Naujienos

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Photo by Kelly Lacy from Pexels Svetur atostogauti išvykę žmonės nori patirti kuo daugiau įsimintinų įspūdžių ir teigiamų emocijų, tačiau kartais besirenkant su gyvūnais susijusias pramogas, nepagalvojama apie jiems daromą žalą. Keliautojų pamėgtuose egzotiniuose kraštuose – Tailande, Afrikoje bei Indijoje – jodinėjimas ant dramblių yra priskirtas prie vienų iš populiariausių turistinių pramogų. Daugumai tai leidžia pasileisti į neišdildomus įspūdžius, tuo tarpu kitiems dėl žiniasklaidoje vis aktyviau viešinamos informacijos apie žiaurų dramblių dresavimą, pasimato po pramogomis užmaskuotas gyvūnų išnaudojimas bei nesuvokiamas žmonių žiaurumas.  Kankinimai dresuojant  Dramblių dresūrai yra pasirenkamas dvasinis palaužimas, kuris prasideda ankstyvame gyvūno amžiuje – atskyrus jauniklį nuo motinos. Jaunikliai yra uždaromi į mažus narvus, kuriuose vos gali judėti, jie būna verčiami badauti, nemiegoti, yra mušami lazdomis bei aštriu metaliniu kabliu – šiais būdais siekiama, jog dramblys atliktų tai, kas iš jo reikalaujama. Kai gyvūno dvasia yra palaužta, jis ima daryti tai, ko nori žmogus, tačiau dresuotojai vis tiek toliau su savimi nešiojasi metalinį kablį, nuolat primenant gyvūnui, kas jo laukia nepaklusus.  Atskirtis ir sunkumai, su kuriais susiduria drambliai Drambliai kaip ir žmonės yra socialios būtybės, gebančios jausti baimę, liūdesį ir skausmą. Paklusdami žmonėms ir turizmo industrijai jie yra priversti gyventi izoliacijoje, dėl kurios patiria didelį stresą. Gyvūnai nebendrauja su kitais drambliais, yra atskirti nuo šeimos bei draugų.  Kai drambliai nedirba, jie yra laikomi mažuose aptvaruose su betoninėmis grindimis bei pririšti judėjimą varžančiomis grandinėmis. Nuo netinkamo paviršiaus ir ilgo stovėjimo be jokios mankštos, drambliai susiduria su tokiomis sveikatos problemomis kaip artritas, pėdų skausmai. Drambliams yra būtina veterinarinė priežiūra, ypač jų kojoms, kuri dažniausiai nėra suteikiama.  Kai visuomenę pasiekė informacija apie negailestingą dramblių dresavimą bei netinkamas laikymo sąlygas, kitos įstaigos, kurios taip pat teikia pramogas susijusias su drambliais, stengiasi suklaidinti turistus dažnai pervadindami savo paslaugas teigiamais žodžiais – „prieglauda“, „šventovė“ ir kita. Tačiau, dažniausiai jų dramblių priežiūros būdai niekuo nesiskiria nuo ankščiau minėtų.   Tailandas ir jodinėjimas ant dramblių  Dažnas lietuvis susižavi Tailandu ir jo siūlomomis pramogomis – tarp jų ir jodinėjimu ant dramblių. Pagal tinklaraščio Tailandiečiai.lt įkūrėją Simoną Kupetienę, jodinėjimas drambliais, fotografavimasis su tigrais, kobrų šou, krokodilų fermos, lankymasis zoologijos soduose dažnam kelia daug emocijų. Tačiau žmonės įgauna daugiau sąmoningumo ir pradeda suprasti, kad tokios pramogos turi ir juodąją pusę, dėl to pastaruoju metu tokių pramogų populiarumas ypatingai mažėja.  Žinoma, jog Tailande labai populiarus jodinėjimas drambliais. Gal galite pakomentuoti kaip ši pramoga kenkia gyvūnams?  Kalbant konkrečiai apie jodinėjimą drambliais situacija kiek sudėtingesnė. Kaip žinia, kultūriškai drambliai Tailande buvo ilgus metus naudojami kaip darbo jėga, daugybę metų jie buvo naudojami medienai gabenti – panašiai kaip pas mus arkliai. Taip pat jie buvo turto ir sėkmės simbolis – dramblį laikė tik turtingieji tiek dėl jo išlaikymo, tiek dėl įsigijimo.  Daug dramblių buvo domestifikuoti ir staiga vieną dieną prieš daugiau nei 30 metų karalius priėmė įstatymą, kad drambliai nuo šiol nebegali dirbti. Tai buvo didelis praradimas ir nusivylimas tarp vietos gyventojų. Daugelis dramblių buvo įdarbinti Tailando Šiaurėje. Kaip tik tuo metu pradėjo augti turizmas, juos pradėjo naudoti kaip turistų linksminimo priemonę, tada drambliai iš Šiaurės Tailando buvo parduoti ir perkelti į Pietus. Na, o čia buvo naudojami daugiausiai jodinėjimui.  Pats jodinėjimas nėra kažkaip ypatingai žalingas – išlaikyti keletą žmonių jam fiziškai tikrai nėra sudėtinga, vien savo straubliu tailandietiškas dramblys gali pakelti apie 1 toną. Tačiau didžiausia gyvūnui žala – jo laikymas nepritaikytomis sąlygomis. Dažnai jie būna pririšti prie trumpos grandinės, o jodinėjimui naudojami balnai, kurie varžo dramblį bei pritrina ir palieka žaizdų. Taip pat dramblys yra vienas agresyviausių gyvūnų, kuris pajutęs pavojų puola, todėl sudėtinga jo dresūra, dažnai siejama su žiauriu žmogaus elgesiu. Ar yra kitų saugių pramogų, susijusių su drambliais, kurios nedarytų jokios žalos šiemsgyvūnams? Dabar itin populiarėja dramblių sanatorijos, nors kiek teko matyti situaciją gyvenant Tailande, tai dažnai tebūna priedanga – tikrai ne visose sanatorijose laikomasi etiškų dramblio laikymo principų. Man juokinga, kai turistai susidarę įspūdį apie jodinėjimo drambliu žalą galvoja, kad dramblio maudymas bus lyg karmos palengvinimas jam.  Tikrai yra vietų, kur drambliai prižiūrimi gerai, jodinėjant nededami balnai – esu mačiusi net tokių, kur žmogui jo auginamas dramblys lyg geriausias draugas ar mylimas šeimos narys, tačiau taip pat esu buvusi tokiose „sanatorijose”, kuriose dramblį maudyti ragina pasitelkę botagu ar metaliniu kirstuku. Tad pasikartosiu dar kartą – ne jodinėjimas drambliu yra problema.  Mes patys esame už tai, kad gyvūnai gyventų laisvėje, todėl panašių vietų, kur naudojami gyvūnai pramogoms, rekomenduojame vengti. Geriau rinktis nacionalinius parkus, kur gyvūnus pamatysite laisvėje. Tiesa, tikimybė sutikti juose dramblį nebus itin didelė. 

Informacija paruošta Daivos Kosinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Charisse Kenion Pro kailinių parduotuvę vieni žmonės praeina žavėdamiesi, kiti – su pasibjaurėjimu, tačiau abejingų jiems tikriausiai nėra. Kailiniai tebėra svarbi žmonių drabužinių ir stiliaus detalė net XXI amžiuje. Tad pakalbėkime dar kartą apie natūralų kailį ir jo alternatyvas aukštojoje madoje ir mūsų kasdienybėje. Aukštosios mados gigantai atsisako natūralaus kailio „Armani“, „Burberry“, „Gucci“, Versace“ – šie ir dar begalė kitų mados kūrėjų pastaraisiais metais vienas po kito skelbėsi atsisakantys natūralaus kailio. Taip pat jo nerasite ir populiariosios mados parduotuvėse –„HM“ bei „Zara“. Dažniausiai mados kūrėjai teigia, kad nori būti dalimi tvarios, aplinkai nekenksmingos ir etiškos mados, kuri neišnaudoja gyvūnų. Donatella Versace pareiškė, kad gyvūnų žudymas mados kūrimui jai nebeatrodo teisingas. „Prada“ mados namai teigė, kad yra įsipareigoję taikyti inovacijas ir laikytis socialinės atsakomybės, o fokusavimasis į novatoriškas medžiagas leis bendrovei išbandyti naujas kūrybiškumo ribas ir patenkinti etiškai pagamintų produktų paklausą. Tuo tarpu „Michael Kors“ atstovai sako, kad technologijų pažangos dėka jiems nebereikalingas natūralus kailis kuriant prabangią, estetiškai atrodančią ir kokybišką produkciją.   Tuo tarpu gyvūnų teisių aktyvistai mano, kad tokios mados tendencijos įgauna vis didesnį pagreitį ne tik dėl altruistinių mados kūrėjų iniciatyvų. Daug įtakos turi ir mados industrijos noras įtikti savo reikalavimus diktuojančiai naujajai kartai, kuriai artimos planetos saugojimo ir darnaus vystymo idėjos, gyvūnų teisių pripažinimas. Šie žmonės nenori būti siejami su ankštuose narvuose auginamais bei vėliau nužudomais gyvūnais. Kailių pramonė jiems atrodo nežmoniška ir žiauri, tad drabužių kūrėjai, nenorintys tapti nebeaktualūs ir neįdomus, yra skatinami persiorientuoti ir taikytis prie naujų iššūkių ir rinkos sąlygų. Didelę įtaką šioms tendencijoms padarė ir tokios gyvūnų teisių gynimo organizacijos kaip „PETA“, kuri aršiai kritikuoja ne tik natūralius kailius naudojančius mados kūrėjus, bet ir juos dėvinčias įžymybes – Beyonce, Madonna, Catherine Zeta-Jones. Tuo tarpu tokios mados ikonos kaip Natalie Portman, Alicia Silverstone, Eva Mendes, Charlize Theron yra aukštinamos PETA organizacijos, kadangi garsėja savo stiliumi dėvėdamos ir populiarindamos dirbtinį kailį.  Natūralus kailis – prabangu ar vulgaru ir neskoninga? Nuo senų laikų natūralus kailis buvo prabangos ir turtingumo ženklas, kartais jis liudydavo ir priklausymą tam tikram socialiniam sluoksniui. Pirmykščiai žmonės, gyvenę šalto klimato sąlygomis, be kailio apskritai nebūtų galėję išgyventi. Vėliau, atsirandant vis daugiau audinių, medžiagų, natūralaus kailio reikšmė išlikimo atžvilgiu mažėjo, tačiau vis dar išlaikė statuso vaidmenį. Dar šiandien kailių reklamose dažnai išgirsime ar perskaitysime žodžius „prabangūs“, „išskirtiniai“ ir pan.  Natūralus kailis nebėra išskirtinio stiliaus ir skonio ženklas – dažnai jis tampa pašaipų objektu. Juk daug moterų ilgus metus nešioja tuos pačius kailinius, neretai užsilikusius dar nuo jaunystės laikų, nors jų stilius, kirpimas, fasonas net mados neišmanančiam žmogui akivaizdžiai atrodo pasenęs.  Nors kailinių kūrėjai stengiasi pasivyti naujausias mados tendencijas ir kurti kuo gražesnius ir patraukliau atrodančius drabužius, vis daugiau žmonių suvokia, kad tokia mada yra nehumaniška. Ankštuose narvuose auginami kailiniai žvėreliai vos sulaukę tinkamo amžiaus yra nužudomi elektros srove arba uždusinant dujomis. Perdirbant kailius sunaudojami dideli kiekiai vandens, energijos bei aplinkai žalingų chemikalų (mineralinės druskos, formaldehidai, dažai), kurie būtini kailiui paruošti. Dėl to gyvūnų teisių gynėjai teigia, kad natūralus kailis – vulgarus ir antžmogiškas būdas savo stiliui puoselėti.  Dirbtinis kailis – ar tikrai tai atsakymas į visus klausimus? Dirbtinio kailio industrija padarė tokią pažangą, kad nepatyrusia akimi jį sunkoka atskirti nuo tikro. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip patraukli alternatyva. Kokybiškai pagamintas kailis gali būti toks pat šiltas ir stilingas, kaip ir natūralaus kailio drabužis, tačiau dėl tokių kailinių tikrai nebuvo nužudyta nė viena audinė, nutrija ar triušiukas.  Tačiau ar tikrai dirbtinis kailis toks jau nekaltas? Ne visai. Ir esmė čia visai paprasta – dirbtinis kailis gaminamas iš plastiko. Net specialiai nesidomėdami žinome, kaip plastikas kenkia gamtai – jis ilgai ỹra ir jo atliekų vis daugėja. Neretai žiniasklaidoje matome nuotraukas su į plastiko pinkles įkliuvusiais gyvūnais, girdime apie tai, kaip gyvūnai prisiryja spalvotų plastiko dalelių galvodami, jog jie valgomi, o vėliau, taip užkimšę skrandį, neretai miršta nuo bado. Tad akivaizdu, jog jis kenkia ir gyvūnams, net jei jų nežudome tiesiogiai.  Nors natūralių kailių šalininkai teigia, kad kaip tik natūralus kailis yra draugiškas produktas gamtai dėl savo savybės neteršiant gamtos greitai suirti, kai tuo tarpu dirbtinis natūralioje gamtoje išliks tūkstančius metų. Nepaisant visko, gyvūnų teisių aktyvistai skatina dirbtinio kailio dėvėjimą ir teigia, kad tai daug etiškiau už natūralų, nes jo gamyboje tiesiogiai gyvūnai nenukenčia ir jeigu jis tinkamai utilizuojamas, didelės žalos gamtai nepadarys. 

- Norite pasidalinti informacija apie gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejį? Skelbkite mūsų naujoje grupėje.- Norite sužinoti daugiau apie gyvūnų gerovę? Klauskite mūsų naujoje grupėje.- Norite pasidalinti patarimais? Rašykite į mūsų naują grupę.Visi kartu galime nuveikti daugiau! Grupės tikslas - aptarti atvejus ir konsultuoti žmones ir organizacijas viešai, taip išmokant kuo daugiau žmonių savarankiškai suteikti pagalbą gyvūnams -> https://www.facebook.com/groups/GyvunuNeprieziura/

Rugpjūtis džiugina mus itin šiltais orais ir renginiais, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, pasižmonėti… Panorėjus į draugiją kartu pasiimti savo augintinį, tenka spręsti nemenką galvosūkį: kur eiti, kad patogiai jaustųsi ir šeimininkas, ir jo keturkojis draugas? Ar augintinis nesukels nepatogumų aplinkiniams? Ar nebus išprašytas lauk? Panašūs ir kiti klausimai kyla bemaž kiekvienam naminio gyvūnėlio savininkui. Pastebėjusi šią problemą, spręsti ėmėsi VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Beatričė pasakoja, kaip norint po darbų susitikti su draugais, nė vienas nenorėdavo palikti namuose savo augintinių. Deja, net ir Vilniuje buvo didelė problema su jais patekti į patalpas. Buvo gal dvi draugiškos gyvūnams kavinės, bet eiti į tas pačias tiesiog pabodo. Supratusi, kad laiką su savo gyvūnais žmonės gali leisti tik lauke, o oras Lietuvoje tam nėra labai palankus, Beatričė sugalvojo naują projektą „Draugiški gyvūnams“.  „Projekto pagrindinis tikslas – skatinti žmones kuo daugiau laiko praleisti su savo augintiniais, mažiau palikti juos vienus namuose, aktyviai leisti laiką kartu. Tai daryti žmonėms paprasčiau, jei yra daugiau vietų, į kurias jie gali ateiti su savo keturkojais draugais. Mūsų žemėlapis www.draugiskigyvunams.lt vienija jau per 1100 tokių vietų, pradedant kavinėmis ir viešbučiais, baigiant sporto klubais, grožio salonais ir net bibliotekomis. Visos šios vietos yra pažymėtos specialiu mūsų lipduku.“ Kiekviename mūsų šalies mieste siekiama turėti bent 70 proc. draugiškų gyvūnams viešųjų vietų. Planuojama intensyviau dirbti su mažais miestais, kur nuolat ieškoma ambasadorių – gyvūnų ir jų šeimininkų, kurie būtų atsakingi ir aktyvūs. Norintieji jais tapti kviečiami kreiptis el. paštu draugiski@ggi.lt. Planuose taip pat – ir gyvūnams bei žmonėms draugiškų renginių kalendorius, rubrika „Kuo užsiimti su augintiniu“, kurioje būtų pristatytos įvairios veiklos, bendradarbiavimas su gyvūnų mylėtojų klubais.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė pažymi, kad norinčiųjų prisijungti prie šios iniciatyvos dažniausiai būna daugiau, nei organizatoriai gali priimti. Pasak jos, pirmiausia laukiami tie šeimininkai, kurių augintiniai yra išauklėti. Gyvūnų-ambasadorių šeimininkai taip pat turėtų ieškoti naujų vietų, kur jų augintiniai laukiami, skatintų kitus užsiimti įvairiomis veiklomis su savo augintiniais, rodytų pavyzdį, kad, tarkime, prieš pasodinant gyvūną ant kėdės kavinėje, reikia patiesti paklotą.  Marijampolė taip pat turi savo ambasadorę, vardu Rubė, kuri pas savo šeimininkę Viktoriją Juškauskaitę atkeliavo iš prieglaudos. Mergina sako, kad laimingesnė gyvenime dar niekada nesijautė, ir entuziastingai pasakoja apie šuniuko įpročius: „Rubė mėgsta gerą miegą ir maistą. Kai ko nors nesupranta, nepažįsta – loja, nes turi tvirtą charakterį. Jei vaikštome nepažįstamais keliais, ji gali sustoti, įsiremti letenomis ir nebejudėti iš vietos. Pabudusi ji čepsi ir laižosi, mėgsta pramankštinti visas letenas, truputį paburbėdama sau po nosimi. Po aktyvių dienų ji būtinai knarkia, per miegus net loja. Rubė visuomet įsigudrina paprašyti gardesnio kąsnelio, ypač tada, kai pusryčiauja mano tėtis.“ Marijampolės ambasadorė Viktorija sako, kad Marijampolėje gyvūnams draugiškų vietų rasti tikrai nebuvo sudėtinga. Sunkiau buvo sugalvoti, kaip pristatyti projektą, kad jis sudomintų kavinių, viešbučių vadovus. Derybų procesas užtrunka – įmonės įtraukiamos į draugiškų gyvūnams vietų žemėlapį tik tuomet, kai užpildoma atitinkama anketa. Tada reikia užklijuoti specialų lipduką „Draugiški gyvūnams“, padaryti nuotraukų, parašyti tekstą ir paviešinti informaciją. Oficiali dalis – tik viena medalio pusė. Viktorija pasakoja, kad Rubei reikėjo laiko priprasti prie aplinkos, žmonių: „Iš pradžių ji loja, nes šuniui kyla stresas nepažįstamoje vietoje. Viliojame skanėstais ir kalbiname, kuriame pasitikėjimą, tik tada fotografuojame. Grįžusi namo iš prisiminimų dėlioju tekstą. Labai stengiuosi jį pateikti šmaikštų, informatyvų.“ Anot merginos, įmonių reakcija į šią iniciatyvą labai maloni ir teigiama, o marijampoliečių komentarai – šilti ir džiaugsmingi. Žmonės patenkinti, žinodami, kur su savo augintiniu yra laukiami. V. Juškauskaitė pastebi, kad visuomenė auga ir pamažu supranta, jog augintinius turintys žmonės jiems skiria didelę dalį savo laiko – juos moko, bendrauja, kuria tarpusavio ryšį, tad ir gyvūnai viešoje vietoje elgiasi gražiai. Marijampolės ambasadorė Viktorija turi ir savo „Instagram“ paskyrą, kur fiksuoja, kaip pati sako, šuns „katino dienas“. Tokia idėja merginai kilo ne tik dėl smagios pramogos, bet ir dėl to, kad paskatintų žmones paimti gyvūnus iš prieglaudos. Eglė BURBAITĖ

https://www.youtube.com/watch?v=zdvBLIIY7_E&feature=youtu.be&fbclid=IwAR0kaU-x-W2lN1yjEZA2h8wrXkSwk7G-h2aP-o0vSFzMFTJJb_jQsBCH1UU

Ką mes veikiame kasdien? Kokias situacijas sprendžiame ir kaip tai sekasi? Įvairiai. Dažnai susiduriame su dideliu finansų trūkumu, todėl negalime apsiimti visų atvejų ir tenka rinktis, kam padėti galime, o kam ne. Ar lengva tai pasirinkti? Ne. Ypač kai matome konkretaus gyvūno, kuriam reikalinga pagalba, foto ar video medžiagą.  Mūsų komanda vakarais ar savaitgaliais, net ir pavargę sėda spręsti žiauraus elgesio bei nepriežiūros atvejus, atsakinėja į jūsų klausimus, kartais – įžūlius ir įžeidžiančius komentarus bei priekaištus, kai neturime laiko ar galimybių padėti visiems.  Nepaisant to, mes visi norime, kad situacija mūsų šalyje pasikeistų, minėtų atvejų būtų mažiau, o tie, kurie yra, būtų išsprendžiami greitai ir efektyviai. Todėl mums nenusakomai reikalinga jūsų finansinė pagalba, kurią galite skirti šiais būdais:- per aukok.lt platformą -> https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais- tiesiai į organizacijos sąskaitą Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565- per PayPal -> https://ggi.lt/parama/  Kam mums reikalingi pinigai? Daugeliu atvejų turime mokėti profesionaliems teisininkams, kurie padeda teisiškai išnarplioti sudėtingas situacijas, pateikti dokumentus su svariais teisiniais argumentais, būtent dėl to bylos nedulka stalčiuose, o yra sprendžiamos, rengiami skundai. Be jų pagalbos negalėtumėme padaryti beveik nieko. O kai neturime, kaip atsiskaityti, kaupiasi skola. Šiuo metu ji siekia 600 EUR -  daugiau atvejų apsiimti neturime jokių galimybių, nors kasdien gauname užklausų, o juk yra daugybė atvejų,  kurie vis dar nėra baigti. Apie mūsų darbus, padarytus per metus laiko šio projekto metu, skaitykite žemiau: IŠSPRĘSTI ATVEJAI:  Mums pavyko pasiekti, kad 120 val. viešųjų darbų būtų skirta ne tik asmeniui, nuskandinusiam mažus šuniukus, bet tiek pat ir pas draugą egzekuciją užsakiusiam šeimininkui;Du šunys konfiskuoti iš alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenis Geležinio vilko g. Šunys nebuvo vedami į lauką, gyveno tarp savo išmatų;Žiežmariuose iš 7 perimti 5 netinkamomis sąlygomis laikomi šunys;Po istorijos, kai mačete buvo užkapotas šuo, tai padaręs asmuo įsigijo dar vieną. Kadangi draudimo laikyti gyvūnus vis dar nėra (tačiau su juo dirbame), kartu su advokatų profesine bendrija „Constat“ pasiekta, kad būtų pravestas prevencini pokalbis ir perspėta apie galimas pasekmes, jei šuniui kas nors nutiks;Pavilnyje prasto įmitimo ir blogomis sąlygomis laikomo šuns savininkas įpareigotas sutvarkyti būdą, voljerą, pasirūpinti skiepais, užtikrinti maisto atsargas. Buvo vykdyti pakartotiniai patikrinimai, situacija išspręsta. Konteinerinėje palikto šuniuko istorijoje tai padaręs asmuo buvo surastas ir nubaustas; institucijos vis dar nepateikė atsakymo, kokia tiksliai nuobauda / bausmė skirta, tačiau dirbame su tuo;Vilniuje nesandarioje viešbučio ventiliacijoje strigo ir žuvo balandžiai. Po ilgų vargų ieškant, kas už tai atsakingas, ventiliacija buvo sutvarkyta ir daugiau paukščių nebenukentėjo;Nors pranešimas dėl katino, pririšto prie būdos, nepasiteisino, patikrinimo metu nustatyti kiti gyvūnų laikymo pažeidimai ir šeimininkai įpareigoti trūkumus pašalinti;Klaipėdos uoste naikinami kirų lizdai su jaunikliais ir patelėmis.  Pasiekėme, kad būtų sustabdyta uosto veikla ir 20 lizdų su šeimomis perkelti į saugią jiems aplinką;Kalvarijos zoologijos sode užfiksuotas gyvūnas su neregėto ilgumo kanopomis. Kadangi kreiptasi buvo ir tiesiai į įmonę, kol atvyko atsakingos institucijos, pažeidimai jau buvo sutvarkyti, tačiau svarbiausia, kad gyvūnas gali laisvai judėti, o įmonė žino, jog tokia nepriežiūra nepastebėta neliks;Šarpėjus be priežiūros nuolat vaikštantis kelyje ir sukeliantis avarines situacijas). Pirmą kartą skirtas įspėjimas, antrą kartą – bauda (120 – 230 EUR); Skamarako ūkyje neprižiūrimas ponis. Sprendėme kartu su ŽGA, truko ilgai ir, nors šeimininkas liko nenubaustas, ponio sąlygos pagerintos;MC veislyne fiksuoti daugybiniai pažeidimai, kurie buvo pašalinti ir įvertinti pakartotinio patikrinimo metu;„Alex“ cirko sužalotas, sergantis arklys. Uždrausta naudoti pasirodymuose, įpareigota suteikti gydymą;Dėl paukščių Pakruojo dvare fiksuoti pažeidimai, savininkai įpareigoti pašalinti trūkumus ir pagerinti laikymo sąlygas;Pylimėlių kaime šuo buvo laikomas nesaugioje aplinkoje (stiklai, peiliukai). Pažeidimai pašalinti;Kalviuose du šunys, prie troso ir žemame voljere. VMVT patikrino, vienas šuo perduotas „Šiaulių letenėlei“, kito būklė gera, pažeidimų nėra;Šuo vidury laukų prie būdos. Sąlygos pagerintos, suteiktos konsultacijos;Virbaliūnų kaime laikomams šuniui be pastogės ir pavėsio sąlygos pagerintos;Daugybė palaidų kačių Šiauliuose – perduota spręsti Šiaulių letenėlei;Už Palangoje nuolat kaukiantį šunį skirta nuobauda;Merdinčios karvės Šilutės raj. Bauda skirta, tačiau tik 25 EUR, kadangi nepavyko įrodyti, kad jau savoms reikmėms paskersta karvė buvo marinama badu; Supančiotas arklys Kelmėje. Arklį įpareigota atpančioti;Gyvas ančiukas įmestas į šuns voljerą maistui. Bauda skirta, tačiau tik 25 EUR;Neprižiūrimos avys ir ožka Tauragėje. Perimtos ir rasti nauji namai;Leliaus pančiojamas arklys. Skirta nuobauda, arklį liepta atpančioti. ŠIUO METU SPRENDŽIAMI ATVEJAI:  Žarėnuose kirviu užkapotas šuo, dar vienas likęs. Dirbama kartu su „Constat“;Vilniaus oro uoste žiauriai, to ir siekiant, suvažinėta lapė. Darbuotojas atleistas, dėl policijos tyrimo laukiamas atsakymas;Plaktuku uždaužytas šuo Kupiškyje. Dirbama kartu su „Constat“;Molėtų rajone šuo  laikomas prie griūvančio pastato, pavojingomis sąlygomis. Sąlygas pagerino, tačiau vis dar sprendžiamas šuns perkėlimo į saugesnę vietą klausimas;Jonažolių g. klaidžiojančio šuns Bario istorija. Skirtos baudos, šiuo metu spendžiama toliau, nes situacija kartojasi;Mikierių girininkijoje, Anykščiuose šuo laikomas išmatose. Šeimininkai įpareigoti panaikinti trūkumas, tačiau šiuo metu GGI prašo antro patikrinimo;Haskės Snieguolės nepriežiūra – šį atvejį fiksavome jau keturis kartus ir siekiame šuns konfiskacijos; Gandras, partrenktas autobusu;Du šunys laikomi bagažinėje Vilniuje – pirmo patikrinimo metu įrodyti nepavyko, tačiau rankų nenuleidžiame;Haskio ir labradorės mišrūnas laikomas narve, kuriame negali net pilnai atsistoti;Katinas laikomas balkone, netinkamomis sąlygomis;Peiliu nudurtas vilkšunis. Suteiktos konsultacijos, savininkas dalyvauja teismuose, laukiame atsakymų;Marinami gyvuliai ir dauginami gyvūnai, neaiški situacija;HBH ožkos Kretingoje, maitinamos atliekomis, čekiais, stiklo šukėmis, nuolat besikartojanti situacija. Pirmą karta nenubausta, antrą karta nubausta. Dar vyksta teismas, GGI tikslas - kad VMVT pripažintų pažeidimu įvykį, kai atsiunčiame neginčijamą informaciją, nes dažnai nuvykę į vietą jie tuo metu pažeidimų neranda;Neprižiūrimos karvės Kairėnuose;Trys neprižiūrimos avys Kupiškyje; Palangoje, netinkamomis sąlygomis, žiūrovų atrakcijai laikomi egzotiniai gyvūnai: papūgos ir smauglys. Atsakingos institucijos patikrinimo atlikti praeito sezono metu nespėjo, todėl perkėlė į šiemet, laukiame rezultatų. PRITRŪKO ĮRODYMŲ, TODĖL ATVEJO TYRIMAS/ BYLA NUTRAUKTI ARBA PRANEŠIMAS NEPASITVIRTINO: Vilkšunis mažame, slidžiame voljere Ignalinoje. Pasiekėme net Ginčų komisiją, tačiau sąlygos šuniui pagerintos nebuvo, nes institucijų akimis ir taip yra tinkamos;Kauno mieste, mažame tamsiame voljere laikomas šuo. Institucijos pažeidimų nerado, todėl dar kartą apsilankęs žmogus įvertino šuns gerbūvį, šuos laikomas pririštas lauke su galimybe pareiti į voljerą;Kaune, Šančiuose akita  laikoma mažam voljere. Nuvykus į vietą, šuns ir voljero jau nebuvo, buvo vykdomi statybų darbai;Asmuo „Facebook“ soc. tinkle pasakojo nuskaninęs penkis kačiukus. Apklausta asmens šeima, tačiau asmuo gyvena ne Lietuvoje, tad ir veika galėjo būti įvykdyta kitoje šalyje, trūko įrodymų;Gyvūnų nuodijimas Vilniuje. Liudininkai nesutiko liudyti, o kitų įrodymų nebuvo, todėl policija tyrimą nutraukė;Nušautas katinas – pritrūko įrodymų;„Mano būsto“ užkastas katinas Klaipėdoje. Katinas išgelbėtas neabejingų žmonių, tačiau atsakinga įmonė nenubausta;Jašiūnuose 8 šunys itin išliesėję, badaujantys, tačiau protinę negalią turintis šeimininkas liko nenubaustas, nes kol gilinomės, prieglauda gražiuoju perėmė šunis;Gyvūnų atbaidymo aparato naudojimas. Suteiktos konsultacijos ir vėliau žmonės nukreipti spręsti klausimą teismo keliu;Iš mašinos išmesti kačiukai, užfiksuotas automobilio valstybinis nr., tačiau trūko įrodymų užfiksuojant patį išmetimo faktą;Asmuo siekė kupiruoti (trumpinti ausis/uodegą) dobermaną, kai tokia procedūra Lietuvoje yra draužiama. Trūko realaus veiksmo;Šunys sudraskė Čihuahua veislės šunį, tačiau pranešėjas eigoje dingo;Asmuo teigė, kad kaukia badu marinami šunys. Suteiktos konsultacijos, tačiau trūko įrodymų;Balkone lesinęs paukščius asmuo nubaustas pagrįstai, todėl neturėjome teisės sprendimo skųsti;Akita voljere, kaukianti naktimis ir trukdanti aplinkiniams.  Suteiktos konsultacijos, tačiau pagrindo kreiptis į institucijas nebuvo, nes gyvūno gerovės pažeidimo nefiksavome;Trys neprižiūrimi šunys Kaune. Suteiktos konsultacijos, tačiau pagrindo kreiptis į kitas institucijas nebuvo;Haskis, laikomas voljere, pilname žiurkių. Patikrinimo metu pažeidimų nerasta;Neprižiūrimos karvės tvarte Utenoje;Supančiotas arklys Vilniuje institucijoms šį kartą neatrodė kaip pažeidimas, nes arklys galėjo paeiti;Triušių laikymo sąlygos prekybos centre. Suteiktos konsultacijos, tačiau trūko pagrindo tolimesniams veiksmams;Neprižiūrimos karvės Vilniuje – pranešimas nepasitvirtino;Didelis kiekis dovanojamų kačiukų ir šuniukų. Dingo pranešėjas;Šuo Akmenėje, laikomas pririštas prie būdos, netinkamomis sąlygomis. Dingo pranešėjas;Šunys Klaipėdoje, laikomi netinkamomis sąlygoms. Pritrūko įrodymų;Senas, neprižiūrimas šuo Šiaurės soduose Vilniuje. Pranešimas nepasitvirtino. KITI MŪSŲ DARBAI: - Dirbame su papildomos poveikio priemonės įteisinimo – draudimo laikytis gyvūnus iki 5 metų žiauriai su jais pasielgusiems asmenims. - Parengėme informacinį apie žiaurią pramogą – viščiukų perinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose – ir išplatinome jį daugiau nei 600 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš kurių šia pramoga jau naudojosi mažiausiai 40 įstaigų. - Parengėme rekomendacijas dėl kanopinių gyvūnų kanopų priežiūros ir išplatinome jas ūkiams bei visoms Lietuvos savivaldybėms, kurios sutiko išplatinti seniūnijoms.  - Parengėme raštą dėl PSP (Pagauk – Sterilizuok – Paleisk) ir kačių ausų karpymo bei gresiančios atsakomybės nesilaikant tvarkos ir išplatinome visoms Lietuvos gyvūnų prieglaudoms bei VMVT.  - Dirbome su STT pareigūnais, kuriems pavyko fiksuoti VMVT  gyvūnų gerovės skyriaus veiklos trūkumus ir įpareigoti pritaikyti pakeitimus, kurie bus itin reikšmingi darbo su gyvūnų gerove kokybei.  - Kartu su ŽGA siekėme kanopinių gyvūnų pančiojimu draudimo, o eigoje perėjome prie arklinių šeimos laikymo reglamento atsiradimo, nes jis neegzistuoja, o tai išspręstų ir pančiojimo, ir kitus arklinių šeimos laikymo klausimus. - Taip pat, šio projekto metu suteikėme jau virš 200 konsultacijų gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio tema fiziniams asmenims bei organizacijoms.  Padėk mums dirbti ir toliau. Prisidėk prie kovos su žiauru elgesiu ir gyvūnų nepriežiūra:  - per aukok.lt platformą -> https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais- tiesiai į organizacijos sąskaitą Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565- per PayPal -> https://ggi.lt/parama/

GGI 8 renginio metu vaikų užimtumo palapinėję, kurią koordinavo Festivalis gyvūnų gerovei - Spaudžiam leteną, viso renginio metu vaikai turėjo piešti piešinius tema "Cirkas be gyvūnų". Mūsų nuostabai ir dideliam džiaugsmui beveik visi vaikai cirke su gyvūnais buvo niekada nesilankę, o tiems, kurie lankėsi, jis nepatiko, todėl tema tapo atvira. Žmonės balsavo ir išrinko laimėtoją - Stepan - kuriam atiteko Vėjo brolių įsteigtas prizas medinis konstruktorius. 

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šunims taip pat kaip ir žmonėms yra būtina burnos higiena. Neprižiūrimi šuns dantys gali lemti įvairių ligų atsiradimą, dantų netekimą, blogą burnos kvapą. Šuo turi 42 dantis, o jų keitimasis prasideda, kada šuniukui sukanka 4 mėnesiai. Didžiajai šunų daliai sulaukus trejų metų pradeda formuotis dantų apnašos, todėl jų dantų higiena reikėtų pradėti rūpintis jau nuo ankstyvo amžiaus.  Ankstyvas šuns dantų priežiūros palaikymas taip pat pagelbės ir pratinant augintinį prie šios rutinos. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) vykdytoje apklausoje dėl šunų dantų priežiūros, dauguma keturkojų šeimininkų atsakė, jog šuns dantų priežiūrai naudoja valančius valgomuosius kramtalus – pastarieji yra populiariausi ir reikalaujantys mažiausiai pastangų.  Tačiau dalis atsakiusiųjų nurodė, jog šuns dantų priežiūrai nieko nenaudoja. Augintinio dantų nepriežiūrą dažnai lemia tai, jog šuo nesileidžia prie to pripratinamas, todėl yra sunku atlikti dantų valymo procedūrą, šeimininkai neskiria tam pakankamai laiko arba neturi reikiamų žinių.  Kaip pripratinti augintinį prie dantų valymo? Pirmiausia yra svarbu įsigyti specialiai šunims skirtas dantų valymo priemones – dantų pastą bei dantų šepetėlį (nesirinkti šepetėlio kietais šereliais, nes jie gali pažeisti šuns dantenas). Prieš pradedant šunį pratinti prie dantų valymo, turite pasistengti, jog ši procedūra jam taptų maloni. Pirmais kartais rekomenduojama duoti paragauti dantų pastos, vėliau jos užsitepus ant piršto galima pradėti švelniai valyti dantis. Tokiu būdu šuo pamažu pratinsis prie naujo ritualo ir jus prisileis. Po kiekvieno sėkmingo bandymo šunį reikia apdovanoti ir pagirti už paklusnumą.  Prieš pradedant valyti dantis rekomenduojama pirmiausia išbandyti antpirščio formos dantų šepetėlį. Naujas dantų valymo ritualas turi būti malonus ir suprantamas šuniui, todėl pratinti reikėtų laipsniškai ir dantis valyti itin švelniai. Kai šuo pajus, jog nauja veikla jam teikia malonumą, jam tai taps kasdieniu ritualu, kurio jis lauks. Svarbu prisiminti, jog prieš kiekvieną dantų valymą reikia leisti šuniui paragauti dantų pastos, nepatartina iš karto valyti visų dantų, geriau pradėti pratinti nuo šoninių dantų, vėliau galinių ir tik tuomet prieiti prie priekinių – tai sukels mažiau diskomforto šuniui (priekinių dantų valymas reikalauja pakelti jo nasrus).  Kitos dantų valymo alternatyvos  Prižiūrėti šuns dantis ir burnos higieną yra ir kitų įvairių būdų. Dažnai vieni šunys nemėgsta tokių procedūrų, kuriose naudojamas dantų šepetėlis ir sunkiai leidžiasi prie to pripratinami, todėl palengvinant šunų dantų priežiūrą yra siūlomos dar kelios alternatyvos. Sausas pašaras – kieto maisto dalelės nėra linkusios strigti tarp šuns dantų ir padeda nuvalyti apnašas. Taip pat tinka ir natūralūs produktai, pavyzdžiui, nesmulkinta mėsa, tačiau patartina vengti virtų ir žalių kaulų be mėsos – jie gali nulaužti dantis.  Kramtalai – grauždamas įvairius specialius skanėstus šuo valo ir savo dantis. Galima naudoti įvairius guminius žaislus ant jų užtepant specialios šunims skirtos dantų pastos. Kieti nailoniniai kauliukai ir teniso kamuoliukai netinka dėl turimos savybės rinkti nešvarumus.  Dantų purškikliai – paprastai ir lengvai naudojami, padeda išvengti dantų akmenų ir apnašų, palaiko gaivų šuns burnos kvapą, naikina bakterijas. Virvė su mazgais – skirta šunų dantų masažui, padeda pašalinti susidariusias apnašas.  Subalansuota mityba – šuo iš maisto turi gauti pakankamai vitaminų, mineralų ir kalcio, kurie padeda palaikyti sveiką dantų būklę. Dažniausi klausimai veterinaro kabinete Žmonės dažnai pasimeta tarp internete esančios informacijos apie šunų burnos higieną ir ne visada supranta, kada yra tinkamiausias metas apsilankyti pas veterinarą burnos apžiūrai ir kokios gali laukti pasekmės neprižiūrint šuns dantų higienos. Į dažniausiai šeimininkų užduodamus klausimus atsako veterinarė Sigita Venclovienė. Su kokiomis vėlesnėmis problemomis/ligomis gali susidurti augintinis, jeigu nėra tinkamai prižiūrima jo dantų higiena? Augintiniai, kuriems nėra tinkamai prižiūrima dantų higiena, susiduria su šiomis problemomis: dantų apnašų formavimasis ir nuo to kylančios problemos kaip gingivitas, stomatitas, paradontozė, dantenų recesija ir dantų iškritimas. Kokie pagrindiniai matomi požymiai rodo, jog augintinio burnos higiena nėra tinkamai prižiūrima ir vertėtų apsilankyti pas veterinarą? Pagrindiniai požymiai: chalitozė (nemalonus kvapas), dantų apnašos, ko pasekoje išsivysto gingvitas, kraujavimas iš dantenų. Ar augintinio burnos higienos priežiūra priklauso nuo jo amžiaus – kas labiau rekomenduojama jauniems augintiniams ir kas vyresniems? Jauniems gyvūnams aktualus dantų mechaninis valymas nuo apnašų dantų šepetėliu ar įvairiais graužalais. Rinkoje yra priemonės, kurios padeda neužsidėti dantų apnašoms. Vienas iš mūsų klinikos rekomenduojamų favoritų yra „Plaqueoff“ milteliai.  Vyresniems jau dažnai prireikia dantų akmenų valymo skaleriu ir tik tada yra tikslinga naudoti priemones nuo dantų apnašų susidarymo. Koks dantų valymo ir priežiūros grafikas augintiniui yra optimaliausias?  Priklausomai nuo pasirinktos priemonės. Vienos priemonės reikalauja kiekvieną dieną naudoti, kitos kas savaitę ar dvi. Kuo skiriasi kačių ir šunų dantų priežiūra? Katėms dantų neišvalysi, todėl viena iš galimybių – profilaktines priemones užtikrinti veterinarijos kabinete. Esant poreikiui dantų apnašos valomos skaleriu taip užkertant kelią tolimesnių problemų formavimuisi. Vieni iš dažniausiai naudojamų profilaktikos priemonių yra „Plaqeuoff“ milteliai, kuriuos reikia barstyti ant maisto. Taip katinas nejaučia jokio streso ar prievartos prižiūrint dantų higieną.  Šunims yra daugiau galimybių atlikti/taikyti profilaktines priemones. Yra daugiau preparatų, kuriais galima pasiekti gana neblogą rezultatą, šunys mažiau jaučia stresą apžiūrint dantis ir juos valant. Net ir skanukų/graužalų, skirtų dantų apnašų nesusidarymui, yra pakankamai platus pasirinkimas. Veterinarai rekomenduoja bent vieną kartą į metus atvykti profilaktinei apžiūrai į veterinarijos kliniką. Gydytojas po apžiūros nuspręs, ar jums yra reikalinga intensyvesnė dantų higiena nei įprastai, kokie preparatai tiktų jūsų gyvūnui, kaip gyvūnas gali reaguoti į juos ir kada būtų galima tikėtis rezultato.  Svarbu neužmiršti, kad augintinis turi patirti kuo mažiau streso ir bet kokia procedūra neturi prieiti iki baimės ar agresijos. Veterinarai nurodo, jog dažniausiai klientai kreipiasi jau dėl labai pažengusių dantų – burnos problemų, tad reikia nepamiršti, kad profilaktika yra geriau nei jau atsiradusios problemos sprendimas.

Istorija su šiuo šuniu buvo ilga ir pamokanti, kad viskas nebūtinai yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pranešimą dėl jo gavome dar kovo mėn. tik su šia viena  nuotrauka. Kadangi neturėjome galimybės gauti daugiau vaizdinės medžiagos ir informacijos, parengėme prašymą institucijoms patikrinti, tačiau prasidėjus karantinui vykimas į vietą buvo atidėtas. Po kelių mėn. savivaldybės viešosios tvarkos skyriui atlikus patikrinimą gavome atsakymą, kad pažeidimų nerasta, šuo gero įmitimo, paskiepytas, prižiūrėtas, turi maisto atsargų, laikymo sąlygos yra geros. Mums kilo klausimas dėl voljero dydžio, tačiau dėl šio klausimo labai sunku ginčytis nuo tada, kai 2019 m gegužės mėn. buvo panaikinti minimalūs plotų reikalavimai – prie siekio juos grąžinti mes dirbame.  Grįžus prie šio atvejo rugpjūčio mėn. radome žmogų, kuris sutiko nuvykti į vietą (dėkojame, kad atsiliepė Vilma Zongoliene). Apsilankyta buvo du kartus, vieną iš jų pavyko ir su šeimininkais pabendrauti, kurie, pasirodo, normalūs žmonės. Atvykus (šeimininkams to nežinant) šuo buvo pririštas lauke su galimybe pareiti į voljerą. Nors voljeras į gylį yra didesnis nei matosi, bet tamsus, tai neturi reikšmės, kadangi šuo būna lauke. Šuo atrodo puikiai, žaidė su žaislais, puikiai reagavo į šeimininką, atrodo laimingas gyvūnas. Filmuotą medžiagą turime, tačiau neviešinsime dėl joje esančių žmonių veidų. Tad šį klausimą uždarome. Nors pranešimas ir nepasitvirtino, mes esame dėkingi, kad pamatę žmonės kreipėsi, nes dauguma atvejų vis tik pasitvirtina. Jei norite prisidėti prie siekio grąžinti minimalius plotų reikalavimus, kad būtų įmanoma pagerinti juose gyvenančių gyvūnų kasdienybę, kviečiame paremti per aukok.lt sistemą: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais arba tiesiai į organizacijos sąskaitą  LT77 7300 0101 3323 1565 

Daugiau nuotraukų pamatykite paspaudę ČIA Nuotraukos: Gabrielė Tiškevičiūtė   Šeštadienį Vingio parke buvo švenčiamas ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) 8-asis gimtadienis. Šventėje rinkosi vilniečiai bei miesto svečiai, kuriuos vienijo meilė gyvūnams. Didžiąją dalį gimtadienio dalyvių atlydėjo ir jų keturkojai augintiniai, kurių laukė daug malonių staigmenų. Renginys „GGI 8“ tradiciškai kvietė ne tik atšvęsti sėkmingą gyvūnų gerovės organizacijos veiklą, bet ir nemokamai pasikonsultuoti su veterinarijos ir mitybos specialistais iš klinikos „PetCity“ bei sudalyvauti edukacinėse paskaitose – daugiausiai susirinkusiųjų dėmesio sulaukė Lietuvos Respublikos muitinės paskaita apie šunų gebėjimus ir jų atrankas į tarnybą. „Šventės dalyvius džiugino du visiškai skirtingi šunų sporto klubai. „Doggy gym“ į renginį atsivežė savo vienintelius Lietuvoje šunų bėgimo takelius, kuriuos išbandė turbūt visi lankytojai – su savo šunimi taip pat negalėjome praleisti tokios progos,“ – renginio akimirkomis dalijasi GGI savanorė Kamilė Rutkaitė. – Tuo tarpu šunų sporto klubas „Vilnis“ renginio svečiams pristatė „agility“ kliūčių trasą, kurią išmėgino ne tik gyvūnai, bet ir vaikai.“ Dauguma augintinių šeimininkų nepraleido progos apsilankyti šunų kirpyklos „Dog Re-Look“ palapinėje, kur galėjo pasikonsultuoti dėl augintinių kailio priežiūros ir svarbiausia – patrumpinti keturkojo nagus. Dalyviai šventėje rado įvairiausių dovanų savo augintiniams. Daugiausiai dėmesio sulaukė šunų žaislų kūrėjai „Chew it“, pristatę rankų darbo žaislus – nuo medžiaginių kramtukų iki uostymo kilimėlių, skirtų skanukams paslėpti. Taip pat norėję įsiamžinti gimtadienyje, galėjo sudalyvauti profesionalioje fotosesijoje prie šunų viešbučio „Four Paws“ paruoštos instaliacijos. Nuotraukas galima rasti jų „Facebook“ paskyroje.  Viso renginio metu jauniausieji gimtadienio svečiai buvo kviečiami dalyvauti iniciatyvos „Festivalis gyvūnų gerovei – Spaudžiam leteną“ rengiamame piešinių konkurse. Vaikai buvo raginami sukurti piešinį „Cirkas be gyvūnų“ tema. Konkurso organizatoriai pastebėjo sparčiai besikeičiantį šeimų suvokimą apie pramogas su gyvūnais. Beveik visi konkurse dalyvavę vaikai nėra lankęsi gyvūnų cirkuose, o tiems, kurie dalyvavo – ši pramoga nepatiko. Už mėgstamiausius piešinius galima bus balsuoti GGI „Facebook“ paskyroje, o rugpjūčio 15 d. bus skelbiamas nugalėtojas.  Visi norintys fotografavosi prie šventinės foto sienelės ir plačiau susipažino su GGI vykdomais projektais: didžiausiu Lietuvoje lankytinų vietų su savo augintiniais žemėlapiu – www.draugiskigyvunams.lt, ir išgelbėtų gyvūnų istorijų puslapiu – www.neBrisius.lt. Taip pat visus šventės narius GGI džiugino savo rengiama loterija, kurioje kiekvienas dalyvaujantis galėjo laimėti įvairiausius prizus – nuo skanėstų augintiniams ir jų šeimininkams iki nemokamos savaitgalio viešnagės šunų viešbutyje. Gimtadienio šventę vainikavo tradicinės GGI šunų lenktynės, kurių metu keturkojai su savo šeimininkais galėjo išbandyti bendras jėgas 25 metrų trasoje. Visų kategorijų nugalėtojai buvo apdovanoti taurėmis ir įspūdingais prizais, skirtais tiek augintiniams, tiek jų šeimininkams. Šventės pabaigoje visi renginio dalyviai kartu simboliškai vaišinosi veganišku kepyklėlės „Chaika“ gimtadienio tortu.  „Visa GGI komanda nekantriai laukė šio gimtadienio. Kadangi mūsų nariai išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet netgi po visą pasaulį, džiaugėmės susitikę šia ypatinga proga. Visi kartu galėjome padėkoti mūsų ištikimiems draugams – gyvūnų mylėtojams bei jų organizacijoms, su kuriomis nuveikėme begales prasmingų darbų. Per šiuos metus mes aktyviai pažindinome žmones su gyvūnų priežiūra, vykdėme šviečiamąsias veiklas, o svarbiausia – išgelbėjome daug nemeilę patyrusių gyvūnų“, – pasakoja GGI įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Taip pat renginys nebūtų įvykęs be gyvūnų prekių parduotuvės Zoomaistas.lt, sporto apdovanojimų parduotuvės Sportcup.lt, žurnalo „Panelė“, spaustuvės „Friskas“, gyvūnų maisto gamintojų „Mars Lietuva“, pooperacinių drabužių gyvūnams „Sansa“, makiažo akademijos „MakeUp2Go“ ir sporto bei laisvalaikio prekių parduotuvės „Vėjo broliai“.

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Pirmąją rugpjūčio dieną visi vilniečiai, miesto svečiai ir jų augintiniai bus kviečiami apsilankyti Vingio parke vyksiančioje šventėje, skirtoje gyvūnų mylėtojams bei visiems keturkojams. Atvykusiųjų lauks įvairios pramogos – nuo edukacinių paskaitų apie gyvūnų priežiūrą iki legendinių lenktynių su savo augintiniais.  Ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) organizuoja savo aštuntąjį gimtadienį „GGI 8“, kuriame visi susirinkę galės ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir įgyti naujų žinių konsultuojantis su įvairių sričių specialistais, pasirengusiais atsakyti į visus iškilusius klausimus gyvūnų maisto, sveikatos bei priežiūros temomis.  Renginys vyks rugpjūčio 1-ąją dieną, 12.00–17.00 val. Šiuo metu visų svečių lauks įvairios paskaitos, užsiėmimai ir žaidimai, prie kurių įgyvendinimo prisidės tiek renginio organizatoriai, tiek įmonės ir organizacijos, paskyrusios savo veiklą keturkojams draugams. Viso renginio metu svečiai galės nemokamai konsultuotis su veterinarijos ir mitybos specialistais iš klinikos „PetCity Lietuva“ bei pasverti savo augintinius. Taip pat jų atstovai skaitys pranešimą tema „Keturkojų mityba“ bei „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytojas pristatys itin naudingą paskaitą – „Erkės. Pavojai ir profilaktika“. „PetCity Lietuva“ palapinėje bus galima rasti savanorių komandą, kuri papasakos apie gyvūnų reabilitaciją po paralyžiaus – jie pasidalins savo patirtimi bei priklausomai nuo problemos nukreips į atitinkamus specialistus. Sužinoti apie augintinių viešnages jiems skirtuose viešbučiuose bus galima iš gyvūnų viešbučio „Four Paws“. Programoje jų atstovas ves paskaitą tema „Gyvūno palikimas viešbutyje. Mitai ir tiesa“, tad jei kada nors kilo klausimų šia tema – renginyje bus puiki proga gauti visus atsakymus. Atvykusieji turės progą susipažinti su gyvūnų žaislų kūrėjais „Chew it“ ir ne tik įsigyti jų rankų darbo žaislų šunims, katėms bei graužikams, bet ir su kūrėjų pagalba savo rankomis pagaminti žaislą augintiniui arba prieglaudoje gyvenančiam gyvūnui. Specialiai tam skirtose sesijose lankytojai išmoks, kaip šioje veikloje galima išnaudoti paprasčiausias medžiagas kaip seni džinsai, pledai ar marškinėliai.  Viso renginio metu šventės dalyviai galės apsilankyti šunų kirpyklos „Dog Re-Look“ palapinėje ir pasinaudoti siūlomomis nemokamomis paslaugomis – kiekvienas šeimininkas galės pasikonsultuoti apie augintinio kailio priežiūrą ir su specialisto pagalba pasirūpinti augintinio nagais. Gimtadienio šventėje dalyvaus ir ištikimi GGI draugai – Lietuvos Respublikos muitinės atstovai, kurie papasakos apie CITES konvenciją ir jos tikslą apsaugoti laukines faunos ir floros rūšis kontroliuojant tarptautinius jų gabenimus. Taip pat dalyviai bus kviečiami pasiklausyti paskaitos „Kas yra šuo, kaip jis mato, kaip uodžia?“ bei sužinoti, kaip vyksta keturkojų atrankos į Lietuvos Respublikos muitinės tarnybą. Svečiai renginyje turės progą susipažinti su šunimis-terapeutais, kuriuos pristatys „Kaniterapijos klubas“ – vienas pirmųjų tokią veiklą vykdančių klubų Lietuvoje. Susidomėjusieji galės daugiau sužinoti apie pačią kaniterapiją, o savanoriai plačiau papasakos ne tik apie vykdomas veiklas, bet ir apie galimybes kartu su savo augintiniais prisijungti prie šio klubo.  „Festivalis gyvūnų gerovei – Spaudžiam leteną“ orientuosis į vaikų užimtumą – vykdys piešinių konkursą „Cirkas be gyvūnų“ tema. Piešiniai dalyvaus konkurse Facebook paskyroje „GGI-Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, o rugpjūčio 15 d. bus skelbiamas nugalėtojas. Aktyviausi renginio keturkojai svečiai taip pat ras begalę veiklų. Dalyviai bus kviečiami susipažinti su šunų sporto klubu „Vilnis“, kurie renginio metu visus norinčius supažindins su linksmu ir azartišku šunų vikrumo sportu, dar kitaip vadinamu – agility. Taip pat pramogų bus paruošęs ir šunų sporto klubas „Doggy gym“ – kiekvienas keturkojis galės išbandyti specialiai šunims sukurtus bėgimo takelius, sudalyvauti loterijoje ir netgi laimėti apsilankymus šiame sporto klube. Apšilus ant bėgimo takelių, energingiausi augintiniai kartu su šeimininkais bus kviečiami išbandyti savo jėgas ir greitį tradicinėse GGI gimtadienio lenktynėse, kurios bus skirstomos į tris kategorijas – didelių, vidutinių ir mažų šunų – taip varžybose bus užtikrinta lygybė visiems keturkojams dalyviams. Nugalėtojų lauks taurės ir įspūdingi prizai, taip pat kiekvienas finišo linijos kirtimas bus įamžintas vaizdo įraše. Lenktynėms būtina išankstinė registracija. Dvikojai ir keturkojai renginio lankytojai taip pat galės nusifotografuoti prie linksmos foto sienelės, sudalyvauti gimtadienio loterijoje bei plačiau išgirsti apie GGI vykdomus projektus, tokius kaip www.draugiskigyvunams.lt – didžiausią Lietuvoje vietų žemėlapį, kur žmonės gali apsilankyti su augintiniais, ir www.neBrisius.lt – išgelbėtų gyvūnų istorijų puslapį. „Labai laukiame savo 8-ojo gimtadienio, kuriame ne tik švęsime, bet ir tarsime didelį ačiū savo ištikimiems draugams – gyvūnų mylėtojams, pagalbos ranką ištiesusioms organizacijoms ir visiems gyvūnams, dėl kurių mes ir esame. Tikimės, kad mūsų susirinks labai daug – laukiami ir nauji veidai, nes keturkojų ir dvikojų draugų mums niekada nebus per daug“, – apie artėjantį renginį atsiliepia GGI įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Renginio programa:12.00 val. Renginio atidarymas. 12.15 val. Paskaita „Erkės. Pavojai ir profilaktika“ (Pristato „PetCity Lietuva“ klinika). 13.00 val. Agility trasų bėgimo pasirodymas (Šunų sporto klubas "Vilnis"). 13.45 val. Paskaita „Kas yra šuo, kaip jis mato, kaip uodžia? Kaip vyksta atranka į tarnybą?“ (Pristato LR muitinės visuomenės informavimo specialistas Artūras Zaleckas). 14.30 val. „GGI lenktynės su šunimi“ (Vedėja Kamilė Sakalauskaitė). 15.45 val. Paskaita „Gyvūno palikimas viešbutyje. Mitai ir tiesa“ (Pristato gyvūnų viešbutis „Four Paws“). 16.15 val. Lenktynių apdovanojimai. 16.30 val. Gimtadienio tortas. 17.00 val. Renginio uždarymas.Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.  Už prisidėjimą prie renginio įgyvendinimo taip pat esame dėkingi gyvūnų prekių parduotuvei Zoomaistas.lt, sporto apdovanojimų parduotuvei Sportcup.lt, žurnalui Panelė, spaustuvei Friskas, gyvūnų maisto gamintojams Mars Lietuva, MakeUp2Go makiažo akademija - makiažo studijai, Ramių Bičių MENŲ STUDIJAi ir veganiškų desertų kepyklėlei Chaika - jūsų dėka renginys ne tik įvyks, bet ir bus ypatingas! 

Rugpjūčio 1 dieną, Vingio parke, norime atšvęsti savo didelį ir be galo svarbų 8-ąjį gimtadienį, kuriame ne tik švęsime, bet ir tarsime didelį AČIŪ savo ištikimiems draugams – gyvūnų mylėtojams, pagalbos ranką ištiesusioms organizacijoms ir visiems gyvūnams, dėl kurių mes ir esame. Tikimės, kad mūsų susirinks labai daug – laukiami ir nauji veidai, nes keturkojų ir dvikojų draugų mums niekada nebus per daug. Ta proga vyks legendinės šunų lenktynės, tad kviečiame registruotis, dalyvauti ir pirmauti! Prizų bei geros nuotaikos nestigs :)Startuojame 2020-08-01 14:30 Akimirkos iš praėjusių metų lenktynių Registracijos anketą su taisyklėmis rasite ČIA arba formoje žemiau. Įkeliama…

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @marklchaves Palaidų ar beprižiūrių šunų problema miestuose, kada šie klaidžioja kur užsimanę, kelią pavojų žmonėms, gali sutrikdyti eismą ar sukelti kitų nemalonių situacijų, nagrinėjama gana dažnai. Gyvūnais, kurie neturi šeimininkų, pasirūpina atsakingos organizacijos, tačiau susiduriama ir su atvejais, kada namus ir šeimą turintys augintiniai nuolat išleidžiami „tyrinėti miesto teritorijos“, nors tai draudžia įstatymai. Tokia praktika pavojinga ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam gyvūnui, kuris gali pasimesti ar susižaloti. Vienas iš tokių – kelerius metus trunkanti šuns Bario nepriežiūros istorija. Šuo nuolat pastebimas vienas klajojantis Lazdynėlių gatvėse ir kitose vietose, kelioms valandoms paliekamas pririštas prie parduotuvės, kol jo šeimininkas užsiima asmeniniais reikalas. Liudininkų teigimu, pastarasis dažnai matomas neblaivus, o savo augintinį paleidžia klajoti vieną net itin prastomis oro sąlygomis – lyjant, stipriai šąlant ar t.t.  Tokie šeimininko veiksmai kelią pavojų Bariui  - tik neabejingų kaimynų dėka jam pavyksta išgyventi. Sausio mėnesį atsakingi ir neabejingi asmenys, neapsikentę esamos situacijos ir rūpindamiesi gyvūno gerove, kreipėsi į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), prašydami padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją.  Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, sąmoningas gyvūno palikimas be priežiūros, padarant jį bešeimininkiu, yra laikomas administraciniu nusižengimu. Todėl dėl šuns saugumo GGI kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu bei užkirsti kelią ne vienerius metus trunkančiai šuns nepriežiūrai, apie kurią liudijo kaimynai. Kadangi šio gyvūno nepriežiūros atvejis buvo oficialiai fiksuotas tik pirmą kartą, policija šeimininkui galėjo skirti įspėjimą, jog situacijai pasikartojus jam bus skiriama bauda ir svarstoma šuns konfiskacija. Tačiau šeimininko tai neišgąsdino – kovo mėnesį šuo vėl pastabėtas palaidas, o tokie jo „žygiai“ užfiksuoti vaizdo įraše, kurį GGI iš karto perdavė policijai. Bario šeimininkas buvo nubaustas už administracinį nusižengimą ir gavo 30 EUR baudą, tačiau nutarime buvo netinkamai pritaikyta teisės norma bei neišspręstas klausimas dėl gyvūno konfiskavimo. Po šio atvejo aplinkinių gyventojų prašyta likti neabejingais ir, pamačius Barį klaidžiojantį vieną, pranešti atsakingos institucijoms. Praėjus kelioms savaitės, situacija pasikartojo ir vėl, todėl GGI dar kartą kreipėsi į policiją, pranešdama apie pakartotinį pažeidimą bei, siekiant išvengti tokio aplaidaus šeimininko elgesio pasekmių, prašydama šunį konfiskuoti. Tačiau buvo priimtas sprendimas dar kartą paskirti 30 EUR baudą ir vėl buvo nutarime netinkamai pritaikyta teisės norma.  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nurodyta, jog „šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio“, nors šeimininko šalia nebuvo, o įvykio liudytojos niekas neapklausė. Esant tokiai situacijai, GGI kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją „Constat“ tam, jog gyvūnas galiausiai būtų konfiskuotas ir pritaikyta teisinga teisės norma. „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 4 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies 1 punktu, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Taigi būtent GGAĮ 4 straipsnio 2 dalyje išvardinta eilė veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu, tarp jų sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. Atsižvelgiant į tai, jog gyvūno padarymas bepriežiūriu yra vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, daugybė asmenų liudija apie nuolatinę ir tęstinę gyvūno Bario nepriežiūrą, nutarimu paskirta nuobauda turėjo būti pritaikyta vadovaujantis ANK 346 str. 16 d., kuriame nurodyta, jog žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Tačiau šiuo atveju, pritaikius ne tą teisės normą, Bario savininkas gavo tik trisdešimties eurų baudą, o klausimas dėl gyvūno konfiskavimo apskritai nebuvo sprendžiamas“ – teigia advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovai.  „Absurdiška, kad tokį paprastą klausimą bandome išspręsti taip ilgai – šuo ne tik kenčia, kol juo nėra tinkamai pasirūpinta - klaidžioja vienas, loja naktimis po balkonais, ieško maisto - bet ir gaištamas organizacijos laikas, kurį galėtume skirti kitiems darbams. Kartais pasiseka pakliūti pas žmogiškus pareigūnus ir jiems iš karto aišku, kad gyvūno gerovės klausimą reikia išspręsti bei tai atliekama operatyviai. Šiuo atveju ne tik mes, bet ir Bario kaimynystėje gyvenantys asmenys ilgai dirba ir nerimauja dėl vieno paprasto atvejo.  Tad labai gaila, bet tenka pripažinti, kad daug kas priklauso ne tik nuo įstatymų, bet ir nuo pareigūnų asmeninio požiūrio", - sako GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė. Vykstant tokiam GGI ir policijos pareigūnų nesutarimui dėl esamos situacijos, šuo Baris nenuobodžiauja ir toliau vienas klaidžioja Lazdynėlių gatvėje – tai liudija susirūpinę kaimynai, nuolat rašantys organizacijai žinutes bei siunčiantys vaizdinę medžiagą. GGI toliau kreipsis į atsakingas institucijas, skųs tokius abejingus pareigūnų sprendimus ir veiksmus bei stengsis, kad ši situacija būtų tinkamai išspręsta. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba www.ggi.lt/parama.

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Visą pasaulį sukrėtė paslaptinga keleto šimtų dramblių žūtis Botsvanoje. Specialistai aiškinasi, kodėl per pastaruosius du mėnesius nugaišo apie 350 dramblių. Visame pasaulyje garsus keliautojas, daktaras biologas  Nialas Makanas (Niall McCann) teigia, kad jo kolegos šiaurinėje Botsvanos dalyje, kur plyti Okavango upės delta, pastebėjo daugiau nei 350 nugaišusių dramblių.  Anot Botsvanos vyriausybės, niekas nežino, kodėl tai vyksta. Gauti laboratorinių tyrimų rezultatus užtruks dar kelias savaites. Svarbu paminėti tai, kad Botsvanoje gyvena trečdalis visos planetos dramblių, bet jų populiacija dėl brakonierių veiklos smarkiai mažėja. Pasak N. Makano, vietiniai gamtosaugininkai apie masiškai žūstančius dramblius Botsvanos vyriausybę perspėjo dar gegužės mėnesį. „Jie pastebėjo 169 negyvus dramblius per 3 valandas trukusį skrydį“, – sakė jis.  Botsvanos vyriausybė atmetė brakonieriavimą kaip galimą dramblių žūties priežastį, mat dramblių iltys nebuvo nupjautos ar kitaip pašalintos. Šis atvejis mįslingas dar ir tuo, kad iš visų gyvūnų miršta tik drambliai, tad galima atmesti vandens užnuodijimo galimybę.  „Turime nepamiršti vieno dalyko – drambliai yra nepaprastai protingi ir jautrūs gyvūnai“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė N. Makanas. – Aš negaliu įsivaizduoti, kokį didžiulį skausmą ir stresą jie patiria matydami savo šeimos narius agonijoje. Tokia trauma jiems išliks metų metus ir yra tikra katastrofa gamtai.“ Nors laboratorinių testų atsakymų dar nėra ir dramblių žūties priežastys nėra įvardijamos, neoficialių šaltinių duomenimis tai gali būti ir vis didėjančio vietinių ūkininkų nepasitenkinimo šiais gyvūnais rezultatas. Spaudoje gan dažnai pasirodo straipsniai, aprašantys žmonių ir dramblių konfliktą. Drambliai nuolat migruoja, ieško vandens ir maisto, tad jų kelyje pasitaiko ir pasėlių laukai.  Drambliams niokojant derlių ūkininkai vis dažniau ir garsiau grasina imtis radikalių priemonių kovoti su šiais gyvūnais. Šio konflikto rezultatas – dar šiemet, vasario mėnesį, Botsvanos vyriausybė paskelbė aukcioną, kurio metu bus išduodami leidimai medžioti dramblius. Kiekvienas medžiotojas, gavęs leidimą, galės nužudyti 10 šių gyvūnų kontroliuojamose medžioklės plotuose.  Skaitant tokias naujienas apie šiuos žemės milžinus, belieka tik apgailestauti. Jei visgi nugalės žmonių gobšumas ir žiaurumas, šie nuostabūs gyvūnai bus priversti likti tik ankštuose zoologijos soduose bei biologijos vadovėliuose. Tad pirmiausiai reikia pakeisti savininkišką požiūrį į gamtą, suvokti veiksmų padarinius ir sustabdyti tokį viską naikinantį elgesį. Šaltinis: https://www.bbc.co.uk/news/world-africa-53257512

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Lietuvoje visuomenė tampa vis sąmoningesnė gyvūnų gerovės klausimais. Kalbos apie augintinių individualumą, poreikius ar gebėjimą jausti skausmą šiandien nebėra „tabu“ temų sąraše. Internete galima rasti daug naudingos informacijos, padėsiančios geriau pažinti savo augintinius bei jų poreikius, o socialiniuose tinkluose vis populiaresnės tampa gyvūnų mylėtojų grupės, kurių nariai dalijasi savo augintinių istorijomis.  Gegužės 23 dieną internete buvo galima išvysti visai kitokio pobūdžio istoriją. Socialiniame tinkle „Facebook“ vyras viešai prabilo apie tai, kaip jis nuskandino penkis kačiukus: „Aš juos pasiunčiau „atgal“ iš kur jie atėjo, pašildžiau keturiems vandenį – mamos temperatūros maždaug, palikau vieną... trims dienoms... O paskui vėl pašildžiau vandens... Katė turėjo džiaugsmo suprasti, kad ji gali būti motina. Pasivaikščiojusi sugrįžo ir nieko neberado.“  Įrašas greitai pasiekė nepelno siekiančią organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kuriai jau ne pirmą kartą tenka susidurti su nužudytų gyvūnų jauniklių istorijomis. Paklausus vyro, ar jis tikrai padarė šį nusikaltimą, buvo sulaukta atsakymo: „Taip. Paskandinau penkis kačiukus. Ta prasme juos nužudžiau, nes jie nereikalingi.“  Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje minima: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“  Dėl susiklosčiusios situacijos GGI nedelsiant kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuskandintų penkių kačiukų ir patraukti asmenį baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn bei konfiskuoti pas jį šiuo metu esančius gyvūnus.  Tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros savininkas jau keturiolika metų gyvena Airijoje ir su savo šeima Lietuvoje nepalaiko santykių. Kadangi nepavyko rasti asmenų, kurie galėtų suteikti reikšmingos informacijos tyrimo eigai, o įvykio vieta nebuvo nustatyta bei manoma, kad kačiukai buvo nuskandinti ne Lietuvos teritorijoje, nepakako įrodymų patraukti vyrą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Praeityje dažnai naudota praktika atsikratant gyvūnais jaunikliais šiandien Lietuvoje yra griežtai draudžiama. Prieš metus laiko GGI buvo susidūrusi su panašiu atveju – Šilalės rajone buvo nuskandinti penki šuniukai. Abu prie nusikaltimo prisidėję vyrai buvo areštuoti ir sulaukė bausmės – už žiaurų elgesį su gyvūnais jiems buvo paskirti keturių mėnesių (120 val.) viešieji darbai.  Šiandien žmonės vis aktyviau priešinasi tokioms nusistovėjusioms „tradicijoms“ kaip senų augintinių atsikratymas paliekant juos pririštus miškuose ar vos gimusių jauniklių nuskandinimas nuošaliuose tvenkiniuose. GGI kasdien sulaukia neabejingų žmonių pranešimų apie galimus žiauraus elgesio ar gyvūnų nepriežiūros atvejus. Kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas, todėl GGI primena, kad tokio pobūdžio nusikaltimus įvykdę žmonės sulaukia teisingumo ir lieka nubausti. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą aukok.lt portale: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais/

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @contentpixie Kiauliena, žuvų taukai, kiaušinių baltymai, pieno milteliai, bičių pikis – pamačius šiuos terminus sudėtyje nekyla jokių klausimų. Tačiau ar nesudvejojame, kas gi išties yra tos išrūgos, L-cisteinas arba „natūralus skonis“? Iš ko tiksliai pagamintas „bone china“ puodelis ir angoros megztinis?  Žemiau pateikiame 15 punktų sąrašą, kuriame už mažiau žinomų žodžių ir E raidžių slepiasi ingredientai, aktualūs gyvenantiems vegetarišką ar veganišką gyvenimo būdą, kai kurių religijų atstovams, turintiems alergijų ar tiesiog smalsaujantiems, kas slypi pažįstamų produktų sudėtyse. MĖSA, KAILIS, PLUNKSNOS Želatina (gelatin) / E441 (anksčiau E485) Į ką atkreipti dėmesį: išgaunama iš gyvūnų (bet kokių) kaulų ar odos. Kur randama: guminukuose, želė, zefyruose, saldainiuose, jogurtuose, ryjamų tablečių apvalkaluose, klijuose. Karminas, košenilis, kochinelas (carmine, crimson lake, cochineal, natural red 4, CI 75470) / E120 Į ką atkreipti dėmesį: išgaunama iš to paties pavadinimo vabalų. Kur randama: raudonos spalvos sultyse (kaip pridėtinis dažiklis), gaiviuosiuose gėrimuose, traškučiuose, lūpų dažuose, akių šešėliuose. Pūkai (down), plunksnos (feathers) Į ką atkreipti dėmesį: gaunami iš paukščių nehumaniškais būdais. Kur randama: pagalvių užpilduose, striukėse. L-cisteinas (L-cysteine) / E920 Į ką atkreipti dėmesį: gali būti gyvūninės kilmės. Kur randama: duonoje, kepiniuose, šampūnuose. Kaulinis porcelianas (bone china) Į ką atkreipti dėmesį: gaminamas iš gyvūnų kaulų pelenų. Kur randama: induose. Angoros vilna (angora wool) Į ką atkreipti dėmesį: tai triušių vilnos rūšis. Kur randama: drabužiuose. Kašmyras (cashmere wool) Į ką atkreipti dėmesį: tai ožkų vilnos rūšis. Kur randama: drabužiuose. Šilkas (silk) Į ką atkreipti dėmesį: šilką gamina vabzdžiai; pasak PETA duomenų, tam, kad žmonės gautų 1 kilogramą šilko, žūva 6 600 šilkaverpių. Egzistuoja taip vadinamas „taikus šilkas“ (peace silk/ahimsa silk/tussah silk), neva gaunamas iš laukinėje gamtoje paliekamų kokonų, tačiau šito patikrinti neįmanoma. Kur randama: drabužiuose, muiluose. „Natūralus skonis“ (natural flavour) Į ką atkreipti dėmesį: po šiuo įdomiu pavadinimu tikrąja to žodžio prasme gali slėptis bet kas. Vienintelis būdas išsiaiškinti tiksliai – parašyti gamintojams. Kur randama: maiste, kosmetikoje. Pintys (sea sponge) Į ką atkreipti dėmesį: pintys yra nervų sistemos neturintys gyvūnai, iš kurių daromos natūralios kempinės. Ar tai etiška, kiekvienas gali nuspręsti pats. Kur naudojama: gaminant kempines. Lanolinas (lanolin) / E913 Į ką atkreipti dėmesį: gaunamas iš avių vilnos. Kur randama: kosmetikoje, kramtomoje gumoje. PIENAS Išrūgos (whey) Į ką atkreipti dėmesį: tai yra pieno produktas. Kur randama: sausainiuose, kepiniuose, papilduose sportininkams. Kazeinas (casein) Į ką atkreipti dėmesį: pieno produktas. Kur randama: prezervatyvuose, klijuose, kremuose. MEDUS Bičių medus (Beeswax) / E901 Į ką atkreipti dėmesį: tai neveganiškas produktas, dar žymimas E901. Kur randama: pyraguose, saldainiuose, lūpų balzamuose, šampūnuose, kremuose. ŽUVIS Žuvų klijai (isinglass) Į ką atkreipti dėmesį: gaunama iš žuvų. Kur naudojama: alkoholinių gėrimų, ypač alaus ir vyno, gamyboje. Tai tik maža dalis gyvūninės kilmės ingredientų, besislepiančių po E raidėmis ar cheminiais terminais. Kiekvienos neaiškios sudėties išsiaiškinimas gali prisidėti tiek prie kilnaus gyvūnų gerovės tikslo, tiek prie naudos sveikatai. Šaltiniai: http://www.food-info.net Maurice Hanssen, Jill Marsen „E priedai“https://www.theguardian.com/fashion/2018/may/21/the-ethics-of-wearing-feathers-its-not-just-live-plucking-thats-a-problemhttps://www.vegan.com/animal-ingredients/ https://www.plantbasednews.org/opinion/14-non-vegan-ingredients-to-look-out-for-in-make-up-and-beauty-products https://www.peta.org.uk/issues/animals-not-wear/silk/

Informacija paruošta Klaudijos Benosenkoiš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Anoir Chafik Mažieji mūsų draugai ir namų jaukumo kūrėjai suteikia mums daug džiaugsmo ir smagių akimirkų. Dažnai naminių gyvūnėlių užsinori vaikai, o tėvai išpildo šiuos norus, nesuvokdami prisiimamos atsakomybės. Augintiniai nėra tik „žaislai“, tad jų įsigijimas ar priglaudimas taip pat reikalauja nemažos atsakomybės, todėl priimdami sprendimą auginti gyvūną – turime būti pasiruošę.  Augintiniai yra gyvos būtybės, kurioms reikia vandens, maisto, tinkamos erdvės ir sąlygų gyventi. Įsigydami naują augintinį ir prieš parsiveždami jį namo, turime būti įsitikinę, jog mūsų namų sąlygos yra tinkamos augintinio laikymui ir visi namuose gyvenantys asmenys yra pasiruošę globoti ir rūpintis gyvūnu. Taip pat labai svarbu prieš įsigijimą kuo daugiau sužinoti apie gyvūną iš patikimo šaltinio – jį auginusio šeimininko, prieglaudos, veislyno ar gyvūnų parduotuvės pardavėjo.  Svarbiausi aspektai yra sužinoti augintinio charakterį, galbūt, specialius poreikius, įpročius, energijos lygį. Jeigu artimiausiu metu planuojate įsigyti arba jau įsigijote naują augintinį, pateiksime 10 naudingų dalykų, kurie yra būtini įsigijus gyvūną.  Pasiruošti būtinus daiktus augintiniui Prieš parsivežant įsigytą ar priglaustą gyvūną, turime būti paruošę visus reikalingus daiktus jo bendrai priežiūrai ir poreikiams patenkinti. Katėms tai – kraiko dėžutė, maistas ir jam skirti dubenėliai, antkaklis, gultas. Šunims – pavadėlis, antkaklis, antsnukis, gultas, maistas bei jo dubenėliai.  Mažiems gyvūnams, pavyzdžiui, triušiams, žiurkėnams, jūrų kiaulytėms ir ropliams svarbiausia parūpinti narvą ar specialų aptvarą, maistą ir paruošti aplinką, kurioje tam tikras gyvūnas turės gyventi. Taip pat pravartu turėti įvairių žaislų, skirtų treniruoti gyvūnus ar produktų, kurie padėtų gyvūnui tinkamai vystytis (pavyzdžiui, šunims pirkti kramtalus – jų dantų priežiūrai).  Augintiniui reikia savo saugios erdvės Kaip ir žmonės, taip ir gyvūnai mėgsta turėti savo „saugią vietą“, kurioje galėtų ramiai atsipalaiduoti. Naujam augintiniui reikia sukurti malonią ir jaukią erdvę, kurioje jis galėtų vienas leisti laiką ir taip lengviau prisitaikyti prie naujos namų aplinkos. Katėms reikalingą kraiko dėžutę turime pastatyti tokioje namų vietoje, kurią katė galėtų lengvai rasti ir netrukdomai į ją vaikščioti. Taip pat pirmosiomis naktimis dažnai mažiems gyvūnams leidžiame miegoti savo lovose, tačiau turime nepamiršti, kad vėliau tai gali tapti blogu įpročiu, kurio gyvūnui suaugus bus sunku atsikratyti.  Pirmosiomis dienomis leiskite augintiniui tyrinėti aplinką Parvežę gyvūną į naują aplinką, galime sulaukti skirtingos jo reakcijos. Dažnai tai priklauso nuo gyvūno charakterio. Katės yra linkusios pirma apsigyventi viename kambaryje ir tik paskui susipažinti su kita namų erdve, tokiu būdu jos patiria mažiau streso. Atgabentam gyvūnui iškarto parodykite jo maisto indelius ir gultą, kad gyvūnas suprastų jau turintis savo vietą šioje namų erdvėje. Šunys gali pradėti „žymėti teritoriją“ savo naujuose namuose, todėl jų atgabenimui reikia pasiruošti plotą, skirtą gamtiniams reikalams, kol šuo pripras ir nebejaus streso.  Būtinos žinios apie gyvūno mitybos ypatumus Apie savo naujo gyvūno mitybą turime būti sužinoję iš jo praeitos vietos – kuo jis buvo maitinamas, ką galima duoti, ko ne. Jeigu norime padaryti kažkokius pakeitimus, tą turime daryti lėtai, leisdami gyvūnui prisitaikyti nepatiriant šoko. Tai pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip jūsų augintinis per pirmuosius keletą mėnesių reaguoja į tam tikrus maisto produktus.  Kai kuriems gyvūnams, pavyzdžiui, katėms ir šunims, yra tiesioginis maisto prekių ženklų ir dietų pasirinkimas, tačiau kitiems augintiniams reikia ir kitokio maisto. Pavyzdžiui, triušiams ir jūrų kiaulytėms rekomenduojama kasdien duoti įvairių daržovių. Tai priklauso nuo to, kokį gyvūną norime įsigyti – turime tiksliai žinoti, kokį maistą jis gali ir turi valgyti.  Treniruokite savo naująjį augintinį  Naujiems gyvūnams labai svarbu suprasti savo vietą naujuose namuose bei priprasti prie dalykų, kurie skirti jų poreikiams. Katėms reikia aiškiai parodyti kraiko dėžutės vietą ir jos nekeisti – išrinkti ją iš karto, dar prieš gyvūnui atvykstant. Šunis reikia pradėti reguliariai vesti į lauką. Gyvūnai pripranta prie rėžimo, todėl geriausia yra juos šerti ir vesti į lauką panašiu laiku. Tai gali pareikalauti šiek tiek laiko ir kantrybės, tačiau jeigu padarėme sprendimą auginti gyvūną – turėtume būti tam pasirengę.  Sugalvokite paklusnumo planą  Auginant gyvūną labai svarbus ne tik mūsų, bet ir aplinkinių saugumas. Šunį turėtume išmokinti ne tik pačių paprasčiausių komandų: „sėsk“, „gulk“, bet ir leisti jam suvokti teigiamas bei neigiamas elgesio pasekmes. Kitaip tariant, leisti gyvūnui suprasti, kad jūsų reikia klausyti.  Skirtingi gyvūnai turi skirtingus temperamentus, todėl kai kurie gyvūnai mokymams gali pasiduoti lengviau, kiti sunkiau. Galima kreiptis profesionalios pagalbos siekiant išmokyti gyvūną paklusnumo. Katėms tokios treniruotės yra retesnės, tačiau jos taip pat reaguoja į teigiamas ir neigiamas emocijas, kurias vėliau įsimena. Tokių treniruočių metu pats svarbiausias aspektas – maisto davimas, t. y. „apdovanojimas“ už atliktą teisingą komandą.  Neskubėkite gyvūno supažindinti su visais šeimos nariais  Patekęs į naują erdvę, kurioje dar nėra buvęs, naujas augintinis patiria stresą, todėl pažindinimas su daugybe kitų naujų žmonių jam gali sukelti dar daugiau streso. Kiekvieną žmogų gyvūnui leiskite pažinti palaipsniui, nesukeldami jam išgąsčio. Reikia leisti gyvūnui pačiam priartėti ir pažinti naują žmogų, sukurti pasitikėjimą ir draugišką ryšį.  Rekomenduojama nepalikti vienų mažų vaikų su augintiniu. Maži vaikai gali išprovokuoti agresyvų gyvūnų elgesį to net nesuprasdami (stipriai suimdami už uodegos ar pan.). Geriausias variantas yra laikyti mažus vaikus per atstumą ir leisti gyvūnui juos stebėti ir pažinti iš toli. Ar gyvūnas prisileis mažus vaikus ar tiesiog pasišalins – priklauso nuo jo charakterio.  Kelias savaites stebėkite savo gyvūno prisitaikymą  Kaip naujo šeimininko, įsigijusio naują augintinį, mūsų darbas yra užtikrinti jiems patogų ir saugų gyvenimą mūsų namuose. Pirmąsias savaites svarbu stebėti augintinio teigiamas ir neigiamas emocijas. Teigiamos tai – trynimasis į kojas, maisto prašymas, švelni kūno kalba, sekimas iš paskos. Tai parodo, jog augintinis laiko jus savo šeimininku ir reikalauja jūsų dėmesio. Neigiamos gyvūno emocijos: šnypštimas, drebėjimas, išėjimas iš kambario ir slėpimasis. Jeigu taip atsitinka, reikia pasistengti gyvūnui padėti ir pabandyti sukurti aplinką, kurioje jis pasijustų patogiau.  Turėkite atsarginių pinigų savo gyvūnui Veterinarinės išlaidos kritinėse situacijose dažnai pareikalauja priimti greitus sprendimus. Tokiais atvejais turime turėti atsarginių pinigų, kurie būtų skirti tik augintiniui. Jeigu jau nusprendėme auginti gyvūną, turime suprasti, jog jis yra gyvas organizmas, kuris gali susirgti, pasigauti įvairias ligas, susidurti su kitomis problemomis, kurios gali pareikalauti papildomų išlaidų. Suplanuokite pirmą vizitą pas veterinarą Rekomenduojama pirmą kartą augintinį parodyti veterinarui per pirmąsias įsigijimo savaites. Tai leis skirti reikiamus skiepus ir sudaryti nuolatinės priežiūros planą. Siūloma pasitarti su darbuotojais ir gauti jūsų augintinio sveikatos aprašymo santrauką, kad galėtumėte sužinoti apie visas medicinos problemas, su kuriomis gali susidurti jūsų augintinis, pavyzdžiui – diabetą, hipertenziją ar alergijas. Bet kokiu atveju, gera idėja yra sukurti jūsų augintinio medicinos įrašą ir sekti jo bendrą gerovę. Kuo anksčiau apsilankysite pas veterinarą, tuo greičiau galėsite nuodugniai įvertinti savo augintinio sveikatą ir  užtikrinti, kad jie išliktų sveiki visą gyvenimą. Įsigydami naują augintinį pirmomis savaitėmis susidursime su iššūkiais. Nesvarbu, tai bus katė, kuri subraižys jūsų sofą ar sudraskys užuolaidas, ar tai bus papūga, kuri nenustos čiulbėti visą naktį. Gyvūnams kaip ir žmonėms reikia laiko prisitaikyti prie naujos vietos ir naujų gyvenimo sąlygų. Padėti savo augintiniui galite išlikdami kantrūs ir supratingi, juk gyvūną nusipirkti, priglausti ar pasiimti iš prieglaudos nusprendėte ne be reikalo – jūs norite juo kuo geriau pasirūpinti. Kai gyvūnas pripras prie naujos aplinkos ir pamils jus, tai atpirks ilgai trukusį pradinį procesą. 

Pranešimas dėl netinkamomis sąlygomis laikytų šunų Žiežmariuose pasitvirtino. Viso ten rasti 7 šunys: 2 lauke ir 5 viduje bei nėra žinoma, kiek kačių nes jos gyvena lauke ir yra bailios. Nors patikrinimo metu nustatyta, kad šunų įmitimas normalus, sveikatos problemų jie neturi ir pašaro šeimininkai turi, vis tik inspektoriai sutiko, kad viduje gyvenantiems šunims sąlygos yra visiškai netinkamos dėl daugybės priežasčių - jie niekada nebuvo išleidžiami į lauką, nėra matę saulės ar gryno oro gurkšnio, nesocializuoti, bailūs, dauginasi tarpusavyje, vidaus patalpos nėra tinkamos jų laikymui dėl nesuvokiamos netvarkos. Viena iš kalyčių ir vėl nėščia, visi šunys blusuoti. Su šeimininkais pavyko rasti sutarimą, kad penkis šunis atiduos ir pasiliks du, tik laikymui lauke ir tik patinus. Priimtas toks sprendimas siekiant tiek sukurti geresnį gerbūvį gyvūnams, tiek palengvinti savimi vos galinčio pasirūpinti žmogaus kasdienybe. Visus penkis šunis perimti ir patikrinti situaciją kartu su seniūne dėl kačių sutiko VšĮ "Vyšnių sodas". Esame jiems dėkingi už nuoširdų rūpestį gyvūnų gerove.   Dėkojame Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Kaišiadorių skyriui už operatyvumą ir betarpišką bendradarbiavimą sudarant sąlygas gyvūnus perimti. Į gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus GGI gali reaguoti tik prie to prisidedančių žmonių dėka. Šiuo metu finansų labai trūksta. Prisidėti galite čia: https://www.aukok.lt/p.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais. Taip pat, vis dar turite laiko paskirti 1,2% GPM: https://ggi.lt/parama/ Tolimesnė informacija apie jau perimtus šunis - VšĮ "Vyšnių sodas" socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/vsivysniusodas/posts/3002027573220391?hc_location=ufi