Naujienos

Ieškome Facebook puslapio administratoriaus

facebook_guru
    GGI ieško naujo šeimos nario! Jei jauti, kad tu gali juo būti – susisiek! Mes nekantriai tavęs laukiame  Rašyk mums el. paštu: info@ggi.lt
skaityti daugiau

LGTAO pozicija dėl „pavojingų“ veislių šunų

Agnės Dvilaitytės foto
Kas yra kovinis, pavojingas šuo ir pavojingo šuns mišrūnas Lietuvoje? Lietuvoje tam tikros šunų veislės skirstomos į kovines ir pavojingas. Tokių veislių sąrašus sudaro Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau tekste VMVT). Kovinių šunų veislė: 1. Amerikiečių pitbulterjeras Pavojingų šunų veislės: 1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 2. Stafordšyro bulterjeras 3. Amerikiečių buldogas 4. Argentinos dogas 5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas) 6. Kangalas (Turkų aviganis) 7. Kaukazo aviganis 8. Pietų Rusijos aviganis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (toliau tekste – Įstatymas) įtvirtintos kovinio, pavojingo šuns ir pavojingo šuns mišrūno sąvokos: Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo. Pagal Įstatymą Lietuvoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai. Ar į sąrašą įtrauktų veislių šunys ir jų mišrūnai yra pavojingesni žmonėms nei kiti šunys? Ar tai padeda mažinti šunų įkandimų žmonėms skaičių? Remiantis Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis atvejai, kai šunys įkando žmonėms, sudaro net 78 % visų gyvūnų įkandimų atvejų Lietuvoje. Kasmet, taip pat ir 2013m., skaičiuojama virš 5000 šunų įkandimų, iš kurių apie 25 proc. sudaro įkandimai vaikams iki 15 metų amžiaus. Tačiau jokiais tyrimais nėra nustatyta, jog tam tikrų veislių šunys yra labiau linkę užpulti ir įkąsti žmogui negu kitų veislių ar neveisliniai šunys. Mūsų organizacijos atlikta savivaldybių apklausa parodė, kad tarp daugybės šunų (benamių, priimamų iš gyventojų, konfiskuojamų), kurie kasmet patenka į savivaldybių gyvūnų kontrolės tarnybas nėra nei vieno arba yra vos keli šunų mišrūnai iš pavojingų šunų veislių sąrašo. Daugumą sudaro kitų veislių šunys ir mišrūnai. Šunų veislių skirstymas į kovines ir pavojingas pagrįstas tik baime dėl tokios veislės išvaizdos. Todėl bandymas įstatymiškai reglamentuoti kovines ir pavojingas veisles, kaip efektyvią priemonę šunų įkandimų prevencijai, turi didelę populistinę įtaką visuomenėje ir valdžios institucijose, bet visiškai nesprendžia problemos. Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Belgija ir Nyderlandai – visi nurodo, kad veislių skirstymas teisės aktuose nesumažino šuns įkandimo incidentų. Nors pagal Įstatymą norint laikyti pavojingos veislės šunį reikalingas savivaldybės išduotas leidimas, tačiau leidimai reikalingi tik tam tikros išvaizdos, o ne pavojingo elgesio šuns laikymui. Šunų veislių, o ne šunų elgsenos skirstymas į pavojingas nepadėjo sumažinti šunų įkandimų skaičiaus nė vienoje šalyje, kur tai buvo taikoma. Kokia tam tikras veisles ir jų mišrūnus skirstančių teisės aktų kaina? Nepaisant to, kad šunų veislių skirstymas į kovines ir pavojingas nesumažina šunų įkandimų skaičiaus, tokių teisės aktų įgyvendinimas dar yra ir labai brangus, turi neigiamų pasekmių  atsakingiems šunų augintojams. Mokesčių mokėtojų pinigai naudojami šunų konfiskavimo,  laikinos šunų globos, eutanazijos, bylinėjimosi išlaidoms. Tai nėra efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, atsižvelgiant į tai, kad yra bandoma kontroliuoti tik tam tikras veisles ar jų mišrūnus, o ne realų pavojų keliančius šunis bei savo augintinių nekontroliuojančius savininkus. Taip pat siekis reglamentuoti kovinių ir pavojingų veislių mišrūnų nustatymą pagal išvaizdą kelia itin didelį nerimą, nes tai atveria kelius tiesiog atimti ir nužudyti tūkstančius draugiškų ir jokio pavojaus nekeliančių, šeimų ir vaikų mylimų, kilmės dokumentų neturinčių mišrūnų augintinių. Ir tai yra daroma ne dėl pavojingo šuns elgesio, o tik dėl to, kad savo išvaizdoje šuo turės kovinės ar pavojingos veislės požymį. Kaip geriausia sumažinti dėl šunų įkandimų įvykusių incidentų skaičių visuomenėje? Šunų įkandimų atvejuose visuomet dalyvauja bent dvi šalys: šuo ir vienas arba keli žmonės. Šuns elgesys negali būti vertinamas be žmonių, nes į visas situacijas šuo patenka dėl jo savininko kaltės. Būtent savininko neatsakingumas sukelia pavojų ne tik visuomenės, bet ir paties šuns saugumui. Pagrindinis mūsų siūlymas – atsakomybę už pavojingą gyventojams šunų elgesį priskirti jų savininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis. Taip pat siūlome reglamentuoti galimybę pripažinti bet kurios veislės šunį pavojingu, jeigu jis sukėlė pavojų visuomenei bei apriboti tokių gyvūnų šeimininkų teises. Šunų skirstymas pagal jų pavojingą elgseną, bet ne pagal „pavojingai“ atrodančią išvaizdą sudarytų ženkliai didesnes galimybes mažinti kasmet apkandžiojamų žmonių skaičių. Todėl reikalingi efektyvūs įstatymai užtikrinantys šeimininkų atsakomybę už humanišką šunų priežiūrą, auklėjimą bei kontrolę, nepaisant jų veislės ar tipo. Įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie šunų augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakingumo kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių. GGI organizacija palaiko poziciją dėl „pavojingų“ veislių šunų ir dalinamės šia informacija. Šaltinis: gyvunuapsauga.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Sustabdykime šernų ir moralės genocidą

sernas-300x199
Kartu su GAA (Gamtos apsaugos asocijacija) kviečiame pasirašyti peticijąprieš isterišką šernų naikinimą. Jei sulauksime Jūsų paramos, tikimės įteikti šią peticiją LR aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui ir LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui ir paraginti persvarstyti priimtus sprendimus labiau atsižvelgiant į gamtinį interesą bei laikytis moralės normų priimant būsimus. Peticija reikalaujame: – vietoje isteriško šernų naikinimo ieškoti adekvačių ir etiškų problemos sprendimo būdų; – imtis priemonių, kad ateityje šernai nebūtų miškuose veisiami juos nuolat neribotai šeriant; – grąžinti draudimą medžioti valstybiniuose rezervatuose; – atsisakyti tvoros, skiriančios Lietuvos ir Baltarusijos miškų masyvus, idėjos. Jei palaikote šiuos reikalavimus, prašome pasirašyti mūsų peticiją ir pakviesti pasirašyti tuos, kuriems šios mintys yra artimos. Peticiją pasirašyti galite čia: http://www.e-peticija.lt/peticija/168
skaityti daugiau

Kur iš tiesų gyventi šuniui gera?

sunys
Noriu paneigti vieną mitą: dideliems šunims gyventi bute kančia, o štai name su kiemu – tikras rojus. Esu vokiečių aviganių veisėja. Daugumai tautiečių atrodo, kad vokiečių aviganis – tai šuo, kurį labiausiai tinka laikyti lauke, o bute – apsaugok, Dieve. Tačiau kai pas mane atvyksta žmonės ir ima pasakoti, kaip puikiai gyvens jų būsimasis šuniukas, nes jie turi namą, kiemą ir hektarą žemės, suprantu, kad šuo (būna išimčių) nebus laimingas ir mieliau jį parduodu žmonėms, gyvenantiems bute. Paaiškinsiu, kodėl taip kvailai darau. Kai žmogus užsimano bute auginti didelį šunį, jis priverstas daryti labai daug dalykų – vedžioti jį kasdien, net kelis kartus per dieną, šukuoti, prausti, dresuoti, nes nevaldomas šuo kelia problemų kaimynams. O name gyvenančių beveik visų sarginių ir tarnybinių šunų veislių dalia yra maždaug tokia: kol mažiukas – tikras žaislas, bet juk jis visur dergia, kapsto vejas, bėgioja, kur negalima, graužia krūmus ir gėles. Kadangi šuo perkamas manant, jog jis gyvens kieme ir jokiu būdu neis į kambarį, jam greitai pastatomas voljeras. Prisiminkime, kad kažkodėl visiems, kurie mano, jog butas šuniui per ankštas, voljeras atrodo labai erdvi vieta, nors standartiškai jis yra 4 m ilgio ir 2 m pločio. Kodėl taip yra? Niekaip nesuprantu. Net vieno kambario butas didesnis už voljerą! Kitas dalykas, kad kai šuo pradedamas laikyti voljere, jis beveik visada ten ir gyvena – vedžiojamas jis kartą per savaitę, kai pavasariški orai veja širdį laukais, o rudenį, kai tamsu, per lietų, niekada. O štai bute gyvenantys šunys bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku eina su šeimininku laukan kartu. Voljere gyvenantis šuo po rudens ir žiemos sezono pasidaro susivėlęs ir purvinas. Negi tokį šunį vesi į namus, į savo vonią? Nesąmonė, pavasarį su žarna bus nupraustas. Ir pats voljeras (kai kurių žmonių kiemuose) vasarą būna žarna nuskalaujamas, bet kam valyti voljerą žiemą? Juk viskas gražiai sustingsta į akmenukus. Pavasarį visi tie 50 kilogramų mėšlo bus išvežti. Štai draugė gyvena tokiame Vilniaus rajone, kur faktiškai visi laiko šunis – ji viena vedžioja savo vokiečių aviganius. Ir dar priekaištų sulaukia, kad vedžioja ir kitus šunis erzina. Yra dar kitoks šunų laikymo būdas: turint namą ir erdvų kiemą šuniui, gyvenančiam voljere, „duoti laisvės”. Tokie žmonės šunis tiesiog paleidžia laisvai lakstyti aplink namus, ypač jei teritorija didelė. Rodos, ar gali būti geriau? Visą dieną lakstyti laisvėje po pievas, o jei dar yra ir kitas šuo – išvis rojus! Ir vėl prieštarausiu – taip laikyti šunį labai blogai. Taip auginamas šuo laksto aplink namus vienas ar su kitu šunimi, o šeimininkas sėdi namie prie kompiuterio ar televizoriaus, išeina tik pašerti ar galvos paglostyti. Ir tada šunys kvailėja, nes jie socialūs gyvūnai ir patirties semiasi iš pievos drugelių ir prabėgančių šunų. Dažnai taip laikomų šunų šeimininkai dejuoja: „Kaip jūsų šunys klauso, kodėl jie tokie protingi, mes saviškio už tvoros nepagauname. Kaip jis puola kitus šunis, tik pamato, ir mes jam neegzistuojame.“ Žinoma, kad neegzistuoja, toks šeimininkas šuniui tėra tuščia vieta. Šuo, kaip socialus gyvūnas, formuojasi šalia žmogaus. Bute laikomas šuo, kad su juo būtų galima susitvarkyti, dresuojamas, o laisvai lakstantys šunys būna vieni. Su šunimi būtina kasdien vaikščioti, bendrauti ne tik tam, kad jis nedergtų kieme, bet kad jis būtų valdomas, bendrautų su žmogumi, kad malonu būtų ne tik šeimininkui jį turėti, bet ir kaimynams šalia gyventi. Voljere gyvenantis šuo teritorijoje palaidas neturėtų bėgioti – jis turi gyventi tokiu ritmu, kokiu gyvena buto šuo. Šaltinis: lrytas.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Saugos diržai jūsų augintiniui

saugos-dirzas1
Kaip jūs vežiojate savo augintinius? Šunį? Katę? Leisti lakstyti gyvūnui po važiuojančios mašinos saloną nevalia tiek dėl jo pačio, tiek dėl žmogaus saugumo. Labiausiai kates ir šunis rekomenduojame vežti transportavimo dėžėje (dar vadinamame boksu), tačiau griežtai atsisakantiems tai daryti siūlome naudoti gyvūno saugos diržą, kurį galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse (kaina apie 20-30 Lt). Dėl gyvūno saugumo (eismo įvykio atveju) siūlome saugos diržą segti ant petnešėlių.
skaityti daugiau

Danai nenustoja stebinti: vaikams pademonstruota, kaip skrodžiamas vilkas

vilko-skrodimas
Praėjus vos kelioms dienoms po šiurpių įvykių Kopenhagos zoologijos sode, kuomet buvo nužudyta veisimui nebetinkama sveika žirafa, kitame Danijos mieste Aarhus pradinukams Gamtos muziejuje pademonstruotas dar vienas šiurpinantis spektaklis – kaip skrodžiamas vilkas, rašo dailymail.co.uk. Vaikams vilko disekcija buvo parodyta kaip dalis žiemos edukacinės programos. Dalis mažamečių neslėpė susidomėjimo ir atidžiai stebėjo, kaip muziejaus darbuotoja išima kruvinus vilko plaučius ir pademonstruoja, kaip jie funkcionuoja, kiti nuo šių vaizdų suko akis ir bjaurėjosi sklindančio kvapo. Jau negyvas vilkas atkeliavo iš netoliese esančio laukinės gamtos parko, tačiau nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis jis nugaišo. „Pirmas įspūdis po žirafiuko viešo nulinčiavimo yra toks, jog ši akcija buvo vykdoma  specialiai, norint apskritai kompromituoti zoologijos sodus, jų veiklą. Kyla toks įtarimas. Antra vertus, danai yra šiauriečiai, pati gamta juos išmokė atsikratyti sentimentų, natūraliai priimant ir gimimą, ir  neišvengiamą mirtį. Bet tokie samprotavimai – tik bandymas suvokti, kodėl zoologijos sodas pasielgė būtent šitaip. Lietuvos jūrų muziejui kategoriškai nepriimtina tokia „edukacijos“ samprata,“ – teigė Lietuvos Jūrų muziejaus atstovė spaudai Nika Puteikienė. Kviečiame pasirašyti peticiją. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

„Inditex“ atsisako prekybos tikrais kailiais

zara-300x218
Tarptautinė aprangos kompanija „Inditex“, visame pasaulyje turinti 6000 parduotuvių, pranešė atsisakanti prekybos tikrais kailiais. Šiai kompanijai priklauso prekiniai ženklai „Zara“, „Pull & Bear“, „Bershka“, „Stradivarius“ ir „Massimo Dutti“. „Inditex“ viena iš didžiausių pasaulio mados mažmenininkų, prisijungė prie Fur Free Retailer programos ir visiškai atsisakė prekybos tikrais kailiais. Prie Fur Free Retailer programos jau prisijungė 300 prekės ženklų. Fur Free Alliance yra tarptautinė gyvūnų apsaugos organizacija, kurios tikslas sustabdyti gyvūnų naudojimą ir žudymą dėl kailių. „Inditex“ vienija daugiau nei 100 kompanijų, kurios verčiasi drabužių dizainu, gamyba ir pardavimu. Jų prekės ženklo parduotuvių sutinkama penkiuose žemynuose, daugiau nei 400 miestų. Įmonė pradėjo savo veiklą 1975 m. Ispanijoje (Coruna). Daugiau apie  Fur Free Retailer programą skaitykite čia.
skaityti daugiau

Pagalba Sočio šunims: prieglaudą savo lėšomis įkūrė vietos milijardierius

benamis-suo-socyje-300x210
Pasirengimas praėjusį penktadienį prasidėjusioms Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms (ar to pasirengimo trūkumas) pasaulį stebėtis ir piktintis privertė ne kartą. Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių pavyzdžių – miesto valdžios vykdyta masinė benamių šunų naikinimo kampanija. Tam buvo pasamdyta kenkėjų naikinimo tarnyba. Tačiau daliai beglobių gyvūnų pasisekė ir jie jau rado naujus namus. Jų gelbėjimo akciją finansavo vienas Rusijos milijardierius. Valdžios institucijoms lėšų humaniškam sprendimui nepakako, praneša independent.co.uk. Milijardierius: savo pirmąjį šunį radau gatvėje Sočio gatvėmis klaidžiojantys benamiai šunys – opi šalies problema, tad žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai kreipėsi į specialią tarnybą, kuriai patikėta užduotis „sugauti ir sunaikinti“ benamius keturkojus, besitrinančius aplink miesto viešbučius ir kitus olimpinius objektus. Įsikišus rusų milijardieriui Olegui Deripaskai, apie 150 Sočio olimpinio parko benamių šunų pavyko išgelbėti. Pasak vieno turtingiausių žmonių Rusijoje, finansuoti laikinos šunų prieglaudos netoli Sočio statybą jį paskatino asmeninė patirtis. „Savo pirmąjį šunį radau miestelio, kuriame gyvenau, gatvėje, – O. Deripaska teigė BBC. – Penkerius metus buvome labai geri draugai.“ Keturkojis prasmuko net į Olimpinį stadioną Sočio miesto taryba vienu metu buvo nusprendusi nenaikinti daugiau nei 2 tūkst. šunų ir kačių klaidžiojusių po Olimpinio parko statybų aikštelę, kur juos maitino ir prižiūrėjo statybininkai. Tačiau statybininkams išsikrausčius, pareigūnų teigimu, alkani gyvūnai tapo kenkėjais ir artėjant olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai planų juos išsaugoti buvo išsižadėta. Tuomet gausybė žiniasklaidos pranešimų apie susidariusią situaciją ir „Facebooko“ kampanija paskatino O. Deripaska įsikišti. Milijardieriaus suorganizuota gyvūnų gerove besirūpinančios labdaros organizacijos narių komanda stengėsi išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvūnų. Įkurtos prieglaudos koordinatorė Olga Melnikova praėjusią savaitę kalbėdama su „New York Times“ sakė: „Mums buvo pasakyta: arba jūs surenkate visus šunis iš olimpinio kaimelio arba mes juos iššaudysime.“ Nuo masinio naikinimo buvo išgelbėti apie 140 šunų, daliai jų jau surasti nauji namai. Vis tik daugumos gyvūnų gyvybių išsaugoti nepavyko. Panašu, jog žaidynių organizatorių kantrybė trūko praėjusią savaitę, kai vienas benamis šuo įsmuko į Olimpinį stadioną čia vykstant atidarymo ceremonijos repeticijai. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau