kad visuomenės požiūrį į gyvūną formuoja būtent augintinių šeimininkai, tad elkimės atsakingai ir pagarbiai, formuokime teigiamą nusiteikimą gyvūnų augintojų bei pačių gyvūnų atžvilgiu .

Norime papasakoti istoriją, t.y. dvi, kurių viena baigėsi laimingai, o kitos gerai pabaigai paprašysime Jūsų pagalbos . Į mus dar gruodžio pradžioje kreipėsi Marija Ilma Va, prašydama padėti Vilniuje prie eglutės pamatytam šuniukui. Moteriai įtarimą sukėlė tai, kad šeimininkė tampė jį dėl gražesnės nuotraukos, o bėdulis atrodė suvargęs, gulinėjo, o tampomas raišavo. Užkalbinusi šuniuko šeimininkę, Ilma sužinojo, kad šuniukui jau 13 metų ir kad jam reikėtų gydytojų pagalbos, o šeimininkei finansinės pagalbos šuniuko gydymui. Sutarė, kad šeimininkė nuveš šuniuką pas gydytoją, o mergina padės jai. Vakare Ilmai susiekus su šuniuko šeimininke, ji sužinojo, kad šuniukas pristatytas į kliniką ir jį ten pristatė dar vienas šio šuniuko angelas sargas, kuris, pamatęs šlubuojantį, tampomą gyvūną Vilniaus centre, pasišovė jam padėti ir būtent jis ir nuvežė pastarąjį į kliniką. Moteris nepatingėjo bei susisiekė ir su klinika, o šunelį apžiūrėjęs gydytojas informavo ją, kad atvežtas gyvūnas senas, blusuotas, jam blogai suaugusi kažkada lūžusi koja, o kitoje kojoje įstrigęs šaratas ir, kaip tuo metu sakė gydytojas, jo būklė yra gyvūno nepriežiūros bei netinkamo elgesio pasekmė. Abu gelbėtojai supratę, kad šunelio negalima grąžinti į tas pačias sąlygas, kreipėsi į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliaus - VMVT) bei į mus. Kitą dieną moteris sulaukė skambučio iš VMVT, kurio metu pareigūnai pasakė, kad su šuniu viskas yra gerai, viskas dėl senyvo amžiaus, tik neženklintas bei nevakcinuotas, tad kai šeimininkė pašalins trūkumus, šunelis bus vėl jai grąžintas. Moteris ėmėsi prieštarauti VMVT ir sakyti tai, ką jai pasakė veterinarijos gydytojas Deja vėliau gydytojas atsisakė pateikti išrašą apie gyvūno sveikatos būklę. Iš klinikos šuniukas iškeliavo į Vilniaus gyvūnų globos namai, kadangi jo šeimininkė buvo paguldyta į ligoninę. Ilma buvo pasiryžusi pasiimti šuniuką globon, tačiau įstatymo raidė to neleido padaryti iškart ir jai teko laukti numatytą terminą, po kurio, jei gyvūno niekas nepasigenda, jis būna dovanojamas. Kadangi išėjusi iš ligoninės šeimininkė savo senjoro šuniuko nepasigedo, tai Ilma galėjo jį įsišuninti. Ši istorija baigėsi laimingai - Ilma su naujuoju šeimos nariu gyvena šiltai ir laimingai, kartu pasitiko žiemos šventes ir nors šunelis reikalauja išties daug veterinarinės ir asmeninės priežiūros, Ilma nesiskundžia. Visos šios istorijos eigos metu mes konsultavome ir padėjome Ilmai, nuo sprendimo priėmimo, ką galima daryti teisiškai, iki įsišuninimo iš prieglaudos. Taip jau nutinka, kad yra žmonės, kuriems lemta gelbėti gyvūnus. Mūsų pirmos istorijos herojė būtent ir yra tokia. Dabar Ilma turi dar vieną misiją - padėti kitam gyvūnui surasti mylinčius šeimininkus ir prašo žmonių pagalbos jai padėti. Belą ji prieš šventes rado bėgančią naktį keliu, o su liūdna jos istorija galite susipažinti čia: https://bit.ly/Bela-Iesko-Namu ir galbūt mūsų bendruomenės narių tarpe atsiras galinčių ir norinčių įsišuninti šią mielą šunytę arba bent pasidalinti Ilmos skelbimu. Dėl Belos paprašysime kreiptis tiesiai į Marija Ilma Va. Mes tikime, kad ir ši istorija su visų mūsų pagalba gali turėti laimingą pabaigą . Dėkojame Ilmai už neabejingumą ir didelę širdį gyvūnams - kad daugiau tokių kaip Jūs! O patys norime pamokslauti - žmonės, neapsiimkite auginti gyvūno, jei jis Jums tik trumpalaikė užgaida, jei jis Jums tereikalingas jaunas, gražioms nuotraukoms ar nesate suplanavę savo gyvenimo ir jame vieną dieną gali nebelikti vietos Jūsų keturkojui šeimos nariui .

