Naujienos

Gruodžio pabaigoje gyventojai, besiruošiantys keliauti su gyvūnais ar įsigiję naminį gyvūną, turės pasirūpinti naujos formos dokumentais. Taip pat keisis gyvūnų ženklinimo tvarka. Veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė sako, kad tai susiję su Europos sąjungos reikalavimais. „Keisis pati paso forma savo struktūra, šiek teik išdavimo tvarka, kadangi tokius dokumentus galės išduoti tik tai tam tikri veterinarijos gydytojai. Dokumentas bus išduotas tik tai augintinio savininkui, pateikusiam asmens tapatybės dokumentą. Nauja paso forma bus išduodama nuo gruodžio 29 dienos, bet senos formos augintinio pasai taip pat bus sėkmingai naudojami toliau, kol bus vietos įrašui. Šiuo metu kaip tik yra derinamas naujos paso formos spausdinimas ir mes norime, kad tą dokumentą žmogui būtų patogu naudoti tiesiog visą gyvūno gyvenimą, kad nereikėtų jo dažnai keist, papildomai mokėt ir panašiai. Kaina nebus vien tik už dokumentą, kadangi yra tam tikros sąlygos, kada tas dokumentas gali būti išduodamas“,- aiškino R. Sirutkaitytė. Pasus veterinarijos gydytojai galės išduoti tik sveikiems, specialiomis mikroschemomis ar tatuiruotėmis paženklintiems gyvūnams. Veterinarijos tarnyba ragina savininkus iš anksto pasidomėti norimų aplankyti valstybių reikalavimais, kurie keliami įvežamiems gyvūnams. Šaltinis: ziniuradijas.lt

Lietuvos savivaldybės nebegalės gyventojų reikalauti registruoti ir ženklinti laikomus šunis ir kates, nusprendė teismas. Iki šiol už privalomai suženklintų augintinių laikymą savivaldybės iš gyventojų imdavo rinkliavą. Vis tik keliaujantiems su savo augintiniu į užsienį teks paženklinti keturkojį poodine mikroschema. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, kad „šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus” prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Bylą teismas pradėjo pagal Petro Auštrevičiaus prašymą ištirti, ar Vilniuje galiojančios taisyklės neviršija savivaldybių administracijos kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. „Savivaldybių renkamas mokestis atbaidydavo gyvūnų savininkus nuo šunų ir kačių ženklinimo. Žmonės pasirinkdavo verčiau nežymėti savo gyvūno, nei mokėti nežinia kam skirtą mokestį, už kurį gyvūnų augintojams netiekiamos jokios arba tik minimalios paslaugos”, – teismo sprendimą komentavo Europos parlamento narys Petras Auštrevičius. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, surinktos rinkliavos patenka į bendrą savivaldybės biudžetą ir nėra skirstomos tikslingai. Kai kurios savivaldybės dalį lėšų skiria benamių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir eutanazijai, todėl šunis ir kates auginantys žmonės iš surinktos rinkliavos negauna jokių paslaugų. B.Kymantaitė sako, kad šunis auginantiems gyventojams labiausiai trūksta vietų, kur būtų leidžiama vedžioti šunis be pavadėlių. Rinkliavos prasmė – neaiški Kačių augintojai, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės teigimu, iš savivaldybės gaunamų paslaugų trūkumu nesiskundžia, tačiau ir reikalaujamo mėnesinio mokesčio už katės laikymą daugiabučiame name prasmė nėra aiški. „Dažnu atveju katė visą gyvenimą praleidžia namuose ir niekaip neprisideda prie miesto taršos”, – sakė ji. Todėl, B.Kymantaitės teigimu, gyventojai vengia registruoti savo augintinius – juos užregistravus ir identifikavus poodine mikroschema žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, atsiranda prievolė savivaldybei mokėti mėnesinę rinkliavą už šuns ir katės laikymą bute. Prieš porą savaičių Lietuvos Gyvūnų teisių apsaugos organizacijai pasiūlius gyventojams nemokamai suženklinti šunis be prievolės registruoti juos savivaldybėse ir mokėti mokestį, vos per 3 dienas gyvūnus suženklinti pasiryžo net 100 šunų augintojų. „Apmaudu, bet šiuo metu esantys rinkliavų rinkimo ir panaudojimo motyvai atbaido gyventojus suženklinti savo augintinius. Tad dėl neaiškių rinkliavų beglobių gyvūnų daugėja ir problema tik aštrėja, o ne dingsta”, – sakė Brigita Kymantaitė. Dviejų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse yra užregistruoti tik daugiau nei 21 tūkst. šunų ir beveik 4 tūkst. kačių, nors organizacija FEDIAF (Europos naminių gyvūnų augintinių maisto industrijos federacija, angl. „The European Pet Food Industry Federation”) skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso yra net 740 tūkst. šunų ir 670 tūkst. kačių. Brigita Kymantaitė sakė tikinti, jog šis precedentas įsigalios ir kitose savivaldybėse, kuriose yra reikalaujama užregistruoti ir paženklinti laikomą šunį ar katę bei mokėti rinkliavą. Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas. Keliaujantiems į užsienį registracija privaloma Tačiau planuojantys vykti į užsienį su savo augintiniu (šunimi, kate, šešku), keturkojį bus privaloma paženklinti poodine mikroschema. Be to, jiems bus išduoti naujos formos gyvūnų augintinių pasai. Pasai ir ženklinimas keičiami įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) reglamentui, kuriuo nustatyti reikalavimai gyvūnų augintinių vežimui iš vienos ES valstybės į kitą ir jų įvežimui į ES teritoriją iš trečiųjų šalių. Gyventojai, besiruošiantys keliauti su gyvūnais augintiniais ar įsigiję naminį gyvūną, turės pasirūpinti naujos formos dokumentais ir atkreipti dėmesį į augintinių keliones reglamentuojančių taisyklių pasikeitimus. Priklausomai nuo to, į kokią šalį bus keliaujama, gali prireikti atlikti ir daugiau procedūrų ar tyrimų, pavyzdžiui, sugirdyti vaistų nuo helmintų, atlikti pasiutligės antikūnų titro nustatymo tyrimą laboratorijoje ir panašiai. Po gruodžio 29 d. galios ne tik naujos formos gyvūnų augintinių pasai, bet ir anksčiau išduoti seno pavyzdžio dokumentai, kurių numeriai yra iki LT 010500. Naujus pasus veterinarijos gydytojai galės išduoti tik sveikiems gyvūnams, privalomai paženklintiems poodinėmis mikroschemomis arba tatuiruotėmis (jei jos padarytos iki 2011 m. liepos 3 d.). Poodinių mikroschemų kodai (tatuiruočių numeriai) bus susieti su identifikavimo dokumentuose įrašyta informacija. Gyvūno augintinio pasas – tai privalomas dokumentas vežant šunis, kates, šeškus į kitas šalis, taip pat naudojamas nacionaliniu lygiu kaip gyvūno vakcinaciją nuo pasiutligės bei kitas atliktas veterinarines procedūras patvirtinantis dokumentas. Šaltinis: augintinis.lrytas.lt

