Naujienos

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Paul Hanaoka Agresija yra neatsiejama kačių elgsenos dalis. Katės agresiją nuo seno naudoja dėl daugelio priežasčių, tokių kaip grobio medžiojimas, savigyna, teritorijos gynimas ir konkurentų atsikratymas. Jei katė ima agresyviai elgtis su žmogumi, tokį jos elgesį laikome „probleminiu“. Tada svarbu tampa išsiaiškinti tokio elgesio priežastis ir nustatyti, kas nulėmė tokią katės elgseną. Dažnai pašalinus neigiamus veiksnius, kurie įtakoja katės agresiją, problema išsisprendžia savaime. Kodėl katės tampa agresyvios? Svarbu pažymėti tai, kad agresija nėra ligos diagnozė, o greičiau emocinė būklė, tad pirmiausia reikia ištirti aplinką, kurioje katė būna, nustatyti, kaip ta problema prasidėjo ir kaip ji progresavo.  Kačių agresiją skatina: Žmonės ir kiti gyvūnai, su kuriais katė gyvena; Baimė ir nerimas; Liga arba skausmas. Kaip ir visų elgesio problemų atveju, katės sveikata turėtų būti patikrinta, siekiant įsitikinti, kad jos agresijos priežastis nėra skausmas ar liga. Jei veterinaras visgi negali rasti fizinės priežasties, reikia ieškoti kitų priežasčių. Čia pateikiami keli scenarijai, paaiškinantys tam tikrą elgesį, kuris laikomas agresyviu. Mano kačiukas man įkando, kai žaidėme, ką turėčiau daryti? Kačiukai ir jaunos katės mėgsta žaisti ir labai dažnai tie jų žaidimai žmonėms atrodo kaip nuožmi kova, tad, kai žaidimai pasidaro per grubūs, reikėtų jų įsisiautėjimą nuslopinti švelniai glostant. Svarbu, kad kačiukas nuo pat pirmų dienų žinotų, jog žmogaus rankos susijusios su maitinimu, švelnumu, glostymu ir nešiojimu, o ne priešu, kurį reikia draskyti ir kandžioti, tad žaidžiant patariama nenaudoti savo rankų kaip tiesioginių „žaidimo partnerių“. Vietoj to galima įsigyti įvairių žaislų, kurių rasite kiekvienoje gyvūnų parduotuvėje ar prekybos centruose, augintiniams skirtuose skyriuose.  Kodėl mano katė man kanda, kai aš ją glostau? Daugelis kačių mėgaujasi glostymu, tačiau jos taip pat turi stiprų, instinktais paremtą išgyvenimo ir savigynos mechanizmą. Suaugusi katė negali sau leisti pernelyg atsipalaiduoti ir taip tapti pažeidžiama, tad norėdama išvengti tariamo pavojaus, ji agresyviu veiksmu (įkasdama ar įdrėksdama) pabėga nuo galimo pavojaus. Turbūt esate ne kartą matę, kaip pabėgusi kelis žingsnius katė sustoja ir palaižo savo leteną taip parodydama, kad šiek tiek susigėdo dėl įvykusio incidento.  Kai kurios katės labiau toleruoja gausesnius glostymus nei kitos ir tam turi įtakos žmonių elgesys su jomis, kai šios dar buvo mažos. Kad katė nelinkusi į paglostymus galite jau nuspėti iš jos duodamų signalų: ji sustingsta, ima judinti uodegą iš vienos pusės į kitą, šnypščia. Jei pastebėję šiuos signalus katės neliesite, išvengsite įkandimų ar įdrėskimų.  Jei beglostant katę ši staiga tampa agresyvi, aiškiai jai parodykite, kad malonumai baigėsi ir jums nebepatinka toks jos elgesys: nusisukite nuo jos, padėkite katę ant žemės ar išneškite į kitą kambarį, kur ji galės nusiraminti. Ką daryti, jei katė įkando ar stipriai įdrėskė? Jei katė jums įkando ar įdrėskė, svarbu imtis tam tikrų saugumo priemonių ir prevencijos, kad taip daugiau neatsitiktų. Nemėginkite po to iš karto vėl liesti katę ar prie jos artintis, ypač jei ji vis dar yra susijaudinusi (tai parodo jos agresyvūs veiksmai ir kūno kalba). Pirmiausia turite atskirti katę nuo kitų gyvūnų ar žmonių. Leiskite katei pasislėpti ten, kur ji nori ir kurį laiką palikite ją ramybėje. Atsiriboję nuo katės, įkandimus ir įdrėskimus nuplaukite tekančiu vandeniu ir patepkite dezinfekuojančiomis priemonėmis. Jei sužalojimai gilūs – kreipkitės į gydytoją. Taip pat patartina susisiekti su veterinaru ir aptarti katės agresyvų elgesį, pokalbio metu nurodant visą informaciją apie katės sveikatą, skiepus.    Ar katės įkandimai yra pavojingi? Katės įkandimai gali palikti gilias, sunkiai gyjančias žaizdas, kurios sukelia bakterines infekcijas dėl katės burnoje esančių Pasteurella multocida bakterijų. Šios bakterijos greitai plinta į kitus audinius, sukeldamos uždegiminius procesus. Jei katės įkandimo metu padaryta žaizda kraujuoja, yra ištinusi bei skausminga, taip pat pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.  Po daugkartinių katės agresijos priepuolių nebenoriu rizikuoti ir galvoju ją atiduoti į prieglaudą Katės šeimininko nerimas dėl agresijos protrūkių yra suprantamas, bet nereikėtų nueiti „lengviausiu“ keliu ir tos problemos spręsti tiesiog atsikratant gyvūnu. Tokiu atveju reiktų kreiptis į specialistą, gyvūnų elgsenos žinovą. Jei tokį rasti per daug sudėtinga, rekomenduojama paskambinti veterinarui ir tiesiog pasikonsultuoti. Turbūt nereikia nė rašyti, kad staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas katei sukelia didelį stresą. Jei ta nauja aplinka nėra jai labai svetinga, jei aplink ji girdi ir mato kitus triukšmaujančius gyvūnus, yra uždaryta narve, tai neretais atvejais katė tiesiog atsisako ėdalo, ženkliai pablogėja jos sveikata ir viskas gali baigtis net mirtimi.  Baigiant galima tik pridurti, kad gyvenimas katės draugijoje neapkars, jei į ją žiūrėsime ne kaip į problemas keliantį gyvūną, kurį galima ištreniruoti, o charakteringą asmenybę, kuri atsidėkodama už meilę ir dėmesį bus jūsų geriausia draugė ir kompanionė iki pat savo gyvenimo pabaigos.  Šaltinis: https://icatcare.org/advice/aggression-to-humans/

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. https://www.youtube.com/watch?v=1sPcdlcy2YI Gyvūnų nepriežiūros atvejai Lietuvoje toliau sparčiai auga ir dauguma žmonių vis dar laikosi įsikibę požiūrio, jog šuns vieta yra prie būdos. Dažnas nesivargina šuns fizine ir psichologine sveikata, numoja ranka į voljero ar būdos būklę bei higieną. Dėl to kasdien gyvūnų organizacijas pasiekia naujos istorijos, kurių negalima tyliai ignoruoti.  2020 m. gegužės mėnesį į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) rankas pateko naujas šunų nepriežiūros atvejis. Organizacija gavo nuotraukas ir liudijantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti du apleisti šunys. Vaizdo įraše matyti, jog vienas šuo laikomas tarp savo išmatų itin mažame voljere. Tuo tarpu kitas šuo gyvena ant troso tarp statybinių nuolaužų surūdijusioje bačkoje. Abu gyvūnai laikomi be maisto ir vandens.  GGI, apklaususi liudininką ir surinkusi visą informaciją apie nepriežiūros atvejį, kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydama atlikti patikrinimą dėl šunų laikymo sąlygų bei skirti baudą už vaizdo įraše užfiksuotą nepriežiūrą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimą Kalviuose, kartu su nuotraukas ir vaizdo įrašą atsiuntusiu liudininku. Patikrinimo metu, buvo nurodyta, jog šuns, kuris buvo pririštas prie būdos, laisvė nebuvo suvaržyta. Šįkart jis galėjo laisvai judėti, turėjo maisto ir vandens, buvo aktyvus, be baimės ar streso požymių. Tuo tarpu kitas šuo, kuris buvo laikomas mažame voljere tarp savo išmatų, nebuvo rastas. Voljeras jau buvo išvalytas ir pradėtas ardyti. Augintinių šeimininkė paaiškino, kad minėtas šuo yra išvežtas į VšĮ „Šiaulių letenėlė“ globą. GGI, norėdama įsitikinti, ar informacija teisinga ir gyvūnas laikomas nurodytoje vietoje, susiekė su prieglauda. Vėliau buvo gautas patikinimas, jog šuo yra sveikas ir tikrai prižiūrimas jų globoje. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą aukok.lt portale: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais/

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Clay Banks Natūrali oda, vilna, kailis, šilkas, kašmyras, plunksnos – dažniausiai drabužių ir aksesuarų pramonėje naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos jau nuo senų laikų. Šiandien drabužių pramonė yra gerokai pasikeitusi, o kasmet didėjanti drabužių paklausa ir greitosios mados pramonė, drastiškai didina dėl drabužių pasmerktų gyvūnų skaičių. Retai susimąstome apie tai, kas slypi už įsigyto naujo drabužio ir kokiu būdu jis buvo pagamintas. Kiekvienais metais dėl mados pramonės kančias patiria ir miršta milijardai gyvūnų. Priversti gyventi ankštuose ir nešvariuose narvuose siaubingomis sąlygomis, gyvūnai kasdien patiria didelį stresą, skausmą ir smurtą. Nesvarbu, kokios rūšies yra natūrali gyvūninės kilmės medžiaga, ar iš kur ji atkeliauja, dažnais atvejais šioje pramonėje egzistuoja sunkiai suvokiamas žiaurumas. Kasdien kenčiantys gyvūnai ir aplinkos tarša Oda – itin dažnai naudojama avalynės, aksesuarų ir drabužių gamyboje. Dažniausiai odos produkcijoje naudojama dėl mėsos skerdžiamų karvių ir kiaulių oda. Kai kuriose šalyse dėl odos neretai žudomos katės ir šunys. Aplinkai oda yra pati kenksmingiausia, nes ne tik prisideda prie mėsos pramonei būdingos taršos, bet ir jos apdirbimas į aplinką išskiria toksinus, kurie gali būti kenksmingi žmonėms bei sukelti alergines reakcijas.  Vilna – plačiai naudojama šiltesnių drabužių gamyboje, o jos pasirinkimas yra gana didelis. Rinkdamiesi vilnos gaminius neretai manome, kad jos išgavimas gyvūnams nesukelia jokių kančių. Vis dėlto, kai kuriose pasaulio šalyse vilnos pramonė yra ne mažiau žiauri nei kailių ar odos pramonės. Ketvirtadalis pasaulio vilnos atkeliauja iš Australijos,  penktadalis iš Kinijos, tarp kitų pagrindinių avių augintojų yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Naujoji Zelandija.  Avių vilna yra viena populiariausių. Avys užsiaugina tokį kiekį vilnos, koks joms reikalingas apsaugoti save nuo temperatūros pokyčių, todėl nuolatinis jų kirpimas nėra būtinas. Taip pat gamybai skirtos vilnos fermose siekiama kuo greičiau apkirpti kuo didesnį kiekį avių, todėl sužeidimai ir šiurkštus elgesys su gyvūnais yra kasdienybė. Be to, prieš kerpant avis jų uodegos nukerpamos, o avinai kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Vilna taip pat itin kenkia aplinkai, o vilnos drabužių gamybai naudojami chemikalai teršia vandenį.  Žiauriausiu būdu išgaunama yra angoros vilna. Šios rūšies vilna daugiausiai naudojama megztinių, kepurių, pirštinių gamyboje. Angoros vilna išgaunama iš angoros triušių, kurie turi itin minkštą, tankų kailį. Sulaukus vos 8 savaičių amžiaus, šių gyvūnų kailis kerpamas aštriomis žirklėmis, neretai juos sužeidžiant, arba pešamas rankomis triušiams būnant sąmoningiems. Šis žiaurus metodas ypač paplitęs šalyse, kuriose žiaurus elgesys su gyvūnais yra mažiau kontroliuojamas ir baudžiamas, pavyzdžiui, Kinijoje.  Be skausmingo kailio kirpimo ar pešimo, angoros triušių gyvenimo sąlygos yra nepakeliamos. Įkalinti mažuose, nešvariuose narvuose, šie socialūs gyvūnai neturi galimybės judėti ir patiria didžiulį stresą, nuo kurio, dažnu atveju, numiršta. Angoros vilnos fermose angoros triušiai išgyvena vidutiniškai vos 2 metus.  Panašiu metodu kaip angoros vilna išgaunamos ir pūkinės plunksnos. Tai minkštasis, arčiausiai paukščių odos esantis plunksnų sluoksnis. Nors didelė dalis ančių ir žąsų pūkinių plunksnų yra išgaunamos prieš mėsai paskerdžiant paukščius, neretai plunksnų pešimas vyksta rankiniu būdu, paukščiams dar būnant gyviems. Tai jiems sukelia didelį skausmą ir stresą. Pūkinių plunksnų išgavimo būdas pešant paukščius juos stipriai sužeidžia, vėliau jie paliekami narvuose kentėti arba miršta nuo žaizdų.  Išeitis – natūralios ir sintetinės alternatyvos Pastaruoju metu daugėja etiškų drabužių ir papuošalų kūrėjų, o pirkėjai kaip niekada anksčiau tikisi prekės ženklų skaidrumo ir tvarumo. Šiandien pirkėjai gali rinktis iš daugybės alternatyvų, kurių pagaminimui nebuvo naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos.  Drabužiai, avalynė ir papuošalai, pagaminti iš natūralių pluoštų, tokių kaip kanapės ar bambukas, šiuo metu yra daug populiaresni nei anksčiau. Drabužių pramonėje netrūksta ir inovatyvių sprendimų, kurie, tikėtina, ateityje sulauks dar didesnės sėkmės. Drabužių siuvimui naudojami grybai, ananasų lapai, itin dažnai pasitelkiamas perdirbtas plastikas.  Vietoje natūralios odos gaminių, galima rinktis iš poliuretano, kamštienos, dirbtinės odos, drobės, medvilnės, lino ir kitų natūralių arba sintetinių medžiagų pagamintus drabužius ir avalynę. Kaip alternatyvą vilnai galima rinktis poliesterio vilną, augalinį kašmyrą iš sojos, Tencel medžiagą, kanapių pluoštą arba modalą. Visos šios medžiagos suteikia reikalingą šilumą ir patogumą, neprisidedant prie žiauraus elgesio su gyvūnais. 

https://youtu.be/QQSxXZg2kpI VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) gavo informaciją, jog VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ valdomose krantinėse, rekonstrukcijos darbų metu galimai naikinami šiuo metu perinčių kirų lizdai su jaunikliais ir kiaušiniais: statybinės atliekos mašinomis pilamos tiesiai ant jų. Neabejingas asmuo kelių dienų eigoje pasidalino video įrašais, užfiksavusiais tokį aplaidų ir žiaurų elgesį. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme draudžiama juos tyčia žudyti, gaudyti, naikinti bei pažeisti lizdus ir kitaip trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Tam antrina ir ornitologai, kurie teigia, kad paukščių lizdus tyčia naikinti arba pažeisti, net jei jie yra tušti, yra draudžiama. Todėl GGI, siekdama užkirsti kelią tokiam žiauriam elgesiui, kreipėsi į visas atsakingas institucijas bei VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“ ir pradėjo tyrimą. „Tikime, kad viešumas šioje situacijoje gali padaryti stebuklus – nors informavome visas institucijas, jos atliko patikrinimus,  toliau gauname liudijimus, kad tokia žiauri veikla vis dar nesibaigė: liudininko teigimu, lizdai buvo sunaikinti, o perintys paukščiai su jaunikliais atsidūrė vandenyje. Belieka tik tikėtis, kad atsakingi asmenys savo darbą atliks sąžiningai, įvertins gamtai padarytą žalą ir užkirs kelią tolimesniam naikinimui“, - sakė GGI komunikacijos vadovė Kamilė Sakalauskaitė. Sumontuotame video matomi vykdomi darbai, kurių metu atliekos ar statybinės medžiagos pilamos tiesiai ant lizdų su jaunikliais bei perinčiais paukščiais. Apie tolimesnę tyrimo eigą GGI informuos visuomenę savo socialiniuose tinkluose, svetainėje bei spaudoje. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą portale Aukok.lt: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais

Informacija paruošta Skaistės Svidraitės iš VšĮ „Šuniukų fėja“ bendradarbiaujant su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Magdalena Smolnicka Lietuvos bulterjerų mylėtojų klubas “Baltasis Džentelmenas”, Lietuvos kinologų draugija ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gavo prašymą, kuriame kreipiasi tiesiogiai su veislynu EOS TANAGROS susidūrę asmenys bei bulterjerų veislės mylėtojai, dėl gyvūnų (šunų) gerovės pažeidimų (nuotraukos ir laiškai turimi).  EOS TANAGROS veislynui šiuo metu veislynui priklauso apie 115 šunų, iš šių 63 kalės, kurios suspendavimo laikotarpiu negali būti kergiamos. Veislynas suspenduotas LKD tarybos nutarimu 2020 m. kovo 12 d. Kiek kartų ir kaip dažnai esate girdėję „nepirkite šuniukų be dokumentų“, „tik veislynuose parduodami šunys yra sveiki, stabilios psichikos“ ir pan.?  Akivaizdu, jog tokie teiginiai sukuria dirbtinį pasitikėjimą, o šis nepelnytas pasitikėjimas veislynais tik sukuria palankias sąlygas gyvūnų išnaudojimui. Nors jau nemaža dalis žmonių teigia, kad veislynus reikia rinktis atsakingai, vis dar apstu žmonių, kurie „krenta kryžiumi“ teigdami, jog veislynai yra gėris, jog veislynai neuždirba pinigų iš šunų ir, kad veislynuose viskas yra gerai. Veislynas EOS TANAGROS yra pavyzdys, kaip ilgai ir kaip „nekaltai“ gali būti vykdoma neteisėta veikla, prisidengiant veislyno statusu.Apie šio veislyno veiklą jau kurį laiką kinologijos pasaulyje sklandė legendos, anksčiau jau buvo bandyta skųsti, tačiau LKD iki šiol nebuvo ėmęsi jokių veiksmų. Šįkart žmonių pasipiktinimas veislyno veikla buvo išgirstas ir veikla suspenduota iki 2021 m. kovo 12 d. Veislyno EOS TANAGROS dalis šunų laikomi ūkiniame pastate, kuris nėra šildomas, nėra tinkamos ventiliacijos, šunys gyvena narvuose ir yra retai vedžiojami. Ne vienas veislyne lankęsis žmogus matė higienos reikalavimų neatitinkančias sąlygas – išmatas, šlapimą narvuose. Tokios sąlygos pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą 4 str. yra laikoma žiauriu elgesiu ir kankinimu. Taip pat abejojama dėl taikomos dehelmintizacijos veislyne, atsižvelgiant į šuniukų būklę bei simptomus. Veislyno savininkė, kuri neturi jokio veterinarinio išsilavinimo, šuniukus skiepijo pati, savo turimomis vakcinomis ir tokią vakcinaciją siūlo šuniukų savininkams, be jokių įrašų skiepų pase. LR vakcinos gali būti parduodamos tik veterinarijos gydytojui, todėl akivaizdu, jog veislyne naudojamos nelegalios vakcinos arba fiziologinis tirpalas. Buvusių veislyne žmonių teigimu, šunys ne visada gauna pakankamai maisto ir jų racionai yra nepilnaverčiai. Žinomas įsiskolinimas gyvūnų maisto prekių parduotuvėje, žmonių pasakojimuose minima, kaip veisėja prašo pervesti pinigus dar nepasiėmus šuniuko, prašymus paskolinti pinigų, apgavystės būdu paimtus pinigus nupirkti daiktams, užregistruoti į parodas ir t.t. Šios situacijos kartojasi beveik su visais naujais šuniukų savininkais ir bendrasavininkais. Apgavystės vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dauguma situacijų remiasi į etikos kodekso 5.3 („laiko tik tokį skaičių šunų, kuriam gali suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, t.y. reikalavimus atitinkančius gyvenamąją vietą, priežiūrą, maitinimą, dėmesį, socializaciją, savalaikę veterinarinę pagalbą“) pažeidimą. Organizacijoms skunde pateikiama informacija, kad iš veislyno ne vieną kartą gyvūnai išvyko su ortopedinėmis traumomis. Vienoje istorijoje veisėja atidavė šuniuką, kuris jau buvo šlubuojantis. Šeimininkams nuvykus pas veterinarijos gydytoją ir atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaulo skilimui jau apie mėnesį laiko. Kitoje istorijoje minima, kad palikus gyvūnus priežiūrai, abu šunys buvo pasiimti šlubuojantys ir patyrę traumas. Ne viename pasakojime minima, kad žmonės, įsigiję šuniuką, pamatė, kad jis labai bailus, nesocializuotas, ir daugelio šunų baimės jau buvo įsisenėję. Veisėja vengia įspėti apie šuniukų tėvų dantų problemas. Stebima daug parodose besilankančių veislyno šunų turinčių dantų problemas, taip pat nemažai ir neinančių į parodas, bet taip pat turinčių sąkandžio ir ilčių viduje problemas. Ne vienam besidominčiam šuniukais arba bendrasavininkui kilo abejonių, ar tėvams yra atliekami sveikatos tyrimai. Tyrimai nėra privalomi veisimui, bet veisėja teigia, kad juos atlieka. Paprašyta parodyti veisiamų šunų sveikatos tyrimus, kuriuos ji deklaruoja kaip atliktus, niekas jų nepamato. Ji jų neparodo ir neatiduoda bendrasavininkams šuns, iš e-kinologija duomenų bazės matosi, kad jų nepristato ir vados registracijos metu. Taip pat, jos viešuose skelbimuose teigiama, kad ji šuniukams atlieka klausos tyrimus (baer testas), tačiau nei vieni įsigiję šuniuką jokio sertifikato nėra gavę. Taip pat, žinoma situacija, kad veisėja kergė kalę su turima kirkšnies išvarža, taip sukeldama pavojų kalės ir vaisių gyvybėms bei pažeisdama etikos kodekso 6.4 punktą („nekergia kalės ar patino, jeigu tai kokiu nors būdu gali pakenkti šuniui ar veislei“). Besikreipiantys asmenys ir bendruomenė žino, kad 2019 metais veisėja į naujus namus dalino šuniukus be kilmės dokumentų (kurie atsirado duomenų bazėje šuniukams būnant vyresniems nei 4 mėn. amžiaus), taip pat jau tada buvo atsiųstas skundas ir prašymas atsižvelgti į gyvūnų laikymo sąlygas. Šiuo metu stebima situacija, kad veislyne gimę šuniukai 2019 m. rugpjūčio 23 d. vis dar neturi kilmės dokumentų, bet veislyne jau yra įvykęs ir sekantis kergimas, sausio viduryje, kuris buvo pristatytas viešai socialinių tinklų erdvėje. Panagrinėjus Facebook platformą galima pastebėti, jog EOS TANAGROS iki veislyno suspendavimo nesidalino nei nuotraukomis, nei vaizdo įrašais, kaip šunys gyvena ar yra vedžiojami. Po suspendavimo paskelbimo, atsirado viena kita nuotrauka ir vaizdo įrašai, kuriuose galima matyti šunis išvestus pasivaikščioti. Galbūt tuo ir galima pasidžiaugti, tačiau liūdina, jog tam, kad šunys bent kažkiek būtų pradėti vedžioti, reikėjo visuomenės ir bulterjerų augintojų bendruomenės skundų.  Prieš ieškodami, iš kur įsigyti šunį, niekada neskubėkite to daryti, neklausykite pirmo jums į akį kritusio kinologo ar kokio nors pardavėjo. Jei šunį norite pirkti, pasidomėkite ne tik veislyno veikla, bet ir savininkais, taip pat kiek vadų per metus sulaukiama veislyne, nes vadų skaičius yra akivaizdus veisėjo požiūris į šunis - kuo jų daugiau, tuo mažiau rūpi šunys ir indėlis į juos. Tiesiog fiziškai neįmanoma pasirūpinti keliomis dešimtimis šunų, šuniukų ir dar garantuoti jų ateitį, patekus į namus. O neatsakingai parduoti mažyliai tampa potencialiais daugyklų (nelegalių veisyklų) darbuotojais. Tik atsakingų pirkėjų dėka galima pasiekti atsakingo gyvūnų pardavinėjimo. 

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. A Cruikshank Laukines kates sterilizuojantys ir atgal į jų gyvenamas vietas paleidžiantys asmenys bei gyvūnų gerovės organizacijos dažnai susiduria su klausimu, kaip jas „pažymėti“ taip, jog aplinkiniai suprastų, kad šis gyvūnas jau nebeturi galimybės turėti jauniklių ir yra apsaugotas nuo nepageidaujamo prieaugio. Lietuvoje vis dar naudojamas būdas – ausų karpymas – galimas tik išimtine tvarka PSP (Pagauk – Sterilizuok – Paleisk) programos metu pagautoms, sterilizuotoms ir paleistoms beglobėms, bešeimininkėms katėms. Vis dėlto, kaip rodo atvejų praktika, minėta išimtimi yra pradėta piktnaudžiauti. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) pažymi, jog palaiko gyvūnų globos ir visų kitų gyvūnų gerovės tikslu veikiančių bei dirbančių organizacijų veiklą, tačiau, atsižvelgdami į pastaruoju metu vis dažniau viešajame eteryje transliuojamą informaciją apie kačių, dalyvaujančių PSP („Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“) programoje (toliau – PSP programa) problematiką, nori atkreipti dėmesį ir priminti apie galiojančią kačių ausų karpymo tvarką ir tam keliamus teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus. Kai kurios gyvūnų prieglaudos „supaprastina“ sau ir veterinarams darbą, žymėdamos ausies galiuko nukirpimu apskritai visas sterilizuojamas / kastruojamas kates – tiek tas, kurios patenka į gyvūnų prieglaudas iš gatvės ir vėliau paleidžiamos, tiek beglobes kates, kurios po ausies galiuko nukirpimo turi potencialą būti ne paleistos į laisvę, o dovanojamos, tiek tas kates, kurios gatvėje išvis niekada nebuvo ir į prieglaudas yra patekusios tiesiai iš žmonių namų.  Nors tokia procedūra – kačių žymėjimas, nukerpant ausies galiuką – ne tik palengvina gyvūnų prieglaudoms darbą tuo, kad nereikia gaišti laiko aiškinantis/žymintis, kuriai katei reikia nukirpti ausį, o kuriai – ne, bet ir galimai atveria kelią prieglaudoms ilgai nepadovanojamas kates paleisti į gatvę. Todėl akivaizdžiai pastebima kai kurių gyvūnų globos organizacijų piktnaudžiavimo kačių ausų kirpimu praktika – darbo bei procedūrų supaprastinimo tikslu karpo ausis apskritai visoms, daugumai kačių, įskaitant ir namines, kad, neatsiradus namams, jas būtų galima paleisti į gatvę kaip bešeimininkes.  Kupiravimas (ausų ir uodegų karpymas) Lietuvoje yra draudžiamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, pagal kurį veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu.  Minėtas draudimas konkrečiau detalizuojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtintų Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras 8 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvūnams draudžiama trumpinti ausis.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu, kiekvienas gyvūno augintinio savininkas, laikytojas (veisėjas, globėjas (pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui), prekiautojas) atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Taigi, perduodant gyvūną privalomas ir teisėtai galimas reikalavimas yra gyvūno pažymėjimas  mikroschema, o ne kirpta ausimi.  GGI manymu, tokia kraštutinė kastruotų/sterilizuotų kačių žymėjimo priemonė turėtų griežtai ir išimtinai būti taikoma tik beglobių/bešeimininkių kačių atžvilgiu, su labai retomis išimtis, kuomet bešeimininkė katė po PSP procedūros įgyja potencialą būti prijaukinta. Visais kitais atvejais kačių ausų nukirpimas ne pagal PSP programą turėtų būti traktuojamas kaip kupiravimas, kuris Lietuvoje yra draudžiamas. „Suplakimas“ į vieną tiek globojamų, skirtų dovanoti gyvūnų, su beglobiais laukiniais, kurie tokie ir liks, t. y. po PSP programos procedūrų bus paleisti į laisvę, yra ne tik jokio teisėto ir apskritai pagrindo neturintis gyvūnų žalojimas, bet kartu ir didelę riziką, grėsmę gyvūnų gerovei potencialiai keliantis procesas, kuomet, nekontroliuojamai leidus ausų karpymą absoliučiai visoms katėms (gyvūnams), neišvengiamai atsiras betikslio gyvūnų žalojimo atvejų. Įvertinus itin skaitlingą beglobių gyvūnų statistiką Lietuvoje, kačių ausų karpymas nesant tam pagrindo, t. y. sąmoningas gyvūno išvaizdos keitimas yra gyvūno išvaizdos darkymas, kuris kartu labai sumažina tikimybę gyvūnui rasti naujus namus.  Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dovanojamos katės turi būti žymimos mikroschema, t.y. čipuojamos, o ne žymimos nukerpant ausį. Tokia gyvūnų prieglaudų, kurios iš principo įsteigtos ir turėtų veikti išskirtinai gyvūnų gerovės interesais, gyvūnų su apkarpytomis ausimis dovanojimo praktika toli gražu nėra pagalba gyvūnams ir ji negali būti pateisinama jokiais procedūrų, supaprastinimo, pagreitinimo motyvais.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso  gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gerovės ir apsaugos srityje. Mūsų tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo. Savo veikla siekiame, jog  kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiai www.ggi.lt/parama.

Informacija paruošta Brigitos Danilovaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ruby Schmank Karantinas daugelį mūsų  įkalino namuose ir jau pradėjo vesti iš proto. Jei laikote šunį ir dažnai paliekate jį vieną namuose, dabar turite puikią galimybę pajusti, kaip kasdien jaučiasi jūsų augintinis, paliktas tarp keturių sienų. Naminiai gyvūnai, ypač šunys, neturėtų būti paliekami vieni ilgam laikui, dėl kelių svarbių priežasčių: Gyvūnai, taip pat kaip ir žmonės, turi jausmus – stresas bei nerimas yra vieni jų. Namuose vienas paliktas šuo patiria žymiai daugiau streso ir nerimo, nei galite numanyti. Ilgalaikis stresas ir liūdesys gali neigiamai atsiliepti jūsų augintinio psichinei sveikatai. Palikti augintinį vieną ilgam laikui gali būti pavojinga jo sveikatai ar net gyvybei. Būtina pasirūpinti, jog nebūtų augintiniui prieinamose vietose padėtų vaistų ar skalbimo priemonių, kuriais gyvūnas galėtų apsinuodyti. Taip pat, aštrių daiktų, kuriais lengva susižeisti ar kitų sveikatai pavojingų daiktų. Nuobodžiaujantis augintinis gali pats sau susigalvoti veiklų, kuriomis jūs greičiausiai nebūsite patenkinti. Pavyzdžiui, palikę šunelį visai dienai namuose vieną, grįžę galite rasti apgraužtą naują sofą ar savo mėgstamiausius batus. Jei gyvenate daugiabutyje, greičiausiai kaimynai jau įprato girdėti jūsų šuns lojimą ar kaukimą. Jei visgi atsitiko taip, jog negalite augintinio pasiimti su savimi ir privalote palikti jį namuose ilgesniam laikui, turime kelis patarimus, ką galėtumėte padaryti, jog laikas, kurį jūsų šuo praleis vienumoje, neprailgtų. Pirmas dalykas, kurį galite padaryti prieš palikdami augintinį vieną – su juo ilgiau pasivaikščioti ar pabėgioti. Ilgi pasivaikščiojimai ir intensyvus fizinis krūvis išvargins jūsų šunį ir grįžęs namo greičiausiai jis norės nusnūsti. Svarbu paminėti, jog visiems šunims būtinas kasdienis fizinis aktyvumas, kad šie išliktų sveiki ir laimingi.  Priklausomai nuo veislės ypatybių vieniems šunims fizinio aktyvumo reikia žymiai daugiau, kitiems mažiau. Į šį svarbų aspektą reikėtų atsižvelgti renkantis naują šeimos narį. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarūs auksaspalviai retriveriai, rusų toiterjerai, vokiečių aviganiai, bigliai ar haskiai yra ypač aktyvūs. Šių veislių šunų fiziniam krūviui reikia skirti itin daug dėmesio ir laiko. Ne tokie aktyvūs yra prancūzų buldogai, mopsai, pekinai, maltos bišonai, ši cu ar bostono terjerai. Apie kiekvienos veislės ypatybes galite rasti begales informacijos internete ar jums patikusio veislyno puslapyje. Jei augintinį norite paimti iš prieglaudos, paklausinėkite visko, kas jums rūpi, savanorių, šie mielai jums detaliai papasakos apie kiekvieno jų globotinio charakterio savybes ir aktyvumą. Norint išvengti nemalonių patirčių, šuo likęs vienas turi būti užsiėmęs. Palikite keturkojui namuose žaislų, kurie jam patinka ir su kuriais šis noriai žaistų. Vienas iš smagių žaislų pavyzdžių šunims yra Kong guminis žaislas, skirtas kramtymui, kurio vidų galima užpildyti skanėstais. Šio tipo žaislai nenuspėjamai juda, tinka net ir galingiausiems kramtytojams bei įvairių šaltinių duomenimis mažina šunų nerimą ir išvaiko nuobodulį. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) labai skatina gyvūnų turėtojus kuo daugiau laiko praleisti su jų keturkojais draugais, todėl specialiai atrinko renginius, į kuriuos galite nueiti su augintiniu ir smagiai kartu praleisti laiką. Jei esate aktyvus žmogus, mėgstantis leisti laiką gamtoje ir ramiai žingsniuoti ar galbūt mėgstate iššūkius ir norite išbandyti savo jėgas tolimesnėse distancijose, jums puikiai tiks pėsčiųjų žygių asociacijos, pėsčiųjų turo ar „TrenkTuras“ organizuojami žygiai. Galite pasirinkti žygiuoti nuo 10 iki 50 kilometrų, o „TrenkTuras“ einantiems kartu su šunimis parūpins stotelių, kuriose galėsite pagirdyti savo keturkojį, o grįžusius į finišą apdovanos medaliais bei skanėstais. Jei esate veganas ar domitės veganizmu – visose „Vegfest LT“ organizuojamose  renginiuose galite apsilankyti su augintiniu. Norintiems pasilinksminti siūlome vykti į gyvūnams draugiškus kasmetinius vasaros festivalius „Devilstone“ („Velnio akmuo“), „Galapagai“, „Granatos live“ ar „Mėnuo juodaragis“ (žinoma, nepamirškite atsižvelgti į tai, kad šunų klausa daug jautresnė nei žmogaus, todėl rekomenduojama laikytis didesnio atstumo nuo stiprių triukšmo šaltinių, pvz. muzikos scenos). Primename, jog renginių organizatoriai tikisi, kad eidami į renginius kartu su gyvūnu elgsitės atsakingai, vedžiosite šunį su pavadėliu, jei reikia – uždėsite antsnukį, surinksite gyvūno paliktas išmatas. Norintiems daugiau laiko praleisti ne tik su savo šunimi, tačiau ir su bendraminčiais, siūlome įstoti į įvairius klubus. Tai gali būti tiesiog šunų mylėtojų klubas ar tam tikros veislės šunų mylėtojų bei turėtojų klubai. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 46 įvairių klubų, kurių pilną sąrašą galite rasti čia: https://kinologija.lt/lkd/klubai/. Manome, jog kiekvienas šuns augintojas yra svajojęs apie tai, kaip su savo geriausiu keturkoju draugu keliauja į darbą, o vakare smagiai grįžta namo. Kitoje straipsnio dalyje papasakosime GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės sėkmės istoriją, kaip ji pradėjo eiti į darbą kartu su savo augintiniu, o taip pat sužinosite, kaip įmonės užtikrina galimybę ateiti į darbą su šunimi.

