Federalinis tyrimų biuras paskelbė, kad gyvūnų skriaudėjai bus traukiami į baudžiamąją atsakomybę kaip „nusikaltę visuomenei“. Šis pakeitimas reiškia, kad gyvūnų skriaudėjai už savo nusikaltimus patenka į „A grupę“ kurioje yra padegėjai ir žudikai.
Nauji pakeitimai buvo paskelbti šerifo Johno Thompsono, juos pasirašė Federalinių tyrimų biuro direktorius Jamesas Comey.
Daugiau jokie žiaurūs nusikaltimai prie gyvūnus nebus įtraukiami į „kitų nusikaltimų“ kategoriją vien tik tai todėl, kad aukos yra gyvūnai.
Kaip Federalinių tyrimų biuras stebi ir tiria įvairius nusikaltimus, dabar jie taip pat tirs ir žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimus.
Organizacija HSUS drauge su šalininkais siekė šio pokyčios daugelį metų.
Remiantis Federalinių tyrimų biuro pranešimu, žiaurus elgesys su gyvūnais bus traktuojamas:
„Tyčinis, sąmoningas, nusikalstamas elgesys kuris žaloja arba nužudo gyvūną be jokios priežasties: kankinimas, žalojimas, apnuodijimas, apleidimas.
Privaloma pareiga rūpintis gyvūnu: suteikti pastogę, maitinti, girdyti, rūpintis kai gyvūnas sužeistas arba serga. Transportuoti gyvūną tik saugiomis sąlygomis, transportavimas kuris sukelia sužalojimą ar mirtį yra draudžiamas. Draudžiama gyvūnus leisti kovoti vieniems su kitais. Negalima naudoti mušti, žaloti gyvūnų ir taip sukelti jiems nereikalingą kančią ir skausmą.
Šios taisyklės netaikomos įrangai kuri naudojama gyvūnų šou ar sportiniais tikslais. Taip pat ji netaikoma kalbant apie medžioklę, žvejybą, gaudymą spąstais.
Šeštadienį, lapkričio 21 d., visame pasaulyje ir Lietuvoje buvo švenčiama Restoranų diena, kuri reiškia, kad bet kas ir bet kur gali atidaryti vienos dienos restoraną ir prekiauti savo pagamintu maistu. Šį kartą į restoraną buvo kviečiami ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – vienai dienai atidarytas pirmasis Lietuvoje restoranas gyvūnams „Petbar“. Žinoma, gyvūnams buvo leidžiama atsivesti ir savo šeimininkus.
Gyvūnų restorane „Petbar“ apsilankiusi GGI komanda buvo maloniai nustebinta be galo jaukios ir šiltos atmosferos bei gausybės amsinčių ir miauksinčių lankytojų. Čia viskas buvo lyg apsivertę aukštyn kojomis – restorano tikrieji svečiai buvo ne kas kitas, o keturkojai, kurie galėjo rinktis patiekalus iš būtent jiems specialiai paruošto meniu. Patiekalai gyvūnams buvo paruošti pačių organizatorių rankomis, todėl buvo šviežutėliai ir greitai graibstomi. Gausus veterinarijos gydytojos Ievos Kirchovaitės sudarytas meniu buvo paruoštas atskirai katėms ir šunims, jame buvo galima rasti tiek mėsos, tiek sauso maistelio ir net daržovių. Galiausiai, žinoma, restorano svečių laukė šuniški ir katiniški desertai. Na, o jų atsivestiems šeimininkams taip pat buvo paruošta žmogiškų skanukų bei “dubenėliai” su putojančiu vynu.
Nors į restoraną susirinko gausybė skirtingų dydžių, veislių ir charakterių gyvūnų (bei žmonių, aišku), atmosfera čia buvo draugiška: katės draugavo su kanarėle, šunys draugavo su katėmis, šeimininkai džiaugėsi naujomis pažintimis ir neužmirštama patirtimi.
Visi „Petbar“ lankytojai už vaišes galėjo atsilyginti aukodami pinigus gyvūnų globos organizacijai „Rainiukas“. Restorano lankytojai buvo tikrai dosnūs – beglobiukams buvo suaukota net apie 200 eurų!
