Naujienos

Šiluma ir saulėtas vasaros oras daugumos mūsų yra laukiamas, tačiau tai ne visada gera žinia augintiniams. Šilumos smūgis šunims yra rimta problema ir šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į ženklus, kurie gali rodyti, jog šuo perkaito, bei žinoti, kaip tinkamai jį atvėsinti. Apklausus veterinarus paaiškėjo, kad 45% veterinarijos klinikų per vasaros mėnesius turėjo gydyti šunis nuo perkaitimo. Taigi ką žmonės daro blogai ir kaip jie gali to išvengti? Kodėl šunys linkę perkaisti? Šunų pagrindinis šilumos išskyrimo mechanizmas – lekavimas. Liežuvis ištinsta, prisipildydamas šilto kraujo ir oras yra stumiamas pro liežuvį. Šuo lekuoja greitai ir negiliai. Šilta drėgmė išgaruoja per liežuvį ir iškvepiama į aplinka, o ataušintas kraujas grįžta atgal į kūną. Yra du pagrindiniai veiksniai, kurie priveda šunį prie šilumos smūgio: Šunys būna palikti šilumoje, uždarose patalpose, iš kurių jie negali išeiti, ir būdami tokioje patalpoje jie negali prarasti šilumos lekuodami (pavyzdžiui automobilyje); Jie neturi pakankamai vandens, kad galėtų atkurti didelį prarasto vandens kiekį, todėl ištinka dehidratacija ir sumenkėja šilumos išskyrimas. Situacijos, kuriose tikėtinas šilumos smūgis Automobiliai vis dar dažniausiai pasitaikanti vieta, kur šunys perkaista. Uždara erdvė, ribotas oro kiekis, stiklas, sulaikantis šilumą – tokia faktorių kombinacija yra labai pavojinga. Visiems žinoma, kad negalima palikti šunų mašinoje be priežiūros, bet, netgi jei jūs esate su šunimi, jis gali perkaisti. Jeigu keliaujate su šunimis, įjunkite kondicionierių, kad mašinoje būtų pakankamai vėsu. Vandenį vežkitės indeliuose, kurie sandariai užsidaro, dažnai sustokite, kad šuo galėtų atsigerti. Geriausia sustoti trumpoms pertraukėlėms, kad šuo pailsėtų ir pabūtų pavėsyje. Antroji, kai šunys yra vedami į lauką per karštį aktyviai mankštintis. Šunys mėgsta mankštintis ir energingas raumenų darbas sukuria didelį kiekį šilumos kūno viduje. Pakaitinus saulei, kūnas labai greitai pasiekia aukštą temperatūrą, šunys nusilpsta, lekuoja, viduryje pasivaikščiojimo gali nugriūti nuo išsekimo. Paprastai šunys priešinasi šeimininkui, kai jis liepia atsikelti ir eiti pas jį, taip pat tenka parnešti augintinį po pasivaikščiojimo į namus. Šeimininkai dažniausiai nesupranta, kad jų šuo yra gavęs šilumos smūgį, ir tai paaiškėja tik tada, kai šuns temperatūra pamatuojama veterinaro. Kai kurie šunys yra linkę labiau perkaisti nei kiti: Trumpagalviai šunys - jų kvėpavimas ir taip yra ribotas; Nutukę šunys - jie turi papildomą riebalų sluoksnį, kuris sulaiko šilumą; Šunys, kenčiantys nuo gerklų paralyžiaus – jų kvėpavimo takai yra siauresni nei sveikų šunų, todėl jiems yra sunkiau lekuoti; Šunys su tamsiu kailiu – juoda spalva labiau sugeria šilumą. Tokie šunys turi būti labiau saugomi, nes jiems yra daug sunkiau apsisaugoti nuo šilumos smūgio. Kaip išvengti šilumos smūgio Šilumos smūgis gali sukelti rimtas ligas bei mirtį. Norint išvengti šilumos smūgio reikia vadovautis keliomis taisyklėmis. Venkite veiklos, kuri sukeltų perkaitimą. Niekada neveskite augintinio mankštintis vidury dienos vasarą. Visada turėkite vandens augintiniui. Jeigu matote, kad šuo lekuoja smarkiau nei įprastai, nuveskite augintinį į vėsesnę vietą, nors ir atrodo, jog jam patinka gulėti ant saulės. Šunys su ilgu, tankiu kailiu turėtų būti nukirpti trumpiau. Kai karšta, duokite mažiau valgyti, šerkite ryte arba vakare (virškinimo procesas išskiria stebėtinai daug šilumos). Kaip rūpintis augintiniu, kuris patyrė šilumos smūgį? Gali būti sunku nustatyti, kad šuo gavo  šilumos smūgį, nematuojant jo temperatūros. Tačiau jeigu sveikas šuo nualpsta, labai stipriai lekuoja karštą dieną, labai tikėtina, kad tai - šilumos smūgis. Greitas gydymas labai svarbus šioje situacijoje. Esmė – atvėsinti šunį, tačiau pasistengti, kad jis nesušaltų Atvėsinimas šaltu vandeniu Šaltas vanduo gali būti pilamas ant augintinio iš kibiro, žarnos ar naudojant kempinę. Taip pat jį galima apdengti šaltu permirkusiu rankšluosčiu ar šaldytais produktais. Merkimas į vandenį Jeigu esate netoli ežero ar tvenkinio, atsargiai paimkite augintinį ir lėtai merkite į vandenį. Tik nebriskite per giliai, kad galėtumėte saugiai jį laikyti. Jeigu esate namie, galite naudoti vonią. Neperšaldykite augintinio Yra rizika, kad peršaldysite savo augintinį, todėl, kai augintinis pradės normaliai kvėpuoti ir vaikščioti, nustokite vėsinti. Duokite atsigerti daug šalto vandens Perkaitusį šunį reikia atvėsinti ir iš vidaus - duokite jam daug šalto vandens, kol įsitikinsite, kad jis yra visiškai atsigėręs. Nuveskite šunį pas veterinarą Pirmoji pagalba yra esminis dalykas, tačiau veterinaras šiuo atveju taip pat labai reikalingas, ypač jeigu nežinote, kokių veiksmų imtis. Veterinaras gali nustatyti temperatūrą ir imtis tinkamai gydyti gyvūną. Šilumos smūgis gali padaryti žalos gyvūno vidaus organams, o jūs to nepastebėsite. Dėl šios priežasties šuo turėtų būti vežamas pas veterinarą nuodugniai apžiūrai. Neleiskite karščiui sugadinti jūsų ir jūsų augintinio vasaros. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis “Telegraph” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šaltinis: http://www.telegraph.co.uk/pets/news-features/keep-dog-cool-summer-heat/

Informacija paruošta Ugnės Nedzinskaitės ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šių metų gegužės pabaigoje Olandijos Mopsų augintojų klubas priėmė sprendimą, kad veisiami gali būti tik tie mopsai, kurių snukio ilgis yra ne mažesnis, nei trečdalis kaukolės ilgio. Šunys, neatitinkantys šio kriterijaus, veisiami nebus.  Tai, ko gero, unikalus atvejis kai konkrečios veislės mylėtojų klubas imasi ryžtingų veiksmų siekdami ženkliai pagerinti veisiamos veislės atstovų sveikatą.  Apie brachicefalų  (šunų - ar kitų gyvūnų - dėl selektyvios atrankos turinčius trumpesnį, nei įprastas, ar net visiškai suplotą snukį) sveikatą jau ne vieneri metai verda intensyvios diskusijos. Daugėjant mokslinių įrodymų, kad šių veislių atstovai kenčia nuo kvėpavimo, maitinimosi, termoreguliacijos bei kitų sutrikimų, kuriuos nulemia jų išvaizdos ypatumai, vis dažniau kyla klausimas, ar etiška ir humaniška veisti taip atrodančius ir besijaučiančius gyvūnus. Šiuo atveju olandų klubo sprendimas gali tapti precedentu, įtakojančiu kitų šalių klubų sprendimus. Gyvūno gerovės atžvilgiu tai galėtų būti sektinas pavyzdys. Nors kai kurie veislės gerbėjai baiminsi, kad keičiant veislės atstovų išvaizdą „veislė išnyks“, reikia pastebėti, kad veislių standartai, atsiradę prieš maždaug pusantro šimto metų, kito ne kartą. O iki standartų atsiradimo dalis veislės pradininkų atrodė visiškai kitaip, nei mums įprasta. Šiais laikais, esant galimybei moksliniais tyrimais įvertinti gyvūno išvaizdos ir jo sveikatos bei gyvenimo kokybės santykį, labai svarbu atsižvelgti į gyvūno gerovę ir priimti pačius tinkamiausius sprendimus, net jei dėl to ir tektų aukoti pamėgtą išvaizdą.  Gyvūnų gerovės užtikrinimą tiek Europos Sąjungoje bendrai, tiek atskirose šalyse-narėse siekiama užtikrinti įstatyminiais aktais. Tačiau augintojų ir visuomenės iniciatyvos išlieka labai svarbios. Nuo 2014 metų Olandijoje buvo ribojamas 22 veislių, kurių kūno sudėjimas apibrėžiamas, kaip žalingas sveikatai, veisimas, tačiau sunku įvertinti, kaip šios nuostatos įgyvendinamos faktiškai. Mopsų augintojų klubas žada įgyvendinti savo nuostatas nedelsdami, tikintis, kad taip bus efektyviau užtikrinama gyvūnų gerovė.  Veislių, kurių veisimas apribotas įstatymu, sąrašas: Afenpinčeris Bostono terjeras Pomeranijos špicas Anglų buldogas Prancūzų buldogas Belgų grifonas Briuselio grifonas Japonų činas Mopsas Pekinas Brabanto grifonas Ši-tsu Bordo dogas Bokseris Bulmastifas Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis Čihuahua Lasos apsas Mastifas Neapolio mastinas Stafordšyro bulterjeras Jorkšyro terjeras Šaltiniai: https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=1134242116784060&id=148871108654504&sfnsn=mo https://www.dierenrecht.nl/nieuwsartikelen/bulldog-krijgt-eindelijk-zijn-snuit-terug?fbclid=IwAR1xZsTC0oMlTzGpesEultQNxDYZWzS_4igGS4b0GcZuoLRyV8QjW0KtuXg https://www.commedia-mopshond.nl/?fbclid=IwAR3PntTzZ8nIx4eC-RP2EdJol3hH1Mp6NmiGEGpeyN1LiVrbnUTBJg8FO0I https://www.rtlnieuws.nl/editienl/artikel/4725996/nieuw-beleid-rasvereniging-stopt-met-fokken-mopshond?fbclid=IwAR3Ir6VoGsVqh1TgEgHTjp4z6x9s3dsRd8QsZEtoZDTZ39Bx2trOa1a_ISQ

Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų mylėtojai visame pasaulyje pasiekė didžiulę pergalę – šunų mėsa laikinai uždrausta žymiajame Yulin festivalyje Kinijoje, kuris jau pasiglemžė tūkstančius nekaltų gyvūnų gyvybių dėl kinų tradicijos valgyti šunieną. Draudimas įsigalios nuo birželio penkioliktosios, likus vienai savaitei iki festivalio pradžios. Tai sukliudys šunienos pardavimui restoranuose, turguose ir gatvėse. Draudimo nesilaikantys susilauks iki 100 000 juanių baudos (beveik 13 000 €) ir bus suimti. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, Kinijos šunų valgymo festivalis nėra sena tradicija. Ji buvo sukurta 2010 metais kaip būdas šunų mėsos prekybininkams užsidirbti daugiau pinigų. Daugybė į festivalį atgabentų šunų yra pavogti iš jų šeimininkų ir vis dar yra su antkakliais. Metodai, kuriais šunys (ir katės) festivalyje yra žudomi žiaurumu neturi precendentų visame pasaulyje.  Andrea Gung, ,,Duo Duo Animal Welfare“ projekto generalinis direktorius teigė: ,,Net jei tai yra tik laikinas draudimas, tikimės, kad jis sukurs domino efektą, sukelsiantį šunų mėsos prekybos žlugimą. Šis draudimas pagrindžia mano požiūrį į tai, kad Yulin ir visa likusi šalis pradeda pokyčius į gerą.“ Šaltinis: https://www.boredpanda.com/dog-meat-ban-yulin-festival-china/?utm_source=facebook&utm_medium=social&utm_campaign=organic&fbclid=IwAR3WeoaJtkx57YhqYsXQjRR_BUa-T1RBepMJ-fNqIhTJcfglK5y5fLLMEpA

Dovanoti augintinį – svarbus ir dažnai nelengvas sprendimas, reikalaujantis atsakomybės bei pastangų. Nesvarbu, ar nori atiduoti ilgai augintą bei mylėtą šeimos narį, netikėtai atsiradusį prieaugį ar gatvėje rastą keturkojį, šie patarimai padės surasti naujus namus ir atsakingus šeimininkus. Pasirūpinkite augintinio sveikata. Prieš dovanodami gyvūną, įsitikinkite, jog atlikote visas reikalingas veterinarines procedūras: privalomieji skiepai nuo pasiutligės, taip pat - maro, virusinio gastroenterito, hepatito, paragripo bei kitų pagrindinių susirgimų; gyvūno ženklinimas: „sučipuokite“ augintinį, nes perduodamą gyvūną ne tik privaloma paženklinti poodine mikroschema, bet tai užtikrins ir jo atsekamumą. Gyvūnų registravimas ir identifikavimas yra šiuolaikiškas būdas užtikrinti, kad pasimetęs augintinis greitai ir saugiai grįžtu pas mylintį šeimininką; sterilizuokite ar kastruokite dovanojamą gyvūną: tai ne tik padės naujam šeimininkui išvengti nepageidaujamo prieaugio, bet ir apsaugos nuo ligų: gimdos, kiaušidžių, prostatos, sėklidžių, pieno liaukų uždegimų bei navikų ir k.t. jei gyvūnas rastas gatvėje, pirmiausia apie jį turite informuoti savivaldybę arba policiją. Po 14 dienų nuo pranešimo augintinis teisiškai pereis jūsų nuosavybėn. Tik tuomet galėsite jį dovanoti, tačiau iki šio laiko jau galėsite įgyvendinti visus žemiau aprašytus žingsnius. Paklauskite aplinkinių. Skirkite laiko apie gyvūno dovanojimą informuoti savo draugus, šeimos narius, kaimynus bei artimuosius, kurie pažįsta jūsų augintinį bei gali būti suinteresuoti suteikti jam naujus namus. Paprašykite jų pasidalinti informacija apie dovanojamą gyvūną savo pažįstamų rate. Atiduodami jį žinomam asmeniui, galėsite jaustis saugesni dėl augintinio gerovės. Reklamuokite augintinį. Tai sėkmingai galite atlikti patalpindami informaciją apie gyvūną socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose, spaudoje ir kitose priemonėse. Pasiekti geriausių rezultatų padės: kokybiškos nuotraukos: gerai matomas augintinio kūno sudėjimas, bruožai, spalvos ir pan. Venkite susiliejusių, blankių, tamsių nuotraukų bei nereikalingų objektų, nukreipiančių dėmesį (kiti gyvūnai ir t.t.); išsamus bei teisingas gyvūno aprašymas: papasakokite apie savo augintinio charakterį, pomėgius, įprastą dienos rutiną, santykius su kitais gyvūnais, vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir k.t.;  teisinga informacija apie galimus sunkumus: jei gyvūnas turi neigiamų savybių (pvz.: paliktas vienas triukšmauja ar niokoja namus), informuokite potencialų šeimininką apie esamą situaciją, tačiau rekomenduokite jos sprendimo variantus: reikalingą didesnį fizinį aktyvumą, žaidimus ir pan. detalią instrukciją ir naudingus kontaktus rasite www.ggi.lt/duk. Pasidomėkite nauju šeimininku. Dovanodami augintinį nepažįstamam asmeniui, patikrinkite, ar jis nesusijęs su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais. Tai padaryti galite peržiūrėję socialinius tinklus bei įvairias visuomenės informavimo priemones, ar pasiteiravę vietinėse gyvūnų globos įstaigose. Įsitikinkite, jog naujasis šeimininkas galės užtikrinti gyvūno auginimui reikalingas sąlygas: turės pakankamai laiko rūpintis nauju šeimos nariu, vietos namuose, finansines galimybes ir pan.; Neatiduokite iš karto. Pasiūlykite būsimam gyvūno globėjui kelis kartus susitikti su dovanojamu augintiniu, susipažinti su jo charakteriu, pomėgiais ir k.t. Atkreipkite dėmesį, kaip gyvūnas jaučiasi ir elgiasi. Susipažindamas su naujuoju šeimininku po truputį, jis patirs mažesnį stresą, jausis komfortabiliau bei saugiau.  Pasirašykite gyvūno dovanojimo sutartį. Tai įpareigos naująjį šeimininką prisiimti didesnę atsakomybę už augintinį. Sutartyje turi būti numatyta, kad gyvūnas bus globojamas užtikrinant jo gerovę, dovanotojui bus teikiama informacija apie gyvūno gyvenimo sąlygas, sveikatą, ir, reikalui esant, bus sudarytos sąlygos gyvūną aplankyti. Sutartyje taip pat turi būti numatytas įsipareigojimas nenaudoti gyvūno veisimui, sterilizuoti gyvūną (jei tai dar nepadaryta), užtikrinti gyvūno gydymą, patvirtinimas, kad būsimas šeimininkas yra susipažinęs su veislės (ar bent panašiausios veislės, jei dovanojamas mišrūnas) specifika ir pan. Pažeidus sutartį dovanotojas bet kada gali pareikalauti grąžinti gyvūną. Gyvūno dovanojimo sutarties formą su gyvūno perdavimo aktu ir sterilizacijos / kastracijos pasižadėjimu galite parsisiųsti čia. Pasirašykite gyvūno sterilizacijos / kastracijos pasižadėjimą. Tais atvejais, kai dovanojate per jauną sterilizacijai augintinį arba dėl kitų priežasčių negalite jo sterilizuoti prieš dovanodami, pasirašykite gyvūno sterilizaciją užtikrinsiantį dokumentą. (Gyvūno sterilizacijos / kastracijos pasižadėjimo formą rasite gyvūno dovanojimo sutarties pabaigoje. Jei Jums šis dokumentas nėra aktualus – išbraukite). Gyvūnų prieglaudos – paskutinė išeitis.  Jeigu įdėjus visas pastangas nepavyksta surasti naujų namų, kreipkitės į gyvūnų prieglaudas. Pirmiausia, jos gali padėti su informacijos apie dovanojamą gyvūną sklaida. Vertėtų suprasti, jog dažnu atveju prieglauda negalės gyvūno priimti iš karto – rekomenduojame kreiptis iš anksto, paliekant laiko naujo šeimininko paieškoms iki gyvūnų apgyvendinimo įstaigoje.   Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės ir Indrės Vareikytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų prieglaudų veikla turbūt niekam nekelia klausimo – gyvūnų priglaudimas, gyvūnų maitinimas, gyvūnų gydymas, gyvūnų išlydėjimas į naujus namus... Tačiau „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (GGI) darbai vis dar sukelia klausimų – kokios tai iniciatyvos, jei nevykdoma nė viena aukščiau minėta veikla? Na, ne visai nė viena. Šiandien – apie pagalbą maistu globą vykdančioms viešosioms įstaigoms. Prieš trejus metus gimė idėja, jog reikia padėti gyvūnų prieglaudoms apsirūpinti maistu – juk jis baigiasi pirmas, o jo reikia labiausiai. Gyvūnų skaičius prieglaudose svyruoja nuo kelių dešimčių iki šimtų, tad alkanų burnų visada yra, o pinigų reikalauja operacijos, sterilizacijos, galų gale, narvų valymas... Ir viskas – tik iš paaukotų lėšų. Tad bet kokia parama praverstų, nutarėme mes, ir ėmėmės veiksmų. Taip radosi projektas „Parodyk augintiniui eglutę“. Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad neabejingų žmonių dėka per trejus metus jis atneš net 25 000 maisto porcijų prieglaudų gyvūnams? „Parodyk augintiniui eglutę“ – jau tradicija tapęs prieš Kalėdas, Vilniaus Katedros aikštėje vykstantis renginys, į kurį kviečiami visi gyvūnų mylėtojai ir jų mažieji draugai. Vaišinami karšta arbata ir mandarinais, šeimininkai turi progą sužinoti apie GGI veiklą, susipažinti su prieglaudų atstovais. Mažieji keturkojai taip pat nenuobodžiauja ragaudami skanukus. O tuomet – renginio esmė – fotografavimasis prie specialaus stendo. Nuotraukos (vėlesniais metais – tiesiog viso renginio vaizdo įrašas) keliauja į feisbuką ir ten renka patiktukus – kiek patiktukų, tiek maisto porcijų gauna prieglaudų gyvūnai. Viskas! Be pagalbos prieglaudoms, renginys turi ir kitą prasmę. Nusivesti savo augintinį prie kalėdinės eglutės nėra tik simbolinis aktas, parodantis, kad šuo taip pat yra šeimos narys (nors tai irgi neabejotina tiesa!) ir nori pamatyti eglutę. Gyvūnas – ne žaislas, ne daiktas. Ne dovana. Neįtikėtina, kiek keturkojų, įteiktų per Kalėdas, jau kitą dieną keliauja į prieglaudą, nes „pradžiugintasis“ nė neketina į šeimą priimti naujo nario, prie kurio reikės derinti savo dienotvarkę, kurį reikės maitinti ir vedžioti, skirti dėmesio ir auklėti. Mūsų tikslas – priminti, jog gyvūnas niekada negali būti dovana. Jei žmogus norės, tvirtai apsispręs, pats įsigis. Juk kalbame apie įsipareigojimą 10 – 15 metų, o kartais net ir ilgiau! Grįžtant prie maisto gyvūnams, negalime nepaminėti tų, be kurių ši idėja niekada nebūtų įgyvendinta. Tai UAB „Mars Lietuva“, kurių dėka jūsų patiktukai virsta kruopščiai paskaičiuotomis maistelio porcijomis šunims ir katėms. „Mūsų kompanijos tikslas – kurti geresnį pasaulį gyvūnams augintiniams“, - antrosios akcijos metu teigė Mindaugas Rupšys, UAB „Mars Lietuva“ atstovas. Žodžiai virto darbais: 2017 metais paaukota 5600 porcijų, 2016 m. – 7400, 2018 m. – net 12 075! „Visada laukiame panašių akcijų ir esame labai dėkingi „Mars Lietuva“, kad jau ne pirmą kartą atsigręžia į beglobius gyvūnus ir sugalvoja būdų, kaip padėti savanoriškoms gyvūnų prieglaudoms“, - džiaugėsi „Naminukai“, viena iš prieglaudų, gavusių sauso ir šlapio maisto davinius. Savo globotinius akcijos metu yra džiuginę ir „Dogspotas“, „Penkta Koja“, „Vyšnių sodas“, „Felium Domus“, „Klajūnas“, „Lesė“, „Tautmilės globa“, „Beglobis“, „Mažoji beglobių pastogė“, kitos gyvūnų globos organizacijos. 2018 metais „Parodyk augintiniui eglutę“ surinko rekordinę paramą prieglaudoms – virš 12 tūkstančių porcijų. Ar šios Kalėdos irgi bus sočios namų neturintiems šuneliams ir katinėliams? Sekite mūsų naujienas www.ggi.lt!

Aktyviai leidžiate laiką su šuniu? Einate arba norite eiti į draugiškas gyvūnams vietas? Naudojatės socialiniais tinklais? Nori įsilieti į bendraminčių būrį? Kviečiame sudalyvauti projekto www.draugiskigyvunams.lt ambasadorių atrankoje ir tapti savo miesto ambasadoriumi! *Ypač ieškomi mažesnių miestų gyventojai. Trumpą savo šuns pristatymą ir nuotraukų atsiųskite draugiski@ggi.lt

Informacija paruošta Ievos Šalaviejutės ir Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų laikymo taisyklės aiškiai nurodo, kad šunis galima vedžioti tik su pavadėliu. Tačiau nemažai žmonių apie tai nesusimąsto ir nusižengia – paleidžia savo keturkojį palakstyti ar ramiai tursenti paskui. Juk jis ramus ir draugiškas, niekad nekanda, nieko nepuola, nemėgsta pavadėlio ir išvis, kam vargintis dėl eilinės taisyklės, kurios kas nenori, tas neklauso... Bet ar tikrai toks požiūris teisingas? „Vis dažniau gatvėse tenka sutikti laisvai bėgiojančius šunis, o paprašius šeimininko šuniui prisegti pavadėlį, šis atšauna, jog gyvūnas draugiškas. Dažniausiai tie „draugiški šunys“ yra visiškai nedresuoti, jautriai reaguoja į visus dirgiklius, įžūliai lenda prie kitų keturkojų, o į šeimininko „ateik čia“ net nekreipia dėmesio. Tokie šunys dažnai kelia konfliktines situacijas. Ar tai tikrai būtina? Kodėl reikia rizikuoti vienu ar kitu šunimi?“, - nesupranta Elena Rutkauskaitė, „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ narė bei neBrisius.lt projekto koordinatorė. „Gana dažnai nedraugiškas šuo gali būti mažas, o tas laisvai lakstantis ir „draugiškas“ – didesnis. Pati auginu ir didelės, ir mažos veislės šunis. Labai gaila, bet nuolat tenka kęsti be pavadėlio vedžiojamų keturkojų išpuolius. Mano mažiesiems tai didelis pavojus ir rizika. Na, o kai vaikštinėju su didesniuoju ir šeimininkų prašau patraukti augintinius, žmonės net ima juoktis. Kai pasakau, kad nelaikysiu saviškio ir jis suės jų šunį – išsigąsta ir pabėga... Ar tai normalu? Kita didelė bėda: kai šuo yra be pavadžio, šeimininkai neprižiūri, kur ir kaip šis laksto. Žinoma, atlieka gamtinius reikalus ir ši „dovanėlė“ paliekama kažkam, kas į ją įlipęs nemėgs visos šunų giminės. Taip galiausiai susiformuoja pikta ir prieš gyvūnus nusiteikusi visuomenė. Būkim draugiški ir atsakingi. Ir tegu visiems būna patogu bei saugu. Gyvenkime taip, kad šeimininkui išėjus pasivaikščioti nereikėtų bijoti, kad jo augintinis vėl bus užpultas „draugiško“ šuns. Taisyklės galioja visiems.“ Palaidi šunys yra sukėlę problemų ne kartą – kovo mėnesį Klaipėdoje siautėjo asocialaus šeimininko šuo, apkandžiojęs ne vieną praeivį. Gegužės mėnesį Vilniuje pareigūnas nušovė šunį, sukandžiojusį du žmones. Už palaidą, žmones ir gyvūnus puolantį šunį nubausta Užupyje gyvenanti moteris. Prieš keletą metų GGI ėmėsi mišrūno, sukandžiojusio šunelį ir jo šeimininkę, bylos – šeimininkams skirta 500 litų bauda. Prieš kelis mėnesius Pavilnyje laisvas lakstęs ir kitą šunį sudraskęs keturkojis savo šeimininkams atnešė 150 eurų baudą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346-tą straipsnį, gyvūno laikymo pažeidimai gali užtraukti ne tik 550 eurų baudą, bet ir gyvūno konfiskavimą bei įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ir kitose programose ar kursuose. Be to, dar egzistuoja ir paprasčiausias žmogiškumas – kaip šalia palaido šuns jaustis fobiją jiems turinčiam praeiviui? Šuo – jūsų draugas, už kurį esate atsakingas. Tad rūpinkitės juo, kaip ir pažadėjote, kai įsigijote! Dalinamės patarimais, kaip tą daryti. Lengviausia prie pavadėlio įpratinti mažą šuniuką. Vienas iš būdų, kaip tą padaryti, yra nukirminus, paskiepijus ir atlikus kitas veterinaro rekomenduojamas procedūras prieš pirmą kartą einant į lauką, tiesiog užsegti antkaklį (arba uždėti petnešas) ir prisegti pavadėlį. Visai galimas daiktas, kad to užteks, nes laukas šuneliui bus toks didžiulis įspūdis, kad nė nekreips dėmesio, jog staiga tapo pakinkytas. Jeigu kiltų problemų „rengiantis“ antkaklį ar petnešas vėliau, darykite tai tik prieš išeidami, kad ėjimas pro duris, leidimasis laiptais ir grynas oras nustelbtų nerimą dėl atsiradusio suvaržymo. Jauni šunyčiai imlūs naujoms patirtims, tad būkite švelnūs ir atsargūs, ir mažėlis labai greitai įpras prie to, kas natūralu visiems civilizuotai auginamiems pasaulio šunims. Pravartu žinoti, jog yra šunų, kuriuos dėl storo sprando (gali lengvai išsinerti iš antkaklio), veržlumo (antkaklis gali užspausti trachėją arba pažeisti nuolat besitampančio, pirmyn raunančio šuns kaklo bei nugaros slankstelius) ir kitų priežasčių geriau vedžioti su petnešomis, o ne antkakliais. Pasitarkite šiuo klausimu su veislynu ar prieglauda, iš kurios įsigijote šuniuką, arba veterinaru. Taipogi pravartu paklausti specialistų patarimo tuo atveju, jei ketinate prie antkaklio ir pavadėlio pratinti vyresnio amžiaus ar sudėtingo charakterio šunį, kuris galimai niekada nebuvo prie jų pratintas. Dar vienas būdas yra pratinti šuniuką prie antkaklio ir pavadėlio namuose. • Užsekite antkaklį ir leiskite kelias dienas su juo pabūti, kad priprastų. • Pripratusį prie antkaklio, supažindinkite su pavadėliu – pamažu. • Pavedžiokite namuose. • Po pirmo bandymo pavadėlį prisekite bent kartą per dieną. • Kai šuo įpras su pavadėliu vaikščioti namie, galėsite vestis jį į lauką. Taip pat egzistuoja ir kelios nepakeičiamos taisyklės, kurių dera laikytis: • Negalima šuns stipriai tampyti su pavadėliu prieš jo valią, taip galite gyvūnui sukelti paniką. • Valdykite augintinį lengvais pavadėlio truktelėjimais, lyg patardami jam judėjimo kryptį. • Niekada nepamirškite, kad šeimininkas – jūs. Neleiskite šuniui jūsų tempti. • Šuniui bandant per daug įtempti pavadėlį, staigiai juo truktelėkite. Tikslas – ne bausmė, o švelni elgesio korekcija. Svarbiausia pratinant prie pavadėlio – švelnumas bei atkaklumas! Šaltiniai: http://www.teisidas.lt/index.php?newsid=1127 http://mypets.lt/2718/kaip-pripratinti-suni-prie-pavadelio/ https://ggi.lt/ https://www.facebook.com/petcity.lt/videos/2021725088113123/

Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Vis gerėjant pavasario orams kur kas maloniau išvesti į lauką pasivaikščioti savo numylėtus keturkojus. Vis dėlto, nors žiemos sniegas pasilikęs užmarštyje, jam nutirpus ne vienas pastebėjo, kad daugiabučių kiemai, šaligatviai ir pievelės „papuoštos“ gyvūnų paliktomis „dovanėlėmis“. Tuomet sunku ir pasidžiaugti pavasariu, kai išėjus pasivaikščioti tenka vinguriuoti tarp neatsakingų šunų šeimininkų nesurinktų savo augintinių išmatų. Kodėl yra privaloma surinkti šunų paliktas „dovanas“? Tam yra ne viena priežastis: 1. Paliekamos išmatos gali sukelti įvairius negalavimus ir ligas. Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, tarp keturkojų labiausiai paplitusios yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Primename, kad dėl jų nukentėti gali ir vaikai, besidžiaugiantys pavasariu, ką tik sudygusia žole ir smėlio dėžėmis. 2.  Už nesurinktus savo gyvūno ekskrementus galite sulaukti ir nemažos baudos. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymą „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“, gyvūno laikytojas privalo gyvūnui priteršus viešoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus. Beje, pagal tą patį įsakymą, draudžiiama vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose ir stadionuose. Nesilaikantiems šio įstatymo gresia įspėjimas arba bauda iki 230 eurų. 3. Bene svarbiausia priežasits – dėl aplinkos švaros. Savo gyvūnų paliekamų ekskrementų nesurenkantis žmogus negerbia savęs ir aplinkinių. Kaip surinkti savo šuns išmatas viešose vietose? 1. Išėjimui į lauką su gyvūnu patariame pasiruošti iš anksto – kišenėje turėti maišelį, kuriuo galėsite „dovanėles“ surinkti. Specialiai tam skirtų maišelių galite įsigyti visose gyvūnų prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse. Už kelis šimtus maišelių sumokėsite vos kelis eurus, tad piniginei tai tikrai brangiai neatsieis. 2. Keliaukite pasivaikščioti. Pamatę, kad augintinis jau atliko savo reikalus, įkiškite ranką į maišelį ir visa sauja surinkite, ką paliko gyvūnėlis. 3. Maišelį užriškite ir nuneškite į tam tikrose vietose pastatytą gyvūnų ekskrementų konteinerį-dėžę. Į ką reikėtų išmesti maišelius su išmatomis ir kokius maišelius naudoti? Paprastai rekomenduojama maišelius išmesti į specialiai tam skirtas dėžes – tam, kad nebūtų užterštos į mišrų atliekų konteinerius patenkančios antrinės žaliavos, kurios dar gali būti išrūšiuojamos ir perdirbamos. Vis dėlto, maišeliais su šunų krūvelėmis atsikratyti galima ir į bendrų atliekų konteinerius. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Agniaus Rudmino, tai ne bėda. „Sprendžiant šunų ekskrementų tvarkymo klausimus buvo diskutuota su Europos Komisijos specialistais. Šunų ekskrementai sukelia teršimo, šiukšlinimo problemų, tačiau dėl nedidelio susidarančių šių atliekų kiekio jų poveikis aplinkai nėra žymus. Todėl, nežiūrint į Europos Komisijos nustatytas komunaliniu biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, šunų ekskrementai gali būti priskiriami komunalinėms atliekoms ir šalinami sąvartynuose“, – teigia A. Rudminas. Kalbant apie išmatų surinkimui naudojamus maišelius, primygtinai rekomenduojame naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius – kitaip maišelio žala aplinkai bus gerokai didesnė, nei jo turinio. Dažnai neva ekologiškų ir suyrančių maišelių gamintojai nenurodo savo gaminio sudėties – taip jie po skambiu ir neva „žaliu“ pavadinimu slepia faktą, jog net ir bioskaidus plastikas (angl. biodegradable plastic) visiškai nesuyra, o pavirsta į mažas granules ir teršia gamtą. Dėl to, renkantis maišelius išmatoms rinkti, primygtinai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, ar maišelis yra suyrantis, ar jo gamyboje nenaudojamas bioskaidus plastikas.  Vienas geriausių variantų – kukurūzų krakmolo pagrindu gaminami maišeliai, kurie tiek gamtoje, tiek namuose kompostavimo dėžėse suyra maždaug per mėnesį. Tiesa, pasiryžusiems rinktis patį ekologiškiausią kelią, siūlome dar vieną labai paprastą variantą, geriausiai tinkamą šiltesniam metų laikui. Tai – išėjus pasivaikščioti su savo augintiniu po ranka nešiotis nedidelį kastuvėlį ir prireikus gyvūno išmatas tiesiog užkasti, išvengiant bet kokio galvos skausmo dėl maišelių ir atsikratymo jais. Laikantis šių paprastų instrukcijų ir patarimų, savo viešą aplinką paversite kur kas malonesne tiek sau ir savo augintiniui, tiek visiems aplinkiniams. Šaltinis: https://tavogyvunas.lt/instrukcija-kaip-surinkti-suns-ismatas-kieme-parke-ar-kitoje-viesoje-vietoje/

Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Po Gyvūnų Gerovės Asociacijos rekomendacijos Škotų nulėpausės Briuselyje tapo nebelaukiamos. Šios veislės katės, kaip ir keletas kitų veislių, buvo įtrauktos į draudžiamų kačių veislių sąrašą, praneša dienraštis La Dernière Heure. Nulėpausės turi neįprastas nulinkusias ausis dėl veisimo programų, kurios sukelia joms stiprius skausmus. ,,Dėl šio genetinio defekto uždraudžiame veisti, parduoti, pirkti ar laikyti tokias kates“  – tvirtina  Gyvūnų Gerovės Asociacijos sekretorė Bianca Debaets. Kitas hibridinės kačių veisles, kaip pavyzdžiui Bengalijos kates (išvedama kryžminant kates ir leopardines kates) ar Savanos kates (kryžminant kates su afroazinėmis katėmis) taip pat uždraudžiama veisti ar pardavinėti Briuselyje dėl jų nesugebėjimo prisitaikyti prie gyvenimo nelaisvėje.  Žmonės, kurie jau turi vieną iš uždraustųjų kačių ir nori jas laikyti, privalo pranešti Briuselio vyriausybei, kuri tokiu atveju išduos leidimą. ,,Mes norime žinoti kur šios katės yra. Oficiali statistika pateikia 65, bet manome, kad jų gali būti ir daugiau“ – teigia Eric Laureys.  Šaltinis: http://brusselstimes.com/brussels/14990/certain-cat-breeds-are-now-banned-in-brussels?fbclid=IwAR34LAnAl7I3B-I6aJQ4z9vrvUIbgcSGzXlDI4jyAZMPUHvCHLGxGCI94u4

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

 

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Vėjuotą ir lietingą gegužės šeštadienį ištikimiausius gyvūnų mylėtojus Kaune subūrė penktą kartą įvykęs „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ – proga pasisukioti bendraminčių būryje, pamatyti ir sužinoti ką nors naujo, pasidžiaugti dar vienu renginiu, draugišku šunims, ir net laimėti prizų! GGI buvo viena iš organizacijų, renginio metu pristačiusių savo veiklą – neBrisius.lt, „Draugiški gyvūnams“ ir kitus projektus. Taipogi su partneriais surengėme konkursą – prie specialios fotosienos fotografavęsi ir į socialinius tinklus nuotraukas su grotažymėmis #draugiskigyvunams ir #MarsLietuva kėlę lankytojai turėjo galimybę laimėti „Mars Lietuva“ apdovanojimus – penki daugiausiai patiktukų sulaukę žmonės savo augintinius pradžiugins DENTAstix kramtukų – atitaikytų pagal šuns ūgį – dėžėmis. „Buvo smagu! Dalyvavo visokiausių šunų, nuo didžiulių senbernarų iki visiškai mažulyčių pinčeriukų. Buvo kačių, šeškas ir net mažutis voveriukas. Daug dėmesio sulaukė dresuotų šunų pasirodymas“, - pasakojo GGI savanorė Evenika. Tiesa, dalį lankytojų atsijojo sudėtingos oro sąlygos – vėsa ir lietus. „Vėjas vis bandė nunešti mūsų palapinę“, - šypsojosi Evenika. „O šiaip puiku, kad šunys galėjo pabendrauti vieni su kitais. Iš esmės, tokie renginiai labai reikalingi, ir, jei būtų geras oras, manau, būtų buvę dar daugiau dalyvių ir dar maloniau“, - apibendrino savanorė. Renginio metu lankytojai galėjo susipažinti su ūkio gyvūnais, stebėti žirgų pasirodymą, konsultuotis su veterinarijos gydytojais ir gyvūnų maisto pardavėjais, klausytis koncerto. Taip pat buvo renkami egzotiškiausi ir stilingiausi augintiniai. Pastarojoje kategorijoje ypač pasižymėjo neBrisius.lt projekto koordinatorės šuo Bella.

Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2018 metus nuveiktus GGI darbus. GGI Veiklos ataskaita 2018

  Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.       Erkės - nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos - nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.      Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.        Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.       Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau - po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Daugiau informacijos apie mūsų veiklas galite rasti ČIA

Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Dene Stansall dievino žirgų lenktynes. Iš savo šeimos paveldėjęs lošimo maniją, užaugęs netoli Sautvelio lenktynių trasų ir ne kartą statęs ant žirgų staiga pakeitė savo požiūrį. Dene nuo aistringo lenktynių fano tapo atsidavusiu lenktyninių žirgų šalininku. Čia jis prisimena akimirką kai suprato, kad viskas, kas susiję su žirgų lenktynėmis, yra neteisinga. Mano senelis buvo,,Aintree“ (tuo metu žinomos kaip ,,Liverpulio lenktynių trasa“) apskaitininkas šeštajame dešimtmetyje. Prie pat takelio jis sutiko ir mano netikrą močiutę Florrie Brooks. Didžiąją dalį vaikystės praleidau su seneliu ir netikra močiute, nes mano mama buvo vieniša ir be trijų vaikų turėjo dar ir tris valytojos darbus. Senelis gyveno prie pat Sautvelio lenktynių trasos. Darželio laikais buvau maitinamas tradiciniu liverpulietišku troškiniu ir žiūrėdavau lenktynes tiek per televizorių, tiek per apsilankymus Sautvelyje. Vaikystėje piešiau vien žirgus. Išėjęs į pensiją mano senelis iš apskaitininko tapo lažybininku, dažnai dėl statymų nepagailėdamas patarimų ir artimiausiems. Aš paveldėjau šią lažybų maniją ir jau paauglystėje išmėgindavau pramogą, ypač statydavau nacionalinėse lenktynėse. Prisimenu net savo laimėtą auksinę žuvelę pavadinęs nacionalinių lenktynių nugalėtojo vardu - ,,Specify“. Po kelerių metų į lenktynes jau vežiau merginas iš išloštų pinigų pirktu automobiliu. Tuos pinigus išlošiau statydamas ant žirgo iš skolintų pinigų. O pinigus, kaip bebūtų keista, man paskolino mano dabartinė žmona. Aš mačiau praktiškai visus garsiuosius žirgus- Red Rum, Rag Trade, Aldaniti, Grittar, ir t.t. Namo parsinešiau dalelių iš kliūčių, kurios buvo suardytos žirgų šokant per jas. Iki šių dienų laikau tas daleles kaip prisiminimus. Studentavimo laikais netgi esu lažybų punkte ant lentos rašęs dalyvius, nugalėtojus, šansus laimėti, pirminius statymus. Tuo metu lažybų punktuose nebuvo televizorių ir vienintelis būdas gauti informaciją tiesiogiai iš rungtynių buvo klausymasis komentavimo per garsiakalbius. Aš ėjau į lenktynes reguliariai. Bet vieną dieną tapau apšviestas realistišku lenktynių žirgų gyvenimu. Ir mirtimi. Mačiau dviejų jaunų patelių, Fizgig ir Queens View, nužudymą išties žiauriomis aplinkybėmis. Lenktynių valdininkai ir spauda apie įvykį nutylėjo. Apgailestavimo dėl žirgų, savaime suprantama, nebuvo. Žirgai prakaitavo verčiami lenktyniauti bei spaudžiami iki fizinių ir psichinių ribų, dažnai jausdami rimbų čaižėjimą ant savo šonų. Paskutinę savo trumpų gyvenimų dieną lenktynių spaudimo jie nebepakėlė, suklupo ir nukrito. Abu buvo nužudyti. Aš pradėjau klausinėti savęs – kas čia vyksta? Realybė smogė man tiesiai į paširdžius. Gyvūnai buvo paprasčiausiai išnaudojami pramogai, kaip pinigų gaminimo mašinos sraigtelis. Jų galimybės laimėti, svoris, žokėjus, takelis ant kurio jie jojo, laimimi pinigai – apie visa tai buvo kalbama į valias unikalių gyvūnų sveikatos ir galimos rizikos sąskaita. Pats asmeniškai esu girdėjęs žokėjus kalbančius tarpusavyje ir apibūdinančius savo žirgus kaip ,,šūdžius“ ir ,,bekiaušius“. Toks čia jau ir ,,karalių sportas“. Kovoti už šiuos gražius, įspūdingus ir jautrius gyvūnus tapo mano misija. 2000-aisiais su manimi susiekė kompanija pavadinimu ,,Animal Aid“ ir mes susitarėme bendradarbiauti bandant pagelbėti lenktyniniams žirgams. Ši kompanija turi internetinį puslapį, kuriame fiksuojamos lenktyninių žirgų mirtys. Dabar ten yra beveik 2000 žirgų vardų – žirgų, kurie mirė dėl lenktynių Didžiojoje Britanijoje. Visai neseniai jauna, net dviejų metų nepasiekusi kumelaitė mirė savo pirmose lenktynėse. Apskaičiavome, kad 1 iš 35 sezonui prasidėjus lenktyniaujančių žirgų iki jo galo miršta. Kitaip tariant, apie 200 žirgų miršta lenktyniaujant ir tikriausiai dar tiek pat nuo lenktynėse įgautų žaizdų. Lenktyniniai žirgai miršta įvairiais būdais. Vieni klumpa ir greitai žūsta dėl sulaužyto kaklo. Kiti (ir tai yra dauguma) patiria mirtinus stuburo ir galūnių sužeidimus. Šiuo atveju žirgai yra nušaunami arba jiems suleidžiami mirtį sukeliančios medžiagos. Jei žirgas susilaužo koją, kaip įvyko žirgui Wigmore Hall prie pat finišo linijos Donkasteryje subyrėjus kaului, jos sugydyti jau nebeįmanoma. Žirgai sveria apie pusę tonos (500kg) ir vietoje jie ilgai nestovi. Tokie sužeidimai negyja, be to, dėl žirgo sunkaus svorio paskirstymo ant sveikų trijų kojų nesveikojoje prasideda skausmingas laminitas. Tačiau ir dėl mažesnių sužeidimų gyvūnas gali užsitraukti mirties bausmę, net jeigu jie ir nėra mirtini, o paprasčiausiai baigiantys karjerą. Viskas priklauso nuo šeimininko gailestingumo žirgo likimui. ,,Animal Aid“ tiki, kad dauguma nužudomųjų galėtų pragyventi savo gyvenimą šalia kitų žirgų. Šiuo metu turiu du buvusius lenktyninius žirgus, kurie nebesuteikdami piniginės naudos šeimininkams tapo nebereikalingi. Taip pat suradau namus daugeliui kitų. Deja, šimtams žirgų nepasiseka patekti į namus, ir (kaip man teko matyti savo akimis) jie baigia gyvenimą skerdyklose. ,,Animal Aid“ pabrėžė esmines visuomenėje iškylančias problemas ir mes industrijai metėme iššūkį daryti reformas. Mūsų kampanijos paskatino reformas nacionalinėse ir daugelyje kitų lenktynių. Mes, kaip ir daugelis žiūrovų, norime uždrausti rimbo naudojimą. Šiais metais mes skatiname ,,prieglobstis, ne žiaurumas“ (Sanctuary Not Cruelty) akciją, kurios metu prašome žmones nedalyvauti nacionalinėse lenktynės, o vietoj to paaukoti penkis ar dešimt svarų arklių prieglaudai. Prieglaudos yra vienintelė viltis daugumai žirgų, kurie yra sužeisti lenktynėse arba dėl vienų ar kitų priežasčių žmonių nenorimi. Šaltinis: https://news.sky.com/story/i-loved-the-grand-national-until-i-saw-what-i-saw-11683970?fbclid=IwAR2jSjHlwdFzJykIBj_lACwmtDpx7zhl3Bm6a0mqrLFO3rVYYnFzB_Q730U

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Norėdami apsaugoti savo augintinius, turime žinoti, su kokiu priešu susidūrėme. Keturkojų šeimininkai žino, jog likus dešimt dienų iki skiepo, reikia suduoti vaistus nuo kirmėlių. Bet kas gi tos kirmėlės, kaip jomis užsikrečiama, kas gresia? „Vaidos klinikos“ direktorė, veterinarijos gydytoja Vaida Misiūnienė pasakoja apie mažiau žinomas, dirofiliarijomis vadinamas kirmėles. Kas apskritai yra šios kirmėlės? Dirofiliariozės formos yra dvi: širdies (plačiau žinoma kaip širdies kirmėlės), sukeliama Dirofilaria immitis, ir poodinė (arba odos kirmėlės), sukeliama Dirofilaria repens. Pačios kirmėlės - baltai pilkšvos, plonos ir ilgos: patelės siekia 25-30 cm, patinai 12-20 cm. Suaugusios kirmėlės išskiria lervas (mikrofiliarijas), kurios migruoja į kraują. Dirofilaria kirmėlių vystymuisi reikalingi tarpinis ir galutinis šeimininkai. Būtent šunų organizmuose parazitai užauga ir subręsta. Tarpiniai šeimininkai – uodai, kurių organizmuose lervos vystosi. Kam ir kuo šie kirminai pavojingi? Dirofiliarijos pavojingos šunims, katėms, kitiems mėsėdžiams, taip pat žmonėms. Pastebėta, kad dirofiliariozė paplitusi tarp 3-8 metų amžiaus šunų. Didžiausia rizika yra užsikrėsti lauke, arti vandens telkinių, miške laikomiems, retai dehelmintizuojamiems gyvūnams. Pavojinga tuo, kad gali sukelti gana rimtus negalavimus. Žmonėms dažnai šalinami operaciniu būdu. Kaip užsikrečiama ir kokie simptomai? Dirofiliarijos, priklausomai nuo rūšies, subręsta ir dauginasi arba plaučių arterijose, o esant didelei invazijai – širdies dešiniajame skilvelyje bei tuščiosiose venose (D. immitis), arba poodiniame audinyje, aplink raumenį po fascijomis, retkarčiais pilvo ertmėje (D. repens). Po poravimosi patelės išleidžia mikrofiliarijomis vadinamas lervas, kurios patenka į kraują. Mikrofiliarijos kraujyje dažniau cirkuliuoja nakties metu, nei dieną. Kai uodas – tarpinis šeimininkas – prisisiurbia užsikrėtusio šuns kraujo, mikrofiliarijos nukeliauja į jo organizmą ir vystosi toliau. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo greičiau lerva subręsta. Kai užsikrėtęs uodas paskanauja sveiko gyvūno kraujo, į jį prileidžia invazinių lervų. D. repens infekcija dažnai besimptomė ar silpnai išreikštais požymiais, todėl retai pastebima ir diagnozuojama. Dažniausiai ji aptinkama atsitiktinai: aptinkami požymiai, susiję su odos pažeidimais. Tai gali būti niežulys, patinimas, papulės, vietinė alopecija, šlapiuojanti egzema, rečiau mazgeliai ar išopėjimai. Mazgelių lokalizacija gali varijuoti, būta atvejų, kai parazitas rastas akių junginėje. Gausiai užsikrėtus, mikrofiliarijos pažeidžia blužnį, kepenis, inkstus, plaučius, smegenis, tada pasireiškia vėmimas, karščiavimas, apetito praradimas, limfmazgių padidėjimas, konjunktyvitas, letargija. Katės – netipiniai D. immitis šeimininkai, jų simptomai kitokie. Dauguma širdies kirmėlių lervų jų organizmuose neišgyvena, tad katei tipiška infekcija – 2-5 kirminai. Daugeliu atvejų joms cirkuliuojančios mikrofiliarijos nebūdingos. Katėms taip pat dažniau pasireiškia netipiškos lervų migracijos, dėl ko pastebimos infekcijos smegenyse ar kūno ertmėse. Ūmi širdies kirmėlių liga katėms gali sukelti šoką, vėmimą, viduriavimą, alpimą ir gaišimą, lėtinė – apetito praradimą, svorio kritimą, letargiją, krūvio netoleravimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą. Koks gydymas? Odos kirminų atveju parazitai chirurginiu būdu pašalinami iš mazgelių. O mikrofiliarijos naikinamos vaistiniais preparatais. Geriausiai veikiančiais pripažįstamos Milprazon tabletės. Jos taip pat gali būti skiriamos kaip įprastas antihelmintikas, nes naikina ir kitas parazitines žarnyno kirmėles - askarides, kaspinuočius. Nuo širdies kirminų gali būti leidžiamas ivermektinas, užlašinami tirpalai - Stronghold, Advocate. Kaip nuo jų apsisaugoti? Pagrindinis apsaugos būdas - apsisaugoti nuo uodų įkandimų. Tam naudojami purškiami repentai, tokie kaip Bio-kill (negalima katėms), lašinami tirpalai, tokie kaip Advantix. Labiausiai reiktų įsidėmėti poodinių kirmėlių tipą - D.repens, nes širdies kirmėlių Lietuvoje gyvenantiems ir nekeliaujantiems šunims praktiškai nenustatoma. Kokiose kitose šalyse, be Lietuvos, derėtų pasisaugoti? Paplitusi pietinėje ir centrinėje Europoje. Šiaurės Europoje retai sutinkama dėl per šalto klimato. Taip pat labai gausiai paplitusi Amerikoje (išskyrus šiaurinę dalį) ir Azijoje. Jose net ir širdies kirminų forma - D.immitis - dažna. Tad tiek iškylaujant prie ežero, tiek keliaujant po užsienį, dera nepamiršti, jog purškiklio nuo uodų reikia ne tik žmonėms, bet ir augintiniams. Poilsiaukime saugiai!

The information is prepared by Simona Survilaitė from public company „Animal Wellbeing Initiative“ to encourage people to protect their pets and to take care of animal welfare Everybody remembers the sad story written by Lithuanian writer Jonas Biliūnas about the old dog Brisius, who has been forgotten and abandoned by all in his last years of life. We hope that such stories are a rarity nowadays and that happy four-legged friends and their owners prevail today. The project neBrisius.lt, dedicated to witnessing and telling such happy end stories, celebrated its fifth anniversary this March. The 5-year history of NeBrisius.lt The project neBrisius.lt was initiated in 2014 when the founders of public company Gyvūnų gerovės iniciatyvos, inspired by the American project Why We Rescue (now This Wild Idea), received the permission and support of its authors to launch a similar project in Lithuania. NeBrisius.lt publishes the stories and photos of happy people and their pets, re-homed from shelters, streets or saved by other means. The aim of the project is to change people attitude towards homeless animals, encourage them to adopt homeless pets and help them understand that everyone, even by small efforts, can contribute to creating a better world. In 2015, a new section of the project – Four-Legged Emigrants was launched. Here people share their stories of emigration together with their pets. This project aims to encourage people, intending to emigrate, not to leave their four-legged friends behind, and to share their experiences and impressions. In 2018, another neBrisius.lt column was launched by the title Extraordinary Animals. It tells stories about animals with unusual life stories, looks or special needs that have not been condemned to the worst scenarios and are ardently loved by their owners. The heroes of the stories are not afraid of spending much more attention, time and finances for taking care of such pets. Over the last five years of the project, almost 800 happy stories of saved and adopted pets were recorded, and volunteer photographers took more than 7,200 professional photos. The organizers of the project are not inclined to stop and hope to share many more stories in the future. Shelter animals have found their way into the hearts of people Several hundreds of stories do not lack diversity - some stories, unfortunately, start very sadly. Živilė and Aivaras from Klaipėda, who adopted little dog Teddy, said, that feeling the duty to help the weaker ones, they decided to first look for a dog in the shelters. The couple's chosen dog was very ill: "After a conversation with the caretaker of the shelter, it turned out that he was very sick, and had very little chance to survive," said Živilė. However, when the pet was taken home, the couple paid a lot of attention and time to him and as a result, a happy life soon began. "Finally, the veterinary prognoses were positive - the dog was recovering quickly, surviving hellish diseases." Today Tedis is happy to live in his family. The circumstances of pets coming to their new families are quite diverse. Rūta from Panevėžys adopted a cat Jackie into her family when her husband, working as a veterinary doctor on a farm, told her a story about a small kitten stuck in the manure, which he pulled out and washed and then took care of the small animal, even though he had previously said he was a "dog man". Rūta said, "The husband also ordered a special mixture of kittens' milk, and he took care of the kitten for a few days at work, and when he returned home he spoke of the kitten as something special. Somehow then I realized we would have a new family member”. Among the heroes of the project are well-known faces. The dog Simcha, who lives happily in the family of actor Andrius Bialobžeskis and scriptwriter Laura Kurlinskaitė, was truly saved by his owners. Laura told me that their dog English Cocker Spaniel appeared in their home from a shelter accidentally. Looking at ads on the Internet, Laura’s and her daughter Lėja’s eyes caught a photo of a sad-eyed dog. All tests showed that their future family member is at least 10 years old, and has an infinite list of illnesses. "Lėja donated all her savings for a new bicycle, my friend Harold taught me how to administrate medications under skin and into muscles, and we, armed with patience and medications, began our fight for a dog’s life," tells Laura. Now, Simcha is a healthy and happy dog. Laura said, "Today, Simcha is a dignified and stylish old town dog, who, like a proper senior, goes to the beauty salon and hairstyle from time to time." Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, and her husband Ąžuolas and their two daughters were not afraid of taking into their family Leila - a female dog from the shelter. When Ineta with both girls were on holidays in Spain, her husband Ąžuolas, staying in Lithuania, saw an advertisement and sent it to his wife. The whole family quickly fell in love with the puppy just from the photos. The next day, Ąžuolas drove to the shelter and brought Leila home. Ineta herself did not hide the joy: "After one week I came back with the children and found the greatest joy at home - the embodiment of love and friendliness Leila". For the past five years, happy stories have been published just about every week, and all of them are special. Those who want to share their own happy stories and encourage others to adopt homeless animals are encouraged to fill in the participant's questionnaire on the neBrisius.lt website.