Naujienos

Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Visiems į atmintį įsirėžęs liūdnas Jono Biliūno apsakymas apie seną šunį Brisių, kuris, savo paskutiniais gyvenimo metais, yra visų pamirštas, nebereikalingas. Norisi tikėti, kad realybėje tokios istorijos – retenybė, ir kad kur kas daugiau yra laimingų keturkojų bei jų šeimininkų. Būtent laimingus pasakojimus vaizdais ir žodžiais įamžina projektas „neBrisius.lt“, šį kovą atšventęs penkerių metų jubiliejų. NeBrisiaus penkerių metų istorija Projektas „neBrisius.lt“ gimė 2014 metais, kai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėjai, susižavėję Amerikoje vykdomo projekto „Why We Rescue“ (dabar „This Wild Idea“) idėja, gavo jos autorių leidimą ir palaikymą pradėti analogišką projektą Lietuvoje. „NeBrisius.lt“ publikuoja laimingas žmonių ir jų augintinių, priimtų į šeimą iš prieglaudų, gatvės ar išgelbėtų kitais būdais, istorijas bei nuotraukas. Projekto tikslas yra keisti žmonių požiūrį į beglobių gyvūnų problemą, paskatinti juos priglausti benamius gyvūnėlius ir padėti suvokti, kad kiekvienas, net ir mažiausiais darbais, gali prisidėti prie geresnio pasaulio. 2015 metais pradėta nauja projekto skiltis – „Keturkojai emigrantai“, kurioje istorijomis dalijasi žmonės, iškeliavę į svečią šalį kartu su savo augintiniu. Šiuo projektu siekiama skatinti emigruojančius žmones nepalikti ir neišduoti savo keturkojų draugų, pasidalyti gyvenimiškais patarimais ir įspūdžiais. 2018 metais startavo dar viena „neBrisius.lt“ skiltis – „Ypatingi gyvūnai“. Joje skelbiami pasakojimai apie neįprastą gyvenimo istoriją, išvaizdą ar poreikius turinčius gyvūnus, kurie nebuvo pasmerkti blogiausiam ir vis tiek yra labai mylimi savo šeimininkų. Istorijų herojų negąsdina tai, kad augintiniui tenka skirti daugiau laiko, dėmesio, dažnai ir finansų. Per pastaruosius penkerius projekto gyvenimo metus įamžinta beveik 800 laimingų istorijų apie išgelbėtus ir priglaustus augintinius, padaryta daugiau nei 7200 profesionalių, savanoriškai dirbančių fotografų nuotraukų. Projekto organizatoriai sustoti nežada ir tikisi pasidalyti dar šimtais istorijų. Prieglaudų gyvūnėliai, atradę kelią į žmonių širdis Tarp kelių šimtų istorijų netrūksta įvairovės – kai kurios istorijos, deja, prasideda netgi labai liūdnai. Šuniuką Tedį priglaudę klaipėdiečiai Živilė ir Aivaras pasakojo, kad jausdami pareigą padėti silpnesniems, nusprendė šuniuko visų pirma dairytis prieglaudose. Poros išsirinktas šunelis stipriai negalavo: „Po pokalbio su prieglaudos šeimininke paaiškėjo, kad jis labai sirgo, faktiškai išgyventi šansų buvo labai mažai“, – dalijosi Živilė. Tačiau, pasiėmus gyvūnėlį į namus, klaipėdiečiai jam skyrė daug dėmesio ir laiko, todėl laimingas gyvenimas netruko prasidėti: „Pagaliau veterinarų prognozės buvo teigiamos – šuniukas sparčiai sveiksta, išgyveno pragariškas ligas“. Šiandien Tedis laimingas gyvena savo šeimoje. Kitų augintinių atsidarimo šeimoje aplinkybės visai atsitiktinės. Štai panevėžietė Rūta katiną Džekį į savo šeimą priėmė, kai veterinarijos gydytoju ūkyje dirbęs vyras grįžęs namo papasakojo apie mėšle įstrigusį kačiuką, kurį jis pats ištraukė ir nuprausė ir kuriuo vėliau pats rūpinosi nepaisant to, kad anksčiau sakėsi esąs labiau „šuns žmogus“. Rūta jau tada sakė: „Vyras užsakė ir specialaus kačiukų pieno mišinio, maisto ir darbe juo rūpinosi kelias dienas, o grįžęs namo visą laiką pasakojo, koks tas katinėlis nerealus. Kažkaip tada jau supratau, kad turėsime naują šeimos narį“. Tarp projekto herojų sušmėžuoja ir gerai atpažįstami veidai. Aktoriaus Andriaus Bialobžeskio ir scenaristės Lauros Kurlinskaitės šeimoje laimingai gyvenantis šuo Simcha buvo tikrų tikriausiai išgelbėtas savo šeimininkų. Laura pasakojo, kad jų anglų kokerspanielis namuose atsitiktinai atsirado iš prieglaudos. Internete vartant skelbimus ją ir jos dukrą Lėją pakerėjo liūdnaakio šunelio nuotrauka. Vis dėlto, padarius visus tyrimus paaiškėjo, kad jų būsimam šeimos nariui yra mažiausiai 10 metų, o jo ligų sąrašas kone begalinis. „Lėja paaukojo visas savo santaupas, skirtas naujam dviračiui, mano draugas Haroldas mane pamokė, kaip reikia leisti vaistus į paodį ir raumenį, ir mes, apsiginklavusios kantrybe ir medikamentais, pradėjome jį statyti ant kojų“, – pasakojo Laura. Dabar Simcha yra sveikas ir laimingas šuo, Lauros teigimu, „šiandien Simcha yra orus ir stilingas senamiesčio šuo, kuris, kaip ir dera senjorui, karts nuo karto nukeliauja į grožio saloną pedikiūro ir šukuosenos“. Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, jos vyras Ąžuolas ir dvi dukrelės savo šeimą nepabijojo papildyti iš prieglaudos priimta kalyte Leila. Kol Ineta su abiem mergaitėmis atostogavo Ispanijoje, Lietuvoje likęs vyras Ąžuolas pamatė skelbimą, kurį nusiuntė savo žmonai. Šuniuką vien tik iš nuotraukų greitai įsimylėjo visa šeima. Kitą dieną Ąžuolas tiesiog nuvažiavo ir parsivežė Leilą namo. Pati Ineta neslėpė džiaugsmo: „Aš su vaikais grįžau po savaitės ir namuose radome patį didžiausią džiaugsmą – meilės ir draugiškumo įsikūnijimą Leilą“. Pastaruosius penkerius metus istorijos skelbtos kone kiekvieną savaitę, ir visos jų – savotiškai ypatingos. Norintys patys pasidalyti savo pačių laimingomis istorijomis ir paskatinti kitus priglausti benamius gyvūnėlius yra kviečiami užpildyti dalyvio anketą „neBrisius.lt“ tinklalapyje.

Pilną naujienlaiškį matysite: ČIA

Žurnalą su straipsniu galite matyti paspaudę ČIA  

Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis www.livekindly.co pateikta informacija ir siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gansu provincijos nacionalinio medicinos produktų asociacijos pateiktas pranešimas užbaigia kosmetikos bandymus su gyvūnais tiek importuotiems, tiek vidaus rinkoje pagamintiems produktams. Tarptautinė gyvūnų gerovės organizacija ,,Cruelty Free International“ (CFI) pripažįsta žinias kaip ,,svarbų žingsnį“ link gyvūnų testavimo visame pasaulyje baigties. Prieš tai Kinija buvo žinoma kaip šalis, bandanti tarptautinius ir vietinius produktus su gyvūnais jau jiems patekus į rinką. ,,Kinijos valdžios patvirtinimas, kad kosmetikos bandymas su gyvūnais po patekimo į rinką nebėra norma yra didžiulis ir sveikintinas žingsnis teisinga kryptimi“, - teigia CFI generalinė direktorė Michelle Thew savo pareiškime. Nors tai dar nereiškia, jog kosmetikos kompanijos gali iškart importuoti produktus į Kiniją ir būti paskelbtomis ,,draugiškomis gyvūnams“, organizacija džiaugiasi šalies progresu. ,,Tikimės, kad tai nuties kelią į tikrus teisinius pokyčius, kurie padėtų tiek gyvūnams draugiškoms kompanijoms ir Kinijos vartotojams, tiek tūkstančiams gyvūnų“, - teigia Thew. Kinija pradėjo atsitraukti nuo kosmetikos bandymų su gyvūnais jau prieš kurį laiką. 2018-ųjų metų spalį Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas paskelbė ieškantis perspektyvių alternatyvų kosmetikos bandymams su gyvūnais, atkreipdamas dėmesį į tai, kad gyvūnams draugiškų metodų paieška ir vystymas yra didžiausias prioritetas organizacijai. Ateitis su kančių nesukeliančia kosmetika atrodo vis labiau įmanoma ir daugybė šalių imasi veiksmų tokio tipo testavimams uždrausti. Šių metų pradžioje Australijoje kosmetiniai gyvūnų bandymai buvo visiškai uždrausti. Pagal naują įstatymą Australijoje gyvūnų testų rezultatai daugiau nebus laikomi produkto saugumo įrodymu. Tai reiškia, kad visi kosmetikos prekių ženklai turės įrodyti prekės efektyvumą ir saugumą be gyvūnų išnaudojimo. Šis žingsnis buvo giriamas ir gyvūnų gerovės grupės ,,Humane Society International“. Organizacijos kampanijos vadovė Hannah Stuart teigė: „Šis draudimas parodo tiek globalines tendencijas pabaigti kosmetinį žiaurumą, tiek Australijos visuomenės norą nevystyti kosmetikos išnaudojant gyvūnus.“ Šaltinis: https://www.livekindly.co/china-ends-animal-testing-requirements-cosmetics/

Informacija paruošta Giedrės Gudelytėsiš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ar pamenate visai neseniai nutikusį įvykį, kai palaidas šuo mažamečio vaiko akivaizdoje mirtinai sudraskė šeimos šunį? Glaudžiai bendradarbiaujame su sudraskyto šuniuko šeimininkais ir stengiamės padėti konsultuodami teisiniais klausimais bei palaikyti morališkai. Tikime, kad informacijos sklaida apie tokius skaudžius įvykius gali užkirsti kelią jų pasikartojimui. Na, o dabar apie viską iš pradžių. 2018 m. gegužės 9 d. vakarą apie 21 val. ponia L. M. su dukra ir 2 metų amžiaus anūke bei šeimos augintiniu – mažo dydžio senyvo amžiaus šuniuku, vaikščiojo lauke. Šuniukas buvo pririštas, o dėl senyvo amžiaus ir gero charakterio būdo jis buvo labai ramus ir anūkė galėdavo laikyti jo pavadėlį, šuniukas visada labai gražiai eidavo šalia net ir anūkei važiuojant su dviratuku. Staiga, nežinia iš kur atsirado didelis erdelterjero veislės šuo (policijos duomenimis), kurį moterys ir anksčiau buvo mačiusios lakstantį palaidą netoliese, šis šuo netikėtai puolė mažąjį šeimos šuniuką, iš siaubo ir išgąsčio rėkdamos moterys bandė apginti savo augintinį, tačiau jis buvo sudraskytas per kelias minutes, sudraskyto šuns šeimininkės dukra dar mėgino ieškoti visą parą dirbančios veterinarijos klinikos ir gelbėti mylimą gyvūną, kai suvokė, kad jos rankose gyvybė jau užgeso, šuniuko kūnelis buvo permirkęs krauju. Galime tik mėginti suprasti, ką tuo metu jos išgyveno, kokį siaubą patyrė matydamos draskomą gyvūną ir ką jautė bijodamas dėl savo saugumo, juk šuo bet kuriuo metu galėjo pulti ir jas, o ką jau kalbėti apie 2 metukų amžiaus anūkės patirtą šoką ir psichologinį sukrėtimą. Po kelių minučių su dviračiais atvažiavo šuns šeimininkas su savo sūnumi ir pasiėmė palaidą šunį, tiesiog taip paprastai, lyg nieko nebūtų nutikę. Moterys iškvietė policiją ir surašė pareiškimą dėl įvykio. Po kelių dienų ponia L. M. kreipėsi į mus ir mes nedelsdami sutikome pagelbėti. Padėjome pateikti patikslintą pareiškimą policijai bei septynių Linų gatvėje Vilniuje gyvenančių kaimynų raštišką liudijimą, kad šis šuo nuolat pastebimas palaidas su GPS pavadėliu ir neprižiūrimas šeimininkų. Kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminasi dėl savo bei savo augintinių saugumo, didelis šuo kelia grėsmę visiems aplinkiniams. Mažametė ponios L. M. anūkė po šio įvyko ne tik sunkiai užmiega, bet ir pradėjo bijoti šunų bei nebevažinėja dviratuku. 2018 m. gegužės 24 d. ponia L. M. gavo raštišką pranešimą dėl pareiškimo patikrinimo Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate, kurį pateikė Vyresnioji tyrėja L. U. Pranešime nurodyta, kad poniai Ž. V. Š. (palaido šuns šeimininkei) skirta administracinė 150 € bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį. Nutarime pripažinta, kad poniai Ž. V. Š. priklausantis erdelterjero veislės šuo (policijos duomenimis) išlaužęs tvorą ir ištrūkęs iš aptverto teritorijos užpuolė ir mirtinai sudraskė poniai L. M. priklausantį mišrios veislės šunį. Tyrimo metu nustatyta, kad šuo dažnai bėgioja be priežiūros kitiems žmonėms prieinamoje teritorijoje, šuo nėra skiepytas. Nutarime taip pat pripažinta, kad ponia Ž. V. Š. neužtikrino laikomo šuns tinkamos priežiūros, kad šuo nekeltų ir nesudarytų žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, taip pažeisdama 2013 rugsėjo 18 d. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose taisyklių tvirtinimo Nr. 30-2001 5.4 punktą, 2013 m. gegužės 2 d. „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ Nr. B1-336 7.3 punktą, 39 punktą ir 43 punktą bei padarė pažeidimą numatytą LR ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje. Sunkinančių aplinkybių tyrimo metu nustatyta nebuvo, o lengvinanti aplinkybe – prisipažinimas ir nuoširdus galėjimasis padarius nusižengimą arba pagalba išaiškinant nusižengimą. Erdelio terjero veislės šuns šeimininkė neatvyko į posėdį ir nutarimas buvo priimtas jai nedalyvaujant. Ponia L. M. nesutiko su nutarimu ir su mūsų pagalba pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui nepraleidus numatyto termino. Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį: „ Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 € iki 120 €“. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį: „ Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 100 € iki 300 €. Nesuprantame, kodėl galutinė bauda 150 €, nutarime nebuvo atsižvelgta, kokio dydžio žala buvo padaryta poniai L. M., jos dukrai ir anūkei, tiek materialinė, vertinant šeimos augintinį kaip turtą, kurį šeima puoselėjo 20 metų, tiek ir psichologinė. Nutarime taip pat neįvertinta, kad mažametė, vos 2 metukų, ponios L. M. anūkė patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, kuris gali turėti įtakos mergaitei visam gyvenimui. Svarbu paminėti, kad nei šuns šeimininkė, nei jos šeimos nariai neatsiprašė dėl padarytos žalos ar įvykio apskritai, nepasiūlė jokios pagalbos ir nė karto nepasiteiravo, kaip laikosi mažametė ponios L. M. anūkė. Taip pat nutarimu neužtikrinama, kad poniai Ž. V. Š. priklausantis šuo ir toliau nelakstys palaidas be priežiūros bei nekels grėsmės aplinkiniams. Netoliese gyvenantys žmonės nesijaučia saugūs, bijo išeiti pasivaikščioti su savo augintiniais. Ponios L. M. pateiktame skunde akcentuojama, kad gyvūno padarymas bešeimininkiu ir jo nepriežiūra, elgesys, dėl kurio gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas pagal LR BK 310 straipsnio 1 dalį laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Taip pat labai svarbu paminėti, kad pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį, už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius pažeidimus, gali būti skirtas gyvūnų konfiskavimas. Šiuo atveju, konfiskavimas nebuvo skirtas. Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI) iš karto sutiko padėti gyvūno globos klausimu, jei jis būtų konfiskuotas., taip užtikrinant visavertę agresyvaus šuns priežiūrą, kinologų bei veterinarų konsultacijas. Su nekantrumu laukėme, kada Vilniaus miesto apylinkės teismas pateiks skundo nagrinėjimo išvadas ir buvome pasiruošę pagelbėti poniai L. M., kad teisinėmis priemonėmis būtų pasiektas teisingumas šioje žiaurioje istorijoje. Reziume – po dar kelių sprendimo skundų buvo pasiekta, kad šuns neprižiūrėjusiems šeimininkams paskirta 150 eurų bauda.

Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Naminių gyvūnų sveikata priklauso nuo daug jų organizmams įtakos darančių faktorių. Rūpestis, teisingas maitinimas, mankšta ir veterinaro nurodymų laikymasis padeda mūsų draugams būti sveikiems bei laimingiems. Vienas iš svarbių būdų padėti gyvūnėliams – prižiūrėti jų imuninę sistemą, kovojančią su ligų sukėlėjais. Tam, kad apsaugotume mažuosius draugus nuo galimai mirtinų ligų, juos būtina paskiepyti. Kaip veikia skiepai (vakcinos)? Skiepas (vakcina) – biologinės kilmės preparatas, padedantis sužadinti imuninę sistemą prieš tam tikrą ligą. Paskiepijus gyvūną, jo organizmas pradeda gaminti specifines gynybines ląsteles prieš ligos sukėlėjus. Vėliau tos ligos sukėlėjui patekus į organizmą imuninė sistema be vargo su juo susidoroja. Skiepai yra saugus imuniteto stiprinimo metodas, tačiau, kaip ir kiekvieną medicininė procedūra, turi mažą galimybę sukelti šalutinį poveikį, labai retais atvejais alergines reakcijas. Besibaiminantiems dėl skiepų primename: neskiepytam gyvūnui rizika susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis yra ženkliai didesnė, o ligos, nuo kurių apsisaugoti padeda skiepai, daug pavojingesnės gyvūnui nei galimas vakcinų šalutinis poveikis. Nors skiepyti gyvūnai nėra šimtu procentų apsaugoti nuo infekcijos rizikos, tačiau jie kur kas lengviau įveikia ligas, išvengia komplikacijų. Kokie skiepai būtini naminiams gyvūnams? Kompleksinė šunų vakcina apsaugoja nuo tokių ligų kaip šunų maras, parvovirusinis gastroenteritas, hepatitas, leptospirozė ir paragripas. Dalyvaujantiems parodose šunims dar rekomenduojamas skiepas nuo šunidžių kosulio. Kačių kompleksinė vakcina apsaugos nuo rinotracheito, panleukopenijos, leukemijos, o priklausomai nuo gyvenimo būdo gali prireikti skiepyti ir nuo rinotracheito, kalcivirozės. Šeškai skiepijami standartinėmis šunų vakcinomis, nuo pasiutligės mėsėdžių maro. Triušiams skirtos specialios vakcinos nuo virusinės hemoraginės ligos ir miksomatozės. Lietuvos Respublikoje tiek šunis, tiek kates būtina skiepyti nuo pasiutligės. Gyvūnui reikalingas vakcinas paskirs veterinaras, atsižvelgęs į jo gyvenimo būdą, amžių ir sveikatą. Kada turėtų būti skiepijami gyvūnėliai? Skiepijant šuniukus gali būti taikomos kelios vakcinavimo schemos. Tinkamiausia konkrečiam gyvūnui parenkama pagal jo amžių ir riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Jeigu 2 mėn. amžiaus šuniukas dar nebuvo skiepytas, jam paprastai taikoma dviejų vakcinavimų schema: pirmą kartą skiepijamas 9 sav. amžiaus komplekcine vakcina, antrą kartą – 12 sav. amžiaus revakcinuojamas kompleksine vakcina ir papildomai skiepijamas nuo pasiutligės. Kai kuriais atvejais 2 mėn. amžiaus šuniukams taikoma ir trijų vakcinavimų schema, skiepijant jį 8, 11 ir 14 sav. Jeigu augintinis tėra 6 sav. amžiaus, rekomenduojama jį skiepyti tris kartus – 6, 9 ir 12 sav. amžiaus. Visais trimis atvejais revakcinacija turėtų būti atliekama kasmet (jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje) – taip išlaikomas susiformavęs imunitetas. Kačiukus skiepyti užtenka du kartus, tačiau pirmosios vakcinos laikas priklauso nuo konkretaus gyvūno ir jo amžiaus. Pirmą kartą kačiukai skiepijami 9 arba 12 sav. amžiaus, antrą kartą – po 3–4 sav. Nuo pasiutligės skiepijama tik nuo 12 sav. amžiaus. Kates, kaip ir šunis, būtina revakcinuoti kasmet (jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje). Šeškų vakcinavimo schema panaši į šunų – skiepijami 2 mėn. amžiaus šeškiukai, revakcinuojama po 3–4 sav., tada atliekamos kasmetinės vakcinacijos. Triušiams pirmoji vakcinacija atliekama 10 sav. amžiaus, revakcinuojama po 4 sav. Imunitetas nuo miksomatozės išlieka 6 mėnesius, o nuo trušių virusinės hemoraginės ligos – 12 mėnesių, todėl revakcinuojant triušį būtina į tai atsižvelgti. Tikslų profilaktinių skiepų planą jūsų gyvūnui sudarys veterinarijos gydytojas. Kaip pasiruošti skiepams? Reikia turėti omenyje, kad vakcinuojami tik kliniškai sveiki, blusų neturintys gyvūnai. 10 dienų prieš skiepijimą iš organizmo turi būti pašalintos parazitinės kirmėlės – tai daroma sušeriant vaistus nuo kirminų. Jų nepašalinus skiepas gali sukelti komplikacijas arba net mirtį. Augintinių negalima skiepyti po operacijos ar sveikstant po ligos. Idealiu atveju patartina vengti ir streso (persikėlimo į naują vietą, triukšmingų vakarėlių, svečių). Svarbu žinoti, kad du kartus neskiepytų šuniukų negalima vesti į lauką tose vietose, kuriose galimas jo kontaktas su sergančiais šunimis arba jų išmatomis. Kam reikia skiepyti taip dažnai? Gali kilti klausimas, ar tikrai būtina dar mažus augintinius skiepyti kas kelias savaites. Primename, kad vakcinacija užtikrina stipraus imuniteto susiformavimą. Kol jaunikliai žindo motiną, pagrindines nuo ligų apsaugojančias medžiagas jie gauna iš motinos pieno. Su laiku mažėjant pieno kiekiui gyvūnėlio imuninė sistema silpsta – tokiu atveju padeda vakcinacija. Pirmuosius porą gyvenimo mėnesių augintinių imuninė sistema yra silpna, o po skiepijimo susiformavusios apsaugojančios medžiagos konkuruoja su gautomis iš motinos pieno – todėl būtina gyvūnėlius revakcinuoti kelis kartus. Dabar atsiranda nuomonių, kad revakcinuoti gyvūnus kiekvienais metais nėra būtina. Pasak taip teigiančiųjų, užtenka gyvūną vaikystėje paskiepyti tris kartus, po metų skiepą pakartoti, o tuomet skiepytis ne kas metus, o kas trejus. Manoma, kad tokios naujos vakcinavimo schemos tinkamos iš namų neišeinančioms katėms bei mieste gyvenantiems, po laukus ir miškus nelakstantiems šunims. Primename, kad net ir beveik visą savo laiką tik namuose leidžiantys gyvūnai gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Daugiausia ligų sukėlėjų slypi mus supančioje aplinkoje, ypač – dirvožemyje, tad su batais į namus infekciją gali atnešti bet kuris žmogus. Todėl skiepyti augintinius būtiną, o apie skiepų dažnumą rekomenduojame pasitarti su savo augintinio veterinaru. Taip pat primename, kad savo gyvūnus profilaktiškai nuvesti pas veterinarą būtina bent kartą per metus.

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.  Situacija: vienišas senelis paguldomas į ligoninę ilgesniam laikui. Arba, kol galėjęs, tol tvarkęsis savarankiškai, o dabar išvežamas į slaugos namus. Arba miršta. Visais atvejais – namo artimiausiu metu, ar net visai, nebegrįš. Ką artimiesiems arba institucijoms daryti su bute ar name likusiais senolio gyvūnais? Pirmiausia derėtų paminėti, jog keturkojai augintiniai neretai yra vieninteliai nuolatiniai senelių palydovai tiek mieste, tiek kaime. Pasirūpinimas jų likimu po seno šeimininko nelaimės ar mirties – tai ne tik rūpinimasis gyvūnų gerove apskritai, bet ir pagarbos ženklas žmogui, kuris ne vienerius metus augino, šėrė, vedžiojo ir mylėjo savo šuniuką ar katinėlį. „Paleistas į laisvę“ – tai yra išmestas į lauką - naminis gyvūnas neišgyvens, jis nepratęs ieškotis maisto pats, nepratęs prie temperatūros pokyčių, o jei dar yra vyresnio amžiaus, ligotas, neskiepytas, nesterilizuotas ar nekastruotas, pavojų skaičius tik išauga. Užrakintas ar užkaltas viduje šuo arba katinas paprasčiausiai iš lėto, kankindamasis nutrokš ir mirs iš bado, nekalbant apie nešvarą namuose, kurią paliks nevedžiotas ir netvarkytas. Ar to nusipelnė mylimas garbaus amžiaus žmogaus draugas? Kita situacija – rūsių užkalimas nepatikrinus, ar ten nepasiliko šiltesnės vietos ieškančios benamės katės. Jau ir taip patyrusių kančią – kažkada žmonių ištrenktų į gatvę – jų laukia siaubinga mirtis iš troškulio ir bado. Gaila, bet kai kurių gyventojų ir bendrijų atstovų tai nejaudina – rūsys turi būti užkaltas ir dabar pat. Deja. Kaipgi spręsti šias problemas? Geriausias būdas – asmeninė iniciatyva. Jei tik turite nors menkiausią galimybę, priglauskite gyvūną savo namuose, arba reguliariai ateikite jo pašerti, pavedžioti, pabūti drauge. Atminkite, jog dėl susidariusios situacijos jis stresuoja taip pat, ar net dar labiau, nei jūs! Jeigu toks variantas netinka, ieškokite jam naujų namų – nufotografuokite, aprašykite ir įkelkite į skelbimus. Galite paprašyti prieglaudų, kad pasidalintų – arba, jei yra reikalinga laikina globa, padėtų rasti globėjus. Prieš dovanojant gyvūną labai rekomenduojama jį bent jau kastruoti ar sterilizuoti – taip galėsite būti ramūs, kad pasaulyje nepadaugės beglobių, niekam nereikalingų, namų ieškančių ir nerandančių mažylių. Jeigu gyvūnas nenukirmintas ir neskiepytas, šių procedūrų atlikimas būtų indėlis į augintinio sveikatą. Jeigu negalite tuo pasirūpinti patys, įsitikinkite, jog padarys naujieji šeimininkai. Neatiduokite šuns ar katino bet kam, vien tam, kad „nebebūtų problemos“. Paklausinėkite apie būsimus namus, apie tai, kas keturkojį prižiūrės, ar bus kasmet skiepijamas ir taip toliau. Įsitikinkite, jog nauji šeimininkai – patikimi žmonės! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ taip pat nori pasiūlyti pagalbą: jeigu jūsų artimas žmogus atsigulė į ligoninę ar slaugos namus, nepalikite jo brangių augintinių likimo valiai, pririštų ar uždarytų. Jeigu niekaip nepavyksta rasti išeities patiems, kreipkitės į mus – nepažadame, kad perimsime globą, tačiau per savo kanalus ieškosime sprendimo, galimų globėjų ar naujų namų, taip pat pasidalinsime patarimais ir patirtimi, ką daryti. Jeigu žinote atvejį, kuomet gyvūnai yra palikti vieni be priežiūros, praneškite mums. Taip pat skatiname kreiptis, jeigu yra įtarimas, jog rūsyje bus suvisam užkaltas ten įsmukęs gyvūnas. Nors „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ negali pažadėti, jog tikrai padės, bet užtikrina, jog padarys viską, kad pagalbos prašymas būtų išgirstas tarp tų, kurie gali rasti susidariusios situacijos sprendimą. Kreiptis numeriu: 868600626

Prepared by Evelina Žičkutė, a volunteer of the public institution „Animal Wellbeing Initiative“ in order to encourage the animal owners to protect their animals and take care of their wellbeing Animal testing is often lacks society‘s attention. The reason behind is probably that cruel animal testing is controlled and watched over by scientists, doctors and soldiers. We tend to trust them. It is probable that our naivety is also to be blamed for. When we see the word „cosmetics“, we immediately think about beauty, taking care of our skin, rose petals and pure coconut milk. Even when people hear that some of cosmetics they use are tested in animals, they might start wondering: what‘s wrong in washing a rabbits‘fur with a fragrant shampoo? However, people are not aware that the ingredients of such cosmetics were rubbed into a rabbit‘s shaved skin and were dripped to its eyes to see if it still can see. To see if those ingredients might cause cancer or birth defects in their offspring’s, rabbits were fed with those ingredients by force. Such animal testing is carried out without anaesthesia and sooner or later it completely destroys animals‘inner and outer organs; animals become blind and ill. A rabbit used in testing is no longer needed, therefore it is strangled, its neck is broken or it is beheaded. Probably these are even some of the gentlest cases as during some medical experiments animals were and still sometimes are being gutted while still alive. In 2012, PETA released undercover video footage leaked by a whistleblower of a military trauma training course conducted by military contractor. In the video, course participants and instructors laugh and joke as live goats have their legs broken and amputated with tree trimmers, are stabbed, and have their internal organs pulled out. Not only rabbits are used in animal testing, but also mice, rats, hamsters, guinea pigs, fishes, dogs, cats, pigs, goats, monkeys and other animals. A right of animals to live a decent life without pain was defended even when such experiments had some theoretical meaning, for example, when it helped to have a breakthrough in human medicine etc. Nowadays, we live in a modern technology world and animal testing is beyond immoral. Moreover, it is possible to test the same things without animals. For example, Germans refused using animals in army training, when the USA army representatives suggested them to do so. Germans pointed out that animal testing is prohibited in their law and it is not effective enough, as there are other more effective options. Furthermore, it is also proved that animal testing is not useful because we are not the same. It is possible to test many things while using mannequins, for example, during auto accidents simulation. It is also possible to use computer simulation programs (in silico), analyse cells (in vitro) etc. If scientists stop testing animals and start analysing human cells, they might get a better result. Thalidomide had no negative effects on mice or rat offspring’s, however women, who took this medicine to fight their morning sickness witnessed birth defects in their babies. Other medicine, fialuridine had no negative effects on mice, rats, dogs, monkeys. However 5 people who took it died and 2 survived only after liver transplantation. Another similar case is that of tregalizumab. First tested in monkeys, then a smaller dose of this medicine was delivered to 6 people. Their body temperature rose immediately, vomiting and diarrhoea started, their organs did not work normally. The death was right behind the corner. However, death is even closer to those who receive the very first experimental dose and their life is not protected at all. For example, beagles are dogs that are used the most in animal testing. Beagles are gentle and they tolerate anything humans do, so, it is as right to say that beagles are used as the most naive. Started in 2004 as the small USA charity organization, which saved animals in south California, in 2010 it was reached out by research laboratory asking if it could take in two “experimentally-spent” beagles. The video of the two beagles taking their first steps of freedom, touching the grass, seeing the sky, and being able to finally play went viral and thus was born the Beagle Freedom Project. In 2018, Beagle Freedom Project became a part of the Rescue + Freedom Project, a charity dedicated to rescuing all animals from caged cruelty, whether in a laboratory experiment, a pen at a racing track, factory farm confinement, or the binding twine used in Chinese dog meat markets. We talked with Lex Kartane, one of the project volunteers How did you come up with an idea of joining Rescue + Freedom project? What is your position in this organization? Lex: I decided to start volunteering in this organization when I could start fostering animals. I chose Rescue + Freedom Project mainly because they are not only saving animals from research laboratories, but they are also educating people. Every rescued animal and its new owner is a new symbol of those animals that are still in research laboratories. I am currently guarding one little doggie and helping in events held in north California. Do you recall your first impression? What makes this organization to stand out? Lex: Rescue + Freedom Project (previously known as Beagle Freedom Project) is an unique organization because the majority of animals they rescue spent the big part of their lives in research laboratories, where they were used in animal testing. Once we rescue an animal, it directly goes to a new foster home, where it is being held under rehabilitation for the first few months. The rehabilitation time is different as it depends on each animal and its health issues. Some animals are fast at adapting at a new lifestyle and really want the love of a human, while others are still afraid of humans even after several months. I am so excited to be a part of this amazing project, help those animals that were tortured right from their first days and tell their stories to everyone who wants to hear them. Could you tell us any special situation or moment that you cannot forget? Lex: One of the most incredible situations to witness was when a group of rescued beagles first felt freedom. Seeing them making first steps on the grass, sniffing at each other freely and without no cages was amazing. In your opinion, why animal testing is still used, when there are other, more ethical options? Lex: It is very hard to answer such question as more and more scientists are against animal testing. In my opinion, one of the reasons why animal testing is still an issue is that people are not open for changes. It is sad to admit that many tests are being carried out year after year, without any changes. The same experiment after the same experiment… Money and a huge business is another, more important reason. Tell us more about your rescued dogs. Lex: I am currently taking care of a dog named Raggie and a dog named Lyra, both of them were rescued from research laboratories. Raggie. Raggie was supposed to stay at my home for a while, but we decided to keep him. At the beginning Raggie was not aware of how to be a dog, as he lived in a research laboratory before and was in a cage all the time (except for tests). He could not climb the stairs, jump on the sofa, walk with a leash or pee outside. He even ate his first small snack in half an hour! Raggie learned so much during first two weeks: every day marked a new achievement. Raggie realized that people are not going to hurt him anymore and started trusting me and my husband Shani. Raggie had many nightmares during first months, luckily, now it happens less and less. He learned how to play with other dogs and toys. Raggie had two tattoos: one inside his ear and another one on his tummy. Before Raggie had no name, he had only a tattooed number. He was debarked. He started making some noises after 2 months. He is now so happy, so attached to me. He loves to go to a beach or dog parks. Lyra. I am in charge of Lyra now, she will live with me for a while and we will look her a new home after her rehabilitation. Lyra was also used for animal testing. She had a blood disease thrombocytopenia, probably as a result of the experiments she suffered. She is only 11 months old. At the beginning Lyra could have suffered bleeding from her eyes, nose or have a terminal brain bleeding. Luckily, we found her a treatment that seems to work, so the future seems to be bright. Now she is not in danger of bleeding terminally, we are continuously decreasing her drug dose and she even started to play a little! Lyra was also not aware of the free life, however she still trusts people so much, even after living in cages. She always comes to have a pat and she loves to jump on our knees. Her favourite things are tummy rubbing, ear scratching and just being next to a human being. Shani and I always call her our perfect Lyra. What would you say to those, who say "they are just animals"? Lex: Animals feel pain, are conscious and want to enjoy life as much as people do (people technically are also animals). Moreover, nowadays we have so much other options apart from animal testing, which are even more precise and correct. What could an ordinary person make in order to make a change? Lex: Very good question! One of the most important and easiest options: do not buy products tested on animals. You can find on the internet and see if the product was tested on animals or not. Animal testing can be used almost for everything: drugs, toilet cleaners, washing powder, cigarettes, cosmetics, tea or even chocolate. It is about time to end the archaic practice of using living creatures for our own good. By the way, nowadays you can choose from so many options, so why would you not choose to buy a shampoo that was not tested on unarmed, innocent creatures? Sources: http://atsakingakosmetika.lt/bandymai-su-gyvunais/ https://www.peta.org/issues/animals-used-for-experimentation/animals-used-experimentation-factsheets/military-war-animals/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK232082/ https://www.thesun.co.uk/news/2917810/elephant-man-drug-testing-trial-tgn1412/

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Bandymai su gyvūnais – tema, kuriai skiriama nepakankamai visuomenės dėmesio. Galbūt to priežastis yra faktas, jog žiaurumai vyksta už daugybės uždarų durų, kurias sergsti mokslininkai, medikai ir kariai – atstovai profesijų, kuriomis pasitikima. Galbūt čia kaltas naivumas – paminėjus žodį „kosmetika“ pirmiausia į galvą šauna grožis, rūpestis savo oda, rožių žiedlapiai ir tyras kokosų pienelis. Net išgirdę, kad kosmetikos gaminys yra bandytas ant gyvūnų, žmonės gali nesuprasti – kas čia tokio, kad kokio nors triušio kailis buvo ištrinktas kvepiančiu šampūnu? Deja, tokie žmonės nežino, kad kosmetinio gaminio ingredientai buvo trinami į nuskustą triušio odą ir lašinami į akis tikrinant, ar apaks. Triušiai buvo priverstinai šeriami preparatu testuojant, ar susirgs vėžiu, ar palikuonys bus išsigimę. Tokie bandymai, atliekami be nuskausminimo, anksčiau ar vėliau negrįžtamai sužaloja vidinius ir išorinius gyvūno organus, apakina ir suluošina jį. Bandomasis triušis nebereikalingas – tad yra uždusinamas, sulaužomas jo kaklas arba nukertama galva. Ir tai, ko gero, yra netgi vienas švelnesnių variantų, mat atliekant medicininius eksperimentus, gyvūnai buvo ir kai kur tebėra skrodžiami gyvi. 2012 metais PETA paviešino įrašą, kur kariškiai, treniruojami nepasimesti karo lauke, juokauja stebėdami, kaip ožiams kertamos kojos ir traukiami lauk vidaus organai. „Bandomasis triušis“ tėra posakis – bandymams naudojamos pelės, žiurkės, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, žuvys, šunys, katės, kiaulės, ožiai, beždžionės ir kiti gyvūnai. Gyvūnų teisė į orų gyvenimą be skausmo buvo bandoma ginti dar tada, kada tokie eksperimentai bent jau teoriškai galėjo turėti prasmę – mokslinius pasiekimus žmonių medicinoje, ir panašiai. Dabar, šiuolaikiniame technologijų amžiuje, daugiau nei neetiška naudoti gyvas, jaučiančias būtybes bandymams, kurie gali būti atlikti be jokio skausmo niekam. Pavyzdžiui, JAV armijai pasiūlius Vokietijai karinėms treniruotėms naudoti gyvūnus, vokiečiai atsakė, kad tai neatitinka įstatymų bei nėra pakankamai efektyvu – egzistuoja geresnių, jau naudojamų alternatyvų. Be to, vienas tyrimas atskleidė, kad gyvūnai netinkami naudojimui dėl skirtingos anatomijos. Dauguma įvairių sričių bandymų gali būti atliekami naudojant žmonių manekenus (pvz. imituojant avariją), kompiuterinės simuliacijos būdu (in silico), ląstelių tyrimo metodu (in vitro), ir pan. Naudojant žmonių ląsteles išauga tikimybė, jog rezultatai bus tikslūs, priešingai nei eksperimentuojant su gyvūnais. Talidomidas nepakenkė pelių ir žiurkių jaunikliams, tačiau šiuo vaistu rytinį pykinimą malšinusios moterys susilaukė apsigimusių kūdikių. Kitą vaistą – fialuridiną – gerai pernešė pelės, žiurkės, šunys, švilpikai ir primatai – bet jo gavę penki žmonės mirė, o du išgyveno tik po kepenų transplantacijos. Išbandytą ant beždžionių, sumažintą teralizumabo dozę gavo šeši pacientai žmonės. Akimirksniu pakilo temperatūra, prasidėjo vėmimas ir viduriavimas, ėmė strigti organų veikla. Mirtis buvo čia pat. Vis dėlto, dar dažniau mirtis būna šalia tų, kurie gauna pirmąją eksperimentinę dozę, ir kurių gyvybė nesaugoma. Kalbant apie šunis, dažniausiai pasirenkami bigliai – dėl jų švelnaus charakterio ir tolerancijos žmogaus elgesiui. Kitaip tariant, jie pasirinkti kaip patikliausi. 2004 metais JAV gimė nedidelė organizacija, gelbėjusi pietų Kalifornijos gyvūnus. 2010 metais ji sulaukė skambučio iš mokslinių tyrimo insitituto su prašymu paimti du „eksperimentaliai sunaudotus“ biglius. Pamačius, kaip šuneliai pirmą sykį kojomis paliečia žolę, įkvepia gaivaus oro ir pamato dangų... radosi projektas „Beagle Freedom Project“. 2018 metais visos veiklos sudėtos į vieną – „Rescue + Freedom Project“ – kuris rūpinasi bandymams naudotų gyvūnų adaptavimu naujam gyvenimui, šunų iš Kinijos mėsos rinkos gelbėjimu, ir, tiesą sakant, visa kita įmanoma pagalba gyvūnams. Apie savanorystę projekte bei gyvūnų išnaudojimo problemą kalbame su Lex Kartane. Kaip sugalvojote prisijungti prie Rescue + Freedom projekto? Kokios jūsų pareigos organizacijos veikloje? Lex: Pradėti savanoriauti šioje organizacijoje nusprendžiau, kai gyvenimo aplinkybės leido pradėti globoti gyvūnus. Rescue + Freedom Project pasirinkau būtent dėl jų misijos ne tik gelbėti gyvūnus iš laboratorijų, bet ir vykdyti šviečiamąją veiklą. Kiekvienas globojamas gyvūnas ir jų globėjai tampa tarsi visų kitų gyvūnų, kurių nepavyko išgelbėti iš laboratorijų, ambasadoriais. Šiuo metu globoju vieną šunytę ir padedu renginiuose, jei kokių būna vakarų Kalifornijoje. Koks buvo pirmasis įspūdis? Kuo išskirtinė ši organizacija? Lex: Rescue + Freedom Project (anksčiau žinomas kaip Beagle Freedom Project) yra išskirtinė organizacija, nes dauguma jų išgelbėtų gyvūnų didžiąją savo gyvenimo dalį praleido laboratorijose, kur juos naudojo bandymams. Tik išgelbėti iš  laboratorijų visi gyvūnai pirmiausia keliauja pas globėjus, kur pirmuosius mėnesius vyksta reabilitacija. Priklausomai nuo gyvūnėlio ir traumų, kurias jiems teko patirti, reabilitacijos laikotarpis skiriasi. Vieni buvę laboratorijų gyvūnai greitai pripranta prie namų gyvenimo, ir labai nori meilės, kiti net ir po kelių mėnesių bijo žmonių prisilietimo. Labai džiaugiuosi, kad galiu būti dalimi šio nuostabaus projekto ir atverti savo namų duris tiems gyvūnams, kurie buvo išnaudojami nuo pat gimimo. Ir tuo pačiu papasakoti jų istorijas tiems, kas domisi. Ar buvo kokia situacija ar įvykis, kuris įstrigo atmintyje? Lex: Viena iš pačių nuostabiausių situacijų, kurias teko patirti savanoriaujant, buvo matyti daugiau negu dešimties išgelbėtų biglių pirmuosius žingsnius laisvėje. Matyti, kaip jie pirmą kartą vaikščiojo ant žolės, galėjo apuostyti vieni kitus nebe per grotas ir narvus, o laisvėje. Kodėl, jūsų nuomone, net esant žmoniškiems būdams, bandymai su gyvūnais vis dar vyksta? Lex: Labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes vis daugiau ir daugiau mokslininkų pasisako prieš bandymus su gyvūnais. Mano nuomone, viena iš priežasčių, kodėl vis dar vyksta bandymai su gyvūnais, yra ta, kad žmonės ne visuomet yra atviri pokyčiams. Liūdna pripažinti, kad daugybė bandymų vykdomi metai iš metų, be jokių pokyčių. Tas pats eksperimentas po to paties… Kita ir daug didesnė priežastis yra pinigai, ir verslas, kuris yra didžiulis. Ar galėtumėte pasidalinti savo šuniukų istorijomis? Auginate du išgelbėtus biglius? Lex: Šiuo metu auginu šuniuką, vardu Ragis, ir globoju kitą šunytę, vardu Lyra. Jie abu buvo išgelbėti iš laboratorijų. Ragis. Ragis į mano namus atkeliavo kaip globotinis, bet pasiliko čia visam laikui. Iš pradžių Ragis nežinojo kaip būti šuniuku, prieš atkeliaudamas pas mus jis gyveno laboratorijoje, visą laiką uždarytas narve (tik bandymų metu praleisdavo laiką ne jame). Jis nežinojo, kaip lipti laiptais, kaip užšokti ant sofos, vaikščioti su pavadėliu ar šlapintis lauke. Net suvalgyti pirmąjį mažiuką skanėstą jam užtruko daugiau negu pusvalandį! Per pirmąsias dvi savaites Ragis išmoko tiek daug - kiekvieną dieną turėjome naują didžiulį pasisekimą. Jis suprato, kad žmonės jo nebeskriaus, ir išmoko pasitikėti manimi ir mano sutuoktiniu Shani. Pirmuosius mėnesius Ragis sapnuodavo daugybę košmarų, bet laimei dabar jų pasitaiko mažiau ir mažiau. Ragis išmoko žaisti tiek su kitais šuniukais, tiek su žaislais. Ragis turi dvi tatuiruotes: vieną ausies viduje, kitą ant pilvuko. Prieš atkeliaudamas pas mus jis neturėjo vardo, tik numerį, kuris ir buvo ištatuiruotas. Jo balso stygos taip pat buvo išoperuotos. Užtruko beveik du mėnesius, kol pradėjo leisti pirmuosius garsus. Dabar jis labai laimingas, absoliučiai prisirišęs prie manęs, mėgsta eiti į paplūdimį ar šunų parkus. Lyra. Lyra yra mano globotinė, tai reiškia, kad ji gyvena pas mus laikinai ir po reabilitacijos ieškos naujų namų. Lyra, kaip ir Ragis, buvo naudojama bandymams. Pas mus ji atkeliavo su nekokia diagnoze - trombocitopenija. Tai kraujo liga, ir veterinarai mano, kad ji gavo ją kaip šalutinį poveikį dėl eksperimentų, kurie buvo daromi. Ji yra labai jaunutė, tik 11 mėnesių. Pačioje pradžioje Lyrai grėsė pavojus pradėti kraujuoti iš nosies ar akių, ar mirtinai nukraujuoti į smegenis. Laimei, po kelių apsilankymų pas skirtingus veterinarus, suradom gydymą, kuris buvo (ir vis dar yra) labai veiksmingas ir prognozės labai geros. Po 3 mėnesių gydymo nebėra pavojaus nukraujuoti, mažiname vaistų dozę ir ji pradėjo truputį žaisti! Kaip ir Ragis, pačioje pradžioje Lyra nežinojo gyvenimo laisvėje, bet jos pasitikėjimas žmonėmis, net ir po gyvenimo narve, yra neįtikėtinas. Ji visados ateina būti paglostyta ir labai mėgsta užšokti ant kelių. Pilvuko kasymas, ausyčių glostymas ar tiesiog buvimas šalia žmogaus, kuo arčiau prisiglaudus, jos mėgstamiausias dalykas. Drauge su Shani mes visada ją vadiname mūsų tobuląja Lyra (our perfect Lyra). Ką galėtumėte atsakyti tiems, kurie sako "juk tai tik gyvūnai" ? Lex: Gyvūnai jaučia skausmą, turi sąmonę ir nori mėgautis gyvenimu, taip pat kaip ir žmonės (kurie techniškai irgi priklauso gyvūnų karalystei). Be to, šiais laikais yra daugybė alternatyvų, kurios ne tik, kad nenaudoja gyvūnų, bet ir suteikia tikslesnius, geresnius rezultatus. Ką galėtų padaryti eilinis žmogus, kad situacija pasikeistų į gera? Lex: Labai geras klausimas! Vienas iš svarbiausių (ir lengviausių) būdų norint pakeisti situaciją į gerą - tai neremti tų kompanijų ir nepirkti tų produktų, kurie yra bandomi ant gyvūnų. Yra daugybė informacijos tiek internete, tiek išmaniųjų telefonų programėlėse, kuriose galima labai lengvai pasižiūrėti, ar produktas buvo išbandytas ant gyvūnų, ar ne. Beveik viskas, ką tik galit įsivaizduoti, gali būti išbandyta ant gyvūnų, pradedant narkotinėmis medžiagomis, tualetų valikliais, skalbimo milteliais, cigaretėmis, ir baigiant kosmetikos priemonėmis, vaistais, arbatomis ar net šokoladu. Atėjo metas technologijų amžiui pateisinti savo vardą ir užbaigti archajiškas, gyvas būtybes išnaudojančias praktikas, ir verčiau dirbti jų labui. Tuo metu eiliniams žmonėms prekių ir paslaugų pasirinkimas kaip niekada platus, tad kodėl nepasirinkus šampūno, kurį kuriant nebuvo naudotas smurtas prieš beginkles, visiškai niekuo dėtas gyvas būtybes? Šaltiniai: http://atsakingakosmetika.lt/bandymai-su-gyvunais/ https://www.peta.org/issues/animals-used-for-experimentation/animals-used-experimentation-factsheets/military-war-animals/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK232082/ https://www.thesun.co.uk/news/2917810/elephant-man-drug-testing-trial-tgn1412/

12075 vnt. - toks įspūdingas maisto porcijų skaičius prieglaudų gyvūnams šiemet pasiekė mus su kiekvieno iš jūsų pagalba! :) AČIŪ #MarsLietuva už tai, kad niekada nelieka abejingi gyvūnams, o per tris akcijos "Parodyk augintiniui eglutę" metus jie jau padovanojo 25000 maisto porcijų!!! Jau šį savaitgalį paskutinė parama atsidurs likusiose prieglaudose, o mes, tuo tarpu, dalinamės akimirkomis :) Nors parama buvo dalinama proporcingai pagal prieglaudų globojamų gyvūnų skaičių, mes džiaugiamės, kad jos ne konkuruoja, o padeda vienos kitoms, tai perleisdamos savo paramą tiems, kam pagalbos reikia labiau, tai padėdamos atsigabenti ar tiesiog draugiškai patardamos. Galiausiai akcijos parama išsidalino taip: Sos Gyvūnai 3400 vnt. Felium Domus 2600 vnt. (dalinasi su Mažąja Beglobių Pastoge) Klajūnas 2000 vnt. Lesė 1400 vnt. Beglobis 1350 vnt. Naminukai 1150 vnt. Šlapia nosytė 175 vnt. Ačiū jums, kad trečius metus iš eilės aktyviai dalyvaujate akcijoje, atkeliaujate į renginį, fotografuojatės, "laikinate", skleidžiate žinią ir padedate mums padėti prieglaudose besiglaudžiantiems keturkojams! Ačiū komandai, kuri į šį renginį įdeda daug laiko ir širdies - tai yra neįkainojama <3 <3 <3 Elena Rutkauskaitė, Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, Andrius Pliuskys, Austė Petkevičiūtė, Aušrine Stockute, Stela Bartusevičiūtė, Indrė Skirkevičienė, Milda Siemka, taip pat visai projekto neBrisius.lt komandai bei kitiems.

Information prepared by Giedrė Gudelytė from VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, in order to encourage people to protect their pets and their welfare   Have you ever, while looking at a snub-nosed dog photo on the Internet, thought it was very cute and charming? Believe me, you are not the only one. Snub-nosed dogs, such as pugs, bulldogs, boxers, Pekinese, griffons, and other breeds, subconsciously remind us of a cute monkey or even a child / baby. Not to speak about funny sounds they air – loud breathing, snoring or snorting. However, in finding out where all these sounds come from and how snub nose affects animal’s well-being, all „cuteness “disappears at a glance. Among snub-nosed dogs, scientifically known as brachycephals, there is a particularly widespread brachycephalic airway obstruction syndrome, called BOAS (Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). The physiologically short, flattened or, in some cases, compressed muzzle, narrows or even blocks animal's respiratory tract. Continuous heavy breathing, panting, shortness of breath, snoring, wheezing, and suffocation are just the tip of the iceberg of all the problems often encountered by a snub-nosed dog. Usually such dogs tire out quickly because their body is unable to supply the right amount of oxygen; as a result even with a little physical exercise their heart rate increases thus leading to an increased risk of heart attack. Because of the limited physical activity, dogs are very often overweight, which negatively affects the joints, the digestive system, the heart and the general well-being of the dog. At high temperatures, dogs are not able to cool properly by panting and often suffer from overheating. Often brachycephals experience various eye-related problems. Irregular structure of dogs’ skull causes wrinkles, over-compressed eyes, easily mechanically damaged (because of skull form) bulging eyes, frequent mechanical eye injuries, blocked tear ducts, and even blindness in the long run. One of the most common snub-nosed dog complaints is dental and jaw problems; due to irregular occlusion, teeth are often curved, jaw joints are overloaded and this causes pain and early loss of teeth. In addition, pathologically short jaws and altered oral cavity complicate eating, and sometimes even drinking - the dog is literally choking, causing food or water to enter the airways. It is also worth noting that due to irregular and complicated breathing, airways illnesses and allergies are more frequent. After years and years of careful selection process to achieve the desired physiological characteristics, the man has created a "masterpiece" that would never have appeared in natural environment. The foundation of natural selection is simple – only the best-adapted specimen are destined to survive. It means that only the healthiest, strongest, most resistant, capable of adapting easily to changing environmental conditions and most enduring animals will survive; unfortunately, the man does not abide this principle. Over the past century, most of the snub-nosed dog breeds have been bred to create a dog with more and more snub nose to make it more attractive and popular. The primary original purpose of the dog as a partner in hunting, a protector of homes and their owners, a guardian and tenderer of grazing cattle and exterminator of rodents or other uninvited "guests“ have long been discarded and appears not so important. Today, it is more important for a dog to have an exceptional and captivating appearance; also, preference is given to small size dogs who can be carried around as plush toys. Few cares that because of the compressed / reduced posterior part of the body, which is characteristic for pugs and part of bulldogs, the dog may suffer from serious hip joint and spinal problems throughout his life. Today, it is more important to place a video in social networks that captures a bulldog snoring louder than the tractor than to look for reasons why the dog snores and how to alleviate his discomfort. To ensure dog welfare, one should think not only about super owners, spacious homes, balanced nutrition, proper care, but also about what determines the physiology of the dog, its predisposition to various diseases and potential deformations. When choosing a new family friend, we encourage you to examine carefully the physiology of the future pet and the potential risks associated with it. If you own a snub-nosed dog, pay regular attention to his breathing, also if he snores while sleeping. It is also worth noting that the problem of breathing may arise not only during sleep - normal dog breathing is hardly audible, except when the dog feels hot or after a very intense activity, but then you should only hear just audible breathing without any extraneous sounds - snoring, squatting, wheezing or the like. If you notice that your pet is heavily breathing, suffocating, flicking or snoring, be sure to consult a veterinarian about the airway obstruction. Be careful during warm season and try not to leave your pet in a hot environment, also help the dog to cool down. Observe your pet when he exceeds normal physical exercise, whether it gets tired too fast and starts to suffocate. It is not normal for any dog to snore and breathe heavily; if a dog does all this, it is a sign that a puppy is suffering from brachycephalic obstructed airways syndrome and needs urgent veterinary help. We discuss snub-nosed dog physiology with dog behaviour specialist Ugnė Nedzinskaitė: "If we were to look at the situation from the perspective of the five animal freedoms, brachycephaly strongly violates at least three of them, and the remaining other two are also affected. Freedom not to suffer inconvenience – aggravated vital functions such as breathing, nourishment and drinking are in itself a major inconvenience, which in turn causes secondary inconvenience - restricted movement. Freedom not to feel pain, not to be hurt, not to be sick - we would consider a person with innate brachycephalic pathologies (jaw deformities, obstruction of airways, stenosis of the nostrils, bursting eyes, etc.) disabled or at least sick. Paradoxically, our beloved pets tend to be deliberately maimed for the sake of strangely perceived beauty. Freedom to behave naturally - for a natural dog what we call "a snout" is a multi-function body organ meant for eating, drinking, breathing, taking things, carrying and communicating with other dogs or people. In other words, for dogs, the muzzle is not only "a mouth", but also "hands". Due to the shortened jaws, many brachycephalic breeds have actually lost their "hands" function, which significantly limits natural behaviour of the dog. Deformed jaws limit the ability to change the expression of the muzzle and emit unusual sounds such as snorting, grunting, and so on. These dogs often have communication problems with other dogs. Freedom from feeling fear/ stress – whether complicated breathing, choking by food and water, itchy skin wrinkles, pain caused by irregular teeth are the reasons for stress, you can easily ask yourself. Freedom not to feel thirst and hunger – brachycephalic dog’s nutrition requires special attention. If the owner does not give it a sufficient importance, the risk that such dog will suffer from malnutrition will be higher than the dog's with a usual head shape. It is true that this is influenced by the above-mentioned nutritional and drinking disorders, which are characteristic of snub-nosed dogs”. The form of dog nostrils can also provide information about possible respiratory pathologies. Naturally, the nostrils should be open and round, Slot formed or elongated nostrils indicate existing breathing problems. True, even in the case of seemingly normal nostrils, the problems can lie deeper in those areas of the respiratory tract that are not visible to the naked eye, such as soft palate pathology or general airway constriction. The breathing of some snub-nosed dogs is so complicated that they cannot sleep in the normal position without losing breath. So the videos that show dogs snoring in a sitting or other unusual position are not funny - the animals are suffocating in a literal sense. In summary, it can be emphasised that no animal should suffer, and especially due to the physiology that is determined by targeted human selection. Let us not forget that, despite the fact that it is common for us to see snoring bulldog or a pounding pug, it is a suffering for them. We encourage you not to contribute to the deliberate mutilation of animals and to consider all the pros and cons before purchasing a new family member  

Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ar kada, pažiūrėję į kokio nors suplotnosiuko nuotrauką internete, pagalvojote, kad jis labai mielas ir žavus? Patikėkite, Jūs tikrai ne vieninteliai. Suploto, trumpo snukučio šunys, pavyzdžiui: mopsai, buldogai, bokseriai, pekinai, grifonai ir kitos veislės mums pasąmoningai primena mielą beždžionėlę ar net vaiką / kūdikį. Ką jau kalbėti, apie juokingus garsus, kuriuos jie skleidžia: šnopavimą, knarkimą, prunkštimą, tačiau pasidomėjus, iš kur atsiranda šie garsai ir kokį poveikį gyvūno savijautai daro plokščias jo snukutis, visas „meilumas“ iš karto dingsta. Tarp trumpasnukių šunų, moksliškai vadinamų brachicefalais, yra itin plačiai paplitęs brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromas, sutrumpintai vadinamas BOAS (angl. Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). Dėl fiziologiškai trumpo, suploto ar kai kuriais atvejais suspausto snukučio, susiaurėja ar net užsiblokuoja gyvūno kvėpavimo takai. Nuolatinis apsunkintas kvėpavimas, lekavimas, oro trūkumas, knarkimas, švokštimas, dusimas – tai tik „ledkalnio viršūnė“ visų problemų, su kuriomis susiduria dažnas suplotnosiukas. Paprastai tokie šunys greitai pavargsta, nes organizmas nesugeba apsirūpinti reikiamu deguonies kiekiu, dėlto net ir nedaug fiziškai judant padažnėja ar sutrinka širdies ritmas ir tai lemia padidėjusią infarkto riziką. Dėl ribojamo fizinio krūvio labai dažnai šunys turi antsvorio, o tai kenkia sąnariams, virškinimo sistemai, širdžiai ir bendrai šuns savijautai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, šunys nesugeba pakankamai atsivėsint lekuodami ir dažnai kenčia nuo perkaitimo. Neretai brachicefalai patiria įvairių su akimis susijusių problemų: raukšlės, pernelyg suspaustos akys, lengvai mechaniškai pažeidžiamos (nes dėl kaukolės formos išsprogę) akys, todėl dažnos mechaninės akių traumos, užspausti ašarų latakai, o ilgainiui net ir aklumas – visai tai lemia netaisyklinga šuns kaukolės sandara. Viena dažniausių trumpasnukių bėdų yra dantų ir žandikaulių problemos, dėl netaisyklingo sąkandžio dantys būna kreivi, žandikaulių sąnariai pernelyg apkrauti ir tai lemia skausmus, ankstyvą dantų netekimą. Be to, patologiškai trumpi žandikauliai bei pakitusi burnos ertmė labai apsunkina maitinimąsi, o kartais net gėrimą - šuo tiesiog springsta, atsiranda grėsmė, kad maistas ar vanduo pateks į kvėpavimo takus. Taip pat verta paminėti, kad dėl netaisyklingo ir apsunkinto kvėpavimo padažnėja kvėpavimo takų ligos ir alergijos. Per metų metus trukusią, kruopščią pageidaujamų fiziologinių bruožų atranką žmogus sukūrė „šedevrą“, kuris natūralioje gamtoje niekada nebūtų atsiradęs. Natūralios atrankos principas paprastas – išlieka geriausiai prisitaikę. Tai reiškia sveikiausi, stipriausi, atspariausi, gebantys lengvai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, ištvermingiausi gyvūnai išliks, deja, žmogus nesivadovauja tokiu principu. Per pastarąjį šimtmetį didžioji dalis suplotnosiukų veislių buvo veisiamos siekiant sukurti šunį su dar labiau suspaustu snukiu, kad jis būtų patrauklesnis ir populiaresnis, nes pirmykštė šuns paskirtis būti partneriu medžioklėje, apsaugoti namus ir šeimininkus, padėti ganyti ir saugoti gyvulius, atsikratyti graužikų ar kitų nekviestų „svečių“ jau seniai yra „antrame plane“. Šiandien daug svarbiau, kad šuns išvaizda būtų išskirtinė, ypatinga, žavi, kad šuo būtų itin mažas ir jį būtų galima nešiotis kaip pliušinį žaisliuką, tačiau nepagalvojama apie tai, kad dėl suspaustos / sumažintos užpakalinės kūno dalies, kuri itin būdinga mopsams ir daliai buldogų, šuo gali kentėti nuo rimtų klubų sąnarių bei stuburo problemų visą gyvenimą. Šiandien daug svarbiau socialinėje erdvėje patalpinti video, kuriame užfiksuotas garsiau už traktorių knarkiantis buldogas, nei pasidomėti, dėl ko šuo knarkia ir kaip jam būtų galima pagelbėti. Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, reikėtų galvoti ne tik apie šaunius šeimininkus, erdvius namus, gerą mitybą, tinkamą priežiūrą, bet ir apie tai, kas lemia šuns fiziologiją, polinkį į įvairias ligas, deformacijas. Renkantis sau naują šeimos draugą, kviečiame atidžiai pasidomėti būsimojo augintinio fiziologija ir galimomis rizikomis. Jei auginate suplotnosiuką, atkreipkite dėmesį į jo kvėpavimą, ar miegant jis neknarkia? Taip pat vertėtų paminėti, kad problema dėl kvėpavimo gali kilti ne tik miego metu - normalus šuns kvėpavimas yra negirdimas, išskyrus tuos atvejus, kai šuo labai sukaitęs ar po labai intensyvios veiklos, bet ir tada turėtų girdėtis tiesiog garsus kvėpavimas, be jokių pašalinių garsų - gargimo, kriuksėjimo, švokštimo ar pan. Pastebėjus, kad augintinis sunkiai kvėpuoja, dūsta, šnopuoja, dažnai krenkščia ar knarkia, būtinai kreipkitės į veterinarus dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo. Būkite atidūs šiltuoju metų laiku ir stenkitės nepalikti augintinio karštoje aplinkoje, padėkite jam atsivėsinti. Stebėkite augintinį, kai jis patiria didesnį nei įprastą fizinį krūvį, ar jis nepavargsta pernelyg greitai ir ar nepradeda dusti? Jokiam šuniui nėra normalu knarkti, sunkiai kvėpuoti, dusti, tai požymiai, kad galimai šuniukas kenčia nuo brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromo ir jam reikia skubios veterinarinės pagalbos. Suplotnosiukų šunų fiziologijos tema kalbinome šunų elgsenos specialistę Ugnę Nedzinskaitę: „Jei vertintume situaciją iš penkių gyvūnų laisvių perspektyvos, brachicefalija pažeidžia bent trejetą jų stipriai, o likusias dvi - mažų mažiausia sąlyginai. Laisvė nepatirti nepatogumų - apsunkintos tokios gyvybiškai svarbios funkcijos, kaip kvėpavimas, maitinimasis, gėrimas jau savaime yra didžiuliai nepatogumai, savo ruožtu sukeliantys antrinius nepatogumus - apribotą judėjimą. Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužalotam, nesirgti - žmogų, su įgimtomis brachicefalijai būdingomis patologijomis (žandikaulių deformacijos, kliūtys kvėpavimo takuose, šnervių stenozė, išsprogę akys ir t.t.) mes laikytume neįgaliu, ar bent jau ligoniu. Paradoksalu, bet mylimus augintinius esame linkę tikslingai luošinti keistai suvokiamo grožio vardan. Laisvė elgtis pagal savo prigimtį, išreikšti natūralų elgesį - natūraliai šuniui tai, ką mes vadiname „snukiu“, yra daug funkcijų atliekantis organas - nuo maitinimosi, gėrimo, kvėpavimo, iki daiktų paėmimo, nešiojimo bei komunikacijos su gentainiais ar žmonėmis. Kitaip sakant, šunims snukis - ne tik „burna”, bet ir „rankos”. Dėl sutrumpėjusių žandikaulių daug brachicefalų veislių faktiškai visiškai prarado „rankų” funkciją, kas gerokai apriboja natūralų šuns elgesį. Dėl deformuotų žandikaulių ribojamos galimybės keisti snukio išraišką bei skleidžiami neįprasti garsai: gargimas, kriuksėjimas ir pan. Tokiems šunims dažnai kyla komunikacijos problemų su gentainiais. Laisvė nejausti baimės, nepatirti streso - ar apsunkintas kvėpavimas, springimas maistu, vandeniu, niežtinčios odos raukšlės, skausmas dėl neteisingai sudygusių dantų sukelia stresą - spręsti Jums patiems. Laisvė nejausti troškulio ir alkio - brachicefalų šunų mityba reikalauja ypatingo dėmesio. Ir jei šeimininkas jo skirs nepakankamai, rizika, kad šuo maitinsis nekokybiškai bus didesnė, nei šuniui su įprasta galvos forma. Tiesa, šiai sričiai įtaką daro aukščiau minėti maitinimosi bei gėrimo funkcijos sutrikimai, kurie būdingi suplotsnukiams.“ Informacijos apie galimas kvėpavimo patologijas gali suteikti ir šuns šnervių forma - jos turėtų būti atviros ir apvalios formos, plyšio formos ar pailgos šnervės rodo, kad problemų su kvėpavimu jau yra. Tiesa, net ir esant iš pažiūros normalioms šnervėms, problemos gali slypėti giliau - tose kvėpavimų takų vietose, kurios plika akimi nematomos, pavyzdžiui, minkštojo gomurio patologija ar bendras kvėpavimo takų susiaurėjimas. Kai kurių suplotsnukių šunų kvėpavimas apsunkintas taip, kad jie negali miegoti įprastoje padėtyje nedusdami. Taigi, video, kuriuose matome knarkiančius ir knapsinčius sėdimoje ar kitoje neįprastoje padėtyje šunis, nėra juokingi - gyvūnai juose dūsta tiesiogine to žodžio prasme. Apibendrinant, galima pabrėžti, kad joks gyvūnas neturėtų kentėti, o ypač dėl fiziologijos, kurią nulemia tikslinga žmogaus atranka. Nepamirškime, kad nepaisant to, jog mums įprasta matyti knarkiantį buldogą ar šniurpščiojantį mopsą, jiems tai yra kančia. Kviečiame neprisidėti prie sąmoningo gyvūnų luošinimo ir apsvarstyti visus privalumus ir trūkumus prieš įsigyjant naują šeimos draugą.

Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis – fejerverkai. Jų keliamas triukšmas ir šviesos ne tik išgąsdina augintinius, kuriuos šeimininkai vedasi kartu „pasigrožėti“ fejerverkais, bet ir sukelia didžiulį stresą daugumai namuose ar tvartuose likusių gyvūnų, ką jau kalbėti apie laukinius gyvūnus, miestuose gyvenančius paukščius, benamius šunis ir kates, jiems naujųjų metų naktis turbūt yra pati baisiausia metuose. Sausio 1 – ją galima nesunkiai pastebėti ir kitą, bet taip pat tamsiąją, fejerverkų pusę – šiukšles. Ant žemės besimėtantys blizgūs plastiko gabalėliai, petardų liekanos, plastikinės dėžutės primena, kaip triukšmingai buvo sutikti naujieji metai ir primins dar gana ilgai, juk visoms šioms šiukšlėms suirti prireiks ne vieno šimto metų. Atokesnėse vietose tokios linksmybių liekanos lieka gulėti visam laikui, jas užsninga sniegas, o pavasarį apauga žolės ar samanos. Pasitaiko atvejų ,kai laukiniai gyvūnai per klaidą prisiėda plastiko ir kitų neirių šiukšlių, apsinuodija ir miršta. Dabar pamėginkite įsivaizduoti, kad staiga, iš niekur nieko, pradeda griausmingai šaudyti petardos, aplinkui pasidaro šviesu, šūviai, sprogimai ir pokšėjimai nesiliauja dar mažiausiai pusvalandį ir Jūs nenutuokiate, kas vyksta. Būtent taip jaučiasi gyvūnai, jie nesupranta, kad štai, praėjo 365 dienos ir tai reikia triukšmingai atšvęsti, tikrai ne, jiems visa tai labiau primena karą, pasaulio pabaigą. Internete galima rasti įvairių patarimų, kaip palengvinti naujųjų metų sutikimą savo augintiniams juos uždarant saugiai namuose, nepaliekant jų vienų ar net surišant / sutvarstant juos specialiu būdu. Tvartuose esantiems naminiams gyvuliams paprastai tokių sąlygų nesudaroma, bet jie bent turi pastogę, o ką pasiūlytumėte laukiniams mieste gyvenantiems paukščiams? Kur dėtis benamiams šunims ir katėms, kuomet radus varganą užuovėją prie šiukšlių konteinerių netikėtai pasipila sprogimai? Atsakymas paprastas – niekur. Jie negali nieko pakeisti, neturi, kur pasislėpti, juos apima panika ir baimė dėl savo gyvybės. Dar vienas itin aktualus argumentas kalbant apie fejerverkų žalą, yra finansinis. Populiarus posakis „leisti pinigus į orą“ tampa labai realiu, kai kalbame apie naujųjų metų sutiktuves. Vienas vidutinio dydžio sprogstamasis fejerverkas gali kainuoti nuo 20 iki 60 €, įspūdingesnių, kelių ar keliolikos šūvių sprogstamųjų užtaisų kainos gali svyruoti nuo šimto iki kelių šimtų eurų. Suma taip pat gali įspūdingai išaugti, jei elgiantis neatsargiai, šis linksmybių užtaisas nusileis į kaimyno balkoną, ar dar blogiau – pataikys į netoliese stoviniuojančius ir naujųjų sutiktuves švenčiančius žmones. Pagalvokime apie alternatyvas, kurios nekenktų gamtai, neterštų aplinkos, negąsdintų gyvūnų, bet suteiktų džiaugsmą ir pakilią nuotaiką sutinkant naujuosius metus. Šiemet net 12 Lenkijos didmiesčių, tarp kurių ir sostinė Varšuva, atsisakė naujametinių fejerverkų pakeisdami juos lazerių šou, prie jų kitais metais žada prisijungti dar du miestai. Kipre be specialių licencijų draudžiama leisti ne tik didelius fejerverkus, bet ir dangaus žibintus, leidžiamos tik šaltosios ugnelės. Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje atsižvelgiant į teroristines grėsmes, buvo uždrausti naujųjų metų fejerverkai ir atšaukti ar apriboti suplanuoti renginiai. Dešimtys Italijos miestų ir miestelių atšaukė šventinius fejerverkus ir uždraudė gyventojams naudoti pirotechnikos gaminius, tokį draudimą paaiškino miestuose tvyrančiu smogu, siekiamybe apsaugoti gyvūnus nuo juos gąsdinančio triukšmo bei pabrėžiant, kad kiekvienais metais per šventes fejerverkai ir petardos sužeidžia šimtus žmonių. Kodėl gi Lietuvai nepasekus tokiais teigiamais pavyzdžiais? Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva garsėja pasaulyje lazerių technologijomis, galėtume ne tik apsaugoti gamtą nuo papildomos taršos, išvengti nelaimių ir sužeidimų, suteikti gyvūnams saugesnę aplinką, bet taip pat ir skatintume technologijų ir naujovių vystymąsi. Žinoma, jokie pokyčiai nevyksta savaime, tad siūlome pradėti nuo savęs ir paklausti: ar mums fejerverkai tikrai reikalingi?

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Istorinio balsavimo metu Briuselio parlamentas vienbalsiai pritarė įstatymų projektui, pripažįstančiam gyvūnus jausti gebančiomis būtybėmis. Belgijos valstybės sekretorė gyvūnų gerovės klausimais Bianca Debaets teigia, jog toks sprendimas gali radikaliai pakeisti gyvūnų padėtį Briuselio-sostinės regione, rašo The Brussels Time. Balsavimo metu nuspręsta, kad nuosavybės įstatymo atžvilgiu gyvūnas nebebus „daiktas“, o taps specialiąja visuomenės dalimi, ir dėl to bus visapusiškiau ginamas teisine prasme. Susidūrę su gyvūnų apsaugos pažeidimais, teismai turės atkreipti dėmesį, jog kalba eina apie būtybes, kurios turi emocijas ir jaučia skausmą. Pasak Debaets, panašų įstatymą šalyje turi tik pietų Valonija. Tačiau Senatas jau svarsto apie konstitucinę pataisą, kuri priverstų visą federalinę valstybę ir jai pavaldžias įstaigas užtikrinti gyvūno, kaip juslaus padaro, gerovę. „Mes sutinkame su federacinės vyriausybės Teisingumo ministro Koen Geens siūlymu, kad civilinis kodeksas būtų pataisytas išbraukiant gyvūnus iš daiktų poskyrio ir sukuriant jiems naują kategoriją“, - kalbėjo Debaets ir pagyrė Prancūziją, Nyderlandus bei Naująją Zelandiją kaip itin pažengusias gyvūnų gerovės klausimais. Politikė tikisi, kad Briuselio balsai bus reikšmingas žingsnis į priekį gyvūnų teisių srityje: „Pagrindinis tikslas yra leisti gyvūnams naudotis teisėmis, kurios atitinka jų biologinę prigimtį.“ Teisinis gyvūnų gerovės užtikrinimas plinta visame pasaulyje. Praeitais metais Jungtinės Karalystės parlamento nariai neįtraukė išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties punkto dalies, pripažįstančios nežmonių skausmą ir emocijas, ir susilaukė aršios visuomenės reakcijos. Aplinkos apsaugos sekretorius Michael Gove teigia, jog „gyvūnai – jautrios būtybės, jie gali jausti skausmą bei kentėti, todėl mes įrašysime šį punktą į įstatymą, kad juos apsaugotume“. Nors įstatymas neužsiminė apie fermų gyvulius, Gove patikino: „esame gyvūnus mylinti tauta, tad padarysime, kad Brexit išeitų į naudą ne tik žmonėm, bet ir gyvūnam“. Tam pritarė ir Velso vyriausybė. Tuo metu Indijoje, Utarakhande, gyvūnams buvo suteiktos žmonių teisės, kad būtų išvengta brakonieriavimo, aplinkosaugos pažeidimų ir tiek naminių, tiek laukinių gyvūnų prievartos. JAV dramblių gerovės aktyvistai laukia Orleano teismo sprendimo, galinčio patvirtinti, jog izoliuotas, savo tapatybę suvokiantis Bronkso Zoologijos sodo dramblys teisiškai yra fizinis asmuo. Šaltinis: https://www.livekindly.co/brussels-parliament-recognises-animals-as-sentient-beings/?fbclid=IwAR34hfYHqgvQUzGpAlDLwMszZ6txfve1TTKGyIlPIXFXx4HTcobcCzzNNjA

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Artėjant gražiausioms ir dosniausioms metų šventėms, grįžta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau GGI) bei UAB „Mars Lietuva“ organizuojama maisto gyvūnų prieglaudoms akcija „Parodyk augintiniui eglutę“. Šeimininkai skatinami nepalikti namuose keturkojų draugų, o, kaip visateisius šeimos narius, atsivesti prie eglutės, drauge praleisti laiką ir sudalyvauti akcijoje, skirtoje paremti prieglaudų beglobius – dar neradusius savo jaukių namų. Ankstesnėse akcijose viskas, ką reikėjo padaryti, tai nusifotografuoti prie stendo ir laukti, kiek į feisbuką įkeltas nuotraukų albumas sulauks patiktukų. Šįkart visos renginio akimirkos buvo užfiksuotos vaizdo įraše, o antroji sąlyga lieka tokia pati – kiek paspaudimų „patinka“, tiek maisto porcijų prieglaudoms išdalins UAB „Mars Lietuva“, pastovūs gyvūnų gerovės akcijų rėmėjai. Apie kaip niekada paprastą būdą prisidėti prie bešeimininkių šunų ir kačių pamaitinimo kalba GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė: „Šis paramos renginys vyksta jau trečius metus. Per praėjusius du metus prieglaudoms buvo paaukota net 13 000 maisto porcijų – tai išties svarus indėlis į prieglaudų veiklą. Kadangi žmonių renginyje vis daugėja, šiemet nutarėme rinkti patiktukus ne foto albumui, o video, į kurį sudėjome renginio akimirkas ir dalyvavusius žmones su savo augintiniais. Socialiniame tinkle „Facebook“ atsidarykite paskyrą „GGI-Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ – joje rasite renginio video ir po juo spauskite „patinka“. Sveikiname, ką tik padovanojote mūsų partnerio „Mars Lietuva“ įsteigtą vieną porciją maisto prieglaudų gyvūnams! Nepamirškite pakviesti prisijungti ir draugus“. Akciją pakomentavo ir prieglaudos, gausiančios paramą. „Ačiū GGI už prasmingą renginį ir galimybę jame sudalyvauti pirmą kartą“, - džiaugėsi „Felium Domus“. „Ačiū visiems, kas nepabūgę šalto vėjo paaukojo dalį sekmadienio, ačiū kas stabtelėjo ties visomis beglobių organizacijomis. Renginio metu surinkome 51,40 eur. Visi pinigėliai bus skirti apmokėti daliai skolų už veterinarijos paslaugas. Visiems linkime šiltų ir gražių artėjančių švenčių!“ „Mažoji beglobių pastogė“ dėkoja už puikų renginį vizualine ir emocine prasme“, - kalbėjo atstovai. „Nuostabi renginio nuotaika, galimybė susipažinti su naujais žmonėmis ir pabendrauti su jau pažįstamais. Laikas, praleistas kartu, ne tik turiningas, bet ir labai prasmingas! Ačiū už šį puikų projektą! Linkime kuo didžiausios sėkmės ateityje, ir dėkojame už galimybes būti kartu!“ „Mes dalyvavome pirmą sykį. Šaunus renginys! Tokios gyvos aikštės dar neteko matyti“, - gera nuotaika dalinosi gyvūnų globos namai „Klajūnas“. „Labai džiaugiamės tiek pačia idėja, tiek iniciatyva, tiek ir pačiu renginiu. Prieglaudoms tai tikrai labai reikalinga ir naudinga, juk paramos visada reikia. O ir labai smagu pamatyti tiek įvairių šunelių ir jų šeimininkų.“ Akcijos sėkme džiaugiasi ir neBrisius.lt koordinatorė Elena Rutkauskaitė: „Labai džiugu, kad jau trejus metus šis renginys tampa tradicija ir sulaukia vis didesnio būrio žmonių, kurie nori ir linki geresnio rytojaus prieglaudų augintiniams, o ir jų pačių augintiniai jiems yra lygiaverčiai šeimos nariai, kuriems švenčių ir Kalėdų metas irgi gali būti smagus. Džiugu, kad tokie renginiai visus suvienija į vieną kumštį ir labai paprastais veiksmais gali padovanoti beglobiams maisto porcijų. Turime ypatingai padėkoti „Mars Lietuva“, kurie suteikia galimybę gauti beglobiams maisto porcijas ir kartu organizuoti tokius pozityvius renginius. Noriu palinkėti būti atsakingiems ne tik už save, bet ir už savo augintinius. Kartais daryti gerus darbus yra labai paprasta, todėl einame ir visi spaudžiame LIKE“. „Šaltis – didžiausias iššūkis, tiek man, tiek eilėje stovintiems“, - įspūdžiais dalinosi fotografė Austė Petkevičiūtė. Paklausta, ar gražiai elgėsi keturkojai pozotuojai, paaiškino: „Užsispyrėlių netrūko, daugumos dėmesį pavyko bent trumpam prikaustyti su savanorių šūksniais. Iš 1500 kadrų atrinkta virš 350 unikalių dalyvių. Smagiausia matyti šypsenas ir meilę savo augintiniams.“ O kol gyvūnai prieglaudose dar laukia, kam galėtų sukelti šypseną, kviečiame padovanoti jiems maistelio spaudžiant „patinka“ ant GGI feisbuke paskelbto akcijos vaizdo įrašo. https://www.facebook.com/GyvunuGerovesIniciatyvos/videos/285392562320915/

Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 gyvūnų globos organizacijų, kurios gelbsti benamius gyvūnus, užsiima švietėjiška veikla, rengia labdaros akcijas bei organizuoja įvairius renginius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kviečia visus neabejingus beglobių gyvūnų likimams į jau tradicija tapusią labdaros akciją „Parodyk augintiniui eglutę”. Trečius metus iš eilės vyksiantis renginys ir vėl skatins įsitraukti kiekvieną bei sieks parodyti, kad visi kartu galime nuveikti daug gerų darbų. Akcija vyks gruodžio 16 dieną, sekmadienį, 12-15 val., Vilniaus Katedros aikštėje. GGI visus apsilankiusius kvies nusifotografuoti prie stendo ir dovanos „Mars Lietuva“ įsteigtus skanėstus augintiniams. Renginio metu padarytos nuotraukos nuguls į šaunų video, kuris rinks patiktukus, o 1 patiktukas = 1 porcija maisto beglobiams gyvūnams. Per pastarąsias dvi akcijas pavyko padovanoti net 13000 vnt. maisto porcijų prieglaudose besiglaudžiantiems gyvūnams. Šiemet bus siekiama dar geresnių rezultatų! „Renginys „Parodyk augintiniui eglutę" tapo jau tradiciniu ir šiemet vyks trečius metus. Žmonės jo laukia, o prieglaudų gyventojai laukia dar labiau. Šiemet renginyje dalyvaus net 8 prieglaudos, kurios po renginio akcijos ir pasidalins paramą pagal glaudžiamų gyvūnų skaičių. Tikimės ir dar didesnio žmonių susidomėjimo renginiu - juk žmonėms tai paprastas būdas padaryti tokį gražų kalėdinį darbą. Ir, žinoma, džiaugiamės, kad turime renginiui stiprų ilgametį partnerį „Mars Lietuva", nes be jo negalėtume įgyvendinti tokio didelio gero darbo." Apie laukiančią labdaros akciją kalbėjo GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė. Apie artėjantį renginį mintimis pasidalino gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Naminukai“ vadovė Goda Smilgė: „VšĮ „Naminukams“ šis renginys svarbus, nes tai puiki galimybė pabendrauti su gyvūnų mylėtojų bendruomene šventiškoje aplinkoje, papasakoti apie savo veiklą, planus, projektus, taip pat susitikti su savo buvusių globotinių šeimininkais, na ir, žinoma, sulaukti mūsų prieglaudai labai svarbios paramos, kurios dėka pamaitiname daug beglobių!”. Renginio metu bus galima susitikti ir pabendrauti su prieglaudomis, kurioms atiteks parama gyvūnų maistu. Šventės svečiai tradiciškai bus vaišinami karšta arbata bei mandarinais, o jų keturkojai draugai – gardžiais „Mars Lietuva“ skanėstais. GGI prašo nepamiršti, kad gyvūnas – ne kaspinu perrišta dovana. Jis ištikimas draugas ir kompanionas.

Informacija paruošta Ievos Majauskaitės ir Paulinos Kaikarienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Įsigiję augintinį daugelis mūsų suprantame, kad tai naujasis šeimos narys, kad būsime atsakingi už savo keturkojį daugiau nei 10 metų. Kartais galbūt rūpinamės juo kaip savo vaiku, galbūt laikome geriausiu draugu arba švelniu vaikų mokytoju. Tačiau nepaisant to, dažnai išgirstame apie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Skriaudėjai dažnai lieka nepakankamai nubausti, todėl norėdami mūsų šalyje matyti kuo mažiau pranešimų apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, turime imtis veiksmų. Užsienio praktika rodo, jog reikalingos bent kelios priemonės, siekiant užkirsti kelią gyvūnų nepriežiūrai. Pirmiausia – tai žmonių neabejingumas ir pilietiškumas, kad pastebėjus netinkamą elgesį su gyvūnu būtų imamasi reikiamų veiksmų, svarbiausiai – būtų pranešama policijai ar gyvūnų gerove besirūpinančioms organizacijoms. Taip pat svarbu, kad tokie asmenys neliktų nenubausti. Šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvoje numatomi keli baudžiamojo kodekso pakeitimai: griežtesnės bausmės kankinantiems gyvūnus, įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose bei draudimas nuo 3 iki 5 metų laikyti gyvūną. Anot Seimo nario L. Balsio, teismų praktika rodo, kad už gyvūnų kankinimą teisti žmonės linkę savo elgesį kartoti, o šiuo metu net nėra įstatyminio pagrindo neatiduoti dėl žiauraus elgesio paimtų gyvūnų: „Būna, kad susimoka baudą, atimami gyvūnai, o jie ateina ir reikalauja – grąžinkit mano gyvūnus, nes tai mano nuosavybė ir jie toliau su jais žiauriai elgiasi. Nėra iki šiol jokios įstatyminės normos, kuri draustų jiems grąžinti atimtus ar naujus gyvūnus laikyti“. Draudimas turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo, inicijuotas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ organizacijos. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžia: „Šiandien jūs galite prisidėti prie saugesnės ir jautresnės Lietuvos kūrimo“. Deja, bet šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kol kas bausmių sugriežtinimo nėra, t.y. draudimas turėti kitą gyvūną, net ir netekus prieš tai neprižiūrėto ar kankinto, dar neįsigaliojęs, o tik svarstomas. Efektyviausias būdas sumažinti gyvūnų nepriežiūros atvejus arba juos palaipsniui naikinti – kalbėti garsiai ir užtikrintai. Pritaikius vienam asmeniui bausmę daugiau dėmesio į tai atkreiptų ir kiti potencialūs gyvūnų skriaudėjai. Toks atsakingas pavyzdys, tikėtina, jog kiek išgąsdintų piliečius, kurie jaučiasi laisvai skriausdami už save silpnesnį gyvūną ir yra baudžiami nepakankamai arba tiesiog negriežtai, apsiribojant pinigine bauda. Tai neabejotinai reikia sustabdyti ir keisti visuomenės požiūrį tiek į naminį, tiek į ūkyje laikomą gyvulį. Draudimui laikyti gyvūną pritaria ir įvairios Lietuvos gyvūnų prieglaudos. Viena iš jų – VšĮ „Lesė“. Organizacijos Kauno skyriaus atstovė pabrėžia: „Manau, kad kaip ir dauguma organizacijų nenustebinsiu atsakydama, kad bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais ne tik turi, bet ir privalo būti griežtinamos. Net ir moksliškai yra įrodyta, kad žmonės, kurie smurtavo prieš gyvūnus, bus labiau linkę smurtauti ir prieš kitus žmones. Negana to, tie išpuoliai prieš gyvūnus būna tokie sadistiški, norint sukelti kuo daugiau skausmo ir kančių, kad sunku ir protu suvokti. Savaime aišku, kad kol įsigalios toks draudimas turės praeiti nemažai laiko. Lygiai taip pat suprantama, kad tokie draudimai nebus itin lengvai įgyvendinami – visi žinome, kokia gausybė beglobių gyvūnų yra Lietuvoje, ir kaip lengva įsigyti šuniuką/kačiuką. Tačiau bet kokie žingsniai, siekiantys/griežtinantys bausmes smurtautojams yra tik sveikintini, nes tik palengva galima kažką pakeisti“. VšĮ „Penkta koja“ organizacija taip pat pritaria draudimo siūlymui: „Manome labai teigiamai, jei tik kas prižiūrės, kad šie reikalavimai būtų vykdomi ir jų laikomasi. Kol kas tas Lietuvoje vyksta sunkiai“. Bausmių griežtinimo idėjai pritaria ir dar viena gyvūnų organizacija VšĮ „Naminukai“: „Palaikom šį siūlymą ir manome, jog jis yra reikalingas, taip pat pasiteisinęs ir taikomas daugumoje išsivysčiusių pasaulio valstybių“. Tačiau vis tik tokiam draudimui įsitvirtinti Lietuvoje reikia nemažai laiko, viskas turi vykti mažais, bet užtikrintais žingsneliais. Svarstymas griežtinti bausmes skriaudėjams jau yra pakankamas ir sveikintinas žingsnis žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mažinimui. Ne paslaptis ir tai, jog beglobių gyvūnų mūsų šalyje yra gausybė, todėl ir jų įsigijimas yra itin prieinamas kiekvienam žmogui. Neabejotina tik viena – draudimo inicijavimas buvo ir yra reikalingas, tikimasi, jog Seimas priims tinkamą, logišką ir gyvūnų gerovei palankų sprendimą. Skriaudėją nuo žiauraus elgesio su gyvūnu neturėtų sustabdyti vien tik didinamos baudos ar grasinimai teismais, bet ir jo paties kintantis suvokimas apie šią trapią būtybę, kuriai reikia meilės ir globos.

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų padėčiai šalyje gerėjant, vis dar pasitaiko nepriežiūros atvejų, išsprendžiamų tik neabejingų žmonių veiksmais ir kreipimųsi į atsakingas institucijas. Dar 2016 metais „SOS gyvūnai“ pasidalino Vingio parke lakstančio haskio nuotrauka, tikėdamiesi, jog šeimininkai pamatys ir susigrąžins savo pabėgusį augintinį. Nors haskis buvo padovanotas naujiems šeimininkams 2017-05-11, situacija nepasikeitė.  Prireikė dvejų metų, kad tikroji neva pasiklydusio haskio istorija iškiltų į viešumą   2018 metų rugsėjo šeštos dienos vakare prie Užupio kavinėje sėdinčios GGI neBrisius.lt projekto koordinatorės Elenos Rutkauskaitės šuns prisistatė palaidas haskis. Jo šeimininkų nesimatė, o pats šuo atkakliai lindo prie Elenos kalytės. Galiausiai šunims buvo leista apsiuostyti, bet palaidasis haskis nesitraukė dar kokių 15 minučių, taip trukdydamas ramiai sėdintiems žmonėms su tvarkingai pririštais augintiniais. Nors vėliau haskis nubėgo, rytojaus dieną draugai atsiuntė Elenai nuotrauką, jog tas pats šuo laksto „Open Kitchen“ turguje. Apie aštuntą valandą vakaro, važiuodama namo, Elena vėl pamatė haskį, ir vėl palaidą, prie Užupio „IKI“. Tuo metu manydama, jog jis pasiklydęs, sustojo nufotografuoti, bet šuo nubėgo – pasirodo, grįžo į Tymo turgų, ir ten ėmė lįsti prie dar vieno su šeimininku stovinčio šuns – Niufaundlendo. Elenai pasiteiravus žmogaus, ar jis žino, kieno šitas haskis, paaiškėjo, jog jis Paupyje gyvenančių šeimininkų pastoviai paleidžiamas laisvai lakstyti. Grįžusi namo, Elena paskelbė haskio nuotrauką internete ir žmonės ėmė rašyti, jog tai seniai žinoma Paupio bėda – šuo arba uždarytas kaukia, neduodamas ramybės kaimynams, arba yra laisvai paleidžiamas į lauką ir pridaro bėdų praeiviams – yra užpuolęs ne vieną žmogų ir šunį. O visi bandymai kalbėtis su šeimininkais – bevaisiai. „Keista ir baugu, kad šeimininkai šitaip neatsakingai elgiasi“, - teigia Elena ir pabrėžia, jog tokio dydžio nekontroliuojamas šuo – rimtas pavojus mažų veislių šuniukams. Vienas įkandimas ir viskas. „Suprantu, kad šuo gali būti sudėtingas, bet yra dresūra ir priemonės, kurių imantis tikrai galima išspręsti bėdą. Čia akivaizdus, piktybinis šuns neprižiūrėjimas“, - komentuoja mergina ir priduria, jog toks šeimininkų elgesys kelia didžiulį pavojų ne tik kitiems žmonėms ir gyvūnams, bet ir pačiam haskiui – jį bet kada gali nutrenkti automobilis ar sužaloti pikti kaimynai. „Augintiniai – mūsų atsakomybė“, - gyvūnų augintojų sąmoningumą skatina Elena. Tuo metu kita liudininkė pasakoja apie susidūrimą su minėtuoju haskiu rugsėjo ketvirtą dieną – palaidam šuniui pribėgus prie Užupio Angelo, mergina paskambino ant jo antkaklio buvusiu numeriu. Atsiliepę šeimininkai paprašė šunį paleisti. Po dviejų dienų, rugsėjo šeštą, tas pats haskis, tik jau be antaklio, užpuolė tos pačios merginos tvarkingai pavadėliu pririštą šunį, drauge su šeimininke buvusį „Užupio picerijoje“. Įvykį, pasibaigusį veterinarijos klinikoje, praneša Rasa – rugsėjo septintą dieną minėtasis haskis iš pasalų puolęs jos Jorkšyro terjerą ir kandęs tiesiai į galvą. Tai patvirtina veterinaro išrašas ir sąskaita – 30 eurų. Rugsėjo šeštosios vakare, liudija Kristina, jos kalytė buvusi užpulta haskio. Laimė, tąkart viskas baigėsi gerai. Liudininkė Irma pasakoja, kad yra mačiusi palaidą haskį „Open Kitchen“ turguje ir prie tvenkinių, o prieš porą savaičių jis pribėgęs prie jos šuns, tačiau pavyko nuvyti. Keli kiti žmonės liudijo, jog matė be šeimininkų lakstantį haskį įvairiose Užupio vietose. Birželio vienuoliktą dėl šuns nepriežiūros kreiptasi į policiją. Surinkę liudininkų parodymus 2018 m. rugsėjo 18 dieną VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kreipėsi į atsakingas institucijas. Į aplaidaus elgesio su gyvūnu problemą rimtai žiūrėjusių žmonių dėka buvo pasiektas sprendimas – policija šeimininkei už augintinio nepriežiūrą skyrė 15 eurų baudą. Pranešimui pasikartojus bauda bus kur kas didesnė bei bus svarstoma šunį konfiskuoti. Į pranešimą taip pat sureagavo ir Vilniaus miesto savivaldybė bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.