Naujienos

Antradienį, 2015 metų rugsėjo 15 d., Olandijoje pagaliau oficialiai įsigalioja draudimas cirko pasirodymuose naudoti laukinius gyvūnus . Šis nesenai priimtas sprendimas leido lengviau atsikvėpti visiems gyvūnų teisių aktyvistams. Laukiniai gyvūnai, kaip liūtai, meškos, drambliai ir žirafos, daugiau nebeturės išgyventi sudėtingų kelionių, gyvenimo narvuose, transportavimo mažose dėžėse. Visą tai laukiniai gyvūnai turi iškęsti dėl pagrindinio tikslo – kad suteiktų pramogą žmonėms. Originalus straipsnis: http://www.trueactivist.com/netherlands-bans-wild-animals-in-circuses/

31 metų  Elizabeth Holmes geria žalias sultis ir vadovauja savo, 9 milijardų vertės, kompanijai. Elizabeth Holmes yra pati jauniausia, savo jėgomis tapusi, milijonierė moteris pasaulyje. Ji dažnai lyginama su Steve Jobsu ir regis  galėtų gyventi ramų ir tylų gyvenimą, tačiau ši moteris mėgsta triukšmą. Holmes pavertė mokslą verslu ir išsikėlė savo gyvenimo  tikslą – kraujo tyrimo metodus padaryti beskausmius, paprastesnius ir priimtinesnius. Būdama 19 metų jaunoji verslininkė metė Stanfordo universitetą, kad pradėtų savo veiklą kompanijoje Theranos, kuri užsiima kraujo tyrimais ir metodais bei yra laikoma „vartotojams draugiška“ kompanija.  Vadovavimas Theranos kompanijai pagreitino jaunos moters patekimą į Forbes sudaromą, 500 pasaulio turtingiausių, žmonių sąrašą. Elizabeth kasdienybejė, tarp svarbių pokalbių ir Ebolos viruso aptikimo metodų ieškojimo galima aptikti veganiškus gėrimus, žalias sultis, vaisius, daržoves ir salotas. Kalbėdama apie savo gyvenimą, ji visuomet teigia, kad „ Aš geriau gyvensiu gyvenimą su tikslu, negu gyvenimą kuriame turėčiau kitus dalykus“. Šaltinis: http://vegnews.com/articles/page.do?pageId=6693&catId=1#st_refDomain=m.facebook.com&st_refQuery=

Šuo Justas šiuo metu gyvena „Lesės“ prieglaudoje, o buvo rastas Justiniškėse. Nors dar visai jaunuolis, tačiau šunelis jau turi kojytės negalią. Justas puikus šuo: mašinoje smalsiai tyrinėjo miesto vaizdus, uostinėjo sėdynes, o apsipratęs prigulė ant šono ir ramiai keliavo kaip tikras keliauninkas, kuriam važinėtis atrodo visai ne naujiena. Kirpykloje „PetSpa“ (Laisvės pr. 115a, Vilnius) elgėsi kultūringai, kiek įtariai žiūrėjo į visą šitą reikalą, bet leidosi kerpamas, ramiai stovėjo, sutiko ir su nagų nukirpimu. Maudynės vonioje šiek tiek nepatiko, bet jis sukaupė visus savo kantrybės lašelius ir išstovėjo iki galo. Aišku, tik baigus bėgo nuo vonios kiek įmanoma toliau. O kai išgirdo plaukų džiovintuvą, čia jau buvo misija neįmanoma. Bijo ir viskas, taigi ėjome džiūti į lauką ant saulutės. Prieglaudoje minėjo, kad jis nemėgsta vyrų, dėl to jį pavadino „savotišku“, tačiau mums kelyje vyrų nepasitaikė ir tiek, kiek teko jį pažinti, agresijos nepamatėme nė kruopelės. Matosi, kad žmogumi dar nelabai pasitiki, bet pažiūrėjus į jo geras akis tikime, kad kažkam jis galėtų būti pats geriausias draugas. Kontaktinis tel. +370 674 83316 Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė, Barsikas, Borgas, Džiulė ir Čarlis. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus.

Džiulei 4 metai, ji sterilizuota. Gyvena su žmogumi, kuris negali ar nenori jos pasilikti, nes tikrasis šeimininkas prieš kelis mėnesius pasimirė. Kai atvažiavome pasiimti mažės, ji truputį nerimavo dėl žmonių gausos ir to, kas gi čia vyksta, bet mielai lipo į automobilį, susirangė kamputyje ir laukė, kas bus. Pajudėjus užsiropštė ant kelių ir taip džiugiai stebėjo kelionę, iškorusi liežuvį mėgavosi pasivėžinimu. Jokio garso, jokio spurdesio – nuostabus, ramus gyvūnas. „Jurgos šunų kirpykloje“ (Šeškinės g. 22, Vilnius), žinoma, truputį baugu buvo, bet kartu ir smalsu, tad nukeliavo su švelniabalse kirpėja ir ramiai laukė, kol bus pagražinta. Tik maudynes praleido, nes džiovintuvas pasirodė bauginan tis. Na, o po gero pusvalanduko pasirodė nuostabiai graži šunytė. Džiulė vaikšto su pavadėliu, neypatingai tempia, klauso, kai pakvieti. Gal kiek prisibijo šunų ir, žinoma, miesto bruzdesys po kaimiškų pievų ramybės kiek gąsdina. Kiek mums žinoma laikina Džiulės globėja nebesugebėjo skirtis su kalyte ir ją pasiliko sau   Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė, Barsikas, Borgas, Justas ir Čarlis. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus.

Kokia šventė – be scenarijaus? Kokia šventė – be saulės ir geros nuotaikos? Kokia šventė – be dovanų ir siurprizų? Be abejo, visa tai jau seniai užsakėme, nupirkome ir paruošėme. Tačiau net visa tai turėdami negalėtume švęsti Pasaulinės gyvūnų globos dienos. Ši šventė neįsivaizduojama be jūsų ir jūsų mielų augintinių. Susipažinkite: spalio 3-iosios renginio DALYVIŲ PALETĖ! Ten būsime ir mes, tad mielai kviečiame atvykti, apsilankyti ir susipažinti Daugiau informacijos  – https://www.facebook.com/KinologijaLT/photos/gm.567047686793045/10154297151249465/?type=1&__mref=message_bubble

Mūsų projektu „Kudlius“ džiaugiasi tiek prieglaudos, tiek patys globotiniai bei ir juos randanti jų naujoji šeima. Tačiau mes negalime padėti tiek daug Kudliukų kiek norėtumėme dėl labai paprastos priežasties – ne visada turime žmogų, kuris galėtų nuvežtį beglobį į jo laukiančias grožio procedūras. Gal juo galėtum būti TU? Reikia tiek nedaug! Tik paimti iš Vilniuje esančios prieglaudos mūsų parinktus pačius draugiškiausius, nedidelio ūgio ir paskiepitus Kudliukus ir nuvežti juos SPA procedūrom į mums padėti sutikusią kirpyklą. Kirpykla taip pat Vilniaus mieste. Net jei gali padėti retai ar dažniau tai visai nesvarbu. Net jei tai bus 1 kartas iš 15. Svarbiausia, kad galėsim padėti dar vienam Kudliui virsti dėmesį atkreipiančiu žaviu šuneliu. Labai lauksime, kad susisiektum su mumis. ginte@ggi.lt arba 867742797

14 susivienijusių Lietuvos nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų kreipėsi į Premjerą prašydamos kaip įmanoma skubiau patvirtinti valstybinio Gyvūnų augintinių registro įsteigimą. Šiandien išsiųstame Vyriausybės vadovui adresuotame laiške jos taip pat prašo pritarti, kad šunų, kačių ir šeškų privalomas ženklinimas ir duomenų suvedimas į valstybinę duomenų bazę būtų pradėtas vėliausiai 2016 m. sausio 1-ąją, o gyventojai turėtų vienerius metus įstatymo reikalavimams įgyvendinti. Organizacijų teigimu, reikalavimas ženklinti augintinius užtikrintų, kad daug daugiau į prieglaudas patekusių gyvūnų būtų grąžinti namo ir vis mažiau jų būtų numarinama. „Kasmet į prieglaudas ir karantinavimo tarnybas patenka dešimtys tūkstančių augintinių. Įstaigos yra perpildytos – praėjus įstatyminiam 14 dienų laikotarpiui gyvūnas gali būti numarintas, nes į jo vietą karantinavimo tarnybai reikia priimti kitą gatvėje klaidžiojantį gyvūną. Tik vos keli gyvūnai būna paženklinti mikrochema ir grąžinti savininkui”, – laiške Vyriausybės vadovui savo prašymą argumentuoja gyvūnų globos organizacijos. Mokesčių mokėtojai sumoka 0,8 mln. eurų Gyvūnų globėjai skaičiuoja, kad, galiojant esamai tvarkai, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų kasmetinės bendros išlaidos pasimetusių augintinių gaudymui ir priežiūrai siekia apie 800 tūkst. eurų. „Atsiradus prievolei ženklinti savo augintinius, už jų nepriežiūrą atsakytų ir išlaidas atlygintų pats gyvūno savininkas, o ne visi mokesčių mokėtojai. Be to, tai padidintų galimybę patraukti atsakomybėn su gyvūnu neatsakingai ir žiauriai pasielgusį asmenį”, – sako laišką pasirašiusi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Jos teigimu, gyvūnų globėjai nepritaria oponentų argumentui, kad privalomo augintinių ženklinimo įvedimas padidins atsisakomų augintinių skaičių. „Savininkas, kuris atsisako identifikuoti save kaip teisėtą augintinio savininką, vengia prisiimti atsakomybę. Jis bus pasiruošęs atsisakyti augintinio bet kuriuo jam nepalankiu momentu – kai gyvūnui reikės suteikti veterinarinę pagalbą patiriant finansines išlaidas, kai augintinis pabėgs ir reikės atlyginti jo padarytą žalą aplinkiniams ir kitais panašiais atvejais”, – sakoma laiške. Nevyriausybinis sektorius pasiruošęs padėti Organizacijos skatina augintinių ženklinimo duomenų įvedimo bei registro tvarkymo paslaugą atiduoti į valstybės rankas, tačiau sako esančios pasiruošusios prisidėti prie pagalbos valstybei didinat paslaugos prieinamumą. „Ne visi privatūs veterinarijos gydytojai gali būti linkę taikyti gyventojams prieinamas augintinių ženklinimo paslaugų kainas. Be to, privatūs registrai neturi teisių tiesiogiai keistis privačiais asmenų duomenimis su valstybinėmis institucijomis siekiant užtikrinti augintinių savininkų atskaitomybę. Tačiau nevyriausybininkai yra pasiruošę prisidėti organizuojant pigesnes arba nemokamas augintinių ženklinimo paslaugas, teikti informaciją gyventojams viešoje erdvėje apie tai, kur ir kaip galima atlikti augintinių ženklinimą bei tokios procedūros atlikimo tvarką”, – sakė B.Kymantaitė. Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Nuo 2016 m. privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija. Kreipimąsi į Vyriausybės vadovą pasirašė nevyriausybinės organizacijos „Dogspotas“, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“, „Rainiukas“, „Beglobis“, „Lesė“, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, „Penkta koja“, „Šlapia nosytė“, „Katino svajonė“, „Būk mano draugas“, „SOS gyvūnai, „Gyvūnų namai“ ir „5 pėdutės“. ### Daugiau: Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, +370 651 11 666, info@gyvunuapsauga.lt

Praėjus dvidešimčiai metų po filmo “Babe” pasirodymo, straipsnyje “VICE”žurnale aprašoma, kaip ūkininko Hoggett’o personažas pakeitė aktoriaus James’o Cromwell’o gyvenimą. Duodamas interviu Cromwell’as papasakojo, kaip filmas jį įkvėpė tapti veganu. “Šis filmas apie tai, kaip mes elgiamės vieni su kitais, kai pradedame skirstyti vieni kitus į įvairias kategorijas, leidžiančias mums pateisinti mūsų galios ir teisių įvaizdį. Mažoji kiaulytė ima abejoti šiuo skirstymu, ir randa panašiai mąstančią sąmonę ūkininke Hogget.” Būdamas aktyvus gyvūnų teisių gynėjas ir “Mercy For Animals” organizacijos rėmėjas, Cromwell’as prisijungė prie “Mercy For Animals” protesto prieš žiaurų “Walmart” kiaulienos tiekėjo “Christensen Farms” elgesį su kiaulėmis. 2013 m. Oskaro statulėlei nominuotas aktorius įgarsino “Mercy For Animals” atliktą slaptą tyrimą “Pipestone System” – kitose “Walmart” kiaulienos tiekėjo valdose. Šis tyrimas nustatė, kad darbuotojai uždaro besilaukiančias kiaules į purvinas, pilnas musių nėštumo dėžes; žiauriai daužo sąmoningų paršiukų galvas į žemę bei išplėšia jų sėklides be nuskausminamųjų. Taip pat Cromwell įgarsino “Mercy For Animals” vaizdo klipą “From Farm to Fridge” (“Iš ūkio į šaldytuvą”), detaliai vaizduojantį gyvūnų moderniuose ūkiuose gyvenimą ir mirtį. Šis vaizdo klipas buvo peržiūrėtas milijonų žmonių. Jį galite pamatyti čia: Puiku, kuomet garsenybės imasi ginti gyvūnų teises. Kiekvienas iš mūsų taip pat galime prisidėti prie to, atsisakydami mėsos ir rinkdamiesi humaniškesnes, tokio pat kokybės ir maistingumo lygio augalines alternatyvas. Originalo adresas: http://www.mfablog.org/james-cromwells-20-year-fight-for-animal

38 metų ispanė Virginia Ruiz ruošėsi filmuoti ir viešinti medžiagą apie tai, kas realiai darosi bulių ringe Ispanijoje, tačiau pačio ringo metu ji negalėjo sėdėti savo vietoje ir stebėti buliaus agonijos kai jis buvo perdurtas ir sužeistas stėlėmis ir kardais. Sužeisto buliaus agonija ir garsus verkimas privertė ją impulsyviai šokti iš savo vietos ir pulti į pačios arenos vidurį, kur ir buvo sužeistas gyvūnas. Savo elgesiu ji bandė tiesiog apsaugoti gyvūną nuo galimų papildomų atakų. Po kelių akimirkų, apsaugos darbuotojai grubiai išvedė Virginia iš ringo, tačiau jos atsidavimas ir elgesys sukrėtė tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Bulių ringai Ispanijoje jau nusinešė 12-kos žmonių gyvybes šiais metais. Originalus straipsnis: http://www.peta.org.uk/blog/hero-to-animals-award-woman-comforts-dying-bull/

Galima sakyti, kad gerumui ribų nėra. Pora praeivių gatvėje permirko iki paskutinio siūlo nes nusprendė padėti šalia prekybos centro Marks and Spencer pririštam šuniui. Stipriai lyjant praeiviai pastebėjo, kad prie parduotuvės pririštas ir paliktas šuo visas dreba ir yra permirkęs, todėl praeivis vyras nusivilko savo švarką ir juo pridengė gyvūną. Visą situaciją stebėjo ir įamžino šalimais Bingo klube dirbantis Jon Sparkers, jis taip pat paskolino du skėčius praeiviams, kuriais jie gelbėjosi patys nuo lietaus ir papildomai pridengė drebantį šunį. Porelė kantriai lietuje laukė šuns savininkės, kuri pasirodė po 20 minučių. Originalaus straipsnio nuoroda: https://uk.news.yahoo.com/strangers-shelter-dog-left-outside-114737127.html?#S7NDCLK

Ar esate kada girdę apie vieną labiausiai jaudinančių pastarojo šimtmečio atradimų – trofines kaskadas ( arba mitybos kaskadas)? Tad kviečiame susipažinti su šia sąvoka ir įspūdingais tai liudijančiais faktais! Trofinės kaskados yra ekologinis procesas kuris pasireiškia maisto grandinėje iš viršaus į apačią ir klasikinis to pavyzdys yra Jeloustono nacionalinis parkas (JAV), kuriame 1995 metais buvo atgabenti vilkai. Visi žinome, kad vilkai žudo visų rūšių gyvūnus, tačiau mažuma žino,kad jie duoda gyvybę daugeliui kitų. Vilkų parke nebuvo beveik 70 metų, todėl parke gyvenančių briedžių skaičius smarkiai išaugo ir nors žmonės reguliavo jų populiaciją, tačiau briedžiai sugebėjo stipriai sumažinti augalų kiekį ganymosi teritorijose ir keliaudavo toliau. Vilkų pasirodymas, nors ir pradžioje nedideliais kiekiais, sukėlė nepakartojamą efektą. Pirmiausiai jie pradėjo medžioti briedžius, tačiau tai nebuvo pagrindinis dalykas, daug svarbiau, kad jie palaipsniui pakeitė briedžių elgesį – briedžiai staiga pradėjo vengti kai kurių parko dalių, ypatingai slėnių ir atvirų vietų, kuriuose jie galėjo būti lengvas grobis. Visa augmenija, esanti šiose vietose, akimirksniu ėmė atsigauti ir vėl žaliuoti, medžiai per 6 metus akivaizdžiai išaugo ir sužaliavo. Netrukus, po tokio augmenijos sužaliavimo, pradėjo masiškai daugėti įvairių rūšių paukščių, išaugo bebrų skaičius (nes bebrai veisiasi kur auga medžiai) ir bebrai, būdami ekosistemos inžinieriais, sukūrė nišas kitų gyvūnų rūšims atsirasti. Jų kuriamos užtvankos, sudarė galimybes veistis įvairioms žuvims, amfibijoms, vandens paukščiams ir panašiai. Vilkai išmedžiojo kojotus ir to pasėkoje smarkiai išaugo trušių bei pelių populiacija, o tai reiškė augantį vanagų, žebenkščių, lapių ir barsukų skaičių. Varnos ir ereliai maitindavosi vilkų palikta gaišena. Dėl tos pačios priežasties ir dėl atsigavusios augmenijos (medžių ir krūmų) meškų populiacija pradėjo smarkiai augti. Tačiau štai kas svarbiausia, vilkai pakeitė upių elgesį: kanalai susiaurėjo, susiformavo daugiau baseinų, rifų. Pagrindine pokyčių priežastimi tapo ataugantys miškai ir augmenija, kurie stabilizavo upių krantus, todėl jos rečiau išsekdavo ir tekėdavo sena vaga. Paprasčiausias briedžių išvarymas į kitas vietas ir augmenijos atsigavimas leido  pasikeisti ir upių sistemai. Net ir mažas vilkų skaičius stebuklingai transformavo ne tik Jeloustono nacionalinio parko eko sistemą, bet ir geografiją. Originalus video: http://omeleto.com/214906/

Kartu su gyvūnų globos organizacija „Lesė“ džiaugiamės, kad mūsų „Kudliaus“ projekte dalyvavę beglobiai šuneliai surado nuolatinius namus Šie, projekte sudalyvavę gyvūnai, surado savo šeimininkus: Trepsius (https://ggi.lt/trepsius-dar-vienas-kudliaus-projekto-dalyvis/) Saimonas (https://ggi.lt/kudliaus-projekte-saimonas-is-gruzdziu-karan…/) Simutė (https://ggi.lt/simute-is-gruzdziu-karantinavimo-tarnybos/) Barsikas (https://ggi.lt/kudliaus-projekte-barsikas/)

Kad žmogaus ir gyvūnų ryšys yra, niekas negalėtų paneigti. Nebestebina akliesiems padedantys šunys ar terapija su žirgais. Tačiau ar patį žmogų galėtume vadinti tikru gyvūnų draugu? Praėjo kiek daugiau nei ketveri metai, kai Fukušimos (Japonija) atominėje elektrinėje įvyko sprogimas. Naotas Matsumura yra vienintelis žmogus, tebegyvenantis evakuotoje zonoje aplink Fukušimos pirmąjį reaktorių. Kodėl jis liko, nors kiti nedelsdami išsikėlė? Liko, kad padėtų beglobiams Žinomas kaip paskutinis vyras iš Fukušimos, 55-metų Matsumura yra vienintelis asmuo, tebegyvenantis draudžiamoje zonoje aplink Fukušimos atominę elektrinę, kuri 2011-ųjų kovą patyrė krachą po žemės drebėjimo ir cunamio. Tačiau Matsumura yra ne vienas. Jis pasiliko savo namuose, pakrantės miestelyje maždaug už septynių mylių nuo Fukušimos, vien tam, kad pasirūpintų tvartuose ir kiemuose paliktais zonos gyvūnais. Naotas prižiūri dešimtis augintinių ir gyvulių, kurie buvo palikti likimo valiai, kai jų šeimininkai persikėlė į saugias teritorijas. Matsumura globoja ne tik vietos katinus, šunis, bet ir būrį ančių, kiaulių, karvių, ponių ir net stručių. Po katastrofos su šeimos nariais išvykęs į saugią vietą, po kelių dienų Matsumura grįžo pašerti savo ūkyje likusių gyvūnų. „Kai saviškiams padaviau ėsti, kaimynų augintiniai tarsi pašėlo: šunys ėmė loti, karvės – mūkti. Kilo didžiulis triukšmas. Apėjau visą miestelį ir pamačiau, kad ten palikta begalės gyvūnų. Visi jie buvo alkani, suvargę. Matyt, žmonės tikėjosi, kad netrukus, gal po savaitės ar po dviejų, grįš į savo gimtuosius namus, Deja…“ – sielvarto neslėpė gyvūnų globėju tapęs Matsumura. Daugiau nei šimtas galvijų buvo rasti nugaišę iš bado tiesiog tvartuose, kiti buvo masiškai numarinti vyriausybės įsakymu. Matsumura išgelbėjo nuo tokios lemties šunį ir jį pavadino Kiseki – Stebuklu. Šunelis išliko gyvas tik todėl, kad galėjo ėsti kritusius galvijus. Matsumuros akyse krito ir daugiau gyvūnų – daugelis jų sunkiai susirgo dėl pašaro ir priežiūros stokos. Dabar Matsumuras ir jo gyvūnai priklausomi tik nuo gerų žmonių valios. Tik jų dėka gyvūnų gelbėtojas gali pasirūpinti savo augintiniais ir prasimaitinti pats. Maistas ir vanduo draudžiamoje zonoje nebėra saugūs, tad turi būti tiekiami iš kitur. Kol Naotas pluša gyvūnų gerovei cunamio ir žemės drebėjimo nuniokotose Fukušimos griuvėsiuose, už draudžiamos zonos gimsta naujos kartos. 2013-aisias N. Matsumurai gimė sūnus, dabar jis su savo mama gyvena toli nuo tėvo. Šeima nežino, ar visi jos nariai kada nors gyvens kartu. Vienintelė Naoto paguoda – tik jį supantys gyvūnai. „Jie kasdien mane paguodžia, atsidėkoja už maistą, rūpinimąsi, gera matyti jų akis, – sako Matsumura. – Tai jie mane išmokė išlikti.“ Nuostabus ryšys Ne kiekvienas gali pasigirti tokiu stipriu ryšiu su savo augintiniu, kokį turi mažylis Karteris ir jo šunelis Tobis. Pora šunį savo namuose priglaudė 2011 metais, o po 16 mėnesių namuose atsirado ir dar vienas gyventojas – gimė vaikelis. Mažylio ir šuns ryšys prasidėjo dar tada, kai berniukas buvo mamos pilve. Karterio mama Devina pasakoja, kad šuo visus 9 mėnesius akylai ją sergėjo ir glaustėsi, it nujausdamas, kad greitai įvyks kažkas, kas pakeis visą jo gyvenimą. Amerikiečių pora tvirtina, kad jų sūnaus ir keturkojo augintinio ryšys išties nepaprastas. Tobis nesitraukia nuo mažylio nuo pat tos dienos, kai tėvai jį parsivežė iš ligoninės. Šuo atidžiai stebėjo ir sekiojo paskui visus, kurie tik mažylį paimdavo ant rankų. Ryšys dar labiau stiprėjo vaikui augant. Tobis nuo Karterio nesitraukia nė per menkiausią žingsnį, net jam miegant. Tėvai, matydami šią draugystę, nusprendė ją įamžinti – sukūrė internetinį nuotraukų albumą. „Mes nenustojame stebėtis. Tobis yra neįtikėtinai ištikimas ir kantrus, aplink Karterį sukasi visas jo pasaulis, – apie šunį pasakoja vaiko tėvai. – Karteris taip pat labai myli savo šuniuką ir visuomet nori būti šalia jo. Jam augant, šuo nebėra tik sargas, jis – geriausias žaidimų draugas.“ Socialinio tinklalapio paskyroje galima rasti įvairiausių šuniuko ir berniuko draugystės akimirkų, kai kurios iš jų išties kelia šypseną. Pora džiaugiasi galėdama pasidalyti šeimai brangiomis akimirkomis ir paskatinti žmones priimti beglobius šunis į savo namus. Paukščių numylėtiniai Nors žmonių meilė paukščiams yra natūralus reiškinys, tačiau labai retas atvejis, kad šis jausmas būtų abipusis. Aštuonerių metų Gabi Mein labai pasisekė: mergaitė sode lesina varnas, o jos už tai jai atneša dovanų. Gabi Mein surinko jau visą kolekciją tokių dovanų, tai ir jai brangiausias turtas. „Jūs galite pasižiūrėti, tačiau nieko nelieskite“, – atvykusius filmuoti jos ir varnų draugystės žurnalistus pamokė aštuonmetė. Plastikinėje dėžutėje laikomi paukščių mergaitei atnešti maži daiktai. Kiekvienas priskirtas kokiai nors kategorijai ir laikomas su panašiais daiktais. Vaikui šie daiktai vertingesni už auksą. Mergaitė pati savo kolekcijos nepildė. Kiekvienas daiktas buvo atneštas varnų kaip dovana. Ji rodo į perlų spalvos širdelę: „Ši dovana man pati brangiausia, nes ji parodo, kaip varnos mane myli“, – paaiškino paukščių numylėtinė. Mergaitės draugystė su varnomis prasidėjo atsitiktinai, kai jai buvo vos ketveri. Ji dalijosi savo priešpiečiais su paukščiais autobusų stotelėje. Greitai varnos prie to priprato ir laukdavo mergaitės. Žinoma, Gabi Mein mama nežinojo, kad varnos sulesa didžiąją dalį jos pietų. Dabar savo kieme mergaitė lesina paukščius visuomet: jiems pripilta vandens, paberta lesalo. Lesykloje visuomet yra riešutų, nes juos varnos labai mėgsta. Netrukus sode pradėjo atsirasti visokių daiktų – taip varnos atsidėkodavo vaikui už dosnumą. Tos dovanėlės mažos, kad tilptų paukščiams į snapą, tačiau mergaitei jos pačios geriausios. Aštuonmetė pasakojo kartą lesykloje aptikusi mažą metalo gabaliuką, o jame buvo užrašas „best“ – geriausia. Mergaitė iš dovanų netgi pasidarė vėrinį. Dar vienu fenomenu galėtume vadinti australų Blumų šeimą. Nepaprasta jos ir šarkos draugystė užsimezgė, kai vienas iš sūnų aptiko bejėgį paukščiuką ant žemės, veikiausiai išblokštą iš lizdo. Išgelbėta šarka tapo tikrų tikriausia australų šeimos nare. Paukštis leidžia laiką ir name, ir kieme, tarsi būtų naminis augintinis. Šarka, vardu Pingvinas, mėgsta Blumams atsitūpti ant galvų, žaidžia gaudynių, čiauška, mėgdžioja žmones, skraidžioja tarp vaikų, kai šie žaidžia kamuoliu – nuo vieno prie kito, tarsi irgi dalyvautų žaidime. Šarka nesidrovėdama kartu su šeimos nariais prausiasi, nepraleidžia progos valandėlę nusnūsti su vaikais lovoje ar hamake, netgi pusryčiauja prie bendro stalo. Kai nieko nėra namie, Pingvinas tupi medyje priešais namą ir laukia, kada galės pasveikinti grįžtančią šeimą. Savo emocijas šarka išreiškia plasnodama sparnais. „Tarsi šuniukas vizgintų uodegą, – sako šeimos galva Kameronas. – Jei mes pradedame moti rankomis, Pingvinas mėgdžioja šiuos judesius.“ Profesionalus fotografas Kameronas Blumas nepraleidžia progos užfiksuoti unikalių ir jaudinamų akimirkų iš savo šeimos narių ir šarkos Pingvino gyvenimo ir jas deda į socialinius tinklus. Todėl šarka tapo kone viso pasaulio įžymybe. Ir plėšrūnai nori meilės Ar galėtumėte įsivaizduoti laukinių žvėrių karalių – liūtą – kaip savo geriausią draugą, kuris vos jus išvydęs pultų į glėbį? Nors situacija sunkiai tikėtina, tačiau liūtė Sirga niekuo nesiskiria nuo mažo vaiko: vos atsidarius aptvaro vartams puola į savo „tėčio“ Valentino glėbį, atsistoja ant dviejų kojų, stipriai apsikabina drąsuolį ir kone minutę myluojasi jo glėbyje. 27-erių metų gamtosaugininkas Valentinas Gruneris su liūte Sirga tapo neišskiriami tada, kai ji, vos trijų mėnesių likusi be mamos, atsidūrė jo globoje. Šiuo metų liūtė Sirga jau paauglė, ruošiasi gyventi laukinio gyvūno gyvenimą. Pats geriausias draugas ir mokytojas jai Valentinas, jis moko liūtę laukinio gyvenimo subtilybių. Sirga buvo rasta leisgyvė viename iš ūkių 2012-ųjų vasarį. Vadoje buvo trys jaunikliai, du mažyliai nugaišo, o likusi gyva Sirga pateko Valentino ir jo komandos globon. Gyvūnas labai mažai svėrė, buvo praradęs daug skysčių, tad Valentinui teko nemenkas išbandymas pastatyti mažylę ant kojų. Valentinas į pagalbą pasitelkė veterinarus ir dabar džiaugiasi jau kone suaugusios Sirgos draugyste bei ištikimybe. Kritiniu liūtukei laikotarpiu Valentinas išbandė begales receptų, kad galėtų atšerti ją iki normalaus svorio. „Švieži kiaušiniai, grietinėlė, pienas, vitaminai, saulėgrąžų aliejaus ir kalcio mišinys… Iki šios dienos mes manome, kad ji tikriausiai yra vienas vienintelis liūtas vietovėje, kuris per gyvenimą mėgavosi tokiu racionu“, – juokiasi Valentinas. Dabar liūtė jau ėda žalią mėsą, Valentino padedama ir pati mokosi susimedžioti grobį. Augusi tarp kitokių 24-erių Tipi Degre – tikrai nepaprasta mergina. Ji gimė Afrikoje, laukinės gamtos fotografų iš Prancūzijos šeimoje. Mergaitė augo žaisdama su 28 metų drambliu Abu, leopardu J&B, liūtukais, žirafomis, stručiais, mangustais, krokodilais, zebriukais, didžiulėmis varlėmis ir netgi gyvatėmis. Afrika mergaitei namais buvo ilgai, tad ji spėjo užmegzti itin glaudžius ryšius su daugybe vietos gyvūnų ir Namibijos genčių. „Aplink mane nėra vaikų, tad gyvūnai – mano vieninteliai ir patys geriausi draugai“, – sakydavo Tipi. Jos tėvai įamžindavo mergaitės ryšį su laukine gamta, vėliau visa tai atskleisdavo dokumentiniuose filmuose. Pasak Tipi mamos, mergaitė netgi mąstydavo kaip gyvūnai, ji įsivaizduodavo esanti iš jų pasaulio, jų dydžio ir pan., tai pagilindavo šį, atrodo, neįtikėtiną žmogaus ir gamtos santykį. Dabar jau užaugusi Tipi sako iš laukinių draugų išmokusi be galo daug ir labai vertina savo vaikystę. Iš tiesų retas žmogus gali papasakoti apie vaikystės draugą dramblį, popietes lekiant ant stručio nugaros ar vakarus prie Afrikos genties laužo… Šiuo metu mergina studijuoja kino industriją, aktyviai kovoja už gyvūnų teises, domisi žvėrių išsaugojimu, kuria dokumentinius filmus apie laukinę gamtą. Šeši filmai jau pristatyti „Discovery“ kanalo žiūrovams. Ištiesė pagalbos ranką Dažnai girdime, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. O viena nuotrauka įrodo, kad ir žmogus gali būti geriausiu šuns draugu. Nuotrauka itin iškalbinga: vyras ant krūtinės migdo šunį – geriausią savo draugą 19-metį Čiopą. Gyvūnas užmigdavo tik tada, kai šeimininkas Džonas Angeris įnešdavo jį į ežerą. Šunį kankino stiprūs sąnarių skausmai ir palengvėdavo jam tik tada, kai šeimininkas atnešdavo jį ant rankų į ežerą. Bangavimas ir šiltas vanduo nuramindavo skausmą, užliūliuodavo Čiopą, ir jis užmigdavo. Prieš 19 metų Džonas ir jo sužadėtinė iš prieglaudos paėmė šunį. Vėliau santykiai su moterimi pablogėjo ir jie išsiskyrė. Vyras labai sunkiai išgyveno skyrybas. Tik Čiopo buvimas šalia padėjo jam nepalūžti. „Jeigu ne jis, manęs čia jau galbūt nebebūtų“, – prisipažino Džonas. Čiopas susirgo artritu. Kad bent šiek tiek palengvintų jo kančias, Džonas kasdien vesdavo jį prie ežero ir paėmęs ant rankų nešdavo į vandenį. Šiltas vanduo ir nesvarumo būsena atpalaiduodavo kūną ir sumažindavo skausmą, todėl Čiopas galėdavo bent šiek tiek pamiegoti. Prieš patekdamas į prieglaudą Čiopas buvo benamis šuo ir, anot prieglaudos darbuotojų, patyrė daug smurto. Džonas ir jo sužadėtinė ilgai ieškojo sau tinkamo šuns, kol pamatė Čiopą ir suprato, kad tai jis. „Vieną naktį atsibudau su mintimi apie savižudybę. Bet šalia buvo Čiopas, ir aš nežinau, kaip tai paaiškinti, bet jis privertė atsisakyti tokių minčių. Jis dėl manęs padarė tiek daug, ir tai, kad aš jam padedu palengvinti skausmą senatvėje, – menkniekis, palyginti su tuo, ką jis padarė dėl manęs“, – sakė Džonas. Nuo tada, kai pasaulis sužinojo apie Čiopą, daug kas pasikeitė. Geradariai sumokėjo už šuns gydymą, be to, Džonas ir Čiopas susirado daug draugų, pasiruošusių jiems padėti. Masažai ir kitos procedūros padėjo Čiopui nuslopinti skausmus, tačiau senatvė įveikė gyvūną. Nugaišus šuneliui Džonas pasinėrė į darbus, jie padeda bent trumpam užmiršti draugo netektį. Vyras aktyviai dalyvauja vietos gyvūnų prieglaudos veikloje, vedžioja šunis, jais rūpinasi, skiria visą dėmesį reklaminėms prieglaudos gyvūnų akcijoms. Be to, Džonui sielvartą dėl mylimo draugo netekties išgyventi padeda ir draugiją palaiko nauja augintinė – kalytė, švelniai vyro vadinama Meškute. Parengė K. Juškaitė Šaltinis – http://www.panbalsas.lt/naujienos/ivairenybes/zmogaus_ir_gyvunu_draugyste_stebina

Borgas toks mielas šunelis – tiek kirpėjos, tiek savanorės buvo patenkintos jo draugiškumu, ramumu ir mielumu. Mašinoje šunelis moka elgtis, atsisėdo po sėdyne ir visą kelią ramiai išbuvo, kirpykloje nekreipė dėmesio nei į katinukus nei į kitus šunis. Paveikė Borgas visų ten buvusių širdis! Lesės prieglauda pasakoja, kad Borgas turi tipišką brandaus šuns bruožą: jis žino, ko nori, žino, su kuo nori draugauti, o su kuo ne, žino, ką veiks išėjęs į lauką ir ką darys grįžęs namo. Rimtumo, inteligentiškumo jam suteikia ir solidūs ūsai bei vos vos žilstelėjęs kailis. Nepaisant paminėtų jo bruožų, kiek pabendravę ir išvedę šunį į lauką pasivaikščioti, galite netrukus pagauti žaismingą ir iškalbingą Borgo žvilgsnį: „Lekiam!“ Borgas mielai žais, bet taip pat nepamirš atsižvelgti ir į vedžiotojo nuotaiką, ėjimo tempą bei norus. Šuns prigimtiniu žaismingumu galima įsitikinti ir sugrįžus po pasivaikščiojimo – jo narvelyje nuolat yra žaisliukų, nes kiek pagautas nuobodulio Borgas čiumpa žaislą ir ima jį džiugiai krimsti, cypinti ir volioti guolyje. Vėjavaikiškas, bet kartu ir inteligentiškas Borgas labai tvarkingas, jo guolis visada švarus. Borgas mėgsta jaukumą, tad be minkšto patiesalo išsisukti nepavyks. Jei jūsų namuose mėgstama ramybė, jei jūs ieškote santūraus namų gyventojo bei ištikimo, rūpestingo bei greit prisitaikančio prie jūsų draugo, Borgas – puikus variantas! Priešistorė: 2012-05-19 šunelis rastas gulintis prie akropolio. Dėkojame kirpyklai PET SPA, geranoriškai prisidedančiai prie gerų darbų Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė, Barsikas, Džiulė, Justas ir Čarlis. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus.

Kaip ir jau tampa tradicija šiais metais taip pat dalyvavoje Karklė Live music beach festivalyje, kuriame dalyviai linksminosi Gyvūnų gerovės lentynėse ir viktorinoje. Didelį AČIŪ tariame mūsų draugams „Petberry“, „gufi“, „Friskas“, „MakeUp 2 go“ ir „zoomaistas.lt“.  

Antradienio vakaras. Dangus apsiniaukęs, pučia šaltas vėjas, tačiau diena nežada būti atšiauri. Mes nusiteikę permainoms, nes turime dar vieną “Kudliaus” projekto dalyvį Barsiką. Barsikas gyvena gyvūnų globos namuose “Lesė“, tačiau ten jam ne vieta. Toks šunelis kaip jis turi būti šeimoje, kurioje jam būtų leidžiama mylėti ir, žinoma, jam pačiam būtų atsakyta daugybe meilės. Šį kartą rinkdamiesi šunelį pasitikėjome savanoriais (nes kas, jei ne savanoriai, geriausiai pažįsta prieglaudos gyventojus), o transportuoti šunelį sutiko mūsų savanorė Santarė, kuri mums padeda jau ne pirmą kartą. Barsikas buvo nuvežtas į kirpyklą “Šeltė” – tai mūsų projekto nauji draugai. Labai geranoriška ir savo darbą mylinti kirpėja Giedrė mums paliko labai gerą įspūdį. Kalbant su šiuo žmogumi, buvo aiškiai matyti, kad ji labai myli gyvūnus ir dirba tokį darbą iš pašaukimo. Būtent tokiam, savo darbą išmanančiam, žmogui ir norisi patikėti savo augintinį. Barsiko kelionė buvo gana ilga (nuo prieglaudos, kuri yra Buivydiškėse, Klinikų g. 1, iki kirpyklos Vilniaus Naujamieščio centre, Algirdo g. 16/4), tačiau Barsikas laikėsi ramiai, o nuvežtas į kirpyklą buvo labai džiaugsmingai pasitiktas. “Mus labai jaukiai sutiko, greitai ir profesionaliai sutvarkė Barsiko kailiuką”, - pasakojo Santarė. Kadangi šuniukas buvo tikrai apleistas ir visas jo kailiukas buvo susivėlęs į dredus, geriausias sprendimas buvo nuskusti šunelį trumpai. Ataugęs naujas kailiukas atrodys puikiai. Sugrąžintas šuniukas toliau gyvena “Lesės” prieglaudoje, tačiau tikimės, kad nebeilgai. Šunelis, nors jau ir nebe pirmos jaunystės, tačiau savo energija neatsilieka nuo bet kokio išdykusio jauniklio. Jo labai geras būdas, jis linksmas bei jaukus net ir jo nepažįstantiems žmonėms. Jis puikiai įsilies į Jūsų šeimos gyvenimą. Barsikas labai myli ne tik žmones, bet ir kitus gyvūnus, tad jei turite namuose katę, žiurkę raudonomis akimis ar kitą keturkojį, tai bus tik pliusas. Dėl Barsiko globos kreipkitės:+370 60533452 Vesta P. S. Kaip žinote, šunys nei moka vairuoti, nei turi automobilius, ypač jei jie yra beglobiai. Taigi skubiai ieškome žmonių, kurie retkarčiais galėtų padėti nuvežti kudlotą šuniuką iš prieglaudos į kirpyklą. Galbūtneturi daug laiko savanorystei, tačiau vis nori padėti gyvūnams? Nori užsidirbti karmos taškų? Nori žinoti, kad padėjai bejėgiam gyvūnėliui ne tik gerai jaustis, bet ir surasti naujus, mylinčius šeimininkus? Susisieksu „Kudliaus“ projekto koordinatore Vaida telefonu 862282321. Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę, kurie jau rado namus.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Vaida Šaltenytė

    Veiklos ataskaita 2014  

Tai istorija, kuri, nespėjusi pasiekti skaitytojų, jau pasibaigė laimingai. Dviejų metukų nuostabaus grožio kalytė, kuri buvo rasta tiesiog gatvėje, klaidžiojanti ir alkana, jau turi namus! Vieną dieną sulaukėme skambučio, kad Naujamiestyje blaškosi labai gražus, bet akivaizdžiai badaujantis šunelis. Paprašėme paskambinusiųjų pabandyti pagauti šuniuką ir juo pasirūpinti (tuo metu galvoje jau sukosi mintys apie „Kudliaus“ projektą). Jie taip ir padarė. Kaip vėliau paaiškėjo, žmonės kalytę labai lengvai prisišaukė, parsivedė namo, pamaitino, apžiūrėjo, ar ji nesužeista, ar neturi parazitų. Laikini globėjai šunelį pavadino tiesiog Mergaite. Buvo aišku, kad ji vardą jau turėjo ir anksčiau, nes buvo išmokyta komandų, tad prie naujo pratinti neketino. Mes ir toliau palaikėme ryšį su laikinais globėjais, kol galiausiai sutarę su „Optimizmo“ šunų kirpykla atvežėme ją procedūroms. Kalytė neišpasakytai gero būdo, tvarkinga ir rami, kirpėjai buvo vienas malonumas su ja dirbti. Apkirpta ir sutvarkyta Mergaitė keliavo į fotosesiją Vingio parke. Kadangi ji klauso komandų, buvo labai smagu su ja žaisti ir kartu fotografuoti. Taip pat turėjau progą šunytę supažindinti ir su savo draugais. Paaiškėjo, kad viena mano draugų pora kaip tik galvojo pasiimti šunelį iš prieglaudos. Tačiau, pamatę Mergaitę, taip ją įsimylėjo, kad daugiau nebekilo klausimų. Po keleto dienų jie susisiekė su manimi, aš susisiekiau su laikinais globėjais ir tos pačios dienos vakare mažylė jau miegojo savo naujuose namuose, apkamšyta ir pamyluota. Na, o mums belieka džiaugtis tokia sėkminga šunelio istorija ir padėkoti mūsų ištikimiems draugams – „Optimizmo“ kirpyklai ir kirpėjai Dianai. Taip pat labai ačiū ir laikiniems Mergaitės globėjams – Sauliui ir Laurynai, nes jei ne jie, Mergaitė iki šiol klaidžiotų gatvėmis ir, kas žino, kaip būtų pasibaigusi jos istorija. Skaitytojams linkime kartu pasidžiaugti, kad šunytė jau turi namus ir ateityje nesusisukti nuo tų, kuriems reikia pagalbos. P. S. Kaip žinote, šunys nei moka vairuoti, nei turi automobilius, ypač jei jie yra beglobiai. Taigi skubiai ieškome žmonių, kurie retkarčiais galėtų padėti nuvežti kudlotą šuniuką iš prieglaudos į kirpyklą. Galbūt neturi daug laiko savanorystei, tačiau vis nori padėti gyvūnams? Nori užsidirbti karmos taškų? Nori žinoti, kad padėjai bejėgiam gyvūnėliui ne tik gerai jaustis, bet ir surasti naujus, mylinčius šeimininkus? Susisiek su „Kudliaus“ projekto koordinatore Vaida telefonu 862282321. „Kudliaus“ jau padaryti darbai, prie kurių Tu gali prisidėti. Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Barsikas, Borgas, Džiulė, Justas ir Čarlis. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą ir Barsiką, kurie jau rado namus. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Vaida Šaltenytė

Žiūrėdamas į benamio, kartais net sušalusio, susivėlusio ir murzino šunelio akis, pradedi suprasti, jog gyvūnas, kaip ir žmogus, sugeba jausti. Kiekvieno beglobio gyvūno akyse galite išvysti skausmą ir liūdesį, tad padėkime jiems vėl pajausti pamirštą džiaugsmą! „Kudliaus“ projektas turi dar vieną naują dalyvį – Meksiką. Tiesa sakant, Meksika mūsų projekte dalyvavo ne viena, kartu su ja buvo ir mažylė Smala, tačiau apie Smalą rašysime kitame straipsnyje, o šiandien visas dėmesys Meksikai. Pabandykime įsivaizduoti, kaip jaučiasi gyvūnas, kada, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, augintinis, kuris jaukiuose namuose kartu su mylima šeima pragyvenęs pusę savo amžiaus, yra paprasčiausiai išmetamas į gatvę, nes tapo nebereikalinga našta. Argi jo neužvaldo baimė ir nežinia? Argi iš skausmo neplyšta širdis, suvokiant, jog šeimininkams dovanotas besąlyginis pasiaukojimas ir meilė tapo nebereikalinga? Būtent taip nutiko Meksikai, tačiau iš jos elgesio būtų galima manyti, kad ji ir šeimoje nebuvo labai mylima, nes mažylė bijo net muselės. Meksika buvo paimta iš Druskininkų karantinavimo tarnybos ir su Smala bei kita mūsų projekto dalyvė Gintarine nugabenta į saugų „SOS gyvūnų“ prieglobstį. Įsikūrusios jos buvo su labai miela katytė, kuri visus tris bailiukus saugojo it koks tigras. Kaip minėjome, Meksika – labai bailus šuniukas, tačiau nepriekaištingo grožio kalytė pakerėjo net ir visko mačiusią kirpėją bei mūsų savanorę Santarę, su kuria kalytė važiavo į „Optimizmo“ šunų kirpyklą, įsikūrusią Gerosios vilties g. 1. Kirpykloje mus pasitiko Diana, profesionali šunų kirpėja bei papiljonų ir samojedų veislyno įkūrėja. Kompetencijos šiai specialistei tikrai nestigo, nors palikome jai du labai problematiškus šunis (Meksiką ir Smalą), net siūlėme savo pagalbą, nes bijojome, kad viena ji tikrai nesusitvarkys su šuniukais. Tačiau kirpėja mus nuramino ir patikino, kad jau ilgai dirba šitą darbą ir yra visko mačiusi, tad liepė mums nesijaudinti ir ramiai važiuoti išgerti kavos, kol šuniukai bus prausiami ir kerpami. Grįžusios kaip visada apstulbome, nes abi mažylės atrodė pasakiškai. O Meksika entuziastingai bandė susidraugauti su kirpyklos puošmena, samojedu Sally. Buvo labai smagu stebėti, kaip šuniukai bendrauja, uostinėjasi ir tiesiog yra laimingi bei gražūs. Atsisveikindamos su kirpėja Diana pažadėjome tikrai sugrįžti dar kartą. Visas GGI kolektyvas labai rekomenduoja išbandyti šios kirpyklos paslaugas, tikrai liksite patenkinti ir dar su gražuole Sally susipažinsite.   Mūsų kelionė baigėsi jau nebe „SOS gyvūnų“ prieglaudos kaimelyje, o „Akropolyje“. Sutvarkyta ir išgražinta Meksika kartu su Smala nukeliavo į prieglaudos namelį, įsikūrusį šalia prekybos centro. Ten šuneliai greičiau randa namus, nes kasdien juos aplanko daugybė žmonių. Belieka tikėtis, kad greitu metu visos trys mergytės iš Druskininkų karantinavimo tarnybos keliaus ten, kur bus saugios, sočios ir laimingos. Tu irgi gali prie to prisidėti. Pagalvok, kaip būtų gera turėti šalia savęs draugą, kuris besąlygiškai tave mylės. Atsakingai pagalvok, pasverk savo galimybes ir, jei nuspręsi, kad esi pasiruošęs auginti šuniuką, būtinai aplankyk „SOS gyvūnų“ prieglaudos namelį ar kitą gyvūnų globos organizaciją. Šunelio įsigijimas turi būti labai apgalvotas ir atsakingai priimtas sprendimas. Taip pat kviečiame prisijungti prie GGI komandos: jei tu rašai, programuoji, fotografuoji, vairuoji ar tiesiog labai myli gyvūnus, pas mus vietos tau visuomet atsiras. Dėl praktikos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ galima kreiptis į Airą (praktika@ggi.lt). Jei domina „Kudliaus“ projektas, susisiek su Vaida (kudlius@ggi.lt). O jei nori papasakoti savo ir savo augintinio laimingą istoriją, parašyk Elenai, kuri koordinuoja neBrisius.lt projektą (neBrisius@ggi.lt). Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Smala, Mergaitė, Barsikas, Borgas, Džiulė, Justas ir Čarlis. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus. Dėl Meksikos globos galite kreiptis į Nadią („SOS gyvūnai“) +370 68339826. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Vaida Šaltenytė

Erkės yra parazitai, kurie atakuoja ne tik žmones, bet ir naminius gyvūnus, jos siurbia kraują ir perneša įvairias ligas. Dažniausiai pasitaikančios erkių platinamos ligos aprašytos žemiau. Prevencija Apsauga nuo erkių yra pati geriausia ligų prevencija. Rekomenduojama kasdien tikrinti šuns kailį ir, radus erkių, kuo greičiau jas pašalinti (erkės turi būti įsisiurbusios ne mažiau kaip 24-48 val., kad perduotų infekciją). Specialiu pincetu (1 pav.) stenkitės suimti ties galvute ir, sukdami prieš laikrodžio rodyklę, iš lėto traukite. Jeigu to padaryti nepavyksta arba nedrįstate, kuo skubiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Yra įvairių produktų, kurie gali apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo, pavyzdžiui, kas mėnesį ant sprando lašinami lašiukai arba antkakliai nuo erkių, taip pat rinkoje yra daug įvairių trumpalaikio poveikio purškalų ir kt. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo, kas labiausiai tiktų jūsų augintiniui. Yra sukurtos vakcinos nuo babeziozės, bet jos veiksmingos tik nuo tam tikrų babeziozės atmainų ir veiksmingumas nėra 100%. Naminių gyvūnų sveikata yra jų šeimininkų rankose. Gydymas Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos diagnozės ir paskirto gydymo. Dažniausiai naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie yra veiksmingi ankstyvoje ligos stadijoje. Juos turi paskirti veterinarijos gydytojas. Babeziozės gydymui naudojami specialūs priešnuodžiai, tačiau patys vaistai daugiausia mažina babeziozės simptomus ir nėra aišku, ar visiškai išnaikina parazitus iš organizmo. Todėl kartais, nusilpus imuninei sistemai, liga gali recidyvuoti ir vėl pasireikšti babeziozės simptomai. Jei šunys sirgo babezioze, jie neturėtų būti veisiami ar naudojami kaip kraujo donorai, siekiant išvengti ligos plitimo. Labai svarbu laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų. Babeziozė (piroplazmozė) Tai liga, kurią lydi hemolitinė anemija. Erkei besimaitinant, ligos sukėlėjas, Babesia genties pirmuonis, patenka į šuns organizmą, prisitvirtina prie eritrocitų ir juos pažeidžia. Babeziozė gali pasireikšti lengva forma (praeina be jokių simptomų) arba labai sunkia (kartais mirtina) forma. Ligos eiga priklauso nuo babezijos rūšies ir nuo šuns imuninės sistemos. Pagrindiniai ligos požymiai gali būti tokie: karščiavimas, silpnumas, apatija, šviesios dantenos ir liežuvis, raudona ar ruda šlapimo spalva, gelta (geltonas odos, dantenų atspalvis ir t. t.), padidėję limfiniai mazgai, padidėjusi blužnis. Sunkesniais atvejais gali būti komplikacijų, dėl kurių pažeidžiama dauguma organų: plaučiai, virškinimo traktas, inkstai, nervų sistema. Kartais pasireiškia žaibinė ligos forma, kuri dažniausiai sukelia šoką ar baigiasi mirtimi. Laimo liga (boreliozė) Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi. Erkės perneša šią bakteriją savo organizme ir besimaitindamos šuns krauju jį užkrečia. Dažniau serga jauni šunys. Vis dėlto, daugelis užsikrėtusių gyvūnų neserga kliniškai, tad šią ligą yra sunku diagnozuoti. Skirtingai nei žmonėms, gyvūnams besiplečiančios raudonos dėmės įkandimo vietoje nebūna. Pagrindiniai požymiai: sustingimas, šlubavimas, patinę sąnariai, apetito trūkumas, karščiavimas, nuovargis. Klinikiniai požymiai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių nuo užsikrėtimo. Anaplazmozė Anaplazmozės sukėlėjas yra riketsijos Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys (tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų), platinamos kraujasiurbių erkių. Minėtas organizmas patenka į žinduolio kraują, praėjus ilgesniam kaip 24 h kontaktui su erke. Riketsijos „puola“ granuliocitus (leukocitų tipas). Liga gali labai greitai pasireikšti (per kelias dienas), būti lėtinės ar subklinikinės formos. Išsivysto požymiai, kurie panašūs į kitas erkių platinamas ligas: karščiavimas, apetito praradimas, nelankstūs sąnariai ir apatija, taip pat gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas. Sudėtingesniais atvejais gali pasireikšti traukuliai, gali vystytis anemija. Erlichiozė Kartu su babezioze dažnai pasireiškia ir Ehrlichia canis infekcija, kurią taip pat perneša erkės. Šią ligą, kaip ir aukščiau minėtą anaplazmozę, sukelia riketsijos (Erlichia ewingii). Kaip ir anaplazmozės sukėlėjas, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sukeldamos ūmų sveikatos pablogėjimą bei leukocitopeniją. Parazitas su leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis. Tai viena iš dažniausių ir pavojingiausių kraujasiurbių erkių sukeliamų ligų. Simptomai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių po užsikrėtimo. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, išskyros iš akių bei nosies, kraujavimas iš nosies ir patinusios galūnės. Erkių pernešamas encefalitas Tai viena pavojingiausių ligų žmonėms, gali pasireikšti ir šunims, nors ir labai retai. Kad šuo užsikrėtęs, gali parodyti kraujo tyrimai, tačiau dažniausiai klinikiniai encefalito požymiai šunims nepasireiškia. Laiku nustatyta diagnozė yra sėkmingo gydymo pagrindas! Paruošė vet. gydytoja V. Lokianskienė Straipsnio nuoroda