Naujienos

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 2019 m. rugpjūčio 1 d. gyvūnų gerovei neabejinga pilietė nuotraukoje užfiksavo Latvijos cirko "Alex circus", atvykusio į Radviliškį, arklį. Nuotraukoje kuo puikiausiai matoma, kad arklio galinė dešinė koja yra stipriai ištinusi. Dėl šio atvejo 2019 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" kreipėsi į Radviliškio Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Abejotina, jog būdamas tokios būklės, arklys gali judėti be skausmo, būti transportuojamas cirkui gastroliuojant po skirtingus miestus, o tuo labiau - būti naudojamas pasirodymams. Cirkas Radviliškyje pasirodymus rengė vos kelias dienas, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) prašėme šį įvykį tirti skubos tvarka. Radviliškio VMVT, sureagavusi į mūsų pranešimą, nedelsiant atliko patikrinimą ir nustatė, kad visi kiti pasirodymams naudojami cirko gyvūnai yra kliniškai sveiki, išskyrus minėtą arklį. Savo atsakyme mums Radviliškio VMVT nurodė, kad arklio galinė dešinė koja yra sutinusi, tačiau arklys neva nešlubuoja ir yra ramus. Suteikti veterinarinę pagalbą buvo iškviestas privatus veterinarijos gydytojas, kuris arklį apžiūrėjo, suteikė pirminę pagalbą ir konsultavo cirko atstovą dėl tolimesnio gydymo. Taip pat buvo užtikrinta, kad arklys šiuo metu laikomas uždarame garde ir cirko pasirodymuose nebus naudojamas. Apie nuobaudos skyrimą cirkui, Radviliškio VMVT mums nieko nepranešė. Bandydami išsiaiškinti, ar Latvijos cirkui "Alex circus" neturėtų būti skirta nuobauda arba bent jau įspėjimas, susidūrėme su kita problema. Komunikuodami elektroniniu paštu su Radviliškio VMVT, gavome atsakymą, kad: "Cirką mes nebausime, nes mūsų tikslas jiems padėti". Aiškindamiesi, kokiu pagrindu buvo nuspręsta neskirti jokios nuobaudos cirkui, kuris laikė suluošintą gyvūną, o taip pat, kas pateikė atsakymą, kad jų (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) tikslas yra padėti cirkui, o ne gyvūnui, galiausiai gavome atsakymą, kad parašytą frazę reikia suprasti, jog jų tikslas yra padėti gelbstint sergantį gyvūną ir esant reikalui surasti veterinarijos gydytoją ar kitų paslaugų. Tačiau konkrečiai atsakyti, kas su mumis komunikavo, Radviliškio VMVT negalėjo, motyvuodami tuo, kad visi jų raštai yra rašomi iš centrinio Radviliškio VMVT kompiuterio, t.y. visi darbuotojai naudojasi vienu kompiuteriu ir vienu elektroniniu paštu. Galima pagalvoti, kad Radviliškio VMVT darbuotojai neturi atskirų darbo vietų. Keista atrodo ir tai, kad Radviliškio VMVT iš pradžių net negalėjo atsakyti, ar cirkas "Alex circus", prieš atvykdamas į Radviliškį, kreipėsi į VMVT pateikdamas pranešimą apie planuojamą renginį su gyvūnais, kaip to reikalauja įstatymai, bei atlikdami patikrinimą nesiėmė jokių veiksmų, kad tai išsiaiškintų. Ar tarp centrinės VMVT institucijos ir jos padalinių nevyksta keitimasis darbui aktualia informacija, jeigu toks pranešimas buvo pateiktas centrinei VMVT institucijai? Po sudėtingo komunikavimo, Radviliškio VMVT galiausiai nurodė, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo požymių, t.y. gyvūnų gerovės ir apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų, todėl ūkio subjektui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė. Nors patikrinimo metu, buvo išsiaiškinta, kad arklys sirgo ir anksčiau, buvo gydytas pačių cirko darbuotojų bei, prieš atvykstant į Radviliškį, liga arkliui vėl atsinaujino, Radviliškio VMVT nemato nieko blogo tame, kad sergantis gyvūnas būtų tampomas paskui gastroliuojantį cirką į skirtingus miestus, nesuteikiant jam deramo poilsio ir kvalifikuotos veterinarinės pagalbos. Šioje situacijoje galime džiaugtis tik tuo, kad VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" dėka buvo užtikrinta, jog arklys nebus naudojamas pasirodymuose ir jam bus suteikta reikalinga veterinarinė pagalba. Gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose prieštarauja jų prigimčiai ir yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais. Dresuojant cirko gyvūnus, dažnu atveju prieš juos naudojamas smurtas. Keliaujančiuose cirkuose gyvūnai vežami iš vienos vietos į kitą tūkstančius kilometrų vilkikų priekabose, o po to iki pat pasirodymo laikomi ankštuose narvuose. Daugumai jų dėl nuolat patiriamo streso atsiranda psichinių sutrikimų. Europos Sąjungos šalys vis dažniau savo įstatymuose įtvirtina nuostatas, draudžiančias jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. 24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje. Kai kuriose valstybėse draudžiama cirkuose naudoti tam tikras gyvūnų rūšis. Tuo tarpu Graikijoje, Maltoje, Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje įtvirtintas visų gyvūnų naudojimo cirko pasirodymuose draudimas. Š. m. rugpjūčio 28 d. Lietuvą irgi žengė žingsnį šia kryptimi, kai Vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti laukinių gyvūnų naudojimą cirkuose. Be abejo, siektinumas būtų visų gyvūnų naudojimo cirkuose draudimas, ne tik laukinių. Emociniai ir socialiniai naminių gyvulių poreikiai išsivystė dar tada, kai jų protėviai buvo laukiniai. Tuomet tie poreikiai padėjo jiems išlikti ir daugintis. Arklių prigimtinių poreikių prioritetai vystėsi 65 milijonus metų, o dabar žmonės bando išnaudoti juos veiklai, kuri šiems poreikiams prieštarauja. Verta paminėti, kad nelaimėlis cirko "Alex circus" arklys po Radviliškio tęsė savo kelionę po kitus miestus ir po kelių savaičių tokios pačios blogos būklės buvo pastebėtas Panevėžyje. Kiekvienas iš mūsų, nepalaikydamas cirkų, kur dėl žmonių pramogos yra išnaudojami gyvūnai, nepirkdamas bilietų, neidamas į tokius pasirodymus ir nevesdamas ten savo vaikų, gali prisidėti prie visuomenės nuomonės formavimo ir tokio pobūdžio renginių nykimo, nes tai taps nepaklausu. Puikus pavyzdys atsigręžimo į visuomenės nuomonę yra "Roncalli" cirkas Vokietijoje, kuris arklius, liūtus bei dramblius savo pasirodymuose pakeitė natūralaus dydžio trimatėmis hologramomis ir sulaukė 20 tūkstančių tokį sprendimą palaikančių laiškų iš viso pasaulio, o taip pat žiūrovų antplūdžio.

Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Tikime, kad dauguma augintinių šeimininkų savo mylimus keturkojus prižiūri tinkamai: skiria jiems pakankamai laiko, energijos, meilės ir kitų išteklių. Tačiau praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kada pažeidžiamas  gyvūnų priežiūrą Lietuvoje reglamentuojantis  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o taip pat atskiras taisykles yra numačiusios visos mūsų šalies savivaldybės. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius didžiųjų savivaldybių – Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių – taisyklių punktus, bei kas yra sakoma apie dažniausiai pasitaikančius šunų priežiūros aspektus. Vedžiojimas pavadėliu Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio. Nieko apie vedžiojimą pavadėliu nesakoma tik Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse, tačiau tokiu atveju galioja bendros LR patvirtintos taisyklės, kuriose nurodoma, jog šunis privaloma vedžioti su pavadėliu. Vežimas liftu Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“. Nieko apie vežimą liftu nėra pasakyta Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse. Vedimas laiptine Šunis laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose privaloma vesti su pavadėliu, sutrumpintu tiek, kad nekeltu grėsmes aplinkiniams. Antsnukis būtinas pavojingiems ir koviniams šunims. Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Niekada gyvūno palikti be priežiūros ne savo pačių valdose primygtinai rekomenduoja ir GGI. Ekskrementų surinkimas Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Apie tai jau esame rašę https://ggi.lt/augintinio-ekskrementai-kuo-surinkti-kur-galima-mesti-ir-ko-tiketis-palikus-viesa-vieta-apkakota/ . Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse. Kauno miesto ir rajono savivaldybės taip pat nurodo, kad „asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti“ – privaloma būti pasiruošus pasirūpinti augintinio paliekamais ekskrementais bei kitomis šiukšlėmis. Keliavimas viešuoju transportu Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės).  Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“. Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“. Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“. Tą patį visais atvejais rekomenduoja ir GGI. Antsnukio naudojimas Savivaldybių taisyklėse (išskyrus Vilniaus, kur nieko neminima) nurodoma, jog pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami su antsnukiu. Kiti šunys - atsižvelgiant į charakterį bei veislę. Primename,  kad yra veislių, kurioms antsnukio naudoti negalima, tai akcentuojama ir savivaldybių taisyklėse.  Vilniaus miesto savivaldybė numato, kad šunis draudžiama vesti su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais – tam paantrina ir GGI. Voljero įrengimas ir nuotolis nuo kaimynų Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė – tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje – 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto. Plačiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575 Kai kuriose savivaldybėse taip pat nurodoma, kokiu atstumu voljeras gali būti pastatytas nuo kaimyninių valdų. Vilniaus rajone – ne arčiau 2 m, Kauno mieste ir rajone – ne arčiau 3 m. Būdos įrengimas Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti  šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai. Savivaldybėse, kuriose nurodomas būdos nuotolis nuo kaimynų, jis toks pat, kaip ir voljero. Grandinės ilgis Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos. Vis dėlto, GGI primygtinai prašo gyvūnų grandinėmis nerišti ir laikyti juos palaidus aptvertose ribose arba jiems tinkamai įrengtuose voljeruose. Laikymas savo žemės valdose Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, o pastaroji būtų aptverta tvora. Tokiu atveju, matomoje vietose turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. Rekomenduojama prie žemės valdos vartų įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Papildomos laikymo lauke sąlygos Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos. Bendrai tariant, lauke laikomi gyvūnai privalo būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, draudžiama lauke palikti ekstremaliomis karščio ir šalčio sąlygomis. Specialios sąlygos Kai kurios savivaldybės nurodo tam tikras specialias sąlygas, susijusias su gyvūnų laikymu. Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą. Kauno rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiuose namuose galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą“, be to, katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.  Taisykles rasite paspaudę ČIA arba ant paveikslėlio žemiau: Naudingos nuorodos: Vilniaus miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506602 Vilniaus rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9039d4007c5911e4abe983995522ea30 Kauno miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/20a5a130249911e5b336e9064144f02a Kauno rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6e618a0265111e6acf89da936cb7409 Klaipėdos miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f01366b091cc11e9ae2e9d61b1f977b3 Klaipėdos rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.485030 LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491 Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575 Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.60AB55353BB3 Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Romantiškas pasivažinėjimas užmiesčio keliu sutemus gali baigtis tragiškai. Kasmet vairuotojų susidūrimai su gyvūnais nusineša tiek pastarųjų, tiek žmonių gyvybių. Vis dėlto, susidūrimas ne visada baigiasi mirtimi. Kol medikai rūpinasi žmonėmis, kas suteikia  pagalbą gyvūnams? Gauti tikslų atsakymą sunku net susisiekus su keliomis skirtingomis institucijomos. Paskambinus 112 ir pranešus apie avariją, kurioje nukentėjo laukinis gyvūnas, į įvykio vietą siunčiama policija, o informacija apie sužeistą žvėrį perduodama budintiems Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams. „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba“, - rašoma Pranešimų priėmimo centro atsakyme. Tačiau patys medžiotojai tokios atsakomybės kratosi. „Medžiotojai nėra veterinarai ir jie nėra kviečiami žvėries būklei nustatyti, - teigia moterų medžiotojų klubo prezidentė Ramutė Juknytė,- pastarieji kviečiami arba nutraukti sužeisto žvėries kančias, arba paimti gyvūną, jeigu jis iš karto žūsta. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui t.y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas“. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė nurodo, kad gyvūno likimą visgi sprendžia aplinkosaugininkas, priėmęs pranešimą. „Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją.“,  - teigia ji. Anot specialistės, tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta: „Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje – labai maža.“ Taip pat I. Krikštopaitytė informuoja, jog laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam: „Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.“ Pasiteiravus, ar pats procesas neatrodo sudėtingas, kada, pvz. vidury nakties reikėtų stovėti šalikelėje su sužeistu ežiuku ir laukti galimai iš kito miesto važiuojančios Gyvūnų globėjų asociacijos, I. Krikštopaitytė paaiškino: „Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai. Visų pirma, specialistai žino, kaip tinkamai gyvūnai turėtų būti nugabenami iki pagalbos suteikimo vietos, nes tik tinkamai gabenant, bus galima gyvūnui suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad laukiniai gyvūnai vengia žmogaus ir bet koks žmogaus kontaktas jiems sukelia papildomą stresą. Dar daugiau, ne visos veterinarijos klinikos turi kompetencijos gydyti laukinius gyvūnus, todėl laukinio gyvūno gabenimas nuo klinikos iki klinikos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savo ruožtu, lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.“ Kai kurie vairuotojai, patekę į avariją su laukiniu gyvūnu, dvejoja, ar skambinti 112, baimindamiesi, jog be automobilio remonto dar teks sumokėti ir baudą. Tačiau tai labiau mitas, nei reali praktika – įvertinus aplinkybes, dažniausiai pasirodo, jog vairuotojas net norėdamas nebūtų išvengęs smūgio, tad bauda neskiriama. Norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras , visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje. Jei susidūrimo nepavyko išvengti, skambinkite 112. Atvažiavusi policija užfiksuos įvykį, jei gyvūnas žuvo – kūną paims medžiotojai (miesto ribose – sanitarinės tarnybos). Jeigu negyvas gyvūnas trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti. Prisiminkite, kad sužeistas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, ir jo judinti nereikėtų. Jeigu gyvūnas dar gyvas, informuokite  apie tai  policiją  ir aplinkosaugininkus numeriu 8 5 273 2995. Kiti naudingi kontaktai: Sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais rūpinasi Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija, visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams - 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis, kuriame yra ir daugiau naudingos informacijos  – gga.lt Laukinukus taip pat globoja Kauno „Laukinė Lesė“,+370 640 56861, https://www.facebook.com/laukinelese/ Vilniuje esanti Buivydiškių klinika, adresu Justiniškių g. 64, numeriai 8 (5) 2353 280, 8 663 777 37, puslapis http://bvkklinika.lt, laukinius gyvūnus priima nemokamai. Ką daryti nutrenkus naminį gyvūną? Priešingai nei stirną ar kiškį, šunį ar katę nuvežti pas veterinarus galima patiems. Vilniuje visą parą veikia klinikos „Greitoji žirafa“, esanti adresu Žemynos g. 2B (prieš važiuojant paskambinti (+370 606 98886, (5) 2705945) ir „Vetpulsas“, esantis Pavilnionių g. 35-41 (naktį skubiu atveju prieš važiuojant skambinti 862081292). Kaune, Technikos g. 39, „Siaurio Šnaucerio“ klinikoje visada yra budintis gydytojas (+37069821728). Klaipėdoje budinčio veterinaro numeris 8 604 34947, adresas Žalioji g. 22. Panevėžyje skubiu atveju skambinti 861411369, Rožių g. 39A. Už negyvų naminių gyvūnų surinkimą nuo kelio ir pagalbą sužeistiems (darbo valandomis) Vilniuje atsakinga „Grinda“, telefono numeris – 1355. Kauną, Kauno rajoną, Jurbarką, Kaišiadoris, Kėdainius, Širvintas, Trakus, Alytaus miestą ir rajoną, Šalčininkus, Varėną, Ignaliną, Klaipėdos miestą ir rajoną, Neringą, Šilutę, Kretingą, Palangą, Plungę ir Rietavą aptarnauja „Nuaras“. Taip pat galima bandyti skambinti prieglaudoms, tačiau jos nėra įsipareigojusios atsiliepti visą parą. Reikia paminėti, kad, yra savivaldybių, kur atsakingos tarnybos paprasčiausiai nėra, arba ji dirba ribotomis valandomis. Tokiu atveju būtų galima skambinti privačiam budinčiam veterinarui arba gyvūnų prieglaudai, tačiau savivaldybėje gali nebūti ir tokių. Rimtai pasiryžę išgelbėti gyvūną,žmonės turėtų važiuoti į artimiausią miestą, kuriame yra budintis veterinaras. Jei turite klausimų, kas atsakingas ir kur skambinti jūsų mieste ar gyvenvietėje, kreipkitės į savo savivaldybę. Daugiau informacijos, kaip elgtis konkrečiose situacijose, rasite www.ggi.lt/duk Įvykis Kur kreiptis  Sužeisti laukiniai žvėrys ir paukščiai Gyvūnų globėjų asociacija, Kaunas, tel. nr.: 8 655 70058; 8 686 44828  „Laukinė Lesė“, Kaunas, tel. nr.: 864056861  Buivydiškių klinika, Vilnius, tel. nr.: 8 (5) 2353 280; 8 663 777 37  Naminiai gyvūnai  „Greitoji žirafa“, Vilnius, tel. nr.: 8606 98886, 8 (5) 2705945  „Vetpulsas“, Vilnius, tel. nr.: 862081292  „Siaurio Šnaucerio“ klinika, Kaunas, tel. nr.: 869821728  Budintis veterinaras Klaipėdoje tel. nr.: 860434947  Skubi pagalba Panevėžyje tel. nr.: 861411369

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. „O kas čia tokio? Atėjo pavasaris, jis pats prašosi būti išleistas į gryną orą“, - sako moteriškė, daugiabučių namų rajone išleidusi į kiemą palakstyti ir gamtinių reikalų atlikti savo pusamžį, neženklintą, neregistruotą ir nekastruotą katiną. „Mano šuo yra draugiškas, nesikandžioja, o vakare visada grįžta namo“, - pasakoja nuosavų namų gyvenvietėje savo augintinį paleidžiantis vyriškis, nematantis tame nieko blogo. Tačiau pasižvalgyti rajone paleistas katinas gali ne tik dingti ir sukelti papildomų rūpesčių šeimininkams, bet ir „padovanoti“ laukinei katei nepageidaujamą prieaugį, o paleistas „draugiškas“ šuo – išgąsdinti iš mokyklos grįžtančius vaikus ir kitus žmones. Dažnas nepagalvoja apie tai, kad leisti augintiniui lakstyti be priežiūros viešose erdvėse nėra saugu. Stagiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs gyvūnas gali sukelti avarinę situaciją, kurioje galimai nukentės ar žus jis pats, bus apgadinta transporto priemonė, sužaloti joje važiavę žmonės ar net blogiau. Be priežiūros lakstantis augintinis gali būti užpultas kitų gyvūnų ar piktų ketinimų turinčių asmenų. Gyventojai, sutikę bėgiojantį palaidą šunį, dažnai jaučiasi nesaugiai, o ir įprastai draugiškai besielgiantis šuo, patekęs į jam mažai pažįstamą aplinką, pajutęs grėsmę, gali užpulti. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Socialiniuose tinkluose vis dažniau viešinami atvejai, kai gyvenamųjų namų kiemuose, parkuose ir kitose erdvėse gyvūnams paliekama  nuodų, į maistą pridedama aštrių, vidinius organus žalojančių daiktų ( pvz. adatų), siekiant taip atsikratyti nepageidaujamų, šeimininkų neprižiūrimų, laisvai lakstančių gyvūnų. Siekdami apsaugoti savo keturkojus šeimos narius, neleiskite jiems bėgioti vieniems bei stebėkite aplinką. Būdami šalia, galėsite pastebėti numestą įtartiną maistą, neleisti gyvūnui prie jo prisiartinti, o suėdus – greitai identifikuoti grėsmę ir kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją. Šeimininkams atidžiai nestebint savo augintinių, tokie atvejai dažniausiai baigiasi tragiškai, nes apsinuodijimas nustatomas pavėluotai. Paleidžiami laisvai lakstyti nekastruoti ar nesterilizuoti augintiniai dažnai turi visas galimybes nevaržomai daugintis, taip kurdami nereikalingą prieaugį, kuris didina beglobių gyvūnų skaičių ne tik viešosiose erdvėse, bet ir prieglaudose. Beglobiai gyvūnai taip pat platina ne vieną sunkią ligą. Bene pavojingiausia iš jų – pasiutligė, kuria gali užsikrėsti tiek mūsų augintiniai, tiek mes patys. Sergančiai katei pakanka palaižyti pažeistą žmogaus odą – taip paprastai užkratas gali paplisti dideliame asmenų rate. Valkataujančios katės taip pat yra kirminų sukeliamų ligų platintojos. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrėsti rizikuoja vaikai, žaisdami smėlio dėžėse, kuriose katės atlieka savo gamtinius reikalus. Sterilizuojant, kastruojant, skiepijant gyvūnus, užkertamas kelias jiems daugintis, platinti pavojingas ligas, o kartu mažinamos beglobių gyvūnų problemos. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ dažnai sulaukia pranešimų dėl viešose erdvėse paleistų, dažniausiai – šunų. „Mūsų tikslas – spręsti minėtas situacijas ir informuoti visuomenę, jog svarbu rūpintis gyvūnų gerove, nepamirštant, kad į šeimininko pareigas įeina  ne tik bendrinė augintinio priežiūra (maitinimas ar ligų gydymas), bet ir atsakingas elgesys viešojoje erdvėje. Tai padeda užtikrinti ne tik gyvūno, bet ir aplinkinių saugumą,“ – teigia organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Dažnai pasitaiko ir smurto prieš bešeimininkius ar beprižiūrius gyvūnus atvejų. Tokiais gyvūnais vadinami ir tie, kuriuos šeimininkai paleidžia už privačios teritorijos ribų: šeimininko pareiga yra užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų, siekiant apsaugoti jo fizinę būklę, o taip pat – aplinkinius asmenis. Išleisdami gyvūną už savo valdomos teritorijos ribų, rizikuojate, jog jis patirs pašalinių asmenų sukeltą žiaurų elgesį bei smurtą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bei bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti tokį elgesį. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą yra numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pagal minėtą įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu taip pat laikomas sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. Taigi, paleisdami savo augintinį laisvai „tyrinėti“ aplinką už savo privačios teritorijos ribų, rizikuojate ne tik jo sveikata ir gerove, bet ir nesilaikote įstatymų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Gyvūno neprižiūrintis šeimininkas, leidęs šiam lakstyti palaidam, pirmą kartą baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 120 eurų. Toks pats gyvūno nepriežiūros atvejis sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl gyvūno nepriežiūros, atsirado realios žalos asmens sveikatai ar turtui, tokio gyvūno šeimininkas baudžiamas bauda nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 550 eurų. Taip pat šeimininkui reikėtų atlyginti gyvūno padarytą žalą, kuri nukentėjusiojo asmens naudai gali būti išieškota ir teismo tvarka. Svarbu jausti atsakomybę už įsigytą ar priglaustą gyvūną, siekiant užtikrinti ne tik jo, bet ir aplinkinių asmenų saugumą. Skatiname nepalikti gyvūno vieno, o radus šeimininko „pamirštą“ šunį ar katę, kreiptis į atsakingas institucijas, taip užtikrinant ir jo, ir aplink esančiųjų gerovę. Radus pasimetusį gyvūną ir grąžinant jį šeimininkui, turėtų būti pildomas gyvūno priėmimo - perdavimo aktas. Tokiu būdu užfiksuojamas faktas, kad žmogus su gyvūnu elgėsi neatsakingai, o surašytas dokumentas dažnai skatina šeimininką daugiau tokių klaidų nekartoti.. Mūsų parengtą gyvūno priėmimo-perdavimo akto šabloną rasite prisegtą žemiau. Rasto gyvūno priėmimo-perdavimo aktas

Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ar galite įsivaizduoti kiek laimingesniu taptų pasaulis be benamių šunų? Nyderlandai ėmėsi iniciatyvos ir visiems šunims surado namus. Jie visiškai keičia gyvūnų likimus ir suteikia galimybę gyventi laimės ir meilės pilną gyvenimą. Tam užtikrinti vyriausybė ėmėsi specialių veiksmų, metodo ,,surinkti, sterilizuoti, skiepyti, identifikuoti, gražinti“. To dėka 2016-aisiais Nyderlandai tapo pirmąja šalimi išlaisvinusia šiuos gyvūnėlius nuo vienatvės ir pavojingo gyvenimo gatvėse. Norėtųsi, kad šis modelis prigytų ir visame likusiame pasaulyje.  Jau nuo XIX amžiaus šunų populiacija Nyderlanduose buvo didelė. Beveik kiekviena šeima šalyje turėjo augintinį šunį, žmonės į tai žiūrėjo kaip į socialinio statuso simbolį. Bet didelė šunų populiacija paskatino ir pasiutligės plitimą, kuri greitai tapo viena iš dažniausių mirties priežasčių. Skatinami baimės daugybė gyvūnų augintojų pradėjo palikinėti šunis likimo valiai. Tai buvo laikoma legaliu veiksmu ir gatvės sparčiai pildėsi įvairių veislių benamiais.  Nyderlandai norėjo pakeisti taip susiklosčiusią situaciją. Vienas iš pirmųjų veiksmų buvo tam tikros dienos, kuriomis buvo daroma sterilizacija ir kastracija. Šios operacijos buvo nemokamos ir padengiamos vyriausybės. Dėl to 70 procentų patelių buvo sterilizuotos. Šunys taip pat buvo ištirti norint išsiaiškinti, kokių skiepų ir kokio tolesnio gydymo kiekvienam iš jų reikėjo. Paskutinis žingsnis, turėjęs išspręsti šią problemą visiems laikams buvo vyriausybės priimti du įstatymai, saugantys gyvūnus ir užtikrinantys jų sveikatą ir gerovę. Gyvūnų savininkai buvo skatinami aprūpinti gyvūnus jiems būtinu gydymu ir panaikinti žiaurumą prieš gyvūnus. Šito įstatymo nepasydami gyvūnų augintojai galėjo tikėtis iki trijų metų kalėjimo ir didesnės nei ~14 200 eurų (16 000 dolerių) baudos.  Norintys namie auginti šunį arba pasiima jį iš prieglaudos, arba perka veislinius šunis, kurie kai kurių manymu yra sveikesni ir gražesni. Nyderlandų vyriausybė pakėlė mokesčius norintiems pirkti šunis. Natūralu, kad padidėjusios išlaidos privertė šuniukų augintojus susimąstyti apie alternatyvius gyvūnų įsigijimo būdus tuo pačiu ir padidindamos benamių šunų įsigijimo atvejų skaičių.  Pradėta dar viena kampanija, kuria buvo siekiama dar labiau atkreipti dėmesį į problemą. Jos dėka suteikta galimybė tam tikrą laiką prižiūrėti benamius šunyčius. Žmonės vienas po kito pamildavo juos ir daugiau nei milijonas benamių kampanijos dėka sugebėjo surasti šeimą ir saugius namus sau. Tai turėjo didelę įtaką šalies gyventojams ir  90 procentų Nyderlandų populiacijos įsigijo benamius šunis. Vyriausybės sukurta programa siekė užkirsti kelią visoms su gyvūnais susijusioms nelaimėms. 2011-aisiais jų darbą pratęsti pavesta grupei policininkų ,,Animal Cops“, kurie turėjo užtikrinti šunų saugumą. Šiandien šunyčiai Nyderlanduose ne tik patogiai gyvena savo namuose, bet ir yra laukiami didžiojoje dalyje šalies parduotuvių, restoranų ir kitų įstaigų.  Informacijos šaltinis: https://www.thinkinghumanity.com/2019/06/holland-becomes-the-first-country-without-stray-dogs.html?m=1

Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Thomas Jordan Jaunesnysis (49) buvo įtariamas aplaidžia ir abejinga savo augintinių priežiūra. Kovo mėnesį atlikus du tyrimus įtarimai pasiteisino ir gyvūnų organizme buvo rastos draudžiamos medžiagos. Po lenktynių Glazge viename iš šunų  Milesian Sandy organizme rasta kokaino, kitame (Leaha Millie) – vaistų nuo infarkto. Po šio atradimo Didžiosios Britanijos greihaundų taryba pareiškė, kad šių šunų treneris lenktynėse nebėra laukiamas.  Prieš metus Jordan dėdė William Rae (71) susilaukė atsakomybės dėl vieno iš savo šunų svaiginimo narkotikais. Kaltinamajame pranešime apie Jordan buvo atsiliepiama kaip apie visiškai lenktynių taisyklių nepaisantį trenerį.  Nepriklausomas mokslinis konsultantas profesorius Tim Morris teigė: ,,Kokainas yra nervų sistemos stimuliantas, kuris gali turėti įtakos šuns pasirodymui lenktynėse ir kenkti šuns gerovei.“. ,,Scotland Against Greyhound Exploitation“ judėjimo atstovė taip pat neslėpė savo nuomonės: ,,Šie šunys rizikuoja sužeidimais ir mirtimi lenktynėse net ir be godžių trenerių išnaudojimo ir apsvaiginimo.“  Jordan vardas tokio tipo kontekste matomas jau nebe pirmą kartą. 2017-ųjų spalį jis buvo siejamas su greihaundu Tristanu ir jo organizme aptiktu žymiu kokaino kiekiu.  Informacijos šaltinis: https://www.thesun.co.uk/news/9501834/greyhound-high-on-cocaine/

Turi augintinį? Dar neturi planų šeštadieniui? Padarykime gerą darbą kartu! Atvyk į renginį ir išsiųsk foto linkėjimą mažąjam ligoniukui! Renginio metu padarytos foto su Jūsų linkėjimu prie GGI stendo, popierinio pavidalo atviruku keliaus "Rugutės" globojamiems vaikams 🙏 Daugiau informacijos: http://www.auginkimegerigerumu.lt/kviecia-sestasis-festivalis-auginkime-geri-gerumu/ ir https://m.facebook.com/178887232825603

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Nors gyvename pažangioje, teisinėje visuomenėje, iki šiol pasitaiko žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų net ir įstaigose, dirbančiose gyvūnų gerovės srityje. Įstatymai, kuriuose aiškiai nurodomos oficialių laikinų globėjų pareigos ir teisės, kai kuriais atvejais apeinami neatsižvelgiant į  moralės normas ir sutartis, pasirašytas su tokias paslaugas įsigyjančiomis savivaldybėmis. VšĮ „Mindraja“, teikianti bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, surinkimo, karantinavimo, eutanazijos ir globos paslaugas minėtam ir dar aštuoniems miestams, birželio 21 d., sėkmingai sugavo ir savo atsakomybėn perėmė net 12-ka beglobių šunų. Praėjus kelioms dienoms, birželio 25-ąją, gyvūnai nedelsiant užmigdyti ir utilizuoti, o savivaldybei pateikta 760 EUR sąskaita už atliktus darbus. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, organizacijos, teikiančios tokias paslaugas miestų savivaldybėms, įsipareigoja gyvūnus saugoti, globoti, o kartu – ir ieškoti šeimininkų 14-ka dienų po gyvūno sugavimo. Nepaisant to, ir, Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos teigimu, nieko nesuderinus su miesto valdžia, VšĮ „Mindraja“ savarankiškai priėmė sprendimą minėtiems gyvūnams atlikti eutanaziją ir juos utilizuoti. Savivaldybei nepateiktos veterinarų apžiūros pažymos ir kiti svarbūs dokumentai, leidžiantys priimti tokius kardinalius sprendimus ir paprašyti už juos užmokesčio. Apie tai, jog VšĮ „Mindraja“ administruojamoje prieglaudoje paslaptingai  dingsta gyvūnai,  rašyta ir Lietuvos naujienų portaluose, kada kreipėsi neapsikentę miestų gyventojai.  Stebėtasi globotinių gyvenimo sąlygomis, tvarkos trūkumu bei tuo, jog dalis turimų gyvūnų tiesiog pranyksta. „Kai kurie šunys lankytojų matomi dienų dienas, tačiau būna staigių „bumų“, kai šunys dingsta. Žmonių nesimato tomis dienomis daug, tiesiog gyvūnai dingsta, nors aiškinama, kad išsivežė naujieji šeimininkai“, - vienam naujienų puslapiui  teigė liudininkas.  Situacija stebina ir kitų prieglaudų vadovus, savininkus ir savanorius: sklinda kalbos, jog VšĮ „Mindraja“ nenoriai perduoda ar dovanoja gyvūnus, bei nei vienai kitai organizacijai neleidžia garsiai kalbėti apie tai, kas vyksta prieglaudos viduje, priešingu atveju, atsisakoma bendradarbiauti bei perduoti gyvūnus kitų organizacijų globai. Kazlų Rūdos meras M. Varaška taip pat kelia klausimus dėl paslaugas teikiančios įmonės darbo: „Birželio 26 d. gauta „Mindrajos“ sąskaita (ypač greitai). Prie jos pridėtas ir aktas. Jame nėra sutarties numerio, datų, įskaitant savivaldybės atsakingų asmenų parašus. Kada tiksliai jis buvo pasirašytas, mes nustatysime. Nėra ir žymų apie numarinimą. Todėl už tai lėšos nebus mokamos. Pasiaiškinsime ir tai, ar ši sąskaita apskritai nebuvo „orinė“. T.y., kad "įsavinti" sutarties pinigus už II metų ketvirtį (viso - 6000 EUR)“, - socialinio tinklo paskyroje dalinasi jis. 2015 - 2018 m.  VšĮ „Mindraja“ Kazlų Rūdos savivaldybei atliko gyvūnų gaudymo, surinkimo, karantinavimo, eutanazijos ir globos paslaugų už 21000 EUR. Jei pinigai būtų skirti gyvūnų sterilizavimui, privalomiesiems skiepams  ir kitoms veterinarinėms paslaugoms, taip pat – naujų, atsakingų šeimininkų paieškai, o ne problemos sprendimui „greituoju būdu“, miestelyje beglobių gyvūnų problema, o ir jų skaičius kasmet būtų ženkliai mažesnis. Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI), kurios tikslas tikslas –spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui, aktyviai stebės esamą situaciją, susisieks su atsakingomis institucijomis bei miestų, kuriems teikia paslaugas Všį „Mindraja“, savivaldybių atstovais. Apie tolimesnę įvykių eigą informacija bus pateikta kituose pranešimuose socialinėje erdvėje, internetiniame GGI puslapyje bei spaudoje.

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Prieš metus projektas „Draugiški Gyvūnams“ jau kalbėjo apie Lietuvos ir užsienio paplūdimius, kurie skirti poilsiautojams laiką leisti kartu su savo mylimais augintiniais. Šis klausimas išliko aktualus ir šiemet, nes atostogų sezonas prasidėjo kaip niekada vasarišku oru – tad noras ištrūkti prie jūros ar ežeriuko sukasi ne vieno galvoje. Gyvūnų šeimininkams, tiesa, aktuali dar viena tema – prie kurių vandens telkinių galima atsivesti savo keturkojus šeimos narius? Šio klausimo teiraujamės savivaldybių. Galbūt nebūtina niekur toli važiuoti? Vilnius Keturkojai vilniečiai gali mėgautis Neries vandeniu Vingio parke esančiame Augintinių paplūdimyje. Tikslus adresas – M. K. Čiurlionio 112, šalia stadiono ir šaudyklos. Rasti padės ženklai, nurodantys, jog teritorija priklauso augintiniams. Kaunas Į gyvūnams draugiškų vietų sąrašą Kaunas įtraukė antrąjį marių paplūdimį. Palanga, Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Pirmoji Melnragė, Smiltynė Palangoje gyvūnų zona yra priešingoje pusėje nuo pirmos maudyklos. Nidoje gyvūnų zona yra Šiauriniame paplūdimyje, netoli sporto zonos. Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje – nuo centrinių paplūdimių į Nidos pusę. Pirmojoje Melnragėje – prie šiaurinio molo, sporto teritorijoje. Smiltynėje – už moterų pliažo, prie pietinio molo. Rasti padės informaciniai ženklai ir gelbėtojai. Utena Utenoje su augintinias galima lankytis poilsiavietės zonoje prie Utenos tvenkinio, Vestuvių gatvėje bei poilsiavietėje prie Dauniškio ežero, Papievių gatvėje. Taip pat gyvūnai laukiami poilsiavietėse prie Ilgio ežero, Antalgės kaime, Leliūnų seniūnijoje; prie Dusyno ežero, Šiaudinių kaime, Vyžuonų seniūnijoje; prie Labės ežero, Tauragnų kaime, Tauragnų seniūnijoje. Panevėžys Prie „Ekrano“ gamyklos tvenkinio bei Piniavoje, prie Lėvens upės, vestis augintinių negalima, tačiau lankytis ir maudyti leidžiama kitur, kur yra priėjimas prie vandens, nenaudojamas žmonių. Šiauliai Vertingas atsakymas atėjo iš Šiaulių - nors tokio paplūdimio nėra, jis galėtų būti, jei miestiečiai parodytų iniciatyvą. Norintys pakeisti situaciją turėtų kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą su prašymu, kad paplūdimiuose būtų įrengtos zonos lankytis su gyvūnais. Alytus Specialių paplūdimių gyvūnams Alytuje nėra, tačiau juos vedžioti ir maudyti galima už 20 metrų nuo žmonių paplūdimio. Birštonas Galima atsivesti prie Birštono tvenkinių, negalima maudyti fontanuose. Elektrėnai Nors draudžiama vedžioti ir maudyti paplūdimiuose, tai galima daryti už paplūdimio teritorijos. Taip pat savivaldybės poilsio zonose. Jurbarkas, Kauno rajonas, Kazlų Rūda, Pakruojis, Panevėžio rajonas, Plungė, Šiaulių rajonas, Ukmergė Su augintiniais galima lankytis prie tų vandens telkinių, prie kurių nėra ženklo, draudžiančio tą daryti. Taipogi reikia laikytis bendrųjų taisyklių - pavadėlis, antsnukis, maišeliai ekskrementams, netrukdymas kitiems. Taip pat negalima maudyti. Kupiškis Kupiškyje savo augintiniui galima parodyti Uošvės Liežuvį, prie Lėvens tvenkinio. Švenčionys Galima atsivesti prie vandens telkinių, kuriuose neįrengti paplūdimiai. Augintiniai turi būti su pavadėliu. Draugiškus paplūdimius gyvūnams galima rasti ir tinklapyje www.draugiskigyvunams.lt pasirinkus atitinkamą filtrą.

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Dar visai neseniai, norėdami praleisti daugiau laiko su savo augintiniu ne namuose, kartu išeiti vakarienės ar pietų, puodelio kavos ar apsipirkti, turėdavote gerai pasukti galvas– draugiškų gyvūnams kavinių, restoranų, parduotuvių ir kitų vietų tekdavo gerai paieškoti tiek dideliuose, tiek mažesniuose miestuose. Tačiau augant gyvūnų mylėtojų poreikiams bei aktyvumui, o kartu – ir verslo atsakingumui bei inovatyvumui, vietų, kuriuose esate laukiami su savo augintiniais, sparčiai daugėja – vien šiuo metu Lietuvoje jų galima suskaičiuoti apie devynis šimtus. Tai – vienas iš projekto „Draugiški Gyvūnams“ tikslų ir siekiamybių. Organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kurios tikslas – ne tik spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, bet ir skatinti visuomenės sąmoningumą, projekto dėka galite lengvai ir patogiai rasti vietas savo mieste, kuriose būsite laukiami su savo augintiniais. Projektą atstovauja ambasadoriai skirtinguose miestuose, jų užduotis – ieškoti gyvūnams draugiškų vietų, bendrauti su jų savininkais bei vadovais, bei, žinoma, kurti teigiamą gyventojų nuomonę apie augintinius viešose vietose. Šiuo metu juos sutikti galite Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Visagino, Kupiškio ir Tauragės miestuose.  „Su savo šunimi daug keliauju, lankausi kavinėse bei kitose vietose: turguje, pašte, parduotuvėse ir pan. Todėl dažnai pagalvodavau, jog būtų smagu tokių vietų savo mieste, Panevėžyje, turėti kuo daugiau. Tapusi viena iš projekto ambasadorių džiaugiuosi, jog tokios iniciatyvos padeda pakeisti žmonių požiūrį į šunis – mažėja diskriminacija dėl veislės bei išvaizdos. Visada norėjau pakeisti žmonių, mąstančių, jog geriausio žmogaus draugo vieta – prie būdos ar voljere, nuomonę. Šuo – šeimos narys ir geriausias draugas, kurio nereikia bijoti. Privalome auginti tokius šunis, su kuriais visi žmonės jaustųsi gerai, o pamatę – nusišypsotų. Tokią aplinką ir padeda kurti projektas „Draugiški Gyvūnams,“- pasakoja Panevėžio miesto ambasadorė Saulė. Iniciatyvos kuo daugiau laiko su savo augintiniu praleisti ne tik laisvalaikio metu, bet ir darbe, sulaukusios nemažo populiarumo užsienyje, skinasi kelią ir Lietuvoje. Tai formuoja šiuolaikiškos, draugiškos įmonės įvaizdį, kurioje darbuotojai gali jaustis laisvai, lyg namuose, patiria mažiau streso bei yra geresnės nuotaikos. „Augintiniai į mūsų biurą užsuka tada, kada patogu ar būtina šeimininkams - susiklosčius tam tikroms asmeninėms aplinkybės arba tiesiog norint paįvairinti darbo dieną. Niekada nekilo minčių, jog tai galėtų trukdyti darbui, nes daugybė „Mars“ korporacijoje atliktų tyrimų rodo, kad augintiniai praskaidrina biuro atmosferą, priverčia padaryti pertraukėlę ir išeiti į lauką, šyptelėti rašant svarbų elektroninį laišką. Sąmoningai įsigytas ir atsakingai prižiūrimas augintinis niekada niekam nesutrukdys. Mums patinka, jei augintiniai jaučiasi šeimininko darbe kaip namie, ir jų menkų pražangų neprisimename,“- gerąja patirtimi dalinasi UAB „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas regionui Mindaugas Rupšys. „Projekto sėkmės paslaptis – jame dalyvaujantys žmonės: tiek draugiškų gyvūnams vietų savininkai ar vadovai, tiek ir mūsų ambasadoriai. Pastarųjų atliekamas darbas yra vienas iš alternatyvių būdų prisidėti prie gyvūnų gerovės idėjų platinimo visoje Lietuvoje,“ – teigia VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“  vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Anot jos, svarbu, jog augintiniai su šeimininkais praleistų kuo daugiau produktyvaus ir įdomaus laiko, o šios iniciatyvos dėka tai įgyvendinti tampa vis paprasčiau. Norėdami prisidėti prie projekto savo mieste (tapti gyvūnams draugiška vieta ar vienu iš ambasadorių), apsilankykite puslapyje www.draugiskigyvunams.lt , kuriame taip pat galite rasti minėtų vietų sąrašą, ar susisiekite el.paštu draugiski@ggi.lt. Iniciatyvoje dalyvauti kviečiami asmenys, turintys socializuotą augintinį ir mėgstantys kartu su juo aktyviai leisti veiklą. 

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 2019 metų gegužę socialiniuose tinkluose buvo išplatintos nukankintos karvės vaizdai iš Šilutės rajono Usėnų seniūnijos Meišlaukių kaimo. Vienoje iš paskelbtų nuotraukų buvo matoma stipriai sulysusi karvė, iš kurios telikę kaulai, oda ir galva. Gyvulys leisgyvis gulėjo lauke ant šieno. Kitoje nuotraukoje buvo matoma jau nebegyva karvė, grandine pririšta prie automobilio ir tempiama žeme. Pasak vietinių kaimo gyventojų, situacija minėtame ūkyje nesikeičia eilę metų, karvės paliekamos likimo valiai nugaišti, vėliau neteisėtai užkasamos aplink teritoriją. 2019-05-15 VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ su pranešimu apie žiaurų elgesį su ūkiniais gyvuliais Šilutės rajone kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Po minėto pranešimo į Šilutės rajone Usėnų seniūnijoje esantį Meišlaukių kaimą, siekdamos atlikti patikrinimą ūkininkės laikomų galvijų bandoje, nuvyko Klaipėdos ir Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios gydytojos-inspektorės. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ūkininkė laiko 28 galvijus ir 13 melžiamų karvių. Viena karvė buvo rasta apdengta šiaudais, jau nebegyva. Ją ūkininkė priverstinai paskerdė 2019-05-15. Minėta karvė po apsiveršiavimo 2019-04-23 buvo apžiūrėta veterinarijos gydytojo. Įtariama, kad karvei buvo parezė (paralyžius). Pirmąją pagalbą karvei suteikęs veterinarijos gydytojas nurodė ūkininkei, kad pastaroji paskambintų, jeigu bus reikalinga tolimesnė jo pagalba. Tačiau ūkininkė į specialistą daugiau nesikreipė, o karvę gydė pati. Anot ūkininkės, ji pirko karvei vaistų, tačiau tai įrodančių dokumentų pateikti negalėjo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai konstatavo, kad karvė sirgo ir kankinosi apie mėnesį nuo balandžio vidurio. Pasak ūkininkės, priverstinai paskersta, negyva karvė buvo pririšta prie automobilio, siekiant ją nutempti į kitą vietą, kad Rietavo veterinarijos sanitarijai būtų paprasčiau ją paimti utilizavimui. Tačiau toks ūkininkės elgesys yra taipogi nepriimtinas. Anot Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos pareigūnų, karvę reikėjo tempti šliuze ar įkelti į kitą transporto priemonę. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos pareigūnai nurodė, kad minėtame ūkyje buvo rasta ir daugiau pažeidimų. Jauni, 6 mėnesių neturintys veršeliai, buvo pririšti grandinėmis, kai veršelius pririšti galima tik nuo 6 mėnesių. Du galvijai buvo pametę po vieną įsagą. Ūkyje trūko bendros tvarkos. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ iš Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavo atsakymą, kad karvės savininkei 2019-05-17, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo I skirsnio 4 straipsnio 2 punkto 2 ir 15 papunkčiais, surašytas protokolas už žiaurų elgesį su gyvūnu, paskirta bauda, sudarytas trūkumų šalinimo planas. Patikrinimo metu nustatyta, kad kiti galvijai yra normalaus įmitimo, pašaro turi. Remiantis LR įstatymais, dėl žiauraus elgesio su gyvūnu galima skirti baudą nuo 50 iki 1200 eurų. Kadangi ūkininkė nebuvo nė karto bausta, jai skirta pusė minimalios baudos – 25 eurai. Žiūrint į ūkininkei skirtos baudos dydį, kyla klausimas, ar tik tiek Lietuvos teisinėje sistemoje yra vertinamos gyvos būtybės kančios? Ar mums tiek terūpi gyvybė, kai kalba eina ne apie žmogų? Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikomi šie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas; kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Siekdami, kad mėnesį laiko be veterinarinės pagalbos besikankinusios karvės savininkė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. už žiaurų elgesį su gyvūnu, 2019-06-04 VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” kreipėsi su pareiškimu į Šilutės rajono policijos komisariatą. Neilgai trukus, 2019-06-06, iš Šilutės rajono policijos komisariato buvo gautas atsakymas, kad  dėl minėto atvejo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ūkininkei surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Valstybės teisinėje sistemoje, skiriant bausmę tiek už administracinį nusižengimą, tiek už nusikalstamą veiką, turėtų būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. bausmė turėtų būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ar įvykdytai nusikalstamai veikai. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti nusižengusį ar nusikaltusį individą, kad šis susilaikytų nuo pažeidimų darymo ateityje. Skyrus ūkininkei 25 eurų baudą, nors toks baudos dydis ir atitinka galiojančius teisės aktus, abejotina, kad ši bausmė pasieks savo tikslus. Tikėtina, kad taip lengvai „išsisukęs“ asmuo toliau tęs savo veiklą tokiu būdu, kaip elgėsi iki šiol, ir tik laiko klausimas, kada vėl bus gautas iškvietimas į minėtą ūkį.  

Žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų nepriežiūros atvejų Lietuvoje daug - žiniasklaida mirga apie smurtą patiriančius gyvūnus, šunis laikomus ant trumpų grandinių, palaidus be priežiūros lakstančius keturkojus. Tyliai kenčia ne tik augintiniai ir gyvuliai, bet dažnai ir aplinkiniai žmonės, kurie bijo imtis veiksmų. Dažnai žmonės nežino kaip elgtis konkrečiose situacijose, į ką kreiptis ir kaip pagerinti kenčiančių gyvūnų dalią. Didelę įtaką daro tai, kad atsakingos institucijos neturi pakankamai praktikos, kaip spręsti šiuos atvejus, ar nuvertina gyvūną kaip jausmus turintį sutvėrimą. Kadangi žiniasklaidoje apie žiauriai su gyvūnu pasielgusio asmens nuobaudas kalbama mažai, tai neužkerta kelio tokių atvejų pasikartojimui. Jau dabar galite prisidėti prie žiauraus algesio su gyvūnais stabdymo per aukok.lt platformą: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais Projektas siekia kompleksiškai spręsti minėtą problemą: Spręsti gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus – patyrusi teisininkų ir konsultantų komanda rinks medžiagą, rengs dokumentus, bendradarbiaus su institucijomis ir sieks, kad šie atvejai būtų tinkamai ištirti bei skirtos atitinkamos baudos ar bausmės, o gyvūnų kasdienybė būtų pagerinta. Taip pat, formuos taip trūkstamą teisinę praktiką gyvūnų gerovės srityje. Įgalinti žmones ir organizacijas veikti – paruošime schemą, kuria vadovaujantis žmonės žinos, kur kokiu atveju turi kreiptis, parengsime pavyzdinių teisinių dokumentų rinkinį, konsultuosime proceso eigoje, padėsime parengti dokumentus. Žmonės galės tiesiogiai prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje. Kelti visuomenės sąmoningumą – viešinsime aktualią informaciją, supažindinsime su galimybėmis gerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas, pažindinsime su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio su gyvūnais pasekmėmis.

Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Planuojate šeimos atostogas, savaitgalio išvyką ar stovyklavimą su palapinėmis gamtoje? Tai gali būti puiki veikla tiek jums, tiek jūsų šuniui. Įsivaizduokite dešrelių kepimą ant laužo, apsikabinimus po žvaigždėmis, ilgus pasivaikščiojimus gamtoje ir, žinoma, voveres! Iškylavimas su šunimis turi daug privalumų ir žmonėms. Tai nebrangu, atpalaiduoja ir gali būti patiriama grupėje arba vienam pačiam su savo augintiniu. Bet prieš pradedant pakuotis daiktus, perskaitykite ir įsitikinkite, kad žinote šiuos keturis dalykus, kurie užtikrins jūsų ir jūsų keturkojo draugo pasiruošimą bei malonumą išvykos metu.  Prieš keliaudami - įsitikinkite Prieš pradėdami planuoti išvyką ir pirkti būtinus reikmenis, įsitikinkite, kad šunį galima vežtis į kelionę. Šunys, kurie daug loja, neturi socialinių įgūdžių arba mieliau renkasi leisti laiką namie tikriausiai nebus pasiruošę iškylauti. Yra daugybė faktorių (pavyzdžiui, kiti gyvūnai ir stovyklautojai), kurie gali suerzinti šunį tiek sausakimšose, tiek mažau apstatytose stovyklavietėse. Niekas nenori visą naktį girdėti šuns lojimo.  Vienas ar keli bandymai jums turėtų padėti įsitikinti ar noras ir sugebėjimas iškylauti yra šuniuko kraujyje. Pradėkite nuo mažo žingsnelio – surenkite stovyklavietę kieme ar kitoje vietoje šalia namų. Tai padės išsiaiškinti ar jūsų palapinė yra pakankamai didelė visiems gerai išsimiegoti ir kaip gyvūnas reaguoja į naujus garsus ir erdvę. Jeigu nesate užtikrinti, pakartokite iškylą daugiau kartų, kad šuniukui tai taptų rutina.  Taip pat turite įsitikinti, kad šuo yra pakankamai sveikas šiam nuotykiui. Nuveskite jį pas veterinarą apžiūrai ir išsiaiškinkite ar jis turi visus būtinus skiepus, juk niekada nežinote su kuo jis gali susidurti laukinėje gamtoje. Užtikrinkite, kad šuniukas būtų apsaugotas nuo dirofilariozės (,,širdies kirminų“). Kirminų užkrato nešiotojai yra uodai, tad jei keliausite į drėgną ir šiltą vietą, jūsų šuniui reikės apsaugos. Taip pat gera idėja būtų paženklinti augintinį mikroschema.  Susipažinkite su stovyklavietės taisyklėmis Kai jau įsitikinote, kad jūsų šuo yra pasiruošęs stovyklauti, išsiaiškinkite jūsų pasirinktos stovyklavietės taisykles. Dauguma stovyklaviečių, leidžiančių atvykti su šunimis, jiems netaiko papildomų mokesčių, bet dėl viso pikto reiktų įsitikinti dėl taisyklių ir ribojimų prieš atvykstant. Taip pat turėtumėte paieškoti netoli vykstančių veiklų, kurios tiktų ir jūsų šuniukui. Kai kuriose stovyklavietėse yra šunų parkų, kituose yra tiek šunims, tiek jums tinkančių pasivaikščiojimo takelių, pasiplaukiojimo, plaukimo kanojomis galimybės ir t.t.  Supakuokite šuns pagrindinius reikmenis Dabar jau esate pasiruošę dėtis daiktus! Iškylavimui su šunimis gali prireikti papildomos vietos. Būtini reikmenys kaip šunų maistas, vanduo, skanėstai, dubenėliai ir maišeliai išmatoms turėtų būti sąrašo viršuje. Taip pat po ranka turėkite gyvūno dokumentus. Pasiimkite naminio gyvūno pirmos pagalbos rinkinį, kuriame turėtų būti tvarsčių, antiseptiko žaizdoms, marlės, medicininio pleistro, bukos žirklės ir pincetas. Taip pat rekomenduojame turėti liemenę, pavadėlį ir mietą, prie kurio poreikiui esant būtų galimą pririšti pavadėliu šunį, suteikiant jums abiem laisvės judėti.  Pasiruoškite pranešamam orui. Gali prireikti papildomų rankšluosčių nuvalyti išsipurvinusias letenėles ar šlapią kailį, užuolaidų pavėsiui sukurti, papildomų antklodžių. Jūsų šuo turėtų turėti identifikavimo kortelę su kontaktine informacija ir šviesele, kad būtų gerai matomas naktį. Jei jūs keliausite į žygį, šuo gali padėti nešti daiktus. Leiskite jam (bent kartą!) nešti savo daiktus specialioje šunų kuprinėje.  Jeigu esate iškylavimo naujokas, pasvarstykite apie šiuos daiktus (kaip palapinė, miegmaišis ar čiužinys) ir kokių jų būtent reikia prieš juos pirkdami: 1. Kiek dvikojų ir keturkojų iškylautojų apsistos palapinėje? Palapinių būna ir vienam žmogui, ir visai šeimai iki 8 žmonių. Turėkite omenyje, kad šuniui reikėtų tiek pat vietos, kiek dar vienam žmogui, spręsdami kokio dydžio palapinę reiktų pirkti. 2.  Ar jūs keliaujate tik su kuprine ant pečių ar su automobiliu? Žmonės, keliaujantys be automobilio turėtų atsižvelgti į daiktų svorį, norėdami išvengti per sunkios naštos. Palapinė dviem žmonėms idealiai turėtų sverti mažiau nei 1.5 kg. 3. Su kokiu oru susidursite? Visada gera idėja nusipirkti palapinę su storesniu, neperšlampamu dugnu, kuris geriau išlaikys šilumą ir apsaugos nuo susidėvėjimo ar plyšimų. Taip pat būtina su savimi turėti papildomą apsauginį dangalą palapinei ypač lietingo oro atveju. Oras yra svarbus ir renkantis miegmaišį bei jo storį ir šiltumą. 4. Miegmaišio formą taip pat reiktų apsvarstyti. Kokono ir mišrios (kokono ir stačiakampio) formos miegmaišiai dažniausiai suteikia daugiausiai šilumos ir yra lengvi, tačiau jei miegmaišį dalinsitės su augintiniu, geriausia alternatyva būtų erdvesnis stačiakampio formos miegmaišis. Taip pat galite nupirkti specialų miegmaišį šuniukui, tada jums dalintis nereikės.  5. Jeigu norite miegoti minkščiau, investuokite į čiužinį. Svarbu atsiminti, kad gyvūnai kartais sudrasko daiktus. Nors pripučiami čiužiniai yra patogiausi, jie taip pat lengvai praduriami. Turistinis kilimėlis nėra taip greitai sugadinamas, be to yra lengvesnis.  Iškylaukite kaip vietinis  Kai jau atvyksite statytis palapinės, atsižvelkite į šiuos patarimus:  Šunų maistas gali traukti vabzdžius ir laukinius gyvūnus. Padėkite juos į šalį gyvūnui pasimaitinus. Jeigu keliaujate vietovėje kur gausu lokių, įdėkite maistą į sandarią dėžutę ir pakabinkite nepasiekiamoje vietoje.  Stovyklavietėje ir žygyje laikykite šuniuką už pavadėlio ir nenuklyskite už pažymėtų zonų. Šunys, kurie nuklysta nuo takų, turi didesnę riziką susidurti su nuodingais augalais, sėklomis, kurios prisitvirtina prie kailio, laukiniais gyvūnais ar geliančiais vabzdžiais.  Venkite palikti gyvūną stovyklavietėje, palapinėje ar automobilyje be priežiūros. Galiausiai prisiminkite, kad iškylavimas su augintiniu yra skirtas išvengti kasdienybės šurmulio ir pabūti gamtoje. Taigi, išjunkite elektrinius prietaisus, pamirškite kasdienius reikalus ir pasimėgaukite gamta su šuniuku. Jūs abu tikrai būsite patenkinti šiuo sprendimu.  Šaltinis: https://www.bringfido.com/blog/bringfido-guide-camping-with-dogs/?fbclid=IwAR0uIJ1HRpHoJjtOz5RAWOBsr775up7AvOa02inELL5JK3g5xZYP3AQZYEc

Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. ,,Facebook“ susilaukė kaltinimų dėl šunų kovoms pasaulinio masto platformą suteikimo po to, kai puslapyje buvo atrasta kovų organizatorių ir nesąžiningų šuniukų prekybininkų platformos naudojimo pėdsakų. Gyvūnų teisių organizacija ,,Lady Freethinker“ teigia, kad socialinių medijų milžinas nesugeba laikytis savo politikos, kuri draudžia tiek žiaurų turinį, tiek prekybą gyvūnais.  Pranešime ,,Negailestingas pogrindinis šunų kovų pasaulis ,,Facebook‘e“ pateiktame britų laikraštyje ,,Observer“ socialinis tinklas ,,Facebook“ yra kaltinamas tapimu pagrindine terpe diskusijoms apie tam tikrus šunis ir veisėjus, dažnai įsivėlusius į nelegalią prekybą. Dažniausiai tokie pokalbiai vyksta uždaruose forumuose.  Nuo 2018-ųjų gruodžio iki šių metų vasario ,,Lady Freethinker“ tyrėjai atliko paiešką ,,Facebook“ ir rado grupių, puslapių ir profilių reklamuojančių kovas ir šunų, naudojamų kovoms, prekybą. Buvo rasta daugiau nei 2000 pranešimų ir 150 puslapių. Sudėjus penkių populiariausių grupių narių skaičių susidarė daugiau nei 160 000 ,,Facebook“ vartotojų.  Tyrėjui pranešus ,,Facebook“ apie 26 atvejus, žeidžiančius socialinio tinklo anti – žiaurumo taisykles, kompanija sureagavo tik į šešis. ,,Facebook“ pasiūlė tyrėjui užblokuoti, pašalinti iš draugų arba nustoti sekti įžeidžiančius ar nemalonius pranešimus. Kai kuriuose pranešimuose buvo kalbama kiek kovų tam tikri šunys laimėjo. Kiti pardavinėjo šuniukus, atvestus sėkmingų kovų nugalėtojų. Daugybėje nuotraukų matėsi grandinėmis prirakinti šunys su iššieptais dantimis ir sužeistais snukiais.  ,,Žiaurumo ir šunų išnaudojimo lygis yra pasibaisėtinas. ,,Facebook“ yra dažnai naudojamas gerų pokyčių siekimui, bet kaip mūsų pranešime pastebima, tinklas nesugeba apsaugoti nekaltų gyvūnų nuo išnaudojimo ir galimos mirties. ,,Facebook“ neįgyvendindamas savo paties taisyklių prieš gyvūnų žiaurumą bendradarbiauja vykdant nusikalstamus veiksmus prieš gyvūnus“, pabrėžė ,,Lady Freethinker“ steigėja Nina Jackel. Tyrime buvo ieškoma ir terminų, dažniausiai asocijuojamų su šunų kovomis. Taip pat buvo sekamos ,,Facebook“ siūlomos grupės, kurios dažniausiai skatino šunų kovas. Buvo susirūpinta dėl daugybės uždarų grupių, kurios galimai susijusios su šia ,,pramoga“. Daugybė puslapių ir grupių turėjo užkoduotą terminologiją, dėl kurios iš pirmo žvilgsnio grupės nebuvo galima susieti su nelegaliomis šunų kovomis. Šuo galėjo būti apibūdinamas kaip ,,didysis čempionas“ (laimėjęs penkias kovas) ar ,,čempionas“ (laimėjęs tris kovas). Dažnai užsiminta ir apie aptvarus (1,2x1,2m), kuriuose šunys paprastai kovoja. ,,Lady Freethinker“ pradėjo peticiją internetu (DefeatDogfighting.org), kurioje reikalaujama, kad ,,Facebook“ susektų ir pašalintų turinį, susijusį su šunų kovomis, kurios nepaisant nelegalumo daugelyje šalių išlieka dažna pogrindžio veikla. Už įstatymo ribų paskelbta Jungtinėje Karalystėje nuo 1835 ir laikoma kriminaline veikla JAV, veikla migravo į socialinius tinklus. „Facebook“ atstovas pranešė apie pradėtą tyrimą: ,,Turinys, platinantis gyvūnų kovas nėra leidžiamas ,,Facebook“. Mes esame dėkingi, kad ,,Lady Freethinker“ atkreipė mūsų dėmesį į šiuos pranešimus. Mes susisiekėme su organizacija, kad gautume informaciją, reikalingą tolesniam tyrimui. Jei žmonės ,,Facebook“ platformoje pamato kažką, kas jų nuomone žeidžia visuomenės normas, skatiname pranešti tai mums, kad mūsų komanda galėtų imtis veiksmų.“ Šaltinis: https://www.theguardian.com/world/2019/may/26/facebook-gives-global-platform-to-illegal-dogfights

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Informaciją rasite paspaudę ČIA arba ant paveikslėlio žemiau: