Viešumoje neseniai nuskambėjo atvejis su vaiko ir ponio video medžiaga. Įvardinti, kas daroma, negalime, nes vėl atsiras, kas užsinorės paduoti mus į teismą, bet turbūt net taip stipriai užblurintame video galite patys pasidaryti išvadas, o įrašo garsą nuėmėme dėl balso atpažinimo, tačiau jame sakoma “bet turėsi kažkaip nukirpt, kad aš jį ten tipo trenkiau. Jai čia labai žymės pasilieka, seniai žymės yra, nuo mušimo”.
Pranešimų apie šį atvejį gavome iš per 30 asmenų ir džiaugiamės tokiu žmonių neabejingumu. Atsakysime bendru įrašu, gana ilgu, nes norisi apžvelgti ne tik šį atvejį, bet žirgininkystę apskritai.
TEISINĖ DALIS
GGI teisinių veiksmų šiuo atveju nesiėmė, nes juos jau buvo pradėjęs Arklių slėnis. Ryšį palaikome, bendraujame, kaip visada tokiuose atvejuose. Dėkojame jiems, kad veiksmų ėmėsi, nes suprantame, kad tai nėra jų tiesioginė veikla, ir, esant poreikiui, visada esame pasirengę padėti.
- VMVT sprendimas (informacija suteikta žiniasklaidai): „VMVT įvertino turimą medžiagą ir nustatė, kad buvo pažeista LR GGAĮ 20 str. 2 d. 1 p. nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga ir 2 p. laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Už nustatytus pažeidimus gyvūno savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė. Gyvulių savininkui nurodyta imtis visų reikiamų priemonių ūkinių gyvūnų gerovei užtikrinti, kad jiems nebūtų sukeliamas skausmas, kančia ar būtų jie žalojami.“ Džiaugiamės, kad VMVT šis elgesys normalus nepasirodė.
- Policijos sprendimas (citata be pridėto humoro iš mūsų pusės, net jei taip gali pasirodyti): „Vertinant vien vaizdo įrašus, sunku vertinti, ar gyvūnas buvo traumuojamas, ar vis tik atliekama profesionali jo dresūra. <...> Iš surinktos medžiagos matyti, kad šis atvejis <...> buvo grynai dresūros pratybos, kurių metu ponio raginimui atlikti tam tikrą pratimą naudojama speciali vytelė, kuri nesukelia gyvūnui skausmo, o ne trapecinis diržas, kuris turi kitokį poveikį. Nepilnametė tik jodinėjo poniu ir naudojo specialią vytelę, o šia jam sudavus jokio skausmo arkliukas nepatyrė <...>. Nors formaliai xxx veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d., požymius, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu xxx dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. <...> Kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad xxx, tyčia mušė arkliuką poni, norėdama jį užmušti, suluošinti ar kankinti nėra. Žiauriu elgesiu ar kankinimu nelaikomas gyvūno gyvybės atėmimas ar jo suluošinimas esant būtinajai gintčiai ar neišvengiamumui. xxx neturėjo tyčinio tikslo sumušti arkliuką ponį, tik atlikdama tam tikrą jodinėjimo pratimą panaudojo specialią vytelę ir ją sudavė keletą kartų per šonus taip imituodama kaip reikia dresuoti žirgus. Tokie xxx veiksmai kvalifikuotini kaip mokyminiai, todėl xxx veika nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. požymių ir todėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.”
Skaitėm 10 kartų ir vis tiek nesupratom, ką tuo nerišliu tekstu norėta pasakyti: grynai dresūra, tik jodinėjo, tada veiksmai atitinka 310 str. 1 d., požymius, bet amžius per mažas, bet tada vis tik veiksmai kvalifikuotini kaip mokyminiai, todėl nėra BK - KĄ?
Priminsime, kad visai neseniai taip pat turėjome atvejį, kur šuniui trenkus pavadžiu kelis kartus asmuo buvo nubaustas 2000 eurų bauda. Bet va kanopiniams tai negalioja, nes čia jau ne smurtas mat, o dresavimas. Tiesiog nuostabu.
PROBLEMOS SPRENDIMAS IŠ ESMĖS
Vaizdo įrašas, deja, nėra labai išskirtinis. Lietuvoje žirgininkystė tapusi tokia populiaria, kad bet kas ir bet kaip laiko žirgus, juos treniruoja, treniruoja ir žmones, treniruoja vaikus, o, kaip matome, ir vaikai paliekami „treniruoti“ žirgus savarankiškai, vienu žodžiu situacijos apibendrinimas būtų – belebirda. O ši sritis yra reikalaujanti išskirtinio dėmesio, jai reikalingos specifinės žinios žirgų gerovės užtikrinimui, taip pat nepamaišytų ir moralinis bendras suvokimas, kad ne, daužymas, kad ir kuo tai daroma, nėra treniravimas, ne, 2,5 x 2,5 m gardas su valandos išėjimu į lauką per parą nėra gyvūno gerovės užtrikrinimas, ne, 8 treniruotės per dieną nėra gyvūno gerovės užtikrinimas ir ne, visų iš eilės – mokančių, nemokančių, stipraus viršsvorio turinčių ar suaugusiujų ant ponių – sodinimas irgi nėra gyvūno gerovės užtikrinimas. Galime vardinti ir vardinti šituos stebuklus, kuriuos galima pamatyti kas antrame taip save vadinančiame „žirgyne“, keliančiame nuotraukas kaip myli žirgelius, o už kadro vyksta tokie dalykai.
GGI žirgininkystė nėra ir neplanuoja būti veiklos sritis, kaip jau esame rašę. Mes turime savo specifiką – gyvūnus augintinius – jau ir jiems visiems padėti aprėpiant visą Lietuvą yra neįmanoma, o visų sričių ekspertu būti negali. Taip, kartais sureaguojame į pavienius atvejus, kai yra aiškus teisinis poreikis iš mūsų pusės (pvz. pančiojimo draudimas ar pagalba šioje srityje besispecializuojantiems) ir išreiškiame savo nuomonę kaip gyvūnų gerovės organizacija, nes teisę reikšti savo nuomonę šioje laisvoje šalyje turime visi.
Tačiau Lietuvoje privalo atsirasti stipri organizacija, galinti užsiimti šios problematiškos srities priežiūra, kad tokie kiekiai žirgų negyventų kančioje, kad pinigai netapų aukščiau gyvūnų, kad žmonės šiuo sportu užsiimtų saugiau. Ar atsiras pagaliau?
skaityti daugiau
