Naujienos

Šių metų liepos pradžioje paviešinta informacija, kad Kaune duris atvėrė gyvūnų tyrimų centras, kuris yra vienintelis toks visoje Lietuvoje (plačiau).  Šis modernus ir universalus kompleksas skirtas darbui su įvairiais gyvūnais, kuriant bei išbandant naujas sveikatos technologijas. Pačiame centre taip pat įrengtos patalpos, kuriose gali būti laikomi eksperimentiniai gyvūnai: kiaulės, triušiai, paukščiai, žiurkės, pelės ir t.t. Nors centre atliekami bandymai yra skirti kurti, išbandyti ir diegti įvairias naujausias sveikatos technologijas, tačiau kelia aktualų klausimą, kas geriau: daryti bandymus su gyvūnais ar kurti bei diegti alternatyvius metodus? Bandymai su gyvūnais jau seniai kelia prieštaravimus ir diskusijas tarp įvairių mokslininkų ir gyvūnų teisių gynėjų. Mokslininkai taip pat pasiskirstę į stovyklas „už“ ir „prieš“ tokius bandymus. Stipriausi „prieš“ stovyklos argumentai yra, kad tokie bandymai yra ne tik neetiški, skausmingi, neinformatyvūs ir atgyvenę, tačiau ir labai brangūs bei nepatikimi, kadangi gyvūnų ir žmonių organizmo sandara yra skirtinga. Tobulėjant technologijoms yra sukuriama vis daugiau alternatyvių bandymų metodų (apie tai skaitykite plačiau čia), kuriems nenaudojami gyvūnai, ir šie metodai vis dažniau įteisinami ir naudojami įvairiose pasaulio šalyse. Šių metų birželio mėnesį  JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė beprecedentį įstatymą, kuriuo apribojo bet kokius Valstijose atliekamus bandymus su gyvūnais ir įpareigojo visas mokslinių tyrimų įstaigas ieškoti ir naudoti naujus, technologijomis paremtus bandymus (plačiau čia). ES jau nuo 1993 metų pradėjo drausti bandymus su gyvūnais, kuriant kosmetikos priemones. 2013 metais priimtos direktyvos draudžia bet kokio tipo kosmetikos pramonių bandymus su gyvūnais (plačiau čia).

Šios dienos saulėtą rytą GGI savanorė Fausta, praleido vesdama paskaitą „Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose“.  Pradinių klasių moksleiviai susipažino su GGI veikla ir jos svarba Lietuvoje, suprato prieglaudų veikimo principą ir beglobių gyvūnų problemas, buvo supažindinti kaip tinkamai elgtis įvairiose situacijose su augintiniais. Buvo smagu stebėti kaip vaikai aktyviai domėjosi kiekviena pasakojama smulkmena ir kaip jie dalinosi savo patirtimis, kurios kartais nuliūdindavo. Jiems jau teko susidurti su smurtu prieš gyvūną, šuns užpuolimu, tačiau daugelis vis tiek klegėjo ir pasakojo istorijas apie augintinių išdaigas, kurios nė kiek nesumažino meilės jiems. Galiausiai mokėmės teisingai reaguoti į puolantį šunį ir suprasti jo elgsenos ypatumus. Tačiau didžiausią įspūdį jiems paliko savanorės kačiukas Kaigo su kurio pagalba praktiškai išmokome kaip taisyklingai laikyti, žaisti ir elgtis reikia su mažaisiais mūsų draugais. Labai dėkojame VMLR vadovėms už nuoširdų priėmimą ir galimybę sudalyvauti edukacinėje programoje.

Visus Vilniuje besirūpinančius benamėmis katėmis norime informuoti, kad nuo šiol bus daromos tam tikros išimtys dėl indelių laikymo šėrimo vietose. Kaip žinome, “Gyvūnų laikymo Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje taisyklių” 32 p. numatyta, kad visi indai, praėjus valandai po šėrimo, turi būti surinkti. Atsižvelgdami į tai, kad katėms karštuoju metų laiku gyvybiškai būtinas šviežias vanduo, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” atstovai ir Gyvūnų priežiūros ir globos visuomeninės komisijos nariai sutarė su Vilniaus miesto savivaldybe, kad indelius vandeniui bus galima palikti šėrimo vietoje, jei jie bus pritvirtinti prie kačių namelio. Artimiausiu metu šie pakeitimai turėtų būti įtraukti tiek į Taisykles, tiek į kačių šėrėjams išduodamas programas. Pritvirtinamų indelių galima įsigyti tiek internetinėse, tiek paprastose gyvūnų prekių parduotuvėse. Jie gali būti pakabinami (tokiu atveju rekomenduojama ištiesti tinklelį, vielą ar pan. tarp būdos kojų) arba prisukami.

Prezidentas Barakas Obama praėjusią savaitę pasirašė naują teisės aktą, kuris numato beprecedentinę apsaugą gyvūnams. Naujo įstatymo pagrindas – apriboti bandymus su gyvūnais ir įgalioti kurti naujas, technologijomis pagrįstas, bandymų alternatyvas. Naujasis aktas įpareigoja, jeigu tik įmanoma, nebenaudoti bandymų su gyvūnais ir numato kurti bei vystyti naujus metodus, kaip in vitro ir in silico. Kristina Sullivan, gydytojų komiteto už atsakingą mediciną viceprezidentė, teigia, kad: „Šis Lautenbergo aktas yra prasmingas ir galingas žingsnis visuomenės saugumui užtikrinti.Skatinama geriau kurti ir naudoti naujus, žmonėms tinkančius, cheminius bandymų metodus negu naudoti brangius bei nepatikimus bandymus su gyvūnais. 89 metų Frenkas Lautenbergas, senatorius iš Naujojo Džersio, buvo naujo akto kūrimo pradininkas. Senatorius dėjo visas pastangas, kad 1976 metų nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas būtų pakeistas iš esmės, tačiau 2013 metais mirė ir nespėjo pabaigti pradėto darbo. Naujai,vietoje Frenko Lautenbergo, išrinktas senatorius Koris Bukeris (veganas), tęsė pradėtą darbą ir drauge su kitais senatoriais pateikė prezidentui naujai parengtą aktą. Šiais metais, Džono Hopkinso medicinos mokykla ir antra pagal dydį Brazilijos valstija pareiškė, kad sėkmingai šalina visus kosmetikos bandymus ir medicininius bandymus kuriems naudojami gyvūnai. Šaltinis: http://vegnews.com/articles/page.do?pageId=8017&catId=1