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Devaiah Mallangada Kalaiah Kelionės yra žavinga ir praturtinanti patirtis. Mus traukia kitoniška, kitoje pusrutulio pusėje esanti gamta, žmonių papročiai, egzotiški gyvūnai. Kaip mėgautis visu tuo nedarant žalos? Pateikiame penkis punktus, kuriais pasidomėję galėsite rūpintis gyvūnų gerove tiek namuose, tiek svečiame krašte. „Pramogos“ su gyvūnais Cirkai, zoologijos sodai, fotografavimasis gatvėje su ant kaklo uždėtu smaugliu, jodinėjimas drambliais – smagu žmogui, bet ne gyvūnui. Laukiniai gyvūnai yra savarankiškos būtybės – jie gyvena savo gyvenimą pagal savo instinktus ir gamtos taisykles. Jiems nereikia žmogaus įsikišimo – nebent situacija būtų kilusi dėl pačių žmonių kaltės, pavyzdžiui, laukinis gyvūnas įstrigtų tvoroje ar būtų sužalotas transporto.  Be tokių ekstremalių situacijų, laukiniai gyvūnai galėtų ramiai sau gyventi. Deja, patekę į nedoras rankas, yra priversti kentėti: žiauriais būdais dresuojami atlikti nenatūralius triukus (drambliai natūralioje aplinkoje nenešioja nieko ant nugaros, nepiešia ant popieriaus ir t.t.), yra sužalojami, kad būtų nepavojingi (išraunami dantys, apsvaiginami raminamaisiais), negali patenkinti savo natūralių poreikių (gyventi kaimenėse, nukeliauti daugybės kilometrų per dieną, bendrauti su gentainiais ir t.t.). Tad pramogaukime sąmoningai – nekenkdami! Kokia išeitis? Rinktis etišką džiaugimąsi gamta ir jos kūriniais: lankytis geros reputacijos, gyvūnų teises užtikrinančiose įstaigose – prieglaudose, nacionaliniuose parkuose, kur gyvūnai vaikšto laisvi. Atminkime, jog mūsų pinigai (bilietai, aukos) skatina gavėjus tęsti pradėtą veiklą. Paremkime to vertas organizacijas ir asmenis! Prieglaudos su blogomis sąlygomis Mieli šuniukai ir kačiukai, įdomūs savanorių pasakojimai ir nuoširdi padėka už lauktuves – apsilankymas gyvūnų prieglaudoje gali atnešti daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. Natūralu, kad keliaujant į egzotišką šalį, kyla idėja aplankyti vietinę prieglaudą, kurioje dar iš arčiau nei per safarį bus galima pamatyti tokius gyvūnus kaip drambliai ar beždžionės. Vis dėlto, prieš apsilankant verta pasidomėti konkrečia prieglauda – ar nėra atsiliepimų arba straipsnių, jog su gyvūnais joje blogai elgiamasi, kad prieglauda virtusi turistų atrakcionu, kur figūruoja pinigai, o ne gyvūnų teisės. Kokia išeitis? Norintys geriau suprasti, apie ką kalbama, gali paskaityti garsaus tinklaraščio įrašą – tai vienas iš užrašytų liudijimų, kuomet lankytojas buvo blogąja prasme nustebintas laikymo sąlygomis gyvūnų išsaugojimo projekte. Tokių dalykų pasitaiko. Aplankyti prieglaudą ar kitą vietą, kur gyvūnai saugomi, reabilituojami ar grąžinami į laisvę – nuostabi mintis, tik reikia užtikrinti, jog jūsų pinigai išgelbės gyvybę, o ne pratęs kančią. Gyvačių kerėjimas Gyvačių kerėjimas nėra stebuklas. Atvirkščiai – tai labai žemiška veikla. Gražuolės kobros tikrai nešoka pagal muziką – net jei ją girdėtų (gyvatės neturi ausų), tai yra mažiausia, ką iškankintas gyvūnas norėtų daryti. Gyvatės pagaunamos laisvėje, netenka dantų ir nuodų liaukų (dėl ko, net jei paspruktų atgal į laukinę gamtą, būtų lengvas grobis bet kokiam plėšrūnui), kartais amžiams sučiaupia burną siūlo ir žmogaus rankos dėka, be jokių nuskausminimų. „Šokis“ tėra priešo – fleitos – sekimas akimis ir kūnu tikintis spėti apsiginti. Dėl minėtų „nukenksminimo“ metodų, gyvatės „kerėtojo“ globoje gyvena neilgai, bet labai kankinančiai. Kokia išeitis? Neremti gyvačių kerėtojų. Neduoti pinigų, nefotografuoti (kartais po to pasivejama ir prašoma atsilyginti už pozavimą), nė nestoviniuoti žiūrint. Gyvačių kerėjimas (beje, nelegalus Indijoje) yra paprasta profesija, negyvuosianti be atlyginimo. Turistai skatinami neremti neetiškų vietinių veiklų (gyvačių kerėjimo, elgetaujančių vaikų bei moterų ir t.t.) ir verčiau lankytis parkuose, kur gyvūnus galima stebėti laisvėje. Taip pat galima aukoti oficialioms labdaros organizacijoms. Banginių „stebėjimas“ Stebėti banginius nėra nieko neetiško – jeigu yra tikrai tik stebima. Deja, kartais, norint patenkinti turistą, stebėjimas paverčiamas vaikymusi – pamačius banginio uodegą, visi laiveliai supuola į tą vietą nesilaikydami saugaus atstumo, kas gali išgąsdinti, sužeisti ar kitaip sutrikdyti laukinio gyvūno ramybę. Kokia išeitis? Turėti omenyje, jog gyvūnas gyvena savo gyvenimą ir mūsų tikslas – iš saugaus, pagarbaus atstumo tai stebėti ir gerėtis. Ne išginti jį į paviršių, ne vytis keliant triukšmą, o tiesiog stebėti jį natūralioje aplinkoje. Antras dalykas – atsakingai pasirinkti turo organizatorius (t.y. tokius, kurie nevaikys ir netrikdys gyvūnų, o laikysis eko principų) arba išvis jų atsisakyti – stebėti banginius nuo kranto, tose pasaulio vietose, kur tai įmanoma, pavyzdžiui, Tofo paplūdimyje Mozambike, Britų Kolumbijoje, Kanadoje arba Aliaskoje, JAV. Pasirodymai ar plaukiojimas su delfinais Delfinų treniravimas (o netreniruotas laukinis gyvūnas negali ir nebus prileistas prie žmonių) yra toks pats žiaurus kaip ir visi kiti. Delfinų namai – ištisas vandenynas, joks akvariumas, net sąlyginai didelis, to neatstos. Be to, delfinai – protingi gyvūnai. Nuo blogų sąlygų jiems pakrinka psichika. Kartais tokiu atveju vargšai žinduoliai tiesiog nustoja maitintis arba negyvai užsidaužo į akvariumo sienas. Žmonių pasaulyje tai būtų įvardijama savižudybe – kokia kančia turi būti apėmusi gyvūną, kad jis pasielgtų taip pat? Kokia išeitis? Jei norite pamatyti vandens gyvūnus iš arti, išbandykite nardymą. Jeigu panorės, gyvūnai laisva valia priplauks. Esame įpratę gamtos grožiu vadinti prie grandinės pririštą šunį kaime, niekada nasrų nesučiaupiantį krokodilą šalia per mažo baseinėlio zoologijos sode, „oho kokį protingą“ delfiną, darantį jam nesuprantamus veiksmus. O kaip dėl stirnos, niekeno netrukdomos, besiganančios rytmečio pievoje? Kaip dėl uodegos, karančios nuo šakos, reiškiančios, jog viršuj tūno gyvas, laukinis leopardas? Jeigu žengsi neatsargų žingsnį, gamta parodys savo tikrąjį veidą. Ar galime išmokti ja gėrėtis kaip tikri gamtos vaikai – pagarbiai, per atstumą, būdami kraštovaizdžio dalimi, o ne spektaklio žiūrovais? Šaltiniai: https://www.peta.org/blog/taking-charm-snake-charmers/https://www.delfi.lt/grynas/gamta/kupiskio-rajone-neiprasta-pazeideja-pareigunams-kelia-uzkirto-apsvaigusi-stirna.d?id=80364623https://www.onegreenplanet.org/animalsandnature/why-making-an-elephant-paint-is-cruel-not-cute/http://www.thescavenger.net/social-justice-sp-24912/animals/143-dolphins-in-captivity-may-commit-suicide.htmlhttps://eluxemagazine.com/travel/animal-tourism/https://theworldpursuit.com/unethical-animal-encounters/

Informacija paruošta Eglės Biskytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Justin Veenema Pasaulį vis dar siaubiant Covid-19 pandemijai, balandžio 8 dieną, Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija priėmė ryžtingą bei ilgai lauktą sprendimą – šunis traktuoti kaip augintinius, o ne gyvulius. Nors gyvūnų aktyvistai seniai spaudė šalį priimti tokį sprendimą, tačiau Kinijos institucijoms prireikė globalinės pandemijos tam, kad imtųsi konkrečių veiksmų.  Nors nėra oficialiai įrodyta, tačiau mokslininkai tiki, kad mirtį nešantis koronavirusas nuo gyvūnų žmonėms persidavė šviežios mėsos, žuvies ir kitų greitai gendančių produktų turguje Uhane. Tokie įtarimai pastūmėjo Kinijos vyriausybę nedelsiant imtis griežtų veiksmų prieš laukinių gyvūnų mėsos vartojimą ir pardavinėjimą šalyje.  Patvirtintame projekte išvardinta 18 tradicinių gyvulių rūšių (galvijai, avys, arkliai, vištos ir t.t.) bei 13 „ypatingų“ rūšių (šiauriniai elniai, alpakos, stručiai, lapės ir t.t.), kuriomis leidžiama legaliai prekiauti mėsos, kailio bei medicinos pramonėje. Nors ne pelno siekianti gyvūnų apsaugos organizacija „Humane Society International“ (HSI) sveikina Kinijos sprendimą, tačiau pripažįsta, kad vis dar kyla nerimas dėl „ypatingų“ rūšių sąraše esančių gyvūnų gerovės.  HSI viceprezidentė dr. Teresa Telecky nerimauja dėl laukinių gyvūnų, įskaitant lapes ir usūrinius šunis, įtraukimo į sąrašą kaip „ypatingų gyvulių“. Ji pabrėžia, kad laukinių gyvūnų kategorijos pakeitimas nekeičia fakto, jog siekiant juos laikyti ir veisti nelaisvėje, susiduriama su neįveikiamomis kliūtimis, iš kurių pagrindinė – neįmanoma užtikrinti humaniškų šių gyvūnų laikymo sąlygų. Taip pat esama įrodymų, kad kai kurios iš šių rūšių gali būti tarpininkės perduodant įvairius virusus, tokius kaip Covid-19, žmonėms. Dėl šių priežasčių HSI ragina viso pasaulio vyriausybes nutraukti prekybą laukiniais gyvūnais. Į balandžio 8 dieną paskelbtą oficialų sąrašą nėra įtraukti šunys ir katės. „Kartu su žmonijos civilizacijos progresu bei vis didėjančiu visuomenės susirūpinimu gyvūnų gerove, šunys buvo perkvalifikuoti į gyvūnus-kompanionus. Tarptautiniu mastu šunys nėra laikomi gyvuliais, todėl tokiais nebus laikomi ir Kinijoje“, – rašoma Kinijos žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime.  Priešingai nei yra tikima, šunienos valgymo praktika nėra populiari visoje Kinijoje. Didžioji dalis šalies gyventojų šunis ir kates laiko kaip augintinius ir jų valgyti net neketina. Daugelis kinų nepaprastai palaiko siekį užbaigti šią žiaurią praktiką ir pritaria vyriausybės sprendimui. Visgi išlieka regionų, kuriuose šunų mėsa laikoma delikatesu ir yra itin dažnai vartojama. Kiekvienais metais milijonai nekaltų kačių ir šunų (dažniausiai pavogti augintiniai) patenką į žiaurią mėsos prekybos rinką, kur yra laikomi baisiomis sąlygomis ir galų gale brutaliai nužudomi. Tokia praktika yra ne tik nehumaniška, tačiau ir pavojinga sveikatai. Kačių ir šunų mėsos vartojimas kelia grėsmę žmonių sveikatai, nes rizikuojama susirgti tokiomis ligomis kaip pasiutligė ar cholera. Tikimasi, kad šis istorinis žingsnis padės nutraukti nehumanišką kačių ir šunų veisimą bei pardavinėjimą Kinijos mėsos pramonei. „Tai yra pirmas kartas, kai matome Kinijos nacionalinę vyriausybę teigiant, jog šunys yra gyvūnai-kompanionai, – pranešime spaudai teigė HSI Kinijos politikos specialistas dr. Peter Li. – Pripažinimas, kad šunys turi ypatingą ryšį su žmonėmis, yra svarbus pirmas žingsnis siekiant panaikinti šunų mėsos vartojimą ir prekybą ja.“ Pietinis Šenzeno miestas tapo pirmuoju Kinijos miestu, kuris dar kovo mėnesį priėmė sprendimą uždrausti laukinių gyvūnų, tarp jų kačių ir šunų, mėsos vartojimą. Tikimasi, kad toks pavyzdys paskatins kitus šalies miestus sekti Šenzeno iniciatyva uždraudžiant valgyti šiuos gyvūnus. Šaltiniai: https://www.independent.co.uk/news/world/asia/china-dog-meat-trade-ban-cats-coronavirus-wuhan-wet-market-wildlife-a9457426.htmlhttps://www.cbsnews.com/news/coronavirus-china-reclassifies-dogs-pets-not-livestock/https://www.hsi.org/news-media/china-ag-ministry-states-dogs-are-pets-not-livestock/

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Vincent van Zalinge Gegužės mėnesį sulaukiame iš šiltųjų kraštų pargrįžtančių kregždžių. Vos tik sugrįžę paukščiai pirmiausia ieško vietos, kur apsistoti vasarai, sukrauti lizdus ir padėti kiaušinius. Dažniausiai kregždės pasirenka įsikurti gyvenamųjų namų balkonuose, stogų kampuose ar kitose nelygų, grublėtą sienų paviršių turinčiose vertikaliose pastato vietose. Pasirinktoje vietoje lizdą sukrovusios kregždės į tą pačią vietą gali sugrįžti ne vienerius metus. Ne visiems kregždžių kaimynystė yra džiuginanti – paukščių sukeliama tarša ant sienų ir langų yra pagrindinė problema, su kuria susiduria žmonės. Kregždžių lizdų bandantys išvengti gyventojai neretai imasi visiškai netinkamų būdų – ardo kregždžių paliktus lizdus, juos numuša perėjimo metu, paukščiams spendžia spąstus. Gyventojų tyčia ar per pastatų renovacijas suardomi lizdai itin neigiamai prisideda prie kregždžių populiacijos, kuri kiekvienais metais sparčiai mažėja.  Svarbu nepamiršti, kad ardyti paukščių lizdus ar kitaip kenkti paukščiams yra griežtai draudžiama, o visų laukinių paukščių rūšys yra saugomos įstatymo. Laukinių paukščių rūšių apsaugos 15 straipsnis numato, kad draudžiama tyčia naikinti, pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius, trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Visame pasaulyje naudojamos panašios priemonės, neleidžiančios kregždėms įsikurti pastatų pastogėse ar virš įėjimų. Nors ir plačiai taikomos kaip prevencija, ne visos šios priemonės yra saugios paukščiams. Itin dažnai pasitelkiami plieno spygliai, kurie gali būti minkštais arba aštresniais galais. Vis dėlto, tvirtinami spygliai ar spyruoklinės vielos, kuriuos paprastai galima įsigyti parduotuvėse, gali sunkiai sužeisti paukščius. Taip pat gyventojų pasitelkiami specialūs tinklai, neleidžiantys kregždėms ar kitos rūšies paukščiams patekti į balkonus. Pasitaiko atvejų, kai tinklai dedami ir po tiltais miestuose. Tokie tinklai gali būti pavojingi paukščiams, nes į juos lengva įsipainioti, o neretai ištrūkti negalintys paukščiai žūsta nuo dehidratacijos, streso ar kitų paukščių atakų. Kiti plačiai pasaulyje naudojami atbaidymo metodai yra plakatai ar specialūs objektai, ant kurių pavaizduotos plėšrūno akys, ant stogų atbrailų pakabinamos čežančios, šviesą atspindinčios girliandos. Vis dėlto, šie metodai dažniausiai nepasiteisina, o kregždėms jau sukrovus lizdą, tokių objektų naudojimas tik trikdytų jų perėjimo metą.  Vienas saugesnių paplitusių metodų – slidžios plastikinės juostos, kurios klijuojamos stogo kampuose. Prie lygaus ir nekimbančio paviršiaus iš dumblo lipdyti lizdo kregždėms nepavyksta, todėl tikėtina, kad jos pasirinktų kitą vietą įsikurti ir perėti. Kitas panašus ir mažiau streso paukščiams keliantis metodas – įstrižos medinės lentutės ar virvutės pritvirtinamos tose pačiose vietose. Be vengiančių kregždžių kaimynystės netrūksta gyventojų, kurie džiaugiasi sugrįžusiais ir jų pastogėse įsikurti nusprendusiais paukščiais. Netgi populiaru įsigyti kregždėms skirtų patvarių keramikinių lizdų. Juos galima pritvirtinti toje pastato vietoje, kuri būtų priimtina ne tik kregždėms, bet teršimu nepatogumų nesudarytų ir namo gyventojams. Taip pat pasitaiko atvejų, kai silpnai sulipdyti kregždžių lizdeliai nukrenta, todėl pritvirtinti keramikiniai lizdai padeda geriau pasirūpinti kregždžių jaunikliais. Svarbu atsižvelgti, kad visos minėtos priemonės yra draudžiamos, jei kregždės jau spėjo pasirinkti jūsų namus perėjimui ir jauniklių auginimui. Tokiu atveju, skatiname leisti kregždėms praleisti sezoną jų pasirinktoje vietoje ir ramiai užauginti jauniklius. Siekiant išvengti kregždžių ekskrementų, po lizdu rekomenduojama pritvirtinti dėžutę ar medinę lentelę, kurią būtų galima nuimti ir išvalyti rudens pradžioje, kai kregždės su jaunikliais palieka lizdus.

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. RICHARD SOWRY/KRUGER NATIONAL PARKRICHARD SOWRY/KRUGER NATIONAL PARKRICHARD SOWRY/KRUGER NATIONAL PARK Pasaulyje siaučiant Covid-19 pandemijai, sulėtėjusį gyvenimo tempą ir ramybę jaučia visi, net ir gyvūnai. Pietų Afrikos Respublikoje esančiame Kriugerio nacionaliniame parke liūtai, dingus minioms turistų, mėgaujasi ramybe. Parko prižiūrėtojas Ričardas Sovry (Richard Sowri) per vieną iš savo kasdienių patruliavimų užfiksavo didelę liūtų šeimą. Jos nariai nerūpestingai gulėjo ant asfaltuoto kelio, kuriuo paprastai važinėja automobiliai, pilni turistų. Šiuo metu Kriugerio parkas yra uždarytas, kaip ir visi kiti dėl visur siaučiančio koronaviruso. Didžiąsias kates parko prižiūrėtojai dažniausiai mato tik naktį, kai asfaltas yra vis dar įkaitęs nuo saulės kaitros – taip jos nevengia pasišildyti vėsiomis naktimis.  Kaip buvo padarytos nuotraukos? Būdamas prižiūrėtoju didžiausiame nacionaliniame parke Pietų Afrikos Respublikoje, kuris yra vienas didžiausių visoje Afrikoje, Sovry atlieka būtinąją tarnybą, kurios metu patruliuoja po rezervatą, viską tikrindamas ir saugodamas gyvūnus nuo brakonierių.   Važiuodamas link Orpeno poilsio stovyklos, jis jau iš tolo pastebėjo liūtus kelyje ir palengva prisiartino prie jų 5 metrų atstumu.  Kai jis fotografavo savo mobiliuoju telefonu, liūtai neatrodė susierzinę, dauguma jų, kaip matyti nuotraukose, miegojo. „Liūtai yra įpratę matyti žmones automobiliuose“, – aiškino Sovry. – Visi gyvūnai  labiau  bijo žmonių, vaikščiojančių pėsčiomis, todėl jei būčiau ėjęs, jie niekada nebūtų leidę man prisiartinti taip arti jų.“  Vyriausiai šios liūtų šeimos patelei yra 14 metų, o tai yra gana daug kaip liūtei, tad jie jau yra matę daug ir pripratę matyti žmones. Labiausiai parko prižiūrėtojai nenori, kad liūtai imtų galvoti, jog keliai yra saugi vieta vien tik dėl to, kad dabar taip ramu.  Kaip koronavirusas veikia parko gyvenimą? Šiuo metu, kai lankytojų nėra, liūtai ir laukiniai šunys vis dažniau pastebimi golfo aikštynuose, tačiau Savory nemano, kad ateityje gyvūnų elgesys kažkaip ypatingai keisis. „Kriugerio nacionalinis parkas yra laukinių gyvūnų gyvenamoji vieta“, – sako jis. – Gyvūnai buvo laukiniai, tokie jie ir išliks.“ Jis džiaugiasi galėdamas pasidalinti šiomis unikaliomis nuotraukomis su  gyvūnų mylėtojais visame pasaulyje, kurie dėl karantino negali šiuo metu apsilankyti parke. „Tai sunkus metas visiems mums ir šių nuotraukų tikslas buvo suteikti žmonėms džiaugsmo“, – pasakoja Savory. Iki šiol Pietų Afrikos Respublikoje mirė 34 žmonės nuo „Covid-19“ ir užregistruoti 2 506 užsikrėtimo atvejai, todėl tai yra labiausiai paveikta Afrikos šalis. Karantinas čia buvo pratęstas dar dvi savaites. „Visi supranta karantino svarbą, o parko prižiūrėtojai turi atlikti savo darbą“, – sako parko atstovas žiniasklaidai Isakas Phala (Isaacas Phaala). „Viso parko infrastruktūros priežiūra reikalauja nemažai laiko, kad vėl atsidarius galėtume sutikti lankytojus ir suteikti jiems nepakartojamų įspūdžių. Kalbėdamas apie liūtus jis priduria: „Paprastai dėl didelio lankytojų srauto jie slepiasi krūmuose ir žolėje, bet, panašu, kad dabar jie mėgaujasi tyla ir ramybe be mūsų.“  Šaltinis:https://www.bbc.co.uk/news/world-africa-52314282

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Šį kartą VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gavo pranešimą dėl arklio pančiojimo Pasvalio rajone. Situacija išskirtinė tuo, kad buvo akivaizdžiai matomas itin agresyvus pančiojimas, kuomet arklys negali nei kiek judėti. Dėl šio atvejo dokumentai pateikti VMVT Pasvalio skyriui ir, dėkojame jiems už operatyvumą, patikrinimas buvo greitai atliktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad arklys, nors yra gero įmitimo, turi pasą ir yra registruotas duomenų bazėje, ganykloje yra rišamas už kojos, supančiotas, judėti gali tik šokčiodamas. Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2012 m. spalio 3 d. Nr.XI-2271 nustatyti pažeidimai: 4 straipsnio 15 p. reikalavimas: Gyvūnų laikymas neatitinka jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos poreikių. Supančiotas arklys negali laisvai judėti, judesiai suvaržyti, apsunkintas poilsis. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m.rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690„Dėl Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“12. punktas Ūkinių gyvūnų judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jų rūšį, nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, neturi būti varžoma taip, kad jie būtų be reikalo kankinami arba žalojami. Jei ūkinis gyvūnas yra pririštas arba laikomas laikymo įrangoje, kurioje yra ribojama jo judėjimo laisvė, jam, atsižvelgiant į jo rūšį, nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, turi būti suteikta tiek vietos, kad būtų patenkinami jo fiziologiniai ir etologiniai poreikiai. Nurodyta arklį atpančioti ir dėl akte nurodyto teisės akto pažeidimo nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo atvykti į VMVT. Anksčiau organizacija jau dirbo su keliais pančiojimo atvejais ir visi jie buvo vertinami skirtingai - vieni VMVT padaliniai pančius įpareigojo nuimti ir skyrė nuobaudas, kiti tame nematė jokių pažeidimų. Todėl lygiagrečiai tokių atvejų sprendimo, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kartu su "Žirgų globos asociacija" dirba ties visiško pančiojimo draudimo bei arklinių šeimos gyvūnų laikymo reikalavimų atsiradimo, kurie Lietuvoje šiuo metu neegzistuoja. Po karantino įvyks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos,  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos veterinarijos akademijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio rūmų, VšĮ ,,Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir Žirgų globos asociacijos  atstovų susitikimas dėl darbo grupės sudarymo. Galimybę dirbti su šiuo ir panašiais atvejais turime patikimos platformos aukok.lt ir joje aukojančių žmonių dėka. Prie mūsų projekto galite prisidėti čia: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @jblesly Šalyse, kuriose atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojama įstatymų, paprastai priimtina nubausti ne tik nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir tuos, kurie apie tokius jo planus žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Tačiau ar tokie įstatymai galioja ir yra tinkamai taikomi Lietuvoje, ypatingai, jei tai liečia ne žmones, o gyvūnus? Mes irgi turime aiškią įstatyminę nuostatą, jog gyvūno laikytojo ar savininko sutikimas atlikti žiaurius veiksmus su jo gyvūnu yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir asmuo yra už tai baudžiamas. Tačiau ar leidus giminaičiui stebėtinai žiauriai, kirviu iki nugaišimo uždaužyti savo šunį, liksi nenubaustas?  Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog Telšių rajone, Žarėnų miestelyje, 67-erių metų vyriškis, atėjęs į svečius pas giminaitį, kirviu užmušė prie grandinės pririštą vilkšunį, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kartu su advokatų profesine bendrija „Constat“ (toliau – „Constat“) kreipėsi į atsakingas institucijas, siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti ne tik egzekuciją įvykdžiusį asmenį, bet ir gyvūno šeimininką, kuris žinojo apie savo giminaičio veiksmus, tačiau nieko nedarė, kad jie neįvyktų.  „Dar vakar prie šios grandinės pririštas savo šuniškas dienas leido daugiau nei 15 metų vilkšunis Reksas. Trečiadienį šioje vietoje dar likusios vakarykštės egzekucijos žymės – kraujo klanas ir šuns krauju aptaškyta siena. Šuns šeimininkas rodo vietą, kur giminaitis užkasė nugalabytą šunį”, -rašoma spaudoje pasirodžiusiame straipsnyje. Jame taip pat nurodoma, jog pats šuns savininkas numatė egzekuciją įvykdžiusio asmens tikslus ir jiems nesipriešino: „Nereiks maisto pirkti, brangs. Sako, aš jį pribaigsiu, sakau, aš nežiūrėsiu, sėdau ant dviračio ir išvažiavau". Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str., Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., kuriame nurodyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais laikoma gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti šios dalies 1-22 punktuose nurodytuose veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas, turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šuns savininko ar laikytojo veiksmų - sutikimo atlikti žiaurų elgesį su gyvūnu. Iš informacijos žiniasklaidoje buvo galima suprasti, jog Reksą auginęs asmuo turi dar vieną gyvūną, vardu Pumpurėlis. Galime tik numanyti, jog tikėtina,  kad šis asmuo paprašys giminaičio kirviu užkapoti dar vieną augintinį. Todėl GGI, kartu su „Constat“, prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šuns savininko/laikytojo veikos taip pat nurodė būtinybę konfiskuoti egzekuciją įvykdžiusio asmens augintinį ir perduoti jį asociacijai „Telšių uodegėlė“.  Deja, šie argumentai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriui nepasirodė pakankami  - atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mirtinai uždaužyto šuns šeimininko kaltės įrodymo, o vienu iš tokio sprendimo argumentų nurodomas faktas, jog neįvardytas gyvūno savininkas  ir egzekucijos vykdytojas susitaikė. Šis sprendimas dar kartą parodė, jog Lietuvoje nėra tinkamai taikoma įstatymo nuostata, kuri aiškiai sako,jog gyvūno laikytojo ar savininko sutikimas atlikti žiaurius veiksmus su jo gyvūnu yra laikoma žiauriu elgesiu su jais ir asmuo už tai yra baudžiamas. Todėl toks sprendimas apskųstas Telšių apylinkės prokuratūrai, reikalaujant Rekso laikytoją  patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl sutikimo atlikti žiaurų elgesį su gyvūnu, o taip pat konfiskuoti kitą jo augintinį – šunį Pumpurėlį. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrą sureagavo į GGI skundą - gegužės 11 d. gautas nutarimas panaikinti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, o Telšių apskrities VPK įpareigotas atlikti aplinkybių patikslinimą ir priimti naują procesinį sprendimą. „Vis dar stebimės teisėsaugos abejingumu sprendžiant tokias situacijas – iš karto buvo aišku, jog už egzekucijos šuniui įvykdymą atsakingas ne tik ją vykdęs asmuo, bet ir jo laikytojas, kurisir buvo realus gyvūno šeimininkas, bei apie tokius savo giminaičio veiksmus žinojo. Labai nustebome gavę atsakymą, jog gyvūno savininkas, neįvardytas asmuo, yra pripažintas nukentėjusiuoju ir susitaikė su kaltinamuoju, todėl gyvūno žudikas apskritai nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau žiniasklaidoje yra išsakyta aiški savininko pozicija, kuris prisipažįsta, kad gyvūnas 15 metų buvo pririštas prie būdas ir kad jis sutiko, jog giminaitis jo gyvūną užmuštų. Kur šio asmens atsakomybė? Taip pat, esant tokiai situacijai svarbu suprasti, jog gyvūną užmušusio asmens laikomam augintiniui, šuniui Pumpurėliui, irgi  gresia panašus likimas. Svarbu, jog jis būtų kuo skubiau konfiskuotas ir saugus. Tikimės, kad įvykio aplinkybės bus patikslintos, o užmušto šuns šeimininkas neišsisuks nuo baudžiamosios atsakomybės“, teigė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė.  Atsižvelgdama į esamą situaciją bei nuolat iškylančius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, GGI inicijuoja projektą, kuriuo bus siekiama įteisinti draudimą turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų.  Už teisinę pagalbą dėkojame advokatų profesinei bendrijai „Constat“ www.constat.lt 

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @fikrirasyid Žmonės, pasirinkę atjautos kelią visoms gyvoms būtybėms, susiduria su būtinybe atsakingai rinktis maisto produktus, ieškoti alternatyvų įvairioms neetiškoms praktikoms. Tiesa, kartais gyvūnų išnaudojimas nėra akivaizdus. Surinkome dešimties punktų sąrašą, kuriame atskleidžiama, kaip iš pažiūros nekalti ingredientai, kasdieniai daiktai ir veiklos gali prisidėti prie išnaudojimo... ir kaip pasiekti priešingą rezultatą. Palmių aliejus Palmių aliejus – labai plačiai naudojamas ingredientas tiek maisto, tiek grožio pramonėje. Jis dedamas į varškės sūrelius ir sausainius, šampūnus ir kremus. Visgi, dažnai išgirstami ir kompanijų sprendimai atsisakyti šio aliejaus. Kodėl? Palmių aliejaus populiarumas ir yra jo problema. Dėl augančio poreikio iškertama vis daugiau atogrąžų miškų ir be namų lieka miško gyventojai – čiabuviai bei orangutanai (orang – žmogus, hutan – miškas). Ką daryti? Pirkti produktus, pažymėtus „palm oil free“ („be palmių aliejaus“), rinktis kitus aliejus maisto ar kosmetikos gamybai. Sultys Parduotuvėse parduodamos sultys dažniausiai turi ne tokį jau ir trumpą ingredientų sąrašą. Pridėtiniai vitaminai, gauti iš žuvų, lanolinas, iš avies vilnos, dažiklis karminas, iš vabalų – tai tik keli galimi priedai prie apelsinų ar morkų. Ką daryti? Sveikiausia yra spausti sultis pačiam arba pirkti pažymėtas „vegan“ ženkliuku. Žvakės Žvakė – prekė, kurią kaip neveganišką, dažniausiai atpažįsta net pradedantieji, turi kelis vaško variantus. Bičių vaškas yra vienas retesnių – prekybos centruose esančios pigios žvakutės dažniausiai yra iš parafino. Nors pastarasis veganiškas, į žvakę gali būti įmaišyta stearino rūgšties (dažniausiai gyvūninės kilmės ingrediento). Ką daryti? Smagiausias (ir brangiausias) variantas – įvairiausių formų, spalvų ir kvapų „vegan“ ženkliuku pažymėtos rankų darbo žvakės. Arba tiesiog sojų vaško žvakutės. Tatuiruotės Paprastai tatuiruotės turi kokią nors reikšmę. Tikriausiai ne vienam gyvūnų mylėtojui buvo kilusi mintis įamžinti savo pažiūras ant kūno. Tačiau ar madingoji „v“ raidelė ant riešo turi prasmę, jei yra atlikta... gyvūninės kilmės rašalu? Ką daryti? Susitarti, kad priemonės ir rašalas būtų veganiški. Kitu atveju gali pakliūti neaugalinis glicerinas, kaulų suodžiai, želatina, lanolinas (iš avies vilnos). Verta turėti omenyje, kad šie ingredientai gali būti ne tik rašale, bet ir naudojamame specialiame popieriuje ir kitose priemonėse. Veganiška alternatyva jiems yra. Kita vertus, tik dabar sužinojus šį faktą, nereikia graužtis dėl to, kas jau padaryta, o verčiau žiūrėti, ką galima pakeisti ateityje. Alkoholis Želatina, pienas, medus, žuvų klijai, kiaušinių baltymai – tai tik dalis ingredientų, darančių alkoholinį gėrimą neveganišku. Deja, sudėtyje surašytų jų dažniausiai neišvysi, mat jie naudojami distiliavimo proceso metu. Dėl to, norintys įsitikinti, kad jų alus ar vynas yra veganiški (tokių tikrai yra), turėtų pasitikrinti internete ar užklausti pačios firmos. Ką daryti? Pasidomėti, ar mėgstamas gėrimas veganiškas. Vis daugiau žinomų firmų siūlo bent po keletą produktų be gyvūninės kilmės sudėtinių dalių. Plastikiniai maišai Pasaulis jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl plastiko. Prekybos centrų maišelius į daugkartinius medžiaginius krepšius pakeitę žmonės turėtų žinoti, kad verta apmąstyti ir ekologišką bei veganišką įprastų šiukšlių maišų alternatyvą, mat pastarųjų sudėtyje yra cheminės medžiagos, gaunamos iš gyvūninės kilmės riebalų. Ką daryti? Rinktis ekologiškus ir veganiškus maišus (pvz. iš kukurūzų krakmolo), kai yra galimybė – daugkartinius medžiaginius ir pan. Kosmetika Šampūnai, kondicionieriai, plaukų kaukės, nagų lakai, kvepalai, lūpdažiai, pudros, dirbtinės blakstienos – šios ir kitos grožio priemonės gali būti bandytos ant gyvūnų (tokių bandymų pasekmė – gyvūno mirtis) arba turėti jų kūno dalių sudėtyje. Ką daryti? Yra trys būdai. Pirmasis – tose pačiose prekybos vietose, kur ir visada, ieškoti „vegan“ ir „cruelty free“ ženkliukais pažymėtos kosmetikos. Antras – gamintis pačiam. Kartais net nereikia gaminti, užtenka įsigyti vienintelį reikiamą ingredientą – pavyzdžiui, kakavos sviesto gabalėlį. Jis puikiai tarnaus vietoj vazelino ar lūpų balzamo. Neturite laiko ar noro užsiimti kūryba? Remkite smulkiuosius verslus pirkdami natūralią rankų darbo kosmetiką. Tamponai, įklotai, prezervatyvai, lubrikantai Intymios higienos produktai yra bandomi su gyvūnais, ir gana žiauriais būdais. Prezervatyvai sudėtyje kartais turi kazeino (iš pieno), lubrikantai – pieno fermentų. Nenorintys remti neetiškos pramonės gali rinktis „cruelty free“ ženklu pažymėtas priemones, kurios taip pat paprastai būna natūralesnės sudėties. Ką daryti? Rinktis „cruelty free“ („nebandytus su gyvūnais“) įklotus ar tamponus. Taip pat galima atkreipti dėmesį į „plastic free“ (be plastiko) ir „organic“ (ekologiškus). Yra ne viena firma, prekiaujanti išskirtinai veganiškais prezervatyvais ir lubrikantais. Meno priemonės Teptukai iš gyvulių šerių, juodi dažai iš kaulų, sepijos rašalas – sąmoningi tapytojai bei kiti menininkai nustebtų sužinoję, kiek daug piešimo, dažymo priemonių turi neveganiškų ingredientų. Ką daryti? Teptukų, dažų, drobių ir aliejų pasaulyje taip pat yra veganiškos alternatyvos. „Netikras“ kailis Kalbant apie kailį, etiškiausiai, ko gero, elgiasi tie, kurie nenešioja ir nenaudoja jokio – nei tikro, nei dirbtinio. Vieni aktyvistai teigia, jog net netikro kailio kaip drabužio vaizdavimas pasąmoningai siunčia netinkamą signalą. Tuo metu atlikti tyrimai rodo, kad netikras kailis kartais ne toks jau ir netikras – kartais kaip tokį bandoma prakišti nudirtą nuo šunų ar kačių. Internete galima rasti patarimų, kaip liečiant, praskiriant šerius ar padegant nedidelį kuokštelį galima atskirti tikrą nuo netikro, bet parduotuvėje tai padaryti gali būti keblu. Ką daryti? Nepirkti nei tikro kailio, nei jo imitacijų. Tik taip užtikrintai galima išvengti žalos. Neveganiškas būna ir tualetinis popierius (lapeliai suklijuoti želatinos turinčiais klijais), ir pinigai (penkių ir dešimties svarų sterlingų banknotai turi taukų sudėtyje), ir baldai (neveganiški klijai, šilko, vilnos detalės) – sąrašą galima tęsti ir tęsti. Vis dėlto, nerimauti nėra ko. Viso pasaulio nepakeisi – todėl pakeisk tik tai, ką gali. Švieskis, mokykis, tobulėk, ieškok išeičių ir, padaręs viską, kas tavo galioje, vakare ramiai eik miegoti. Šaltiniai: https://ethicalhour.co.uk/whats-the-problem-with-palm-oil/ https://www.thehealthy.com/nutrition/is-orange-juice-vegan/ https://www.peta.org/about-peta/faq/do-candles-contain-animal-derived-ingredients-and-if-so-are-there-alternatives/ https://www.independent.co.uk/life-style/tattoo-vegan-ink-cruelty-free-animals-how-to-tell-a8603741.html https://www.healthline.com/nutrition/is-alcohol-vegan https://myplasticfreelife.com/2010/08/is-there-animal-fat-in-your-plastic-bag/ http://www.bitesizevegan.org/bite-size-vegan-nuggets/qa/are-tampons-vegan-are-they-safe/ https://www.telegraph.co.uk/news/2020/01/03/vegans-could-legally-fight-unethical-banknotes-following-landmark/ https://www.huffingtonpost.ca/get-leashed-magazine/faux-fur

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino GGI siųstą medžiagą bylose, kuriose nepavyko pasiekti teisingumo būtent dėl Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) nenoro prisidėti. Analizėje rasite daugybę mūsų atvejų, kai kreipėmės pagalbos į VMVT, bet gyvūnų pažeidėjai liko nenubausti arba buvo baudžiami skirtingai. Labai džiaugiamės ir tikimės, kad, atsižvelgus į mūsų formuotą praktiką, VMVT imsis veiksmų ir tobulins teisinį reglamentavimą. Sutrumpintos išvados, susijusios su mūsų veikla:❗️VMVT taiko skirtingą patraukimo atsakomybėn praktiką už identiškus pažeidimus;❗️Neefektyvus patraukimo atsakomybėn už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus mechanizmas;❗️Veiklos įregistravimo sustabdymas ar panaikinimas netaikomas net nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais.   Taip pat išskirsime porą mūsų itin labai svarbių pasiūlymų:- "Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į neefektyvų patraukimo atsakomybėn už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus mechanizmą. Už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus paprastai surašomi administraciniai nurodymai ir skiriama pusė minimalios baudos, tai yra 15 eurų. Tad galima bauda dažniausiai bus mažesnė nei tikėtinos išlaidos gyvūnų gerovei gerinti, juolab neretai skiriami tik įspėjimai".- "Savivaldybių administracijoms taip pat siūlytina: 5.2.15. Tobulinti Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles (jų priedus), gyvūnui augintiniui skiriamo minimalaus ploto normas susieti su objektyviai pamatuojamais ir įvertinamais parametrais (matmenimis)". Nuoroda į pilną analizę: https://bit.ly/3cn5RJN Nuoroda į STT Facebook įrašą šia tema: https://www.facebook.com/LRSTT/photos/a.402653209789721/2874431632611854/?type=3&theater Dėkojame @aukok.lt platformai ir visiems per ją aukojantiems žmonėms, kad turime galimybę dirbti su žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejais. Norintys prisidėti tai padaryti galite čia: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais

https://www.youtube.com/watch?v=Z11Gui2OpuM

„Jis pasitiki savo šeimos nariais visu šimtu procentų ir gina mus nuo visų priešų, kartais net ir įsivaizduojamų.“ Neriukas, taip mes jį vadiname, į mūsų namus atkeliavo dar visai mažuliukas, būdamas tik mėnesio amžiaus. Mano ir Neriuko draugystė prasidėjo 2019 metų gegužės 1 dieną. Dieną prieš tai internete pastebėjau skelbimą moters, kuri laikinai buvo priglaudusi 5 šuniukus ir ieškojo jiems namų. Visą dieną negalėjau išmesti iš galvos minties apie mažylius ir vakare po ilgų diskusijų su tėvais (nuo pat pradžių mano tėtis visai pritarė dar vieno šeimos nario įsigijimui, nes namuose jau gyveno 5 šuniukai) parašiau moteriai, kuri buvo juos priglaudusi.  Ji papasakojo istoriją, jog mažyliai gimė vieno vyriškio sodyboje, kuris, deja, bet neturėjo galimybių mažaisiais tinkamai pasirūpinti, ir taip jie pateko į šios be galo geros moters globą. Iš ryto susitarėme susitikti ir susipažinti su mažaisiais. Keista, bet važiuojant į Kazlų Rūdą, kur buvo šuniukai, važiavau su mintimi, jog noriu būtent mergytės. Nuvažiavus ten viskas pasikeitė. Tada pirmąkart susipažinau su Nero. Jau po kelių minučių pažinties supratau, kad namo su manimi važiuos būtent Jis. Tai buvo abipusė meilė iš pirmo žvilgsnio.  Grįžus namo kartu su mažuoju juoduliu gyvenimas labai pasikeitė. Pirma, pasikeitė miegojimo vieta. Čiužinys nuo lovos keliavo ant grindų, kur ateinančius 3 mėnesius mes miegojome. Antra, keitėsi ir miegojimo ritmas. Kiekvieną dieną apie ketvirtą-penktą valandą ryto Neriukas mane prižadindavo prašydamas valgyti, o tuomet sotus ir laimingas užmigdavo dar geroms porai valandų iki žadintuvo, kuris primindavo apie tą dieną būsimas paskaitas. Ir, žinoma, kas rytą rasdavau paliktų dovanų – visame kambaryje pilna mažų balučių. Neriukui augant balučių skaičius mažėjo, primygtinai pavalgyti paryčiais reikėdavo vis mažiau, o čiužinys sugrįžo į savo vietą. Neriuko vardą sugalvoti nebuvo labai sunku. Jis visas juodas, išskyrus baltą krūtinę ir dar kelis baltus plaukučius ant galinių kojyčių. Būtent todėl išrinkome vardą Nero – itališkai tai reiškia juodas. Nors Nero mes vadiname jį labai retai. Dažniausiai – Neriukas, Nerijus, Neri. Geriausi Nerio draugai – katinas, su kuriuo jis gali žaisti ištisas valandas, ir jo ,,mamytė“ Rudė. Rudė – dar vienas mūsų šuniukas. Nerį ji saugo kaip savo vaiką, niekam neleidžia jo nuskriausti ir kartu baigia nusiaubti visus namus. Didžiausia Nerio padaryta išdaiga namuose, kuri man žada kainuoti visą mano pirmąją rezidentės algą – sugraužtas fotelis. Ant sofos visada galima rasti pilna Nerio atsineštų daiktų, suplėšytų popierių ir sugraužtų medžio pagaliukų, kuriuos jis su didele meile kaskart atsineša namo. Vos spėji viską sutvarkyti, nepraeina nei penkios minutės, kai ant sofos vėl tas pats Neriuko padarytos tvarkos vaizdas. Neriukas labai mėgsta eiti maudytis ir visai nebijo vandens, tad šiltuoju metų laiku sunkiai sulaikysi jį nuo maudynių. Taip pat jis be galo pavydus, pribėgus kitam šuniukui jis iš karto visus nustumia į šoną ir glaudžiasi prie šono daugiau nieko neprileisdamas. Miegoti labai mėgsta palindęs po antklode ir prisispaudęs šalia, ypač, jei naktys būna vėsios. Taip pat Neriukas yra geriausias žadintuvas – kas rytą apie 8-9 valandą sulaukiu bučkio į žandą su prašymu eiti pasivaikščioti. Kiekvieną dieną man grįžus namo, po ilgo apsikabinimo Neris patikrina mano rankinuką žinodamas, jog ten jo laukia mėgstamiausi skanėstai. Neriuko charakteris yra nuostabus. Jo meilė žmogui yra begalinė. Jis pasitiki savo šeimos nariais visu šimtu procentų ir gina mus nuo visų priešų, kartais net ir įsivaizduojamų. Jis geriausias mano draugas. Tas vakaras, kai nusprendžiau parašyti moteriai, priglaudusiai šuniukus, ir kitos dienos rytas, kai pasiėmėme Neriuką namo, yra pats geriausias mano gyvenime priimtas sprendimas. Neris didžiausia mano meilė ir džiaugsmas. Fotografas Lukas Jurgis Bižys

Informacija paruošta Eglės Biskytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @rstone_design Šiais laikais daug kalbama apie žmonių psichologinę būklę. Daugėja informacijos apie įvairius šių, kartais sunkiai pastebimų, ligų (depresija, nerimas  ir t.t.) atpažinimo ir gydymo būdus, kurie  palengvina žmonių savijautą. Tačiau reikia nepamiršti, jog su šiomis problemomis susiduria ne tik žmonės. Depresija bei liūdesys gali kankinti ir mūsų taip mylimus augintinius. Visgi net progresuojant visuomenei, atsiranda tokių, kurie yra linkę nesutikti su šia, moksliniais tyrimais pagrįsta tiesa. Neretai pasigirsta komentarų, kad gyvūnai ne žmonės ir tokių problemų turėti negali. „Juk čia tik šuo, – dažnai sakoma. – Jie nuo senų senovės buvo rišami prie būdos. Čia šuns vieta.“ Tačiau pravartu prisiminti, kad ne taip jau seniai su panašiu skepticizmu buvo žiūrima ir į žmonių psichologinę sveikatą. Pasak populiaraus britų laikraščio „The Independent“, vis gausėjantys tyrimai rodo, kad augintiniai, o ypač šunys, gali padėti psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms. Ekspertų teigimu naminio gyvūno laikymas gali pakelti nuotaiką, mažinti nerimą ir net silpninti depresijos požymius. Tačiau šie, mums dažnai į pagalbą skubantys, padarėliai gali ir patys patirti panašius negalavimus. Naminių gyvūnų depresijos požymiai yra panašūs į žmonių. Sumažėjęs arba visai dingęs aktyvumas, pasikeitę valgymo bei miego įpročiai, nenoras imtis veiklų, kurios ankščiau jiems kėlė džiaugsmą (pasivaikščiojimai lauke, mylimiausi žaislai ir kt.).  Šunims būdingi depresijos požymiai: Perdėtas bailumas ir slapstymasis. Jei šuo, visada buvęs aktyvus ir bendraujantis, staiga pradėjo slapstytis, vengti kontakto su žmogumi – tai indikuoja, kad kažkas yra ne taip. Gyvūnas gali būti sužeistas fiziškai arba emociškai. Perdėtas laižymasis. Šunys mėgsta laižyti, vieni tai daro daugiau, kiti mažiau, tačiau, jei augintinis nei iš šio, nei iš to pradėjo nuolat laižyti ar kramtyti savo letenėlės, tai gali reikšti, kad jis jaučiasi prislėgtas. Katėms būdingi depresijos požymiai: Agresija arba baimė. Padidėjusi katės agresija ar bailumas turėtų atkreipti šeimininko dėmesį. Jei katė staiga pradėjo daugiau draskytis ar kandžiotis – tai parodo, kad ji nesijaučia gerai. Prislėgtos katės taip pat gali pradėti dažniau draskyti įvairius baldus ar savo draskykles, taip besistengdamos sumažinti patiriamą stresą. Perdėtas prieraišumas arba slapstymasis. Dažnai prislėgtas augintinis gali tapti itin prieraišus. Jei katė netikėtai tampa itin reikli arba atvirkščiai – pradėjo slapstytis, vengti kontakto – tai gali signalizuoti, kad gyvūnas patiria depresiją.  Prasta kailio priežiūra. Katės nuolat teikia išskirtinį dėmesį savo kailio priežiūrai. Pastebėta, kad depresijos kamuojamos katės nustoja skirti laiko savo kailiuko valymui.  Šlapinimasis. Depresiją ar neigiamas emocijas patiriančios katės gali pradėti šlapintis tam neskirtose vietose: savo guolyje, ant šeimininko avalynės bei rūbų, veterinarijos įstaigoje ir kt. Faktoriai darantys neigiamą įtaką gyvūnų psichinei savijautai Kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams, nerimą gali sukelti daugelis įvairių faktorių. Neigiamus jausmus gali paskatinti ne tik dideli gyvenimo pokyčiai, tokie kaip sunki liga, prarastas šeimininkas, gimęs kūdikis ar į šeimą priimtas naujas augintinis, tačiau ir tam tikri pakitimai dienotvarkėje. Pavyzdžiui, jei augdamas gyvūnėlis kiekvieną dieną leido su savo šeimininku namuose ir staiga jo šeimos narys pradėjo dirbti arba, dar blogiau, mirė. Liūdesį augintiniui gali sukelti net bloga šeimininko nuotaika, ypač jautriai į žmogaus nuotaikų kaitas reaguoja šunys. Jie yra itin prieraišūs ir atsidavę gyvūnai, kuriems šeimininkas yra svarbesnis net už juos pačius, todėl šie gyvūnai yra linkę greitai perimti žmogaus emocijas. Kaip padėti? Mes visi be galo mylime savo augintinius, tad pastebėję depresijos (liūdesys, pakitęs elgesys ir kt.) simptomus norime kuo greičiau jiems padėti. Taigi kaip padėti prislėgtam gyvūnui?  Daugumai šunų atsigauti po depresijos gali prireikti nuo kelių dienų iki mėnesių. Svarbiausia ką šeimininkas gali padaryti – tai įtraukti juos į mėgstamą ir aktyvią veiklą bei apdovanoti už gerą nuotaiką. „Jei vienintelis dalykas, kuris pradžiugina Jūsų mylimą augintinį yra pasivažinėjimas automobiliu – bent šiek tiek su juo pasivažinėkite, o išvydę džiugesį jo akyse, apdovanokite“, – teigia veterinarijos gydytoja dr. Bonnie V. Beaver. Itin svarbu neskatinti neigiamo gyvūno elgesio. Jei augintinis guli prislėgtas ir liūdnas, manydami, kad darome gerą darbą mes galime jį apipilti skanėstais ar mėgstamais žaislais. Visgi to daryti negalima, nes šuniui tai asocijuosis su apdovanojimu už liūdesį. Kaip ir šunims, taip ir katėms gydymo laikotarpiu reikia skirti nemažai dėmesio. Kovoje su katės depresija būtina protinė stimuliacija. Svarbu užimti augintinį fiziškai ir psichiškai aktyvia veikla, tokia kaip medžioklės imitacija (žaisliuko gaudymas). Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad augintinis visuomet turėtų kur draskyti nagus. Teritorijos žymėjimas katei padeda jaustis saugiau ir tuo pačiu ramiau.  Nors augintinio depresiją paskatinti gali naujo gyvūno priėmimas į šeimą, tačiau būtent šis žingsnis, gali ir padėti jį išgydyti. Jei augintinis dienas leidžia paliktas vienas namuose, arba neseniai prarado savo pūkuotą draugą, jį gali užklupti liūdesys. Naujas gyvūnėlis padės pakelti nuotaiką ir grąžinti gyvenimo džiaugsmą. Visgi šį žingsnį reikėtų žengti tik gerai apgalvojus, nes naujas augintinis šeimoje yra didelė atsakomybė, į kurią nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Jei įvairūs užsiėmimai bei aktyviai leidžiamas laikas gyvūnui nepadeda atsigauti, į darbą reikėtų pasitelkti veterinarus ir medikamentinį gydymą. Tačiau labai svarbu suprasti, kad medikamentai turėtų būti paskutinis pasirinkimas, kai natūralūs metodai neduoda visiškai jokių rezultatų. „Svarbu, kad žmonės spręstų problemą, kol ji dar nėra tokia sudėtinga, – teigia Amerikos veterinarijos bihevioristų koledžo daktarė Karen Sueda. – Kai pacientai patenka pas mane, jie jau būna itin prastos būklės. Tačiau daugumą atvejų galima sėkmingai išgydyti laiku atkreipus dėmesį į augintinio elgesio pokyčius ir ėmusis tam tikrų priemonių.“ Šaltiniai:https://pets.webmd.com/dogs/features/depression-in-dogshttps://www.thesprucepets.com/do-dogs-get-depression-1112512https://www.thesprucepets.com/is-your-cat-sad-553922