Renginio organizatoriai žada tokio tipo vienos dienos restoraną atidaryti kiekvieną sezoną – tiek daug buvo sulaukta prašymų ir padėkų iš apsilankiusiųjų, kad kitos išeities tiesiog nelieka! Na, o kol lauksime kito sezono, GGI primena, kad norintiems pramogauti, keliauti ir kitaip leisti laiką su savo augintiniais, verta apsilankyti mūsų tinklapyje www.draugiskigyvunams.lt. Čia jau turime sukaupę daugiau nei 700 įvairiausių vietų, į kurias galite atsivesti gyvūnus, duombazę – tad tikrai rasite, išsirinksite ir būsite šiltai priimti tiek Jūs, tiek ir keturkojis Jūsų draugas.
Tekstas – Milda Bukantytė
Nuotraukos – Greta Kniežaitė-Novikovienė
Renginio organizatorius – „Menai Renginiai“
Daugiau nuotraukų iš renginio rasite čia
Prisijunk prie mūsų. Šiuo metu ieškome:
Socialdemokratus, liberalų sąjūdį ir darbo partiją atstovaujantys Seimo nariai augintinius siūlo pradėti ženklinti neatidėliojant – taip, kaip ir yra numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, tačiau paliekant ilgesnį – 15 mėnesių – pereinamąjį laikotarpį.
Tokiam pasiūlymui pritariantys socialdemokratė Orinta Leiputė, liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir darbietis Petras Čimbaras šiandien surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad, pritarus dabartiniam žemės ūkio ministrės darbietės Virginijos Baltraitienės pasiūlymui panaikinti privalomą augintinių ženklinimą ir registravimą, nebus įgyvendinta pagrindinė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą bei visuomenės saugumą.
„Dažnai tenka lankytis savo apygardoje ir matyti skelbimų lentoje informaciją apie dovanojamus kačiukus. Kol gražūs, mieli – šeimos juos pasiima. Pažaidžia, o po to jie tampa nebereikalingi. Tada jie išmetami į gatves, vaikšto po vaikų žaidimų aikšteles, teršia smėlio dėžėse. Pripažinkime, kad situacija yra nekontroliuojama, o visuomenė kenčia. Anksčiau ar vėliau privalomas augintinių ženklinimas bus – tai kam tempti laiką?”, – klausė P.Čimbaras, primindamas, kad privalomas augintinių ženklinimas galioja daugelyje ES šalių.
Jam pritarė liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, kasmet daugiau nei 5000 žmonių nukenčia nuo naminių gyvūnų įkandimų, o 25 proc. aukų yra vaikai iki 15 metų. Daugiau nei 3000 žmonių buvo priversti skiepytis nuo pasiutligės, nes, nesant privalomo ženklinimo, nebuvo galimybių patikrinti, ar jiems įkandę gyvūnai buvo skiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos. Tai vyksta dėl šeimininkų atsakomybės trūkumo. Kol Gyvūnų gerovės įstatymo nuostata dėl privalomo ženklinimo nebus įgyvendinta, ši problema liks”.
Socialdemokratė Orinta Leiputė priminė, kad per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje jau utilizuotos 45 tonos naminių gyvūnų, o vien tik 10 iš 60 savivaldybių beglobių gyvūnų gaudymui ir priežiūrai išleido 360 tūkst. eurų. Dar tiek pat išlaidų patyrė nevyriausybinės organizacijos, kurios savo veiklą finansuoja iš žmonių aukų.
„Beglobių yra tiek daug, kad visus juos išgelbėti nevyriausybinės organizacijos nėra pajėgios. Pakeitę šią situaciją įstatymu ne tik taupysime valstybės lėšas, bet ir gyventojai galės savo savanorišką paramą skirti ne gyvūnų gelbėjimui, o kitiems tikslams – švietimui ir kitoms finansavimo stokojančioms sritims”, – sakė O.Leiputė.
Kreipimąsi su prašymu nuo kitų metų pradėti augintinių ženklinimą su 15 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, adresuotą Žemės ūkio ministeri Virginijai Baltraitienei ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui pasirašė 16 nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų.
Vienos jų – Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos – vadovė Brigita Kymantaitė mano, kad situacija – tragiška. „Nuo tada, kai prieš tris metus buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas, situcija šalyje nepasikeitė. Didžiajai daliai gyventojų gyvūnas vis dar yra tik malonumas, o ne pareiga ir atsakomybė. Bendras šunų ir kačių skaičius Lietuvoje siekia 2 mln. gyvūnų. Akivaizdu, kad gyvūnų yra daugiau, nei žmonių, pajėgių jais atsakingai pasirūpinti. Nevyriausybininkai su tokiais kiekiais pasirūpinti negali. Taigi savivaldybės, kurios yra įstatymiškai atsakingos už beglobių problemos sprendimą, gyvūnus sugauna ir eutanazuoja. Kas už tai moka? Mokesčių mokėtojai. Ministrės Baltraitienės siūlymas augintinių ženklinimą palikti savanorišku reiškia, kad atsakingi mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už neatsakingų savininkų beatodairiškai išmestus gyvūnus. O savininkui už tai negrės jokia atsakomybė”.
B.Kymantaitės teigimu, ženklinimas – tai atsakomybės prisiėmimas. „Jei mano šuo sukandžiojo kažką, pabėgo ar sukėlė autoįvykį, dėl kurio nukentėjo pats gyvūnas, kurį paskui koks nors geraširdis nugabeno į veterinarijos kliniką ir sumokėjo už jo gydymą, o gal net nukentėjo kiti žmonės – jei aš atsakingai ir gerai apgalvojęs priėmiau sprendimą į savo gyvenimą įsileisti gyvūną, nuo tokios atsakomybės neturėčiau bėgti”.
Nevyriausybinės organizacijos pasiūlė kaimo vietovėse, kur mažesnis veterinarinių paslaugų prieinamumas, trečią, ketvirtą ir kitus žmonių augintinius ženklinti nemokamai.
„Dabar mes kovojame su pasekmėmis ir rūpinamės gyvūnais, kurie jau atsidūrė gatvėje, ieškome jiems šeimininkų. Tai kainuoja pastangų, laiko, finansų. Vien tik mūsų organizacija kasmet pasirūpina šešiais šimtais gyvūnų. Jei atsirastų privalomas ženklinimas, o kartu su juo – atsekamumas, savo pastangas mes galėtume skirti gyvūnų gerovės kūrimui. Todėl geriau jau savo lėšas paskirsime nemokamam ženklinimui ir vieną kartą visiems laikams problemą išspręsime”, – pritarė gyvūnų globos organizacijos „Lesė” atstovė Galina Krasovskaja.
B.Kymantaitės teigimu, vieno augintinio ženklinimas gali kainuoti apie 15 eurų. „Kadangi pasiūlyme yra numatytas 15 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tikime, kad po vieną eurą per mėnesį gyvūno laikytojas galės atsidėti”, – sakė ji.
Dabar Lietuvoje yra dvi privačios duomenų bazės, kur žmonės savanoriškai gali suvesti duomenis apie savo suženklintus gyvūnus. Tiesa, gyvūnų ten nedaug – tik apie 100 tūkst. – tai tik 5 proc. visų Lietuvoje esančių šunų ir kačių.
„Tie, kurie savo gyvūnus jau yra užregistravę privačiose duomenų bazėse, atsiradus valstybinei bus automatiškai perkelti į ją jei, žinoma, privatus sektorius sutiks bendradarbiauti. Jei ne, savininkai savo duomenis patys galės suvesti prisijungę prie sistemos per savo internetinę bankininkystę – lygiai taip pat, kaip jungiasi dabar norėdami deklaruoti savo pajamas VMI”, – sakė B.Kymantaitė.
Orintos Leiputės teigimu, privalomas ženklinimas nebus sudėtingas net kaimo vietovėse bei spręs ir pasiutligės kontrolės problematiką. „Skiepai nuo pasiutligės Lietuvoje privalomi jau 14 metų. Vadinasi, jei aš gyvunu kaime, veterinarijos gydytojas kartą per metus užsuka pas mane paskiepyti gyvūno. Tuo pačiu jis galės gyvūną ir suženklinti. Jei tas gyvūnas kam nors įkas, duomenų bazėje jau bus informacija apie tai, kada jis paskutinį kartą buvo vakcinuotas nuo pasiutligės, ir nukentėjusiam žmogui nebereiks važiuoti į gydymo įstaigą ir pačiam skiepytis nuo šios ligos”, – sakė socialdemokratė.
„Lesės” atstovės teigimu, privalomas ženklinimas spręs ir nekontroliuojamo gyvūnų dauginimo problemą. „Jei žmogus mano, kad jis negali prisiimti moralinės ir finansinės atsakomybės už savo gyvūno palikuonis ir identifikuoti savęs kaip žmogaus, dėl kurio veiksmų šita katė atsivedė kačiukų, gal esant privalomam ženklinimui jis pagalvos, kad to gyvūno veisti nereikia”, – sakė G.Krasovskaja.
Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje.
Nuo 2016 metų privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija.
Daugiau: Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, +370 651 11 666, info@gyvunuapsauga.lt
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vienareikšmiškai pritaria privalomam gyvūnų registravimui ir dalyvavo spaudos konferencijoje Seime bei Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant šį klausimą.
LABAI kviečiame šią peticiją pasirašyti patiems ir paskatinti tai padaryti kitus! Tai užtruks vos pusę minutės, o gali pakeisti tiek daug….
Kiekvienais metais daugiau nei 10 milijonų šunų ir kačių Kinijoje yra nužudomi dėl jų mėsos ir kailio. Mūsų, tų kurie mano, kad kačių ir šunų žudymas dėl žmogaus poreikių, yra nehumaniškas, yra dešimtys milijonų. Suvieniję bendras jėgas mes tikrai galime pasiekti, kad padėtis Kinijoje pasikeistų!
Peticiją rasite adresu: http://voicelessfriends.org/
Netikėtai sulauktas skambutis iš VšĮ “Mažoji Liza” ir visu greičiu pirmyn. Nedidelio ūgio, juodų kaltūnų kamuoliukas pas Liliją atkeliavo iš “Grindos”. Šuniukas neturėjo vardo, tad Lilijos buvo pramintas Kudliumi. Lilija, laikina Čarlio globėja, pasakojo, kad nuo pat pirmos jų pažinties dienos Čarlis labai gerai elgėsi, ir tai buvo tikras siurprizas. Nors jaunatviško (pasak veterinarų jam metai-dveji) nerūpestingumo jam taip pat netrūksta.
Čarlis mėgsta būti glostomas, myluojamas ir, kaip tikriausiai kiekvienas šuo, ilgai vaikščioti lauke. Namuose neteršia, kantriai laukia, kol eis į lauką. Po geros valandos lauke krenta kaip lapas ir miega. Kai užsinori, ima prašyti dėmesio – nori būti glostomas, kad su juo žaistų, o jeigu bus galima sėdėti ant kelių, tai apskritai – rojus! Labai svarbu paminėti vieną šio juočkio keistenybę. Čarlis vandenį geria
tik tada, kai jis ką tik įpiltas, ir jo nugeria tik pusę indelio, o tada reikia pripilti naujo. Kaip pati Lilija pasakė, tikras aristokratas.
Globėjai teko kelias dienas pagyventi su apsivėlusiu ir purvinu šuneliu, tačiau galiausiai atėjo ta diena, kai Kudlius transformavosi į Čarlį. “Jurgos kirpykloje” (Šeškinės g. 22, Vilnius) mūsų herojus elgėsi puikiai. Kirpėja juokavo, kad šunelis ramus, lyg jam tai būtų kasdienė procedūra. Niekada negali žinoti, gal prieš atsidurdamas gatvėje, o po to “Grindoje”, jis tikrai gyveno pas žmones, kurie jį prižiūrėdavo. Nors buvo šiek tiek baimės, tačiau Čarlis viską puikiai atlaikė ir virto į visai į kitą šunį.
Dabar Čarlis ieško nuolatinių namų. Namų, kuriuose galės netrukdomas miegoti, bus kasdien vedžiojamas į lauką, turės švaraus vandens ir kam atsisėsti ant kelių.
Pasigrožėkite mūsų naujo herojaus nuotraukomis ir nedvejokite. Jei esate pasiruošę į namus priimti naują narį, lai tai būna Čarlis 
Dėl Čarlio globos kreipkitės:
+37060882128 Laura
Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė, Barsikas, Borgas, Džiulė, Justas.
Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus.
P.S. Kaip žinote, šunys nei moka vairuoti, nei turi automobilius, ypač jei jie yra beglobiai. Taigi vis dar ieškome žmonių, kurie retkarčiais galėtų padėti nuvežti kudlotą šuniuką iš prieglaudos į kirpyklą. Galbūt neturi daug laiko savanorystei, tačiau vis nori padėti gyvūnams? Nori žinoti, kad padėjai bejėgiam gyvūnėliui ne tik gerai jaustis, bet ir surasti naujus, mylinčius šeimininkus? Susisiek su „Kudliaus“ projekto koordinatore Vaida telefonu 862282321.