Jau įpusėjus rudeniui, skubame pasidalinti dar viena istorija apie nevyriausybinės organizacijos “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” vykdomą projektą. Šį kartą jo herojė – kalaitė labai vasarišku vardu – Pienė. Prieglaudose besiglaudžiantys gyvūnai išvaizda dažnai skiriasi nuo tų, kurie gyvena namuose, o tai – svarbus veiksnys skatinant patraukti potencialių šeimininkų dėmesį. Tad bendradarbiaujant su šunų kirpykla „Baltos uodegos“ pradėtas vykdyti projektas, kurio metu prieglaudose atsidūrę gyvūnai išmaudomi, nukerpami bei stengiamasi kitaip atskleisti jų “gerąsias puses”. Taip ne tik siekiama spręsti perpildytų prieglaudų problemą, bet ir pagerinti pačių gyvūnų savijautą. Jau esame rašę apie pirmąjį projekto herojų Badį, Pienė – dar viena laimingoji. O istorija, kaip Pienė atsidūrė „Tautmilės“ prieglaudoje gana įprasta. Gegužės mėnesį kalytė atklydo pas garbaus amžiaus žmones į kiemą, tačiau šie, nors ir būdami geros širdies, neturėjo galimybių ją priglausti. Senoliai, ieškodami išeities atvežė Pienę į prieglaudą. Buvo tikėtasi, kad atsiras šuns pasigedę šeimininkai, tačiau Pienė šioje prieglaudoje taip ir pasiliko.   Pienė prieglaudoje praleido jau 5 mėnesius, tad buvo nuspręsta jai suteikti daugiau žavesio, kad būsimi šeimininkai tikrai ją pastebėtų. Spalio pabaigoje ji pateko į “Baltų uodegų” kirpyklos kirpėjos Ingridos Vaitiekauskaitės rankas, kur buvo išprausta, sušukuota ir visaip kaip išgražinta. Pienė po visų procedūrų buvo sugrąžinta į prieglaudą pasipuošus ir laiminga laukti savo naujųjų šeimininkų. Pienė – tikra dama. Ji jau maždaug 5-6 metų amžiaus, tad yra išmokusi, ką dera žinoti geram augintiniui. Kalytė labai draugiška, paklusni, bet moka būti ir žaisminga. Jau nuo pirmosios dienos prieglaudoje šuo darbuotojus pripažino kaip geriausius draugus. Savanoriai įtarė, kad iki šiol šunelis gyveno lauke prie būdos, todėl itin vertina žmogaus dėmesį ir draugiją, mielai eina kartu pasivaikščioti. Pienė yra ramaus būdo, tvarkinga, tad puikiai tinka šeimoms su vaikais.   Kalaitė po procedūrų „Baltų uodegų“ kirpykloje bei vizito pas veterinarą jau laukia, kada galės vėl pajusti žmogišką rūpestį ir meilę. Ir, žinoma, gražinti jos dvigubai daugiau. Dėl Pienės globos kreipkitės: +370 65071786 Tautmilė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė ir trečiadienio posėdyje turėtų pritarti vietos rinkliavai už gyvūno registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Nauji įkainiai eurais įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Kaip rašoma sprendimo projekte, vienkartinė rinkliava už šuns, katės registravimą sieks 12 eurų, mėnesio rinkliava už nekastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų nekastruoto šuns laikymą daugiabučiame name – 2,3 euro, mėnesio rinkliava už kastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų kastruoto šuns laikymą daugiabučiame name – 1,4 euro. Laikantys nekastruotą ir vyresnį kaip 1 metų šunį daugiabučiame name savivaldybės biudžetui kas mėnesį turės sumokėti 4,3 euro, laikantys kastruotą vyresnį kaip 1 metų šunį – 2,9 euro. Mėnesio rinkliava už nekastruoto pavojingos veislės šuns ir pavojingos veislės šuns mišrūno, kuriam laikyti Savivaldybės administracija išdavė leidimą iki 2013 m. sausio 1 d., laikymą daugiabučiame name sieks 8,7 euro. Tokio paties, tik kastruoto, šuns – 5,8 euro. Mėnesio rinkliava už kovinio šuns ir kovinio šuns mišrūno, kuriam laikyti Savivaldybės administracija išdavė leidimą iki 2013 m. sausio 1 d., laikymą daugiabučiame name bus 17 eurų. Pinigines praverti turės ir kačių augintojai. Siūloma, kad mėnesio rinkliava už nekastruotos katės laikymą daugiabučiame name būtų 1,2 euro, kastruotos katės – 0,6 euro. Šaltinis: augintinis.lrytas.lt

Gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ žiniasklaidai paviešino filmuotą medžiagą iš Lietuvos kailių fermų. Vaizdo medžiagoje matomi vaizdai, nufilmuoti dvylikoje audines auginančių ūkių visoje Lietuvoje. Gyvūnai laikomi mažuose, nešvariuose narvuose. Iš video medžiagos taip pat galima spręsti, jog sužalotais ir sergančiais gyvūnais nebuvo pasirūpinta, o nugaišusios audinės paliekamos narvuose kartu su dar gyvomis. „Tuščių narvų“ aktyvistai pradės kampaniją „Kailininiams NE“. Jiems patikėtą vaizdinę medžiagą organizacijos atstovai perdavė policijai. Šie įvykiai tik pabrėžia šiuo metu svarstomo teisės akto dėl reikalavimų kailinių žvėrelių augintojams reikalingumą. Gyvūnai laikomi mažuose, nešvariuose narvuose. Taip pat matomos kelios nugaišusios audinės, kas leidžia daryti išvadą, jog gyvenimo sąlygų neištvėrę gyvūnai paliekami narvuose kartu su dar gyvomis audinėmis. „Tuščių narvų“ aktyvistai pradės kampaniją „Kailininiams NE“. Jiems patikėtą vaizdinę medžiagą organizacijos atstovai perdavė policijai. Organizacijos nuomone, ši vaizdo medžiaga pabrėžia šiuo metu svarstomo teisės akto dėl reikalavimų kailinių žvėrelių augintojams reikalingumą (juo bus nustatomi narvų dydžiai ir kiti reikalavimai šio verslo atstovams, -red. past.) Kailių fermos „Šiaurinė lapė“ savininkas Vitas Palaitis buvo priblokštas išgirdęs, jog kažkas jam priklausančioje kailių fermoje filmavo gyvūnus. „Šiaurinėj lapėj“ kažkas kažką filmavo?! Ar jie slaptai filmuoti turi teisę? Tai nelegalu! Net neaišku, kur jie filmavo. Montažą padaryti šiandien gali kas nori. Ne pirmas, ir ne paskutinis kartas. Tokius dalykus daro ir Vakaruose, ir Danijoj. Aš, kaip savininkas, neprisiimu jokios kaltės ir nesutinku, kad pas mus yra žaizdoti žvėrys ar panašiai“, – kalbėjo V. Palaitis. Jis akcentavo, jog naktimis fermą saugo saugos tarnyba, o dienomis niekas nebuvo taręsis dėl leidimo filmuoti kartu su „Šiaurinės lapės“ darbuotoju. „Lietuvos ryto“ televizija šiandien taip pat paruošė reportažą šia tema. Televizijos žurnalistams Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai teigė, kad negali bausti verslininkų, nes šalyje nėra patvirtinta žvėrelių laikymo tvarka. Šaltinis http://grynas.delfi.lt Susijusios nuorodos: http://tv.lrytas.lt/?id=14145133781412525757http://kailiniamsne.lt/http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/6/589824/60_minuciu

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo per 2014–2015 metų medžioklės sezoną limito paskirstymo. Per netrukus prasidėsiantį vilkų medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 33 šiuos gyvūnus. Jame nurodyta, jog Alytaus ir Utenos apskrityse bus galima sumedžioti po penkis vilkus, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus – po keturis, Kauno ir Tauragės – po tris, Klaipėdos ir Šiaulių – po du, Telšių – vieną. Toks pats limitas buvo nustatytas ir praėjusį medžioklės sezoną. Organizacija „Baltijos vilkas“ primena, kad praėjusių metų vilkų sumedžiojimo limitas buvo pakeistas. Prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas vilk7 apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų. Mokslinis apskaitos rezultatų perskaičiavimo pagrindimas ar ataskaita nebuvo pateikti nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei. Siūlo neskatinti gyvulininkystės vilkų gyvenamose teritorijose Todėl, nors šių metų vilkų sumedžiojimo limitas formaliai atitinka Plano nuostatas ir pagal jas yra maksimalus leistinas, GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, jis vis dar yra morališkai ydingas, nes remiasi pakoreguotu abejotino tikslumo praėjusių metų apskaitos rezultatu. Organizacijos narių nuomone, medžioklė negali išspręsti vilkų daromos žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio. „Problemą gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno“, – rašoma už vilkų apsaugą pasisakančios organizacijos puslapyje. Jos atstovai mano, kad efektyvesnis sprendimas būtų parama apsaugos nuo plėšrūnų priemonėms įsigyti, efektyvus ir sąžiningas žalos kompensavimas, kaimo paramos programų subalansavimas. Šaltinis: http://miske.lt

Gyvūnų gerovės iniciatyvoms labai reikia žmonių, norinčių atlikti praktiką šiose srityse: fotografuojant; maketuojant; kuriant banerius; rašant tekstus; ieškant paramos; dirbant su video/audio medžiaga; rašant paraiškas ar organizuojant renginius bei akcijas. Patirtis ne tik rimta, tačiau ir įdomi. Tad jeigu specializuojiesi ar mėgsti užsiimti viena iš mūsų išvardintų veiklų – rašyk mums praktika@ggi.lt  Daugiau žmonių turėsim – daugiau darbų padarysim.

Sulaukę Seimo balsavimo rezultatų dėl Gyvūnų gerovės įstatymo pataisų, kuriomis Lietuvoje įteisintas ritualinis skerdimas, gyvūnų teisėmis susirūpinę žmonės kreipėsi į prezidentę. Ji turėjo galią vetuoti šį įstatymą, todėl įvairios organizacijos užvertė Prezidentūrą laiškais su prašymais užtverti kelią žiauriam gyvulių skerdimo būdui Lietuvoje. Vis tik prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymo pataisas pasirašė. Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Giedrė Kaminskaitė- Salters teigė, jog šis sprendimas turėtų padėti sustiprinti Lietuvos ekonomiką. „Dėl Rusijos ekonominių sankcijų turime ieškoti naujų kelių šalies ekonomikai apsaugoti ir sustiprinti. Ši įstatymo pataisa – tai galimybė išplėsti Lietuvos mėsos produktų eksporto geografiją, rasti naujas rinkas ir taip padėti ne tik mėsos perdirbėjams, bet ir ūkininkams“, – rašė G. Kaminskaitė-Salters savo komentare GRYNAS.lt redakcijai. Ji taip pat pridūrė, kad Seimo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos neprieštarauja ES teisės normoms, kaip vykstant diskusijoms dėl ritualinio skerdimo įteisinimo akcentavo jo priešininkai. „ES reglamentas dėl ūkinių gyvūnų apsaugos leidžia taikyti išimtį skersti gyvulius jų neapsvaiginus, kai išpildomos būtinos sąlygos, t.y. atliekamas ritualinis skerdimas ir skerdimas atliekamas skerdykloje. Ši nuostata dabar yra taikoma šiose ES valstybėse: Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje,“- rašė G. Kaminskaitė-Salters. Šaltinis: http://grynas.delfi.lt/ Straipsnio nuoroda

Rasta katytė su kačiukais ieško naujų namučių. Katei 3-5 metai, kačiukai gimę maždaug 2014 m. rugpjūčio 15-17 d. Šeima rasta Žygimantų gatvės 9 namo kieme, Vilniuje. Kreiptis: 861433800

Pirmą kartą Lietuvoje šunų augintojams pasiūlytos dvi naujos draudimo paslaugos – civilinės atsakomybės ir augintinio sveikatos draudimas. Šių draudimų apimtis bei kaina prieinama visiems šunų mylėtojams… Naujieji draudimo variantai: civilinės atsakomybės ir gyvūnų sveikatos draudimas. „Kartu su Lietuvos kinologų draugija sukūrėme patrauklų draudimo projektą, – naujuoju produktu džiaugėsi „Colemont draudimo brokeris“ generalinis direktorius Giedrius Čiurinskas. – Atsižvelgėme į šunų augintojų poreikius, siekėme, kad draudimo apsauga būtų kokybiška,  administravimas – paprastas, o kaina – prieinama“. Tokio pasiūlymo šunų augintojai laukė seniai. Ir nors kai kurios draudimo bendrovės siūlė gamtinių jėgų, traumų, neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų, ugnies, gaisro, vagystės ar trečiųjų asmenų padarytos žalos, išorinio poveikio draudimines rizikas, šunų mylėtojų netenkino nei siūloma paslauga, nei kaina. Prieš pasiūlydami naująsias draudimo paslaugas, specialistai tyrė gyvūnų augintojų poreikius, rinko informaciją apie šunis, jų augintojus bei veterinarinį gydymą. Taigi nuo šių metų spalio 1 dienos jau galime drausti savo augintinius civilinės atsakomybės arba gydymo išlaidų draudimu. Galime pasirinkti abu draudimo variantus, juo labiau, kad metinės įmokos nėra didelės. Civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti labai aktualus, nes iš nukentėjusių trečiųjų asmenų galima sulaukti didelių finansinių pretenzijų. O jeigu būtų įrodyta, kad šuns padaryta žala sukėlė ilgalaikių padarinių (išoriškai matomas žmogaus kūno sužalojimas, laikino nedarbingumo sukėlimas, brangaus turto suniokojimas), jau nekalbant apie tai, jeigu sužalotas žmogus taptų nedarbingas ar neįgalus – nuostoliai gali būti labai dideli. Juk pasitaiko situacijų, kai augintinis iššoka į gatvę ir sukelia eismo įvykį. Tokiu atveju ne vieno, o kelių ar net keliolikos nukentėjusiųjų, pretenzijos gali būti milžiniškos – neapsidraudusiam šuns savininkui jos gali tapti nepakeliama našta. Patartina ne tik įsigyti civilinės atsakomybės draudimą, bet ir įforminti šį draudimą numatant pakankamą draudimo sumą. Šunų augintojai, įsigiję LKD civilinės atsakomybės draudimą, gaus net 200.000 Lt draudimo sumos apsaugą kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Civilinės atsakomybės draudimas padės nukentėjusiam trečiajam asmeniui gauti visavertį gydymą, sklandų žalos atlyginimą, o šuns augintojui garantuos finansinę pagalbą ir ramų gyvenimą. Pasirinkę veterinarijos paslaugų, arba gyvūnų gydymo, draudimą, elgsimės atsakingai ir būsime tikri, kad padarėme viską dėl savo gyvūno gerovės. Centralizuotai – per Lietuvos kinologų draugiją Šunys bus draudžiami tik per Lietuvos kinologų draugiją – draudimo administravimas bus  paprastas ir patogus, būtent todėl šunų mylėtojams pasiūlyta tokia prieinama draudimo kaina. Lietuvos kinologų draugija duomenis draudimo bendrovei pateiks centralizuotai. Centralizuotas įmokų surinkimas, dokumentų išdavimas, žalų reguliavimas – visa tai sumažino siūlomų draudimo įmokų sumą. Šunys bus draudžiami nuo 6 mėn. amžiaus. Juos drausti galės tik pilnamečiai asmenys, sumokėję atitinkamą draudimo įmoką. Gera žinia ta, kad draudžiant gydymo išlaidas arba civilinę atsakomybę, bus draudžiami ne tik veisliniai, LKD dokumentus turintys šunys, bet ir nekilmingi šuneliai, tačiau visi be išimties draudžiami šunys turės būti paženklinti mikroschema. Draudimas galios Lietuvoje . Įmoka vienam šuns augintojui, pasirinkusiam Civilinės atsakomybės draudimą, per metus bus tik 45 Lt už vieną šunį, už 2 ir daugiau šunų – 60 Lt. Gyvūno sveikatos draudimo įmoka už vieną šunį – 90 litų. Pasak šias draudimo paslaugas pasirašiusių ERGO Insurance SE draudimo ekspertų, gyvūnų augintinių draudimas yra savininko atsakomybės ir brandumo požymis. Tuo pačiu tai subrendusios ir finansine ateitimi besirūpinančios visuomenės bruožas. Juk apdrausdamas savo, šuns augintojo, civilinę atsakomybę žmogus rūpinasi ne tik saugia finansine ateitimi, bet yra neabejingas jį supančiai bendruomenei. Šaltinis: http://www.kinologija.lt Straipsnio nuoroda G.Vyšniauskaitės nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas šiandien, ypatingos skubos tvarka, priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, leidžiančia skersti gyvulius prieš tai jų neapsvaiginus. Įstatyme įtvirtinta, kad ūkinių gyvūnų skerdimas, prieš tai jų neapsvaiginus, religinėms apeigoms atlikti būtinais metodais, jeigu šie gyvūnai skerdžiami skerdykloje, nebus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu. Už tokią įstatymo pataisą balsavo 57 seimo nariai, prieš 4 seimo nariai ir 11 seimo narių susilaikė. Seimo narių pasisakymus, komentarus galite peržiūrėti atsisiuntę vaizdo įrašą: nuo 02.24.30 min. Seimo rytinio plenarinio posėdžio Nr.178 vaizdo įrašas   Susipažinti, kaip balsavo konkretūs seimo nariai, galite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-18881 Kad toks įstatymas įsigaliotų, jį 10 dienų bėgyje turi pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė taip pat turi teisę nepasirašyti šio įstatymo. Šiandien raštu mes jau kreipėmės į Prezidentę prašydami nepritarti tokiam įstatymui ir jo nepasirašyti. Kviečiame visus Lietuvos piliečius, neabejingus gyvūnų kančioms, skirti kelias minutes savo laiko ir taip pat nusiųsti trumpą elektroninį laišką Prezidentei kanceliarija@prezidentas.lt kultūringaiišreiškiant savo nepritarimą šiai gyvūnams žiauriai įstatymo pataisai bei paraginant nepalaikyti seimo sprendimo. Jei norime, kad politikai pradėtų kreipti dėmesį į gyvūnus, kaip jausmus turinčias būtybes, privalome būti aktyviais ir akivaizdžiai reikšti nepritarimą žiauriam elgesiui su gyvūnais! Kaip tokia pataisa atrodo praktikoje galite pamatyti šiame video (įspėjame – vaizdai gali šokiruoti). Netylėk – nusiųsk trumpą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei kanceliarija@prezidentas.lt ir padėk mums užkirsti kelią tokiam elgesiui su gyvūnais! 

Kodėl flamingai rožiniai, kokios spalvos yra piranijos, kas išeina sukryžminus tigrą ir liūtą, po kiek gyvūnų porų į savo arką pasiėmė Mozė – tai tik keli galvosūkiai, kuriuos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pateikė pirmajame Lietuvoje katiniškame protmūšyje, vykusiame vakar, kačių kavinėje „MurrrCafe“, Vilniuje. Nuo rudeniško lietaus kačių kavinėje, Pylimo g. 38, pasislėpė keturios protmūšio komandos. Kiekvieną jų globojo vietinis katinukas, o šilčiau jaustis padėjo karšti gėrimai ir naminiai pyragai. Tačiau atsipalaiduoti dalyviai negalėjo – jų laukė suktos užduotys. Komandos turėjo pademonstruoti savo žinias ne tik apie visiems žinomus gyvūnus, bet ir tokią egzotiką kaip krevetes ir mėlynžiedžius aštuonkojus, piranijas bei kobras, taip pat – atpažinti hibridinius gyvūnus. Pritrūkusiems išmonės į pagalbą ateidavo kavinės šeimininkai Kofis, Milka, Margutė ir Faustas, murkimu ir katiniškais žaidimais ragindami nenukabinti nosies.   Protmūšyje netrūko intrigos – su kiekviena rungtimi komandos keitėsi vietomis ir tik po ketvirtojo turo paaiškėjo protingiausieji. Tiksliausius atsakymus pateikę vakaro žaidėjai buvo apdovanoti dovanumanija.lt, „Vilniaus jojimo klubo”, „Royal Canin“ įsteigtais prizais, taip pat jiems teko galimybė paklaidžioti po mįslingus kukurūzų labirintus. Begliaudant protmūšio užduotis kilo mintis išrinkti ir originaliausio komandos pavadinimo savininkus. Nepriklausomi stebėtojai vienbalsiai nusprendė, kad laimėtojais tapo „Kosmoso beždžionės”, kurioms atiteko spalvingi „MurrrCafe“ prizai – katiniškos stiklinės.   Paskatinti pirmojo katiniškojo protmūšio sėkmės, jo organizatoriai – nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“  ir kačių kavinė „MurrrCafe“ – gyvūnų žinovus rungtis kvies ir toliau. Kitas susitikimas „MurrrCafe“ vyks spalio 6 d. Komandų vėl lauks smagūs prizai, Kačių kavinės dovanų kuponai, linksmi ir sukti klausimai, karšta kava ir skanėstai. Nedelskite ir registruokitės! Visa informacija ir įspūdžiai, nuotaikos ir pastebėjimai čia: https://www.facebook.com/events/758242957576813/765351230199319/?notif_t=like   Nuotraukų autoriai: Marius Morkevičius ir Aira Tumėnaitė

