Naujienos

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. „Didžiausia motyvacija ir visa atperkantis rezultatas, kuriuo galima džiaugtis kiekvieną dieną yra matyti, kai šeimininkas ir šuo turi stiprų, pasitikėjimu ir supratingumu paremtą ryšį, kai jie moka suderinti savo poreikius ir galimybes“, – teigia „Vilnis“ šunų sporto klubo vadovė ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja Rita Jakštaitė.   R. Jakštaitė sutiko papasakoti apie „Vilnis“ veiklą, Agility treniruotes, kurios kiekvienais metais tampa vis populiaresnės ir tai, kuo jos ir kasdieniai žaidimai su augintiniu yra naudingi abipusiam bendradarbiavimui.  Kaip atsirado „Vilnis“ šunų sporto klubas?  Įsigijusi augintinį, su juo norėjau praleisti laiką kuo aktyviau, kartu sportuoti. Susipažinome su keliais bendraminčiais, kuriems tai buvo įdomu, todėl pradėjome užsiimti Agility sportu, mokėmės kaip konstruoti kliūtis. O mokyklos idėja gimė susiduriant su situacijomis,  kai standartinės komandos nepadeda išspręsti šuns elgesio klausimų ir problemų. Ieškojau papildomos informacijos ir kaupiau žinias apie tai, kodėl šuo taip elgiasi, kaip jis reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir situacijas, kaip vertina aplink jį esančią aplinką. Savo žiniomis dalinausi su kitais, taip atsirado pirmieji mokiniai, o vėliau ir grupės.  Kas yra Agility sportas ir kuo jis naudingas šeimininkams ir augintiniams?  Agility – trasos, sudarytos iš įvairių kliūčių, kurias reikia įveikti  per kuo trumpesnį laiką teisėjo numatytu eiliškumu. Agility šeimininkams padeda suvokti, kad jie gali daug greičiau ir paprasčiau susikalbėti su augintiniu ne per žodines komandas, o kūno kalba, veiksmais ir gestais. Per treniruotes stiprinamas kontaktas su augintiniu, šuo išmoksta stebėti šeimininką, reaguoti į signalus. Agility ne tik iškrauna šunis ir šeimininkus fiziškai, bet tuo pačiu  lavina koordinaciją, pastabumą, reakcijos greitį ir gebėjimą strateguoti, nes bėgant reikia stebėti vienam kito veiksmus ir teisingu eiliškumu įveikti kliūčių trasą. Agility sportą gali išbandyti bet kokio dydžio sveiki šunys. Augintinio sveikata svarbi, nes Agility sportas reikalauja ištvermės, šuo gauna didelį fizinį krūvį šokinėdamas per barjerus ir staigiai keisdamas judėjimo kryptis. Išmokti įveikti nesudėtingus kliūčių ruožus, sudarytus iš barjerų ir maišų, galima išmokti per kelis užsiėmimus, o zonines kliūtis (buomas, piramidė, supynės) ir slalomą išmokti prireiks daugiau laiko. Šuo mokomas be pavadėlio, laisvas, todėl svarbi sąlyga – paklusnumas ir reakcija į šeimininko kvietimą. Augintinis turi neutraliai reaguoti į kitus šunis ir žmones, būti draugiškas.  Jei šeimininkas turi augintinio valdymo problemų, rekomenduojama pradėti nuo valdomumo užsiėmimų. Jei šuo moka pagrindines komandas, bet yra nekontroliuojamas ir neišauklėtas, jis sukurs daug nepatogumų tiek šeimininkui, tiek kitiems mokiniams bei šunims.  Mes mokome šeimininkus pastabėti ir suprasti šuns siunčiamus signalus ir savijautą įvairiose situacijose, sukurti abipusį pasitikėjimą ir ramybę, neutraliai reaguoti į kitus žmones, šunis, aplinkos dirgiklius, tokius kaip dviračiai, automobiliai. Padedame stiprinti tarpusavio ryšį, kad šuo norėtų būti su šeimininku, jiems kartu būtų smagu, o ne ieškotų pramogų aplinkoje.  Kodėl yra svarbūs ir ko gali išmokyti kasdieniai žaidimai su augintiniu? Dresavimas žaidimo forma yra efektyvus, nes palaiko šuns dėmesį ir susidomėjimą, sukuria norą bendradarbiauti. Šeimininko užduotis – pasivaikščiojimus praturtinti uostinėjimais, žaidimais, triukais, ir kita smagia bendra veikla. Per įtraukiančias, kontaktą stiprinančias veiklas ateina šuns paklusnumas. Kai šeimininkas žino ir patenkina augintinio poreikius, sumažėja šuns noras tyrinėti pasaulį bėgant nuo šeimininko ir savarankiškai ieškoti veiklų.   Be fiziologinių poreikių patenkinimo, aplinkos tyrinėjimas uostant ir žaidimai yra pagrindiniai pasivaikščiojimo tikslai. Jei šuo visada eina greta ir neturi galimybės uostyti, pažinti aplinką, žaisti ir daug judėti, t.y. nepatenkinami fiziniai ir protiniai šuns poreikiai, jis gali elgtis labai intensyviai, impulsyviai reaguoti į kitus šunis, žmones, judančius objektus.  Jei šuns prašote vykdyti tik varžančias komandas, o kitų įgūdžių jam trūksta, tai sukels daug nepatogumų tiek jums, tiek aplinkiniams. Todėl vienas iš svarbesnių mūsų mokyklos tikslų yra šeimininkams patogių ir aplinkiniams saugių įgūdžių formavimas, Siekiame, kad mūsų mokiniai su savo augintiniais lengvai ir patogiai įsilietų į gyvenimą mieste, būtų mėgstami šeimos ir kaimynų, o šuo šalia šeimininko jaustųsi saugus ir suprastas.

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Pilną naujienlaiškį žiūrėkite: ČIA

Š. m. rugpjūčio mėnesį gavome pranešimą apie Ramučiuose netinkamomis sąlygomis laikomą Haskių ir Labradoro veislės mišrūną. Didelis, jaunas ir gyvybingas šuo, kuriam reikalingas atitinkamas fizinis krūvis, buvo laikomas transportavimo narve. Ankštame narve šuo negalėjo pilnai atsistoti ir apsisukti. Prašydami atlikti patikrinimą, kreipėmės į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šuo jau perkeltas į tvarkingą voljerą. Tikime, kad kiekvienas gyvūnas turi teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau ne kiekvienas atvejis išsisprendžia taip papratai. Nelikite abejingi ir, pastebėję gyvūnų gerovės pažeidimus, kreipkitės į mus arba tiesiogiai į kompetentingas institucijas. https://youtu.be/QLtByFM70G4 Norėdami prisidėti prie žiauraus elgesio su gyvūnais situacijų sprendimų, tai padaryti galite čia: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais

VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" pateikė savo siūlymus dėl projekto, kurio siekiama įtvirtinti aiškius kriterijus, kurių turės būti laikomąsi VMVT inspektoriams atliekant gyvūnų augintinių gerovės ir laikymo sąlygų patikrinimus. Labai tikimės, kad į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta, kadangi pirminis projektas buvo ydingas, todėl prašome VMVT: pasidalinti siūloma galutine dokumento versija (pakoreguotą po visų susijusių ir suinteresuotų šalių pateiktų komentarų), prieš šio dokumento patvirtinimą bei paskelbimą, suteikiant galimybes jo galutinei peržiūrai ir galutiniam susiderinimui;pateikti informaciją ir paaiškinimus, jei tam tikriems mūsų teikiamiems pasiūlymams ar pastebėjimams nebus pritarta;informuoti mus, kada numatoma projekto parengimo pabaigos data. . O taip pat: prašome VMVT parengti analogišką projektą ir ūkinių gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygų patikrinimams;siūlome įpareigoti Savivaldybių administracijas vadovautis tiek dabar rengiamu gyvūnų augintinių priežiūros, gerovės užtikrinimo ir sveikatos būklės vertinimo kriterijų sąrašu, tiek analogišku ateityje siūlomu parengti sąrašu dėl ūkinių gyvūnų, kaip privalomu dokumentu, kai tokios patikros atliekamos šių savivaldybių teritorijose;siūlome į VMVT gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą įtraukti šiuo metu “Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse” esančius punktus:23.2. draudžiama laikyti:23.2.2. du nekastruotus tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių gyvūnus (šunis, kates). atkreipiame VMVT dėmesį, kad gyvūnus ne teismo tvarka gali konfiskuoti ir VMVT pareigūnai (LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 4 d. nurodyta, jog: “Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gyvūnai gali būti konfiskuojami”), tačiau praktikoje nėra konfiskavę gyvūno augintinio, todėl rengiant vertinimo kriterijų sąrašą būtina labai aiškiai numatyti ir tuos atvejus/kriterijus, kuriems esant VMVT iškart konfiskuos gyvūną. GGI siūlymai dėl gyvūnų augintinių gerovės sveikatos įvertinimo kriterijų projekto VMVTPapildomas raštas VMVT

Rugsėjo 30 d. teiksime VMVT pasiūlymus dėl gyvūnų augintinių priežiūros, gerovės užtikrinimo ir sveikatos būklės vertinimui aktualaus teisės akto projekto (trumpai tariant - špargalkės VMVT inspektoriams, ką tikrinti, atvykus dėl iškvietimo apie gyvūnų nepriežiūrą, įskaitant ir dauginimą, ir visus kitus atvejus).  KVIEČIAME pasisakyti, jei turite minčių, kokių dar žingsnių reiktų. Mes apsvarstysime jų reikalingumą ir, esant pagrindui, papildysime bei pagrįsime teisės aktais. Siųsti mintis galite beatrice@ggi.lt Dokumentas peržiūrai:Parsisiųsti

https://www.youtube.com/watch?v=UkXQT06yGlk

@jamie452 Mieli kolegos, mūsų žiniomis šiuo metu Lietuvoje vyksta daugybė ikiteisminių tyrimų bylose dėl žiaurios daugintojų veiklos. Tais atvejais, kai kaltinamieji aktai bus priimti, daugintojai gaus LR BK 310 str. nurodytą bausmę. Šios bylos yra rezonansinės, todėl „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siūlo, jog daugintojai finansiškai atsakytų už gyvūnų išlaikymą ir jiems laiku nesuteiktą veterinarinę pagalbą. Puikiai suprantame, kad prieglaudos visą savo laiką skiria gyvūnų gydymui ir priežiūrai, todėl neturi pakankamai laisvo laiko, tačiau šiuo atveju būtina susitelkti ir teikti civilinius ieškinius.  Baudžiamajame procese gyvūnų prieglaudos turėtų parašyti prašymą būti pripažintomis „civiliniais ieškovais“  ir nurodyti, jog teiks civilinį ieškinį. Mes galime jums pateikti tokio rašto ruošinį – jums tektų tik įrašyti savo rekvizitus, nurodyti, kiek išlaidų patyrėte iki šios dienos bei nurodyti savo įgaliotąjį atstovą. Vėliau, iki pirmojo teismo posėdžio, reikia pateikti civilinį ieškinį pridedant visus dokumentus, patvirtinančius prieglaudų patirtas finansines bei advokato išlaidas. Advokatas būtinas tam, kad parengtų kokybišką ir profesionalų civilinį ieškinį. Teismui patenkinus civilinį ieškinį, advokato bylinėjimosi išlaidos galimai bus atlygintos (jas pilnai arba dalinai padengti privalės kaltininkas). „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ bendradarbiauja su advokatų kontora „Constat“ (www.constat.lt), kurioje dirba teisininkė, turinti itin daug patirties bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Jos dėka „Constat“ kontora sutiko suteikti nuolaidas gyvūnų prieglaudoms rengiant civilinius ieškinius. Kviečiame visus, kurie nori eiti iki galo ir teikti civilinius ieškinius, pasitarti, kaip mes kartu surinksime finansinę pagalbą prieglaudų teisinėms išlaidoms padengti, kadangi padengti visų išlaidų GGI projektas LAISVĖ GYVŪNAMS galimybių neturi – iki šiol visam projekto vykdymui, įskaitant visas teisines išlaidas, yra paaukota nepakankama suma - 1250 Eur. Tačiau „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gali suteikti jums nemokamas konsultacijas, paruošti formas ir padėti jas užpildyti. Taip pat nepaliksime jūsų vienų – mes padėsime jums viso teisinio proceso metu.  Raginame visas prieglaudas prisidėti prie šios iniciatyvos ir padėti suformuoti atitinkamą teisinę praktiką, kuri ateityje visiems padėtų kovoti dėl gyvūnų gerovės.    Prašymo pripažinti civiliniu ieškovu forma ir informacija Formoje turėsite nurodyti įgaliotą asmenį, tam užtenka laisva forma parašyto prieglaudos vadovo rašto su antspaudu, tačiau įgaliojamas asmuo turi turėti pagrįstą ryšį su prieglauda.Išlaidų sumą galite įrašyti apytikrę, vėliau ji vis tiek keisis.    Užpildytą formą atsiųskite mums - prieš ją pateikiant komisariatui mes peržiūrėsime ar viskas užpildyta tinkamai.   Taip pat norime priminti, kad kalbame tik apie bylas, pradėtas pagal BK, kadangi baudžiamajame procese teikti civilinį ieškinį galima nemokamai, t.y. nereikia mokėti žyminio mokesčio. Šiuo atveju net ir nelaimėjus bylos kitos šalies advokato bylinėjimosi išlaidos priteistos nebus, tad jums kainuos tik civilinio ieškinio parengimas. Jei byla nėra pradėta pagal BK, o prieglauda patyrė žalą, į teismą taip pat galima kreiptis, tačiau reikia sumokėti žyminį mokestį ir pradėti nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju pralaimėjus bylą tektų sumokėti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, o visos bylos, deja, yra rizikingos.  Jei kyla klausimų – drąsiai kreipkitės, bendraukime ir kartu siekime ilgalaikių pokyčių. Jei atstovaujate ar žinote gyvūnų prieglaudą, kuri globoja iš daugintojų perimtus gyvūnus – susisiekite el.paštu beatrice@ggi.lt. #LaisvėGyvūnams

https://www.youtube.com/watch?v=pdbCJrf-qtQ&t=2s&ab_channel=LaisvėsTV

https://youtu.be/QVeJWWDxTcY #LaisveGyvunams

Po VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" dalyvavimo susitikime Žemės ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė gyvūnų augintinių gerovės kontrolės probleminių klausimų sprendimui. Darbo grupei pavesta išanalizuoti galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos Respubliką kontrolę, taip pat nelegalaus gyvūnų augintinių dauginimo, prekybos ir gerovės kontrolę, nustatyti galimus teisinio reglamentavimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumus bei parengti rekomendacijas / pasiūlymus minėtoms problemoms spręsti."Į vieną vietą, bendram tikslui sutelkti savo sričių profesionalai, tikiu, sugebės rasti bei priimti reikalingus sprendimus, kokybiškai diskutuoti ir pasiekti reikiamus susitarimus", - sako GGI atstovė Kamilė Sakalauskaitė.   "Džiaugiuosi, kad ŽŪM į darbo grupę įtraukė ir dvi nevyriausybines organizacijas - GGI ir GATO. Tai tikslinga, nes būtent šios organizacijos daug metų dirba dėl sisteminių pokyčių, ruošia teisės aktų pasiūlymus, dalyvauja darbo grupėse, mina institucijų slenksčius ir atlieka kitą nepopuliarų darbą vardan gyvūnų gerovės Lietuvoje." - teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Informaciją apie darbo grupės rezultatus bus galima sekti ir www.ggi.lt Pridedamas Žemės ūkio ministro įsakymas. Parsisiųsti

Ar pamenate vilkšunį Atą, kurį piktybinis kaimynas padūrė peiliu ir šunelio gyvybė užgeso?  Vakar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje E. N. pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Teismas E. N. pripažino kaltu, ir jam paskirti 𝘀̌𝗲𝘀̌𝗶 𝗺𝗲̇𝗻𝗲𝘀𝗶𝗮𝗶 𝘃𝗶𝗲𝘀̌𝘂̨𝗷𝘂̨ 𝗱𝗮𝗿𝗯𝘂̨, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nukentėjusiojo ieškinį teismas tenkino iš dalies ir jo naudai iš E. N. priteisė 1 010,70 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti, 500 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 700 eurų patirtų atstovavimo išlaidų. Džiaugiamės, kad šeimininkai pradinį sprendimą skundė ir ėjo iki galo, nes tik tokiu būdu bus suformuota teisinga teisinė praktika gyvūnų skriaudėjų atžvilgiu.  DĖMESIO: GGI laikosi taisyklės, kad gina viešąjį interesą arba gyvūnus, kuriuos reikia gelbėti nuo jų pačių šeimininkų, tai reiškia, kad neužsiimame atvejais, kai gyvūnas turi savininką, nes nėra teisinga tokias teisines išlaidas apmokėti iš kitų žmonų suaukotų pinigų, o taip pat fiziškai neturime laiko apsiimti visus atvejus, kadangi esame vienintelė Lietuvoje organizacija priimanti žmonių užklausas ir teisiškai sprendžianti nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus. Tačiau pradinis sprendimas mus pribloškė, todėl komanda ir teisininkai sutiko gilintis ir konsultuoti nemokamai - dėkojame jiems. Plačiau -> https://klaipedos.teismai.lt/naujienos/uz-mirtinai-suzalota-kaimyno-suni-vyrui-skirta-bausme/245?fbclid=IwAR1-vXlnyJ1SV4alq7mHgTJoPfnCTnEmJJKYr2FCsLsSCIVdXsfIlh_48rI#.X2CjeyZi3QQ.facebook

https://www.youtube.com/watch?v=qJKt328nXw4 #LaisvėGyvūnams

Rugsėjo 10-os dienos vakare Kauno rajone po 12 valandų trukusios operacijos, kurioje dalyvavo projekto „Laisvė gyvūnams“, gyvūnų prieglaudų „Dogspotas“ ir „Lesė“, Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos atstovai ir policija, iš nelegalios veisyklos buvo konfiskuoti 82 įvairių veislių šunys.  https://www.youtube.com/watch?v=a4ob3TaMtP8 Pranešimas apie galimą nelegalų gyvūnų veisimą buvo gautas iš vienos gyvūnų prieglaudos. „Ryte atvykę į vietą radome aklina tvora aptvertą namą. Telefonu susisiekus su veisėja, ši teigė nesanti namie ir grįšianti tik 19 val. Nors visi matėme, kad namo viduje yra žmogus, netgi po pokalbio su policija moteris kategoriškai nesutiko įsileisti pareigūnų anksčiau ir ignoravo bet kokius prašymus. Tarnybos ir projekto „Laisvė gyvūnams“ komanda visą dieną budėjo aplink namą, saugodami, kad gyvūnai nebūtų išgabenti. Lygiai 19 val. buvome įleisti į vidų, tad galima suprasti, jog veisėja visą dieną kuopėsi ir karštligiškai ruošėsi patikrinimui“,- pasakojo įvykio vietoje buvusi „Laisvės TV“ direktorė Gabija Milašiūtė. https://www.youtube.com/watch?v=fm8T3GnINdE Moters, kuri buvo registruota kaip veisėja, laikanti dvi buldogų veislės kales, name pareigūnai rado 82 itin prastomis sąlygomis laikytus šunis. 11 iš jų – naujagimiai. Dalis narvuose laikomų gyvūnų buvo sugrūsti po 6 į vieną narvą, daugumoje narvų nebuvo net vandens dubenėlių, šunys gyveno savo išmatose. Konfiskuoti šunys buvo perduoti ne gelbėjimo operacijoje dalyvavusių prieglaudų atstovams, o sutartį su Kauno rajono savivaldybe turinčiai gyvūnų gelbėjimo įstaigai „Nuaras“. Projekto „Laisvė gyvūnams“ iniciatoriaus Andriaus Tapino teigimu, „Būtinai domėsimės kokiomis sąlygomis bus apgyvendinti ir laikomi perimti šunys ir koks tolimesnis jų likimas“.  Netylant pagalbos šauksmams dėl visoje Lietuvoje išsislapsčiusių nelegalių gyvūnų daugyklų ir vis didėjant neabejingų žmonių, pasiryžusių gelbėti gyvūnus iš „koncentracijos stovyklų“ būriui, gyvūnų teises ginanti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir „Laisvės TV“ pakvietė žmones veikti organizuotai ir atsakingai. „Vietoje to, kad patys pultų į atlapus galimiems daugintojams, informacijos apie nelegalų gyvūnų veisimą ir išnaudojimą turinčių asmenų prašome pateikti ją specialioje registracijos anketoje (nuoroda į anketą - https://forms.gle/CW2tYqLRXm8yXcUGA). Ši sėkminga šunų išvadavimo operacija tik įrodo kaip svarbu veikti ne chaotiškai, o tikslingai, turint aiškų veiksmų planą ir pasitelkus reikiamas tarnybas“, – sako organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Šiuo metu „Laisvė gyvūnams“ anketoje užregistruota bemaž 80 įtarimą keliančių vietų.  GGI turimais duomenimis, šiuo metu iš daugyklų jau išgelbėta daugiau nei 450 gyvūnų, nuolat atnaujinamus duomenis apie į prieglaudų globą perduotus gyvūnus galima rasti čia: https://ggi.lt/laisve-gyvunams/. Visais jais pagal paskirtus regionus rūpinasi „Lesė“, „Penkta koja“, „Klajūnas“, „Šiaulių letenėlė“, „Nojus“, „Sos-gyvūnai“, „Būk mano draugas“, „Nuaras“, „Keturkojo viltis“ ir kitos  gyvūnų prieglaudos.  „Laisvė gyvūnams“ - ilgalaikis VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI)  ir „Laisvės TV“ projektas, kuriuo siekiama sistemingai stabdyti nelegalų gyvūnų dauginimą ir išlaisvinti nepateisinamoje vergovėje esančius gyvūnus. Dėl centralizuotos paramos gyvūnų gelbėjimui ir jau išgelbėtiems gyvūnams įmonės ir fiziniai asmenys kviečiami susisiekti su „Gyvūnų gerovės iniciatyvomis“.

Ukmergės Gyvūnų globos namai "Klajūnas" Netylant pagalbos šauksmams dėl nelegalių ir koncentracijos stovyklas primenančių gyvūnų daugyklų, išsislapsčiusių visoje šalyje, „Laisvės TV“ ir gyvūnų teises ginanti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pradeda projektą „Laisvė gyvūnams“. Jo tikslas – ilguoju laikotarpiu užkirsti kelią bet kokiai gyvūnų išnaudojimo veiklai Lietuvoje.  „Kreipiamės į visuomenę, sunerimusią dėl kankinamų ar nelegaliai tragiškomis sąlygomis laikomų ir dauginamų gyvūnų: situacija valdoma, koordinacinis centras suformuotas, mūsų į bendrą tikslą nukreiptą veiklą jau parėmė ir neabejingas verslas. Suvienijome jėgas su „Laisvės TV“, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos policija, šalies gyvūnų prieglaudomis bei savanoriais. Bendradarbiaukime ir elkimės atsakingai – ir šios juodosios skylės mūsų šalyje greit neliks“, – ragina organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Pasak B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės, dėl gyvūnų gerovės sunerimę žmonės neturėtų imtis savavališkų veiksmų – imti gyvūnų iš nelegalių jų laikymo vietų, priglausti juos namuose ar mėginti savo jėgomis perduoti prieglaudoms. Anot jos, savavališkas pavienių žmonių mėginimas „gelbėti“ gyvūnus gali būti traktuojamas tiesiog kaip jų vagystė, o viešai internete skelbiami galimų daugyklų adresai – išankstinis jų perspėjimas.  „Mūsų tikslas – ne tik išgelbėti gyvūnus, bet ir užtikrinti, kad dabartinės kampanijos metu visi veiksmai būtų atliekami pagal galiojančius įstatymus. Privalu teisiškai užfiksuoti, kad gyvūnas buvo netinkamai laikomas tam tikroje vietoje, apibūdinti jo laikymo sąlygas, pasiėmimo ir atidavimo tam tikrai įstaigai faktus“, – pažymi B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Pasak organizacijos vadovės, šiuo metu esminis žingsnis – registruoti visų galimai nelegaliu gyvūnų dauginimu ir jų kankinimu užsiimančių vietų koordinates, kurias tikrinti važiuos specialiai suformuotos komandos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos policijos, prieglaudų, „Laisvės TV“ bei „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ atstovai. Šiuo metu užregistruota daugiau nei 50 įtarimą keliančių taškų. Nuoroda į registraciją (duomenų konfidencialumas garantuojamas):  https://forms.gle/CW2tYqLRXm8yXcUGA Per kelias dienas iš nelegalių daugintojų jau paimta beveik 200 šunų. Visais jais pagal regionus rūpinasi gyvūnų prieglaudos „Lesė“, „Penkta koja“, „Klajūnas“, „Šiaulių letenėlė“, „Nojus“, „Sos-gyvūnai“, „Būk mano draugas“, „Nuaras“, „Keturkojo viltis“. Pagrindiniai poreikiai prieglaudoms – kokybiškas „premium“ klasės maistas, voljerai, dezinfekcinės priemonės, pirštinės, antkakliai, pavadėliai. Dėl centralizuotos paramos įmonės ir fiziniai asmenys kviečiami susisiekti su „Gyvūnų gerovės iniciatyvomis“. Iniciatyvos „Laisvė gyvūnams“ globėja tapo Gargžduose įsikūrusi maisto gyvūnams augintiniams gamintoja bendrovė „Mars Lietuva“, įsipareigojusi remti projektą iki metų pabaigos.   „Vienas iš pasaulinės korporacijos „Mars“ tikslų – mažinti beglobių augintinių populiaciją visame pasaulyje. Korporacija kitose šalyse jau yra įgyvendinusi sėkmingų projektų šioje srityje. Savo   turimus žinių ir patirties, sprendžiant panašias problemas, išteklius panaudosime ir Lietuvoje, tikėdamiesi reikšmingai pasistūmėti gindami gyvūnų teises“, – sako Mindaugas Rupšys, „Mars Lietuva“ Korporacinių reikalų vadovas regionui. VšĮ Penkta koja Prieglauda ,,Nojus" - Kauno Gyvūnų Gerovės Namai

Po pastarųjų įvykių, paviešinus klestinčius ir visą Lietuvą sukrėtusius gyvūnų daugyklų židinius, dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nekompetencijos bei abejingumo ignoruojant šalyje įsisenėjusias gyvūnų nepriežiūros problemas, šiandien 24 gyvūnų gerovės organizacijos kreipėsi į Vyriausybę, ragindamos ministrą pirmininką inicijuoti esminius pavaldžios institucijos pokyčius.  STT atlikta korupcijos rizikos analizė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolės subjektų priežiūros ir gyvūnų gerovės kontrolės veiklos srityse 2020 Organizacijų kreipimasis į Ministrą Pirmininką 2020 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vis dažniau sulaukia priekaištų iš nevyriausybinių gyvūnų gerovės ir apsaugos organizacijų dėl savo institucinio neveiksnumo bei inspektorių nekompetentingumo. Anot organizacijų atstovų, VMVT inspektoriai negeba atlikti fizinio gyvūnų sveikatingumo vertinimo bei nėra susipažinę su teisės aktų reikalavimais. Dažniausiai po aplaidžių patikrinimų gyvūnai yra paliekami teisės aktus pažeidžiančių ir juos kankinančių daugintojų priežiūroje taip neoficialiai įregistruojant neteisėtą veiklą, sudarančią palankias sąlygas gyvūnų išnaudojimui ir kankinimui. „Į Vyriausybę besikreipusios organizacijos jau eilę metų fiksuoja pažeidimus dėl neteisėtai veikiančių daugyklų. Kiekviena iš jų galėtų papasakoti savo istorijas, kaip organizacijos savanoriai, pateikę gyvūnų nepriežiūrą fiksuojančią vaizdinę medžiagą, kurioje atskleidžiamos šiurpios augintinių laikymo sąlygos bei žiaurus elgesys su jais, taip ir nesulaukė realaus atsako iš atsakingos valstybinės institucijos. Tuo tarpu į patikrinimo vietas atvykę inspektoriai gyvūno fizinę sveikatą vertina tik per atstumą, o dažnu atveju net neina į nešvarias, sudėtingą priėjimą turinčias patalpas – tvartus, sandėliukus – kur dažniausiai būna negailestingai uždaryti gyvūnai“, – teigia Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė. Norint kreiptis į teismą dėl netinkamomis sąlygomis auginamo gyvūno konfiskavimo, būtina turėti ne tik vaizdinius įrodymus, bet ir išsamų VMVT inspektorių patikrinimo protokolą, kuris turi lemiamą reikšmę teisme sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnu atvejį. Tad nekvalifikuoti ar neatsakingai, paviršutiniškai atlikti inspektorių patikrinimai ne tik užkerta kelią siekiant apsaugant gyvūną nuo tolimesnių kančių, bet ir gyvūnų skriaudėjams sudaro nebaudžiamumo įspūdį, kuris toliau skatina tiek žiaurų šeimininkų elgesį su augintiniais, tiek nelegalių daugyklų plėtimąsi. „VMVT inspektorių nekokybiškai atlikti patikrinimai lemia tai, kad su gyvūnais žiauriai besielgiantys daugintojai lieka nenubausti ir išvengia bet kokios atsakomybės. Pastarieji įvykiai įrodo, kad mūsų šalies institucijoje, kuri turėtų būti atsakinga už gyvūnų gerovę ir jų apsaugą, jau eilę metų dirba savo veterinarinių medicinos mokslų žinių netaikantys inspektoriai, dėl kurių abejingumo šiandien matome itin drąsius, nelegalius veislynus kuriančius gyvūnų daugintojus, kurie peržengia visas žmogiškumo ribas ir ramiai miega, žinodami, kad liks nenubausti“, – teigia kitos, kreipimąsi pasirišusios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Dažnas iš mūsų augintinį supranta kaip savo šeimos narį – apgyvendina jį kartu jaukiuose namuose, rūpinasi jo priežiūra bei skiria visą reikalingą dėmesį. Tačiau iki šiol vyrauja ir kita praktika: šuo, gyvenantis kieme ir atliekantis sargo funkciją, neretai pamirštant skirti laiko net elementariai jo priežiūrai. Pasitaiko atvejų, kada augintiniai laikomi siaubingomis sąlygomis, neturi pastogės, geriamo vandens, nėra reguliariai maitinami ar net žalojami fiziškai. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) sulaukė pranešimo apie Jonavoje mušamą bei neprižiūrimą šunį. Liudininkų teigimu, neblaivus vyriškis vieliniu strypu stipriai „auklėjo“ prie būdos pririštą savo augintinį. Gyvūnas neturėjo jokio dubenėlio nei maistui, nei vandeniui, o grandinė, naudota vietoj įprasto antkaklio, apsivijusi aplink kaklą. Toks elgesys yra draudžiamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu bei savivaldybių patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, GGI kreipėsi į Kauno apskrities, Jonavos rajono VPK (vyriausiąjį policijos komisariatą). Į procesą buvo įtraukta ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybai patikrinus atvejį, nustatyta, jog gyvūnas neturi vakcinavimo nuo pasiutligės įrodančio dokumento, yra pririštas prie būdos, o vietoj antkaklio naudojama grandinė, taip sukeliant nepatogumo jausmą. Taip pat užfiksuota, jog augintinis pastoviai neturi vandens. Atlikto patikrinimo metu užfiksuoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pažeidimai, paskirta administracinė 50 EUR nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – šuns konfiskavimas. Po konfiskacijos šuo yra gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ globoje. „Apžiūros metu šuniui sužalojimų nenustatyta, bendra būklė gera, įmitimas normalus, išorinių parazitų nerasta. Emocinė būklė: elgėsi atsargiai, bet pakalbinus po truputį pradėjo bendrauti ir vizginti uodegą“, - teigė gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ atstovas Giedrius Survila. Praėjus reikiamam laiko tarpui, jei šeimininkas neapskųs Jonavos rajono VPK nutarimo, šuniui bus ieškomi nauji, atsakingi namai. Apie tolimesnę įvykio eigą GGI informuos savo socialiniuose tinkluose, internetinėje svetainėje bei spaudoje.  „Suprantu, kad gyvūnui prieglauda nėra geriausia vieta, tačiau paimti jį iš sąlygų, kuriose jis gyveno, yra teisingas policijos sprendimas. Šunelis nusipelnė turėti geresnį gyvenimą ir mes labai tikimės, kad norintys jam suteikti naujus namus susisieks su mumis (GGI) arba tiesiai su Nuaru. Planuojama, kad šunį bus galima dovanoti nuo rugsėjo 17 dienos“ – situaciją komentavo su šiuo atveju dirbusi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Atsižvelgdama į esamą situaciją bei nuolat iškylančius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, GGI inicijavo projektą, kuriuo siekiama įteisinti draudimą turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Norėdami prisidėti prie šio arba panašių žiauraus elgesio, gyvūnų nepriežiūros atvejų sprendimų, tai galite padaryti aukok.lt portale: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais/

https://www.youtube.com/watch?v=zaDy95IRwRE&t=2s&ab_channel=LaisvėsTV

https://youtu.be/5x4TVrUxlrM

https://youtu.be/JUIOevOKUjE