Naujienos

Mes ieškome savanorių

    Prisijunk prie mūsų. Šiuo metu ieškome: Projektų vadovų; Gyvūnėlių detektyvo; maketuotojo-dizainerio; reklamos aso; fundraiser’io; instagram ir Pinterest žmogaus; kitų, prie kolektyvo norinčių prisijungti talentų ir norinčių tobulėti žmonių. Detalesnę skrajutę rasite ČIA
skaityti daugiau

Seimo nariai: augintinių ženklinimas būtinas neatidėliojant

Socialdemokratus, liberalų sąjūdį ir darbo partiją atstovaujantys Seimo nariai augintinius siūlo pradėti ženklinti neatidėliojant – taip, kaip ir yra numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, tačiau paliekant ilgesnį – 15 mėnesių – pereinamąjį laikotarpį. Tokiam pasiūlymui pritariantys socialdemokratė Orinta Leiputė, liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir darbietis Petras Čimbaras šiandien surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad, pritarus dabartiniam žemės ūkio ministrės darbietės Virginijos Baltraitienės pasiūlymui panaikinti privalomą augintinių ženklinimą ir registravimą, nebus įgyvendinta pagrindinė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą bei visuomenės saugumą. „Dažnai tenka lankytis savo apygardoje ir matyti skelbimų lentoje informaciją apie dovanojamus kačiukus. Kol gražūs, mieli – šeimos juos pasiima. Pažaidžia, o po to jie tampa nebereikalingi. Tada jie išmetami į gatves, vaikšto po vaikų žaidimų aikšteles, teršia smėlio dėžėse. Pripažinkime, kad situacija yra nekontroliuojama, o visuomenė kenčia. Anksčiau ar vėliau privalomas augintinių ženklinimas bus – tai kam tempti laiką?”, – klausė P.Čimbaras, primindamas, kad privalomas augintinių ženklinimas galioja daugelyje ES šalių. Jam pritarė liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, kasmet daugiau nei 5000 žmonių nukenčia nuo naminių gyvūnų įkandimų, o 25 proc. aukų yra vaikai iki 15 metų. Daugiau nei 3000 žmonių buvo priversti skiepytis nuo pasiutligės, nes, nesant privalomo ženklinimo, nebuvo galimybių patikrinti, ar jiems įkandę gyvūnai buvo skiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos. Tai vyksta dėl šeimininkų atsakomybės trūkumo. Kol Gyvūnų gerovės įstatymo nuostata dėl privalomo ženklinimo nebus įgyvendinta, ši problema liks”. Socialdemokratė Orinta Leiputė priminė, kad per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje jau utilizuotos 45 tonos naminių gyvūnų, o vien tik 10 iš 60 savivaldybių beglobių gyvūnų gaudymui ir priežiūrai išleido 360 tūkst. eurų. Dar tiek pat išlaidų patyrė nevyriausybinės organizacijos, kurios savo veiklą finansuoja iš žmonių aukų. „Beglobių yra tiek daug, kad visus juos išgelbėti nevyriausybinės organizacijos nėra pajėgios. Pakeitę šią situaciją įstatymu ne tik taupysime valstybės lėšas, bet ir gyventojai galės savo savanorišką paramą skirti ne gyvūnų gelbėjimui, o kitiems tikslams – švietimui ir kitoms finansavimo stokojančioms sritims”, – sakė O.Leiputė. Kreipimąsi su prašymu nuo kitų metų pradėti augintinių ženklinimą su 15 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, adresuotą Žemės ūkio ministeri Virginijai Baltraitienei ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui pasirašė 16 nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų. Vienos jų – Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos – vadovė Brigita Kymantaitė mano, kad situacija – tragiška. „Nuo tada, kai prieš tris metus buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas, situcija šalyje nepasikeitė. Didžiajai daliai gyventojų gyvūnas vis dar yra tik malonumas, o ne pareiga ir atsakomybė. Bendras šunų ir kačių skaičius Lietuvoje siekia 2 mln. gyvūnų. Akivaizdu, kad gyvūnų yra daugiau, nei žmonių, pajėgių jais atsakingai pasirūpinti. Nevyriausybininkai su tokiais kiekiais pasirūpinti negali. Taigi savivaldybės, kurios yra įstatymiškai atsakingos už beglobių problemos sprendimą, gyvūnus sugauna ir eutanazuoja. Kas už tai moka? Mokesčių mokėtojai. Ministrės Baltraitienės siūlymas augintinių ženklinimą palikti savanorišku reiškia, kad atsakingi mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už neatsakingų savininkų beatodairiškai išmestus gyvūnus. O savininkui už tai negrės jokia atsakomybė”. B.Kymantaitės teigimu, ženklinimas – tai atsakomybės prisiėmimas. „Jei mano šuo sukandžiojo kažką, pabėgo ar sukėlė autoįvykį, dėl kurio nukentėjo pats gyvūnas, kurį paskui koks nors geraširdis nugabeno į veterinarijos kliniką ir sumokėjo už jo gydymą, o gal net nukentėjo kiti žmonės – jei aš atsakingai ir gerai apgalvojęs priėmiau sprendimą į savo gyvenimą įsileisti gyvūną, nuo tokios atsakomybės neturėčiau bėgti”. Nevyriausybinės organizacijos pasiūlė kaimo vietovėse, kur mažesnis veterinarinių paslaugų prieinamumas, trečią, ketvirtą ir kitus žmonių augintinius ženklinti nemokamai. „Dabar mes kovojame su pasekmėmis ir rūpinamės gyvūnais, kurie jau atsidūrė gatvėje, ieškome jiems šeimininkų. Tai kainuoja pastangų, laiko, finansų. Vien tik mūsų organizacija kasmet pasirūpina šešiais šimtais gyvūnų. Jei atsirastų privalomas ženklinimas, o kartu su juo – atsekamumas, savo pastangas mes galėtume skirti gyvūnų gerovės kūrimui. Todėl geriau jau savo lėšas paskirsime nemokamam ženklinimui ir vieną kartą visiems laikams problemą išspręsime”, – pritarė gyvūnų globos organizacijos „Lesė” atstovė Galina Krasovskaja. B.Kymantaitės teigimu, vieno augintinio ženklinimas gali kainuoti apie 15 eurų. „Kadangi pasiūlyme yra numatytas 15 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tikime, kad po vieną eurą per mėnesį gyvūno laikytojas galės atsidėti”, – sakė ji. Dabar Lietuvoje yra dvi privačios duomenų bazės, kur žmonės savanoriškai gali suvesti duomenis apie savo suženklintus gyvūnus. Tiesa, gyvūnų ten nedaug – tik apie 100 tūkst. – tai tik 5 proc. visų Lietuvoje esančių šunų ir kačių. „Tie, kurie savo gyvūnus jau yra užregistravę privačiose duomenų bazėse, atsiradus valstybinei bus automatiškai perkelti į ją jei, žinoma, privatus sektorius sutiks bendradarbiauti. Jei ne, savininkai savo duomenis patys galės suvesti prisijungę prie sistemos per savo internetinę bankininkystę – lygiai taip pat, kaip jungiasi dabar norėdami deklaruoti savo pajamas VMI”, – sakė B.Kymantaitė. Orintos Leiputės teigimu, privalomas ženklinimas nebus sudėtingas net kaimo vietovėse bei spręs ir pasiutligės kontrolės problematiką. „Skiepai nuo pasiutligės Lietuvoje privalomi jau 14 metų. Vadinasi, jei aš gyvunu kaime, veterinarijos gydytojas kartą per metus užsuka pas mane paskiepyti gyvūno. Tuo pačiu jis galės gyvūną ir suženklinti. Jei tas gyvūnas kam nors įkas, duomenų bazėje jau bus informacija apie tai, kada jis paskutinį kartą buvo vakcinuotas nuo pasiutligės, ir nukentėjusiam žmogui nebereiks važiuoti į gydymo įstaigą ir pačiam skiepytis nuo šios ligos”, – sakė socialdemokratė. „Lesės” atstovės teigimu, privalomas ženklinimas spręs ir nekontroliuojamo gyvūnų dauginimo problemą. „Jei žmogus mano, kad jis negali prisiimti moralinės ir finansinės atsakomybės už savo gyvūno palikuonis ir identifikuoti savęs kaip žmogaus, dėl kurio veiksmų šita katė atsivedė kačiukų, gal esant privalomam ženklinimui jis pagalvos, kad to gyvūno veisti nereikia”, – sakė G.Krasovskaja. Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Nuo 2016 metų privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija. Daugiau: Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, +370 651 11 666, info@gyvunuapsauga.lt VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vienareikšmiškai pritaria privalomam gyvūnų registravimui ir dalyvavo spaudos konferencijoje Seime bei Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant šį klausimą.
skaityti daugiau

Peticija dėl elgesio su gyvūnais Kinijoje

LABAI kviečiame šią peticiją pasirašyti patiems ir paskatinti tai padaryti kitus! Tai užtruks vos pusę minutės, o gali pakeisti tiek daug…. Kiekvienais metais daugiau nei 10 milijonų šunų ir kačių Kinijoje yra nužudomi dėl jų mėsos ir kailio. Mūsų, tų kurie mano, kad kačių ir šunų žudymas dėl žmogaus poreikių, yra nehumaniškas, yra dešimtys milijonų. Suvieniję bendras jėgas mes tikrai galime pasiekti, kad padėtis Kinijoje pasikeistų! Peticiją rasite adresu: http://voicelessfriends.org/
skaityti daugiau

Puošeiva Čarlis – projekto Kudlius dalyvis

Netikėtai sulauktas skambutis iš VšĮ “Mažoji Liza” ir visu greičiu pirmyn. Nedidelio ūgio, juodų kaltūnų kamuoliukas pas Liliją atkeliavo iš “Grindos”. Šuniukas neturėjo vardo, tad Lilijos buvo pramintas Kudliumi. Lilija, laikina Čarlio globėja, pasakojo, kad nuo pat pirmos jų pažinties dienos Čarlis labai gerai elgėsi, ir tai buvo tikras siurprizas. Nors jaunatviško (pasak veterinarų jam metai-dveji) nerūpestingumo jam taip pat netrūksta. Čarlis mėgsta būti glostomas, myluojamas ir,  kaip tikriausiai kiekvienas šuo, ilgai vaikščioti lauke. Namuose neteršia, kantriai laukia, kol eis į lauką. Po geros valandos lauke krenta kaip lapas ir miega. Kai užsinori, ima prašyti dėmesio – nori būti glostomas, kad su juo žaistų, o jeigu bus galima sėdėti ant kelių, tai apskritai – rojus! Labai svarbu paminėti vieną šio juočkio keistenybę. Čarlis vandenį geria tik tada, kai jis ką tik įpiltas, ir jo nugeria tik pusę indelio, o tada reikia pripilti naujo. Kaip pati Lilija pasakė, tikras aristokratas. Globėjai teko kelias dienas pagyventi su apsivėlusiu ir purvinu šuneliu, tačiau galiausiai atėjo ta diena, kai Kudlius transformavosi į Čarlį. “Jurgos kirpykloje” (Šeškinės g. 22, Vilnius) mūsų herojus elgėsi puikiai. Kirpėja juokavo, kad šunelis ramus, lyg jam tai būtų kasdienė procedūra. Niekada negali žinoti, gal prieš atsidurdamas gatvėje, o po to “Grindoje”, jis tikrai gyveno pas žmones, kurie jį prižiūrėdavo. Nors buvo šiek tiek baimės, tačiau Čarlis viską puikiai atlaikė ir virto į visai į kitą šunį. Dabar Čarlis ieško nuolatinių namų. Namų, kuriuose galės netrukdomas miegoti, bus kasdien vedžiojamas į lauką, turės švaraus vandens ir kam atsisėsti ant kelių. Pasigrožėkite mūsų naujo herojaus nuotraukomis ir nedvejokite. Jei esate pasiruošę į namus priimti naują narį, lai tai būna Čarlis   Dėl Čarlio globos kreipkitės: +37060882128 Laura Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė, Barsikas, Borgas, Džiulė, Justas. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus. P.S. Kaip žinote, šunys nei moka vairuoti, nei turi automobilius, ypač jei jie yra beglobiai. Taigi vis dar ieškome žmonių, kurie retkarčiais galėtų padėti nuvežti kudlotą šuniuką iš prieglaudos į kirpyklą. Galbūt neturi daug laiko savanorystei, tačiau vis nori padėti gyvūnams? Nori žinoti, kad padėjai bejėgiam gyvūnėliui ne tik gerai jaustis, bet ir surasti naujus, mylinčius šeimininkus? Susisiek su „Kudliaus“ projekto koordinatore Vaida telefonu 862282321.
skaityti daugiau

„SeaWorld“ organizacija nebegalės daugiau veisti orkų

Kelerius pastaruosius metus organizacija „SeaWorld“ buvo pastoviai kaltinama netinkamu elgesiu su gyvūnais. Gyvūnų teisių aktivistai kaltino organizciją, kad ji netinkamomis sąlygomis nelaisvėje laiko banginius ir delfinus. Delfinų laikymo sąlygos buvo dėmesio centre 2013 metais, kai buvo parodytas dokumentinis filmas „Juodoji žuvis“ atskleidžaintis nehumaniškas laikymo sąlygas. Po metų,  dėka įvairių grupių ir individualių žmonių pastangų, Kalifornijos pakrančių komisija šiai organizacijai uždraudė veisti nelaisvėje gyvenančius banginius ir apribojo organizacijos teises laikant ir transportuojant gyvūnus. Organizacijos valdžia patvirtino 100 milijonų vertės naują projektą pavadinimu „Mėlynasis pasaulis“. Projekto pagrindinė idėja pagerinti nelaisvėje gyvenančių banginių laikymo sąlygas, pastatyti naujus baseinus ir panašiai, tačiau projektas buvo stipriai sukritikuotas daugelio aktivistų. Organizacija „SeaWorld“ teigia, kad draudimas veisti okras yra nehumaniškas ir vedantis prie lėto išnykimo ribos. Taip pat organizcija tvirtina, kad jų veikla yra gelbėti, gydyti ir saugoti gyvūnus, kurie neišgyventų paleisti atgal į laisvę. Organizacijos vykdoma veikla ir atskleisti faktai paveikė ir lankytojus, organizacijos pelnas 2014 metais tesiekė 37,4 milijonus, o 2015 metais nukrito iki 5,8 milijonų. Originalus straipsnis: http://thefreethoughtproject.com/activism-worked-sea-world-longer-breed-orcas/
skaityti daugiau

Ispanijoje žiaurus elgesys su gyvūnais nebaudžiamas?

Kiekvienais metais, Ispanijos medžiotojai nužudo tūkstančius sveikų medžioklinių šunų ir nėra patraukiami į baudžiamą atsakomybę. Pagal Ispanijos įstatymus, medžiokliniai šunys yra traktuojami ne kaip naminiai gyvūnai, bet kaip „darbo įrankis“, todėl jų nužudymas negali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais.Ispanijoje medžioklinių šunų rūšys pasižymi draugiškumu ir švelnumu, tačiau kai šeimininkui jie tampa nereikalingi, šunys paprasčiausiai pakabinami už kaklo ir turi stovėti ant savo galinių kojų.Kai šuo pavargsta, jis paprasčiausiai pasikaria irtaip baigia savo kančias siaubinga ir baisia mirtimi. Kartais šunys pririšami ir paliekami mirti badu arba tiesiog nušaunami ir tai tęsiasi per visas žmonių kartas. Peticija skirta, kad Ispanijoje būtų sukurtas įstatymas draudžiantis žudyti medžioklinius šunis ir, kad šeimininkai būtų baudžiami. Originalus straipsnis: http://www.thepetitionsite.com/356/977/962/demand-spain-strictly-enforce-penalties-for-animal-cruelty/?z00m=26835504&redirectID=1844223536
skaityti daugiau

PETA vizito Angorų fermose metu pamatė deklaruojamų faktų neatitinkančią realybę

PETA lankėsi Kinijoje esančiose Angorų fermose, kurios viešai traktuojamos, kaip humaniškos, tačiau išvysti vaizdai pilni kančios ir žiaurumo. Po PETA apsilankymo ir situacijos paviešinimo, kad Kinijos angorų fermose gyviems triušiams lupamas kailis, milijonai žmonių visame pasaulyje buvo sukrėsti. Daugelis žmonių galvoja, kad vilna išgaunama humanišku ir gyvūnams neskausmingu būdu, tačiau po šokiruojančių vaizdų viskas apsivertė. Daugelis drabužių gamintojų, kaip H&M, Ann Inc., Zappos, QVC, Calvin Klein, Tommy Hilfiger, Forever 21, uždraudė angoros naudojimą savo gaminiuose. Tačiau, kai kurie gamintojai, kaip Free People ir toliau naudoja angorą savo gaminių gamyboje. Pasak įmonių, jie pasitiki savo tiekėjais ir jų naudojama angora buvo išgauta humaniškais būdais, netraumuojat gyvūnų. Auditai atliekami panašaus pobūdžio įmonėse dažnai būna farsas, nes jie gina tiekėjus ir gamintojus daugiau negu gyvūnus, PETA organizacija vis labiau spaudė atlikti nepriklausomą auditą tokiose fermose. Oficialiai viena tarptautinė, drabužių gamyba, užsiimanti įmonė pasamdė savo auditorius, kurie lydėjo PETA organizacijos narius į įvairias Kinijos angoros fermas, kad būtų patvirtinta jų teikiama informacija. Šie vizitia nebuvo suderinti iš anksto ir įvyko netikėtai. Be išimčių, visi besilankę, patvirtino informaciją, kuri jau buvo paviešinta PETA: nuo gyvų triušių nehumaniškais, skaudžiais būdais yra nuimamas kailis, taip pat gyvūnai privesrti gyventi baisiomis sąlygomis. Visi atskleisti faktai nesutapo su tarp įmonių ir fermų sudarytomis sutartimis. Atskleista tiesa paskatino daugiau nei 110 drabužių gamintojų įmonių uždrausti naudoti angorą savo gaminiuose, tačiau daug įmonių ir toliau naudoja angorą. Negalima kalbėti  apie humaniškai išgaunamą angorą, avių vilną, odą, kailį ir panašiai. Viskas kas išgaunama iš gyvūnų priverčia juos kankintis ir patirti skausmą. Geriausia ką gali padaryti kiekvienas – pirkti tik tuos gaminius, kurie pagaminti iš natūralių pluoštų (augalinių) ar sintetinių pluoštų. Originalus straipsnis, daugiau video medžiagos ir nuotraukų: http://headlines.peta.org/humane-angora-farms-china-audit/
skaityti daugiau

Kosta Rika planuoja uždaryti valstybinius zoologijos sodus

Kosta Rika planuoja ateinančiais metais uždaryti du valstybinius zoologijos sodus ir kurti naują aplinką, kurioje nebus nelaisvėje ir narvuose gyvenančių gyvūnų. Aplinkos ministras Rene Castro teigia, kad atsižvelgiant į „sąžiningos ir sąmoningos aplinkos kūrimą“ Kosta Rikoje, Simon Bolivar zoologijos sodas taps botanikos sodu, kuriame nebus nelaisvų gyvūnų. Sodo lankytojai galės stebėti laisvai ir natūraliomis sąlygomis gyvenančius gyvūnus, įvairiausius paukščius, reptilijas, mažus žinduolius. Taip pat planuojama, kad bus uždarytas Santa Ana gyvūnų išsaugojimo centras, tačiau kol kas neaišku kokia jame vyks veikla po uždarymo. Remiantis duomenis, šiuo metu, abu zoologijos sodai turi 60-ties rūšių 400 vienetų gyvūnų. Kai tik bus įmanoma, šie gyvūnai bus grąžinti į laukinę gamtą, tačiau tikėtina, kad grąžinimas nebus galimas daugumai zoologijos sodų gyvūnams. Aplinkos viceministrė Ana Lorena Guevara teigia, kad šiuo metu deramasi su gyūnų gelbėjimo organizacijomis, kad būtų įmanoma surasti naujus namus visiems zoologijos sodų gyventojams. Visi likę be namų gyvūnai bus saugomi pagal valstybės nacionalinių parkų programą. Originalus straipsnis: http://www.theverge.com/2013/8/4/4587546/costa-rica-pushes-to-close-public-zoos-return-some-caged-animals-to-wild
skaityti daugiau