Naujienos

Kur iš tiesų gyventi šuniui gera?

Noriu paneigti vieną mitą: dideliems šunims gyventi bute kančia, o štai name su kiemu – tikras rojus. Esu vokiečių aviganių veisėja. Daugumai tautiečių atrodo, kad vokiečių aviganis – tai šuo, kurį labiausiai tinka laikyti lauke, o bute – apsaugok, Dieve. Tačiau kai pas mane atvyksta žmonės ir ima pasakoti, kaip puikiai gyvens jų būsimasis šuniukas, nes jie turi namą, kiemą ir hektarą žemės, suprantu, kad šuo (būna išimčių) nebus laimingas ir mieliau jį parduodu žmonėms, gyvenantiems bute. Paaiškinsiu, kodėl taip kvailai darau. Kai žmogus užsimano bute auginti didelį šunį, jis priverstas daryti labai daug dalykų – vedžioti jį kasdien, net kelis kartus per dieną, šukuoti, prausti, dresuoti, nes nevaldomas šuo kelia problemų kaimynams. O name gyvenančių beveik visų sarginių ir tarnybinių šunų veislių dalia yra maždaug tokia: kol mažiukas – tikras žaislas, bet juk jis visur dergia, kapsto vejas, bėgioja, kur negalima, graužia krūmus ir gėles. Kadangi šuo perkamas manant, jog jis gyvens kieme ir jokiu būdu neis į kambarį, jam greitai pastatomas voljeras. Prisiminkime, kad kažkodėl visiems, kurie mano, jog butas šuniui per ankštas, voljeras atrodo labai erdvi vieta, nors standartiškai jis yra 4 m ilgio ir 2 m pločio. Kodėl taip yra? Niekaip nesuprantu. Net vieno kambario butas didesnis už voljerą! Kitas dalykas, kad kai šuo pradedamas laikyti voljere, jis beveik visada ten ir gyvena – vedžiojamas jis kartą per savaitę, kai pavasariški orai veja širdį laukais, o rudenį, kai tamsu, per lietų, niekada. O štai bute gyvenantys šunys bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku eina su šeimininku laukan kartu. Voljere gyvenantis šuo po rudens ir žiemos sezono pasidaro susivėlęs ir purvinas. Negi tokį šunį vesi į namus, į savo vonią? Nesąmonė, pavasarį su žarna bus nupraustas. Ir pats voljeras (kai kurių žmonių kiemuose) vasarą būna žarna nuskalaujamas, bet kam valyti voljerą žiemą? Juk viskas gražiai sustingsta į akmenukus. Pavasarį visi tie 50 kilogramų mėšlo bus išvežti. Štai draugė gyvena tokiame Vilniaus rajone, kur faktiškai visi laiko šunis – ji viena vedžioja savo vokiečių aviganius. Ir dar priekaištų sulaukia, kad vedžioja ir kitus šunis erzina. Yra dar kitoks šunų laikymo būdas: turint namą ir erdvų kiemą šuniui, gyvenančiam voljere, „duoti laisvės”. Tokie žmonės šunis tiesiog paleidžia laisvai lakstyti aplink namus, ypač jei teritorija didelė. Rodos, ar gali būti geriau? Visą dieną lakstyti laisvėje po pievas, o jei dar yra ir kitas šuo – išvis rojus! Ir vėl prieštarausiu – taip laikyti šunį labai blogai. Taip auginamas šuo laksto aplink namus vienas ar su kitu šunimi, o šeimininkas sėdi namie prie kompiuterio ar televizoriaus, išeina tik pašerti ar galvos paglostyti. Ir tada šunys kvailėja, nes jie socialūs gyvūnai ir patirties semiasi iš pievos drugelių ir prabėgančių šunų. Dažnai taip laikomų šunų šeimininkai dejuoja: „Kaip jūsų šunys klauso, kodėl jie tokie protingi, mes saviškio už tvoros nepagauname. Kaip jis puola kitus šunis, tik pamato, ir mes jam neegzistuojame.“ Žinoma, kad neegzistuoja, toks šeimininkas šuniui tėra tuščia vieta. Šuo, kaip socialus gyvūnas, formuojasi šalia žmogaus. Bute laikomas šuo, kad su juo būtų galima susitvarkyti, dresuojamas, o laisvai lakstantys šunys būna vieni. Su šunimi būtina kasdien vaikščioti, bendrauti ne tik tam, kad jis nedergtų kieme, bet kad jis būtų valdomas, bendrautų su žmogumi, kad malonu būtų ne tik šeimininkui jį turėti, bet ir kaimynams šalia gyventi. Voljere gyvenantis šuo teritorijoje palaidas neturėtų bėgioti – jis turi gyventi tokiu ritmu, kokiu gyvena buto šuo. Šaltinis: lrytas.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Saugos diržai jūsų augintiniui

Kaip jūs vežiojate savo augintinius? Šunį? Katę? Leisti lakstyti gyvūnui po važiuojančios mašinos saloną nevalia tiek dėl jo pačio, tiek dėl žmogaus saugumo. Labiausiai kates ir šunis rekomenduojame vežti transportavimo dėžėje (dar vadinamame boksu), tačiau griežtai atsisakantiems tai daryti siūlome naudoti gyvūno saugos diržą, kurį galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse (kaina apie 20-30 Lt). Dėl gyvūno saugumo (eismo įvykio atveju) siūlome saugos diržą segti ant petnešėlių.
skaityti daugiau

Danai nenustoja stebinti: vaikams pademonstruota, kaip skrodžiamas vilkas

Praėjus vos kelioms dienoms po šiurpių įvykių Kopenhagos zoologijos sode, kuomet buvo nužudyta veisimui nebetinkama sveika žirafa, kitame Danijos mieste Aarhus pradinukams Gamtos muziejuje pademonstruotas dar vienas šiurpinantis spektaklis – kaip skrodžiamas vilkas, rašo dailymail.co.uk. Vaikams vilko disekcija buvo parodyta kaip dalis žiemos edukacinės programos. Dalis mažamečių neslėpė susidomėjimo ir atidžiai stebėjo, kaip muziejaus darbuotoja išima kruvinus vilko plaučius ir pademonstruoja, kaip jie funkcionuoja, kiti nuo šių vaizdų suko akis ir bjaurėjosi sklindančio kvapo. Jau negyvas vilkas atkeliavo iš netoliese esančio laukinės gamtos parko, tačiau nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis jis nugaišo. „Pirmas įspūdis po žirafiuko viešo nulinčiavimo yra toks, jog ši akcija buvo vykdoma  specialiai, norint apskritai kompromituoti zoologijos sodus, jų veiklą. Kyla toks įtarimas. Antra vertus, danai yra šiauriečiai, pati gamta juos išmokė atsikratyti sentimentų, natūraliai priimant ir gimimą, ir  neišvengiamą mirtį. Bet tokie samprotavimai – tik bandymas suvokti, kodėl zoologijos sodas pasielgė būtent šitaip. Lietuvos jūrų muziejui kategoriškai nepriimtina tokia „edukacijos“ samprata,“ – teigė Lietuvos Jūrų muziejaus atstovė spaudai Nika Puteikienė. Kviečiame pasirašyti peticiją. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

„Inditex“ atsisako prekybos tikrais kailiais

Tarptautinė aprangos kompanija „Inditex“, visame pasaulyje turinti 6000 parduotuvių, pranešė atsisakanti prekybos tikrais kailiais. Šiai kompanijai priklauso prekiniai ženklai „Zara“, „Pull & Bear“, „Bershka“, „Stradivarius“ ir „Massimo Dutti“. „Inditex“ viena iš didžiausių pasaulio mados mažmenininkų, prisijungė prie Fur Free Retailer programos ir visiškai atsisakė prekybos tikrais kailiais. Prie Fur Free Retailer programos jau prisijungė 300 prekės ženklų. Fur Free Alliance yra tarptautinė gyvūnų apsaugos organizacija, kurios tikslas sustabdyti gyvūnų naudojimą ir žudymą dėl kailių. „Inditex“ vienija daugiau nei 100 kompanijų, kurios verčiasi drabužių dizainu, gamyba ir pardavimu. Jų prekės ženklo parduotuvių sutinkama penkiuose žemynuose, daugiau nei 400 miestų. Įmonė pradėjo savo veiklą 1975 m. Ispanijoje (Coruna). Daugiau apie  Fur Free Retailer programą skaitykite čia.
skaityti daugiau

Pagalba Sočio šunims: prieglaudą savo lėšomis įkūrė vietos milijardierius

Pasirengimas praėjusį penktadienį prasidėjusioms Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms (ar to pasirengimo trūkumas) pasaulį stebėtis ir piktintis privertė ne kartą. Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių pavyzdžių – miesto valdžios vykdyta masinė benamių šunų naikinimo kampanija. Tam buvo pasamdyta kenkėjų naikinimo tarnyba. Tačiau daliai beglobių gyvūnų pasisekė ir jie jau rado naujus namus. Jų gelbėjimo akciją finansavo vienas Rusijos milijardierius. Valdžios institucijoms lėšų humaniškam sprendimui nepakako, praneša independent.co.uk. Milijardierius: savo pirmąjį šunį radau gatvėje Sočio gatvėmis klaidžiojantys benamiai šunys – opi šalies problema, tad žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai kreipėsi į specialią tarnybą, kuriai patikėta užduotis „sugauti ir sunaikinti“ benamius keturkojus, besitrinančius aplink miesto viešbučius ir kitus olimpinius objektus. Įsikišus rusų milijardieriui Olegui Deripaskai, apie 150 Sočio olimpinio parko benamių šunų pavyko išgelbėti. Pasak vieno turtingiausių žmonių Rusijoje, finansuoti laikinos šunų prieglaudos netoli Sočio statybą jį paskatino asmeninė patirtis. „Savo pirmąjį šunį radau miestelio, kuriame gyvenau, gatvėje, – O. Deripaska teigė BBC. – Penkerius metus buvome labai geri draugai.“ Keturkojis prasmuko net į Olimpinį stadioną Sočio miesto taryba vienu metu buvo nusprendusi nenaikinti daugiau nei 2 tūkst. šunų ir kačių klaidžiojusių po Olimpinio parko statybų aikštelę, kur juos maitino ir prižiūrėjo statybininkai. Tačiau statybininkams išsikrausčius, pareigūnų teigimu, alkani gyvūnai tapo kenkėjais ir artėjant olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai planų juos išsaugoti buvo išsižadėta. Tuomet gausybė žiniasklaidos pranešimų apie susidariusią situaciją ir „Facebooko“ kampanija paskatino O. Deripaska įsikišti. Milijardieriaus suorganizuota gyvūnų gerove besirūpinančios labdaros organizacijos narių komanda stengėsi išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvūnų. Įkurtos prieglaudos koordinatorė Olga Melnikova praėjusią savaitę kalbėdama su „New York Times“ sakė: „Mums buvo pasakyta: arba jūs surenkate visus šunis iš olimpinio kaimelio arba mes juos iššaudysime.“ Nuo masinio naikinimo buvo išgelbėti apie 140 šunų, daliai jų jau surasti nauji namai. Vis tik daugumos gyvūnų gyvybių išsaugoti nepavyko. Panašu, jog žaidynių organizatorių kantrybė trūko praėjusią savaitę, kai vienas benamis šuo įsmuko į Olimpinį stadioną čia vykstant atidarymo ceremonijos repeticijai. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Žirafos jauniklis vaikų akivaizdoje buvo užmuštas, supjaustytas ir sušertas liūtams

    Sekmadienio rytą Kopenhagos zoologijos sode užmuštas dviejų metų sveikas žirafos jauniklis vardu Marius. Nors tūkstančiai žmonių buvo pasirašę peticiją, pasisakydami už šio jauniklio gyvybės išsaugojimą, zoologijos sodo vadovybė priėmė kitokį sprendimą. Zoologijos sodo atstovai žirafą užmušė specialiu ginklu, o ne suleisdami mirtiną vaistų injekciją, nes nenorėjo užteršti jo mėsos. Lankytojams, tarp kurių buvo ir mažų vaikų, buvo leidžiama stebėti, kaip žirafos skerdiena nulupama, supjaustoma ir sušeriama liūtams. Toks likimas žirafą ištiko dėl to, kad ji buvo „perteklinė“, kitaip sakant, žirafos atsivedė per daug jauniklių, visiems jiems nepakako vietos, todėl baimintasi giminingo veisimosi. „Tiesą sakant didžiuojamės, kad leidome stebėti vaikams žirafos skerdienos sušėrimą liūtams, nes vaikai gavo neįkainojamą anatomijos pamoką, ko niekada nepamatytų jokiose fotografijose“, – AP naujienų agentūrai sakė Stenbaek Bro, vienas iš Kopenhagos zoologijos sodo atstovų. Keletas institucijų, tarp kurių ir Didžiosios Britanijos Yorkshire Wildlife Park, siūlėsi Marių pasiimti savo globon, tačiau nuspręsta žirafos niekam neatiduoti. Už gyvūnų teises pasisakančios Danijos organizacijos atstovė Stine Jensen teigė, kad toks dalykas kaip žirafos nužudymas neturėjo apskritai įvykti. „Šis įvykis parodo, kad zoologijos sodas nėra etiška institucija, kokia ji save nori parodyti. Jie mano, kad geriausia išeitis tiesiog atsikratyti žirafiuko, kuris nereikalingas, nei ieškoti kitų alternatyvų“, – piktinosi S. Jensen. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Teisingumo pavyzdys: katino skriaudikui bausmės maža nepasirodys

Internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame vienas prancūzas žiauriai kankino katiną, įvykis neliko užmirštas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip 24-erių Faridas Ghilas išmeta katiną į orą, o šis trenkiasi į betoninę sieną. Už tokį elgesį nusikaltėlis gaus bausmę, kurios maža nepasirodys. Jam gresia dvejų metų laisvės atėmimas bei 30 tūkst. eurų bauda. Prancūzijos mieste Marselyje jaunuolis buvo sulaikytas sekmadienį. F.Ghilas tvirtino, kad katinui lūžo koja, tačiau jis liko gyvas. Kaip vėliau paaiškėjo, katiną, vardu Oscaras, nusikaltėlis mėtė į aukštį ir į tolį ne vieną kartą. Policijai jaunuolis teigė, kad katiną kankino nepagalvojęs, apie sukeliamą skausmą ir žiaurias pasekmes. „Mes ėjome gatve, po kojomis pasimaišė katinas. Aš jį paėmiau ir nepagalvojęs mečiau į sieną“, – tikino iš Afrikos kilęs Prancūzijos pilietis F.Ghilas. Tokiu žmogaus žiaurumu pasibaisėjo visi, šią istoriją išgirdę, žmonės. „Šis iškrypėlis ir sadistas šokiravo visą pasaulį“, – portalui „The Telegraph“ sakė prokuroras Emmanuelis Merlinas. Gyvūnų gerovės organizacijos surinko 260 tūkst. parašų, kuriais peticiją pasirašę žmonės sutiko, kad katės skriaudikas būtų tinkamai nubaustas. Peticija su surinktais parašais nusiųsta Prancūzijos teisingumo ministrei Christiane Taubirai bei Vidaus reikalų ministrui Manueliui Vallsui. Už žiaurų elgesį su gyvūnu jam gresia 2 metų nelaisvė bei įsipareigojimas sumokėti 30 tūkst. eurų gyvūnų gerovės ir globos organizacijoms. Šaltinis: lrytas.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Olimpiados rengėjai Sočyje masiškai žudo benamius šunis | 15min.lt

    Rusija prieš pat žiemos olimpiadą visais įmanomais būdais gražina Sočį. Likus vos kelioms dienoms iki žaidynių atidarymo valdžia suskubo išvalyti miestą ir nuo benamių šunų. Sočio valdžia pasamdė įmonę, kad ši iki penktadienio nužudytų kiek galima daugiau benamių šunų, paskelbė „ABC News“. Tokį planą ji ketino įgyvendinti ir praėjusiais metais, tačiau tuomet susilaikė dėl gyvūnų teisių gynėjų protestų. Pasamdytos įmonės savininkas Aleksejus Sorokinas „ABC News“ telefonu neatskleidė, nei kiek šunų jau utilizuota, nei kada jie buvo pasamdyti šiam darbui, tačiau neneigė, kad visame mieste šunys yra nuodijami ir gaudomi spąstais. Jis žurnalistams pareiškė, kad benamiai šunys kelia grėsmę žaidynėms. „Įsivaizduokite, jeigu per olimpines žaidynes šuolininkas su slidėmis nusileidžia skriedamas 130 km/val greičiu, o prieš jį išbėga šuo. Tai būtų mirtina abiems – ir šuolininkui, ir benamiui šuniui“, – aiškino A.Sorokinas. Jis pridūrė, kad atvykę žmonės į Sočį turi teisę vaikščioti miesto gatvėmis nesibaimindami, kad juos užpuls gauja šunų. „Vadinkime juos tikraisiais vardais. Šie šunys yra biologinės atliekos“, – sakė A.Sorokinas. Kviečiame pasirašyti peticiją. Šaltinis: 15min.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau