Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje nuolat matyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai.Neseniai žiniasklaidoje kalbėta apie kraupią gyvūno egzekuciją, ka du sadistai žiauriaisumušė ir pakorė šunį. Internautai dažnai dalijasi video, kuriuose matoma, kad gyvūnai yramušami viešoje vietoje ar laikomi netinkamomis sąlygomis ir tai užfiksavę gyventojaimedžiagą viešina internete, praneša policijos pareigūnams ar kitoms institucijoms.Iš to, kas pateikiama viešoje erdvėje atrodytų, kad gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje situacijabėgant metams nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar perpastaruosius keletą metų teisės pažeidimų prieš gyvūnus skaičius padidėjo, sumažėjo arnepasikeitė?Glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnybanevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) šiame straipsnyje pateikiainformaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiaismetais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito.Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022–2024 m. išlieka panašus2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (LietuvosRespublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos,atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktųpažeidimas) nubaustas 141 asmuo.2024 m. daugiausia – 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą(pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo – už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kaidėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.).Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 – 136 gyvūnus nuskriaudęasmenys (žr. 1 paveikslas).
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnųgerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juoįteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrąlaikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokio teisinio reguliavimo pakeitimųtikslas – užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Nors toksdraudimas atrodo logiškas ir net savaime suprantamas, siekiant, kad šis teisės aktųpakeitimas būtų priimtas, GGI dirbo ne vienerius metus.Taigi nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš gyvūno gali būti tikkonfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visilaikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnusir juosi laikyti.Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytasdraudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvokonfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022–2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvospolicijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvojegerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jaudabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime,kai šeimininkai muša savo augintinus.“ – teigia Lietuvos policijos atstovas.GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenisužfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo,kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja.„Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai – vienas, tai kiek iš tikrųjų žiaurauselgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes
žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labaibloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiogvisuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijomsbei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus.“, – teigia GGIvadovė.B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas,gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti,kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu irnėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiaužmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiaižmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie60–70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojųkonfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia – šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugosįstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšiesgyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti.Statistikos kiek ir kokio tipo buvo nustatyta gyvūnų gerovės pažeidimų bendrai, Tarnybapateikti negali, nes apie tai nerenka duomenų.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų
Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytųBaudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminiųtyrimų skaičius mažėja.2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30asmenų. Tuo tarpu 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. – 63 asmenys.
Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m.nubaustas 171 asmuo.
Ką dėl gyvūnų gerovės Lietuvoje planuojama nuveikti 2025 m.?Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis,pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunyspatiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) irpsichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėlatitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų,kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų.Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokiosužuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėrareguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu,kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačiomsidentifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėlvisuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labaipriklauso nuo gyventojų – t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų
gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną – padėsite netik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamasdėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yraneprižiūrimas – tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“ – būtinybęatkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja GGI vadovė.Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinęmaisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptisesant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnųgelbėjimo instrukcijoje https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/.Taip pat prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje galite paremdami nevyriausybinęorganizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kuri siekia spręsti gyvūnų gerovės problemųpriežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui bei didinti žmonių sąmoningumą ir atjautągyvūnų atžvilgiu. Skirti finansinę paramą galite čia: https://ggi.lt/parama/.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savoaugintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau