Naujienos

Ausų ir uodegų kirpimas tam tikros veislės šunims, kitaip dar vadinamas kupiravimu, Lietuvoje yra uždraustas remiantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymais. Vis dėlto, neretai šeimininkai ir veisėjai pasiryžta įstatymams nepaklusti, ieško veterinarų, kurie šią procedūrą atliktų nelegaliai arba su augintiniu vyksta į klinikas užsienyje.  Gresia baudos ar licencijos netekimas Remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsniu, nuo 2004 metų, bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus atvejus, kai procedūra atliekama veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas. Dažniausiai ausų ir uodegų kirpimo procedūra šunims atliekama šeimininkų sprendimu dėl estetinių priežasčių. Įrodyta, kad gyvūnams ji sukelia skausmą ir diskomfortą, todėl procedūra yra uždrausta visose Europos šalyse, Australijoje, Kanadoje. Tiek Lietuvoje, tiek ir ES šalyse draudžiama dalyvauti gyvūnams skirtuose renginiuose su augintiniais, kuriems buvo atliktos šuns išvaizdą ar fiziologiją keičiančios procedūros, o pasirodymas viešoje vietoje, ar tokių gyvūnų pardavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę šeimininkams ar veisėjams. Už šunų ausų ir uodegų trumpinimą šeimininkams gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Žiaurus elgesys su gyvūnu užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 Eur, o pakartotinai nusižengusiems bauda išauga nuo 1200 iki 1750 Eur. Taip pat iš šeimininkų gyvūnas gali būti konfiskuotas. Veterinarijos gydytojams, kurie nelegaliai atlieka ausų ir uodegų kirpimo procedūras, gresia licencijos netekimas ir administracinės nuobaudos. Kodėl pavojingos ausų ir uodegų trumpinimo procedūros? Viena pagrindinių ausų ir uodegų trumpinimo draudimo priežasčių yra gyvūnui sukeliamas skausmas. Be to, tokios operacijos gali turėti daugybę kitų pasekmių, sukelti įvairias infekcijas ir ligas.  Uodega chirurginėmis žirklėmis arba užrišimo metodu trumpinama 2 – 5 dienų amžiaus šuniukams, dažniausiai be nuskausminimo. Sukeltas stresas, diskomfortas ir skausmas gali paveikti tolimesnį gyvūno vystymąsi.  Uodegos trumpinimas gali sutrikdyti ne tik augintinio sveikatą, bet ir gebėjimą bendrauti su šeimininku ar kitais šunimis. Moksliškai įrodyta, kad uodega šunims reikalinga išreikšti savo emocijas – pyktį ir džiaugsmą, užmegzti kontaktą su kitais šunimis, todėl bet koks fiziologinis pokytis gali lemti paaugusio šuns agresiją ir negebėjimą socializuotis. Ši procedūra gali daryti įtaką šuns judėjimui, nes viena uodegos funkcijų – padėti išlaikyti balansą bėgant ir judėti vandenyje. Pasak veterinarų, po patrumpintos uodegos procedūros atsiranda didesnė tikimybė išsivystyti neuromai ar nervų navikui. Negana to, uodega gali tapti itin jautria ir net švelnus prisilietimas prie uodegos augintiniui gali kelti skausmą, dažnai atsiranda šlapimo nelaikymas ar uždegimai. Šunų ausys nelegaliai trumpinamos arba trumpinamos ir vėliau pakeliamos naudojant kietą įtvarą 2 – 3 mėn. amžiaus šuniukams. Ši operacija yra pakankamai sudėtinga, nes jos metu visiškai pakeičiama išorinės ausies forma. Operacijos ne visada būna sėkmingos, ypač jei šuo yra vyresnis nei 16 savaičių. Nepavykus ausų trumpinimo ar kėlimo procedūrai, ar esant netinkamai jų priežiūrai po operacijos, ausų forma gali pasidaryti netaisyklinga. Tokiais atvejais seka dar sudėtingesnis ir skausmingesnis perkirpimas. Taip pat ausų trumpinimas neretai tampa infekcijų priežastimi, nes pažeidžiamas apsauginis barjeras ir į ausis lengviau patenka nešvarumai.  Jei žinote asmenis ar veterinarijos klinikas, kuriose nelegaliai atliekamos ausų ir uodegų trumpinimo procedūros ir turite tai patvirtinančių įrodymų, prašome pranešti el. paštu info@ggi.lt. Informacijos apie nelegaliai atliekamas procedūras gyvūnams nuslėpimas taip pat prisideda prie nusikaltimo. Kiekvienas atvejis yra ypatingai svarbus siekiant sustabdyti gyvūnų kančias. Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų nepriežiūros atvejų skaičius Lietuvoje toliau sparčiai auga. Organizacijos kasdien sulaukia naujų pranešimų apie neprižiūrimus augintinius. Dažniausiai gaunami nusiskundimai apie šunis, kurie yra uždaryti voljeruose ir užmiršti  – dažnas jų neskiepytas, neišvedamas pasivaikščioti, su juo neužsiimama, o ką jau kalbėti apie protu nesuvokiamo dydžio voljerus, kuriuose gyvūnui sunku net apsisukti.  Kovo mėnesį VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) sulaukė naujo pranešimo apie neprižiūrimą šunį. Gautoje nuotraukoje matosi Mikierių girininkijoje užfiksuotas šuo itin ankštame ir pilname išmatų voljere. Iš to, kaip godžiai šuo gėrė pasiūlyto vandens, manoma, kad savaitgaliais, kai girininkija nedirba, šuo yra neprižiūrimas – negauna nei maisto, nei vandens, neišvedamas pavedžioti ir dienas leidžia ankštame bei neišvalytame voljere.  Atsižvelgus į išdėstytą situaciją, GGI kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybę su prašymu atlikti neplaninį patikrinimą ir įvertinti šuns laikymo sąlygas atsižvelgiant į nuotraukoje užfiksuotus pažeidimus. Neužilgo buvo gautas atsakymas, kad pasitarus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, nuspręsta karantino laikotarpiu patikrinimo neatlikti, bet su šuns šeimininkais buvo susisiekta. Jie buvo įspėti atkreipti dėmesį į padarytus pažeidimus šuns atžvilgiu ir kuo greičiau juos pašalinti. GGI siekia, kad kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra ar laikymo taisyklių pažeidimais, būtų tinkamai ištirtas, todėl šis atvejis nebus pamirštas. GGI susitarė su Anykščių rajono savivaldybe, kad pasibaigus karantinui specialistai nuvyks į Mikierių girininkiją ir atliks patikrinimą dėl šuns sąlygų pagerinimo. PAPILDYMAS (2020-12-01)Anykščių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į GGI 2020 m. lapkričio 23 d. raštą dėl apleisto šuns Mikierių girininkijoje, informavo, kad buvo atliktas minėtos situacijos patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas augintinis priklauso ne Mikierių girininkijai, o privačiam asmeniui, kuris gyvena netoliese ir kiekvieną dieną, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais bei karantino metu gyvūną augintinį šeria, girdo ir tenkina kitus jo būtinus poreikius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiai www.ggi.lt/parama.

„Sutaria kaip šuo su kate“ – daugeliui girdėtas posakis, kuriuo apibūdinami nesutariantys, besivaidijantys žmonės. Mat ligi šiol įprasta manyti, kad šunys ir katės yra didžiausi priešai ir vieni kitų nekenčia. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Apie augintinių poreikius, nuotaikas, intencijas dažniausiai sužinome iš gyvūnų kūno kalbos – jei tik skiriame laiko jai suprasti. Kuo atidžiau stebime savo augintinius, tuo geriau imame išmanyti gyvūnų kūno reakcijas. Pavyzdžiui, dėmesingi šeimininkai labai gerai žino, kada jų šuo patenkintas, o kada katė nori būti palikta ramybėje.  Kadangi kačių ir šunų kilmė, medžiojimo būdai bei prisitaikymas prie aplinkos yra skirtingi, subtilūs jų kūno kalbos skirtumai lemia, jog katės ir šunys nesupranta vienas kito. Ir nors kačių ir šunų kūno kalba kartais būna labai panaši, vis dėlto reikšmės dažnai yra visiškai priešingos.  Pavyzdžiui, draugiškai nusiteikęs šuo gali vaikyti katę tiesiog norėdamas žaisti, tačiau katė šuns veiksmus greičiausiai interpretuos kaip galimą grėsmę. Nes šunys mėgsta žaisti vaikydamiesi vienas kitą, tuo tarpu žaisdamos katės mėgsta tykoti ir imituoti puolimą iš pasalų.  Toliau pateikiami esminiai skirtumai tarp šuns ir katės kūno kalbos, apie kuriuos žinodami lengviau suprasite, kodėl katė ir šuo nesutaria, t. y. paprasčiausiai nesupranta vienas kito.  Aukštai pakelta uodega. Kai katė laiko atpalaiduotą uodegą iškeltą aukštyn, tai gali reikšti, kad ji yra draugiška ir atsipalaidavusi. Kuo katės uodega vertikalesnė, tuo ji labiau pasitiki savimi. Tačiau jei aukštyn pakelta uodega pašiaušta, išsipūtusi, o nugaros kailis yra stačias ir pašiauštas, išpūstas, tai dažniausiai rodo stiprų išgąstį ir galimą gynybinę reakciją ar agresiją.  Jei šuns uodega iškelta tiesiai į viršų ir sustingusi, arba juda labai maža amplitude, tai rodo didelę įtampą ir byloja, kad šuo gali pulti. Atsipalaidavusio šuns uodega laikoma neutralioje, veislei ar kūno sudėjimui būdingoje padėtyje – dažniausia vienoje linijoje su nugara, nors kai kurių šunų uodegos riestos ar natūraliai nuleistos.   Uodegos vizginimas. Plačiai į šonus vizganti atpalaiduota šuns uodega rodo susijaudinimą, dažnai tai būna džiaugsmas. Kartais – azartas ar noras žaisti, tačiau tokiais atvejais uodega būna kiek labiau įsitempusi.  Katės uodegos mostais į šonus parodo nepasitenkinimą, jei į šonus juda tik galiukas – katė nežymiai suirzusi ar susijaudinusi. Platūs mostai į šonus per visą uodegos ilgį įspėja, kad katė netrukus gali į darbą paleisti nagus. Sučiaupta arba atverta burna. Atsipalaidavus tiek šuns, tiek katės burna būna tiesiog sučiaupta. Jeigu oras šiltas, arba šuo yra po fizinio krūvio, jis gali lekuoti. Pažiota katės burna dažnai rodo susijaudinimą. Staiga atsiradęs intensyvus lekavimas tiek šuns, tiek katės atveju gali byloti apie patiriamą stiprų stresą, intensyvų skausmą, susijaudinimą ar paniką. Išsigandus lūpų kampučiai tempiami atgal, tiek sučiaupus nasrus, tiek pražiojus (tokiu atveju šunų nasrai įgyja raidę V primenančią formą). Katės šią grimasą gali palydėti šnypštimu. Surauktas snukutis, iššiepti dantys rodo, kad gyvūnas patiria labai didelį stresą ir geriau prie jo nelįsti. Ausys. Katė, kuri pasitiki žmogumi, „sveikindamasi“ laikys ausis priekyje. Jei ausys juda atgal arba trūkčioja, tai gali reikšti abejonę arba nepasitikėjimą žmogumi. Prispaustos prie galvos katės ausys – dažnas baimės ar pykčio požymis.  Susidomėjus šuns ausys „išjuda“ pirmyn, suklusus, nepasitikint, jos kiek pakyla, stačios ir budrios (nulėpausių šunų pakyla tik ausies kaušelis, likusi ausis lieka kabėti). Priglaudę prie galvos šuns ausys gali reikšti labai daug – nuo džiaugsmingo susijaudinimo ir noro bendrauti iki paniško išgąsčio. Tad labai svarbu vertinti ne tik detales, bet ir gyvūno kūno kalbos visumą bei aplinkybes. Kailis. Katei ir šuniui, kaip ir kiekvienam žinduoliui, būdingas refleksas – piloerekcija, kitaip tariant, plaukų pakilimas. Žmonės linkę tai vadinti „žąsies oda“, o kalbant apie gyvūnus, tiesiog „pasišiaušia“. Paprastai katėms šis refleksas pasireiškia patiriant stiprias emocijas: jaučiant didelę baimę arba ruošiantis kovai. Tiesa, ypač jauniems kačiukams būdingas žaismingas pasišiaušimas žaidimo metu – taip gyvūnas tobulina bendravimo su gentainiais įgūdžius. Katės, jausdamos stiprias emocijas, dažnai pašiaušia ne tik uodegos ir nugaros kailį, bet ir viso kūno – gyvūnas tiesiog „išsipučia“.  Kai piloerekcija pasireiškia šuniui, tai rodo, kad jis patiria stiprias emocijas: tai gali būti baimės, stresas, susijaudinimas, pyktis ar kažkas kita. Šunys dažnai pašiaušia keterą, kaklo ar nugaros sritis, kartais dalinai pasišiaušia ir uodegos kailis. Jei pasišiaušęs gyvūnas įsitempęs sustingsta – tai ženklas, kad jis ginsis, tai perspėjimas, į kurį derėtų atsižvelgti. Patiriant didelį stresą, baimę (pavyzdžiui, vizito pas veterinarijos gydytoją metu) tiek šunims, tiek katėms gali padidėti kailio slinkimas – nuo gyvūno tiesiog byra plaukai. Taip pat tokiu atveju gali staiga atsirasti ir pleiskanų. Šuo su kate – pakankamai skirtingi gyvūnai, kalbantys gan skirtingomis kalbomis, tad jei planuojama auginti juos kartu, pravartu prieš tai pasidomėti gyvūnų elgesiu, charakteriu ir kūno kalba.  Galima rasti daug istorijų, kai šie gyvūnai labai gražiai sutaria, tačiau kiekvienas gyvūnas pasižymi individualiomis savybėmis. Tad apsisprendus laikyti ir šunį, ir katę, vertėtų pasidomėti tiek veislės ypatybėmis, tiek tinkama gyvūnų socializacija (pripratinimu vienas prie kito), tiek auklėjimu.  Informacija paruošta gyvūnų elgsenos specialistės, kaniterapeutės Ugnės Nedzinskaitės ir Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Žiema – nelengvas laikas visiems, o laukinėje gamtoje tai tikras išbandymų metas. Nors laukiniai paukščiai prisitaikę išgyventi ir šaltuoju metu, tačiau sumažėjęs maisto kiekis ir nukritusi temperatūra gali būti pražūtinga. Papildomas paukščių lesinimas jiems gali tapti tikru išsigelbėjimu, o mums – maloniu rūpesčiu.  Šiemet Lietuvoje sulaukta reta žiema, tad net vasario mėnesį nėra per vėlu rengti lesyklėles paukščiams. Tačiau ką daryti, jei lesyklėlės niekuomet nesate turėję? Iš ko ją pasigaminti? O ko įpilti? Ir ką dar reikia žinoti, jei jau susiruošei maitinti sparnuočius žiemą?  Lesyklėlė – pirkti ar pasigaminti pačiam? Parduotuvėje ar internete galima įsigyti įvairiausių lesyklėlių, kurios gali būti visai paprastos, galima rasti ir tokių gražių, kad taps tikrų namų ar kiemo aksesuaru. Tačiau galima lesyklėlę pasigaminti ir pačiam nepatiriant visai jokių išlaidų. Lesyklėlė iš pieno butelio ar dėžutės. Tai gana paprastas būdas pasigaminti lesyklėlę – tereikia dviejose priešingose sienelėse iškirpti po skylę, pro kurią paukščiai galėtų pasiekti lesalą. Svarbu palikti gilesnį dugną, kad tilptų daugiau maisto. Tokią lesyklėlę tereikia virvute pririšti prie medžio šakelės, ir darbas baigtas. Plastikinis kibirėlis nuo maisto produktų. Tokiuose kibirėliuose įsigyjame majonezą, silkę, ar varškę, dažniausiai jie būna 1 litro talpos. Išpjovę kibirėlio šonuose dvi ertmes, turėsime puikią lesyklėlę. Nudengę dangtelį, galėsime lesyklėlę patogiai išvalyti ir pripildyti. Lesinimo lentelė. Ant stovelio galite pritvirtinti lentelę ir į ją įpilti maisto. Į tokią lesyklėlę paukščiai taip pat atskris, nors ji ir labai paprasta, tačiau svarbu žinoti, kad pasnigus, nuo lesyklėlės sniegą turėsime nuvalyti. Dar labai gerai lentelės kraštus šiek tiek pakelti, kad vėjas lesalo tiesiog nenupūstų. Pavyzdžiui, galima ant kraštų priklijuoti senus pieštukus ar pan.  Lesyklėlė su stogeliu. Tai vienas geriausių ir paukščiams patogiausių lesyklėlių variantų, kadangi stogelis apsaugos maistą nuo sniego ir lietaus, o ant horizontalaus paviršiaus paukščiams patogu tupėti.  Lesyklėlė iš moliūgo. Jei turite nereikalingą moliūgą, galite jį išskobti iš šono ir pripilti į jo vidų lesalo, tai irgi bus visai gera ir įdomi lesyklėlė, tačiau ne ilgaamžė – neilgai trukus moliūgas supus, ir tuomet reikės sugalvoti naują būdą paukščiams lesinti. Pirktinės lesyklėlės. Šios lesyklėlės būna gražios ir patogios paukščiams, nors tikrai nebūtinos. Visgi, jei nuspręsite įsigyti tokią lesyklėlę, greičiausiai joje maistas bus apsaugotas nuo drėgmės ir sniego, ir paukščiams bus iš didesnės talpos pateikiamas nuosekliai ar porcijomis, tai reiškia, kad jos nereikės labai dažnai pildyti. Kai kuriais atvejais, jei paukščius vaišinsite lašiniais, lydytais taukais, „paukščių pyragu“, lesyklėlės jums netgi nereikės, užteks vaišes pakabinti virvele ar viela. Lesyklėlė nebūtina ir tais atvejais, jei jūsų sodyboje auga šermukšniai, aronijos, putinai, serbentai, gudobelės – tai puikus žiemos maistas paukščiams. Taip pat nenuskinkite visų obuolių, kriaušių, vyšnių – jie irgi pasitarnaus sparnuočiams. Ką pilsime į lesyklėlę? Saulėgrąžos. Geriausias ir lengviausiai prieinamas maistas paukščiams – tai paprastos nelukštentos saulėgrąžos. Būtinai tik nesūdytos, nekepintos. Saulėgrąžos yra maistingos, turi daug baltymų ir aliejų, tad paukščiams tai yra skanios ir maistingos vaišės. Žemės riešutai. Skoniu ir maistingumu žemės riešutai nenusileidžia saulėgrąžoms, taip pat ilgai gali gulėti lesyklėlėje, nelabai bijo šalčio ir drėgmės. Galima paukščius vaišinti ir kitais riešutais, tačiau žemės riešutai yra priimtiniausi kainos atžvilgiu. Grūdai. Grūdai yra natūralus paukščių maistas. Jei jums prieinama, galite paukščiams į lesyklėles piltis įvairiausius grūdus – kviečius, avižas, kvietrugius. Maistingiausi – kviečiai. Lašiniai. Paukščiai, kurie vasarą minta vabzdžiais, kirminais ir lervomis (kaip mums geriausiai pažįstamos zylutės), žiemą bus jums dėkingi, jei pakabinsite jiems nesūdytų lašinių. Paukščiukai įsikabina į juos nagais ir gana patogiai skanauja. Taip pat galima išlydyti taukų ir juos atšaldžius įdėti į tinklelį, o šį pakabinti paukščiams. Riebalai taip pat labai tinka paukščiams, o pro tinklelio skylutes paukštis lengvai išsikrapštys savo kąsnelius. Kruopos. Namuose vartojamos kruopos taip pat tikras delikatesas paukščiams – avižų dribsniai, perlinės kruopos, soros, linų sėklos, aguonos – paukščiai bus dėkingi už bet kurias iš šių kruopų. Maisto produktai. Jei turite pradedančios džiūti duonos, batono – drąsiai dėkite į lesyklėlę. Taip pat galite paukščiams atiduoti varškę, susmulkintas virtas bulves, virtus ryžius, grikius. Svarbus kad šias maistas nebūtų per drėgnas ir gerai paskirstytas, paskleistas, kad nesušaltų į vientisą gumulą, kurį paukščiams bus sunku įveikti. „Paukščių pyragas“. Tai ypatingas paukščių skanėstas, kuriam paruošti jau reikės šiek tiek jūsų darbo. Į puodą įdėkite ir ištirpinkite sviesto arba taukų. Riebalams ištirpus, įmeskite į juos sėklų, grūdų, kruopų ir pan. Vėliau masę atšaldykite, suformuokite iš jos obuolio dydžio kamuoliukus ir pakabinkite lauke. Pagrindinės taisyklės lesyklėlės šeimininkui Paukščių lesinimo sezonas neturi būti pernelyg ankstyvas, kadangi galime prisivilioti praskrendančius paukščius, ir jie taip ir neišskris toliau į pietus. Taip pat nereikia lepinti ir natūraliai čia gyvenančių paukščių – gamtoje yra visko, ko jiems reikia, mes turime jiems padėti tik žiemos sezono metu.  Paukščius lesinti turėsime nuolat iki pavasario, nes kartą ar du pajutę mūsų gerumą, jie jo tikėsis ir vėliau. Svarbu neapleisti lesyklėlės, nes pripratę prie maisto, paukščiai gali greitai nerasti kito maisto šaltinio ir žūti. Atėjus pavasariui, geriau nenutraukti lesinimo iš karto, o tai daryti palaipsniui.  Lesyklėlė turi būti saugi, ir joje apsilankęs sparnuotis neturėtų rizikuoti būti pagautas katino, tad visuomet geriau rinktis pakabinamas ar prie sienos tvirtinamas lesyklėles, nei stovinčias ant kojelės. Taip pat maistas lesyklėlėje neturi būti sugedęs, senas ar nekokybiškas. Atidavę, pvz., supelijusią duoną, paukščiams ne padėsime, o pakenksime. Pabaigai Svarbiausia, ką turime suprasti, kad ėmęsi lesinti paukščius žiemą, prisiimame atsakomybę už jų gyvybes. Jei maitinsime juos nereguliariai, nekokybišku maistu, nesaugiose lesyklėlėse – geriau to nė nepradėti. Tačiau jei jau ryžotės tuo užsiimti, jūsų laukia daug džiaugsmo gėrintis sparnuočiais ir klausantis jų čirškimo. Informacija paruošta Daivos Kosinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

2019 metais dėl šio šuns jau rašėme pareiškimą, tuomet situacija tikrai nebuvo panaši į šią, tačiau tuomet savininkas buvo baustas dėl nepadarytų skiepų, perpučiamos būdos, žemesnio nei vidutinis įmitimo. Atlikus pakartotinį patikrinimą šios problemos buvo išspręstos. 2020 metais vėl gavus pranešimą dėl jo, patikrinimo metu pažeidimų rasta nebuvo, atrodė, kad šeimininkas susiprato. Tačiau atėjo 2021 metai ir vakar gavom pranešimą dėl to pačio šuns, itin kūdo, šonkauliai šviečia, o dar toks oras.Šiandien į vietą vyko operatyvinė komanda. Už operatyvų ir tikrai profesionalų darbą norime padėkoti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Vilniaus apskrities skyriui, Lietuvos policija atstovams, gyvūnų globos namams Grinda, Vilniaus miesto savivaldybė viešosios tvarkos pareigūnams. Taip pat mūsų komandos narei Linai Vaitekūnaitei ir, žinoma, tolimai kaimynei Indrei, kuri tiek laiko kantriai rūpinosi gyvūno gerove bei ne kartą kreipėsi į mus.Šiuo metu šunelis šiltai ir sočiai glausis Grindoje, o sutvarkius iki galo konfiskacijos dokumentus, ieškos naujų namų ❤Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt.Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank).Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!

Visuomenėje susiformavęs stereotipas rinktis jauną, mažą, dar nesubrendusį gyvūną. O apie suaugusio augintinio įsigijimą ar jo pasiėmimą iš prieglaudos pasvarsto retas. Visgi jei esate tarp pastarųjų, prieš atsivesdami jau subrendusį gyvūną į namus turėtumėte tam pasiruošti. Kaip tai padaryti teisingai pasakoja šunų elgesio specialistė ir trenerė Vida Radzevičienė, interneto svetainės „Svajonių šuo" įkūrėja.Jei įmanoma, pradžioje maitinkite įprastu maistu Planuodami augintinį, jo vieta ar narvu pasirūpinkite iš anksto. Apgalvokite, kur įkurdinsite savo naująjį šeimos narį. Jei gyvūnas gyvens bute ar nuosavame name, parinkite jam kiek nuošalesnę gyvenamosios erdvės vietą ar net atskirą kambarį, kur įkurdintas gyvūnas galėtų palengva apsiprasti su pasikeitusia gyvenamąja aplinka, taip pat turėtų kur pailsėti ir atsipalaiduoti. Palengva, stebėdamas iš šono ir iš jam saugios vietos, šuo pratinsis prie naujų namų, žmonių, jei yra – kitų augintinių, kvapų ir garsų.„Su šeimos nariais gyvūną reikėtų pažindinti palaipsniui. Patartina šunį pasikviesti, kad jis pats prieitų prie žmogaus, kas parodo jo nusiteikimą bendrauti. Jei šuo ir kviečiamas kol kas pats neprieina, neskubinkite įvykių, neikite tiesiai į jį, nes ėjimą tiesiai link šuns, lenkimąsi virš jo, veido kišimą artyn gyvūnas gali interpretuoti kaip agresiją, grėsmę", – sakė V. Radzevičienė. Ypač svarbu! Būtina bent kelioms savaitėms į priekį pasirūpinti įprastu šuns maistu, t. y. tokiu, kokiu jis buvo šeriamas iki atsikraustymo į jūsų namus. Nes prie visų pokyčių pridėjus dar ir kitokį maistą gali sutrikti virškinimas – gyvūnas gali fiziškai sunegaluoti. Svarbu žmogaus lyderystė ir tinkama komunikacija Šuo – bandos gyvūnas, todėl iš vado, t. y. žmogaus, jis tikisi ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir aiškios komunikacijos bei gebėjimo priimti tinkamus sprendimus. „Jei žmogus nemoka elgtis su gyvūnu, jis jaučiasi panašiai taip, kaip jaustumėmės mes jei skristume lėktuvu ir žinotume, jog jį pilotuoja žmogus, kuris iki šiol tai darė tik virtualiai, kompiuteriu. Ko gero, net jei šviežiai iškeptas pilotas prieitų ir pašnekintų, draugiškai patapšnotų per petį ir net pasirūpintų gardžiais pietumis, vis viena skrydžio metu būtumėme įsitempę, tiesa?" – juokėsi V. Radzevičienė. Taip ir šuniui – iš naujojo šeimininko elgesio jis turi jausti, kad žmogus žino, ką daro. T. y. jie – žmogus ir šuo – ne tik susikalba, bet ir žmogaus priimami sprendimai yra patys geriausi visai „gaujai", vadinasi, ir šuniui. Priimdami suaugusį šunį į savo namus, neturėsite to „užliūliuojančio periodo", neva jūs valdote situaciją, nes suaugęs šuo jau nuo pirmų dienų ims tikrinti „kas gaujoje priima sprendimus". Kaip tie vienas kito pasimatavimai atrodys, priklausys nuo šuns charakterio, įgimtų savybių, jau turimos patirties. Pritrūkęs lyderystės drąsus ir stiprus šuo greičiausiai ims agresyvokai auklėti šeimininką ar jo šeimos narius. Globėjiškas šuo ims rūpintis, saugoti šeimininką ar visą šeimą, dėl ko galiausiai gali kilti „išsiskyrimo nerimo" problemų, t. y. šuns negalėjimu pabūti namuose be šeimininkų. Tuo tarpu bailus šuo, nesijausdamas už šeimininko kaip už sienos, bus linkęs į dar didesnes baimes. Atraskite, ką galėtumėte veikti kartu Kai šuo pripažįsta šeimininko lyderystę ir kiti jo poreikiai patenkinti, tada jau galima kalbėti apie tarpusavio ryšio gilinimą. Mat jei norite turėti stiprų ryšį su savo augintiniu, turite vienas kitą pažinti, o tai tikrai nenutiks jei kasdien tiesiog paleisite gyvūną lakstyti po savo aptvertą sklypą. Kaip ir bet kokia draugystė – geriausia ją megzti kartu kažką veikiant, pageidautina – tai, ką kartu veikti patinka jums abiem. Galbūt tai yra pasivaikščiojimas po mišką ar bėgiojimas, galbūt – dalyvavimas šunų sporto varžybose ir pasiruošimas joms. Priimdami suaugusį veislinį šunį, dar prieš jam pas jus apsigyvenant galite susirinkti informacijos apie tai, ką tos veislės atstovai yra linkę veikti. Jei gyvūnas ne veislinis, jo pomėgius gausite išsiaiškinti stebėjimų ir bandymų būdu. Pagrindinės gyvūnų augintojų daromos klaidos: nėra šeimininko lyderystės; šuo nepaliekamas ramybėje net ir jam skirtoje vietoje; šuns vietos nebuvimas – leidimas laisvai lakstyti po visus namus; per daug dėmesio kai gyvūnas to nenori; naujas maistas. Beje, vyrauja dar viena neteisinga nuostata – neva mokyti, auklėti reikia ir galima tik mažą šuniuką. Tačiau iš tikrųjų gyvūnas mokosi visą gyvenimą, jis nuolat turi prisitaikyti prie kintančios aplinkos, tad ir juo užsiimti reikėtų nepriklausomai nei nuo amžiaus, nei nuo kartu praleistų metų skaičiaus. Vadinasi, ir priimdami į namus jau suaugusį gyvūną galite jį daug ko išmokyti, o galiausiai – džiaugtis aiškia komunikacija, stipriu ryšiu ir abipusiai komfortiška kasdienybės rutina. Tik nepristikite kantrybės! Informacija paruošta Aušros Pečiulytės-Mažeikės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos", siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Gavę pranešimą apie šuniuką su galimai į kaklą įaugusia grandine, tuoj pat organizavome neplaninį institucijų patikrinimą. Pirmojo patikrinimo metu įvertinta, kad uždėtas antkaklis netinkamas, tačiau įaugęs nėra. Šeimininkas įpareigotas antkaklį pakeisti. Antro patikrinimo metu antkaklis jau buvo pakeistas į tinkamą (GGI turi filmuotą patikrinimo medžiagą). Abiejų laikomų šunų sveikata įvertinta kaip gera, privalomi skiepai padaryti. Antras šuo gyvena voljere, o šeimininkas buvo įpareigotas ir minimam šuniukui padaryti voljerą, kad jo nereikėtų rišti. Dėkojame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kėdainių skyriui už operatyvumą ir geranorišką bendradarbiavimą. Taip pat ir patikrinime dalyvavusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnei bei privačiai veterinarijos gydytojai.  Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!

Kaip padėti lauke gyvenantiems gyvūnams esant dideliems šalčiams bei kur kreiptis nutikus nelaimei? Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių. Daugelis manome, kad gyvūnus nuo šalčio apsaugo kailis, tačiau termometro stulpeliui nukritus žemiau -10 laipsnių, net ir pats tankiausias kailis gali nebepadėti. Benamiai ar pasimetę šunys ir katės – kaip jiems padėti? Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Nors gali atrodyti, kad žiemą lauke gyvenantiems gyvūnams vandens netrūksta, tačiau didelių šalčių metu jie miršta iš troškulio, nes vanduo paprasčiausiai užšąla.Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Sotus gyvūnas ieškos šiltos vietos prisiglausti, o išalkęs bastysis ieškodamas maisto.Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Kad nepridarytų rūpesčių, pastatykite katėms kraiko dėžutę. Tik nepamirškite praėjus baisiausiems šalčiams gyvūnus išleisti.Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims. Laikinus namus lauko gyvūnams galite sukurti po laiptinių laiptais, po balkonais ar tiesiog atviroje erdvėje.Jei matote prieglobstį, kuriame jau gyvena laukiniai gyvūnai, galite įdėti į jį šiaudų – tai jiems suteiks daugiau šilumos.Žiemos metu katės dažnai šildosi po mašinų kapotais, tad prieš važiuodami pabelskite į jį, kad gyvūnas suspėtų pasišalinti. Paukščiai ir kiti laukiniai gyvūnai – kaip jiems padėti? Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams – sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais.Padėti galite ir mažesniems paukščiukams, kuriems per šalčius, o ypač – storą sniego paklotą, prasimaitinti taip pat itin sunku. Jais pasirūpinti galite palikdami nelukštentų saulėgrąžų, nesūdytų lašinių, grūdų, kviečių bei miežių.Pamačius ežeruose ir kitose vietose įšalusi paukštį pirmiausia pabaidykite ir įsitikinkite, ar jis tikrai įšalęs. Jei paukštis akivaizdžiai bando ištrūkti arba visiškai nebejuda, tuomet kvieskite pagalbą apačioje nurodytu numeriu.Galite pagaminti arba tiesiog nupirkti ir pakabinti inkilėlius. Jie šaltos žiemos metu gali tapti puikiu prieglobsčiu mažiems paukščiukams.Pagalbos galite suteikti ir laukiniams gyvūnams. Didžiumai žoliaėdžių geriausias maistas yra šienas. Kanopiniams gyvūnams tinka ir grūdai bei kombinuoti pašarai. Kur kreiptis jei matote, kad laukiniam paukščiui ar žvėriui reikia pagalbos, tačiau pats jos suteikti negalite? Radę sužeistą, užšalusį ar pasiklydusį gyvūną kreipkitės į skubios pagalbos tarnybą telefonu 112 arba tiesiogiai į Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995. Taip pat galite kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją: Kaune: Šv. Gertrūdos g. 46, „Gyvūnų priežiūros centras“, tel. 837 322 333;Klaipėdoje: Kalnuvėnai, Klaipėdos raj., „Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centras“, tel. 8 687 36888;Alytuje: Norgeliškės, Alytaus raj., „Alytaus regiono gyvūnų globos namai“, tel. 8 686 29110;Vilniuje: Justiniškių g. 64, Vilnius, „Buivydiškių veterinarijos klinika“, tel. 8 663 77737;Šiauliuose: Žuvininkų g. 1, „Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras“, tel. 8 415 23883;Panevėžyje: Senasis Vilniaus kel. 15, Liūdynė, „Jūratės Paltarokės ūkis“, tel. 8 633 69900. Esant ekstra atvejui, galima kreiptis visą parą budinčiais Gyvūnų globėjų asociacijos telefonais: 8 655 70058 arba 8 686 44828 Kai pagalbos reikia lauke gyvenančiai katei arba šuniui: Jei pagalbos suteikti patys negalite, kreipkitės į artimiausia veterinarijos kliniką. Tiesa, tokiu atveju už gyvūnų gydymo paslaugas teks sumokėti.Jei patys negalite skirti lėšų gyvūno gydymui, kreipkitės į artimiausią gyvūnų globos priežiūros tarnybą.  Informacija paruošta Gretos Burlėgaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Pusantro mėnesio trukusi šuniuko istorija su kaimynų ir institucijų pagalba baigėsi tuo, kad šuniukas baloje nebegyvena, šeimininkai nupirko voljerą, maisto ir vandens būna nuolat! Norime priminti, kad kiekvienas apsižiūrėtumėte aplink save ir nepraleistumėte pro akis gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba, nes jie patys jos paprašyti negali. Gal kartais visai ir nereikia pykčių bei institucijų, gal reikia tiesiog pagalbos ar paprotinimo? Tiesiog nepamirškite, kad labai daug priklauso nuo Jūsų.  Dėkojame visiems neabejingiems dėl šios situacijos, kaimynai nuostabūs žmonės, puiku, kad susivienijo bendro klausimo vardan ir visi kartu pasiekėm rezultato. Prisidėti prie tokių problemų sprendimo kviečiame aukok.lt portale, per PayPal ar tiesiai į organizacijos sąskaitas, pasirinkus norimą remti veiklą https://ggi.lt/parama/.  

Šeimos pagausėjimas būna labai lauktas, planuotas ir džiaugsmingas įvykis. Tačiau iki tol šeimos numylėtiniu buvusiam šuniui „naujokas“ namuose gali sukelti daug streso. Jeigu šuo pastebės, kad jam skiriama vis mažiau dėmesio, tai gali paskatinti netinkamą jūsų augintinio elgesį. Kad to išvengtumėte, patartina mažais žingsneliais ruošti savo augintinį naujo šeimos nario atvykimui. Patariama augintinį iš anksto pratinti prie besikeičiančios rutinos. Ruošiantis naujo šeimos nario atvykimui siūloma trumpinti savo skiriamą laiką augintiniui, kad pagausėjus šeimai šuns neištiktų šokas ir nejaustų pavydo naujam šeimos nariui dėl sumažėjusio dėmesio jam. Tačiau nepamirškite savo augintinio ir skirkite pakankamai laiko šuniui. Labai svarbu, kad jis gautų pakankamai fizinio aktyvumo – taip išvengsite elgesio problemų. Kitas būdas užtikrinti, kad jūsų šuns elgesys būtų geras ir nekeltų didelių rūpesčių, yra tinkamai jį apmokyti. Jei jūsų šuo turi kokių nors didelių elgesio problemų, tokių kaip nerimas ar agresija, turite jais pasirūpinti prieš atvykstant jūsų kūdikiui ar naujam gyvūnui. Bandyti keisti tokį gyvūno elgesį jau esant naujam šeimos nariui gali būti labai sunku. Todėl patartina užsiregistruoti į keletą užsiėmimų ar šunų dresavimo stovyklų gerokai anksčiau prieš pagausėjant jūsų šeimai.  Daugelis šunų mėgsta vaiko energiją ir entuziazmą. Bet jei jų kontaktas nebus tikrinamas ar prižiūrimas, tai gali sukelti elgesio problemų. Remiantis šiais patarimais adaptacijos procesas gali būti daug lengvesnis. Sukurkite saugų barjerą naudodami dėžes, vartus kūdikiams ir diržus. Tai leidžia jūsų augintiniui jaustis įsitraukusiam į jūsų šeimos veiklą, tuo pačiu suteikiant jam laiko ir erdvės, reikalingos jaustis patogiai.Jei jūsų šuo reikalauja dėmesio garsiu lojimu, cypimu, lipimu ant baldų ir kitu netinkamu elgesiu, kuris negali būti toleruojamas, turite imtis dresūros. Ignoruokite gyvūno prašymus, pagirkite už gerą elgesį, mokykite komandos „į vietą“. Tiek šunys, tiek vaikai mėgsta žaislus. Kad nekiltų problemų dėl žaislų maišymosi, nebepirkite šuniui vaikiškų žaislų. Augintiniui duokite tik specialiai šunims pritaikytus žaislus ir išmokykite komandos „žaislas“. Taip padėsite gyvūnui atskirti, kur yra jo žaislai.Reikėtų pasirūpinti ir šuns ramybe ir sukurti zoną, kurioje šuo galės pailsėti nuo vaiko. Jūsų atžalai paaugus, susidomėjimas augintiniui smarkiai padidės, bet maži vaikai dar nemoka atsargiai elgtis su gyvūnu. Būtent todėl jūsų augintiniui reikalinga vieta, kurioje jis galės pasislėpti.Prieš atnešdami kūdikį į namus, leiskite šuniui apuostyti kažkokį jo daiktą, kuriame būtų naujagimio kvapo. Taip šuo apsipras su kvapu ir naujas šeimos narys jam nebus toks netikėtas. Pirmas šuns supažindinimas su vaiku turi būti trumpas ir kontroliuojamas. Kai šuo aprimsta, laikant už pavadėlio galima jam leisti apuostyti kūdikį. Kol šuo pažindinasi su nauju šeimos nariu paglostykite jį, o po to apdovanokite skanėstu šunį. Dauguma šunų nesunkiai adaptuojasi. Kai šuns smalsumas patenkinamas, jis dažniausiai pradeda nebekreipti dėmesio į naują šeimos narį. Šie keli pasiruošimo žingsniai gali palengvinti šeimos pagausėjimo procesą ir lengviau adaptuotis jūsų augintiniui. Kuo labiau mokysite savo augintinį bendrauti, tuo jis bus laimingesnis. Tačiau jei į šiuos mokymus jūsų gyvūnas nekreipia dėmesio, patartina kreiptis į profesionalius gyvūnų elgesio specialistus.  Informacija paruošta Karolinos Vainiūtėsiš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Siekiant efektyviau vykdyti gyvūnų teisių apsaugą, siūloma steigti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus pareigybę ir Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą. Tai numatančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisas įregistravo Seimo nariai Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Domas Griškevičius, Dovilė Šakalienė, Tomas Bičiūnas, Andrius Mazuronis, Andrius Kupčinskas, Ligita Girskienė. Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje. Kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo prmininko teikimu būtų skiriamas Seimo. Tas pats asmuo kontrolieriumi negalėtų būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Projektas numato, kad kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne trumpesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą ir vadovaujamojo darbo patirties. Kontrolierius turėtų prisiekti  Seime. Siūlomas teisinis reglamentavimas numato, kad Gyvūnų gerovės kontrolierius yra Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos vadovas. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą sudarytų gyvūnų gerovės kontrolierius, valstybės tarnautojai ir kiti tarnybos darbuotojai. Įstatymo pataisomis numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, steigiama Seimo nutarimu. Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba turėtų kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip yra įgyvendinamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų, tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, nuostatos Lietuvoje. Ši tarnyba tirtų  pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiama ar gali būti pažeista gyvūnų gerovė, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje. Aptikus nusikalstamos veikos požymių, tarnyba galėtų perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba teiktų Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių gyvūnų gerovei pagerinti, dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ir naujų teisės aktų priėmimo bei politikos, susijusios su gyvūnų gerove, formavimo bei įgyvendinimo. Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisa numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos atstovas papildytų Zoologijos sodų patikrinimo komisijos, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį. Tikimasi, kad tai leistų efektyviau vykdyti zoologijos sodų, invazinių rūšių kontrolę ir sistemiškai spręsti problemas. Gyvūnų gerovės kontrolieriui numatoma prievolė informuoti visuomenę apie savo veiklą bei gyvūnų gerovės padėtį Lietuvoje Gyvūnų gerovės kontrolieriaus interneto tinklalapyje, o esant galimybei – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais. Taip pat Gyvūnų gerovės kontrolierius kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos raštu turėtų pateikti Seimui gyvūnų gerovės kontrolieriaus praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Tikimasi, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padės išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas bei išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, o pavienių atvejų skaičius – ženkliai sumažės. Įstatymų projektų autoriai mano, kad efektyviam Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos darbui užtikrinti pakaks iki 15 etatų. Jų skaičiavimais, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos veiklos sąnaudos sudarytų apie 370 tūkst. eurų per metus. Pasak projektus inicijavusio Seimo nario L. Jonausko, jų  rengimą paskatino pernai atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai privačiuose gyvūnų zoologijos soduose. Kaip pažymima dokumentų aiškinamajame rašte, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, turintys užtikrinti gyvūnų gerovės ir apsaugos kontrolę, kontroliuoja daugiau kaip 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmones, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojus, pienininkystės ūkius, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmones ir kt. "Platus tarnybos atliekamų funkcijų spektras neleidžia pakankamai dėmesio skirti gyvūnų gerovės kontrolei, teikti siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti gyvūnų gerovės ir apsaugos problemas. Gyvūnų gerovės organizacijos pastebi, kad Lietuvoje neužtikrinama ne tik pakankama gyvūnų gerovės kontrolė, bet ir šioje srityje stinga tarpinstitucinio bendradarbiavimo, atsakomybės už nusižengimą neišvengiamumo", - sakoma projektų aiškinamajame rašte. Šiuo metu pagrindines gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, kuriems ši veikla nėra pagrindinė. Taip pat šiuo metu nėra kontroliuojančios institucijos, besispecializuojančios tik gyvūnų teisių kontrolėje, kuri prižiūrėtų ir tobulintų institucijų, veikiančių gyvūnų gerovės srityje, veiklą, sistemiškai spręstų problemas. Pranešimas parengtas ELTA naujienų agentūros, Vilnius, sausio 8 d.

https://youtu.be/qLN_K4WgA2w

Ko gero, tai pats lengviausias būdas padaryti gerą darbą ir padėti išmaitinti prieglaudų gyvūnus – nuo šiandien feisbuke plinta vaizdo įrašas, prie kurio padėti patiktukai („Like“) bus konvertuojami į realias maisto porcijas.  Vaizdo įrašas yra baigiamoji tradicinės, jau penktus metus vykstančios, kampanijos „Parodyk augintiniui eglutę“ dalis. Video patalpintas ant renginį organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ feisbuko sienos.  „Nors šiųmetis renginys – kitoks, o vietoje gyvo susitikimo Vilniuje, Katedros aikštėje, saugumo sumetimais gavome keltis į feisbuką, kur žmonės patys kėlė savo augintinių prie Kalėdų eglutės nuotraukas, visgi pagrindinis tikslas išliko toks pat – surinkti kuo daugiau maisto prieglaudų gyvūnams, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.  – Pernai kampanijos finalinį video peržiūrėjo (ačiū nuolatiniam renginio partneriui „Mazylis Films“) ir prie jo patiktukus sudėjo apie 21 tūkstantis žmonių, tad į prieglaudas iškeliavo 21 tūkstantis maisto porcijų. Ir šiemet visus kviečiu būti aktyvius ir šį rekordą dar padidinti,“ – sakė GGI vadovė.  Peržiūrėti originalų video ir tuomet dėti patiktukus, taip pat dalintis vaizdo įrašu šalies gyventojai gali nuo gruodžio 28 d. iki sausio 4 d., 9 val. ryto. Patiktukus į maistą konvertuoja ilgametis kampanijos partneris – gyvūnų maisto gamintojas UAB „Mars Lietuva“.  „Nuoširdžiai tikiuosi, jog pasiūlymas patiktukus paversti maisto porcijomis augintiniams prieglaudose sudomins gyvūnų šeimininkus ir mylėtojus – tai puiki proga sukurti Kalėdas likimo nuskriaustiems keturkojams. Ir nors šiemet tradicijos turi adaptuotis prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, mūsų noras kurti geresnį pasaulį augintiniams nuo to nesikeičia,“ – sakė kampanijos partnerės ir rėmėjos UAB „Mars Lietuva“ atstovas Mindaugas Rupšys. Mažosios prieglaudos iš paramos išgyvena beveik metus   Šiemet vykstančios kampanijos metu surinktas maistas bus skirtas 5 prieglaudoms: „Klajūnui“, „Miško trobelei“, „Keturkojui draugui“, „Felium domus“ ir „Naminukams“. Didžiuma Lietuvoje veikiančių beglobių gyvūnų prieglaudų yra ne pelno siekiančios organizacijos, išsilaikančios vien iš visuomenės paramos bei savanorių darbo.  Deja, bet šiemet gyvūnus globojančios įstaigos dėl jau labai artimos ateities sunerimusios labiau nei įprasta, mat dėl Covid-19, kai žmonės susirūpinę savo pačių saugumu, parama gyvūnams – drastiškai sumažėjusi. Pavyzdžiui, pasak prieglaudos „Felium Domus“ įkūrėjos Gintės Klimavičienės, lyginant su pernai metais, parama sumenkusi apie 80 proc.: „Šiemet nėra jokių renginių. Jei anksčiau dar iš mokyklų kažko gaudavome, tai dabar – nieko. Tad mums kampanijos „Parodyk augintiniams eglutę“ metu surenkamas maistas – gyvybiškai svarbu.“ Šiuo metu Trakų rajone veikiančioje „Felium Domus“ prieglaudoje maisto ir naujųjų šeimininkų laukia 24 katės.   Antrus metus projekte dalyvaujanti prieglauda „Miško trobelė“ globoja šunis, kates, taip pat jūrų kiaulytes bei vandens vėžlius. „Gauta parama stipriai sumažina finansinę naštą bent pusei metų, todėl galime priimti daugiau gyvūnų ar daugiau lėšų skirti gydymui. Taip pat aktyviau įsitraukiame į Pagauk-Sterilizuok-Paleisk programą, orientuotą į benames kates,“ – sakė „Miško trobelės“ vadovė Eglė Marija Ramanauskaitė.  Ji taip pat pastebėjo, kad dėl Covid-19 gyvenimas pasikeitė ir prieglaudose – svečių sulaukiama gerokai rečiau, tad mažiau gaunama ir paramos daiktais ar maistu. Tiesa, ji pastebi, kad būtent šiuo periodu nemažai gyvūnų susirado naujus šeimininkus. Vienu metu prieglauda „Miško trobelė“ talpina nuo 16 iki 30 kačių ir šunų.  Prieglaudos rūpinasi ir nelegalių daugyklų aukomis  „Šiemet prieglaudos perpildytos bei verčiasi sunkiau ir dėl iš nelegalių daugyklų perimtų gyvūnų. Po to kai praėjusį rudenį kartu su „Laisvės TV“ Lietuvoje demaskuota daugybė nelegalių daugyklų, kuriose gyvūnai buvo laikomi ir dauginami baisiomis sąlygomis, po šalies prieglaudas pasklido apie 500 šunų ir kačių. Kadangi kai kurie nelegalių daugyklų atvejai vis dar tebenagrinėjimai valstybinėse institucijose, tai ir gyvūnai negali būti atiduoti naujiesiems šeimininkams, vadinasi, lieka prieglaudose ir yra jų maitinami, gydomi,“ – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Ji pastebėjo, jog nors šiuo metu vykdomos kampanijos forma – kaip žaidimas, kai vienas kompiuterio pelės paspaudimas virsta realiu maistu, visgi laikas – didžiausia mūsų vertybė, tad kampanijai parodomas dėmesys rodo visuomenės geranoriškumą ir rūpestį, – jau neminint realios „Like“ paspaudimais nešamos paramos.  Nuo 2016 m. vykstančios kampanijos „Parodyk augintiniui eglutę“ metu iš viso Lietuvoje veikiančioms  gyvūnų prieglaudoms išdalyta 46 000 maisto porcijų. Kiek porcijų bus surinkta šiemet, GGI paskelbs jau sausį. 

https://www.youtube.com/watch?v=-J8_WAQ2Qco&feature=youtu.be

Gera žinia gyvūnų gerbėjams – per pastaruosius kelerius metus itin išpopuliarėjęs šventinis renginys „Parodyk augintiniui eglutę“ vyks ir šiemet! Tiesa, rūpinantis tiek savo pačių, tiek ir augintinių saugumu, gyvą tradicinį susitikimą Vilniaus Katedros aikštėje, prie išpuoštos eglės, keičia virtualus renginys „Facebook‘e“. Renginio pradžia jau šiandien, gruodžio 21 dieną, tad visi, norintys pamaitinti gyvūnus vos vienu „Like“ (arba patiktuko) paspaudimu, kviečiami būti aktyvūs!  1 „Like“ = 1 maisto porcija Šiemet jau penktus metus VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir UAB „Mars Lietuva“ organizuojamo renginio tikslas – surinkti kuo daugiau maisto prieglaudoms, o sykiu paskatinti žmones daugiau laiko praleisti su savo augintiniais: būti su jais ir per šventes, nepalikti vienų namuose.  „Ir jei anksčiau bene smagiausia renginio dalis buvo susitikimas Vilniaus Katedros aikštėje, kur šeimininkai fotografuodavosi kartu su savo augintiniais, tai šiemet raginame visus elgtis atsakingai ir likti namuose, o nuotraukas ar vaizdo įrašus su augintiniais pasidaryti savoje aplinkoje – namie, kieme ar lauke, – apie kiek kitokias dalyvavimo šiųmečiame renginyje sąlygas pasakojo Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.  – Šventinei nuotaikai sukurti, fotografuokimės prie kalėdinės eglutės ar kitų šventinių dekoracijų ir iki gruodžio 27 dienos kelkime jas ant „Parodyk augintiniui eglutę“ renginio sienos „Facebook‘e“. Nuotraukose gali būti tik jūsų augintinis arba galite fotografuotis kartu su juo.“  Vėliau, panaudojant ir dalį atsiųstų nuotraukų bei vaizdo įrašų, renginio partneris „Mazylis Films“ sukurs video, į kurį reaguodami patiktukais / „Like“ gyvūnams neabejingi gyventojai visi kartu augins prieglaudoms skirtą maisto kalną. Ant renginio sienos „Facebook‘e“ vaizdo įrašas pasirodys ir patiktukų rinkimas prasidės gruodžio 28 dieną.  1 „Like“ = 1 maisto porcija prieglaudų gyvūnams! Šiemet maistu bus aprūpintos 5 prieglaudos, įvykdysiančios visas dalyvavimo sąlygas: „Klajūnas“, „Miško trobelė“, „Keturkojis draugas“, „Felium domus“ ir „Naminukai“. „Nuoširdžiai tikiuosi, jog pasiūlymas patiktukus paversti maisto porcijomis augintiniams prieglaudose sudomins gyvūnų šeimininkus ir mylėtojus – tai puiki proga sukurti Kalėdas likimo nuskriaustiems keturkojams. Ir nors šįmet tradicijos turi adaptuotis prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, mūsų noras kurti geresnį pasaulį augintiniams nuo to nesikeičia,“ – sakė šventės partnerės ir rėmėjos UAB „Mars Lietuva“ atstovas Mindaugas Rupšys. Penkiems nuotraukų ar vaizdo įrašų autoriams, išrinktiems atsitiktine tvarka, ilgametis kampanijos rėmėjas „Mars Lietuva“ padovanos po dėžę gyvūnų skanėstų.   Interneto privalumai – dalyvauti gali ir akvariumo žuvytės!  Šiemet dėl naujo renginio formato į kampaniją gali įsitraukti gerokai daugiau žmonių ir jų augintinių nei iki šiol, mat jei anksčiau tam, kad būtų sudalyvauta fotosesijoje, reikėdavo su augintiniu atvykti į Vilnių, tai dabar, renginiui persikėlus į internetą, virtualiai jame gali dalyvauti visa Lietuva.  Antra priežastis, dėl kurios šiemet tikimasi ypač didelio renginio sėkmės – galima didesnė gyvūnų įvairovė. „Na nes jei galima iki eglutės ateiti su šuniu, tai su akvariumo žuvytėmis – jau nebe. Tad šiemet prie renginio kviečiami prisijungti ne tik šunų ir kačių augintojai, bet ir šeškų, žiurkių ir žiurkėnų, jūrų kiaulyčių, roplių, vorų ir visų kitų naminių gyvūnų šeimininkai,“ – sakė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.  Nuo 2016 m. vykstančios kampanijos metu iš viso Lietuvoje veikiančioms  gyvūnų prieglaudoms išdalyta 46 000 maisto porcijų.  Ankstesnių akcijų akimirkas galite pamatyti čia: https://ggi.lt/parodyk-augintiniui-eglute/

Kalėdiniu periodu prekyba naminiais gyvūnais itin suintensyvėja. Daugeliui vaikų toks pat kaip žaisliukas, tik – gyvas, yra geidžiamiausia „dovana“. Visgi tokio įsipareigojimo, o ne dovanos, ieškosiantys suaugusieji raginami itin atidžiai rinktis ne tik gyvūną, bet ir jo pardavėją, mat būtent nelegaliose naminių gyvūnų daugyklose fiksuojami patys žiauriausi elgesio su gyvūnais atvejai.  Gyvūnų patiriamos kančios – viena medalio pusė. Valstybė, visuomenė, t. y. kiekvienas iš mūsų, iš nelegalių daugyklų veiklos taip pat patiriame daug žalos. Kokios?      Nelegalūs daugintojai manosi esantys gudresni už kitus Nelegalių gyvūnų daugyklų savininkai nemoka mokesčių, t. y. jie naudojasi kitų mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtomis viešosiomis paslaugomis, niekaip prie jų neprisidėdami.  Labai buitiškai apvalinant, samdomas darbuotojas valstybei palieka link 50 proc. savo uždirbamų pinigų. T. y. sąžiningas mokesčių mokėtojas kas mėnesį laisvai disponuoja perpus mažiau pinigų nei uždirba, mat mokėdamas mokesčius jis užsitikrina ne tik sveikatos, socialinį draudimus sau ir savo nepilnamečiams vaikams, bet dar ir solidariai sumeta į bendrą katilą, iš kurio vėliau statomi nauji darželiai ir mokyklos, tiesiami keliai, išlaikomos gydymo ir visos kitos valstybinės įstaigos, tarp jų – ir policija bei gyvūnų reikalus kuruojanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.  Tuo tarpu nelegaliai gyvūnų dauginimu ir jų prekyba užsiimantys asmenys mokesčių nemoka ir prie visų mūsų kuriamos gerovės niekaip neprisideda, bet – mielai ja naudojasi. Ir kas čia tokio? Geras mokesčių nemokėjimo pasekmes iliustruojantis pavyzdys, paliečiantis praktiškai kiekvieną šeimą – vaikų darželiai, kurie yra statomi ir išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų. Patekti į valstybinį darželį, kuris yra pigesnis, visuomet eilė, nes norinčiųjų – daugiau nei eina į jį priimti. Todėl labai didelė tikimybė, jog nelegaliai dirbančio asmens vaikas į valstybinį darželį pateks, na nes jis tiesiog anksčiau užsirašė į eilę, o jūsų, mokesčių mokėtojo – ne, tad teks ieškotis kur vaikus palikti privačiai ar net samdytis auklę.  Tad jei sąmoningumas, pilietiškumas negali atgrasyti nuo šuniuko, kačiuko ar šeškiuko pirkimo nelegaliai, „už pigiau“, tai gal suveiks bent jau – juodas pavydas? Juk nelegalūs daugintojai, kurie laiko save gudresniais už kitus, naudojasi mūsų visų kuriamomis infrastruktūromis bei gyvena mūsų sąskaita. Jau nekalbant apie tai, jog pelnosi iš pačių silpniausiųjų, apsiginti negalinčiųjų.    Beje, mokesčių mokėtojai, kurių tam tikra dalis dar ir toleruoja nelegalią prekybą „už pigiau“, tokiems daugintojams bei prekeiviams atseikėja daugiau nei kartą, mat mokesčiai keliauja ir kovai su nelegaliomis daugyklomis. Jau neskaičiuojant daugybės savanorių, prieglaudų, rėmėjų pastangų padėti tiems, kurie pasaulį išvysta nelegaliose daugyklose.        Jei vertybiniai argumentai – ne argumentai Lietuvoje gyvūnų veisimo veikla yra įteisinta ir reglamentuota įstatymais, tad rinkoje veikia daugybė legalių naminių gyvūnų veislynų, žiūrinčių gyvūnų gerovės, labiau jais besirūpinančių. Mokesčių nemokančios, gyvūnus dažnai antihumaniškomis sąlygomis veisiančios nelegalios daugyklos augintinius siūlo įsigyti daug pigiau ir taip sudaro nusikalstamą konkurenciją legaliai veikiantiems veislynams. Vadinasi, ir pastarieji mokesčių sumoka mažiau, o tuo tarpu juodoji gyvūnų rinka – klesti.  Nelegalūs daugintojai „pigią produkciją“ užsitikrina dar ir kiekiu, mat dažnai neleidžia jauniklius vedančioms motinoms atsigauti, t. y. kergia jas nuolat, taip sukurdami didelę geidžiamiausių veislių šuniukų, kačiukų ir kitų naminių gyvūnų pasiūlą. Taip kainos juodojoje gyvūnų rinkoje krinta dar labiau, o pirkėjai plika akimi juk nemato, kad jų įsigyjami šuniukai ir kačiukai – silpni, ligoti, dėl netinkamo kryžminimo ar motinų amžiaus turintys genetinių apsigimimų.  Tad jei nepirkti gyvūno nelegaliai vien dėl vertybinių paskatų – per silpnas argumentas, tai galimas ir ūkiškesnis priėjimas prie reikalo – už nelegaliai pigiau įsigytą gyvūną jau labai greitai teks pakloti žymiai daugiau, nei buvo sutaupyta, mat veterinarų paslaugos – oi nepigios. Ligotą gyvūną jums įbrukęs daugintojas vasarą važiuos ilsėtis į Tenerifę, savo nelegalioje fermoje gal net ėdesio gyvūnams nepalikęs, o mūsų tenerifės liks gyvūnų gydymo įstaigose, kurios iš paskutiniųjų bandys statyti ant kojų nelaimingą augintinį, kurį jau būsime spėję beprotiškai pamilti.   Juk „prekės“ garantijos ar kvito nelegalūs pardavėjai neišduoda, t. y. niekas neužtikrins nei įsigyto gyvūno veislės grynumo, nei jo fizinės ar psichinės būklės. Nusipirkę gyvūną nelegaliai, antrą kartą pardavėjui, greičiausiai, nė nebeprisiskambinsite.  Augintinis – „už pigiau“, moralinės pagirios – nemokamai  Palaikydami nelegalią veiklą ne tik kad patys iš savęs tyčiojamės, bet ir prisidedame prie visų tų kančių, kurias gyvūnai patiria nelegaliose daugyklose. Pamačius jose padaromas nuotraukas, daugeliui norisi nusukti akis į šalį ar kuo greičiau prabraukti tą žinutę Facebook‘e. Mat gyvūnams jaučiame didžiulę empatiją, mums jų gaila ir norime iš jų tik teigiamų emocijų – labiausiai mėgstame jų žaidžiančių, miegančių fotografijas, kuriose jie – laimingi, švarūs, gražūs, jaukiuose namuose ar gražioje aplinkoje, su mūsų vaikais.  Visgi kai šiemet ieškosime augintinio, prisiminkime ir tuos kažkur į atminties užkaborius nustumtus šiurpius vaizdus su kalėmis, laikomomis ankštuose narvuose, savo pačių išmatose, nebepakeliančiomis dubens ir normaliai nebepaeinančiomis dėl nuolatinio kergimo – tol, kol tiesiog  nusibaigia. Ar numirusius ir tiesiog patvorin sumestus ką tik atsivestus šunyčius, mat nemenka jų dalis – tiesiog neišgyvena. Tie vaizdai lai pasitarnauja kaip nelegalių daugyklų prevencija, kaip vidinis imperatyvas nepalaikyti veiklos, susijusios su didžiulėmis gyvūnų kančiomis. Juk jos nelabai dera prie taip laukiamos Kalėdų dvasios, tiesa?  Amoralūs gyvūnų daugintojai tuo užsiima dėl pinigų, tad galime kirsti jiems per ten, kur labiausiai skauda – per finansus, tiesiog nepirkdami gyvūnų iš nelegalių daugintojų. Tuo tarpu leidę sau nepagalvoti, nesusimąstyti, numoti ranka ar užmerkti akis tampame gyvūnų kančių katalizatoriumi. Juk jei nebus paklausos, dings ir pasiūla. Kaip atskirti nelegalią daugyklą nuo legalaus veislyno, skaitykite čia.  Ir dar – pasistenkime paaiškinti savo vaikams, per Kalėdas prašantiems šuniuko ar kačiuko, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiima visa šeima.  Informacija paruošta Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Kupinas įkvepiančių istorijų bei sėkmingai šešerius metus gyvuojantis ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) projektas „neBrisius.lt“ artėjančių švenčių proga išleido jau tradicija tapusį metinį kalendorių. Šiemet jis neša naują žinutę žmonėms – jo nuotraukose vaizduojami ne naujus namus suradę augintiniai, o prieglaudų senbuviai, kurie, tikimasi, sulauks daugiau dėmesio.  „Šiuo projektu norime paskatinti žmones nepamiršti, kad Lietuvoje yra dar labai daug prieglaudose gyvenančių gyvūnų, kurie svajoja augti naujuose namuose su mylinčiais šeimininkais. Visai nesvarbu jų veislė, amžius ar lytis, visi šie gyvūnėliai yra unikalūs ir nešasi su savimi nelengvą praeities istoriją. Kai kurie gyvūnai belaukdami prieglaudose praleidžia daugiau nei 10 metų. Jie yra verti būti pastebėti, todėl labai tikimės, jog kalendorius ne tik papuoš jį įsigijusių žmonių namus – galbūt šiuos beglobius aplankys taip ilgai lauktas Kalėdų stebuklas“, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Pasak GGI vadovės, projekto „neBrisius.lt“ pavadinimas atskleidžia ir pagrindinį iniciatyvos tikslą – čia žmonės dalijasi savo unikaliomis ir įkvepiančiomis istorijomis apie savo keturkojus šeimos narius bei papasakoja, kas paskatino priglausti augintinį iš prieglaudos ar gatvės. Projektas „neBrisius.lt“ yra platforma, kurioje žmonės gali susipažinti su jautriomis istorijomis, pakeitusiomis benamių ar apleistų gyvūnų gyvenimus į geresnius, jiems nesulaukiant novelės „Brisiaus galas“ likimo. Šios išgelbėtų gyvūnų istorijos ir pasakojimai, kaip jiems sekasi gyventi šiandien naujoje, saugioje ir mylinčioje aplinkoje, verčia susimąstyti apie gyvūnui suteiktą galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Lietuvoje „neBrisius.lt“ startavo 2014 metais, kuomet GGI savanoriai, įkvėpti JAV kilusios idėjos „Why we rescue“, gavo autorių leidimą organizuoti panašų projektą. Projekto komandą sudaro fotografai, tekstų redaktoriai ir miestų koordinatoriai. Savanoriai atlieka didžiulį savanorišką darbą, kad laimingos augintinių istorijos pasiektų ir džiugintų skaitytojus.  Lietuviškame projekte sėkmingai gyvuoja ne tik išgelbėtų gyvūnų istorijos, tačiau ir pasakojimai apie emigravusius augintinius. Skiltis „Keturkojai emigrantai“ dalijasi gražiomis ir motyvuojančiomis žmonių istorijomis, kuomet drastiškai pasikeitus jų gyvenimams, augintiniai nebuvo palikti likimo valiai, o su jais buvo elgiamasi kaip su tikrais šeimos nariais.  Projektas taip pat yra sukūręs erdvę ypatingiems gyvūnams – tai istorijos apie augintinius su negalia ar su specialiaisiais poreikiais. Viso projekto gyvavimo metu jau buvo pasidalinta net 960 išgelbėtų augintinių istorijų bei tūkstančiais profesionalių fotografų įamžintų kadrų.  Jeigu jūs išgelbėjote ir priglaudėte augintinį, labai laukiame jūsų registracijos www.neBrisius.lt puslapyje. Pasidalinkite ir įkvėpkite savo istorija kitus, o profesionalūs komandos fotografai padovanos jums nepamirštamą fotosesiją! Informacija paruošta Elenos Mituzės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Tradicinis renginys „Parodyk augintiniui eglutę“ jau penktą kartą kviečia šventes švęsti kartu su savo keturkojais (ir ne tik) draugais! Šiemet renginys vyks internete, tad prisijunkite, dalyvaukite jau nuo gruodžio 21 d.!  Renginio tikslas – ne tik paskatinti ir per šventes būti su savo augintiniais, nepalikti jų vienų namuose, bet ir surinkti kuo daugiau maisto prieglaudose gyvenantiems gyvūnams. Ir jei ankstesniais metais viena iš smagiausių renginio dalių buvo susitikimas Vilniaus Katedros aikštėje, prie eglutės, kur šeimininkai fotografuodavosi kartu su savo augintiniais ir vėliau tos nuotraukos būdavo panaudojamos smagiam vaizdo įrašui sukurti, tai dabar, nesant saugios galimybės susitikti, kviečiame fotografuotis su augintiniais savo namuose ar kieme.  Nusifotografuokite ar padarykite vaizdo įrašą kartu su savo augintiniu prie eglutės ar kitos kalėdinės dekoracijos ir įkelkite nuotrauką /vaizdo įrašą ant renginio „Parodyk augintiniui eglutę 2020“ sienos Facebook‘e. Šiemet negalime susitikti gyvai, tad susimojuokime bent internete! Didžiulis internetinio renginio privalumas – jame gali dalyvauti daug daugiau gyvūnų mylėtojų, mat nusifotografuoti namuose galima ne tik su šuniu, bet ir kate ar šešku, žiurke ar žiurkėnu, taip pat mylimu ropliu ar net prie akvariumo su žuvytėmis! Vėliau, panaudojant ir įkeltas nuotraukas bei vaizdo įrašus, bus sukurtas ir Facebook‘e patalpintas nuotaikingas filmukas, prie kurio spausdami „patinka“ (like) visi kartu surinksime prieglaudose esantiems globotiniams tiek maisto porcijų, kiek „patiktukų“ suspaudysime mes ir mūsų draugai. 1 „patiktukas“ = 1 maisto porcija gyvūnams. Maistu pasirūpins ištikimas ilgametis kampanijos partneris – UAB „Mars Lietuva“. Taip pat bendrovė skirs po dėžę gyvūnų skanėstų penkių nuotraukų / vaizdo įrašų autoriams, išrinktiems atsitiktine tvarka. Nuo 2016 m. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir UAB „Mars Lietuva“ organizuojamos bei kiekvieno iš jūsų palaikomos iniciatyvos dėka Lietuvoje veikiančioms gyvūnų prieglaudoms išdalyta net 46 000 maisto porcijų.  Gerus darbus daryti lengva ir gera. Geriems darbams svarbus kiekvienas iš mūsų. Tad dalyvaukite – kelkite nuotraukas ar vaizdo įrašus ant renginio sienos gruodžio 21-27 dienomis., o nuo gruodžio 28 d. iki sausio 4 d. ryto – ieškokite finalinio vaizdo įrašo ir dėkite „patiktuką“, dalykitės vaizdo įrašu su draugais – tam, kad ir šiemet kuo daugiau gyvūnų prieglaudose savo naujųjų šeimininkų belaukdami būtų sotūs. Juk Covid-19 – ne priežastis likti be pietų.  Ačiū visiems prisidedantiems!  Kaip dalyvauti renginyje?  Nusifotografuokite ar pasidarykite vaizdo įrašą su savo augintiniu namuose ar lauke, prie kalėdinės eglutės ar kitų šventinių dekoracijų.  Įkelkite šią nuotrauką / vaizdo įrašą ant renginio „Parodyk augintiniui eglutę 2020“ Facebook‘o sienos.  Nuotraukas keliame nuo gruodžio 21 d. iki gruodžio 27 d.  Nuo gruodžio 28 d. iki sausio 4 d. 9 val. balsuojame – dedame „patiktukus“ prie finalinio renginio vaizdo įrašo. 1 „patiktukas“ = 1 maisto porcija gyvūnams.  Sausio mėnesį informuosime, kiek maisto surinkome per renginį „Parodyk augintiniui eglutę 2020“. Ankstesnių akcijų akimirkas ir pasiekimus galite pamatyti čia: https://ggi.lt/parodyk-augintiniui-eglute/