Atėjus žiemai, kuri Ukrainos benamiams gyvūnams bus sunkaus išgyvenimo metas, todėl mes Jūsų aukų dėka nenustojame rūpintis, kad jie gautų maisto. Mes padėjome organizacijomis Pomoc zvířatům UA / Допомагаємо тваринам UA ir Барбос apmokėdami maisto gyvūnams logistiką iš Čekijos į Ukrainą. Net 16 tonų maisto pasiekė benamius gyvūnus Kramatorske, Dniepre, Charkovo srities kaimuose, Torecke, Družkovkoje, Konstantinovkoje, Nikolajevo srities kaimuose, Voznesenske. Kur jie išskirstys net 16 tonų maisto benamiams gyvūnams Kramatorske, Dniepre, Charkovo srities kaimuose, Torecke, Družkovkoje, Konstantinovkoje, Nikolajevo srities kaimuose, Voznesenske. Ukrainiečiai dėkoja lietuviams, kad padedame Ukrainos gyvūnams, kurių vis daugėja, o patiems ukrainiečiams vis sunkiau juos išlaikyti . Kaip visada kviečiame aukoti Ukrainos gyvūnų maistui bei sterilizacijoms: - Bankiniu pavedimu: LT597300010171499262, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPal- Aukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams

Praėję 2022 metai mūsų organizacijai buvo 10-tieji ir kone vieni intensyviausių metų pagal įgyvendintus projektus : Vykdėme gyventojų švietimo projektus: - Edukacinė kampanija „Gyvūnas ne dovana” - https://bit.ly/GGI-Gyvunas-Ne-Dovana.- Edukacinė kampanija „Padėk gyvūnams ištverti fejerverkus” - https://bit.ly/GGI-Pries_Fejerverkus.- Edukacinė kampanija „Advento kalendorius” - https://bit.ly/GGI-Advento-Kalendorius.- Projektų neBrisius.lt ir Draugiški Gyvūnams vykdymas. Dalyvavome gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų svarstymuose ir prisidėjome prie jų ruošimo: - Įstatymo pakeitimas dėl draudimo laikyti gyvūnus juos skriaudusiems - metus užbaigėme su šios pataisos (prie kurios dirbome net kelis metus) priėmimu Lietuvos Respublikos Seime - https://bit.ly/Draudimas-Laikyti-Gyvunus.- Teikėme VMVT pasiūlymus jų paskelbtiems projektams: „Dėl gyvūnų augintinių veisėjų ir gyvūnų augintinių laikino apgyvendinimo paslaugos teikėjų veiklos atitikties gyvūnų gerovės kriterijams vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” ir Dėl VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ pakeitimo - https://bit.ly/Pasiulymai-VMVT.- Teikėme pasiūlymus dėl draudimo kupiruoti gyvūnus - https://bit.ly/Pasiulymai-Del-Kupiravimo. Vykdėme gyvūnų nepriežiūros atvejų nagrinėjimą ir viešinimą: - Nagrinėjome gautus gyventojų prašymus padėti gyvūnams, rengėme bei teikėme pareiškimus atitinkamoms instancijoms.- Ruošėme dokumentus bei dalyvavome teismuose atsovaudami gyvūnus.- Konsultavome gyventojus dėl pagalbos gyvūnams.- Viešinome gyvūnų nerpiežiūros, žiauraus elgesio su jais atvejus mūsų bei viešuose kanaluose. Ruošėme ir platinome gyventojams informacinę medžiagą gyvūnų gerovės klausimais: - Parengta informacinė medžiaga gyventojams - „Apsauga nuo erkių”, „Vaistinėlė augintiniui”, „Kaip apsaugoti gyvūną nuo karščio”, „Nepalik gyvūno karštą dieną automobilyje”, „Išsaugok gyvybę sėsdamas už vairo”, „Kaip humaniškai palaidoti gyvūną”, „Kaip suprasti gyvūnų kūno kalbą”, „Kaip apsaugoti gyvūną nuo fejerverkų". Sukūrėme įrankius, kad gyventojai galėtų savarankiškai teikti pagalbą skriaudžiamiems gyvūnams: - Parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija, kuria vadovaudamasi padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali pati visuomenė – pavieniai asmenys ar organizacijos - https://bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai.- Kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėja Skaistė Svidraitė parengėme formą, kurią užpildę galite pranešti apie kupiruotus gyvūnus: https://www.nukirpoausis.org, ir užsiimame reikalinga teisine veikla dėl pranešimų. Organizavome renginius: - GGI 10 metų gimtadienis - edukacinė šventė su partneriais Vilniaus Vingio parke - https://bit.ly/GGI-Gimtadienis-10.