Lietuvos kinologų draugija kviečia švęsti Tarptautinę gyvūnų globos dieną Vilniuje prie Baltojo tilto. Jūs pamatysite šunų dresūros mokyklų programą, jaunųjų vedlių pasirodymą, šunų bei kačių mylėtojų organizacijų prezentacijas, susitiksite su gyvūnų globos organizacijų atstovais. Vyks smagūs konkursai, viktorinos, o prizų užteks visiems gyvūnų mylėtojams. Ateikite! Dalyvaukite su savo augintiniais – drauge visi KURKIME GYVŪNUS MYLINČIĄ ŠALĮ! Kūrybinėse dirbtuvėse kartu su savo vaikais jūs galėsite kurti įdomius darbelius, taip pat galėsite konsultuotis su patyrusiais šunų ir kačių augintojais, veterinarijos gydytojais. Nemokama pramoginė edukacinė programa spalio 4 d. prie Baltojo tilto tęsis nuo 12.00 iki 15.00 val. O spalio 5 d., sekmadienį, su savo augintiniais jūs laukiami Bernardinų bažnyčios šventoriuje (Maironio g. 10, Vilnius) – nuo 15.00 val. čia vyks naminių gyvūnų ir jų augintojų šventinės apeigos, bus pagerbtas ir prisimintas gyvūnų globėjas Šventasis Pranciškus. Kaune Tarptautinės gyvūnų dienos minėjimas vyks spalio 4 d. nuo 10.30 val. Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje ir Santakos parke. Maloniai primename, kad į šventę atvykstantys gyvūnų šeimininkai su savo augintiniais turi laikytis gyvūnų laikymo taisyklių. Lietuvos kinologų draugija, www.kinologija.lt, www.mesirsunys.lt Šaltinis: http://augintinis.lrytas.lt/ Straipsnio nuoroda

Ar jau teko lankytis katiniškumo oazėje? Ar kada dalyvavai katiniškose protų kovose? Gyvūnų gerovės iniciatyvos ir Kačių kavinė / Cat Cafe Vilnius nuo šiol suteiks jums galimybę į abu klausimus atsakyti MIAU. Oi, tai yra TAIP. Mūsų protmūšis bus jaukus, namudiškas, ne visai tradicinis, kaip didieji ir rimtieji protmūšiai, ne toks griežtas, bet užtat apsuptas aplink zujančių arba tykiai miegančių murkalų – vietinių kavinės gyventojų. Klausimų tematika bus ne tik miauksinti – galėsite demonstruoti savo žinias apie visą gyvūnijos pasaulį. Čia gyvenantys katinukai dideli, stori ir laimingi, todėl užima didžiąją dalį kavinės, taigi vietos turėsime nedaug – lauksime max 5 komandų iš 3-4 žmogelių. Registruokitės el. paštu: vox_vera@yahoo.co.uk PROTMŪŠIAI VYKS: KADA: rugsėjo 22 d. 19 val. spalio 6 d. 19 val. spalio 20 d. 19 val. lapkričio 3 d. 19 val. lapkričio 17 d. 19 val. gruodžio 1 d. 19 val. KUR: MURRR CAFE Pylimo 38, Vilnius Kiekvieno dalyvio prašysime įmesti po 5 litus į Murrr cafe kačių dėžutę. Nugalėtojai gaus katiniškus, saldžius, didelius ir mažus, valgomus ir nevalgomus prizus, kuriuos įsteigs mūsų rėmėjai Ramių Bičių MENŲ STUDIJA, Royal Canin Lietuva, Vilniaus Jojimo Klubas ir, be abejo, pati MURRR CAFE. Bus gera. Skleiskite žinią, registruokitės, dalyvaukite. Iki greito susi…miau…matymo Daugiau informacijos

Penkerių metų mišrūnė Fresa savo gyvenime patyrė tai, kas turėjo baigtis kelione į amžinos medžioklės plotus. Meksiko mieste (Meksika) gyvenanti rudakailė, liesa kalytė išgyveno klaikų, pragarišką skausmą, kai jos šeimininkai mačete nukirto dalį žandikaulio. Tai patvirtino rekonstrukcinę snukio operaciją atlikęs chirurgas Jesus Paredes. Kalytę radę kaimynystėje gyvenę žmonės negalėjo patikėti savo akimis. Ji gulėjo gatvėje visa kruvina ir vos gyva. Skubiai nuvežę į gyvūnų prieglaudą  „Santuario Milagros Caninos“ , gerieji žmonės paliko ją ten buvusiam chirurgui J.Paredesui. Po trijų valandų trukusios operacijos šuo vėl galėjo kvėpuoti per nosies angą. Tam reikėjo pašalinti likusią dalį viršutinio žandikaulio. Operacijos metu iš išdraskytų audinių aplink nasrus suformuotos lūpos. Dabar, kai kalytė Fresa, kurios vardas išvertus į lietuvių kalbą reiškia braškę, pasveiko ir gali gyventi pilnavertišką gyvenimą, jai ieškomi nauji namai ir nauji šeimininkai, kurie padės užsimiršti siaubingus praeities įvykius. Šaltinis: http://augintinis.lrytas.lt/ Straipsnio nuoroda

Gyvūnų gerovės iniciatyvos lankėsi Kipre esančioje „Malcolm cat protection society“.

Elektrėnai – SKUBIAI reikalinga pagalba!!! Prašome paramos sterilizacijoms ir pagalbos gaudant. Elektrėnuose pagalbos laukia labai daug beglobių katinėlių. Jų gelbėjimu, gydymu, sterilizacijomis, naujų namučių paieška užsiima vos kelios geraširdės moteris. Dainorai ir Agnei labai reikia ir kitų elektrėniškių pagalbos, vienos moteris jau nebesusitvarko, nei fiziškai nei morališkai nei finansiškai. Prašome atsiliepti neabejingus beglobių problemai Elektrėnų miestelyje. Dainora 867199574 Agnė 864623935 Labiausiai už viską reikalinga namų globa gelbėjamiems kačiukams ir katėms, reikalingas geras fotografas, kad galėtume dėti ir platinti dovanojimų skelbimus, reikalinga ir profesionali gaudyklė ir bent keli boksai, nes ML gaudyklė buvo ten vos kelias savaites, o ką galima suspėti per tokį trumpą laiką… labai mažai:( Visų neabejingų prašome prisidėti. Čia labai reikalinga parama sterilizacijoms. Jeigu galite prisidėti, pavedime nurodykite „Elektrėnų kačių sterilizacijoms„, jeigu galite pagelbėti Dainorai gaudant ir perlaikant po operacijų, būsime dėkingi už bet kokią pagalbą. AČIŪ IŠ ANKSTO ATSILIEPUSIEMS Į ŠĮ PAGALBOS ŠAUKSMĄ!!! Daugiau informacijos.

Rugpjūčio 15 – 17 dienomis pajūryje, Karklėje vykusiame fetyvalyje „KARKLĖ. Life music beach 2014″ susirinko gausybė muzikos mylėtojų. Tačiau išpranašauto lietaus nesustabdė nei gerai nusiteikę žmonės, nei linksmos pramogos. Laimei, atsirado tokių kurie neišsigando nei buzų, nei permirkūsių drabužių ir džiaugėsi festivaliu. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ išlikusiųjų dėmesį pritraukė ir savo pramogomis. Jau tradicija tapusios „Gyvūnų gerovės lenktynės“ šį kartą buvo ne tokios tradiciškos. Kadangi festyvalyje šį kartą nesilankė keturkojai su savo šeimininkais, tai šeimininkai vieni bėgo trumpą atkarpą. Buvo viena kategorija – mišri. Bėgo tie, kurie nepabūgo palakstyti po purvus. Gaila, kad tokių buvo nedaug, tačiau kova buvi arši. Greičiausiai pasirodė purve lakstyti jau turintis patirties Nerijus. Antrasis kirto finišo liniją Mindaugas. Trečioji trąsą įveikė Augustė.   Labai apmaudu, kad dėl prasto oro neatsirado žmonių, norinčių sudalyvauti dar vienoje tradiciškoje GGI veikloje festivaliuose – gyvūnų gerovės viktorinoje. Visi stengėsi išlikti sausi ir nelindo iš savo šiltų, sausų kampelių. Taip slėpdamiesi praleido progą laimėti mūsų remėjų: „Dovanų manija“, „MakeUp 2 GO“, „Vilniaus jojimo klubas“, įsteigtus prizus ir džiaugtis taip, kaip jais džiaugėsi lenktyniavę drąsuoliai. Taip pat, organizacija dėkinga kostiumų nuomos salonui „Merkada“. Be šių pramogų VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanoriai mielai pasakojo apie savo veiklą, naujausius projektus „neBrisius.lt“ ir „murmarket.lt“, piešė festivalio dalyviams veidus. Šią vasarą festivalių sezonas baigtas, tačiau sudalyvauti šunų lenktynėse ar viktorinoje visada bus progos ir kitais metais.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Goda Misevičiūtė Foto – Goda Misevičiūtė

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projektas www.neBrisius.lt ieškokoordinatoriaus ir fotografų Klaipėdoje. Norintys siųskite savo nuotraukų pavyzdžius į info@ggi.lt.