Naujienos

Informacija paruošta Eglės Biskytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @jdfink Nagų šalinimas – skausminga katės kasdienybė dėl materialinės šeimininkų gerovės Sudraskyti baldai, suplėšytos užuolaidos ir subraižytos namiškių rankos – su tokiomis problemomis susiduria ne vienas katės savininkas. Siekdami išsaugoti savo turtą šių gyvūnų augintojai kartais griebiasi itin drastiškų priemonių, viena iš jų – nagų šalinimas. Nors ši procedūra iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip greitas ir nepavojingas sprendimo būdas, jis gali turėti labai sunkių pasekmių jūsų mylimam augintiniui. Nagų šalinimas. Kas tai? Nagų šalinimas, tai procedūra, kuri yra atliekama chirurginiu būdu. Ši operacija yra kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos metu yra pašalinami ne tik nagai, bet ir tretieji letenų pirštakauliai. Skirtingai nei žmogaus, katės pirštakauliuose yra nagų augimo plokštelės, iš kurių pradeda augti nagas. Operacijos metu kartu su pirštakauliais taip pat nupjaunami raiščiai ir kraujagyslės, tad šios procedūros negalima vadinti tiesiog nagų šalinimu, tai – galūnių amputacija. Nors objektyviai vertinti kačių jaučiamą skausmo lygį yra gana sunku, nes šie gyvūnai santykinai subtiliai išreiškia skausmą, Amerikos veterinarinės medicinos asociacijos teigimu, nagų šalinimas yra gana skausminga procedūra.  Kodėl katės drasko? Draskymas – įgimtas reiškinys, kuris yra būtinas katės gyvenime. Tai natūralus procesas, kurio metu jos ne tik pašalina nagų nuolupas ir mankština raumenis, bet ir pažymi savo teritoriją, o tai itin svarbu kačių socializacijai. Draskymas patenkina ne tik fizinius, tačiau ir psichologinius gyvūno poreikius. Nagai yra pagrindinė kačių medžioklės bei gynybos priemonė, kuri operacijos metu yra panaikinama, visgi instinktas draskyti išlieka. Toks pokytis gali paveikti ne tik fizinius gebėjimus, bet ir psichologinę gyvūno būseną. Pakitęs charakteris Nemažai šeimininkų pastebi po operacijos pakitusį katės elgesį. Duomenys atskleidžia, kad kačių, kurioms buvo pašalinti nagai, audiniuose randamas didesnis kortizolio kiekis, nei tų, kurioms nagai nebuvo šalinti. Padidėjęs šio hormono kiekis rodo, kad organizmas patiria lėtinį stresą, o tai vyksta todėl, kad katės pasąmonėje yra iššaukiamas nesaugumo jausmas. Gyvūnas jaučiasi tarsi įspraustas į kampą, todėl gali tapti agresyvesnis ir pradėti bandyti gintis kitais būdais, pavyzdžiui dantimis, kas yra žymiai pavojingiau nei įbrėžimas nagais. Kitas neigiamas operacijos padarinys – entuziazmo, noro socializuotis su žmonėmis ir kitais gyvūnais praradimas. Dėl patiriamo skausmo gyvūnai gali tapti vangūs, nebeturėti ūpo žaisti ir bėgioti. Juos gali kankinti nuolatinis liūdesys arba netgi depresija. Fiziniai negalavimai Kalbant apie fizinius negalavimus reikia nepamiršti, kad operacijos metu gyvūnai yra veikiami narkozės, kuri bet kokiu atveju yra žalinga jų sveikatai. Išgyvenus procedūrą laukia pooperacinis laikotarpis, kurio metu gali kilti rimtų komplikacijų. JAV duomenimis komplikacijų dažnis gali išaugti net iki 50 %. Dažniausiai tai pasireiškia kraujavimu, taip pat pasitaiko žaizdos dehiscencija (atsivėrimas), distalinė galūnių išemija ar netgi trumpalaikis paralyžius. Net jei operacija praeina sklandžiai ir nėra susiduriama su komplikacijomis, tai dar nereiškia, kad gyvūnas nekentės vėliau. Kadangi šalinant nagus pašalinama ir dalis kaulo, pasikeičia katės anatomija. Ji gali pradėti šlubuoti, gali atsirasti ilgalaikiai nugaros skausmai ir noras kramtyti letenėles.  Nemaža dalis kačių augintojų pastebėjo, jog po operacijos gyvūnai vengia naudotis kraiko dėžute ir gamtinius reikalus mieliau atlieka ant minkštesnio pagrindo (kilimo, lovos ar pagalvės). Taip yra dėl to, kad pašalinus nagus ir dalį pirštakaulio kačių letenėlės tampa jautresnės, todėl joms tampa per daug skausminga kasinėti kraiką. „The Paw Project“ Tai JAV egzistuojanti organizacija, supažindinanti kačių augintojus su skausmingais nagų šalinimo padariniais (mat dalyje valstijų ši praktika vis dar yra nedraudžiama). „The Paw Project“ komanda jau beveik du dešimtmečius dirba tam, kad užtikrintų naminių ir egzotinių kačių gerovę. 2013 m. organizacijos įkūrėja ir vadovė veterinarė dr. Jennifer Conrad sukūrė to paties pavadinimo dokumentinį filmą. Jame fiksuojamas egzotinių kačių, naudojamų Holivudo filmuose, gyvenimas ir jų kančios po nagų šalinimo operacijos. „Katės yra mūsų draugai, mūsų šeimos nariai, tad kodėl mums neatskleidžiama kokia pavojinga ir nehumaniška yra ši procedūra?“ – klausia J. Conrad. Lietuvoje uždrausta Nors Jungtinių Amerikos Valstijų veterinarai vis dar kovoja dėl šios procedūros uždraudimo visoje šalyje, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos sąjungos šalių, šis draudimas jau seniai įteisintas. Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ketvirto straipsnio devintas punktas nurodo: „Veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos“, laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir už tokius veiksmus yra baudžiama. Nepaisant to, šalyje vis dar atsiranda žmonių, kurie siekdami išsaugoti materialinį turtą ryžtasi nusižengti šiam įstatymui ir pasmerkia savo augintinį didelėms kančioms. Ką daryti? Ir visgi, ką daryti jei katinas nesiliauja draskęs jūsų baldų? Yra du būdai, padėsiantys apsaugoti jūsų turtą.  Dresavimas – puikus būdas mokyti gyvūną gražiai elgtis. Rekomenduojama rinktis katei patrauklias draskykles, kurios būtų lengvai pasiekiamos. Treniruotėms naudoti pozityvius metodus (gardėsiai, švelnus balso tonas ir kt.), drausminimams – nuotolinį baudimą (purškiamą buteliuką, užpildytą vandeniu, barškučius ar feromonų purškimus).  Nagų kirpimas – šis būdas gali ženkliai sumažinti augintinių padaromą žalą baldams ir rankoms. Geriausia nagus kirpti kas savaitę, siekiant išlaikyti jų optimalų ilgį.

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @vaun0815 Ką reikia žinoti apie dekoratyvinių žiurkių auginimą? Sakoma, jog žiurkės yra pačios protingiausios graužikų pasaulyje. Jos yra švelnaus charakterio, prieraišios bei socialios, reaguoja į vardą, įvairius kvapus ir puikiai prisimena smulkmenas. Daugelis renkasi auginti šiuos gyvūnėlius, nes jų priežiūra nėra reikalaujanti daug laiko ir pastangų, tačiau pieš įsigyjant ar neseniai įsigijus šiuos naujus namų gyventojus, verta žinoti pagrindines taisykles apie jų priežiūrą.  Dekoratyvinės žiurkės Dekoratyvinės žiurkės yra socialūs gyvūnai, todėl jas auginti rekomenduojama po kelias. Norint išvengti dauginimosi, patartina laikyti tos pačios lyties žiurkes. Svarbu gyvūnus supažindinti 5-9 savaites prieš jiems subręstant, tokiu būdu išvengiama agresyvumo. Į susiformavusią grupę nepatartina priimti naują subrendusią žiurkę, šios lengviau priima jaunikles. Žiurkės yra smalsios ir judrios, gali iššokti į 50-80 cm aukštį, bėgti 8-10 km/val greičiu. Tiesa, didžiausias jų aktyvumas pasireiškia naktį ir anksti ryte.  Įsigijimas Norint įsigyti dekoratyvinę žiurkę, verta atkreipti dėmesį į įsigijimo vietą. Naminių gyvūnėlių parduotuvės, kuriose taip pat prekiaujama maistu ir kitomis reikiamomis priemonėmis augintiniams, gali būti geras pasirinkimas tik tuomet, kai esame užtikrinti, jog gyvūnai yra laikomi pagal atitinkamas sąlygas būtent specifiniam augintiniui. Perkant žiurkę iš tokios parduotuvės turime būti užtikrinti, jog jos yra ne tik laikomos švariuose narvuose, bet ir kaip dažnai jie yra keičiami, kuo žiurkės maitinamos, kokia jų istorija. Patinai ir patelės turi būti laikomos atskiruose narvuose.  Kitas įsigijimo pasirinkimas – veisėjai. Geras veisėjas turi turėti visą reikiamą informaciją apie žiurkių auginimą bei rūpintis jų socializacija nuo ankstyvo amžiaus. Žiurkes taip pat galima išgelbėti iš prieglaudų. Patariama nesirinkti agresyvių gyvūnų (žiurkės nėra natūraliai agresyvios), tai gali lemti kiti veiksniai. Taip pat nepatartina rinktis per daug ramių ir tingių – jos gali turėti tam tikras ligas. Sveika žiurkė visada yra smalsi, judri, turi tvirtą kūną, kailis ir ausys švarios, jų spalva rausva (bet ne raudona ar ruda).  Laikymo sąlygos Kadangi žiurkės yra judrios, joms reikia pakankamai erdvės. Paprastai jos laikomos metaliniuose narvuose, nes kitokias grotas gali pragraužti. Žiurkėms netinka pelės ar žiurkėno narvas, jis būti kuo erdvesnis, ne mažesnis nei 60x30x40cm. Narvo dydis turi priklausyti nuo to, kiek žiurkių planuojate laikyti. Kuo daugiau gyvūnų laikysite, tuo narvas turėtų būti didesnis. Svarbu pasirūpinti žiurkių veikla narvelyje – suteikti joms galimybes laipioti, kopinėti, karstytis. Nepirkite narvo su bėgimo rateliu – jos šios veiklos nemėgsta.  Žiurkių narvą privalu valyti ne mažiau nei vieną kartą per savaitę. Nepatartina naudoti stiprų kvapą turinčias priemones ar naują kraiką pamaišyti su senu. Nesirinkite iškloti žiurkių narvo smulkiu pjuvenų kraiku – jo gali patekti į akis ar kvėpavimo takus. Renkantis medžio drožlių kraiką reikia atsižvelgti, iš ko tiksliai jie pagaminti. Geriausia rinktis lapuočių medžių drožles, pjuvenų granules. Žiurkėms taip pat galima naudoti ir popierinį kraiką. Tokie kraikai yra gaminami iš celiuliozės pluošto, yra visiškai bei minkšti. Narvo taip pat negalima laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir ten, kur yra skersvėjis. Maitinimas Suaugusios žiurkės turėtų būti šeriamos 2 kartus per dieną - ryte ir vakare. Mažos šeriamos 3-4 kartus per dieną. Svarbu atsižvelgti, ką galima ir ko negalima duoti žiurkei. Šis gyvūnas yra visaėdis, todėl šerti reikia ne tik augaliniu maistu. Žiurkėms tinka duoti: morkas, avižas, kviečius, sūrį (sveikiausias yra pagamintas sojos pagrindu), kalafijorus, virtas bulves, rudus ryžius, traškią duoną ar tiesiog specialų mišinį žiurkėms. Šiuos maisto gabalėlius galite paslėpti įvairiose narvo vietose, kad žiurkė jo ieškotų ir būtų aktyvi. Taip pat nedideliais kiekiais galima duoti virtos neriebios mėsos bei žuvies. Svarbiausia tai, jog žiurkės gautų tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės baltymų. Vengti reikia saldaus ir tukinančio maisto, dėl šiū gyvūnų polinkio greitai priaugti svorio. Jokiu būdu negalima duoti šokolado, pupų, gazuotų gėrimų, žalių bulvių, nešviežio ar sugedusio maisto, obuolių sėklų, pelėsinio sūrio. Narve visada turi būti vandens, geriausiai tinka vėsus bei filtruotas.  Sveikata Žiurkės nelaisvėje išgyvena 2-3,5 metų. Jų gyvenimo trukmė priklauso nuo to, ar tinkamai jomis rūpinamasi. Patelės išgyvena ilgiau, jos yra mažesnės, aktyvesnės ir žaismingesnės. Žiurkės turėtų būti išimamos iš narvo bent vieną valandą per dieną. Dažniausiai tarp žiurkių pasitaiko nutukimas, kuris sutrumpina jų gyvenimo trukmę, todėl reikia neabejingai atsižvelgti į žiurkės maistą, nelepinti jos sadumynais, sausainiais, keptu ir riebiu maistu ar tiesiog šerti nuo stalo. Graužikų dantys auga visą gyvenimą, todėl žiurkės dažnai susiduria su priekinių dantų peraugimu, o tai pažeidžia burnos ertmę.  Paprastai, esant šiai problemai, dantis patrumpina veterinaras.  Dažnai pasitaikantis atvejis – navikai: pieno liaukų vėžys, patelėms – šlaplės vėžys. Stresas taip pat gali paveikti žiurkes, jis pasireiškia kraujingomis ašaromis akių kampučiuose, tokiu atveju turite užtikrinti, jog žiurkė jaustųsi rami ir išsiaiškinti streso priežastį. Kvėpavimo takų ligomis šie graužikai serga taip pat gana dažnai. Jas paprastai sukelia bakterija arba virusas. Pirmieji matomi simptomai yra čiaudulys, kvėpavimas virsta švokštimu, burbuliavimu, vystosi bronchitas ar net plaučių uždegimas. Ligą gali sukelti ir kraiko dulkės, todėl jį reikia rinktis atsakingai. Susidūrus su bet kokiais negalavimais, visuomet patartina augintinį parodyti veterinarui. Įdomūs faktai ir protiniai žiurkių sugebėjimai Nors šie graužikai ir negyvena labai ilgai,  jos pasižymi įdomybėmis. Žiurkės yra labai švarios, švaresnės nei katės. Jų uodega suteikia labai gerą laikyseną, kurios dėka  jos gali kopti, ropštis ir visaip kitaip ieškoti nuotykių jas supančioje aplinkoje. Be to, jos gali ir plaukti! Žiurkės jaučia žmogaus nuotaiką, gali jausti įtampą, baimę ir kitas neigiamas žmogaus emocijas, todėl žaisdami su savo augintine, visuomet būkite tikri, jog skleidžiate pozityvią energiją.  Savo žiurkę galite išmokyti įvairių komandų, kurios yra naudingos ir joms pačioms, nes tokiu būdu stimuliuojamas jų protas, gebėjimas orientuotis aplinkoje bei aktyvumas. Užimdami jas įvairia veikla, žaidimais ir galvosūkiais, garantuosite gerą sveikatą. Tokiems mokymams turite išsiaiškinti, ką jūsų žiurkė labiausiai mėgsta valgyti, nes kaip ir žmonės, jos turi skirtingus skonio receptorius. Pasitelkę įvairius skanėstus, galite išmokyti savo žiurkę reaguoti į vardą, atsistoti ant galinių kojų, pakratyti letenėlę, nubėgti nuo jūsų rankos ant peties ir kita. 

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Pastaruosius kelis mėnesius viso pasaulio viena labiausiai aptarinėjamų temų yra koronavirusas (COVID – 19). Pirminis koronaviruso užkrato židinys – Kinijoje, Wuhan mieste esantis turgus. Mokslininkai spėja, kad užkratas išplito nuo tame turguje pardavinėjamų laukinių gyvūnų. Kinijoje vadinamieji „wet markets“ – šviežios mėsos turgūs yra gan populiarūs, mat čia pardavinėjami gyvūnai yra skerdžiami akivaizdoje pirkėjų, kurie ateina nusipirkti šviežios mėsos. Tokie turgūs populiarūs yra ir dėl to, kad juose galima rasti visko: nuo įvairių rūšių gyvačių, šikšnosparnių, paukščių, naminių galvijų iki saugomų ir nykstančių gyvūnų, pavyzdžiui, koalų, skujuočių, krokodilų ir kitų. Nors dėl staiga išplitusio viruso šiuo metu turguose prekiauti laukiniais gyvūnais yra laikinai uždrausta, įvairių šalių aplinkosaugos aktyvistai ragina Kinijos valdžią uždrausti tokią prekybą visam laikui. „Silpnai reguliuojama gyvų gyvūnų prekyba kartu su nelegalia laukinės gyvūnijos prekyba suteikia unikalią galimybę virusams plisti iš vieno organizmo į kitą“, - sakoma laukinės gamtos apsaugos draugijos pranešime. Atitikti bent minimalius higienos reikalavimus tokiose vietose sunku – šalia šviežios skerdienos yra laikomi dar gyvi gyvūnai, kaupiasi jų mėšlas, kartu laikomi ir vaisiai bei daržovės, pilna parazitų, graužikų, apsipirkti ateina tūkstančiai žmonių. Nemaža dalis pirkėjų įsigyti mėsos ateina beveik kasdien, mat neturtingi gyventojai tiesiog neturi šaldytuvų ir šaldiklių, kur galėtų laikyti mėsą ilgesniam laikui.   Ne paslaptis, kad Kinijoje vis dar gyvuoja šimtametės liaudies medicinos tradicijos, kurios skatina pasaulinę prekybą nykstančiomis gyvūnų rūšimis. Vis dar tikima, kad skujuočių žvynai, raganosių ragai, elnių, tigrų įvairios kūno dalys gali būti vaistas nuo įvairių ligų ar nutiesti kelią į ilgaamžiškumą. Pasaulį šiurpina ir kinų kasmetinės maisto šventės, tokios kaip Yulin, kur švenčiantys valgo šunų mėsą. Šio festivalio metu yra žiauriai nukankinama ir suvalgoma virš 10 000 šunų. Nors festivalio organizatoriai ir teisinasi, kad šunys mėsai yra skerdžiami humanišku būdu, o skirtumo tarp jautienos, kiaulienos ir šunienos jie nemato, gyvūnų teisių aktyvistai atskleidžia būdus, kaip šunys yra paruošiami valgymui – verdami tiesiog gyvi, taip neva siekiant pagerinti mėsos skonį. Peticijos ir milijonai parašų iš viso pasaulio stumia Kinijos valdžią visiškai uždrausti panašias šventes, tačiau su giliai įsišaknijusiomis tradicijomis kovoti yra sunku – nors oficialūs draudimai ir galioja, bet prireiks dar daug laiko, kad visiškai nebeliktų panašių praktikų.  Norisi tikėti, kad viruso išplitimas ir žmonių mirtys privers Kinijos bei kitų Pietryčių Azijos valstybių vadovybes aktyviau ir nuosaikiau kovoti su nelegalia gyvūnų prekyba bei jų kankinimu. Kiekvienoje valstybėje turi būti įteisintos griežtos taisyklės ir pareigos su gyvūnais elgtis humaniškai, vengti beprasmiškų jų kančių ir reikalauti kiek galima labiau sumažinti jų patiriamą skausmą skerdyklose, fermose, turguose ir kitose vietose. Šaltiniai:  https://www.bbc.co.uk/news/science-environment-51310786 https://www.businessinsider.com/wuhan-coronavirus-chinese-wet-market-photos-2020-1?r=US&IR=T

Jie vieninteliai pasaulyje, kurie myli Tave labiau nei save. Jie kaip ir mes kasdien susiduria su įvairiausiais iššūkiais - nepriežiūra, žiaurumu, alkiu. Jie kaip ir mes ieško, džiaugiasi, siekia daugiau, nepasiduoda. Jie - mūsų keturkojai. Kartais, jiems reikia pagalbos (kaip ir mums), kuria mes dalinomės 2019 metais neatlygintinai. Norime dalintis daugiau, plačiau ir garsiau, todėl kviečiame Tave prisidėti, skiriant 1,2% GPM. Tai padaryti gali čia: https://ggi.lt/parama/ 2019 metų GGI darbai, kuriuos verta paminėti:- dirbome su 44 gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejų, iš kurių 19 gyvūnų gyvenimo sąlygos buvo pagerintos ir/ar savininkas nubaustas įstatymų numatyta tvarka, 9 nesurinkome įrodymų teisiniams veiksmams pradėti, 8 pranešėjai pradingo darbų eigoje, 8 atvejai persikėlė į 2020 m.;- dėl gyvūnų gerovės konsultavome virš 100 žmonių; - suorganizavome tradicinį renginį „Parodyk augintiniui eglutę“, ko pasekoje prieglaudoms buvo paaukota 1700 kg maisto;- parengėme 53 straipsnius ir atlikome 1 tyrimą gyvūnų gerovės tema,;- pasirodėme 124 kartus žiniasklaidoje gyvūnų gerovės temomis;- „Draugiški Gyvūnams“ projekte pridėjome 221 naują vietą, į kurias žmonės gali ateiti su savo augintiniais;- „neBrisius.lt“ projekte nufotografavome ir papasakojome 219 istorijų, iš kurių 15 apie emigravusius augintinius su savo šeimininkais, 6 apie ypatingų poreikių gyvūnus;- išplatinome virš 20 000 vnt. dalomosios medžiagos gyvūnų gerovės temomis.

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Paukštininkystės pramonėje tikimasi nors ir mažų, bet svarbių pokyčių. Sausio pabaigoje, Prancūzija paskelbė daug vilčių teikiančius planus nuo 2021 metų pabaigos paukštynams uždrausti naikinti vyriškos lyties viščiukus. Prancūzija – ne pirma šalis planuojanti žengti tokį žingsnį. Šių metų pradžioje apie tai oficialiai paskelbė ir Šveicarija. Vyriškos lyties viščiukai nededa kiaušinių ir šioje pramonėje nėra auginami mėsai, todėl didžioji jų dalis yra sunaikinama. Vos pirmąją gyvenimo dieną jie sulaukia negailestingo nuosprendžio – gyvi sumetami į mechaninius smulkintuvus arba uždusinami dujomis. Jau dešimtmetį staigią viščiukų mirtį sukeliantys paplitę naikinimo būdai paukštynuose yra toleruojami ir leidžiami Europos Sąjungos įstatymo. Svarbiausia atsižvelgti tik į tai, kad viščiukas nebūtų vyresnis nei 3 dienos.  Skaičiuojama, kad per metus visame pasaulyje tokiu būdu sunaikinama apytiksliai septyni milijardai viščiukų. Daug gyvūnų teisių organizacijų kritikos sulaukia požiūris į vyriškos lyties viščiukus kaip į nereikalingas atliekas, kurios nejaučia skausmo, baimės, todėl turi būti sunaikinti.  Permainų paukštininkystės pramonėje tikimasi jau ilgai. Nuo 2016-ųjų siekdamos rasti būdus sužinoti dar neišsiritusio viščiuko lytį, Vokietija ir Prancūzija tyrimams investavo 4 milijonus eurų. Alternatyvių sprendimų paieškai ateinančiais metais Prancūzija planuoja skirti papildomus 300 000 eurų ir nors 2017 m. tarptautinėje agroverslo parodoje Vokietija jau buvo pristačiusi viščiukų lyties nustatymo įrenginio prototipą, panašu, kad šis metodas kol kas nepasiteisino.  Prie tyrimų prisideda JAV ir Kanada, šios šalys taip pat tikisi uždrausti išsiritusių viščiukų naikinimą iki šių metų pabaigos, jei bus rastas sprendimas. Technologija infraraudonųjų spindulių pagalba testuotų ką tik padėtą kiaušinį. Vyriškos ir moteriškos lyties viščiukų embrionai turi skirtingą ląstelių pasiskirstymą, todėl įmanoma, kad ateityje lytis bus galima atskirti prieš viščiukams išsiritant. Svarbu, kad technologija būtų komerciškai perspektyvi ir gebėtų patikrinti tūkstančius kiaušinių per valandą. Dėl šiuo metu paukštininkystės pramonei tinkamo metodo neradimo, Prancūzijos vyriausybės planai sulaukia ir kritikos. Gyvūnų teisių organizacijos teigia, kad nors planai yra ambicingi, jiems trūksta apibrėžtumo ir konkretaus veiksmų plano. Iš vyriausybės laukiama ir greito įstatymo priėmimo, apibrėžiančio draudimus. Baiminamasi, kad pokyčių nebus tol, kol mokslininkai išras ir sėkmingai pritaikys lyties atskyrimo technologiją. Abejojantys įsigaliosiančiais draudimais taip pat teigia, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas pagrindinėms problemoms su kuriomis kasdien susiduria paukštininkystės pramonė. Dauguma paukštynuose gyvenančių vištų išgyvena vos kelis metus, o dienas turi leisti ankštuose narvuose be menkiausios galimybės išvysti dienos šviesą. Laisvai laikomų vištų etiketės ant kiaušinių pakuočių ne visada garantuoja būtent tokias vištų laikymo sąlygas. Vis dėlto, Prancūzijos ir kitų šalių žengtas žingsnis yra sveikintinas, nes atkreipia dėmesį į problemą ir suteikia optimizmo, kad netolimoje ateityje realiais veiksmais bus prisidedama prie geresnio ir mažiau kančių sukeliančio rytojaus paukštininkystės pramonėje.

@tsoydottir Tik įžengus į naujuosius 2020 metus, Vilniuje buvo aptiktas konteinerinėje paliktas mažas šuniukas. Jis jau spėjo surasti naujus namus pas vieną iš apsaugos darbuotojų, o nusikaltimą padaręs asmuo jau surastas ir nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Taip pat žiniasklaidoje jau spėjo pagarsėti asmuo, kuris peiliu užpuolė ir nudūrė šunį. Šuns jau nebėra, tačiau vis dar tikimasi, jog nusikaltimą padaręs asmuo bus nubaustas, o šuns šeimininkai pasieks teisybę teisme.  Gyvūnų nepriežiūros atvejai yra skaudi visuomenės tema ne tik visame pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Internete galime rasti begalę nusiskundimų bei gyvūnų nepriežiūros atvejų paviešinimų, kuomet gyvūnais yra netinkamai rūpinimąsi. Susidūrus su gyvūno nepriežiūros atveju kartais žmogus nežino kur kreiptis ir kam tai pranešti, todėl dažnai tokie atvejai būna ignoruojami ir visa atsakomybė paliekama gyvūno šeimininkui, kuris negeba tinkamai rūpintis laikomu augintiniu. Todėl, yra labai svarbu šviesti visuomenę ir skatinti jos neignoruoti tokių ir panašių atvejų. Taip pat kartais žmonės nekreipia didelio dėmesio į gyvūnų nepriežiūrą arba jos tiesiog nepastebi, nes turi per mažai informacijos. Kartais galime išgirsti ir tokius pasiteisinimus, jog gyvūnas nėra žmogus ir kažkokios ypatingos priežiūros jiems nereikia, tačiau toks neempatiškas mąstymas nėra teisingas, nes gyvūnams kaip ir žmonėms reikalingi tie patys poreikiai ir norint tinkamai prižiūrėti savo augintinį yra būtinos žinios.  Gyvename tokiame šimtmetyje, kuomet mūsų poreikiai ir vartotojiškumas yra pirmoje vietoje. Tikriausiai savo aplinkoje kiekvienas turi tokių ar panašių atvejų, kada gyvūnai įsigyjami tik norint patenkinti savo poreikius ir norus. Dažnai maži vaikai prašo tėvų padovanoti jiems kačiuką ar šuniuką, nesuvokdami kiek ir kokios priežiūros reikalaus gyvūnas. Vėliau vaikui gali atsibosti toks gyvas „žaislas“ ir jo priežiūra tiesiog paliekama tėvams arba likimo valiai. Kaimuose dažnai vyrauja senas nusistovėjęs požiūris, jog šuo turi būti pririštas prie būdos ir saugoti namus. Šioje vietoje gyvūnas susiduria su kitais sunkumais – jam reikia judėti, palaikyti normalią fizinę būklę, apie kurią šeimininkai kartais net nesusimąsto.  Gyvūnų nepriežiūra Lietuvoje Lietuvoje yra gausu tokių gyvūnų nepriežiūros atvejų ir pavyzdžių, kai šuo yra įkalintas mažame voljere, marinamas badu ar maži nereikalingi šuniukai yra tiesiog nuskandinami. Tokie atvejai paliečia ne tik namų sergėtojus šunis, bet ir dėl žmogaus poreikių laikomus gyvūnus – šiais metais Tauragėje buvo aptiktos ilgą laiką klajojančios apleistos avys, kurių savininkas yra nežinomas, Skaraitiškės dvare rasta neprižiūrėta poni kumelė su peraugusiomis kanopomis. Su šiais ir panašiais atvejais dirba ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kuri aktyviai siekia, kad už gyvūnų nepriežiūros atvejus ir žiaurų elgesį, atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti. Šiuo metu organizacija dirba su trisdešimt žiauraus elgesio ir nepriežiūros atvejais Lietuvoje. Pakalbinome „GGI“ įkūrėją Beatričė Vaitiekūnaitę-Pliuskę, siekdami išsiaiškinti, kodėl yra svarbu šviesti visuomenę ir kodėl Lietuvoje vis dar gausu gyvūnų nepriežiūros atvejų.  Lietuvoje gausu gyvūnų nepriežiūros atvejų, kaip manote, kodėl žmonės vis dar netinkamai pasirūpina savo gyvūnais/galbūt jiems trūksta informacijos/vyrauja nusistovėję normos ir požiūris?  Kaime užaugusiam ir visada mačiusiam šunį prie būdos bei skandinamus naujagimius kačiukus vaikui, o vėliau jau suaugusiam žmogui tokia praktika atrodo normali, jis natūraliai nieko blogo tame nemato. Ar trūksta informacijos apie kitokį gyvūnų gyvenimą, jų priežiūrą, atsakomybę? Na, informacijos gal ir užtenka, bet klausimas, ar ji juos pasiekia. Todėl mes dirbame su švietimu gyvūnų gerovės srityje ir stengiamės įvairiais būdais pasiekti žmones: vaikus per pamokas mokyklose, suaugusius, gyvenančius kaime, per jų vietinius laikraščius, naujienų portalų skaitytojus – per skirtingo turinio naujienų portalus, jaunimą per jiems įdomius renginius ir t.t. Taip pat viena iš priežasčių yra menka atsakomybė už savo daromus veiksmus, todėl mūsų siekis yra ir patraukti atsakomybėn netinkamai besielgiančius asmenis ir būtinai apie tokias pasekmes informuoti visuomenę. Vis dar didelė problema, kad baudos yra nepakankamo dydžio, tačiau nuo kažko pradėti reikia ir, manau, gana sėkmingai judame teisingu keliu, kalbant apie atsakomybę dėl nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais. Su kokiu atveju šiuo metu dirbate, kuris pareikalavo daugiausiai Jūsų pastangų ir teisingumo? Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduriate?  Visi atvejai yra vienaip ar kitaip sudėtingi: kartais nusikaltimas akivaizdus, bet teisybei pasiekti trūksta įrodymų. Kai žmonės mato skriaudžiamus gyvūnus, bet tyli, neliudija, nes bijo - tuomet nusikaltėlis aiškus, o nubausti jo negali, tokios situacijos, man asmeniškai, skaudžiausios. Nors situacija gerėja, vis dar dažnai susiduriame su institucijų abejingumu.  Naujausią ir išties šokiruojantį atvejį turime, kai į prieglaudą „Linksmosios pėdutės“ buvo atvežti trys lavonai nudirtu kailiu, kurie, veterinarų teigimu, yra tikėtina šunų. Šį atvejį sprendžiame visi kartu, pasitelkdami į pagalbą ir profesinę advokatų bendriją „Constat“. Kokią žinutę norėtumėte pranešti Lietuvai, kaip už gyvūnų gerovę kovojanti organizacija? Gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejai nebėra toleruojami, už juos asmenys bus patraukti teisinėn atsakomybėn, todėl norintys nusikalsti lai gerai pagalvoja, o visų kitų prašome nebūti abejingais, pamačius tokius atvejus juos fiksuoti vaizdinėmis priemonėmis ir kuo skubiau pranešti mums arba atsakingoms institucijoms. Tik susivieniję galime pakeisti dabartinę situaciją. Taip pat „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, jog susidūrus su gyvūnų nepriežiūros atvejais, nelikti abejingiems ir pranešti atsakingoms institucijoms: dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo - miesto savivaldybėms, dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais – policijai, dėl žiauraus elgesio tyrimo nevykdymo – www.ggi.lt/pranesk. Nelikime abejingi. 

Nors įprastai mes (GGI) giname viešąjį interesą arba gyvūnus, kuriuos reikia gelbėti nuo jų pačių šeimininkų, vis tik Ato istorijai likti abejingais negalėjome, ypač todėl, kad antraštės skelbė mums nesuprantamą informaciją (joje rašoma, kad šunį suluošinęs asmuo baudžiamosios atsakomybės išvengs) - tai perskaitę žmonės išties nusivilia teisėsauga, nebetiki teisingumu ir dėl gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų nebesikreipia. Dėl Klaipėdoje vedžioto šuns, kurį kaimynas padūrė peiliu, konsultavome šeimininkus, susipažinome su visais dokumentais, kad suprastume, kodėl teisėsauga priėmė nutarimus nebausti pagal BK, jeigu šuo buvo suluošintas, o būtent suluošinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Susipažinus su dokumentais supratome, kad teisėsauga viską padarė gerai, nes iki tol pateiktuose veterinariniuose išrašuose nebuvo konstatuota, kad šuo yra suluošintas. Priešingai, informacija teigė, kad šuo sveiksta. Taigi teisėsauga savo darbą, pagal turimą informaciją, tuo metu atliko tinkamai. Nesupraskite klaidingai, mes patys nesuprantame, kodėl žmonės gali laisvai vaikščioti su peiliais, pulti kitus, nes jiems kažkas pasirodė. Jau nekalbame apie tai, kad jei kaimynas, kuriam pasivaideno, kad jo nepririštą šunį puola kitas šuo (nors jis buvo ne tik su pavadžiu, bet ir antsnukiu), vedžiotų savo augintinį su pavadžiu, tokia situacija nebūtų nutikusi. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kodėl mes griežtai pasisakome už taisyklių laikymąsi ir dėl palaidų gyvūnų kreipiamės į institucijas. Norime atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu yra pateikti teisiškai tvarkingą informaciją. Būtent todėl mūsų organizacija, dirbdama su žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejais, dalies darbų negali atlikti patys savamoksliškai, o turi samdyti kvalifikuotus savo srities specialistus - teisininkus, advokatus - kurie išmano savo darbą (prisidėti prie mūsų veiklos galite per aukok.lt platformą arba tiesiogiai ggi.lt/parama). Labai užjaučiame Ato šeimininkus dėl tokios nelaimės - dėl patirtų sužalojimų šunį galiausiai teko užmigdyti - ir nors labai svarbu, kokia informacija buvo teikiama nuo bylos pradžios, mes tikimės, kad teisingumo pasiekti pavyks po pateiktų naujausių dokumentų.

Informacija paruošta Amandos Kiukytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Greitoji medicinos pagalba – ne tik žmonėms, bet ir jų augintiniams  Jau nuo praėjusių metų pabaigos Kauno gyventojai bei jų augintiniai gali džiaugtis į gatves išriedėjusia naujiena, kuri gelbsti keturkojų gyvybes. Tai atsidavusio savo darbui veterinaro, „RuminaVet“ veterinarijos klinikos vadovo, Pauliaus Morkūno, iniciatyva įkurta pirmoji Lietuvoje greitoji medicinos pagalba gyvūnams. Šiuo automobiliu veterinarijos gydytojai skuba pas keturkojus, kuriems medikų pagalba reikalinga nedelsiant. Būtent ši iniciatyva jau išgelbėjo ne vieną sunkiai sužeistą ar sunegalavusį gyvūną. Nors paslauga kitose Europos šalyse veikia jau ne vienerius metus, Lietuvoje tai pirmasis toks automobilis. Dabar paslauga teikiama tik Kauno mieste darbo valandomis, tačiau jos įkūrėjas tikisi, kad vieną dieną ir visa Lietuva galės didžiuotis greitąja medicinos pagalba gyvūnams, veikiančia visą parą ir visoje šalyje. VšĮ„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) susisiekė su Pauliumi, kuris sutiko papasakoti apie tai, kaip kilo gyvybes gelbstinti idėja bei kaip sekasi ją įgyvendinti.  Kaip kilo idėja sukurti pirmąją Lietuvoje veterinarinę greitąją pagalbą?  Idėją brandinau jau kelis metus, ji nebuvo sugalvota per vieną naktį. Visada stengiuosi, kad gyvūnai gautų tokias pačias paslaugas, ar bent jau panašias, kaip žmonės, ir pamaniau „kodėl mes neturime skubios pagalbos automobilio?“ Pasidomėjau, ar kitose Europos šalyse yra teikiama tokia paslauga ir likau nustebintas, kad ši idėja seniai pasitvirtinusi ir puikiai veikia. Tai žmonėms ir jų gyvūnams labai reikalinga paslauga, todėl nusprendžiau, kad ji turi būti prieinama ir Lietuvoje. Kai jau turėjote idėją, nuo ko pradėjote ją įgyvendinti? Ar buvo sunku?  Pagrindinis sunkumas buvo automobilis. Greitosios automobilį nusipirkti nėra paprasta, o Lietuvoje jų net neparduoda. Pradėjau ieškoti kitose šalyse ir radau labai toli nuo Lietuvos, tada suderinau parvežimą. Kai automobilis jau buvo pas mane, kilo kitas sunkumas – kaip automobilį, kuris yra skirtas vežti žmonėms, pritaikyti augintiniams. Bet turint idėją ir viziją per kelis mėnesius viskas pavyko, sakyčiau, puikiai. Vis dėlto greitosios veterinarinės pagalbos automobilis, kuriuo skubate į iškvietimus, yra pirmas Lietuvoje, bei skiriasi nuo greitosios pagalbos automobilio pritaikyto žmonėms. Ar buvo sunku jį įsirengti? Galbūt turėjote kokį pavyzdį, ar viską darėte patys?  Taip, automobilis buvo skirtas žmonėms, bet turėjau viziją, kaip jis turi atrodyti ir kas jame turi būti. Tad norint viską perkelti į realybę tiesiog reikėjo laiko. Įrengimas irgi sugalvotas mano. Pavyzdžių neturėjau, nes automobiliai labai skiriasi, sunku ką nors nukopijuoti. Ar sunki buvo pradžia? Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Ko tikėjotės pradėję veiklą ir kas buvo staigmena? Kadangi buvome puikiai pasiruošę ir viską apgalvoję iki smulkmenų, didelių sunkumų nebuvo. Staigmena daugiau buvo Kauno gyventojams, matant tokį automobilį mieste dar ir dabar visi fotografuoja. Greitoji veterinarinė medicinos pagalba Kauno mieste veikia jau kelis mėnesius, ar daug iškvietimų sulaukiate? Kokie iškvietimai dažniausi? Iškvietimų tikrai yra. Per dieną sulaukiame ir iki dešimties. Manau, kaip pradžiai tai daug. Dažniausi iškvietimai – tai sunkūs pacientai, kuriems reikalinga pagalba tą pačią valandą. Tai ūmūs kvėpavimo, širdies sutrikimai, kurie labai pavojingi gyvūno gyvybei ir nesuteikus greitos, profesionalios pagalbos išgelbėti gyvūno gyvybę yra neįmanoma. Turime ir gyvūnų po autoavarijų ar kitaip sužalotų, todėl juos transportuoti reikia specialiu automobiliu, kuris specialiai pritaikytas gyvūnams, kad jie patirtų mažiau streso ir papildomo skausmo kelionės iki klinikos metu.  Galbūt buvo kokių pamokančių situacijų dirbant veterinarinėje greitojoje pagalboje?  Iškvietimai būna labai rimti, todėl visada stengiamės reaguoti kuo greičiau. Labai sunku kai vienu metu gauname kelis iškvietimus, tokiu atveju įvertiname ligos sudėtingumą ir vykstame ten, kur laikas yra labai svarbus. Ar žadate plėsti savo veiklą? Galbūt ilginti darbo valandas?  Taip, tai numatyta netolimoje ateityje. Tikiu, kad tai gali būti visos Lietuvos mastu teikiama paslauga ir, žinoma, vienas pagrindinių dalykų – tai pagalba gyvūnams visą parą. Kaip žmonės reaguoja išgirdę apie šią veiklą? Galbūt tai skamba kaip pokštas? O gal dėkoja už tokią svarbią veiklą? Sulaukiau labai daug palaikymo žinučių, kuriomis žmonės dėkoja ir sako, kad tokia paslauga yra reikalinga Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams ir jų šeimininkams. Žinoma, yra tokių, kurie iš to gali tik pasijuokti, bet juk žmonių požiūris į gyvūną ir į gyvybę yra skirtingas.  Taigi, tokia veterinarinė greitoji pagalba Lietuvoje yra pirmoji, bet tikimės, kad ne paskutinė. Dar visai neilgai Kauno gatvėmis riedantis automobilis bei jame dirbantys atsidavę veterinarijos gydytojai išgelbėjo jau ne vieną brangią gyvybę. Svarbu, kad ši paslauga ne tik sėkmingai gyvuotų, bet ir plėstųsi, kol vieną dieną pasieks kiekvieną keturkojį, kuriam reikalinga skubi pagalba, kiekviename mieste ar miestelyje.

@jasonhk1920 Vilniaus mieste balandžius lesinti draudžiama. Už tvarkos nesilaikymą gresia iki 230 eur bauda, nes lesinimas didina jų populiaciją ir teršimo problemą. Pernai nubausta apie 10 žmonių. "Balandžiai gauna maisto ir patys nebeieško ir jeigu nebelieka šeriančio žmogaus, tada jiems tikrai būna stresas, kai reikia maisto ieškotis patiems, o jų kiekis būna gerokai padidėjęs" - sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovas G. Leperskas.  Anot Vilniaus savivaldybės, žiemą paukščius lesinti galima lesyklose ir vandens paukščius, tačiau tik tada, kai vanduo užšalęs. Šaltinis: https://lnk.lt/video/zinios-uz-balandziu-lesinima-galima-prisisaukti-baudu/86843

Informacija paruošta Eglės Biskytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Jau nuo neatmenamų laikų šuo yra laikomas geriausiu žmogaus draugu. Šie prieraišūs, ištikimi ir draugiški gyvūnai jau seniai užsitarnavo garbingą vietą mūsų namuose ir gyvenime. Šuns ir žmogaus ryšys yra itin stiprus, todėl įvairiose gyvenimo srityse mes be jų sunkiai išsiverstume. Šie gyvūnai yra kur kas subtilesni nei žmonės, todėl pastebi dalykus, kurių mes įžvelgti nesugebame. Dėl šios priežasties šunys dažnai mus lydi ne tik asmeniniame gyvenime, tačiau ir profesinėje veikloje. Jie yra nepakeičiami pagalbininkai įvairių profesijų atstovams (policininkams, gelbėtojams, pasieniečiams ir t.t.). Tačiau ar žinojote, kad mūsų numylėti keturkojai gali dalyvauti ir terapinėje veikloje, kuri padeda gerinti žmogaus psichologinę būseną? Kodėl būtent šuo? Apie teigiamą šunų poveikį fizinei ir psichologinei žmogaus sveikatai jau yra seniai žinoma, tačiau jų pagalba terapijoje yra gana naujas reiškinys. Pasak Kaniterapijos klubo prezidentės Vytautės Matusevičienės, kaniterapija – tai giliu žmogaus ir šuns ryšiu paremtas pagalbinis gydymo būdas. Kaniterapija paprastai atliekama atokioje, ramioje vietoje, be jokių išorinių dirgiklių. Jos metu dalyvauja pacientas, šuo ir šuns vedlys, o užsiėmimuose, kurie vyksta gydymo įstaigose, taip pat privalo dalyvauti ir medicininį išsilavinimą turintis žmogus. Paklausta, kodėl terapijai tinkamiausias gyvūnas yra būtent šuo, pašnekovė paaiškino: „Genetiškai šuo yra gaujos gyvūnas, turintis polinkį priklausyti bendruomenei. Jis, kitaip nei katinas, mėgsta būti būryje, klausyti komandų ir tarnauti kitiems. Dėl šių charakterio savybių šuo ir yra viena iš pirmųjų domestikuotų gyvūnų rūšių.“  Šuo padeda išmokti mylėti save V. Matusevičienės teigimu kaniterapijos nauda žmogui yra begalinė. Susitikimai su vaikais bei apsilankymai senelių namuose dovanoja neišdildomus įspūdžius tiek susitikimų dalyviams, tiek šunų vedliams. „Reikia matyti mokytojų bei vaikų veidus – tai kažkas neįtikėtino“, – dalinosi pašnekovė.  Šunų terapija naudinga ne tik vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ir problematiškiems paaugliams. Linksmas ir energingas bobteilų veislės šuo užkariavo psichologinių problemų turinčios mergaitės širdį. Prieš tai nenorėjusi dalyvauti susitikime vėliau mergina pati paprašė pavedžioti šunį, o trečiojo susitikimo metu ji jau gebėjo užtikrintai duoti jam komandas. „Reikėjo matyti mergaitės akis, kai šuo pirmą kartą paklausė jos komandos „sėsk“. Tuo metu pamaniau, kad ji iš džiaugsmo pradės kūlversčiais vartytis. Paskutinio susitikimo metu prieš save išvydau visai kitą mergaitę“, – entuziastingai apie vieną iš daugelio sėkmės istorijų pasakojo Kaniterapijos klubo prezidentė. Įkvėpta tokių istorijų V. Matusevičienė tiki, kad savo veikla gali padėti tokiems likimo nuskriaustiems žmonėms tapti pozityvesniais. O gal net suteikti pagrindą, nuo kurio atsispyrę jie galėtų ką nors pasiekti gyvenime. Džiugina net minimalūs rezultatai Kaniterapija yra pagalbinė medicinos priemonė, kuri nebūtinai duos greitus ir užtikrintus rezultatus. Taigi terapijos metu būtina atsižvelgti į žmogaus diagnozę, nuo kurios priklausys pasiekti rezultatai. „Mūsų tikslai yra labai paprasti: jei vaikas nusišypsojo – mes džiaugiamės, jei leidosi į kontaktą, net minimalų – mes džiaugiamės. Jei vaikas, su autizmo spektro sutrikimais, kuris yra visai neprognozuojamas ir turi begalę baimių, susitikimo pabaigoje paglosto šunį, duoda jam skanėstą – tai sukelia žodžiais nenusakomus jausmus!” – džiaugėsi V. Matusevičienė. Pasak pašnekovės, į kaniterapijos susitikimus su onkologiniais ligoniais, ar kitomis rimtomis ligomis sergančiais žmonėmis, einama ne gydyti, o pakelti nuotaiką. „Vieno susitikimo vaikų ligoninėje metu daugelis pacientų išskubėjo iš palatų tik išgirdę, kad atvažiavo šuniukai. Viena mergaitė tuo metu labai karščiavo ir nieko kito neveikė, tik gulėjo. Tačiau išgirdusi triukšmą koridoriuje, vaikų teigiamas emocijas, ji išlipo iš lovos ir atėjo pas mus. Būtent tai ir yra mūsų tikslas – leisti šiems žmonėms bent kelioms akimirkoms pamiršti savo ligą ir vėl džiaugtis gyvenimu“, – pasakojo Kaniterapijos klubo prezidentė. Tinka ne visi šunys Jau išsiaiškinome, kad kaniterapija yra labai naudinga žmogui, tačiau kokią įtaką ši veikla daro pačiam gyvūnui? „Šiuo metu Lietuvoje požiūris į šunį yra ganėtinai pakitęs, visai kitoks nei buvo prieš keliolika metų. Mes pagaliau pradedame suvokti, kad šunys yra mūsų draugai“, – teigė V. Matusevičienė. Šunys yra neįkainojama vertybė, todėl labai svarbu ne tik pasinaudoti jų prigimtiniais gebėjimais, tačiau ir užtikrinti šių gyvūnų gerovę. Pasak pašnekovės šuo turi pats norėti dalyvauti terapijoje: „Negalima gyvūno tiesiog priversti kažką daryti, jei jis to nenori. Šuns psichologinė būsena terapijos metu yra ne mažiau svarbi nei žmogaus. Jis yra ašis to, ką darome, todėl privalome juo rūpintis“, – pabrėžė pašnekovė.  Norint parengti šunį kaniterapijai, jis yra testuojamas. Kaniterapinių šunų testavimas yra reikalingas ne tik dėl žmonių, tačiau ir pačių šunų saugumo. Jo metu išsiaiškinama, ar šuo sugeba nepasiduoti stresui ir baimei, nėra agresyvus, noriai kontaktuoja su žmonėmis. Pašnekovės teigimu Lietuvoje vis dar pasitaiko tokių, kurie galvoja, kad jų šuo yra tinkamas terapijai ir be baimės veda juos pas vaikus. Toks neatsakingas žmonių elgesys – vis dar opi problema. „Nereikia bijoti klausti, nereikia bijoti ateiti į susitikimą, nereikia bijoti ir paties testo. Jis yra būtinas dėl žmonių ir šunų gerovės“, – pabrėžia Kaniterapijos klubo prezidentė.  Visgi pašnekovė skuba raminti, kad kaniterapijai tinkantis šuo nebūtinai turi būti grynaveislis. Jos teigimu, sėkmingo mišinio mišrūnas puikiai gali atlikti šį darbą, todėl svarbiausia nebrėžti griežtų ribų. Populiarėjant kaniterapijai Lietuvoje pradeda trūkti šunų, todėl klubo prezidentė skatina visus norinčius ir svarstančius šią galimybę, nebijoti ir bandyti: „Niekada nereikia galvoti, kad jūsų šuo yra netinkamas. Visuomet galite paskambinti ir pasikonsultuoti, mes pasirengę padėti!“ Šuo – geriausias klausytojas Visai neseniai, prieš pat Kalėdas, Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje prasidėjęs projektas „Skaitymai su šunimi“ sulaukė itin didelio susidomėjimo. Skaitymas su šunimi nėra kaniterapija, tačiau šis užsiėmimas taip pat turi begales pliusų. Pasak projekto organizatorės, Monikos Straupytės, vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų – paskatinti vaikus kuo daugiau skaityti. „Skaitymas mažiesiems yra be galo naudingas. Jis lavina fantaziją, padeda atsipalaiduoti, gerina miego kokybę bei yra puiki pramoga. Todėl mes norime, kad vaikai nuo pat mažens augtų su knyga rankose“, – mintimis dalijosi pašnekovė. Vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl skaitymai su šunimi yra itin naudingi vaikui – visiška išraiškos laisvė: „Užsiėmimo metu vaiko niekas netaiso ir nekritikuoja. Jis tiesiog skaito šuniui, glostydamas jo kailiuką nusiramina ir atsipalaiduoja, tampa drąsesnis.“ Projekto organizatorės teigimu, taip skaitytojas įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, tampa ne toks jautrus kritikai. M. Straupytė taip pat pabrėžė, kad užsiėmimuose gali dalyvauti netgi neskaitantys vaikai. Pastarieji gali tiesiog vartyti knygeles, žiūrėti į paveikslėlius ir pasakoti tai, ką mato. Paklausta, ar vaikams nesunku susikoncentruoti į skaitymą, pašnekovė atsako: „Užsiėmimų metu bibliotekoje yra sukuriama jauki aplinka, kurioje nebūna išorinių dirgiklių, todėl vaikai gali atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į skaitymą.“ Šunims draugiška biblioteka Nors kai kam šunys bibliotekoje gali atrodyti kaip gana retas reiškinys, pašnekovė  teigia, kad tai toli gražu nėra tiesa: „Mūsų biblioteka yra oficialiai draugiška gyvūnams jau nuo 2017 metų. Kasmet mes organizuojame renginį „Laimė yra šunys“, kurio metu skaitytojus, atėjusius su šunimis, apdovanojame skanėstais, vaišiname kava ir t.t.“, – entuziastingai pasakojo M. Straupytė. Bibliotekos atstovė teigia, kad šunys pakelia nuotaiką skaitytojams ir įstaigos darbuotojams, o labiausiai – vaikams. Šunys nuolat skleidžia šilumą ir teigiamas emocijas, jie visuomet mus priima tokius, kokie esame. Būtent dėl šių savybių bendravimas su šunimis turi teigiamą įtaką žmogaus psichologinei sveikatai. 

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Viena iš gyvūnų veisėjų prievolių, įvardinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 – užtikrinti geras gyvūnų laikymo sąlygas, neveisti genetinėmis ar kitomis ligomis sergančių individų, parduoti tik sveikus gyvūnus. Deja, tai teorinė dalis. Gyvenime būna ir kitaip. Kilmingas augintinis – tai ne tik prestižo reikalas. Kilmingi gyvūnai turi oficialius dokumentus, įrodančius jų veislę, įvardinančius jų tėvus, jiems atliktus sveikatos tyrimus ir kitus svarbius faktus. Tačiau ką daryti, jei įsigytas gyvūnas visgi nėra sveikas? Į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kreipėsi keli žmonės, teigiantys, jog veislynas jiems pardavė sergančius kačiukus. Pasak pranešėjos Ingos (pavardė GGI žinoma), iš Marijampolės rajone esančio Meino meškėnų veislyno „MC House“ įsigytas kačiukas, tik parvežtas namo, ėmė viduriuoti, o po dviejų savaičių kreipusis į veterinarą paaiškėjo, jog gyvūnas ne tik serga giardiaze, bet dar ir kelia abejonių dėl realaus ir dokumente parašyto amžiaus atitikimo. Kita pirkėja, Kristina (pavardė GGI žinoma), informavo, jog apsilankymo veterinarijos klinikoje metu nustatyta, kad jos kačiukas, įsigytas iš „MC House“, turi tritrichomonas foetus parazitą. Taip pat moteris teigė, jog turi žinių, kad veislyno veterinaras yra savininkės giminaitis.  Kitos pirkėjos (vardai ir pavardės GGI žinomi) pasakojo, jog nuvežus naujai įsigytus ir negaluojančius Meino meškėnus veterinarinei apžiūrai, išgirdo tokias diagnozes kaip kraujo anemija, įgimta širdies yda, alergija vištienai (savininkės įdėtas maistas buvo su vištiena sudėtyje), išsekimas, grybelis, sloga, heterozigotinis pakitimas. Vienai pirkėjų įtarimą sukėlė faktas, jog jos kačiukas buvo skiepytas gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną. GGI kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad būtų įvykdytas patikrinimas. Jo metu nustatyti tokie pažeidimai: veislyno plotas per mažas auginamų kačių skaičiui; aplaidžiai pildoma veterinarinių medikamentų naudojimo apskaita, negalima atsekti, kokie veterinariniai medikamentai buvo naudoti konkrečiam augintiniui; veisiamų augintinių apskaitos dokumentai pildomi ne pagal nustatytus reikalavimus; apskaitos dokumentuose nenurodomi motinų ir palikuonių mikroschemų numeriai; vienas augintinis įvežtas iš trečiosios šalies be sveikatą patvirtinančio dokumento (veterinarijos sertifikato), tik su augintinio pasu; trijų augintinių, parsivežtų iš Lenkijos, pasuose nėra nurodyti pardavėjo duomenys. „MC House“ veislynas buvo įpareigotas kuo skubiau šiuos pažeidimus ištaisyti. Organizacijos žiniomis, veisėja apmokėjo susirgusio kačiuko gydymo išlaidas, o iš antrosios savininkės neprašė likusios kainos dalies už įsigytą gyvūną. Taipogi pinigai už kačiuko, įsigyto iš „MC House“, gydymą grąžinti dar vienai moteriai. Norintiems įsigyti naująjį šeimos narį iš veislyno, svarbu žinoti,  kad gavus nekokybišką prekę (šiuo atveju – gyvūną) galima kreiptis į teismą – prisiteisti išlaidas tikrai įmanoma. GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė teigia, kad kreiptis į VMVT taip pat tikslinga, tik ne dėl patirtos žalos, o veislyno veiklos tinkamumo patikrinimo – taip užkertamas kelias ligotų gyvūnų veisimui. GGI ragina žmones, matančius gyvūnų gerovės pažeidimus, netylėti ir kreiptis pagalbos arba prašyti gyvūnų gerovės organizacijų patarimo. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.

Pilną naujienlaiškį žiūrėkite: ČIA

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @kowalikus Dar lapkritį žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimai apie Rumunijos krantuose apvirtusį krovininį laivą ir jame plukdytas avis, kurių buvo virš 14 tūkstančių. Gyvūnai buvo gabenami „Queen Hindi“ laivu iš Rumunijos į Saudo Arabiją, kur turėjo būti paskersti. Laivo įgula buvo išgelbėta visa, o tuo tarpu iš 14 tūkstančių avių buvo išgelbėtos tik 254 avys. Dešimtys jų po kiek laiko nugaišo nuo išsekimo ir sužeidimų, išgyveno tik 180 avių. Žuvusių gyvūnų skaičius tiesiog šokiruoja, tad nenuostabu, kad į gelbėjimo operaciją įsitraukė ir gyvūnų teisių aktyvistai. Organizacijų „Four Paws“ ir „Arca“ atstovai atsisakė likusias avis siųsti į mirtį – šiuo metu jie derasi dėl visiško gyvulių teisinio perėmimo savo žinion. Tuo tarpu avys yra įkurdintos šalia Bukarešto esančiame ūkyje.  Organizacijos „Four Paws“ atstovė Martina Stephany sakė, kad vos tik žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie nuskendusias avis, jie gavo daugybę pasiūlymų iš įvairių ūkių ir prieglaudų priimti gyvūnus į globą.  Kitas žingsnis, pasak Martina Stephany, yra aplankyti tas prieglaudas ir patikrinti, ar jos yra tinkamos šių gyvūnų globai. „Mes norime užtikrinti, kad išgelbėtos avys, iš kurių, beje, yra visi patinai, būtų saugios ir niekada nebūtų paskerstos“, - sakė ji ir pridūrė, kad jų organizacija kovoja prieš gyvulių gabenimą ilgais maršrutais.  Ši istorija yra tik ledkalnio viršūnė, nes milijonai gyvulių į skerdimo vietas keliauja siaubingais būdais. Įvairių šalių gyvūnų teisių aktyvistai jau seniai kovoja, kad gyvulių gabenimai netinkamomis sąlygomis būtų iš viso uždrausti. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuva taip pat eksportuoja nemažai galvijų į Artimuosius Rytus. Kelionių metu gyvuliai patiria siaubingas kančias, pradedant ilgomis kelionėmis vilkikais į uostus, kur gyvuliai yra suvaromi į pervežimui prastai pritaikytus laivus. Pakrovimo metu dažnai būna naudojama prievarta – elektrinės lazdos, triukšmas. Kelionėje gyvuliai dūsta nuo karščio ir deguonies trūkumo, patiria įvairius sužeidimus, dalis jų žūsta nuo išsekimo, vandens trūkumo. Dar neatjunkę galvijų jaunikliai yra atskiriami nuo motinų, kenčia nuo bado. Kai likę gyvi gyvuliai pagaliau pasiekia kelionės tikslą, jų kančios nesibaigia. Šiurpūs galvijų skerdimo būdai įvairiose Rytų šalyse buvo ne kartą pasirodę internete ir sulaukė visuotinio pasmerkimo, tačiau tai sustabdyti yra labai sunku. Nauji reglamentai sunkiai skinasi kelią dėl nusistovėjusių tradicijų ir ribotų biudžetų. Būtini tarptautiniai susitarimai, griežta gyvulių pervežimų kontrolė: gyvulių skaičius turi būti reglamentuojamas, ilgų kelionių metu jiems turi būti suteikiama galimybė pailsėti, atsigerti, turi būti suteikiama veterinaro pagalba.  Turbūt yra naivu tikėtis, kad ilgų distancijų tarptautiniai gyvulių pervežimai būtų iš viso uždrausti, bet negalima nustoti reikalauti, kad pagarba gyvybei išliktų iki paskutinio jos atodūsio. Gyvuliai, kurie yra siunčiami į mirtį, turi teisę bent tokių kelionių metu nejausti skausmo ir stingdančios baimės. Šaltiniai: https://www.bbc.co.uk/news/world-europe-51088953 https://drive.google.com/file/d/0B6wPYJH0a4KgN1AyOXpHQmp4aVE/view

https://www.youtube.com/watch?v=71BK6yTyzRI

https://www.youtube.com/watch?v=rrAz5eAGNwM

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Žmonės, pirmą kartą prisijaukinę gyvūnus, visam laikui įgijo ir moralinę pareigą jais rūpintis. Iš kartos į kartą gyvūnai mums buvo maisto šaltinis, šildė, palaikė draugiją ir ištikimai saugojo. Deja, šiandien ne visi jaučia moralinę pareigą ir nors manosi esą pasiekę civilizacijos aukštumas - pagarba kito gyvybei lieka nustumta į antrą planą. Nuolat galima išgirsti apie apleistus, neprižiūrėtus, kankinamus ar tiesiog išmestus gyvūnus. Dažniausiai gyvūnų gerovės siekiančias organizacijas pasiekia skundai apie neprižiūrėtus kates ir šunis, tačiau šį kartą teko susidurti su neeiline situacija: kažkas atsikratė ūkiniais gyvuliais ir paliko juos likimo valioje.  Į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kreipėsi neabejinga mergina, norėdama informuoti apie gyvūnų nepriežiūros atvejį Tauragės rajone. Pranešėja informavo apie keturias avis, kurios be priežiūros po apylinkes klajoja jau gana ilgą laiką. Laiške buvo nurodyta, kad šių gyvūnų savininkas yra nežinomas, nes aplink nėra nei gyvenamųjų, nei ūkinių pastatų. Sovietmečiu ten buvo fermos, o dabar likę tik apleisti pastatai, kai kuriuose yra vystomas automobilių verslas. Avys reaguoja į mašinų skleidžiamą garsą - tada jos išlenda iš apleistų pastatų, krūmų ir seka paskui žmones. Apie gyvūnų nepriežiūrą buvo galima spręsti iš jų išvaizdos: kailis susivėlęs, sunkus, krentantis lopais. Galima tik įsivaizduoti tokią bejėgišką vargšų gyvūnų būseną – be maisto, pastogės, aplinkui tykant plėšrūnams. Prie laiško mergina pridėjo nuotraukas ir vietovės nuorodas, taip pat paminėjo, kad kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT). GGI savo ruožtu taip pat kreipėsi į Tauragės VMVT, kurios specialistų dėka netrukus paaiškėjo, kad gyvūnai iš tiesų liko be priežiūros, mat surastas jų buvęs šeimininkas teigė, kad po žmonos mirties avis ir ožką jis kažkam atidavė, o jų likimu toliau nesidomėjo. Kaltus šioje istorijoje sunku rasti, o tuo labiau  - įpareigoti juos prisiimti atsakomybę. Kol gyvuliai buvo surasti ir sugaudyti, viena avis, deja, geresnio gyvenimo nesulaukė – buvo sudraskyta vilkų. Išlaukus privalomą 14 dienų laikotarpį, gyvūnams buvo surastas naujas šeimininkas. Verta pasidžiaugti, jog yra tokių atsakingų žmonių, kaip pranešėja, kurie nelieka abejingi kenčiantiems gyvūnams ir imasi veiksmų, informuodami visas reikiamas institucijas. Tačiau stebėtina, kaip niekas kitas nepastebėjo vargstančių gyvūnų ir iki tol nepranešė atitinkamoms institucijoms, dažnu atveju, su tokiomis situacijomis susidūrę asmenys nekreipia į jas dėmesio, lieka abejingi.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. 

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Mūsų šalies miestuose ir ypač kaimuose vis dar gyvuoja sustabarėjusi tradicija, kad šuo turi būti pririštas prie būdos ir atlikti turto sergėtojo funkcijas. Dažnai tokio sargo būtis apverktina – pririštas prie sunkios grandinės, menka pastogė, mažai judėjimo laisvės, maitinamas yra tuo, kas atlieka nuo šeimininkų stalo.  Ne išimtis ir šis atvejis. Į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI) kreipėsi žmonės, kurie pranešė, kad Vilniuje, Pavilnyje, vienos sodybos kieme šuo pačių šeimininkų nėra maitinamas, todėl kartais kaimynai patys jam atneša maisto, tačiau to nepakanka - šuns įmitimas vis tiek akivaizdžiai blogas, beje, šuo niekada neturi vandens. Būda yra netinkama šaltajam laikotarpiui, kiaurai perpučiama, o vasaros metu jis neturi jokio pavėsio. Turbūt kiekvienas gali suvokti, kokia prasta yra gyvūno padėtis nuolat būnant pririštam ir prastai maitinamam. Negaunantis pakankamai fizinės veiklos, neturėdamas vietos ir sąlygų energijai išlieti, šuo tampa nevaldomas, sutrinka jo psichika – apima agresija, pyktis, baimė.  2019 m. gruodžio 10 d. GGI kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu ištirti minėtą situaciją. Prie prašymo taip pat buvo pridėtos nuotraukos ir filmuota medžiaga. Gana greitai sulaukta atsakymo, kad Vilniaus miesto savivaldybė su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) gruodžio 16 d. atliko pirmąjį patikrinimą. Jo metu darbuotojai įvertino šuns įmitimą žemiau vidutinio; pašaro kokybės įvertinti nepavyko, nes savininkas patikrinimo metu sauso pašaro neturėjo ir teigė, kad kiekvieną vakarą šuniui yra verdamas šiltas maistas. Specialistai įpareigojo šunį laikantį asmenį užtikrinti, kad augintiniui maisto netrūktų.  Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnė pagal kompetenciją nustatė, kad šuo nėra vakcinuotas nustatyta tvarka, įrengta būda perpučiama, šuo neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, todėl surašė kaltam asmeniui nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Taip pat ji išaiškino šunį laikančiam asmeniui teisės aktų reikalavimus ir atsakomybę už pakartotinius jų pažeidimus. Asmuo įsipareigojo laikytis nustatytos tvarkos. 2020 m. sausio 3 d. per pakartotinį patikrinimą buvo įsitikinta,  kad asmuo vakcinavo šunį nustatyta tvarka ir pašalino rastus gyvūno augintinio laikymo sąlygų pažeidimus. Vėliau Vilniaus savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos pareigūnai pakartotinai patikrins, ar asmuo laikosi gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Svarbu paminėti, kad po patikrinimų šuo ir toliau bus stebimas, tad belieka džiaugtis, kad darnus Vilniaus miesto savivaldybės ir VMVT darbas davė vaisių – gyvūno laikymo sąlygos pagerėjo, o savininkas buvo įpareigotas rūpintis augintiniu. „Bet kuris žmogus turėtų nepraeiti pro kenčiantį gyvūną, - pastebėjimais dalijasi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, - šis atvejis yra puikus pavyzdys, jog visi sutelkę jėgas turime galimybę padėti bet kuriam gyvūnui gyventi geriau. Dėkojame neabejingiems žmonėms, pranešantiems apie tokius atvejus.“ VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.  Papildymas: 2020 vasario 1 d. buvome aplankyti šunelio (dėkojame Laurai už pagalbą) Nors buvo manyta, kad yra padovanotas, vis tik jis tikrai grįžęs pas tuos pačius šeimininkus (arba nebuvęs padovanotas ir viešajai tvarkai melavo). Įmitimas tikrai susitvarkęs, būdoje yra paklota šieno, skiepai sutvarkyti, voljere vietos jam pakanka, tik šlapia šiomis dienomis.  Žinoma, jam trūksta žmogaus meilės ir mes norėtume, kad visi gyvūnai gyventų kitokiomis sąlygomis, tačiau šiuo atveju situacija yra pagerinta iki neblogos ir teisiškai kabintis neturime daugiau prie ko. Tikimės, kad kaimynai jį stebės ir, jei situacija keisis į blogą, būsime informuoti. Dėkojame, kad neabejingi žmonės praneša apie tokius nelaimėlius ir visi kartu galime jiems padėti, kitaip kas žino - gal tai būtų dar vienas badu numarintas šuo. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybė viešosios tvarkos pareigūnams už operatyvų, efektyvų ir malonų bendradarbiavimą.  Primename, kad prie mūsų darbų galite prisidėti per platformą aukok.lt platformą.

Informacija paruošta Aistės Misevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove @sadswim Dekoratyvinė kosmetika ar paprasčiausios higienos priemonės yra neišvengiamos kiekvieno žmogaus kasdienybėje. Tačiau retai susimąstoma, jog kasdien ant veido odos tepamas kremas, naudojama kreminė pudra, blakstienų tušas bei daugybė kitų dekoratyvinės kosmetikos ir higienos priemonių galėjo būti testuotos su gyvūnais. Deja, šiais laikais nors ir didėja tendencija trauktis iš rinkų, kuriose išnaudojami gyvūnai, didžioji dalis įmonių neatsisako vivisekcijos, o pirkėjai rinkdamiesi prekę dažnai nė neatkreipia dėmesio, ar ji ekologiška ir nekenkianti aplinkai bei gyvūnams. Vivisekcija – mokslinio tyrimo metodas, kurio metu, siekiant ištirti organizmo funkcijas ir įvairių medžiagų veikimą, yra operuojamas gyvas gyvūnas. Tai, be abejo, jam sukelia skausmą ir kančias, o dėl patiriamo streso ir tik tiriamo gyvūno organizmui specifinio atsako į tam tikras medžiagas, gauti rezultatai gali būti netikslūs ir neteisingi žmogaus organizmo atžvilgiu. Šiomis dienomis su vivisekcija vis dar galima dažnai susidurti, o įmonės, nedrįstančios pasinaudoti moderniomis alternatyvomis ar gailinčios tam išlaidų, stabdo biomedicinos mokslų tobulėjimą ir kelia pavojų žmonių sveikatai bei aplinkai. Kita vertus, šiuo klausimu internete galima rasti daug informacijos apie įmones, kurios yra draugiškos gyvūnams, taip pat yra be galo ilgas sąrašas tų, kurios nė neplanuoja ieškoti alternatyvų. Tokia vieša informacija gali būti naudinga besirenkantiems naujas kosmetikos priemones ar ieškantiems natūralesnio ir gyvūnams draugiško produkto. Pavyzdžiui, organizacijos „PETA“ puslapyje galima rasti sudarytą paieškos sistemą, kurioje nurodžius tam tikros įmonės pavadinimą yra pateikiamas atsakymas, ar ji testuoja gaminius su gyvūnais, ar ne. Kaip pavyzdį galima pateikti gana populiarių ir daugeliui pažįstamą prekės ženklą ,,NIVEA‘‘ – atlikus paiešką nurodoma, kad ši įmonė savo gaminius tebetestuoja su gyvūnais, tuo tarpu ,,Body Shop‘‘ prekinio ženklo mėgėjai gali pasidžiaugti – ši įmonė yra draugiška gyvūnams.  Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje irgi atsiranda atsakingų prekių ženklų, kurie yra prieš bandymus su gyvūnais ir nori prisidėti prie jų gerovės. Daugiau informacijos apie ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje gaminamą draugišką kosmetiką gyvūnams galite rasti čia. 

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų nepriežiūros atvejai yra skaudi visuomenės tema, apie kurią būtina kalbėti, norint užkirsti kelią tolimesniems gyvūnų apleidimams ir jų laikymo sąlygų pažeidimams.  Gyvūnų gerovės organizacijos dažnai susiduria su įvairiais nepriežiūros atvejais, tačiau kai kurie jų stebina iki šiol – neseniai Ignalinos rajone, Ceikinėlių kaime, užfiksuotas gyvūno nepriežiūros atvejis – gautos nuotraukos, įrodančios, jog didelis šuo yra laikomas žymiai per mažame voljere.  Teigta, jog šuo niekada nėra vedžiojamas, todėl jam nėra užtikrintas būtinas fizinis aktyvumas sveikai organizmo funkcijai palaikyti. Taip pat voljeras neatitinka higienos reikalavimų – jis retai valomas, o grindinys – plytelės, ant kurių šuns kojos nuolat slysta. Atsižvelgiant į rekomendacijas, grindinys turėtų būti medinis ir pakeltas nuo žemės, kad augintinis neperšaltų ir nesusirgtų sąnarių ligomis. Nuotraukose matomos voljero sienos yra regzto tinklo, nors rekomenduojama, jog jos geriau būtų iš metalinių strypų, nes į regztą tinklą atsirėmęs šuo gali susižaloti letenas. Taip pat teigiama, jog šiame, per mažame voljere, gyvenantis šuo ištrūkęs tampa agresyvus.  Netinkamas voljeras neužtikrina šuns saugumo - jis gali susižeisti, neturi pakankamai vietos, juolab kad nėra vedžiojamas. Remiantis gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, šuniui, sveriančiam 10-20 kg, kuris yra vedžiojamas, turi būti skirtas ne mažiau kaip 15 kv. m ploto voljeras. Nevedžiojamam šuniui, sveriančiam 20-30 kg, turi būti skiriama 25 kv. m ploto erdvė. Lauke gyvenančiam gyvūnui yra būtinas voljeras, atitinkantis jo dydį, jog gyvūnas jame galėtų laisvai ir nevaržomai jaustis, palakstyti ir pagulėti.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kovojanti už gyvūnų gerovę bei teises, pateikė pranešimą Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl gyvūno laikymo teisių pažeidimo. o ši persiuntė pranešimą nagrinėti Ignalinos maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT). Buvo sulauktas atsakymas, jog GGI pranešimas dėl gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės pažeidimo yra nepagrįstas, tačiau buvo nustatyta, jog šuo yra neskiepytas nuo pasiutligės. Šuns šeimininkei duotas nurodymas šunį paskiepyti, tačiau VMVT nieko nepakomentavo apie šuns voljero dydį, taip pat nėra aišku, kokiu būdu VMVT pareigūnai nustatė šuns svorį bei išmatavo voljerą.  Atsižvelgiant į tai, jog patikros metu buvo nustatyta, jog šuo nebuvo skiepytas nuo pasiutligės, įrodo, kad šunimi nėra tinkamai rūpinimąsi. Todėl GGI kreipėsi į Ginčų komisiją, pateikdami skundą. Kol kas vis dar nėra žinoma, ar voljeras atitinka laikymo sąlygų reikalavimus, nors iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, jog tokio dydžio šuniui voljeras yra per mažas – šuo neturi pakankamai vietos judėti, voljeras neatrodo atitinkantis net minimalaus 15 kv. m ploto. GGI vis dar laukia atsakymo iš Ginčų komisijos, tačiau ragina visuomenę neignoruoti panašių atvejų ir užkirsti kelią gyvūnų nepriežiūrai.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis, konsultuoja fizinius asmenis bei organizacijas. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @Kennedy News and Media Lapkričio mėnesį po Jungtines Karalystes paplito kraupi filmuota medžiaga. Rytų Sasekse medžioklės sabotuotojai, panaudoję droną, užfiksavo kaip daugybė skalikų užpuolė ir sudraskė lapę, o tuo tarpu trys medžiotojai stovėjo šalia ir juokėsi. Kovotojai prieš medžioklę „West Kent Hunt Sabs“ išplatino filmuotą medžiagą, kurioje matosi kaip raiti ant žirgų medžiotojai užsiundė skalikus sugauti lapę. Šunys ilgai ją persekiojo, kol galiausiai pagavo,  apsupo didžiuliu būriu ir tiesiog suplėšė vargšą žvėrį į gabalus, o paskui grįžo pas medžiotojus, palikę sudraskytas ir kruvinas kūno liekanas voliotis ant žolės.  Harry Blackhurst iš „West Kent Hunt Sabs“ tvirtina, kad jis ir jo komanda bandė išgelbėti gyvūną ir vėliau paimti suplėšytą kūnelį, bet jiems sutrukdė medžiotojai, kuriems visa ši situacija pasirodė labai juokinga. Jis ragina Rytų Sasekso policiją vykdyti 2004 metų medžioklės įstatymą, kuriame skelbiama, kad lapių medžioklė Anglijoje, Škotijoje ir Velse yra neteisėta. Įstatymas draudžia tradicinę lapių ir kitų žinduolių medžioklę su šunimis, tačiau leidžia medžioklę pėdsakais, kuri nuo tradicinės skiriasi tuo, kad šunys ieško ne gyvos lapės, o seka dirbtinius jos pėdsakus. Policija patvirtino, kad tiria įvykį. H. Blackhurst iš Kento kalbėjo: „Mums atėmė žadą. Kaip kažkas gali būti tokie žiaurūs vargšui gyvūnui? Man tai yra nesuvokiama. Liūdna, kad nieko dėl to nedaroma, nes pats medžioklės įstatymas yra taisytinas ir daugelis naudojasi jo spragomis. Tai buvo nelegali medžioklė. Buvo mažiausiai 30 skalikų ir jie visiškai nebandė sekti pėdsakais, o buvo tiesiog užsiundyti sudraskyti žvėrį.“ H. Blackhurst ir „West Kent Hunt Sabs“ komanda buvo pakviesti kitos grupės – „South Coast Hunt Sabs“, kurie stebėjo medžioklę. H. Blackhurst toliau pasakojo: „Gavome skambutį iš „South Coast Hunt Sabs“, kad jiems reikia mūsų pagalbos. „South Coast Hunt Sabs“ jau sekė skalikus, kurie pajutę lapės kvapą bėgo paskui ją, todėl mes greitai įjungėme droną. Mes bandėme suklaidinti skalikus medžioklės ragu. Medžiotojai tai turėjo girdėti, tačiau nieko nedarė. Kai lapė buvo nužudyta, aš susigrąžinau droną ir nubėgau paimti lapės kūno. Deja, dėl pakeliui buvusių pelkės ir upelio, aš negalėjau patekti ten anksčiau už medžiotojus. Jie ir pasiėmė kūno likučius.“ Rytų Sasekso medžiotojų atstovas Romney Marsh Hunt kaltinimus dėl žiaurių veiksmų ir neteisėtos medžioklės neigia: „Man visa tai yra naujiena. Visą dieną su savimi turėjome 40 šunų. Jie gali kelioms minutėms kažkur nuklysti, taip turbūt ir nutiko. Aš nežinau. Negaliu patikėti, kad medžiotojai juokėsi, nes niekas net nežinojo, kad skalikai pagavo lapę. Mes visą dieną sportavome, jodinėjome pramintais takais. Akivaizdu, kad nuo kelio nukrypo keletas skalikų.“ Sasekso policijos atstovas teigė: „Sasekso policija šeštadienį (lapkričio 9 d.), 2.09 val., gavo pranešimą apie neteisėtą lapių medžioklę Gildforde, netoli miesto Rye. Į įvykio vietą buvo nusiųsti pareigūnai. Dabar buvo pateiktas vaizdo įrašas ir šis įvykis bus ištirtas.“ Informacijos šaltinis: https://www.dailymail.co.uk/news/article-7677027/Hunt-saboteurs-drone-footage-shows-moment-dozens-hounds-catch-decapitate-fox.html#v-3273396425685712061