- #banfireworks protesto akcija, surengta kartu su partneriais prie Vilniaus Vingio parko - https://bit.ly/Protestas-Pries-Fejerverkus. Organizavome pagalbą Ukrainos gyvūnams - skirtingais projekto etapais vykdėme ir tebevykdome įvairius pagalbos projektus - https://bit.ly/Ukrainos-Gyvunai-Naujienos: - Finansinės paramos rinkimas ir jos suteikimas prieglaudoms, savanoriams besirūpinantiems benamiais gyvūnais.- Paramos maistu, vaistais rinkimas ir gabenimas partneriams Ukrainoje - nugabenta 160 tonų maisto gyvūnams.- Nugabentos paramos paskirstymo organizavimas prieglaudoms, asmenims, organizacijoms užsiimančiomis gyvūnų gelbėjimu karo metu.- Pagalba evakuojant 68 gyvūnus iš karo zonos.- Laikinų globėjų Lietuvoje, galinčių priglausti gyvūnus iš Ukrainos, paieška.- Gyvūnų vakcinacijos projektas - nupirkta 12 000 vakcinų nuo pasiutligės.- Gyvūnų sterilizacijos projektas - sterilizuota ~1500 benamių kačių ir šunų. Užmezgėme bendradarbiavimą su tarptautinėmis už gyvūnų gerovę kovojančiomis organizacijomis, kurio dėka suvienijus pajėgas galima bus našiau padėti ne tik Ukrainos gyvūnams, bet ir Lietuvos. Dėkojame visiems padėjusiems ir padedantiems mums padėti gyvūnams tiek parama, tiek informacija apie žiauraus elgesio atvejus, tiek mūsų komunikacijos sklaida, kas yra labai svarbu. Mūsų veiklą stebėti bei dalintis pranešimais galite Facebook (https://bit.ly/GGI-Facebook) ir Instagram (https://bit.ly/GGI-INSTAGRAM) paskyrose arba internetinėje svetainėje www.ggi.lt. Norintys paremti GGI veiklą, tai gali padaryti:- bankiniu pavedimu: VšĮ „Gyvūnų gerovės inciatyvos”, Į.k. 302842427, LT777300010133231565 (Swedbank)- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- Tampant nuolatiniu rėmėju Contribee platformoje: www.bit.ly/GGIContribee

Dėkojama visiems dalyvavusiems konkurse bei pasidalinusiems savo mintimis, kodėl gyvūnas negali būti dovana. Dauguma Jūsų rašėte, kad: Gyvūnas ne dovana, o šeimos narys, kuris į šeimą turi ateiti apgalvotai. Gyvūno atsiradimas šeimoje atneša ne tik džiaugsmą, bet ir krūvą įsipareigojimų - tai didėlė moralinė ir finansinė atsakomybė  jį reikia šerti, prausti, kirpti, vedžioti, dresuoti, skirti kokybiško laiko, gydyti, jei apsirgs ir dar daug kitų įsipareigojimų. Dovanodamas gyvūną negali žinoti ar dovanos gavėjas nebus jam alergiškas - ar prisiims dovanotojas jį atgal? Dovanos gavėjas nebūtinai pamils ne pačio išsirinktą gyvūną, o tai kankynė ir gyvūnui, ir dovanos gavėjui. Reikia įvertinti, kad gyvūnas gali pridaryti nuostolių sugrauždamas batą, sofos koją ar net duris, pridaręs balučių ar kakučių ant kilimo, nuvertęs gėlę ar nutraukęs užuolaidas. Jei dovanos gavėjas mėgsta keliauti, jam tektų rūpintis, kur palikti gyvūną, o ta gali būti papildoma finansinė našta. Gyvūno priėmimas į šeimą yra įsipareigojimas 10-15 metų.Iš gausybės Jūsų komentarų mūsų Facebook ir Instagram paskyrose, kartu su konkurso partneriu VET1 išrinkome nugalėtoją, kuriam atiteks Trovet konservų rinkinys. Sveikiname Laura Abraškevičiūtė bei jos augintinį Bruno, kurie sukūrė dainą „Gyvūnas ne dovana” - kviečiame jos pasiklausyti. Laura, susiekite su mumis asmenine žinute dėl tikros  atsiėmimo. Daugiau minčių, kodėl gyvūnas negali būti dovana rasite čia:- https://bit.ly/GGI-Gyvunas-Ne-Dovana-FB- https://bit.ly/GGI-Gyvunas-Ne-Dovana-IGKadangi gyvūnai dovanojami ne tik žiemos švenčių progą, bet ir visus metus, tai kviečiame ir toliau padėti mums skleisti šią žinią, kad gyvūnas ne dovana.

Rudens pradžioje Lietuvą apskriejo žinia, kad ūkininką Kupiškio rajone galimai puolė vilkas, o vyras apsigynė peiliu. Šią savaitę paaiškėjo, kad ūkininką užpuolęs gyvūnas buvo ne vilkas, o šuo. Pats ūkininkas tyrimo išvadomis netiki, toliau tvirtina, kad jį puolė vilkas. O gyvūnų teisių gynėjai kelia versiją, kad nudobimas peiliu galbūt galėjo būti ir žiaurus elgesys su gyvūnu. Portalas tv3.lt jau rašė, kad rugsėjo 1 d. ūkininką Kupiškio rajone užpuolė agresyviai nusiteikęs gyvūnas, vyras gindamasis panaudojo peilį. Anksčiau manyta, kad tai buvo vilkas arba jo mišrūnas, bet tyrėjų išvados rodo ką kita. Nustatyta, kad tai buvo šuo. Ūkininkas atsakė, kaip po sužalojimų jaučiasi Skelbta, kad gyvūnas puolė ūkininką Elfaizą Ismailovą ir kando jam į galūnę. Paklaustas, kaip jaučiasi dabar ir kokia jo rankos būklė, vyras atsakė: „Sugijo, bet biškį skauda vis tiek. Spausti negaliu.“ E. Ismailovas prisimena, kad minėtas „žvėris“ sukėlė žalos jo ūkiui, papjovė naminius gyvulius. „Du teliukai, vienas kumeliukas ir šešios avys. <...> Per mėnesį jis sutvarkė tuos gyvulius“, – nuostolius vardijo jis.  „Naktį, girdžiu, šuo loja. Atėjo šuo ir vėl atgal bėga. Jagdterjeras, veislinis, medžioklinis. Išėjau laukan, kieme buvo dvi ožkos. Žiūriu, prie ožkų vilkas jau. Jau derina pagaut. Aš kaip pradėjau rėkt… Nebijo balso, ėjo į tolį. O kitą naktį vėl šuo lojo, girdžiu, prie avių. <...> Prie gyvulių būdelės buvo jis ir šoko ant manęs. Aš ranką į priekį… Jis ranką kaip čiupo, pastvėrė“, – pasakojo E. Ismailovas.  Kai į įvykio vietą atvažiavo ekspertai, vieni spėliojo, kad tai galimai vilkas, o kiti teigė, kad panašu į šunį, – koks tai gyvūnas, nebuvo iki galo aišku, prisimena E. Ismailovas. Tyrimo rezultatai akivaizdūs: „Tai grynas grynas šuo“  Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nurodė ištirti gyvūno kūną ir atlikti genetinį tyrimą. Rezultatai rodo, kad gyvūnas neturėjo visiškai jokių vilko DNR pėdsakų. Tyrimą atlikusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškotyros doktorantė Rūta Kembrytė komentavo plačiau apie tyrimo rezultatus.  „Genetiniai tyrimai parodė, kad tai buvo šuo. Šitą pavyzdį [mėginį – tv3.lt] sulyginome su turimais vilkų duomenimis ir turimais šunų duomenimis. Rezultato analizės parodė, kad peiliu sužalotas individas yra šuo“, – minėjo ji.  R. Kembrytė pažymėjo, kad DNR tyrimo rezultatai – ypač tikslūs. Nekyla abejonių – tai nebuvo ir mišrūnas.  „Tai šimtu procentų akivaizdus rezultatas. Kiekvienas individas turi savo DNR, savo žymenis. <...> Turime išdirbtus metodus ir taikome žymenų rinkinį, kuris labai tiksliai parodo, ar tai šuo, ar vilkas. Negalėjo tai būti mišrūnas – jeigu būtų, tai tyrimas parodytų, kiek vilko, o kiek šuns yra. Šiuo atveju, tai grynas grynas šuo“, – akcentavo VDU doktorantė. Taip pat R. Kembrytė pasidalino dokumentu, kur pažymėtos genetinio tyrimo išvados.  Tuo tarpu ūkininkas E. Ismailovas ir dabar tiki, kad jį puolė vilkas. Sužinojęs apie tyrimų rezultatus jis tvirtino: „Čia nesąmonė, žinokit. Pagal vaizdą, pagal spalvą, viskas grynai… Tas pats vilkas. Nuotraukoje atrodo mažesnis, bet jis buvo didelis, bajavas, apie 40 kilogramų. “Vyras teigė, kad turėjo minčių užsakyti gyvūno mėginių tyrimą kitur: „ Reikėjo man paimti iš jo kraujo, duoti kitur tyrimą padaryti, į Latviją.“ Mažesnis, lengvesnis už vilką, bet „neįgudusi akis“ galėjo apsirikti  Portalas tv3.lt susisiekė ir su kita mokslininke, tyrusia gyvūno kūną. VDU Medžioklėtyros laboratorijoje dirbanti Renata Špinkytė-Bačkaitienė atskleidė, kad gyvūną su vilku galėjo sumaišyti nebent „neįgudusi akis“. Kai gyvūno kūnas pateko ant tyrėjų stalo, pagal požymius tapo aišku, kad tai negali būti vilkas.  „Neįgudusiai akiai, žinoma, buvo galima sumaišyti su vilku, kol dar nėra galimybės ramiai apžiūrinėti tą kūną. O jau kai turėjome kūną, galėjome jį vartyti, mums nekilo abejonių – matėsi, kad tai ne vilkas“, – pasakojo mokslininkė.  R. Špinkytė-Bačkaitienė komentavo plačiau, iš kokių požymių vizualiai galėjo spręsti, kad tai buvo ne vilkas.  „Dydis – mažesnis akivaizdžiai už vilką. Svoris – pusė, panašiai, suaugusio vilko svorio. Galva, letenos, nagų spalva, kailio struktūra – visa tai neatitiko vilko požymių. Tai buvo šiek tiek panašu neįgudusiai akiai, bet jeigu žiūrint tiems, kas turi patirties ir žino, kaip atrodo vilkas, matėsi, kad neatitiko vilko požymių“, – apibendrino VDU mokslininkė. Moteris papildė, kad gyvūno puolamas žmogus tikrai galėjo susidaryti įspūdį, kad į jį artėja plėšrūnas, o ne šuo.  „Tikrai nekeista, jei žmogus puolamas pagalvojo, kad tai vilkas. Tikrai daug kas taip pagalvotumėm. Bet kai kūnas yra prieš akis, tikrai matosi, kad tai ne vilkas“, – akcentavo ji.  Apskritai šuns sveikata buvo gera, rodo tyrimai. „Nei jis parazitų turėjo. Kailis gražus, imitimas geras, skrandis pilnas. Viskas su juo buvo gerai“, – šuns sveikatą apibūdino pašnekovė.   Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtino, kad šuniui nebuvo nustatyta pasiutligė. Gyvūnų teisių gynėjai domisi istorija  Tuo tarpu socialiniuose tinkluose žmonės ėmė kelti klausimus, ar tik šuns nudūrimas peiliu nebuvo žiaurus elgesys su gyvūnu.  Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė minėjo, kad domisi šia istorija.  „Mums žinoma ta situacija. Mums iš pat pradžių buvo aišku, kad tai nėra vilkas. Iš to, kiek turime informacijos, manome, kad tai buvo žiaurus elgesys su gyvūnu“, – komentavo ji.  Tuo tarpu pats ūkininkas E. Ismailovas teigia, kad peilį panaudojo gindamasis, mat gyvūnas jį puolė ir jis neturėjo kitos išeities.  „Jeigu peilio nebūtų, tikrai man būtų kapas. Su peiliu aš gyniausi. Rankos mano nepaleido – paėmė ir purto. O šuo taip nedaro: vieną pusę kanda, paskui kitą ima. O čia toks gyvūnas ima, nori plėšti“, – sakė jis.  VMVT atstovas Rosvaldas Gorbačiovas tv3.lt informavo, kad dėl ūkininko E. Ismailovo laikomų gyvulių ir gyvūnų tarnyba nėra sulaukusi nė vieno nusiskundimo. „Mes neturėjome jokių skundų, kad gyvūnai neprižiūrėti <...> ar kažkas būtų blogai tame ūkyje“, – teigė jis. Institucija tvirtina, kad tai buvo būtinoji gintis  Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Marius Kazlauskas patvirtino, kad šuo puolė ūkininką, o šis gynėsi.  „Žmogui kelintą naktį avis pjovė. Išgirdo, kad šunys loja, žmogus nuėjo iki aptvaro, o ten ties susiaurėjimu gyvūnas ėjo link jo. Pamatęs, kad niekur pabėgt nebeišeis, gyvūnas puolė jį. <...> Puolė, tai žmogus gynėsi paprasčiausiai. Nemedžiojo jis toje vietoje, juk namų teritorijoje, kieme“, – teigė jis.  Pagal AAD turimą bylos medžiagą, E. Ismailovas panaudodamas peilį atliko būtinosios ginties veiksmus, patvirtino M. Kazlauskas.  „Savo būtinąją gintį įvykdė. Kas norėtų, kad gyvūnas užpultų žmogų, perkąstų ranką, gerklę… Maža, kuo gali pasibaigti. Žmogus gynė savo gyvūnus, gynė save patį, dėl to taip ir įvyko“, – apibendrino Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.  AAD duomenimis, Kupiškio rajone vis daugėja atvejų, kai vilkai slampinėtų aplink gyvulių ūkius, tačiau jie nelinkę pulti žmonių. Tokių atvejų Lietuvoje nepasitaikė per paskutinius 11 metų, teigė M. Kazlauskas. TV3 Straipsnis: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/aiskeja-siaubingo-ispuolio-kupiskio-rajone-detales-tai-buvo-ne-vilkas-bet-ukininkas-netiki-n1194924

#GGI gerų darbų gyvūnams Advento kalendorius Neatsiejamas didžiųjų žiemos švenčių atributas yra Advento kalendorius, kurį tradiciškai pradedame atidenginėti gruodžio pirmą dieną. Ieškome ten paslėpto skanėsto, siurprizo ar dovanėlės. Norime ir mes su savo bendruomene pasidalinti šia žaisminga tradicija bei padovanoti Jums kasdienes idėjas, kaip prasmingai, kartu su savo keturkojais šeimos nariais, laukti šv. Kalėdų!

Mieli draugai, Kartu su mūsų projekto Draugiški Gyvūnams ambasadoriumi Kaizeriu sveikiname Jus su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais!   Besibaigiantys metai pateikė mums ne vieną iššūkį, tačiau sutelkė mus ir išmokė bendrystės. Šventes pasitinkame dėkodami Jums už gerumą ir dosnumą, kuris leido mūsų organizacijai teikti pagalbą gyvūnams Lietuvoje ir Ukrainoje.  Šias Kalėdas pasitinkame su viena didžiausių pergalių savo veikloje - su priimta įstatymo pataisa dėl draudimo laikyti gyvūnus juos skriaudusiems asmenims.  Šventes pasitinkame nesustodami padėti ir mūsų broliams ukrainiečiams, vildamiesi kuo greitesnės pergalės prieš juos užpuolusius priešus.  Linkime Jums jaukių švenčių su savo artimaisiais, žinoma, nepamirštant ir augintinių.  Už taikų bei draugišką pasaulį ir žmonėms, ir gyvūnams!  GGI komandos varduBeatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė

Dalinamės įrašu iš Seimo posėdžio, kurio metu buvo priimtos įstatymo pataisos dėl draudimo laikyti gyvūnus žiauriai su jais besielgusiems. https://youtu.be/ErkCjCk8xME Prieš balsavimą, seimo salėje pasigirdo nuomonių „neapkrauti institucijų kažkokiais bereikalingais registrais, kurie tik eikvos biudžeto lėšas". Norime priminti, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jau seniai reikėjo draudimo laikyti gyvūnus ir buvo eikvojamos valstybės biudžeto lėšos. Paskaičiuokite, kiek prie žiauraus elgesio su gyvūnais bylų turi dirbti pareigūnai, tie patys teismai tam, kad asmuo būtų nubaustas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir iš jo gyvūnas būtų konfiskuotas.Paskaičiuokite privalomo gyvūno konfiskavimo, jo išlaikymo kaštus.  O kokia prasmė gyvūną konfiskuoti, jei asmuo sekančią dieną įsigis kitą? Taip gyvenome iki šiol - nieko negalėjome padaryti, turėjome tik beviltiškai stebėti iš šalies, kol asmuo vėl įvykdys nusikaltimą su nauju gyvūnu. Priėmus įstatymo pataisas „ratas" užsidaro - institucijoms, teismams gyvūną konfiskavus, skriaudikas kitą dieną gyvūno įsigyti negalės. Ir būtent taip bus taupomos valstybės biudžeto lėšos - negali įsigyti, laikyti gyvūno, negali jo kankinti, todėl mažės pareigūnų darbo krūvis.  Nevyriausybinėms organizacijoms taip pat sumažės darbo krūvis ir jos jėgas galės nukreipti kitiems darbams. Su balsavimo rezultatais galite susipažinti čia:- https://bit.ly/Balsavimo-Rezultatai-GGAI- https://bit.ly/Balsavimo-Rezultatai-ANK

Rinkdami Kalėdų dovanas, kai kurie žmonės nusprendžia, kad jų artimieji apsidžiaugtų po egle radę gyvūną. Deja realybė visai kitokia - dovanoti gyvūnai dažnai po švenčių būna išmetami arba atsiranda gyvūnų prieglaudose. Plačiau apie tokias dovanas ir jų paskemes dovanų gavėjams bei gyvūnų prieglaudoms žiūrėkite LNK TV žinių reportaže. Mūsų kolegė Lina Vaitekūnaitė jame pasidalino organizacijos pozicija, kad gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas būsimo gyvūno šeimininko sprendimas, o ne šventinių jausmų vedamas spontaniškas poelgis. https://youtu.be/y8T3VKU2uMo

Su dideliu džiaugsmu pranešame, kad po kelių intensyvaus darbo metų Lietuva pagaliau pribrendo pokyčiams - šiandien Lietuvos Respublikos Seimas priimtos įstatymo pataisos draudžiančios laikyti gyvūnus su jais žiauriai besielgusiems asmenims.Už šio projekto vystymą ir įgyvendinimą dėkojame esamiems ir buvusiems Seimo nariams Ieva Pakarklytė, Aiste Gedviliene, Dovilė Šakalienė bei Linui Balsiui. Dėkojame visiems Seimo nariams palaikiusiems šias įstatymų pataisas. Sveikiname visą gyvūnus mylinčią bendruomenę su šiuo istoriniu įvykiu - kūčių naktį gyvūnai turės kuo pasidžiaugti! Su patvirtintais projektais galite susipažinti čia:- Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas: https://bit.ly/GGI-GGAI-Pakeitimas- Administracinių nusižengimų kodekso 346 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas: https://bit.ly/GGI-ANK-Pakeitimas Susipažinti, kaip įstatymas skynėsi kelią, galite čia: https://bit.ly/GGI-Del-Draudimo

Informacija paruošta gyvūnų elgesenos specialistės Ugnės Nedzinskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. „Kaip sako šuniukas? O kačiukas? O arkliukas? O karvytė?“, - šiuos klausimus visi girdėjome kai mokėmės kalbėti ir pažinti pasaulį. Tačiau – koks paradoksas – būtent bandymas gyvūnų kalbą „pritempti“ prie žmonių kalbos atitolina galimybę suprasti gyvūnus. Ar gyvūnai bendrauja garsais? Žinoma! Tačiau neįgudusiai žmogaus ausiai (daugumos gyvūnų klausa kur kas jautresnė, nei žmonių) ši kalba sunkiai suprantama. Mokslininkai netgi bandė suklasifikuoti ir užrašyti, pavyzdžiui kačių verbalinę kalbą. Deja, matant rezultatus ant popieriaus aiškiau netapo. Skirtumą tarp „miAaauuuu“ ir „miaauuU“ mums gali būti sunku suvokti. Tačiau ar dažnai matote valandomis viena su kita miauksinčias kates ar draugiškai susiamsinčius šunis? Dažniausiai gyvūnų kalba lieka negirdima. Tačiau ją galima stebėti. Gyvūnai bendrauja kūno kalba – judesiais, pozoms, išraiškomis, mimika ir elgesiu. Kiekvienos rūšies kalba šiek tiek skiriasi, tačiau yra ir tam tikrų panašumų. Atsitraukimas ar nusisukimas paprastai byloja apie nenorą bendrauti. Susigūžimas, sustingimas – apie baimę. Iššiepti dantys – grasinimą, kuris neretai atsiranda iš tos pačios baimės („nekišk prie manęs rankų, arba...“). Įdėmus žvilgsnis rodo susidomėjimą, priartėjimas, glaustymasis – kontaktą ir pasitikėjimą. Sustingęsl „kietas“ žvilgsnis gali byloti apie ketinimą pulti. Uodega ir kailio šiaušimas Tačiau kiekviena rūšis turi savo „žargoną“ – plačiai ir energingai vizginama uodega, jeigu ji priklauso šuniui, greičiausiai rodys džiaugsmą. Jeigu katei – susierzinimą. Plačiais uodegos mostais blogą nuotaiką gali pademonstruoti ir žirgai. Tačiau pabrukta tarp kojų uodega tiek šunų, tiek kačių atveju rodys baimę. Pašiauštas kailis (piloerekcija) bylos apie įtampą, gąsdinimą ar agresiją. Tačiau šunys ir katės kailį šiaušia skirtingai - katėms paprastai pavyksta daug efektingiau, o pašiaušto šuns kailio kai kuriais atvejais galima netgi nepastebėti. Lekavimas ir žiovulys Lekavimas gali atsirasti dėl karščio ar didesnio fizinio krūvio. Tačiau jį gali iššaukti ir stresas. Tai labiau būdinga šunims, katės lekuoja palyginus retai. Dar pora šunims būdingų kūno kalbos aspektų bylojančių apie patiriamą įtampą yra žiovulys (ne, šunys žiovauja ne dėl to, kad nori miego) ir lūpų laižymas. Jeigu paglostytas šuniukas nusisuko ir apsilaižė ar pradėjo lekuoti – kažkas yra ne taip. Gal nepatinka tai, kuri vieta glostoma, gal pats glostantis, gal kažką skauda, o gal gyvūnas šiuo metu tiesiog nori būti paliktas ramybėje. Ir tokių kūno kalbos ženklų yra daugybė. Ir dar yra menas mokėti juos sujungti į rišlią kalbą. Kodėl reikia mokėti suprasti gyvūno kūno kalbą? Pagrindinis bendrumas tarp žmogaus ir gyvūno kalbos – pradžioje visada pasakoma pakankamai tyliai ir mandagiai. Tačiau, jeigu žmogus ar gyvūnas lieka neišgirstas, jis pradeda „kelti balsą“ tokiais būdais, kurie jo rūšiai priimtiniausi. Mes galime rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti. Kartais net paleisti į darbą kumščius. Gyvūnai neturi verbalinės kalbos galimybių, leidžiančių subtiliai pajuokti ar grubiai įžeisti. Tačiau jų kalbos arsenale yra dantys ir nagai, ar, priklausomai nuo rūšies, kanopos, ragai, snapai. Ir, jeigu mes nesuprasime subtilesnės kalbos, jie pasitelks šiuos argumentus, kurie paprastai būna suprantami tik dalinai – gyvūnas paliekamas ramybėje, tačiau jam užklijuojama „agresyvaus“ ar „neprognozuojamo“ etiketė. Nors iš tikrųjų neprognozuojami, nesupratingi ir baisūs jam buvome mes, žmonės. Kai kurie šunų elgesį tyrinėjantys mokslininkai linkę manyti, kad didžioji dalis to, ką mes vadiname „nepageidaujamu elgesiu“ iš tiesų yra pagalbos prašymas, kai gyvūnas nesugeba susidoroti su jo patiriamomis problemomis savarankiškai. Padėti jam galima tik jį suprantant. Jei mes suprantame gyvūną, mums tampa lengviau užtikrinti jo gerovę ir juo tinkamai pasirūpinti. Be to, tinkamai skaitydami kūno kalbą, galime geriau įvertinti gyvūno ketinimus ir nuotaikas, kas užtikrina saugumą.

Šaltomis žiemos dienomis benamiai gyvūnai ieško kur sušilti, todėl dažnai slepiasi po ką tik priparkuotais automobiliais, prie jų variklių ar ant padangų. O tai gali tapti jų sužalojimo ar net žūties priežastimi. Prieš sėsdami į automobilį ir užvesdami variklį, atlikite kelis paprastus veiksmus pabelskite į kapotą, patikrinkite ar po juo nesislepia kačiukas;įspirti į padangas; spūstelti garsinį signalą. Taip pabaidysite besislepiantį gyvūną bei apsaugosite jį nuo sužeidimo ar net išsaugosite jo gyvybę 

Dažniausiai pasitaikantys ir lengvai aplinkinių pastebimi gyvūnų gerovės pažeidimai yra:per mažas voljeras;trumpa grandinė; gyvūnas neturi būdos arba ji netinkama, nėra pavėsio;netinkamas voljero/laikymo vietos pagrindas (pvz. gyvūnas nuolat baloje, purve, ant grotų ar pan.). ANK 346 str. 1 d. (mažai pavojinga veika) atveju gali būti taikoma žodinė pastaba arba gali būti skirta bauda nuo 30€* iki 4000€*. *Priklausomai nuo nusižengimo kvalifakcijos pagal jo pavojingumą, kartotinumo. Šis pažeidimas yra aktualus ypač žiemą, kai dėl netinkamos gyvūno priežiūros, jis gali tiesiog sušalęs žūti, todėl svarbu nelikti abejingam gyvūno kančiai. Deja, Lietuvoje dar įprasta rišti šunis prie grandinės, laikyti kiauroje būdoje ar tiesiog ant šlapios ir šaltos žemės. Lankydamiesi per šventes gimtinėje, atkreipkite dėmesį į miestelio ar kaimo, kuriame svečiuojatės, lauke gyvenančius šunis. Nelikite abejingais ir informuokite Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jei pamatysite pririštų ant trumpų grandinių, kiaurom būdom ar išvis be jų, gyvenančius ant sniego ar per didžiausius šalčius neįvedamų į namus gyvūnus. Kaip jiems padėti? Kviečiame naudotis GGI parengtu įrankiu – teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįsta gyvūnų gelbėjimo instrukcija, kuria vadovaudamasi, padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali kiekvienas. Skaitykite, kokių veiksmų turėtumėte imtis pastebėję per mažą voljerą, trumpą grandinę, jei gyvūnas neturi būdos arba ji netinkama, nėra pavėsio, netinkamas laikymo vietos pagrindas: https://bit.ly/GGI-Irankis-Voljeras-Buda Kilus klausimams ar nerandant Jums aktualaus atvejo, susisiekite su mumis info@ggi.lt. Siekime kartu - 0 tolerancijos gyvūnų skriaudikams  Norintys padėti mums stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, tai gali padaryti:- Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok