„Švėkšnos miškuose rastas šuniukas, išalkęs, išsigandęs” – tokia antrašte socialiniame tinklapyje “Facebook” buvo ieškomas gyvūno savininkas. Pagal gyvūno būklę (buvo ištraukta apie 30 erkių, jis drebėjo išgirdęs bet kokį garsą, buvo labai išalkęs) galima spręsti, kad šuo miške išbuvo ne vieną parą.
Po skelbiamu įrašu atsirado ir gyvūno savininkas, kuris pripažino paleidžiantis šunį kiekvieną dieną, kadangi gyvena šalia miško, bet nesitikėjęs, kad šis paklys.
Už šį neatsakingą elgesį, asmuo, pagal LR ANK 346 straipsnio 1 dalį, už Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių VI skyriaus 38 punkto (<Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis >) nesilaikymą, buvo nubaustas 15 eurų bauda.
Dažnas nepagalvoja apie tai, kad leisti augintiniui lakstyti be priežiūros viešose erdvėse nėra saugu:
📍
Stagiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs gyvūnas gali sukelti avarinę situaciją, kurioje galimai nukentės ar žus jis pats, bus apgadinta transporto priemonė, sužaloti joje važiavę žmonės ar net blogiau.
📍
Be priežiūros lakstantis augintinis gali būti užpultas kitų gyvūnų ar piktų ketinimų turinčių asmenų.
📍
Gyventojai, sutikę bėgiojantį palaidą šunį, dažnai jaučiasi nesaugiai, o ir įprastai draugiškai besielgiantis šuo, patekęs į jam mažai pažįstamą aplinką, pajutęs grėsmę, gali būti neprognozuojami.
📍
Išleisdami gyvūną už savo valdomos teritorijos ribų, rizikuojate, jog jis patirs pašalinių asmenų sukeltą žiaurų elgesį bei smurtą.
📍
Paleidžiami laisvai lakstyti nekastruoti ar nesterilizuoti augintiniai turi visas galimybes nevaržomai daugintis, taip kurdami nereikalingą prieaugį, kuris didina beglobių gyvūnų skaičių ne tik viešosiose erdvėse, bet ir prieglaudose.
📍
Beglobiai gyvūnai taip pat platina ne vieną sunkią ligą.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kuri gali siekti nuo 30 iki 550 eurų.
Kviečiame susipažinti su palaidų gyvūnų nepriežiūros sukeliamomis problemomis bei baudomis: https://bit.ly/Palaidu-Gyvunu-Neprieziura
Primename, kad šeimininkai turi jausti atsakomybę už įsigytą ar priglaustą gyvūną, siekiant užtikrinti ne tik jo, bet ir aplinkinių asmenų saugumą