Naujienos

Seminaras Fotoistorijos

2014 m. balandžio 13 d., 11-14 val. Kalvarijų g. 125, Vilnius (FOKO fotostudija)   Kaip ir kodėl gimsta geros nuotraukos Emocija ir natūralumas Psichologinis faktorius portretinėje fotografijoje Reportažinis fotografavimo stilius Fotosesijos eiga A-Z Kaina asmeniui – 50 Lt Lektorius – fotografas Gediminas Trečiokas | www.gembis.com Pusė surinktų lėšų bus paaukota labdaringai veiklai – organizacijai GGI (gyvūnų gerovės iniciatyvos) | www.ggi.lt VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“– ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią beglobių gyvūnų atsiradimui. Registruotis < Būtina išankstinė registracija! (vietų skaičius ribotas) Daugiau informacijos teiraukitės el. paštu: gediminas@gembis.com arba tel.: 8 611 55154
skaityti daugiau

Tomis ieško namų

Šitas mažas gamtos kūrinys nuotraukose yra mūsų namų džiaugsmas. Ne. Ne dėl to, kad visi taip sako apie savo gyvūnus, kai ieško jiems naujų namų.   Šis bičiukas iš tikrųjų yra tikrų tikriausias energijos užtaisas. Aš pats net kartais nelabai galiu suvokt, kiek pozityvo ir meilės aplinkiniam pasauliui jame telpa. Nesvarbu koks piktas, pavargęs ar liūdnas pareitum į namus – jis tave nuramins ir privers nusišypsot. Ir jis tikrai nėra tik be proto vietoj nenustygstantis kvailiukas. Jis saugojo namus taip, kaip šuo ir turi saugoti – jis jautė, kuris žmogus nešasi gerus norus į mūsų namus, o kuris buvo gyvačiukas slampinėjantis pasaulio kampais. Patikėkit, kai reikia – jis labai rimtas ir tvirtas bičas. Visus 4 savo gyvenimo metus jis buvo gydytojas. Jis gydė abu mano senelius – abu po sunkaus insulto. Nemeluoju, aš mačiau jų akis, aš mačiau, ką šis stebuklas jiems darė. Ir jam pavyko! Ir dabar jie abu pajėgūs sėkmingai toliau mėgautis užtarnauta senatve. Deja, bet ne Lietuvoj. Seneliai išvyksta, o šuniukas keliauti kartu negali, nes ten jau gyvena kitas gyvūnas, kuris tiesiog nepriima jokių kitų draugų iš gyvūnų pasaulio. *Taip, aš ieškau namų šiam stebuklui. Taip, visus dokumentus jis turi, visus skiepus yra gavęs. Taip, jis mišrūnas. Taip, jam beveik 4 metai. Taip, jis pripras prie naujų namų ir suteiks jiems šilumos, ramybės ir pozityvo, nes jis tiesiog toks yra. Būsiu dėkingas, jeigu pasidalinsit, jeigu turėsit minty, jeigu nors mažą savo gyvenimo sekundę skirsit tam, kad kuo daugiau žmonių pasiektų žinia apie gerą bičą ieškantį gerų namų. Aš tikrai tikiu, kad yra namai, kur jis galės tęsti savo misiją. Skambinkite: 869507190 Rašykite: mantas.mesk@gmail.com P.S.: Šeimininkai įsipareigoja kas mėnesį duoti pinigų Tomio maistui, jei tik kas priglaustų šunelį. Tomio nuotraukų galerija.
skaityti daugiau

Kinologai: kas antras mišrūnas gali būti konfiskuotas

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) kartu su Lietuvos kinologų draugija atliko tyrimą, kuris parodė, kad kas antras neveislinis šuo turi pavojingai šuns veislei būdingų požymių. Nuo vasario pabaigos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kvietė šunų savininkus, laikančius augintinius – mišrūnus, siųsti savo augintinio nuotraukas ir sužinoti ar jų augintinis galėtų būti priskirtas prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvardintos pavojingos šuns veislės mišrūno. Šių veislių standarto požymių išvaizdoje turintys šunys mišrūnai pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, kurią Lietuvos Respublikos Seimas svarstys netrukus, būtų konfiskuojami ir nužudomi, nes laikyti tokius mišrūnus Lietuvoje yra draudžiama. Lietuvos kinologų draugijos atstovai, tarptautiniai šunų parodų teisėjai įvertinę pirmąsias šunų savininkų atsiųstas 32 nuotraukas nustatė, kad net pusė jų (16) turi pavojingai šuns veislei būdingų išorinės išvaizdos standarto požymių. Tačiau ekspertų teigimu vertinant visus 32 šunis mišrūnus gyvai, o ne pagal foto nuotraukas, šunų, turinčių tokių veislių standarto požymių savo išvaizdoje, skaičius galėtų siekti net 90 proc. visų šunų. „Beveik visose nuotraukose galima rasti pavojingų veislių – pitbulio arba amerikiečių Stafordšyro terjero, Kaukazo aviganio standarto požymių. Labiausiai nerimą kelią tai, kad net 90 proc. šunų mūsų vertinimu pagal kinologinius veislių standartus galėtų būti priskirti „pavojingos“ veislės mišrūnams pagal išorinius bruožus. Ne šuns veislė ar išvaizda vaidina tam tikrą vaidmenį nustatant ar šuo gali būti pavojingas, įkasti. Svarbiausia, ar šuo yra tinkamai socializuotas, prižiūrimas, humaniškai auklėjamas ir dresuojamas“,  – sakė Ramunė Kazlauskaitė, Lietuvos kinologų draugijos prezidentė. „Pirmieji tyrimo rezultatai parodė, kad bandymas nustatyti šuns mišrūno kilmę pagal tam tikrų, „pavojingoms“ priskirtų veislių standarto požymius gali baigtis tragiškai daugeliui mylimų ir draugiškų žmonių augintinių. Toks įstatymas yra ne gyvūnų gerovės įstatymas, o žiauraus elgesio su niekuo dėtais gyvūnais skatinimas, nes tik dėl to, kad šunys savo išvaizdoje turės tam tikrą požymį, jie galės būti tiesiog atimti ir nužudomi“, – sakė LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė Anot jos, šunų veislių skirstymas į pavojingas pagrįstas tik baime dėl tokios veislės išvaizdos. Bandymas kontroliuoti šunis priskiriant juos prie „pavojingų“ pagal veislę ir išvaizdą, teigiant, kad tai sumažins šunų įkandimų problemą, nėra pagrįstas jokiais tokio įstatymo veiksmingumo faktais. „Efektyviausia pavojingų šunų kontrolė, kuri sumažintų įkandimų skaičių, yra teisinės atsakomybės įgyvendinimas už konkretaus šuns konkrečią pavojų sukėlusią elgseną jo savininkui, o ne šuniui dėl jo išvaizdos. Efektyviai apsaugoti visuomenę nuo šunį įkandimų būtų galima jei atsakingos institucijos imtųsi atitinkamų priemonių nustatyti pavojingą šuns elgseną kol jie dar neapkandžiojo žmonių ir įpareigotų šuns savininką keisti šuns elgseną, taikant jam įvairius apribojimus, pavyzdžiui draudimas vedžioti šunį visuomenės lankomose vietovėse ir pan.“, – teigė B. Kymantaitė Kad šuns mišrūno vertinimas ir priskyrimas tam tikrai veislei yra klaidingas, patvirtino ir neseniai atliktas mokslinis tyrimas Floridos universitete. Daugybė šunų ekspertų – veisėjų, dresuotojų, prižiūrėtojų, veterinarų, prieglaudų personalo ir kitų – pateikė savo spėjimus apie šunų veisles, remdamiesi  jiems pateiktomis fotografijomis.  Apklausoje dalyvavo daugiau nei 5000 specialistų. Vėliau dalyvavusiųjų apklausoje vizualusis vertinimas buvo palygintas su šunų veislių profiliniu DNR. Tyrimas atskleidė, kad veislės identifikavimui naudojami išoriniai požymiai yra itin klaidingi ir nepatikimi, todėl bet kuris šuo gali būti klaidingai priskirtas prie „pavojingo“ šuns mišrūno. Daugiau apie atliktą tyrimą>> Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kviečia visuomenės narius, pasisakančius už teisingą pavojingų šunų skirstymą ne pagal išvaizdą, o pagal kiekvieno šuns elgseną, pasirašyti peticiją, kuri bus perduota seimo nariams. Peticiją rasite čia >>>> Keletą jau įvertintų šunų mišrūnų, kurie turi „pavojingos“ šuns veislės požymų pateikiame žemiau:        
skaityti daugiau

Aklą šunį auginti pasiryžusi jaunuolių pora: „Artimieji verkė“

Nusprendę įgyvendinti savo ilgai puoselėtą svajonę – įsigyti ir auginti šunį, Greta Sovaitė (23 m.) ir Vidas Rudžianskas (27 m.) nė nenutuokė, kad jų laukia rimtas likimo išbandymas. Dar gyvendami Vilniuje nuomojamame bute juodu į savo šeimą priėmė vos kelių mėnesių Labradoro retriverį. Pastebėję neįprastą šunelio aktyvumą ir guvumą naujieji šeimininkai ėmė įtarinėti didžiulę bėdą – lakstydama kalytė namuose vis atsitrenkdavo į sieną ar baldus. Kaip prisipažino Greta, prieš dvejus metus jie turėjo labai ribotą sumą pinigų, tačiau troško džiaugtis keturkojo teikiamu jaukumu namuose. „Nusprendėme pirkti be dokumentų. Buvome nepatyrę, ieškojome pigesnio varianto“, – pasakojo Greta. Radę skelbimą internete, Greta ir Vidas susiruošė apžiūrėti pasirinktų šuniukų. Kai nuvyko, buvo likę tik du. „Vienas buvo lėtas, pasyvus, o kitas be galo judrus. Pamanėme, kad tas judresnis bus sveikesnis, jį ir nusipirkome“ , – prisimena Vidas. Vos tik parsivežus keturkojį į namus, naujiesiems šeimininkams kilo įtarimas, mat kalytė kliuvinėjo, trankėsi į sieną, baldus. Lauke į bortą nusibrozdino snukutį. Kaip sakė Greta, mintis, jog šuo gali būti aklas, kilo vos tik atvykus apžiūrėti šunelio, tačiau ji jas vijo šalin, tikėjo, kad šuo tiesiog perdėtai judrus. „Kai pradėjome įtarinėti, kad mūsų šuo aklas, nuvežėme pas veterinarus. Jie patvirtino, kad šuo nemato. Paskambinome buvusiai šeimininkei. Ji grąžino pinigus ir pasiūlė pasikeisti šunį“, – sakė Greta. Merginos teigimu, buvusi šuns šeimininkė siūlė apsispręsti: atiduoti šunį arba pasiryžti auginti. Tačiau iš pirmo žvilgsnio pamiltas šuo per keletą dienų tapo širdžiai brangiu augintiniu. „Nusipirkome ją vos ne už paskutinius pinigus. Viskuo aprūpinome. Atiduoti neišdrįsome. Manau, kad tai likimas“, – kalbėjo Greta ir pridūrė, kad jau dvejų metų sulaukusiai kalytei, pavadintai Gazuole, neprošal būtų ir koks kitas keturkojis draugas. Artimieji verkė Paklausus, kokia buvo artimųjų reakcija dėl jų pasirinkimo auginti sunkią negalią turintį šunį, Vidas neslėpė: „Močiutė verkė. Verkė dėl šuns.“ Greta pridūrė, jog vieni liūdėjo dėl to, kad šuo aklas, kiti guodė, treti klausė, kam jiems reikalingas toks augintinis. „Tik vienas artimas žmogus pasakė, jog esame didvyriai, kad pasiryžome auginti aklą šunį“, – kalbėjo ji. Į bėdas, kylančias dėl neregio šuns, pora žvelgia su šypsena ir optimizmu. Vos tik įsigiję šunį, Greta ir Vidas persikėlė gyventi į Vilniaus rajoną – ėmė statytis namą. Ten šuo gali lakstyti po pievą, niekieno netrukdomas džiaugtis laisve. „Tik bėda, kad namų kieme yra tvenkinys, o Gazuolė labai mėgsta maudytis“, – juokdamasis sakė Vidas. Pirmą kartą į vandens telkinį kalytė įkrito netyčia. Anot šeimininkų, streso jiems buvo daugiau nei šuniui. Kalytė buvo visa purvina, mat tvenkinys nešvarus. „Oi, kaip teko prausti“, – šypsojosi Greta. Kai kaimynystėje nėra žmonių, Greta ir Vidas savo augintinę paleidžia palakstyti. Tačiau ją reikia akylai stebėti, mat smalsi uostinėtoja neretai nori nuklysti toliau nuo namų. Pamiršta šuns negalią Pokalbiui pakrypus apie bėdas, su kuriomis susiduria aklą šunį pasiryžę auginti žmonės, Greta tuoj pat prisipažino, kad Gazuolės aklumą dažnai pamiršta. „Ji tokia pat kaip ir kiti šunys“, – tikino mergina. Žinoma, kalytė neišvengia ir skaudesnių bumbtelėjimų, susitrenkia ar nežymiai nusibrozdina snukutį. Tačiau šeimininkai tvirtina, kad keturkojė jau puikiai orientuojasi aplinkoje, žino, kurioje vietoje yra kliūtys. O jei namuose atsiranda naujas baldas, šuo reaguoja į šeimininkų perspėjimus. Kai Greta ar Vidas ištaria „opa“, tai reiškia, kad reikės lipti laiptais, o žodis „atsargiai“ reiškia kliūtį jos kelyje. „Kai nuvažiuojame pas tėvus, ji greitai apsipranta ir eidama laiptų link, likus metrui iki jų, jau kelia leteną. Žino, kad tuoj bus pirmas laiptelis“, – pasakojo Greta. Anot jos, vienas kitas susidūrimas su kliūtimi – nieko tragiško. Vido teigimu, tai, kad šuo nemato, tik dar labiau sustiprina kitus jo pojūčius: „Gazuolė kur kas jausmingiau reaguoja į žmones, ypač į svetimus.“ Be to, jos uoslė – ideali. Paslėpus žaislą net tolimiausiame namų kampe, visada suranda. „Jei nepasiekia surasto žaisto sugriebti dantimis ar letenomis, atsigula ir prašo, kad ištrauktume“, – šypsodamasis kalbėjo Vidas. Šaltinis: lrytas.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Atsargiai – erkės! Šunų erkių sukeliamos ligos

Erkės yra parazitai, kurie atakuoja, ne tik žmones, bet ir naminius gyvūnus, jos siurbia kraują ir perneša įvairias ligas. Dažniausiai pasitaikančios erkių platinamos ligos aprašytos žemiau. Babeziozė (piroplazmozė) Tai liga, kurią lydi hemolitinė anemija. Erkei besimaitinant, ligos sukėlėjas Babesia genties pirmuonis patenka į šuns organizmą, prisitvirtina prie eritrocitų ir juos pažeidžia. Babeziozė gali pasireikšti lengva forma (praeina be jokių simptomų) arba labai sunkia (kartais mirtina). Ligos eiga priklauso nuo babezijos rūšies ir nuo šuns imuninės sistemos. Pagrindiniai ligos požymiai gali būti tokie: karščiavimas, silpnumas, apatija, šviesios dantenos ir liežuvis, raudona ar ruda šlapimo spalva, gelta (geltonas odos, dantenų atspalvis ir t.t.), padidėję limfiniai mazgai, padidėjusi blužnis. Sunkesniais atvejais gali būti komplikacijų, dėl kurių pažeidžiama dauguma organų: plaučiai, virškinimo traktas, inkstai, nervų sistema. Kartais pasireiškia žaibinė ligos forma, kuri dažniausiai sukelia šoką ar baigiasi mirtimi. Laimo liga (boreliozė) Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi. Erkės perneša šią bakteriją savo organizme ir besimaitindamos šuns krauju jį užkrečia. Dažniau serga jauni šunys. Vis dėlto, daugelis užsikrėtusių gyvūnų neserga kliniškai, tad šią ligą yra sunku diagnozuoti. Skirtingai nei žmonėms, gyvūnams besiplečiančios raudonos dėmės įkandimo vietoje nebūna. Pagrindiniai požymiai: sustingimas, šlubavimas, patinę sąnariai, apetito trūkumas, karščiavimas, nuovargis. Klinikiniai požymiai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių nuo užsikrėtimo. Anaplazmozė Anaplazmozės sukėlėjas yra riketsijos Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys (tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų), platinamos kraujasiurbių erkių. Minėtas organizmas patenka į žinduolio kraują, praėjus ilgesniam kaip 24 h kontaktui su erke. Riketsijos „puola“ granuliocitus (leukocitų tipas). Liga gali labai greit pasireikšti (per kelias dienas), būti lėtinės ar subklinikinės formos. Išsivysto požymiai, kurie panašūs į kitas erkių platinamas ligas: karščiavimas, apetito praradimas, nelankstūs sąnariai ir apatija, taip pat gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas. Sudėtingesniais atvejais gali pasireikšti traukuliai, gali vystytis anemija. Erlichiozė Kartu su babezioze dažnai pasireiškia ir Ehrlichia canis infekcija, kurią taip pat perneša erkės. Šią ligą, kaip ir aukščiau minėtą anaplazmozę, sukelia riketsijos (Erlichia ewingii). Kaip ir anaplazmozės sukėlėjas, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sąlygodamos ūmų sveikatos pablogėjimą, bei leukocitopeniją. Parazitas su leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis. Tai viena iš dažniausių ir pavojingiausių kraujasiurbių erkių sukeliamų ligų. Simptomai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių po užsikrėtimo.Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas,išskyros iš akių bei nosies, kraujavimas iš nosies ir patinusios galūnės. Erkių pernešamas encefalitas Tai viena pavojingiausių ligų žmonėms, gali pasireikšti ir šunims, nors ir labai retai. Kad šuo užsikrėtęs gali parodyti kraujo tyrimai, tačiau dažniausiai klinikiniai encefalito požymiai šunims nepasireiškia. Gydymas Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos diagnozės ir paskirto gydymo. Dažniausiai naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie yra veiksmingi ankstyvoje ligos stadijoje. Juos turi paskirti veterinarijos gydytojas. Babeziozės gydymui naudojami specialūs priešnuodžiai, tačiau patys vaistai mažina babeziozės simptomus, ir nėra aišku, ar išnaikina visiškai parazitus iš organizmo. Todėl kartais, nusilpus imuninei sistemai gali recidyvuoti ir vėl pasireikšti babeziozės simptomai. Jei šunys sirgo babezioze, netūrėtų būti veisiami ar naudojami kaip kraujo donorai, siekiant išvengti ligos plitimo. Labai svarbu laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų. Prevencija Apsauga nuo erkių yra pati geriausia prevencija nuo ligos. Rekomenduojama kasdien tikrinti šuns kailį ir radus erkių, kuo greičiau jas pašalinti (erkės turi būti įsisiurbusios ne mažiau kaip 24-48val., kad perduotų infekciją), specialiu pincetu (1 pav.) stenkitės sumti ties galvute ir sukdami prieš laikrodžio rodyklę iš lėto traukite. Jeigu to padaryti nepavyksta, arba nedrįstate, kreipkitės kuo skubiau pas veterinarijos gydytoją. Yra įvairių produktų, kurie gali apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo, pavyzdžiui kas mėnesį lašinti ant sprando lašus arba naudoti antkaklius nuo erkių, taip pat yra rinkoje daug įvairių trumpalaikio poveikio purškalų ir kt. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo, kas labiausiai tiktų jūsų augintiniui. Yra sukurtos vakcinos nuo babeziozės, bet jos veiksmingos tik nuo tam tikrų babeziozės štamų ir veiksmingumas ne 100%. Naminių augintinių sveikata yra jų šeimininkų rankose. Savalaikė diagnozė yra sėkmingo gydymo pagrindas! Paruošė Vet. gydytoja V. Lokianskienė Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Buvęs šuo čempionas po nesėkmingos parodos ištisas savaites marintas badu

Visko matę Lodzės miesto policininkai ir gyvūnų globos darbuotojai pamatę gyvo šuns skeletą sustingo tarsi stabo ištikti, kai kurių akyse pasirodė ašaros. Veimaro vižlų veislės šuo buvo marintas badu. Vargšelis, išvydęs žmones, į dantis griebė tuščią dubenį. Pasak specialistų, šuo buvo išisas saivaites nešertas. Jo į skeletą panašiame kūne galima buvo suskaičiuoti visus šonkaulius ir netgi stuburo slankstelius – rašo dienraštis „Fakt“. Kadaise dabar jau septynmetis keturkojis, vardu Azafas, buvo 39 metų lenkės Monikos B. pasidžiavimas, „skynė“ medalius įvairiose tarptautinėse parodose, tačiau pakako vienoje iš jų likti be apdovanojimo ir moters sugyventinis nusprendė šuns nešerti. Su dvesiančiu iš bado šunimi buvo ir negrynaveislė vokiečių aviganio kalė. Ji buvo šeriama, tačiau, kaip nustatė specialistai, dažnai mušama. Lodzėje garsėjusi Veimaro vižlų veislės šunų augintoja, matyt, savo meilę šunims, iškeitė į meilę sadistui. Dabar Monikai B. teks stoti prieš Lodzės teismą. Už žiaurų elgesį su gyvūnais jai gresia iki 2 metų kalėjimo. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Prisijunk prie projekto neBrisius.lt

Startuoja projektas „neBrisius.lt“ ir Tu gali būti jo dalimi!   VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Norintys tapti projekto dalimi prašome užpildyti anketą ir mes su Jumis susisieksime. Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt. Projekto informacija taip pat dalinasi: lrytas.lt
skaityti daugiau

Šuns agresija: kalta veislė ar šeimininkas?

Vienas šalia kito stovi trys skirtingų veislių šunys – čichuahua, rotveileris ir pudelis. Kurios veislės šuo bus agresyviausias? Mokslininkai sako, kad šuns agresijai daugiau įtakos turės ne šuns veislė, o šalia jo stovintis šeimininkas, rašo phys.org. Šuns veislė yra tik vienas iš daugelio veiksnių, nulemiantis šuns agresiją, rašoma „Applied Animal Behaviour Science“ tyrime. Apie keturkojo agresiją daug pasakyti gali ir žmogaus amžius, kiek šuo buvo treniruotas, iš kur gautas ir šuns lytis. Tyrime skelbiama, kad vienose situacijose esantys agresyvūs šunys gali būti visiškai neagresyvūs kitose. Pavydžiui, tam tikroje situacijoje suirzęs lojantis šuo gatvėje gali visiškai ramiai reaguoti būdamas savo namų kieme. „Agresija yra neįtikėtinai sudėtingas reiškinys. Ji priklauso tiek nuo situacijos, tiek nuo šuns ir šeimininko santykių“, – sako gyvūnų priežiūros organizacijos konsultantas Stephenas Zawistowskis. Tam, kad būtų atlikta apklausa ir tyrimas apie šunų agresiją, Rachel Caseyiš Bristolio Veterinarinių mokslų mokyklos šunų savininkams išsiuntė apie 15 tūkst. klausimynų, iš kurių grąžinti buvo 4 tūkstančiai. Tyrime nustatyta, kad šunys labiau linksta į agresiją, kai sutinka nepažįstamus būdami prie savo namų durų, o ne vaikščiodami nežinomose vietose. Šaltinis: technologijos.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau