Naujienos

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @sergiosouza Besikeičiantis visuomenės požiūris į gyvūnų laikymo sąlygas verčia keistis ir šalies įstatyminę bazę.  2019 m. gegužės 7 d. įsigaliojo nauja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) redakcija, kurioje nustatytos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai, bendrieji ir specialieji gyvūnų laikymo, specialieji bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo reikalavimai. Taip pat panaikinti  daug diskusijų kėlę reikalavimai, nustatantys minimalius plotus, reikalingus gyvūnams augintiniams (šunims, katėms). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) teigimu, naujasis Aprašas turi padėti geriau užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą, nes svarbu ne formalūs reikalavimai, o požiūris į gyvūnų gerovę ir gyvūnų laikytojų atsakomybė. Teorijoje viskas atrodo gražiai. Tačiau kokia praktika yra skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse? Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 11 punkte nurodyta, kad VMVT rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi VMVT patvirtintu Aprašu, tvirtina Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles (toliau – Taisyklės) ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Kaip teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis: „Nei Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymas, nei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas nenustato, kad šis Aprašas yra rekomendacinio pobūdžio.“ Tai reiškia, kad savivaldybės, ruošdamos gyvūnų laikymo savo teritorijoje Taisykles, turėtų vadovautis VMVT parengtu Aprašu. Nepaisant to, miestų ir rajonų savivaldybių Taisyklės yra labai skirtingos. Vienos yra išsamesnės, galima sakyti – pavyzdinės. Kitos, tuo tarpu, tik aptakiai paliečia gyvūnų gerovės užtikrinimo sritį ar nustato visai kitokius reikalavimus, nors gyvūnų gerovės supratimas neturėtų skirtis priklausomai nuo savivaldybės, kurios teritorijoje gyvūnas yra laikomas. G. Blekaitis taip pat pažymėjo, jog: „Rengiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą, buvo siūloma idėja, kad įsigaliojus šiam įstatymui visos savivaldybių administracijos rengtų ir tvirtintų vienodas gyvūnų laikymo konkrečios savivaldybės teritorijoje Taisykles, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo skirtingos savivaldybių administracijos tvirtindavo labai skirtingo pobūdžio, apimties, turinio Taisykles, o kai kuriose savivaldybėse apskritai nebuvo tokios Taisyklės rengiamos.“ Bet situacija nepasikeitė iki šiol.  Ar problema galėtų būti, kad savivaldybių administracijose nėra kompetentingų, gyvūnų gerovės srities žinių turinčių specialistų? Tai gali būti tiesa, tačiau VMVT atsakingi pareigūnai ir VMVT teritoriniai padaliniai teikia konsultacijas savivaldybių administracijų atsakingiems asmenims dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo įgyvendinimo bei savivaldybių rengiamų gyvūnų laikymo Taisyklių rengimo, kontrolės ir kitais su gyvūnų laikymu susijusiais klausimais. Anot G. Blekaičio: „Jeigu savivaldybių administracijos kreipiasi dėl rengiamų gyvūnų laikymo konkrečios savivaldybės gyvenamosiose teritorijoje Taisyklių projektų ar kitais gyvūnų laikymo klausimais, VMVT ir VMVT teritoriniai padaliniai mielai konsultuoja, pataria, teikia pastabas, pasiūlymus, organizuoja susitikimus, diskusijas ir t.t.“. Reiškia, teisiškai yra sukurtos visos sąlygos Taisyklių suvienodinimui.  Be to, įsigaliojus naujajai Aprašo redakcijai, VMVT savivaldybių administracijoms rekomendavo peržiūrėti ir atnaujinti gyvūnų laikymo jų savivaldybių teritorijose Taisykles. Kaip sekasi savivaldybėms šiuo klausimu, pasakyti sunku. Pasirodo, niekas nekontroliuoja, ar savivaldybės Taisykles atnaujino, ar ne. „VMVT nepavesta funkcija vertinti, ar visos savivaldybių administracijos laiku ir tinkamai pakeitė konkrečios savivaldybės gyvūnų laikymo Taisykles, kaip ir nepavesta funkcija vertinti savivaldybių administracijų rengiamų gyvūnų laikymo konkrečios savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje Taisyklių projektus ar patvirtintų Taisyklių įgyvendinimo kontrolę“, – teigia G. Bleikaitis. Peržvelgus Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų gyvūnų laikymo jų teritorijose Taisykles, galima pastebėti, kad Taisykles sėkmingai atnaujino ir suvienodino Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybė, o Vilniaus, Kauno, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse bei Šiaulių miesto savivaldybėje vis dar galioja seniau patvirtintos Taisyklės. Nesant kontrolės mechanizmo, tikėtina, kad šios Taisyklės ir nebus atnaujintos. Kitas svarbus klausimas kyla dėl naujame Apraše panaikintų reikalavimų, nustatančių minimalius plotus, reikalingus gyvūnams augintiniams. Ar tai tikrai žingsnis geresnės gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimui? Kaip teigia G. Blekaitis: „Šunų, kačių laikymo plotų normos buvo panaikintos atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kai kurių savivaldybių pastabas bei pasiūlymus rengiamam Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo projektui. Pastabas dėl ploto normų panaikinimo teikusiųjų argumentai: savivaldybių administracijų atsakingiems pareigūnams nėra fizinių galimybių išmatuoti buto, namo gyvenamojo ploto, įvertinti, kokiu plotu naudojasi gyvūnai, kokį plotą gyvenamajame plote užima baldai, įvairi įranga ir kiti daiktai, gyvūnai išvedami į lauką ar ne, konkretaus bute, gyvenamajame name laikomo gyvūno fiziologinių poreikių (pvz., senyvo amžiaus gyvūno poreikis mažai judėti, o jauno gyvūno poreikis intensyviai judėti, laipioti, šokinėti ir t.t.).“ Priėmus tokius pakeitimus, lieka neaišku, kuo remiantis bus nustatoma, ar, pavyzdžiui, šuns voljero dydis yra tinkamas. O svarbiausia, kas vertins ir priims sprendimus? Ar savivaldybių administracijos turi kompetentingų specialistų? Iki šiol savivaldybių darbuotojai tik vykdė Taisyklių laikymosi priežiūrą, t.y. turėjo įvertinti faktus pagal popierių. Tam nėra reikalinga kompetencija gyvūnų gerovės srityje ar veterinarinės žinios. Kaip bus užtikrinama gyvūnų gerovė laisvę spręsti atidavus į specialių žinių neturinčių žmonių rankas? VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ su šiuo klausimu kreipėsi į savivaldybes. Ne visos savivaldybių administracijos buvo linkusios bendradarbiauti ir suteikti prašomą informaciją, o ir gauti aptakūs atsakymai vargu, ar gali tenkinti tiesos ieškantį gyvūnų gerovei neabejingą pilietį. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės buvo gautas atsakymas, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo įgyvendinimą kontroliuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai. Tą patį nurodė ir Vilniaus miesto savivaldybė: „Įgyvendindami Įstatyme paskirstytas kompetencijas, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų.“ Nebuvo atsakyta, ar paskirti Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai (pareigūnai) turi kompetencijos gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje, veterinarijos žinių, kad galėtų tinkamai nustatyti, ar gyvūnų augintinių laikymo sąlygos yra tinkamos. Tikėtina, kad vis tik neturi, todėl šis klausimas ir buvo paliktas be jokio atsakymo. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės: „Kai kontrolės metu keliamas klausimas ar tik tikėtina, kad gali būti susiduriama su gyvūnų gerovės užtikrinimo klausimais, Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai patikrinime visada kviečia dalyvauti ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Šios tarnybos specialistai pagal kompetenciją įvertina gyvūnų laikymo sąlygų atitiktį gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimams.”  Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodo, kad: „Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams atliekamo patikrinimo metu nustačius, kad nagrinėjamas atvejis gali būti susijęs su gyvūnų gerovės arba sveikatos būklės klausimais, kai būtinos veterinarijos žinios, informacija pagal kompetenciją perduodama šiuo klausimu kompetentingiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, kurie prireikus taip pat konsultuoja Savivaldybės administracijos specialistus gyvūnų gerovės klausimais arba organizuojamas bendras institucijų specialistų patikrinimas.“ Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus, už šią sritį atsakingi savivaldybių valstybės tarnautojai pasitelkia VMVT teritorinių padalinių specialistus, peršasi išvada, jog reikiamos kompetencijos jie neturi. Kyla klausimas, ar tokiu atveju gyvūnų augintinių laikymo sąlygų patikrinimo funkcija neturėtų būti perkelta kompetentingiems atitinkamos srities specialistams? Vis tik savivaldybės su tuo nesutinka. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu: „Valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnai turi reikalingą kompetenciją tikrinti gyvūnų augintinių laikymo sąlygas. Ši funkcija negali būti perkeliama veterinarijos ar kitų sričių specialistams, neturintiems LR ANK nustatytų įgaliojimų taikyti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių tam, kad asmenys būtų atgrasyti nuo teisės aktų reikalavimų pažeidimų.“ Bet ar negali kompetentingi specialistai atlikti patikrinimą, pateikti išvadas, o savivaldybių tarnautojai pagal pateiktas išvadas surašyti administracinio nusižengimo protokolus? Panašu, kad nors ir buvo žengta teisingu keliu, siekiant ne vien formaliai, pagal popierius ir skaičiukus, įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, o kiekvienu atveju pažvelgti į situaciją individualiai, tačiau pasirinktas problemos sprendimo būdas yra visiškai netinkamas. Atidavus galimybę situaciją vertinti individualiai savivaldybių darbuotojams, neturintiems atitinkamų kompetencijų, problema nesumažės. Gavę galimybę interpretuoti Taisykles, savivaldybių darbuotojai neįgaus daugiau žinių, kurios šiam darbui atlikti tinkamai yra būtinos. Taisyklių interpretavimas be reikalingų žinių – tai didelė rizika gyvūnų gerovės užtikrinimui.

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. https://www.youtube.com/watch?v=xMheMKxhbeE&feature=youtu.be 2019 metų birželį internete buvo galima išvysti filmuotą medžiagą ir nuotraukas, kuriose matoma, kaip Klaipėdos rajone, Žibininkų kaime, esančiame pramogų komplekse „HBH“, ožkos šeriamos nerūšiuotomis atliekomis, atkeliavusiomis tiesiai nuo lankytojų stalo. Tarp jų buvo galima rasti šonkaulių, kotletų ir kitokių maisto atliekų, netinkančių gyvulių mitybai. Taip pat užfiksuotos ne maistinės atliekos - dantų krapštukai, plastikinės pakuotės ir čekiai. Negana to, tuo pat metu lankytojai rado žaizdotą triušį, kurį perdavė personalui - gyvūnui tik tuomet buvo suteikta veterinarinė pagalba ir jis buvo patalpintas į atskirą narvą.  Atsižvelgiant į tai, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Klaipėdos skyrių, prašydami atlikti gyvulių laikymo sąlygų patikrinimą dėl nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuoto gyvulių nepriežiūros atvejo. Klaipėdos VMVT ir Kretingos VMVT inspektoriai pagal pranešimą patikrino nurodytą vietą, tačiau, pasak gauto atsakymo, gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų nenustatyta - neaptikta netinkamo pašaro ar pašalinių daiktų gyvulių šėryklose. Turima vaizdo medžiaga buvo ignoruojama, o „HBH“ negavo įspėjimo ir liko nenubausti už gyvūnų nepriežiūrą. GGI nesutiko su tokiu sprendimu ir padavė VMVT į teismą - sausio 9 dieną bus nagrinėjama administracinė byla. Rugpjūčio mėnesį GGI pasiekė nauja filmuota medžiaga iš „HBH“ lankytojų - situacija su gyvulių maistu vėl kartojosi. Nors birželio mėnesį VMVT pranešė, kad su įmonės administracija ir darbuotojais buvo kalbėta ir jie patvirtino, kad buvusi situacija daugiau nepasikartos, GGI dar kartą buvo priversta kreiptis į VMVT dėl pakartotinio gyvulių nepriežiūros atvejo ir grubaus gyvūnų gerovės pažeidimo. VMVT atstovams pakartotinai atvykus į „HBH“, pažeidimų vėl nebuvo rasta. Tačiau įmonės administracijos darbuotojas sutiko, kad filmuota medžiaga padaryta šioje teritorijoje ir užfiksuotus pažeidimus pripažino. Taip pat apžiūros metu buvo rasti nauji pažeidimai dėl gyvulių ženklinimo reikalavimų. Šį kartą už gyvulius atsakingam „HBH“ darbuotojui buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite  aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. Kurkime gyvūnams draugišką pasaulį kartu!

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Jau ketvirtus metus vykstanti akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ šiemet pasiekė rekordą - per savaitę buvo surinktos net 20925 maisto porcijos prieglaudose gyvenantiems gyvūnams. Per praėjusius trejus metus gyvūnų prieglaudos sulaukė 25 tūkst. maisto porcijų, o šių metų rezultatas pralenkė lūkesčius - akcija sulaukė neįtikėtino žmonių įsitraukimo. Per keturis metus iš viso surinkta 46 tūkst. maisto porcijų beglobiams gyvūnams. Akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ tradiciškai kvietė visus gyvūnų mylėtojus kartu su savo keturkojais draugais prieš Kalėdas atvykti į renginį Vilniaus Katedros aikštėje, ten atsigerti arbatos, pabendrauti su bendraminčiais ir gyvūnų gerovės organizacijomis, o svarbiausia - nusifotografuoti prie kalėdinės instaliacijos. Renginyje užfiksuotos akimirkos buvo panaudotos vaizdo įrašui, kuris sparčiai išplito po internetinę platformą „Facebook“.  Po renginio žmonės buvo kviečiami dalintis vaizdo įrašu ir spausti „patinka“, nes kiekvienas toks paspaudimas buvo lygus vienai maisto porcijai, kuria dabar galės džiaugtis ne tik šeimininkų neturintys gyvūnai, bet ir juos išlaikančios prieglaudos. „Paleidus vaizdo įrašą, nežinojome, ko tikėtis, todėl rekordiškai didelis patiktukų ir pasidalijimų skaičius privertė nustebti. Dar iki galo nesuvokiame to masto - porcijų surinkta tiek daug, matyt patikėsim tik kai jas pamatysim, - neslėpė džiaugsmo gyvūnų prieglobsčio „Miško trobelė“ vadovė Eglė Marija, - nuostabu, kad yra galimybė žmonėms tokiu paprastu būdu prisidėti prie prieglaudų gyvūnų gerovės, o tokie rėmėjai kaip UAB „Mars Lietuva” padeda sumažinti prieglaudoms tenkančią naštą.“ Renginio organizatorius VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ džiaugiasi, kad per kelias šios akcijos dienas maisto porcijų skaičius pasiekė beveik trejų metų rezultatus ir padarė trigubai didesnę šventę beglobiams keturkojams. Kaip ir kiekvienais metais maistą dovanoja UAB „Mars Lietuva“, o jis bus atiduotas renginyje dalyvavusioms gyvūnų prieglaudoms: „SOS gyvūnai“, „Dogspotas“, „Lesė“, „Felium domus“, „Miško trobelė“, „Mažoji beglobių pastogė“. Pagal skaičiavimus, joms bus išdalinta beveik po 3500 maisto porcijų.  Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ ryšių su visuomene koordinatorė Gabrielė Grinkaitė džiaugiasi, kad renginyje teko sutikti ir savo buvusių globotinių, kuriems dovanojamos paramos jau nebeprireiks: „Labai džiaugiamės šiuo renginiu, kuriame dalyvaujame jau ne pirmus metus. Ir ne tik dėl aukų, kurios mums itin svarbios, nes be jų neišgyventume nei dienos. Dar smagiau būna sutikti tiek daug linksmai nusiteikusių žmonių su augintiniais, kurie ateina pašnekėti, paklausti, kaip gyvename. Be to, sutikome ir daug buvusių „Lesės“ globotinių! Tai labai mus džiugina ir primena, dėl ko dirbame kiekvieną dieną.“ Labdaros akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ siekia šviesti visuomenę apie beglobių keturkojų situaciją Lietuvoje bei atsakingą požiūrį į gyvūnų įsigijimą ir jų priežiūrą. Todėl kvietimas sudalyvauti šeimininkus su augintiniais šventėje primena, kad šuo ar katė yra lygiavertis šeimos narys. Gyvūnas - ne kaspinu perrišta dovana. Jis ištikimas draugas ir kompanionas.

https://www.youtube.com/watch?v=VtI4TJDG014&feature=youtu.be

https://www.youtube.com/watch?v=XGAmXSjTgeI&feature=youtu.be&fbclid=IwAR3bDmsp_tVljhU9vg-cqHEa4Zl1W5H4LnBYk-5_Ct-pi0hpWgmIUfuOAK8

https://www.youtube.com/watch?v=TIhjKadx9-4&feature=youtu.be https://www.youtube.com/watch?v=4XsmgZoSfXk&feature=youtu.be Liepos mėnesį rašėme apie tai, kad palaidi gyvūnai vis dar yra opi mūsų visuomenės problema. Be priežiūros paliktas gyvūnas, lakstantis judriame kelyje, gali tapti rimta avarijos priežastimi, kurioje jis gali nukentėti ne tik pats, bet ir sukelti grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei.  Rastinėnų kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojai birželį skundėsi, kad gatvėje, kurioje vyksta intensyvus eismas, tiek dieną, tiek naktį stovi šarpėjus ir tokiu būdu kelia avarines situacijas. Be jokios abejonės, vietiniams gyventojams šuns šeimininkai yra gerai žinomi, tačiau, kaip teigiama, jie nereaguoja į pastabas.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI) informavo policiją apie susiklosčiusią situaciją, vėliau šis raštas buvo peradresuotas savivaldybei. Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Barbara Zacharevič patikino, kad su gyvūno savininku buvo susisiekta, jis įspėtas dėl augintinio nepriežiūros ir perspėtas, kad pasikartojus situacijai ir vėl pamačius jo palaidą augintinį be priežiūros judriame kelyje, bus skiriama bauda. „Šuns savininkui išrašytas įspėjimas, nes dėl šios priežasties baudžiamas pirmą kartą. Įvykus pakartotiniam nusižengimui bus skiriama bauda. Savininkas parašė įsipareigojimą augintinį laikyti uždarytą, kad šis nepatektų į bendro naudojimo teritoriją ar neišbėgtų į gatvę“, - teigia B. Zacharevič. Nespėjus prabėgti keliems mėnesiams, rugpjūtį Rastinėnų gyventojai vėl skundėsi dėl kelyje pastebėto šarpėjaus be priežiūros. Kaip ir birželio mėnesį, jis kėlė grėsmę sau ir aplinkiniams, todėl GGI iš karto kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl pakartotinio pažeidimo. Pranešime GGI pabrėžė, kad šuo yra sistemingai ir pakartotinai paliekamas be priežiūros judrioje gatvėje - taip gyvūnas gali susižaloti pats ir sukelti pavojų kitiems. Toks šeimininko neatsakingumas, paliekant augintinį be priežiūros, yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Kadangi tai yra pasikartojantis atvejis, akivaizdu, kad šuns savininkas į anksčiau išrašytą įspėjimą nesureagavo. Rugsėjo pradžioje GGI gavo atsakymą iš Vilniaus rajono savivaldybės, kad šuns savininkas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir privalėjo susimokėti administracinę baudą.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite  aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. Prisidėkime prie savo visuomenės modernėjimo visi drauge.

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. JAV prezidentas Donald Trump šių metų lapkričio 25 dieną pasirašė įstatymą, kuriuo žiaurus elgesys su gyvūnais tampa federaliniu nusikaltimu ir nusikaltusieji bus baudžiami didelėmis baudomis bei kalėjimu iki septynerių metų (angl. „The Prevent Animal Cruelty and Torture – PACT). Pasirašydamas įstatymą prezidentas sakė, kad šis teisės aktas padės  žmonėms būti atsakingesniais ir humaniškesniais šios planetos gyventojais.  Šis įstatymas pakeitė anksčiau buvusį (išleistą 2010 metais), kuris žiaurų elgesį su gyvūnais apibūdino kaip rengiamas gyvūnų kovas, jų filmavimą ir vaizdo įrašų su žiauraus elgesio scenomis platinimą. Naujasis įstatymas nebus taikomas skerdykloms, medžioklėje ir žvejyboje. Pagal PACT įstatymą į žiauraus elgesio su gyvūnais sąvoką patenka ir gyvūnų deginimas, skandinimas, uždusinimas, seksualinis išnaudojimas ir kiti veiksmai. Svarbu paminėti tai, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas yra glaudžiai susijęs su smurtavimu apskritai. Tyrimai rodo, kad žudikai dažnai žaloja ir žudo gyvūnus prieš tai, kai jų aukomis tampa žmonės, tad labai svarbu tokius jų veiksmus viešinti, informuoti policiją ir užkirsti kelią kitiems nusikaltimams.  Informacijos šaltiniai: www.nytimes.com/2019/11/25/us/politics/trump-animal-cruelty-bill.html www.peta.org/blog/pact-act-signed-into-law/

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė - jauna moteris, daugybę laiko ir energijos atiduodanti gyvūnų priežiūrai bei jų teisių gynimui. Anot Beatričės, meilę gyvūnams tėvai jai įskiepijo dar vaikystėje. Auganti meilė gyvūnams virto savanoriška veikla prieglaudoje, vėliau – savanorių koordinavimu, renginių organizavimu, o galiausiai ir organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) įkūrimu. Šiandien su šia organizacija Beatričė vykdo daugybę su gyvūnų globa bei gyvūnų gerovės klausimais susijusių projektų, apie kuriuos moteris susitiko pasikalbėti su „Panele“. Visų pirma, trumpai papasakok apie save: kokia yra tavo vykdoma veikla, kur šiuo metu gyveni? Nors šiuo metu daugiau laiko praleidžiu Kipre nei Lietuvoje, vis tik mano visos veiklos yra susijusios su Lietuva. Priklausau Kipro Lietuvių Bendruomenės Tarybai, vadovauju Lietuvoje veikiančiai organizacijai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). Esi prisiekusi gyvūnų mylėtoja. Kas tavyje įskiepijo meilę gyvūnams? Manau, kad meilę gyvūnams man dar vaikystėje įskiepijo tėvai, kurie irgi yra prisiekę gyvūnų mylėtojai. Tokia pati yra mano teta, mano seneliai. Galima teigti, kad visa mūsų giminė yra gyvūnų mylėtojai. Papasakok, kaip gimė mintis įkurti GGI (Gyvūnų gerovės iniciatyvos) ir kaip vyko šios organizacijos įkūrimas?  Prieš 10 metų pradėjau savanoriauti prieglaudoje. Pradėjau nuo narvų valymo, gyvūnų vežiojimo pas veterinarus, vėliau pati atlikdavau įprastines veterinarines procedūras. Norėjosi įdėti kuo didesnį indėlį, tad pradėjau koordinuoti savanorius, organizuoti renginius, susitelkti dirbti ties parama. Vis tik eigoje, matant, kaip gyvūnai kiekvieną dieną patenka į prieglaudą, žinant, kad visos prieglaudos sausakimšos ir nuolat kuriasi naujos, kurios vėlgi akimirksniu užsipildo, supratau, kad tai užburtas ratas ir būtina dirbti ties problemos priežastimis – tuo metu Lietuvoje beveik niekas to nedarė. Šiandien taip pat Lietuvoje turime virš 40 oficialiai registruotų prieglaudų, iki 10 veikiančių be oficialios registracijos, kelios iš jų orientuotos ne tik į gyvūnų globą, bet ir priežasčių sprendimą, tačiau rimtai tuo užsiima, kalbant apie gyvūnus augintinius, tik dvi organizacijos, iš kurių viena esame mes. Kokius projektus šiuo metu vykdo GGI? Visų pirma, galima būtų pradėti nuo projekto „Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais“. Šio projekto metu kartu su teisininkais dirbame ties gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais. Projektas taip pat siekia įgalinti pavienius asmenis ir organizacijas veikti su mūsų ruošiama dokumentų baze bei suteikiamomis konsultacijomis. Dauguma mūsų projektų vyksta vien savanoriškais pagrindais, tačiau šiam projektui yra būtina finansinė parama, prie ko galima prisidėti per šią www.aukok.lt platformą, ją rasite ČIA. Šiuo metu dirbame su beveik 40 gyvūnų nepriežiūros bylų, kol kas naujų neapsiimame dėl paramos. Projektas „Visuomenės švietimas“ – tai nuolatinis švietimas įvairiais gyvūnų gerovės klausimais rašant straipsnius, atliekant tyrimus, turime parengę ir nuolat pildome plačiausią su gyvūnais susijusią DUK (dažniausiai užduodamų klausimų) bazę. Projektas „Draugiški Gyvūnams“ – tai didžiausias Lietuvoje viešų vietų, įsileidžiančių su augintiniais, žemėlapis. Tokių vietų esame įtraukę į žemėlapį ir pažymėję savo lipduku jau virš 1000. Projekto dėka, kuris ne tik žymi, bet ir kalbina bei konsultuoja vietas dėl gyvūnų įsileidimo, žmonės su augintiniais gali nueiti nebe tik į kavines ar viešbučius, bet ir į bibliotekas, parduotuves, sporto klubus ir kitas neįprastas vietas. Ko gero, mūsų pozityviausias projektas - „neBrisius.lt“. Jis pasakoja išgelbėtų gyvūnų istorijas. Profesionalūs fotografai fiksuoja, kaip šiuo metu jie gyvena savo naujose šeimose. Projektas taip pat turi skiltis apie kartu su šeimininkais emigravusius gyvūnus bei apie ypatingus keturkojus, turinčius specialius poreikius ar gyvenančius su tam tikra negalia. Na, ir galiausiai, paskutinis šiuo metu vykdomas projektas „Parodyk augintiniui eglutę“ – tradicinis paramos renginys, skirtas beglobiams gyvūnams paremti. Be šių atskirų projektų mes taip pat dalyvaujame gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų svarstymuose ir prisidedame prie jų ruošimo (pvz šiuo metu siekiame, kad būtų įteisinta papildoma poveikio priemonė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais – draudimas laikyti augintinį iki 5 metų), nuolat konsultuojame žmones įvairiais gyvūnų gerovės klausimais ir pan. Yra žinoma, jog vedėte pamokas apie gyvūnų gerovę mokyklose. Papasakokite, kas paskatino šią veiklą ir kokios atgalinės reakcijos sulaukėte iš moksleivių? Dar paminėk, kodėl šią veiklą vis dėlto nutraukėte. Mes vykdėme projektą „Elkis atsakingai, moksleivi“, kuris vėliau buvo pervadintas į „Gyvūnų gerovės mokykla“. Projektas išties buvo labai sėkmingas ir reikalingas, tačiau neturėjome finansinių galimybių važinėti po skirtinguose miestuose esančias mokyklas, o būtent mažesniuose miesteliuose, kaimuose tokios pamokos yra labiausiai reikalingos. Taip pat, sudėtinga suderinti savanorius, nes pamokos vyksta darbo metu. Mes neatsisakome minties ateityje projektą atgaivinti, jei rastume jam finansavimą, o šiuo metu ruošiame medžiagą savarankiškam naudojimui ir tikimės, kad mokyklos ja naudojantis pamokas praves pačios. Žinome, jog taip pat GGI organizacija teikia teisinę pagalbą teismuose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais bei gyvūnų nepriežiūros. Ar žiauraus elgesio su gyvūnais bei gyvūnų nepriežiūros mastas mūsų šalyje didelis? Mes dirbame ties viešo intereso gynimu arba su tais atvejais, kuomet gyvūną reikia saugoti nuo jo pačio šeimininko. Tais atvejais, kai gyvūnas turi šeimininką, mes jį konsultuojame ir, jei reikalinga, nukreipiame į teisines paslaugas teikiančias įmones. Gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejų mastas Lietuvoje yra didelis. Labiausiai tai lemia ir žmonių nesąmoningumas, ir nebaudžiamumas. Todėl mūsų tikslas yra suformuoti teisinę praktiką, palankią gyvūnams, bei informuoti žmones realiais pavyzdžiais, kad už gyvūnų skriaudimą yra baudžiama. Kaip manai, kodėl jaunam žmogui privalu sužinoti apie tinkamą elgesį su gyvūnais? Atjauta kitam yra svarbiausia savybė žmogiškumui. Mano patirtis sako, kad vaikus to mokyti labiausiai tinkama būtent per gyvūnus. Kai žmogus turi atjautos jausmą, jis skirtas visoms gyvybės rūšims, pvz. kai kurie mūsų komandos nariai prisideda ir prie vaikų gerovės, kiti – prie pagyvenusių žmonių kasdienybės bei kitų veiklų, todėl labai dažnai sulaukiami komentarai, kad „verčiau padėtume ne gyvūnams, o vaikams“ kelia ne tik juoką, bet ir susirūpinimą - paprastai taip sakantys žmonės nesirūpina niekuo. Beje, tyrimai rodo, kad tarp žiauraus elgesio su gyvūnais ir su žmonėmis yra glaudi sąsaja: paprastai dauguma nusikaltėlių savo „karjerą“ pradeda nuo gyvūnų, tad veikti prevenciškai, nepaleisti asmenų nenubaustų už netinkamą elgesį su gyvūnais yra itin svarbu. Gruodžio 14 d. GGI organizuos renginį „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ . Trumpai papasakok, kokia yra šio renginio misija, kas yra kviečiami prisijungti? Tai tradicinis paramos renginys, kurį organizuojame kartu su UAB „Mars Lietuva“, kurio pagrindinė misija yra paremti prieglaudas maistu, įtraukiant visuomenę prie to prisidėti. Antrinis tikslas yra paskatinti žmones nepalikti augintinių namuose, o šventes švęsti kartu. Mes kviečiame žmones gruodžio 14 d. 12-15 val. atvykti į Vilniaus Katedros aikštę su savo augintiniais, parodyti eglutę, nusifotografuoti prie mūsų instaliacijos, pasivaišinti arbata ir gauti skanėstų savo keturkojams, o savaitę laiko po renginio (gruodžio 16-22 d) renginio vaizdo įrašas GGI-Gyvūnų gerovės „Facebook“ platformoje rinks „patiktukus“, kur 1 like = 1 porcija maisto prieglaudų globotiniams. Per pastaruosius tris metus tokiu būdu prieglaudoms paaukota net 25000 maisto porcijų! Daugiau apie renginį galite sužinoti ČIA. Renginio metu vaizdo įrašas rinks „patiktukus“ ir 1 „patiktukas“ pavirs 1 porcija maisto beglobiams gyvūnams. Papasakokite, kaip kilo idėja sugalvoti šią akcijos esmę? Su įmone UAB „Mars Lietuva“ mes bendradarbiaujame jau ilgai, ir vieni, ir kiti norėjome per Kalėdas padėti gyvūnams, tačiau norėjosi aktyvesnio visuomenės įsitraukimo ir taip gimė ši idėja. Ir pabaigai, kokius gyvūnus augini pati? Auginu šunį, katę ir žirgą, tačiau esu labai dėkinga savo šeimai, kad neprieštarauja, kai kartais parsinešu namo gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba.  

Informacija paruošta Aistės Misevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @forest_ms.jfif Paukščių lesinimas – daugeliui iš mūsų visai įprastas dalykas – juk taip smagu vasaros vakarą sėdint prie tvenkinio lesinti antis, žiemos metu – įrenginėti lesyklas (turbūt ne vienas mokinys sutiktų, kad taip įdomu mokykloje gaminti ar net ,,kurti“ lesyklas). Šaltuoju metų laiku tai ypač svarbu, kadangi paukščiams stinga maisto, tad šiuo atveju žmonės gali pasirūpinti lesyklomis ir maistu paukščiams. Vis dėlto, tokia veikla kai kuriais atvejais gali būti neleistina, už ją gali būti netgi baudžiama.  Rugsėjo mėnesį į VšĮ ,,Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI) kreipėsi asmuo (vardas redakcijai žinomas – aut. past.) su prašymu paaiškinti, kodėl už, rodos, tokį kilnų ir gerą darbą – paukščių lesinimą – jis gavo baudą. Kaip laiške teigė besikreipiantis asmuo, jis buvo įrengęs balkone keletą lesyklėlių mažiems paukščiams lesinti, šios, jo teigimu, buvo tvarkomos ir prižiūrimos, tad laiško autorius nesuprato, kokiu pagrindu jam buvo skirta bauda. Tiriamajam buvo surašytas protokolas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 d. asmeniui liepiama sumokėti 15 eurų baudą. Tokio pobūdžio nusižengimas yra įteisintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus „Įsakyme dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ ir skamba taip: „9.2. šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą, tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės.“  Į GGI kreipęsis asmuo padarė dvi esmines klaidas – lesino paukščius daugiabučio namo balkone ir ne šaltojo sezono metu, tad bauda jam buvo paskirta teisėtai. Ši istorija verčia susimąstyti ir kitą kartą sugalvojus palesinti paukščius pagalvoti – ar tai tikrai leistina. Toks poelgis gražus ir kilnus, tačiau galimas tik tol, kol nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų. 

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Žinome, jog judėjimas, aktyvus gyvenimo būdas ar bet kokia kita sportinė veikla yra neatsiejama nuo geros žmogaus sveikatos bei savijautos. Mums nereikia to papildomai mokytis, tai tarsi savaime suprantamas sveikos gyvensenos rodiklis. Kyla klausimas, kaip gi yra su mūsų geriausiais draugais - augintiniais? Ar jiems būtinas sportas gerai sveikatai palaikyti, ar mes turime rūpintis jų kūnu taip pat kaip savuoju? Daugeliui žmonių, kurie laiko vienus ar kitus augintinius, atrodo, kad jų gyvenimas yra labai paprastas: miegoti, valgyti, šiek tiek pažaisti ir suteikti mums džiaugsmo. Tačiau turime nepamiršti, kad augintiniai nėra tik mūsų džiaugsmo patenkinimas, tai - gyvas organizmas, kuriam taip pat reikia visokeriopos priežiūros. Šunų sporte svarbu stiprinti raumenis bei išleisti visą perteklinę energiją, taip keturkojai gali išlaikyti gerą sveikatą visą savo gyvenimą. Sportuojant kartu, tiek šuo, tiek šeimininkas mokosi pažinti vienas kitą, šuo ima reaguoti į šeimininko balsą bei kūno kalbą, taip pat tampa paklusnesnis.  Pasaulyje vis labiau ima populiarėti šunų sporto klubai. Pavyzdžiui, Amerikoje šunų sportas yra populiarus ir labai teigiamai vertinamas. Vienas garsiausių šunų sporto klubų „Doggy fitness club“ skelbia: „Pavargęs šuo yra laimingas šuo!“ – jis skatina paversti savo augintinio dieną pačia geriausia. Sporto programa yra sudaryta ne tik iš fizinio lavinimo, tačiau ir psichologinės stimuliacijos, atliekant meditaciją ir masažus, taip pat gerinant socializacijos lygį. Tačiau, šis klubas yra įdomus tuo, jog jo įkūrėja Silvana nuo pat mažens mylėjo šunis, tačiau negalėjo jų auginti, nes turėjo sunkią alergiją. Jos meilė keturkojams buvo tokia stipri, kad nepaisydama jos, ji įsigijo šunį ir jos alergija buvo išgydyta. Skamba neįtikėtinai, ar ne? Kaip Silvana sako: „Meilė tikrai užkariauja visus!“ Besiklausant tokių istorijų, norisi, jog ir mūsų šalyje augintiniai būtų laimingi ir reikiamai prižiūrėti. Taigi, pakalbinome pirmojo šunų sporto klubo Lietuvoje „Doggy gym“ savininką Simoną Damašių, norėdami sužinoti detalesnę informaciją apie jo sporto klubą bei sporto naudą šunims.  Kas jus paskatino atidaryti pirmąjį šunų sporto klubą Lietuvoje? Su žmona turime keturis šunis: du jorkšyro terjerai ir du bulterjerai. Bulterjerai pas mus yra parodiniai šunys, todėl norėjau, kad jie atrodytų kuo sportiškesni. Pats sportuoju, tad norėjau, kad ir šunys būtų sportiški, nes tik nuo pasivaikščiojimų šuo nesutvirtės. Pradėjau ieškoti, ar yra tokių sporto klubų Lietuvoje. Kadangi nieko neradau, nusprendėme atidaryti savo. Kokie užsiėmimai vyksta Jūsų šunų sporto klube?  Pas mus šunų šeimininkai patys pasirenka, ko jų augintiniams reikia. Vieni atvedami savo malonumui, kiti dėl parodinės eisenos pagerinimo. Kiti nori, kad šuo sulieknėtų ir priaugtų raumenų. Yra augintinių, kurie ruošiami šunų jėgos sportui. Sporto inventoriaus pasirinkimas platus: elektriniai bėgimo takeliai, savaeigiai bėgimo takeliai, lipimas į sieną, svorių tempimas. Kokią naudą jie teikia augintiniui bei jo šeimininkams? Sportas šunims kaip ir žmogui: geresnė savijauta, tvirtesni raumenys, geresnė ištvermė, nekankina viršsvoris. Treniruočių metu šeimininkai praleidžia laiką kartu, skatindami ir pagirdami savo augintinį. Tačiau yra ir tokių šunų, kuriems nereikia jokių paskatinimų - jie tiesiog jaučia malonumą sportuojant. Ar yra kokios atskiros šunų grupės, kurioms itin rekomenduojama lankytis tokiuose sporto klubuose? Šunų neskirstau į grupes, kad kažkuriems daugiau ar mažiau reikėtų sportuoti. Viskas priklauso nuo šeimininkų požiūrio į sportą. Su kokiais sunkumais tenka susidurti šunims sporto metu ir Jums pačiam kaip šunų treneriui? Pradžioje visada sunkiausia pripratinti šunį prie bėgimo takelių. Būna, kad tenka užtrukti ir keturias treniruotes, nes visas pratinimas vyksta skanėstų pagalba. Kai šuo supranta, kad tai malonumas, užtenka atsistoti prie bėgimo takelio ir šuo pats užlipa. Tai tikriausiai pats pratinimas ir yra sunkiausia dalis, nes viską darome per teigiamas emocijas šuniui. Papasakokite kokį vieną trumpą linksmą įvykį, kuris nutiko treniruojant šunis? Net nežinau, nes linksmų nutikimų pasitaiko dažnai. Linksmesni gal tokie įvykiai, kad šunims duodant pailsėti po treniruotės ant savaeigio bėgimo takelio, man atsitraukus šunys vėl lipa ant jo, o man tada tenka bėgti stabdyti takelį, kad šuo nuo jo nenuvažiuotų. Arba man atsisėdus ant bėgimo takelio šuo užlipa ir nustuminėja mane nuo jo. Kaip dar galvojate tobulinti savo veiklą, galbūt turite kokių naujų idėjų savo veiklos pagyvinimui?  Idėjų turiu labai daug, bet viskas remiasi į finansus. Turiu tikrai gerus sumanymus, ką padaryti, bet manau laikas viską parodys. Kokį lietuvių požiūrį pastebite mūsų visuomenėje apie tokio pobūdžio veiklą (nes Lietuvoje kol kas tai nauja)? Kadangi toks sporto klubas kol kas pirmas Lietuvoje, tai girdžiu visokių nuomonių. Daug kas giria, bet ir daug tokių, kurie sako: „Eik dvi valandas pasivaikščioti su šunimi ir tiek.“ Tokiems visada atsakau: „Yra žmonės, kurie vaikšto dvi valandas, ir yra žmonės, kurie dvi valandas sportuoja sporto salėje.“ Kaip auginsime savo augintinius – ar vesime juos į sporto salę, ar tiesiog pasivaikščiosime - renkamės mes patys, tačiau turime nepamiršti pasirūpinti jais taip, kaip galime labiausiai. Nors šunys ir nemoka kalbėti, tačiau jie mums bus dėkingi širdyje, rodydami savo meilę ir ištikimybę. 

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 2019 metų gegužės pabaigoje Lietuvos internetiniuose portaluose šmėžavo nuskandinto šunelio nuotrauka. Aiškėjant istorijos detalėms, straipsnių komentaruose buvo aršiai aptarinėjama, kokių bausmių nusipelnė penkių šuniukų šeimininkas ir juos nuskandinęs vyras. Gegužės 27 dieną Šilalės seniūnė sulaukė skambučio iš miesto gyventojos Ievos Urbonaitės, kuri pranešė, kad tvenkinyje plūduriuoja negyvas šuniukas. Atvykusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ištraukė jo kūną, tačiau iš karto netoliese buvo pastebėtas plastmasinis „Maxima“ maišelis, kuriame buvo rasti dar trys nugaišę šuniukai. Maišelis kartu su keturiais kūnais buvo perduotas policijai. Penktasis šuniukas nebuvo rastas. Tiriant nusikaltimą, buvo greitai išaiškintos augintinių šeimininko ir vyro, nuskandinusio šuniukus, tapatybės. Visų pirma, rastas liudininkas pasakojo, kad gegužės pabaigoje daugiabučio namo kieme susitiko su šunų šeimininku, kuris su savimi nešėsi tris jaunus šuniukus ir prasitarė, kad jo augintinė atsivedė aštuonis, bet kadangi jam jų buvo per daug, penkių atsikratė ir pasiliko tik panašiausius į haski veislę šunis. Apklaustas šunų šeimininkas liudininko pasakojimo nepaneigė. Jis patvirtino, kad jo haski veislės augintinė atsivedė aštuonis šunelius ir jis, suprasdamas, kad negalės jų visų išlaikyti, leido iš matymo pažįstamam vyrui penkis šuniukus pradanginti. Buvo sudarytas susitarimas, kad pažįstamajam bus atsilyginta alkoholiniais gėrimais. Taigi, gegužės 25 dieną, apie 14 valandą, jis užsuko pas šunų šeimininką, nešinas plastmasiniu „Maxima“ maišeliu. Dėl alkoholio kiekio šeimininkas neatsimena, kada vyras su šuneliais išėjo, bet ryte atsikėlus jų namuose neberado. Gegužės 28 dieną Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Šilalės rajono policijos komisariato (toliau - PK) veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, po kurio buvo priimtas prokuroro nutarimas. Nusikalstama veika buvo pilnai ištirta ir šunis nuskandinęs vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai sužinojusi Ieva Urbonaitė informavo VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvas“ (toliau - GGI) ir tada buvo nedelsiant kreiptąsi į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK veiklos skyrių su prašymu pateikti prokuroro nutarimą ir pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. GGI gavo atsakymą, jog jie negali suteikti informacijos, nes ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais buvo išsiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui sprendimo priėmimui. GGI iš karto pateikė jiems prašymą dėl procesinių dokumentų pateikimo. Rugpjūčio 8 dieną GGI pasiekė teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame rašoma, jog seniau neteistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir šuniukus nuskandinęs vyras pripažino savo kaltę ir teigia, kad gailisi savo poelgio. Pirmiausia jam buvo skirti šeši mėnesiai viešųjų darbų po 30 valandų per mėnesį, o po to bausmė buvo sumažinta iki keturių mėnesių viešųjų darbų įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką keičiant santykiu - viena arešto para lygi šešioms valandoms viešųjų darbų. Taip pat, teismo baudžiamajame įsakyme nė žodžiu nebuvo užsiminta apie šuniukų šeimininko atsakomybę. Tai netenkino GGI, todėl buvo vėl kreiptąsi į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK veiklos skyrių ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šeimininko, paskatinusio šių gyvūnų mirtis, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. GGI procese atstovavusi advokato padėjėja Ieva Sebeckytė teigė: „Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog gyvūnų savininkas V. B. organizavo žiaurų elgesį su gyvūnais, t. y. surado asmenį E. L., kuris paskandintų penkis šuniukus. Šią aplinkybę patvirtina pačio V. B liudijimas, kuriame jis nurodo, jog: „Vienas iš matymo pažįstamas vyriškis pasisiūlė jam nereikalingus šuniukus sunaikinti, tai yra juos nuskandinti. Kadangi tiek daug šuniukų atsivedė jo kalė, jis neprieštaravo, jog iš matymo pažįstamas asmuo juos sunaikintų.“ Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog likę trys šuniukai ir jų Haski veislės mama, liko V. B nuosavybėje. Nepaisant to, iki mums kreipiantis į prokuratūrą, šunų savininkas V. B. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sutikimo paskandinti jo penkis šuniukus, o likę trys šuniukai bei Haski veislės šuo nebuvo konfiskuoti.“ Tad buvo prašoma iš šeimininko konfiskuoti keturis likusius gyvus augintinius. Į prašymą buvo atsižvelgta, skubos tvarka buvo suorganizuota krata gyvūnų šeimininko namuose. Dar prieš ją atliekant GGI iš anksto suorganizavo, kam bus perduoti šunys. Tačiau įvykus kratai, gyvūnų ten nebebuvo.  Rugsėjo 6 dieną buvo sulauktas Tauragės apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas. Teismas pripažino šuniukų savininką kaltu ir skyrė jam šešis mėnesius viešųjų darbų po 30 valandų per mėnesį. Tačiau bausmė, kaip ir šunų skandintojui, buvo sumažinta iki keturių mėnesių - viso 120 valandų viešųjų darbų.  „Jei policijos pareigūnai būtų iš karto tinkamai atlikę savo darbą – kartu su skandintoju nubaudę ir šuniukų savininką bei konfiskavę iš jo likusius gyvūnus – šiandien negalvotume, kokia gi baigtis ištiko likusius tris mažylius ir jų mamą. Kas atsakingas už šitokį aplaidumą? Labai gaila, kad teisybė stipriai priklauso nuo to, pas kokį pareigūną pateksi. Esame labai dėkingi už operatyvumą ir visokeriopą pagalbą pareigūnams, kurie tyrė mūsų skundą dėl nenubausto savininko ir šią savo kolegų klaidą ištaisė. Tačiau likusių gyvūnų, kuriuos dar galėjome išgelbėti, tai nebesugrąžins – jų likimą galime tik nuspėti.“ – teigia VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų, dar daugiau jų laukia eilėje. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis, konsultuoja fizinius asmenis bei organizacijas. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Dar vienas gyvūno nepriežiūros atvejis. Šį kartą – Palangoje. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) buvo informuoti apie Palangoje (Kunigiškėse) nuosavo namo voljere nuolat kaukiantį šunį. Liudininkų teigimu, šuo niekada nebuvo vedžiojamas, o pats voljero grindinys dengtas akmenukais.  GGI nedelsdami rugsėjo 4 dieną kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją. Pranešime administracija buvo informuota apie susidariusią situaciją, kurią buvo prašoma ištirti vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. patvirtintu „Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ draudimu: ,, <...> laikyti gyvūnus jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis<...>.“ Taip pat pranešime buvo prašoma informuoti apie atliktus kontrolės veiksmus ir gyvūno savininko atžvilgiu taikytas kontrolės priemones ar sankcijas. Atsakymas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo gautas to paties mėnesio 24 dieną. Dokumente buvo informuojama, kad pagal GGI gautą prašymą savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai atliko patikrinimą nurodytu adresu ir dėl pažeistų gyvūnų laikymo taisyklių šuns šeimininkui buvo paskirta nuobauda. Gyvūno savininkas taip pat buvo supažindintas su taisyklių nuostatomis ir raštiškai įpareigotas jų laikytis.  Norėtume pasidžiaugti tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija greitai sureagavo į GGI pranešimą ir gyvūno savininkas neliko nenubaustas. Visgi paties šuns likimas dabar nėra aiškus – po patikrinimo jo niekas nematė ir negirdėjo, tad viliamės, kad gyvūno savininkas nesuskubo atsikratyti augintinio pačiu žiauriausiu būdu. Dėl šios aplinkybės išsiaiškinimo GGI vėl kreipėsi į institucijas ir laukia jų atsakymo. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite  aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. Prisidėkime prie savo visuomenės modernėjimo visi drauge.

https://youtu.be/Ids7tasggEc

Informacija paruošta Kamilės Lebedytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Tūkstančiai registruotų lenktyninių žirgų Australijoje išsiunčiami į skerdyklas taip pažeidžiant lenktynių taisykles, gyvūnų atidavimo politiką ir nepaisant gyvūnų gerovės garantijų.  Oficialiais duomenimis, gautais iš Australijos nacionalinės grynakraujų jojamųjų žirgų lenktynių institucijos „Racing Australia“, kiekvienais metais skerdyklose atsiduria mažiau nei vienas procentas žirgų, nebetinkamų lenktyniauti. Tai reiškia, jog pagal žirgų lenktynių industrijos duomenis, maždaug 34 žirgai kasmet atsiduria skerdyklose. Tačiau remiantis dviejų metų trukmės tyrimu - šis skaičius yra kur kas didesnis.  Elio Celotto, lenktyninių žirgų apsaugos koalicijos narys, pranešė, jog vien per savaitę vienoje skerdykloje yra nužudoma kur kas daugiau nei 34 žirgai. „Vidutiniškai skerdykloje yra paskerdžiama 4000 žirgų per metus“, - skaičiavo Celotto. Skerdžiamų žirgų kiekis šokiravo industrijos ekspertą-profesorių Paul McGreevy, gyvūnų gerovės ir elgesio žinovą, turintį 25 metų tiriamąją patirtį grynakraujų jojamųjų žirgų industrijoje. „Tokios žinios sukrės visą industriją iš esmės, - kalbėjo profesiorius McGreevy, - industrijai nėra šansų apsiginti. Tai yra akivaizdus pažeidimas, nesutampantis su tuo, kas buvo teigiama oficialiai. Išaiškėjo tiesa - grynakraujai žirgai patenka į skerdyklas ir tose įstaigose su jais dažniausiai elgiamasi siaubingai.“ Tas pats tyrimas atskleidė, jog kai kuriose Australijos skerdyklose užfiksuota tai, ką profesorius McGreevy apibūdino kaip netinkamą elgesį su gyvūnais - žirgų uždarymas garduose, kuriuose jie negali pajudėti, bei darbuotojų naudojamas elektrošokas. Skerdyklose žirgai spardomi, trypiami bei engiami.  Į skerdyklas išsiunčiami net prieš tai itin vertinti žirgai-čempionai. „Tai, kad leidome taip elgtis su žirgais-atletais yra visiškai nepriimtina, - kalbėjo profesorius McGreevy, - tai yra siaubinga praktika. Už tokį varganą gyvūnų galą atsakinga yra lenktynių industrija.“ Baisi lenktyninių žirgų gyvenimo baigtis - kas savaitę pasikartojantis reiškinys, nepaisant „Racing Australia“ priimtos „skaidrumo taisyklės“, pagal kurią nuo 2016 metų reikalaujama registruoti ir sekti visus žirgus nuo jų gimimo iki senatvės. Atsižvelgdama į Naujojo Pietų Velso lenktyninių kurtų varžybų draudimą, paskelbtą 2016 metais, grynakraujų jojamųjų žirgų industrija taip pat įgalino naujas taisykles, orientuotas į gyvūnų gerovę, jų apsaugą bei rūpinimąsi žirgais prieš, per ir po jų lenktyninių karjerų. Reformų esmė buvo uždrausti žirgų, laikomų bergždžiais, skerdimo praktiką. 2018 metais „Racing NSW“ generalinis direktorius Peter V’landys pranešė: „Tikslas - jog visiems žirgams, tiek lenktyniaujantiems, tiek gyvenantiems NSW būtų surasti namai.“ Bet nepaisant to, lenktyniniai žirgai vis tiek siunčiami į skerdyklas. „Dėl vadovybės yra iškilęs didžiulis klaustukas ir taip pat eilinį kartą kilo problema su savireguliacija, - kalbėjo profesorius McGreevy, - kai lažinamės dėl arklių varžybų, mes tampame industrijos dalimi. Mes nusipelnėme daugiau, arkliai nusipelnė daugiau, žmonės, mylintys šią industriją nusipelnė daugiau. Industrija nuvylė daugybę žmonių ir žirgų.“ V’landys tikino nežinojęs, kad NSW žirgai būtų siunčiami į skerdyklas, tiek NSW, tiek kitose valstijose. „Jei tai iš tiesų vyksta, mes dėsime visas pastangas ir naudosimės įstatymo galia, kadangi tai yra taisyklių pažeidimas“, - teigė V’landys. NSW ūkvedys patvirtino, jog ištirs šį atvejį. Vadeliotojų lenktyniavimo industrija taip pat prisidėjo prie masinio žudymo. Paaiškėjo, jog ristūnai, dalyvaujantys vadeliotojų lenktynėse taip pat siunčiami į skerdyklas, nepaisant gyvūnų apgyvendinimo taisyklių. Rugsėjį vykusiuose senato komiteto svarstymuose dėl „žirgų atsekamumo“ įvykdomumo, „Harness Racing Australia“ generalinis direktorius Andrew Kelly pasakė, jog taisyklės buvo formuojamos su nuostata „nuo pradžios iki galo“. „Harness Racing NSW“ generalinis direktorius John Dumesny pranešė, jog jo organizacija vysto žirgų apgyvendinimo strategiją: „Turime apgyvenimo programą, kuomet industrijos žmonės suranda apgyvendinimą savo pačių žirgams.“ Straipsnis verstas iš anglų kalbos: https://horseracingkills.com/2019/10/17/the-racing-industrys-darkest-secret-exposed/?fbclid=IwAR0rlbpMH2E84CKPAZqU_kGPhlO19Ac4vQkgjf1ohKhoffZCu0BUmXI3R9I

Susipažinkite - drąsi ir už teisybę iki galo pasiruošusi kovoti Daiva bei jos šunelis Amigo. Nors nuotraukoje atrodo laimingas ir nerūpestingas, Amigo yra sužalotas. Jo kojoje - iki gyvenimo galo įstrigusi kulka, kuri liko nuo to laiko, kai į jį šovė Daivos mamos kaimynas. Jam nepatiko, jog šuo užsuko pauostyti krūmų į jo kiemą, todėl ėmėsi, jo nuomone, adekvačių veiksmų - šovė į gyvūną, kuris vos per plauką liko gyvas. Dar didesnis šokas Daivai buvo tuomet, kai ikiteisminis tyrimas dėl gyvūno suluošinimo buvo nutrauktas. Motyvai - šuo didelis, agresyvus ir išvis - nėra ko šuniui lakstyti po svetimus kiemus. Amigo šeimininkė Daiva nenuleido rankų - ieškojo pagalbos ir kreipėsi į GGI. Mes pasiūlėme kvalifikuotus teisininkus, kurie apskundė prokurorės nutarimą. Šiai dienai nutarimas yra panaikintas, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iš naujo, asmeniui, suluošinusiam gyvūną, pareikšti įtarimai, surašytas kaltinamasis aktas dėl LR BK 310 str. 1 d. Kadangi asmuo, peršovęs gyvūną, kaltės nepripažįsta, baudžiamoji byla nagrinėjama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose. Laukia ilga kova, apie kurios eigą informuosime. Amigo pasisekė - jis kartu su Daiva drąsiai kovoja už teisybę ir siekia, jog jį sužalojęs asmuo būtų nubaustas. Tačiau daugybė gyvūnų neturi tokio artimo žmogaus, galinčio skirti tiek laiko ir kitų sąnaudų. Todėl tai darome mes, o jūs galite padėti mums spręsti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus aukodami čia: http://bit.ly/padekgyvunams.

Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia keturkojus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus – ilgam netekties liūdesiui. Pirmąjį lapkričio savaitgalį tuo įsitikino ir vilnietis Liudvikas Launikonis, kurio šeimos akyse nuo smarkaus vidinio kraujavimo mirė vos vienerių metų augintinė Panama. Liūdnai pasibaigusios kovos dėl Panamos gyvybės sukrėstas vyras kelia klausimą: kodėl žiurkių nuodus, galinčius tokiose kančiose pražudyti gyvybę, Lietuvoje vis dar gali įsigyti bet kas ir bet kada? Nuodai pražudė vyro augintinę: kitose šalyse ši problema turi sprendimą Žiurkių nuodais apsinuodyta pirmąjį lapkričio savaitgalį Vilniuje, Santariškių mikrorajone, M. Marcinkevičiaus gatvėje – nuo jų Launikonių augintinės būklė pradėjo blogėti. Šeimos nariai netrukus pastebėjo, jog augintinę pykina. Sekmadienio vakarą gyvūnas sunkiai kvėpavo, todėl iškart buvo nuvežtas į naktinę veterinarijos kliniką. Joje atliktas kraujo tyrimas iš pradžių nieko įtartino neparodė, tad gydytojai įtarė apsinuodijimą maistu, o švokštimą aiškino tuo, kad vemiant į plaučius patenka skysčio. Vis dėlto, šeimininkams jie patarė atvykti sekančią dieną ir atlikti rentgeną. Gyvūnui grįžus namo, padėtis blogėjo. „Pirmadienį, atlikus rentgeną, išsiaiškinta, kad žarnyne nieko nėra, bet skrandis pilnas neaiškios kilmės skysčio. Šuo buvo staigiai pristatytas į veterinarijos kliniką, kur po tyrimų nustatyta, kad tai – kraujas. Dėl labiausiai paplitusių uždelstos trukmės antikoaguliantų žiurknuodžių, kurie sustabdo kraujo krešėjimą, buvo prasidėjęs ūmus vidinis kraujavimas. Veterinarai bandė šuniuką gelbėti, tačiau nesėkmingai. Net jei požymiai būtų buvę pastebėti dieną prieš, greičiausiai būtų buvę per vėlu. Išgelbėti gyvūną galima tik per pirmąją valandą nuo jų suėdimo, nes maždaug tiek laiko užtrunka, kol nuodų kapsulės ištirpsta skrandžio skystyje“, – kovą dėl augintinės gyvybės prisimena L. Launikonis. Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Augintinės netekęs vyras svarsto, jog nuodų neprofesionalams pardavimo apribojimas sumažintų tokio žiauraus elgesio mastą. „Liūdime ir norime, kad būtų pradėta diskusija dėl žiurkių nuodų pardavimo neprofesionalams Lietuvoje uždraudimo. Šiuo metu nuodų už labai mažą kainą gali nusipirkti bet kas. Neprofesionalams paspendus spąstus, graužikai dažnai pabėga, miršta ir tampa lengvu grobiu šunims, katėms ar laukinei gyvūnijai. Nuodų simptomus atpažinti yra ypač sunku, nes šuo gali vemti ir be kraujo, o jų mirtinas poveikis gali nužudyti augintinius per 2–3 dienas. Augintinis miršta žiauria mirtimi, kraujuodamas iš burnos bei nosies. Manau, kad kiekvienas šuns šeimininkas pritars, kad tokie nuodai ir neatsakingas jų naudojimas nužudo ne „gyvūną“, o šeimos narį“, – sako L. Launikonis. Kalbant apie prekybos nuodais ribojimo poreikį, galima paminėti ir pavyzdžius kitose šalyse. Didesnės vakarų Europos valstybės, kaip Danija, Norvegija, Vokietija, o taip pat ir JAV Kalifornijos valstija, jau yra uždraudusios nuodų pirkimą ir naudojimą neprofesionalams. Nyderlanduose šis draudimas įsigalios nuo 2023 m. Laiku nepastebėjus simptomų, apsinuodijimas baigiasi augintinio netektimi Vilniuje visą parą veikiančios veterinarijos klinikos „Greitoji žirafa“ gydytoja Rita Notkuvienė teigia, jog klinikoje su apsinuodijimo simptomus turinčiais augintiniais susiduria kelis kartus per savaitę. Anot jos, dažniausiai tai būna dėl lauke suvalgytų ar tiesiog netinkamų maisto produktų. „Deja, bet pasitaiko ir rimti apsinuodijimo atvejai. Net ir žiurkių nuodai yra skirtingi, dažniausiai išskiriami pagal veikliąsias medžiagas. Kraujo krešumą slopinantys nuodai – antikoaguliantai, vis dar dažniausiai sutinkami apsinuodijus gyvūnui. Cholekalciferolis – vitaminas D3, kuris didina kalcio kiekį kraujyje, bei pažeidžia inkstų funkciją. Bromethalinas – sukeliantis neurologinius reiškinius, traukulius, paralyžių“, – aiškina R. Notkuvienė. Kalbant apie graužikų nuodus, veterinarijos gydytoja pabrėžia, jog apsinuodijusiems gyvūnams visuomet yra reikalinga skubi pagalba. Įtariant, kad augintinis galėjo suėsti bent truputį nuodingos medžiagos, visuomet svarbu kreiptis į veterinarijos gydytojus. „Jeigu žinote, kada šuo turėjo kontaktą su nuodais – kuo skubiau vimdykite gyvūną. Jei apsinuodijo katinas, namų sąlygomis vimdyti nerekomenduojame. Į veterinarijos kliniką rekomenduojame kreiptis iš karto, jei žinote, kad augintinis rado nuodų, net jei ir pavyko išvimdyti šunį namuose. Taip pat visuomet rekomenduojame kreiptis atsiradus pirmiems negalavimo simptomams, nelaukti kelias dienas ir nesitikėti, kad praeis savaime. Dažnai pasitaikantys simptomai yra silpnumas, vangumas, apsunkintas kvėpavimas, kosulys su krauju arba be kraujo, pašviesėję arba pakraujavę dantenos, lengvai atsirandančios kraujosrūvos odoje. Retesniais apsinuodijimo žiurknuodžiais atvejais, atsiranda vėmimas, viduriavimas su krauju. Simptomai gali išryškėti 5 dienų bėgyje po nuodų suvartojimo, o laiku nesikreipus į veterinarijos kliniką prasideda vidinis kraujavimas, kuris dažnai baigiasi augintinio netektimi“, – aiškina veterinarijos gydytoja. R. Nortkuvienės manymu, kovoje su gyvūnų nuodytojais žiurknuodžių įsigijimo apribojimai ir draudimai nėra tinkama išeitis, nes jei žmogus norės, vienaip ar kitaip vis tiek gaus šių medžiagų. „Tikslingi augintinių nuodijimo žiurknuodžiais atvejai mūsų praktikoje pasitaiko retai. Dažniau apsinuodijimai žiurknuodžiais įvyksta namų aplinkoje, sodybose, kur nuodai nėra saugiai padėti ir juos aptinka augintiniai. Manau, geresnis sprendimo būdas yra nepaleisti gyvūnų nuo pavadėlio nepažįstamoje aplinkoje, o jeigu augintinis mėgsta viską ragauti – galbūt vedžioti ne tik su pavadėliu, bet ir su antsnukiu, kuris leistų laisvai kvėpuoti ir judėti, tačiau trugdytų pagriebti gatvėse besimėtančias „gėrybes”, – pataria veterinarijos gydytoja. Nuodų pardavimo ribojimas problemos neišspręstų, tačiau ją sumažintų Žiurkių nuodais apsinuodiję ir nunuodyti gyvūnai – opi problema. Kokius jos sprendimus mato gyvūnų teisių gynėjai? Kaip aiškina „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, nuodų įsigijimo apribojimas problemos neišspręstų, tačiau padėtų sumažinti šių atvejų skaičių. „Sutinku su tuo, kad tikrai norintis pakenkti gyvūnui ras būdų įsigyti nuodų, net jei jų įsigijimas būtų apribotas. Tačiau tikime, kad, apsunkinus kelią bet kur laisva ranka įsigyti žiurkių ar kitokių nuodų, bent dalinai problemą tai tikrai spręstų. Nuodytojai nenori patekti niekam į akiratį, sukelti klausimų, tad, jei, pavyzdžiui, turėtų pirkti tik specializuotoje parduotuvėje ir palikti asmens duomenis arba išvis įsigyti tik su leidimu – jie to nedarytų“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot jos, itin svarbu, kad, vedžiodami šunis, žmonės nepaleistų jų nuo pavadėlių, stebėtų, ką daro, ką uosto, kuo domisi jų šuo, o jei šuo linkęs lauke rinkti maistą – galbūt vertėtų dėti antsnukį. Taip pat reikėtų akylai stebėti kitus šunų vedžiojimo vietose esančius žmones ir, pastebėjus kažką įtartino, fiksuoti, pranešti institucijoms. Taip pat, saugantis nuo apsinuodijimų, ji pataria burtis gyventojų bendruomenėms, kurios pasidalintų laikais, kas ir kada vedžioja šunį ir stebi aplinką.  „Labai svarbu, kad nunuodytų augintinių šeimininkai pirmiausia gautų veterinaro išvadą dėl susirgimo ar mirties priežasties ir kreiptųsi į policiją, o tuomet proceso nepaleistų iš rankų – ragintų teisėsaugą dirbti savo darbą, nes ir vagies gali nerasti, jei jo neieškosi. Dažnai policija nesivargina nei apklausti aplinkinių gyventojų, nei patikrinti artimiausių kamerų, nei paskelbti, kad ieškomi ką nors matę žmonės, nes gyvūnų gerovė vis dar nėra prioritetas mūsų teisinėje sistemoje. Iki kol tų nuodų nesuvalgys koks nors vaikas – tada visi griebsis už galvų. Gera žinia, kad daug ką gali padaryti pats šeimininkas. Aš ne kartą esu beldusis pas žmones į duris su gyvūnais susijusiais klausimais, nes žinojau, kad kitu atveju byla niekur nenueis. Tuomet surinktą informaciją perdaviau policijai ir bylos baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Nesakau, kad šiais atvejais tikrai būtų tas pats ir nesakau, kad nuodytojus rasti lengva, tiesiog sakau, kad nereikia laukti, reikia veikti patiems“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Kalbos apie žiurknuodžių pardavimo ribojimą Seime nutilo: inicijuos naują tyrimą Praėjusiais metais, reaguojant į dažnus tyčinio augintinių nuodijimo atvejus, laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė Dovilė Šakalienė prabilo apie siūlymą riboti žiurknuodžių įsigijimą. Paklausta, kodėl šis siūlymas neprasiskynė kelio Seime, ji nurodo, kad sprendimas sulaukė šalto teisinio vertinimo iš kolegų ir teisininkų. „Pirminė mano diskusija su kolegomis teisininkais dėl žiurknuodžių įsigijimo ribojimų atskleidė keletą problemų. Deja, pagal dabartinį teisinį reguliavimą gyvūnas iš esmės yra daiktas – turtas, nuosavybė, tad gyvūno nunuodijimas yra nuosavybės sunaikinimas. Dauguma atvejų tai būtų mažaverčio turto sunaikinimu. Aišku, mums, gyvūnų mylėtojams, toks šaltas teisinis vertinimas sunkiai derinasi su trauma praradus mylimą augintinį ir dar jo patiriamomis kančiomis. Antras iššūkis – ribojimo būdo ir apimties nustatymas. Elektroninė registracijos sistema, kur būtų galima fiksuoti kas, kada ir kokių nuodų įsigijo, reikštų papildomas išlaidas valstybei – matant aršias kovas dėl biudžeto, šis variantas vargu ar sulauktų palaikymo artimoje ateityje“, – pastebi D. Šakalienė. Anot jos, ribojimas įsigyti nuodus, pavyzdžiui, leidžiant tik asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą (kaip ūkininkui apsaugoti grūdus), greičiausiai sulauktų miestiečių pasipiktinimo, nes deratizacijos paslaugos daugeliui per brangios ir paprasčiau rūsyje pabarstyti nuodų pačiam. „Visgi, matydama, kad piktybinis augintinių nuodijimas tęsiasi, kaip suprantu, atvejai kartojasi vis dažniau, planuoju nedelsiant kreiptis į Seimo tyrimų skyrių prašydama lyginamosios analizės, kaip reglamentuojamas žiurknuodžių ir kitų nuodų įsigijimas kitose ES šalyse, ar yra šalių, kur taikomi apribojimai. Viliuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kuris būtų realistiškas ir nesupriešintų gyvūnų mylėtojų ir kitų miesto gyventojų“, – teigia D. Šakalienė. šaltinis: delfi.lt