Naujienos

Keisis dokumentai gyvūnams | ziniuradijas.lt

Gruodžio pabaigoje gyventojai, besiruošiantys keliauti su gyvūnais ar įsigiję naminį gyvūną, turės pasirūpinti naujos formos dokumentais. Taip pat keisis gyvūnų ženklinimo tvarka. Veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė sako, kad tai susiję su Europos sąjungos reikalavimais. „Keisis pati paso forma savo struktūra, šiek teik išdavimo tvarka, kadangi tokius dokumentus galės išduoti tik tai tam tikri veterinarijos gydytojai. Dokumentas bus išduotas tik tai augintinio savininkui, pateikusiam asmens tapatybės dokumentą. Nauja paso forma bus išduodama nuo gruodžio 29 dienos, bet senos formos augintinio pasai taip pat bus sėkmingai naudojami toliau, kol bus vietos įrašui. Šiuo metu kaip tik yra derinamas naujos paso formos spausdinimas ir mes norime, kad tą dokumentą žmogui būtų patogu naudoti tiesiog visą gyvūno gyvenimą, kad nereikėtų jo dažnai keist, papildomai mokėt ir panašiai. Kaina nebus vien tik už dokumentą, kadangi yra tam tikros sąlygos, kada tas dokumentas gali būti išduodamas“,- aiškino R. Sirutkaitytė. Pasus veterinarijos gydytojai galės išduoti tik sveikiems, specialiomis mikroschemomis ar tatuiruotėmis paženklintiems gyvūnams. Veterinarijos tarnyba ragina savininkus iš anksto pasidomėti norimų aplankyti valstybių reikalavimais, kurie keliami įvežamiems gyvūnams. Šaltinis: ziniuradijas.lt
skaityti daugiau

Lietuvos savivaldybės nebegalės gyventojų reikalauti registruoti ir ženklinti savo augintinius | Lrytas.lt

Lietuvos savivaldybės nebegalės gyventojų reikalauti registruoti ir ženklinti laikomus šunis ir kates, nusprendė teismas. Iki šiol už privalomai suženklintų augintinių laikymą savivaldybės iš gyventojų imdavo rinkliavą. Vis tik keliaujantiems su savo augintiniu į užsienį teks paženklinti keturkojį poodine mikroschema. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, kad „šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus” prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Bylą teismas pradėjo pagal Petro Auštrevičiaus prašymą ištirti, ar Vilniuje galiojančios taisyklės neviršija savivaldybių administracijos kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. „Savivaldybių renkamas mokestis atbaidydavo gyvūnų savininkus nuo šunų ir kačių ženklinimo. Žmonės pasirinkdavo verčiau nežymėti savo gyvūno, nei mokėti nežinia kam skirtą mokestį, už kurį gyvūnų augintojams netiekiamos jokios arba tik minimalios paslaugos”, – teismo sprendimą komentavo Europos parlamento narys Petras Auštrevičius. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, surinktos rinkliavos patenka į bendrą savivaldybės biudžetą ir nėra skirstomos tikslingai. Kai kurios savivaldybės dalį lėšų skiria benamių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir eutanazijai, todėl šunis ir kates auginantys žmonės iš surinktos rinkliavos negauna jokių paslaugų. B.Kymantaitė sako, kad šunis auginantiems gyventojams labiausiai trūksta vietų, kur būtų leidžiama vedžioti šunis be pavadėlių. Rinkliavos prasmė – neaiški Kačių augintojai, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės teigimu, iš savivaldybės gaunamų paslaugų trūkumu nesiskundžia, tačiau ir reikalaujamo mėnesinio mokesčio už katės laikymą daugiabučiame name prasmė nėra aiški. „Dažnu atveju katė visą gyvenimą praleidžia namuose ir niekaip neprisideda prie miesto taršos”, – sakė ji. Todėl, B.Kymantaitės teigimu, gyventojai vengia registruoti savo augintinius – juos užregistravus ir identifikavus poodine mikroschema žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, atsiranda prievolė savivaldybei mokėti mėnesinę rinkliavą už šuns ir katės laikymą bute. Prieš porą savaičių Lietuvos Gyvūnų teisių apsaugos organizacijai pasiūlius gyventojams nemokamai suženklinti šunis be prievolės registruoti juos savivaldybėse ir mokėti mokestį, vos per 3 dienas gyvūnus suženklinti pasiryžo net 100 šunų augintojų. „Apmaudu, bet šiuo metu esantys rinkliavų rinkimo ir panaudojimo motyvai atbaido gyventojus suženklinti savo augintinius. Tad dėl neaiškių rinkliavų beglobių gyvūnų daugėja ir problema tik aštrėja, o ne dingsta”, – sakė Brigita Kymantaitė. Dviejų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse yra užregistruoti tik daugiau nei 21 tūkst. šunų ir beveik 4 tūkst. kačių, nors organizacija FEDIAF (Europos naminių gyvūnų augintinių maisto industrijos federacija, angl. „The European Pet Food Industry Federation”) skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso yra net 740 tūkst. šunų ir 670 tūkst. kačių. Brigita Kymantaitė sakė tikinti, jog šis precedentas įsigalios ir kitose savivaldybėse, kuriose yra reikalaujama užregistruoti ir paženklinti laikomą šunį ar katę bei mokėti rinkliavą. Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas. Keliaujantiems į užsienį registracija privaloma Tačiau planuojantys vykti į užsienį su savo augintiniu (šunimi, kate, šešku), keturkojį bus privaloma paženklinti poodine mikroschema. Be to, jiems bus išduoti naujos formos gyvūnų augintinių pasai. Pasai ir ženklinimas keičiami įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) reglamentui, kuriuo nustatyti reikalavimai gyvūnų augintinių vežimui iš vienos ES valstybės į kitą ir jų įvežimui į ES teritoriją iš trečiųjų šalių. Gyventojai, besiruošiantys keliauti su gyvūnais augintiniais ar įsigiję naminį gyvūną, turės pasirūpinti naujos formos dokumentais ir atkreipti dėmesį į augintinių keliones reglamentuojančių taisyklių pasikeitimus. Priklausomai nuo to, į kokią šalį bus keliaujama, gali prireikti atlikti ir daugiau procedūrų ar tyrimų, pavyzdžiui, sugirdyti vaistų nuo helmintų, atlikti pasiutligės antikūnų titro nustatymo tyrimą laboratorijoje ir panašiai. Po gruodžio 29 d. galios ne tik naujos formos gyvūnų augintinių pasai, bet ir anksčiau išduoti seno pavyzdžio dokumentai, kurių numeriai yra iki LT 010500. Naujus pasus veterinarijos gydytojai galės išduoti tik sveikiems gyvūnams, privalomai paženklintiems poodinėmis mikroschemomis arba tatuiruotėmis (jei jos padarytos iki 2011 m. liepos 3 d.). Poodinių mikroschemų kodai (tatuiruočių numeriai) bus susieti su identifikavimo dokumentuose įrašyta informacija. Gyvūno augintinio pasas – tai privalomas dokumentas vežant šunis, kates, šeškus į kitas šalis, taip pat naudojamas nacionaliniu lygiu kaip gyvūno vakcinaciją nuo pasiutligės bei kitas atliktas veterinarines procedūras patvirtinantis dokumentas. Šaltinis: augintinis.lrytas.lt
skaityti daugiau

Pienė – dar viena „Kudliaus“ projekto dalyvė

Jau įpusėjus rudeniui, skubame pasidalinti dar viena istorija apie nevyriausybinės organizacijos “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” vykdomą projektą. Šį kartą jo herojė – kalaitė labai vasarišku vardu – Pienė. Prieglaudose besiglaudžiantys gyvūnai išvaizda dažnai skiriasi nuo tų, kurie gyvena namuose, o tai – svarbus veiksnys skatinant patraukti potencialių šeimininkų dėmesį. Tad bendradarbiaujant su šunų kirpykla „Baltos uodegos“ pradėtas vykdyti projektas, kurio metu prieglaudose atsidūrę gyvūnai išmaudomi, nukerpami bei stengiamasi kitaip atskleisti jų “gerąsias puses”. Taip ne tik siekiama spręsti perpildytų prieglaudų problemą, bet ir pagerinti pačių gyvūnų savijautą. Jau esame rašę apie pirmąjį projekto herojų Badį, Pienė – dar viena laimingoji. O istorija, kaip Pienė atsidūrė „Tautmilės“ prieglaudoje gana įprasta. Gegužės mėnesį kalytė atklydo pas garbaus amžiaus žmones į kiemą, tačiau šie, nors ir būdami geros širdies, neturėjo galimybių ją priglausti. Senoliai, ieškodami išeities atvežė Pienę į prieglaudą. Buvo tikėtasi, kad atsiras šuns pasigedę šeimininkai, tačiau Pienė šioje prieglaudoje taip ir pasiliko.   Pienė prieglaudoje praleido jau 5 mėnesius, tad buvo nuspręsta jai suteikti daugiau žavesio, kad būsimi šeimininkai tikrai ją pastebėtų. Spalio pabaigoje ji pateko į “Baltų uodegų” kirpyklos kirpėjos Ingridos Vaitiekauskaitės rankas, kur buvo išprausta, sušukuota ir visaip kaip išgražinta. Pienė po visų procedūrų buvo sugrąžinta į prieglaudą pasipuošus ir laiminga laukti savo naujųjų šeimininkų. Pienė – tikra dama. Ji jau maždaug 5-6 metų amžiaus, tad yra išmokusi, ką dera žinoti geram augintiniui. Kalytė labai draugiška, paklusni, bet moka būti ir žaisminga. Jau nuo pirmosios dienos prieglaudoje šuo darbuotojus pripažino kaip geriausius draugus. Savanoriai įtarė, kad iki šiol šunelis gyveno lauke prie būdos, todėl itin vertina žmogaus dėmesį ir draugiją, mielai eina kartu pasivaikščioti. Pienė yra ramaus būdo, tvarkinga, tad puikiai tinka šeimoms su vaikais.   Kalaitė po procedūrų „Baltų uodegų“ kirpykloje bei vizito pas veterinarą jau laukia, kada galės vėl pajusti žmogišką rūpestį ir meilę. Ir, žinoma, gražinti jos dvigubai daugiau. Dėl Pienės globos kreipkitės: +370 65071786 Tautmilė
skaityti daugiau

Kiek eurų turės mokėti vilniečiai už savo katę ar šunį? | Lrytas.lt

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė ir trečiadienio posėdyje turėtų pritarti vietos rinkliavai už gyvūno registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Nauji įkainiai eurais įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Kaip rašoma sprendimo projekte, vienkartinė rinkliava už šuns, katės registravimą sieks 12 eurų, mėnesio rinkliava už nekastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų nekastruoto šuns laikymą daugiabučiame name – 2,3 euro, mėnesio rinkliava už kastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų kastruoto šuns laikymą daugiabučiame name – 1,4 euro. Laikantys nekastruotą ir vyresnį kaip 1 metų šunį daugiabučiame name savivaldybės biudžetui kas mėnesį turės sumokėti 4,3 euro, laikantys kastruotą vyresnį kaip 1 metų šunį – 2,9 euro. Mėnesio rinkliava už nekastruoto pavojingos veislės šuns ir pavojingos veislės šuns mišrūno, kuriam laikyti Savivaldybės administracija išdavė leidimą iki 2013 m. sausio 1 d., laikymą daugiabučiame name sieks 8,7 euro. Tokio paties, tik kastruoto, šuns – 5,8 euro. Mėnesio rinkliava už kovinio šuns ir kovinio šuns mišrūno, kuriam laikyti Savivaldybės administracija išdavė leidimą iki 2013 m. sausio 1 d., laikymą daugiabučiame name bus 17 eurų. Pinigines praverti turės ir kačių augintojai. Siūloma, kad mėnesio rinkliava už nekastruotos katės laikymą daugiabučiame name būtų 1,2 euro, kastruotos katės – 0,6 euro. Šaltinis: augintinis.lrytas.lt
skaityti daugiau

Atliktas tyrimas Lietuvos kailių fermose | „Tušti narvai“

Gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ žiniasklaidai paviešino filmuotą medžiagą iš Lietuvos kailių fermų. Vaizdo medžiagoje matomi vaizdai, nufilmuoti dvylikoje audines auginančių ūkių visoje Lietuvoje. Gyvūnai laikomi mažuose, nešvariuose narvuose. Iš video medžiagos taip pat galima spręsti, jog sužalotais ir sergančiais gyvūnais nebuvo pasirūpinta, o nugaišusios audinės paliekamos narvuose kartu su dar gyvomis. „Tuščių narvų“ aktyvistai pradės kampaniją „Kailininiams NE“. Jiems patikėtą vaizdinę medžiagą organizacijos atstovai perdavė policijai. Šie įvykiai tik pabrėžia šiuo metu svarstomo teisės akto dėl reikalavimų kailinių žvėrelių augintojams reikalingumą. Gyvūnai laikomi mažuose, nešvariuose narvuose. Taip pat matomos kelios nugaišusios audinės, kas leidžia daryti išvadą, jog gyvenimo sąlygų neištvėrę gyvūnai paliekami narvuose kartu su dar gyvomis audinėmis. „Tuščių narvų“ aktyvistai pradės kampaniją „Kailininiams NE“. Jiems patikėtą vaizdinę medžiagą organizacijos atstovai perdavė policijai. Organizacijos nuomone, ši vaizdo medžiaga pabrėžia šiuo metu svarstomo teisės akto dėl reikalavimų kailinių žvėrelių augintojams reikalingumą (juo bus nustatomi narvų dydžiai ir kiti reikalavimai šio verslo atstovams, -red. past.) Kailių fermos „Šiaurinė lapė“ savininkas Vitas Palaitis buvo priblokštas išgirdęs, jog kažkas jam priklausančioje kailių fermoje filmavo gyvūnus. „Šiaurinėj lapėj“ kažkas kažką filmavo?! Ar jie slaptai filmuoti turi teisę? Tai nelegalu! Net neaišku, kur jie filmavo. Montažą padaryti šiandien gali kas nori. Ne pirmas, ir ne paskutinis kartas. Tokius dalykus daro ir Vakaruose, ir Danijoj. Aš, kaip savininkas, neprisiimu jokios kaltės ir nesutinku, kad pas mus yra žaizdoti žvėrys ar panašiai“, – kalbėjo V. Palaitis. Jis akcentavo, jog naktimis fermą saugo saugos tarnyba, o dienomis niekas nebuvo taręsis dėl leidimo filmuoti kartu su „Šiaurinės lapės“ darbuotoju. „Lietuvos ryto“ televizija šiandien taip pat paruošė reportažą šia tema. Televizijos žurnalistams Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai teigė, kad negali bausti verslininkų, nes šalyje nėra patvirtinta žvėrelių laikymo tvarka. Šaltinis http://grynas.delfi.lt Susijusios nuorodos: http://tv.lrytas.lt/?id=14145133781412525757http://kailiniamsne.lt/http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/6/589824/60_minuciu
skaityti daugiau

Patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas 2014-2015 m. sezonui

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo per 2014–2015 metų medžioklės sezoną limito paskirstymo. Per netrukus prasidėsiantį vilkų medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 33 šiuos gyvūnus. Jame nurodyta, jog Alytaus ir Utenos apskrityse bus galima sumedžioti po penkis vilkus, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus – po keturis, Kauno ir Tauragės – po tris, Klaipėdos ir Šiaulių – po du, Telšių – vieną. Toks pats limitas buvo nustatytas ir praėjusį medžioklės sezoną. Organizacija „Baltijos vilkas“ primena, kad praėjusių metų vilkų sumedžiojimo limitas buvo pakeistas. Prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas vilk7 apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų. Mokslinis apskaitos rezultatų perskaičiavimo pagrindimas ar ataskaita nebuvo pateikti nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei. Siūlo neskatinti gyvulininkystės vilkų gyvenamose teritorijose Todėl, nors šių metų vilkų sumedžiojimo limitas formaliai atitinka Plano nuostatas ir pagal jas yra maksimalus leistinas, GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, jis vis dar yra morališkai ydingas, nes remiasi pakoreguotu abejotino tikslumo praėjusių metų apskaitos rezultatu. Organizacijos narių nuomone, medžioklė negali išspręsti vilkų daromos žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio. „Problemą gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno“, – rašoma už vilkų apsaugą pasisakančios organizacijos puslapyje. Jos atstovai mano, kad efektyvesnis sprendimas būtų parama apsaugos nuo plėšrūnų priemonėms įsigyti, efektyvus ir sąžiningas žalos kompensavimas, kaimo paramos programų subalansavimas. Šaltinis: http://miske.lt
skaityti daugiau

GGI reikia praktikantų

Gyvūnų gerovės iniciatyvoms labai reikia žmonių, norinčių atlikti praktiką šiose srityse: fotografuojant; maketuojant; kuriant banerius; rašant tekstus; ieškant paramos; dirbant su video/audio medžiaga; rašant paraiškas ar organizuojant renginius bei akcijas. Patirtis ne tik rimta, tačiau ir įdomi. Tad jeigu specializuojiesi ar mėgsti užsiimti viena iš mūsų išvardintų veiklų – rašyk mums praktika@ggi.lt  Daugiau žmonių turėsim – daugiau darbų padarysim.
skaityti daugiau