Kol institucijos Lietuvoje mums sako, kad prekybą tarp ES šalių taip pat ir importą iš trečiųjų šalių, reglamentuoja Europos Sąjungos institucijos ir viena valstybė negali vienašališkai nuspręsti drausti įvežti tam tikras prekes, tarp jų ir gyvūnus, jei toks sprendimas nėra priimtas visoje Europos Sąjungoje, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” konsultavosi su Europos Sąjungos institucijomis dėl galimybės riboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvos teritoriją. Siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų galima imtis ES lygmenyje, GGI atliko šiuos veiksmus:
- Kreipėsi į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje su užklausa apie ES institucijas, galinčias konsultuoti susijusiu klausimu. Pateikta užklausa, kurioje teiraujamasi, kaip galima apriboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvą. Užklausa suformuota argumentuojant, jog veiksmas apibrėžiamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, ir yra uždraustas Lietuvoje, tad būtina riboti ir tokių augintinių įvežimą į šalį.
- Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, kaip vieną iš galimybių, rekomendavo pradėti peticiją (https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/be-heard/petitions), kurioje būtų galima gauti ES institucijų išaiškinimą susijusiu klausimu. Atstovybė taip pat nurodė, jog siekiant pateikti tikslesnį atsakymą į užklausą, kreipėsi į Europe Direct kontaktų centrą.
- Europe Direct kontaktų centras atsiuntė patikslinimą, jog šioje situacijoje pagrindinė atsakomybė tenka nacionalinės valdžios institucijoms: gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį, todėl jai taikomas nacionalinis reglamentas. Tikslus išaiškinimas pateikiamas žemiau:
„Tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali įvesti jūsų aprašytus apribojimus ir draudimus, jei tai netrukdys bendrosios rinkos veikimui.
Todėl valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“, kurių informacija aprašyta Direktyvoje (ES) 2015/1535*.
Pranešimo užduotis patikėta valstybių narių vyriausybinėms tarnyboms, o ne nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau paskelbtus pranešimus kiekvienas gali peržiūrėti Europos Komisijos svetainėje**.“
* 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, nustatanti informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisyklių teikimo tvarką OL L 241, 2015 9 17, p. . 1–15
** TRIS – European Commission (europa.eu)
- GGI taip pat pasigilino į kitą EK atstovybės nurodytą pasiūlymą formuoti peticiją. Peržvelgus panašaus pobūdžio peticijas, susijusias su kompanionų gyvūnų gerovės klausimais, paaiškėjo, jog ES institucijos šioms peticijoms konkrečių išaiškinimų nepateikia argumentuojant, jog gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį.
Apžvelgus galimus veiksmus šiuo klausimu ES lygmenyje, paaiškėja, kad kol nėra nacionalinio lygmens teisės aktų, draudžiančių kupiruotų gyvūnų įvežimą į šalį, ES institucijos atskiroms valstybėms narėms konkrečių išaiškinimų ar nurodymų pateikti negali. Reiškia, iniciatyva turi būti pradedama formuoti nacionaliniame lygmenyje, po kurios gali sekti veiksmai, nurodyti Europe Direct kontaktų centro atsakyme (,,valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“). Kaip nurodo centras, tokio pobūdžio informaciją turi teikti vyriausybinės institucijos.
*[ Šiuo atveju galima rekomenduoti formuoti draudimą įvežti kupiruotus gyvūnus Lietuvos lygmenyje, tiesiogiai siejant tai su egzistuojančiu draudimu kupiruoti gyvūnus. Kitaip tariant, teigti, jog draudimas įvežti tokius gyvūnus yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą draudimo įgyvendinimą. Leidimas įvežti kupiruotus gyvūnus (arba neegzistuojantis draudimas) tiesiogiai prieštarauja įvestam draudimui atlikti tokio pobūdžio procedūras gyvūnams. ]