Iškart po Kinijos plano sumažinti mėsos vartojimą šalyje, Arnoldas Švarcenegeris ir Džeimsas Kameronas susivienijo – tačiau ne statyti dar vieną „Terminatoriaus” filmą, o kovoti su klimato kaita ir pabrėžti, kokį neigiamą poveikį sveikatai daro mėsos ir pieno produktų vartojimas. Ši veiksmo filmų žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius jau seniai iš savo gydytojų girdi, kad jam reiktų valgyti mažiau mėsos dėl jo paties sveikatos. Bet ar žinojote, kad jis nevartoja pieno produktų jau daugiau nei 40 metų? Anok Arnoldo: „Jei jie jums sako valgyti daugiau mėsos, kad būtumėte stiprūs – neklausykite jų.“ Džeimsas, „Titaniko“ ir „Įsikūnijimo“ režisierius, jau seniai veganas ir gamtosaugininkas. Jis kartu su savo žmona yra tvirtai įsitikinę, kad yra tiesioginis ryšys tarp mėsos ir pieno produktų vartojimo bei klimato kaitos. Jie net įkūrė veganišką pradinę mokyklą Kalabasase, Kalifornijoje, su tikslu šviesti ateities kartas. Jis įžvalgiai pabrėžia: „Mėsa ir pieno produktai nėra sveika nei jums, nei aplinkai.“ Sekite Arnoldo pavyzdžiu – tapkite veganais dėl mūsų planetos, jūsų sveikatos ir dėl gyvūnų. Šaltinis: http://www.peta.org/living/other/schwarzenegger-feels-fantastic-meat-free/

Deja... Ketvirtadienį Seimas priėmė Darbo partijos frakcijos teiktą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo atsisakyta nuo sausio 1 d. Lietuvoje įvesto priverstinio gyvūnų ženklinimo. Pataisomis, kurioms pritarė 53 Seimo nariai, numatoma, jog mikroschemomis ženklinti bei registruoti Gyvūnų augintinių registre reikės tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates, šeškus. Tą padaryti turės ir minėtų gyvūnų veisėjai bei pavojingų šunų veislių savininkai, teigiama pranešime spaudai „Nuo sausio 1 d. įsigaliojusi nuostata privalomai ženklinti visus gyvūnus visuomenėje sukėlė diskusijų audrą. Daugelis žmonių, ypatingai vyresnių ir gyvenančių atokesnėse Lietuvos vietovėse, išreiškė nepasitenkinimą šiuo sprendimu, nes ženklinimo procedūra yra papildoma finansinė našta gyvūnų augintojams. Taigi šiandien Seimas priimdamas mūsų teiktas pataisas žmonėms, kurie nėra veisėjai, neaugina pavojingų veislių šunų ir neveža augintinio už Lietuvos teritorijos ribų, paliko teisę savanoriškai nuspręsti, ar jie nori ženklinti savo augintinį, ar ne“, – pranešime spaudai teigia projekto iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Anot Seimo nario, šiuo metu Lietuvoje įvestas priverstinis gyvūnų ženklinimas – tai pirmas žingsnis į visuotinį gyvūnų apmokestinimą. „Džiaugiuosi, jog Seimo nariai pagalvojo apie žmones, nes priverstinis gyvūnų ženklinimas mikroschemomis būtų tikrai gerokai pratuštinęs jų kišenes. Juk nėra nustatyta kainų lubų, procedūra kainuoja nuo 15 iki 30 eurų, o kur dar kelionė iki artimiausios veterinarijos klinikos? Be to, vieno gyvūno paženklinti neužtenka, jei augintis atsivestų palikuonių, jiems taip pat tektų privalomai diegti mikroschemas“, – sako K. Daukšys. Primenama, jog Seimas po pateikimo yra pritaręs ir kitam Darbo partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei pavesti parengti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numatyti lėšas jos įgyvendinimui. Šaltinis: delfi.lt

Dažna šlubavimo priežastis yra laminitas. Tai yra skausmingas audinių, kurie jungia kanopos kaulą su kanopos sienele, uždegimas. Subklinikinis laminitas yra ankstyvoji laminito stadija, kai kanopos struktūriniai pokyčiai vyksta kanopos viduje be akivaizdžių išorinių požymių – arklys nešlubuoja, jam neskauda priekinių kojų. Ūminis laminitas pastebimas iš karto. Žirgas nepaeina,  turi specifinę stovėseną  - ant galinių kojų perkelia daugiau svorio, o priekines pastato į priekį. Pastebėjus šiuos požymius, svarbu nuvesti arklį pas veterinarą per 1-2 dienas, kad neišsivystytų lėtinis laminitas. Lėtinis laminitas pasireiškia tuo, kad kanopos kaulas atsiskiria nuo kanopos sienelės. Jei nedelsiantnegydomas, įvyksta kanopos kaulo rotacija ir kaulas nuslysta ir ima spausti padą. Tai galima palyginti su nago atsiskyrimu nuo guolio. Priežastys ir rizikos faktoriai Tradiciškai, laminitas yra laikomas storų arklių liga, bet viena ar kelios iš išvardintų priežasčių gali jį sukelti bet kokiam arkliui: Žolės persiėdimas Grūdų persiėdimas Antsvoris Judėjimo stoka Insulino netoleravimas Metabolinės ligos Ilgalaikis vaistų su kortikosteroidais naudojimas Kaip išvengti laminito Profilaktika geriau nei gydymas, taigi štai keletas patarimų kaip sumažinti riziką: Prižiūrėkite savo arklio svorį Nutukusiems arkliams rizika susirgti yra didesnė, todėl nepamirškite tikrinti, ar jūsų arklys yra rekomenduojamo svorio – turėtumėte apčiuoti savo arklio šonkaulius, tačiau jų nematyti. Taip pat sprandas neturėtų būti storas ar iškilęs. Efektyviausias būdas kontroliuoti nutukusių arkliųkūno svorį yra juos mankštinti. Venkite per ilgai laikyti arklį arklidėse. Išleiskite į aptvarą, kad šis daugiau mankštintųsi. Prižiūrėkite šėrimą Šerkite ne jauna žole. Kai žolė ilgesnė ir stati, jos energetinė vertė mažesnė. Ribokite šėrimą jauna žole, kad išvengtumėte didelio cukraus kiekio. Ypač venkite šerti jauna žole iš pat ryto, jei jis šiltas ir saulėtas, o naktis buvo šalta (žemiau 5°C). Šiltos dienos ir vėsios naktys sukuria palankiausias sąlygas susikaupti cukrui (fruktanui). Jauna žolė yra saugiausia naktį arba bent vakare, kada fruktano lygis nukrenta. Leiskite arkliui ganytis ribotą laiko tarpą. Aptvarinis ganymas yra saugi ir patikima alternatyva, nes arklys turi prieigą tik prie riboto žolės kiekio. Kita alternatyva yra ganyti arklius smėliniame aptvare išdėsčius šieną (tinkliniuose maišuose) toli vieną nuo kito, kad arklis daugiau judėtų. Atsargiai rinkite pašarą Kai maitinate koncentruotais pašarais, geriau šerkite dažnai ir po truputį, negu dusyk dienoje ir didele porcija. Venkite grūdų, javų ir miuslių, nes šie turi didelį angliavandenių kiekį. Venkite melasų. Tinkama kanopų priežiūra Nuolatinis apdrožimas ir pakoregavimas yra būtinas sveikoms kanopoms. Tinkamos gyvenimo sąlygos Prižiūrėkite, kad arklys judėtų ne tik per treniruotes. Venkite, kad arkliai praleistų 23 valandas arklidėse. Išveskite į aptvarą kiekvieną dieną, kad arklys daugiau judėtų. Kaip gydyti ūminį laminitą Arklys, kuris turi prieigą prie neribojamos šviežios žolės ar grūdų, gali suvalgyti milžinišką cukraus kiekį. Tai gali sukelti ūminį laminitą. Jei pastebėjote laminito požymius, štai patarimai, ką daryti: Užtikrinkite, kad arklys nebegali suėsti daugiau cukraus ar angliavandenių. Arklį reikia nuvesti nuo žolės (cukraus šaltinis), neduoti jokių grūdų (angliavandenių, kurie butų suskaidomi į cukrų, šaltinis), taip pat neduoti jokio maisto, kuris turi cukraus, pvz.: obuolių, morkų, vanilinių skanėstų ir t.t. Jei tenka nuvesti arklį toliau nuo žolės, veskite jį darydami kuo mažiau nereikalingų judesių irapvyniokite jo kojas su šlapiu tvarsčiu, tai apmalšins skausmą. Jei reikia, naudokite priekabą su patogia atrama. Kad sužinotumėte priežastį kreipkitės į veterinarą. Šis gali išrašyti vaistų nuo uždegimo (tokių, kaip „Bute“, „Danilon“ ir t.t.), kurie slopina skausmą, uždegimą ir padeda išvengti kanopos kaulo rotacijos. Šie vaistai neturėtų būti naudojami ilgiau nei 3 - 5 dienas. Kreipkitės į kalvį, nes pėdos balansas ir taisyklingas statymas yra labai svarbu norint, kad arklys jaustų mažesnį skausmą ir diskomfortą. Belaukiant veterinaro, ant kanopų naudodami ledą maišeliuose arba šalto vandens srovę laikinai apmalšinsite arklio skausmą ir uždegimą. Sukurkite arkliui patogią atramą iš (drėgno) smėlio ar pjuvenų. Jei skausmas ryškiai nesumažėja per 3 - 7 dienas, jūs arba nepašalinote laminito priežasties, arba neteisingai parėmėte ar sutvarkėte kojas. Prisiminkite: jūs nesuvaldysite skausmo arklio kanopose tol, kol nepašalinsite laminito priežasties. Taigi susitelkite ne tik į skausmo malšinimą vaistų pagalba, teikite pirmenybę kanopų gydymui. Jei skausmas ryškiai sumažėja, nes pašalinote priežastį ir tinkamai parėmėte kojas, prasidės gijimas. Tokiu atveju nereikia papildomos medicinos, nes arklio organizmas pats puikiai geba gydytis. Duokite motinai gamtai kelią, nes kuo labiau bus jaučiamas vaistų ir pašalinių gydymų kišimasis, tuo sunkiau bus arkliui pačiam gyti. Todėl: Nereikia jokių specialių pasagų. Tiesiog palaikykite kanopose balansą, formą ir taisyklingą statymą, kad arklys patogiai jaustųsi gydamas. Nors ir sutvarkytos kanopos negali 100% garantuoti, kad neįvyks rotacija ar kanopos kaulas neslys žemyn, tačiau nesutvarkytos kanopos žymiai padidina šią riziką. Peršvieskite rentgenu, kad sužinotumėte, ar vyksta rotacija ar nuslinkimas. Venkite ilgalaikio antibiotikų ar vaistų nuo uždegimo vartojimo, jei ateityje norite išvengti uždegimų ar pūlinių. Reguliariai naudojant kai kuriuos tokio pobūdžio vaistus, sulėtėja kaulų ir minkštųjų audinių gijimas. Vaistai gali perkrauti kepenis, antibiotikai užmuša gerąsias bakterijas žarnose, o šios bakterijos reikalingos gerai medžiagų apykaitai. Sveikoms kanopoms reikia judėti, todėl suteikite arkliui galymybę prasijudinti – tai aktyvina kanopų mechanizmą. Pats mechanizmas užtikrina geresnę cirkuliaciją – kraujotaka reikalinga tam, kad pašalintų atliekas ir suteiktų maistinių medžiagų. Nenaudinga visą dieną laikyti arklį arklidėse, tai sutrikdys kanopų mechanizmą, kanopose pradės kauptis toksinai. Pasirūpinkite geru dirvožemiu. Minkštas dirvožemis gal ir malonu kanopoms, tačiau kanopų mechanizmas neveiks per minkštame dirvožemyje (kas sulėtins kraujotaką). Guminiai kilimėliai arba vidutinio kietumo smėlėtas dirvožemis be žvyro ar akmenų idealiausiai tinka skausmingoms kanopoms. Neskubinkite gijimo. Gali praeiti nemažas laiko tarpas, kol arklys vėl galės eiti žvyru nejausdamas jokio skausmo. Tol, kol audiniai pažeisti ir padas sudirgintas, ėjimas kietais keliais, sušalusia žeme ar akmenimis kels skausmą. 12 taisyklių grįžtant prie darbo Kai skausmas nebėra didelis, galite eiti trumpai pasivaikščioti su arkliu tam, kad pagerėtų kraujo cirkuliacija. Šių pasivaikščiojimų metu venkite staigių posūkių, kad nevargintumėte gyjančių kanopų. Kai arklys nebejaučia jokio skausmo ir audiniai tarp kanopos sienelės ir kaulo sugyja, galite vėl pradėti treniruotes. Konsultuokitės su veterinaru kad paruoštumėte geriausia mankštinimosi programą jūsų arkliui. Dirbkite ant vidutinio kietumo smėlėto dirvožemio. Vaikščiodami pradėkite nuo pagrindų ir neskubėkite. Pirmiausia, nustatykite, ar nesutrikęs balansas arba ar nėra sustingusių kūno vietų, nes prasidėjus skausmui kanopose arklys ėmė kompensuoti su kitomis kūno dalimis, kad nuimtų svorį nuo skausmingų kanopų. Padėkite pramankštinti sustingusius ar sutrumpėjusius raumenis, subalansuokite masės centrą. Susitelkite į šių trijų judesių treniravimą: susilenkimo per šoną, pasilenkimo į priekį, ir vidinės užpakalniės kojos statymą link masės centro . Tik tada, kai arklys taisyklingai ir pastoviai daro išvardintus judesius, stiprinkite užpakalines kojas su šiais judesiais: vidinės užpakalinės kojos lenkimas, išorinės užpakalinės kojos lenkimas, ir galiausiai abiejų užpakalinių kojų lenkimas. Taip pat pratinkite atlikti šiuos judesius vedantis arklį už pavadžio. Mokykite pradinių trijų judesių laikydami ištiestą pavadą ir stovėdami rato viduryje, kad arklys judėtų rato linija. Ratai neturi būti per maži. Kai arklys įvaldo judesius vedamas už pavadžio ir judant ratu, galite vėl pradėti jodinėti. Šis treniravimas skirtas padėti arkliui grįžti į vėžias, judėti atsipalaidavus, subalansuotai. Neverskite arklio daryti daugiau, nei jis geba. Venkite streso. Kai arklis patiria stresą, jo kūnas į tai atsakydamas išleidžia kortikosteroidus ir tai paveikia koncentraciją kraujyje. Šie pokyčiai pėdų kraujotakoje gali privesti prie pasikartojančio laminito. Šaltinis: straightnesstraining.com

Rugsėjo mėnesį Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“. Beveik pusšimtis gamintojų mugės lankytojams siūlys augalinių mėsos bei pieno produktų pakaitalų, veganiškų tortų, pyragų ir kitų saldumynų, įvairių ekologiškų produktų, be gyvūninio pluošto pagamintų drabužių bei aksesuarų, knygų apie augalinę mitybą ir veganų atributikos. Mugės sumanytojos Ventės Viteikaitės teigimu, veganų bendruomenė Lietuvoje auga itin sparčiai. Socialiniame tinkle „Facebook“ merginos įkurta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija daugiau nei 8000 narių. „Tai sparčiausiai pasaulyje plintantis judėjimas. Jungtinėje Karalystėje šiuo metu skaičiuojama per pusę milijono veganų, o Izraelyje veganai sudaro daugiau nei 5% visų gyventojų“, – aiškino V.Viteikaitė. Tokio greito augimo nebegali ignoruoti ir verslas – prekybos centruose atsiranda atskiros veganiško maisto lentynos, o restoranai į meniu įtraukia vis daugiau patiekalų be gyvūninės kilmės produktų. Mintis surengti „Vegfest LT“ Ventei kilo apsilankius keletoje panašių renginių užsienyje. Jie itin populiarūs Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Ausralijoje, Rusijoje. Į juos susirenka tūkstančiai žmonių. Pernykščiame Londono veganų festivalyje apsilankiusi mergina prisiminė, jog lankytojų buvo tiek daug, jog norint patekti į vidų teko daugiau nei valandą stovėti eilėje. Nemažai veganų renginių organizuojama ir kaimyninėse Lenkijoje bei Estijoje. Pasak V.Viteikaitės, organizuoti renginį paskatino noras į vieną vietą suburti veganiškus bei veganams draugiškus verslus. Atrinkdama mugės dalyvius didžiausią dėmesį ji kreipė į nedideles, iš vietinių žaliavų gaminančias įmones. „Nesitikėjau, kad susidomėjimas bus toks didelis. Šiuo metu jau yra užimtos beveik visos prekybos vietos“, – sakė pašnekovė. „Vegfest LT“ dalyvaus beveik pusšimtis įmonių. Renginio lankytojai galės paragauti iš augalų pagamintų kumpių, dešrelių, pieno pakaitalų, veganiškų sūrių, varškės sūrelių, ledų, paskanauti be kiaušinių, grietinės ir sviesto iškeptų keksiukų, įsigyti įvairių ekologiškų produktų, veganiškų receptų knygų, be odos ir vilnos pagamintų drabužių, rankinių ir avalynės, marškinėlių su veganiškais užrašais bei kitos atributikos. Renginyje staliukus turės ir kelios gyvūnų teisių organizacijos – jų nariai nemokamai konsultuos visus besidominčius augaline mityba bei veganizmu. Mugės metu taip pat bus skaitomos paskaitos, surengta maisto gaminimo pamoka. Veganišką gyvenimo būdą žmonės renkasi, nes jis sveikesnis, pigesnis, ne toks žalingas aplinkai. Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių, medaus, atsisako kailių ir odos dirbinių, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. „Vegfest LT“ mugė vyks rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ nuo 10 iki 16 val. Įėjimas į renginį nemokamas. Vegfest mugėje rasite ir GGI "Atsakingos kosmetikos" stendą Šaltinis: skonis.lrytas.lt

Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2015 metus nuveiktus GGI darbus. GGI Veiklos ataskaita 2015

Gyvūnų mylėtojai Vilkaviškyje įgyvendina naujovę: jų dėka trys maitinimo įstaigos jau sutinka priimti klientus su augintiniais (Vilkaviškyje esanti kavinė „Pegasas“, valgyklėlė „Suvalkietiška virtuvė“ ir prie Paežerių dvaro įsikūręs „Aukso ragas“). Nuvykę į kai kurias didžiųjų Lietuvos miestų maitinimo įstaigas, barus, viešbučius ant durų galite pastebėti lipdukus su užrašu „Draugiški gyvūnams“. Šie lipdukai ant įvairių įstaigų durų atsirado ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto dėka. Tokie ženkliukai su keturkojo pėdele reiškia, kad į šias kavines, barus ar kitas įstaigas galite drąsiai žengti drauge su savo augintiniu ir nebūsite išvyti. Tokių vietų Lietuvoje vis daugėja. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Druskininkai, Panevėžys, Nida, Palanga – tai miestai, kuriuose galite rasti jau beveik 700 gyvūnams draugiškų vietų. Didžiąją jų dalį sudaro apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, tačiau yra ir daugiau nei pora šimtų maitinimo įstaigų. Lipdukais „Draugiški gyvūnams“ pažymėtos vietos įtrauktos ir į interaktyvų žemėlapį, kurį galima rasti interneto puslapyje draugiskigyvunams.lt Šiuo metu maitinimo įstaigų, į kurias galima užsukti kartu su savo keturkoju, atsirado ir Vilkaviškyje bei greta jo. – Pagalvojau, kad būtų gražu, jei ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Vilkaviškyje atsirastų vietų, kur žmonės galėtų užsukti, pavyzdžiui, papietauti su savo augintiniu. Ir labai smagu, kad tokių kavinių savininkų jau atsirado, – pasakojo Aistė Katolikaitė, šiuo metu studijuojanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje ir, be abejo, labai mylinti gyvūnus. Aistė yra savanorė, priklauso „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ organizacijai. Šios organizacijos pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmes, o šalinti priežastis, t. y. užkirsti kelią atsirasti beglobiams gyvūnams. – Mūsų organizacija įsikūrusi Vilniuje, bet savanoriai dirba visoje Lietuvoje. Turime įvairių projektų, susijusių su gyvūnais, užsiimame švietėjiška veikla. Aš studijuoju Kaune, tad prisijungiau prie šio miesto komandos. Bet kadangi pati esu iš Vilkaviškio, noriu kažką gero padaryti ir savo mieste, – kalbėjo mergina. A. Katolikaitė pasakojo, kad grįžusi į gimtinę užsuko į kelias kavines ir tiesiog pasikalbėjo su jų savininkais. Studentė paaiškino situaciją, supažindino įstaigų šeimininkus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išleistu įsakymu „Dėl augintinių laikymo viešojo maitinimo įmonėse“. – Draugiškų gyvūnams kavinių personalas neprivalo nieko daryti papildomai, augintinių savininkai negali reikalauti, kad jų keturkojams būtų paruošta pašaro. Bet jie gali ateiti su gyvūnu, ramiai pasėdėti kavinėje, netgi atsinešti dubenėlį karštą dieną pagirdyti savo augintinį. Žinoma, šis turi būti neagresyvus, nekelti grėsmės aplinkiniams, – dėstė savanorė. Visos trys įstaigos, Aistės teigimu, bus įtrauktos į jau minėtą žemėlapį, kad žmonės žinotų apie galimybę ten užsukti su savo augintiniais. Pakalbinti visų trijų maitinimo įstaigų savininkai patvirtino, kad sutiko prisidėti prie gyvūnų mylėtojų iniciatyvos. „Suvalkietiškos virtuvės“ savininkė Vilma Blažaitienė teigė labiausiai dvejojusi dėl to, kad nebūtų pažeistos higienos normos. Tačiau dvejonės išgaravo, kai susipažino su VMVT išleistu įsakymu. Vis dėlto moteris sakė abejojanti, ar jos valgyklėlė sulauks daug tokių uodeguotų svečių: mat įstaiga dirba pietų metu ir čia žmonės dažniausiai užsuka tiesiai iš darbo, taigi – ir be augintinių. „Pegaso“ kavinės savininkė Teisutė Čiapienė teigė, jog jų maitinimo įstaigoje keturkojai bus priimami tik šiltuoju sezonu ir tik lauke. – Ir tiktai tuo atveju, jei draugiškas pats gyvūnas – tuomet ir mes jam būsime draugiški. Jei šeima važiuoja pro šalį ir vežasi ramų, gerą šunį, kuris negąsdins klientų, – tegu ir būna tas augintinis šalia savo šeimininkų. Žinoma, tik nereikia jo sodinti ant kėdės ir šerti iš lėkščių, – kalbėjo T. Čiapienė. Tuo tarpu kavinės-baro „Aukso ragas“ savininkas Zenius Savickas tvirtino, kad prie šeimininko kėdės kavinėje tupintis augintinis jam jokia naujiena. – Pas mus tokių atvejų būna retai, bet tai – senas „reikalas“, pasitaiko kasmet. Dažniausiai žmonės su šuneliais užsuka vasarą: atvažiuoja apžiūrėti dvaro ir užeina – tai negi išvysi. Štai visai neseniai turėjome svečiuose tokį nemažą šuniuką. Daugiausia žmonės su savo augintiniais atsisėda prie staliukų lauke, nors būna, kad su mažu šuneliu užsuka ir į vidų, – pasakojo šeimininkas. Z. Savickas tvirtino, jog nė karto dėl keturkojų nėra kilę jokių problemų. O jei savininkas pageidauja, kavinės personalas atneša gyvūnui į vienkartinį indą įpylęs vandens: juk vasarą karštis kamuoja ne tik žmones. Šaltinis: santaka.info

Vykdydami GGI projektą „Elkis atsakingai, moksleivi“ šiandien aplankėme Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus. Nuostabus laikas su smalsiais, aktyviais ir be galo mielais vaikais. Pamokėlėje dalyvavo 22 vaikučiai. Valandą laiko bendravome jaukioje klasėje, o vėliau beveik valandą smagiai praleidome lauke su Kaniterapinės pagalbos centro narėmis Agneta ir Vaida, bei jų augintiniais bulterjerų veislės Čarliu ir mišrūne Nova. Pamokėlės metų visi kartu išsiaiškinome, kaip reikia elgtis su gyvūnais, ką reikia daryti, jei šuo užpuola, kaip reikia prieiti prie nepažįstamo šuns, kodėl negalima šuniuko ar kito gyvūno išmesti į gatvę, kodėl geriau pasiimti šunį iš prieglaudos, nei pirkti. Taip pat diskutavome apie medžioklę ir vieningai nusprendėme, kad medžioti reikia su fotoaparatu, o žudyti gyvūnus yra blogai. Žaidėme žaidimą „Kas žino?“, kurio metu vaikai aktyviai spėliojo, kas yra didžiausias gyvūnas Lietuvoje ir Žemėje, kuris gyvūnas yra pats greičiausias. Lauke visi galėjo paglostyti šunis, tuomet stebėjome kelis Novos triukus, bet daugiausiai džiaugsmo tikriausiai vaikams suteikė Čarlio ir Novos vedžiojimas.

Važiuoja GGI komanda beveik vidurnaktį iš arklių, kalba kad dar reikia prisėsti prie darbų ir spėt pamiegot, kai ant Minsko žiedo iššoka po ratais mažutis katukas. Tveria eismą (ir iš kur ten tos mašinos?) skersai, šoka lauk, katinukas bėga. Landžioja po mašinom visai šalia kelio, blaškosi. Galvojam, ką daryt. Sustoja geras Žmogus, jaunuolis toks fainas, sako matau su avariniu stovit, gal padėt :) Bagažinėje turim drugelių gaudymo tinklą (nes gi gelbėjom paukštį aną kartą). Visi žiūri į mus kaip į nenormalius. Paviliojam katinuką konservais, kol geras Žmogus saugo, kad nebėgtų į gatvę - čiumpam su tinklais. Ieškom, kur jį padėt. FB atsiranda gerų žmonių, kas pasidalina skubia žinia ir taip atrandame laikiną globą. Iš pradžių iš strioko purškęs katinukas glostomas nusiramina, pavalgo, tada susigūžęs stebi didelius žmones. Panašu, iki 2 mėn berniukas. Jam prasidėjo naujas gyvenimas. Jei kas norėtumėte suteikti jam nuolatinius namus - rašykite FB arba skambinkite Beatričei 861603366. Kiti - PASIDALINKITE namų paieška su draugais. Katinukui reikėjo pradinio inventoriaus, maisto, kraiko, vešime pas veterinarą apžiūrai, bus daromi skiepai, ženklinamas. Pradžiai reikės bent 30 eur. Paremti galite banko pavedimu, rašydami Drugeliui, arba per Paypal sistemą www.ggi.lt/parama Pavadinimas: VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Juridinio asmens kodas: 302842427 A/S: LT77 7300 0101 3323 1565 (Swedbank)  

Norime padėkoti visiems, prisidėjusiems prie Pupytės Ugnės (Grąžtų katytės) gelbėjimo operacijos. Viso buvo surinkta 54 EUR, AČIŪ Jolantai L., Andriui C., Romai G. bei Vilijai M. Šios aukos pakako padengti visoms išlaidoms ir dar šiek tiek liko. Katytė Ugnė - tikra laukinukė, ji niekada neprpras prie žmogaus. Todėl tam, kad jos netraumuoti - šiomis dienomis paleisime ją atgal, į jai įprastą aplinką. Daugiau apie Pupytę Ugnę: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1047099405383778.1073741902.356682827758776&type=3

Mes truputį išprotėję ir čia užsiimam įdomiais ir gerais dalykais - prisijunk!    Rašyk: savanoriai@ggi.lt

Gavome anoniminį iškvietimą, kad Maišiagaloje vaikšto šuo su nutrūkusia ir į kaklą įaugusia grandine. Išvykome gelbėti. Šuo ne tik džiugiai pasitiko žmogų, noriai lipo į automobilį, bet važiuojant taip žiūrėjo per langą ir bučiavo savanorius, kad esame tikri - jis supranta, kaip jam pasisekė. Dabar Džinas (taip jį pavadinome) jau TOTO klinikoje, kur greitu metu sužinosime aiškesnę diagnozę. Tuo tarpu žinome, kokiu adresu šuo buvo paliktas miriop prie negyvenamo namo ir sieksime, kad atsakingi asmenys būtų nubausti. Prisidėti galite: 1. padėdami apmokėti kuro, gydymo, maisto ir kitas išlaidas. Galite paramą pervesti į Swedbank arba pasinaudoti PayPal sistema: www.ggi.lt/parama Pavadinimas: VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Juridinio asmens kodas: 302842427 A/S: LT77 7300 0101 3323 1565 (Swedbank) Banko kodas: 73000 2. suteikdami šiam mieliakui kol kas laikiną globą, o vėliau ir nuolatinius namus, kai būsime tikri, kad jis negrįš ten, kur buvo. O to mes tikrai neleisime. Trečia diena. Šiek tiek lengviau galime atsikvėpti, ramiai atsisėsti ir papildyti informaciją. Džinas dabar veterinarijos klinikos stacionare, kur jį du kartus per dieną lanko savanoriai. Jis labai džiaugiasi juos matydamas, mėgsta vaikščioti lauke. Daug geria, nes labai kudlotas ir kaltūnuotas - tai tvarkysime, kai jis kiek pasveiks, reikės trumpai kirpti ir atauginti plaukus. Vyrukas yra kantus, leidžiasi valyti žaizdas, nors ir skauda labai. Čia steriliai pabus dar kelias dienas ar savaitę laiko, priklausomai nuo to, kaip greitai apgis žaizdos. Po to keliaus arba į prieglaudą, arba į laikiną globą, jei tik ją rasime :) Ačiū El. parduotuvė www.dogis.lt už petnešas ir pavadį su didele nuolaida, VšĮ „Dogspotas“ už tarpininkavimą, YZIpet už paaukotą maistelį, Veterinarijos Klinika Vaidos už priėmimą, kai tikrai nebeturėjome, kur eiti, Monika Mužaitė už reaktyvinę pagalbą informacijos sklaida, Juozas Blinstrubis už paskolintą narvą ir maistelį. Dėkojame prisidėjusiems finansiškai: Indrei A., Jonitai D., Simonai J., Astai M., Teresai T., Indrei G., Mantui M., Agnietei D., Daivai A., Editai Lolitai Š., Virginijai K., Valerijai K., Rūtai G., Ievai G., Inetai Č. Ingridai Ž., Alai D., Inesai T., Rasai V., Genovaitei G., Gražinai N., Daliai S., Ritai P., Eglei D., Vilijai K., Gretai B. Viso paromos surinkta: 456.5 EUR Taip pat šiuo "Džino" laikotarpiu gavome paramos per Paypal, be mokėjimo paskirties. Tad atskiros PADĖKOS Rutai S., Girmai A., Jovitai J., Astai S., Agnei V., Egidijui M., Animalplanetnanny. Tikimės, kad jos užteks ir reabiliataciniam gydymui, ir šiek tiek vėliau kailio kaltūnų tvarkymui, kastracijai, skiepams, kitoms išlaidoms. Jau apmokėjome petnešas, pavadį, TOTO klinikos sąskaitą, savanorių kuro išlaidas. Jūs nerealūs! :) Atskiru įrašu apie paskutinius įvykius jau buvo dalintasi, tačiau informacija taip pat dalinamės ir toliau pildome tiesiai čia. Ketvirtadienį Džinas, uždėjus antsnukį žaizdų patepimui vaistais, reagavo priešiškai, muistėsi, sunkiai kvėpavo. Be antsnukio reagavo normaliai. Deja, savanoris nutarė, kad šuo bus ramesnis be antsnukio, pasitikėjo šunimi, todėl jį nuėmė (veterinarijos gydytojai su šiuo sprendimu neturi nieko bendro), ko pasekoje įvyko konfliktas ir šuo apkandžiojo savanorį. Savanoris su keliomis žaizdomis buvo nuvežtas į ligoninę, kur buvo sutvarkytos žaizdos ir išleistas gydytis namo. Šiuo metu Džinas yra Grindoje privalomam stebėjimui (esame dėkingi už jų pagalbą vidury nakties, kadangi kiti žmonės prie šuns prieiti negalėjo). Konsultavomės su daug specialistų ir nutarėme, kad migdymas nėra išeitis. Kitą savaitę šuo bus perkeltas į Kauną, kur su juo sistemingai dirbs specialistai ir po ilgesnio laiko galės pasakyti, kokia yra šio šuns psichologinė būklė, ar jis yra linkęs į agresiją, kokių veiksmų turi būti imamasi ir koks yra tolimesnis likimas. Mes tikimės, kad viskas bus gerai :) 2016-06-08: Naujausios naujienos dėl Džino: Rytoj jį pasiimsime ir perkelsime į Kauną. Išsamiau - jau greit. Pridedame keletą nuotraukų iš Džino perkėlimo iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba į Kauno VšĮ Penkta koja. Labai labai ačiū Šuniukų Fėja, Grėtei, jų pagalbininkams ir Grindos darbuotojams už kantrybę su šuniu, Penktos kojos komandai, kad priima jį pas save. Kol kas pranešame, kad viskas pavyko, šuo jau važiuoja. Džiaugiamės, kad žaizda stipriai apgijo. Lauksime platesnės nuomonės apie šuns elgesį iš dresuotojos Skaistės (Šuniukų fėjos), Penktos kojos komandos ir savaitgalį apsilankysiančios dresuotojos Ugne Nedzin, kuri sutiko porą kartų per savaitę užsiimti šuniu. Ypač aktualu žinoti, kaip šuo reaguoja į prieglaudos aplinką, gyvūnus, žmones, tuomet bus galima numatyti tolimesnį planą.  

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gavo skubų iškvietimą: Vilniuje, ant pradėto griauti buvusio Grąžtų gamyklos pastato stogo jau kelinta diena blaškosi katė. Kadangi ant aukšto pastato stogo nebebuvo palikta jokia galimybė patekti – gelbėjimo operacija, pasitelkus gaisrininkų pagalbą, truko net dvi dienas.  Lietuvos sostinės Birželio 23-iosios gatvėje yra pradėti buvusios Grąžtų gamyklos griovimo darbai. Nugriovus dalį pastato buvo pašalinta bet kokia galimybė patekti ant stogo. Šis, rodos, eilinis įvykis mieste, tapo lemtingu nelaimėlei katytei, kuriai nebebuvo galimybės savarankiškai pasiekti žemę. Liudininkų teigimu, ši tūnojo ten, be vandens ir maisto, visą savaitę. Tiesa, gelbėti buvo bandoma ją jau kelis sykius, tačiau vis nepavykdavo – tai pritrūkdavo priemonių, tai kompetencijos. Trečiadieno vakarą, išsiaiškinę susidariusią situaciją, katytės gelbėjimo operaciją pradėjome mes.  Netikėta problema  Kad ir kaip puikiai nusiteikę ir pasitikintys savo jėgomis vykome pagal iškvietimą, netikėta problema stipriai suneramino. Kadangi šiuo metu neturime savo nuosavos kačių gaudyklės – ją paprastai skolinamės. Daugiau nei valandą nuolat skambinom į įvairias prieglaudas, sukome ratus po miestą, nes buvome siunčiami iš vienos vietos į kitą. Galiausiai, beveik netekę vilties, sutarę dėl milijono sąlygų ir padėję parašus, gaudymui skirtą narvelį pasiskolinome iš Vilniaus beglobių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Atvykę į įvykio vietą ir pamatę, kad katė gailiai žvalgosi žemyn nuo siaurutės keturaukščio namo aukščio pastato atbrailos supratome, kad ši valanda galėjo būti lemtinga. Akivaizdu – į išskirtinius iškvietimus vykstančiai organizacijai tokia gaudyklė - būtina. Šiuo metu ją galima įsigyti už 60 EUR. Ji pagreitintų mūsų darbą ir padėtų gelbėti gyvybes. Jei esate neabejingi Lietuvos gyvūnų gerovei – paaukokite šios priemonės įsigijimui. Informaciją kaip tai padaryti rasite straipsnio apačioje.  Į pagalbą – Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba  Atvykę užvertėme galvas – prieš akis stovėjo milžiniška pastato dalis - priešais buvęs 4 aukštų gyvenamasis namas buvo vos vos žemesnis. Supratome, kad mūsų visų nelaimei, nei katinai skraido, nei mes mokam sienom laipioti. Taigi teko kviestis į pagalbą ugniagesius. Praėjus vos kelioms minutėms po skambučio išgirdome kaukiant sirenas – vyrukai skubėjo pas mus. Prasidėjo dešimtis smalsių gyventojų laukan išginusi katytės gelbėjimo operacija. Gaudyklėje padėjome tuno ir gaisrininkas ją užkėlė ant stogo, į tą vietą, kur iš viršaus į mus žvelgė liūdnos murklės akys. Nusileidę nutarėme tyliai laukti 15 minučių. Vylėmės, kad alkis gana greitai privilios ją prie maisto. Tačiau garsų ir veiksmo pabaidyta katė per tiek laiko nė neprisiartino. Bendru sutarimu nusprendėme gaudyklę su tunu palikti iki ryto ir 6:45 su gaisrininkais susitikti toje pačioje vietoje.  Atomazga  Ryte atvykę į vietą ir sulaukę ugniagesių viltingai žiūrėjome į jų kylančias kopėčias. Jau iš viršaus, artėdamas prie stogo atbrailos, gaisrininkas atsisuko ir šypsodamasis linktelėjo: TURIM! Tas laukimo džiaugsmas truko amžinybę, bet kačiukė pasiekė žemę.  Būklė  Grąžtų gamyklos katinas – patelė. Iš pirmo žvilgsnio katytė sveika, tačiau laukinė ir žmonių prisileisti nenori. Šiuo metu ji sterilizuota, paskiepyta nuo pasiutligės ir išvežta 5 parų stebėjimui į „Minivet“ veterinarijos gydyklą Pilaitėje. Per tą laiką bandysime jaukintis ir jei pavyks – ieškosime šeimininkų. REIKALINGA JŪSŲ PAGALBA  Katytės gelbėjimo operacija, deja, nėra nemokama. Už transportavimą  - 20 EUR, nakvynė ir priežiūra veterinarijos gydykloje – dar 20 – 25 EUR. Jei paaiškės, kad turi sveikatos problemų ir reikia gydyt – kaštai dar didės. Todėl labai prašome nelikti abejingais.  Taip pat labai prašome padėti mums įsigyti gaudyklę, nes be jos mes, kaip be rankų. Organizacijos veiklą galite paremti aukodami pavedimu arba per PayPal sistemą Pavadinimas: VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Juridinio asmens kodas: 302842427 A/S: LT77 7300 0101 3323 1565 (Swedbank) Banko kodas: 73000 SWIFT/BIC: HABALT22 Norėdami auką skirti katinuko gelbėjimo operacijai, mokėjimo paskirtyje rašykite „Grąžtų katytei“. Norėdami padėti įsigyti gaudyklę, mokėjimo paskirtį nurodykite „Gaudyklei“. Dėkojame Jums už Jūsų gerumą.  

Kaip žinia, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad visi šunys, katės ir šeškai (gyvūnai augintiniai) privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Gyvūnų augintinių registrą tvarko VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC). Šis centras ir tapo EuroPetNet nariu, taip prisijungdamas prie bendros europinės gyvūnų augintinių duomenų bazės. Kaip informavo ŽŪIKVC Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus vadovas Rolandas Mikaliūnas, įstoję į šią organizaciją prisiėmėme ir tam tikrų įsipareigojimų. „Privalome sukurti Gyvūnų augintinių registro tinklalapį anglų kalba, kad jis būtų prieinamas visoms Europos šalims. Nuolat pasipildančius registro duomenis kas savaitę turime teikti šiai organizacijai, taip pat turime mokėti stojimo ir nario mokestį, nes EuroPetNet yra ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, išsilaikanti iš narių mokesčių. Dar vienas įsipareigojimas – kasmet registruoti ne mažiau kaip 2 tūkst. augintinių“, – paaiškino R. Mikaliūnas. Skyriaus vadovas taip pat pažymėjo, jog prisijungimas prie bendro registro labai palengvina gyvūnų augintinių šeimininkų gyvenimą, nes nuo šiol jie be trukdžių gali vežti augintinius į kitas šalis dalyvauti parodose, juos parduoti ar tiesiog su jais keliauti.  Pasienio tarnybos per bendrą EuroPetNet duomenų bazę be vargo suranda kiekvieną augintinį. Kiekvieną pasimetusį augintinį, ar tai atsitiktų namuose ar svečioje šalyje, galima lengvai surasti ir grąžinti šeimininkui. Pasak R. Mikaliūno, Lietuvoje iki šiol yra registruota apie 15 tūkst. šunų, kačių ir šeškų. Manoma, kad iš viso šalyje laikoma apie 0,5 mln. augintinių. EuroPetNet duomenų bazėje šiuo metu jų yra registruota apie 75 mln. Šaltinis: zum.lrv.lt

Ar jūsų augintinis, paliktas vienas, „paragauja“ batų, knygų, baldų? Ar jūsų keturkojis, paliktas vienas, mėgsta „dainuoti“? Ar gatvėje jūsų šuo „pykstasi“ su kitais šunimis? Šunų augintojai teigia, kad tai, ką šuo išmoko per pirmus gyvenimo metus, jis mokės visą gyvenimą. Jeigu tuo metu pritrūko laiko arba žinių, tikėtina, kad kiekvieną dieną susiduriate su tomis pačiomis nemaloniomis situacijomis. Auklėjimo stoka priveda prie įsisenėjusių problemų, trukdo džiaugtis santykiu su gyvūnu, sukelia papildomų problemų ir nuostolių. Kartais tai tampa net šuns agresijos priežastimi, tad dresūra – būtina. Gyvūnų ėdalo kompanija „Purina“ kartu su „Smart Dog“ šunų dresūros mokyklos instruktoriumi Karoliu Grigaliūnu kviečia vilniečius į nemokamas šunų dresūros pamokas, kurios vyks prie Baltojo tilto nuo gegužės 29 dienos. Pamokos po atviru dangumi vyks kiekvieną birželio sekmadienį nuo 11 iki 13 valandos. Pirmoji pamokos dalis (1,5 valandos) bus skirta bendrajai dresūrai, įvairioms šunų elgsenos temoms. Likęs pamokos laikas bus skirtas individualioms problemoms aptarti. Pamokų metu gautas žinias šeimininkai galės lengvai pritaikyti praktikoje ir koreguoti net vyresnių šunų įpročius. Šunų auklėjimas ir elgesio koregavimas neatsiejamas nuo jų motyvavimo. Nemokamų dresūros pamokų metu naudosime naujuosius „Friskies PicNic“ šunų užkandžius. Dresūros pamokų grafikas: Gegužės 29 d. (sekmadienis) – 13–15 val. Birželio 5 d. (sekmadienis) – 11–13 val. Birželio 12 d. (sekmadienis) – 11–13 val. Birželio 19 d. (sekmadienis) – 11–13 val. Birželio 16 d. (sekmadienis) – 11–13 val. Šaltinis: delfi.lt

Būkite atsargūs! Nepakliūkite į nelegalius gyvūnų viešbučius. Juose standartai dažniausiai neatitinka gyvūnų gerovės, o jei kas (ginkdie!) nutiks - savo tiesą teisiškai įrodyti bus praktiškai neįmanoma. Apie tai, TV3 žiniose: