Naujienos

Jūsų laukia dar viena ypatinga neBrisius.lt istorija. Šįkart kviečiame skaityti apie Avatarinę – vieną iš tūkstančio tokio paties likimo seserų. Į prieglaudą Avatarinė atvyko kartu su visa šeima – mamyte ir broliais. Mamytė buvo meili ir draugiška, mažyliai baikštūs ir neprisileidžiantis žmogaus. Savanorės apipynė šeimyną meile ir rūpesčiu, todėl netrukus įsidrąsinę katinėliai rado mylinčius namus. Išskyrus Avatarinę. Katytė liko laukti savo žmogaus prieglaudoje… Ir laukia jo iki šiol. Ypatingo mielumo katytė prieglaudoje leidžia jau trečius metus, kur gaudo kiekvieną žmogaus žvilgsnį tikėdamasi gauti bent šiek tiek dėmesio. Jei tik galėtų kalbėti, Avatarinės šūkis būtų: „Kuo daugiau paglostukų!” Tiesa, jų ji išsireikalauja ir be žodžių – gaudydama ne tik žvilgsnius, bet ir rankas, parodydama, kad metas ją paglostyti. Ji galėtų dienų dienas suktis aplink kojas, murkti atsigulusi ant kelių ir niekada nepaleisti savo šeimininko iš akių! Tačiau kaip ir tūkstančiai likimo sesių ir brolių, katytė serga kačių leukemija (FeLV). Tai yra virusas, priklausantis tai pačiai virusų grupei kaip ŽIV, tačiau žmogui yra visiškai nepavojingas. Ką tai reiškia katės gyvenimui? Kačių leukemija slopina imunitetą ir sukelia lėtinį uždegimą, serganti katė lengviau suserga tokiomis ligomis kaip vėžys, įvairūs organų uždegimai. Taip pat kačių sveikata palaipsniui blogėja, o jei liga negydoma, juos ištinka mirtis. Kačių leukemija plinta per kačių seiles joms viena kitą prausiant, dalinantis maisto dubenėliais ir artimai bendraujant. Ji taip pat gali būti perduodama per kitus skysčius, kraują ir pieną. Todėl katytei būtų saugiausia gyventi vienai ar su kitais augintiniais, kurie serga FeLV. Tiesa, Avatarinei tapus Jūsų naujaja šeimos nare, neliksite vieni – bet kokiais su kačių leukemija susijusiais klausimais Jums padės prieglauda. Ji jau pasirūpino katytės vakcinavimu, nukirminimu, sterilizacija, čipavimu ir net EU pasu. Belieka suteikti jai amžinus namus Pabandykime visi kartu surasti Avatarinei namus. Paprasčiausia Jūsų pagalba - pasidalinimas šia žinute O norintys priimti ją į savo šeimą, susiekite su Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija komanda dėl daugiau informacijos.

Į mus kreipėsi žmonės dėl šuns (matomo foto) nepriežiūros. Mes kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) su prašymu patikrinti jo laikymo sąlygas bei gerovę ir, ar žmonės neturi daugiau gyvūnų. VMVT informavo, kad pagal mūsų pranešimą buvo atliktas patikrinimas Kaune dėl galimai žiauraus elgesio su gyvūnu - šuo nemaitinamas, negirdomas, nesocializuotas, nesuteikta veterinarinė priežiūra, beveik niekada nevalomas voljeras, šuo neprižiūrėtu kailiu. Žmogaus gyvenamojoje valdoje (aptvare prie namo ir voljere kieme) rasti 2 gyvūnai augintiniai – Borderkolių veislės šuo 5 metų amžiaus ir mišrūnas 14 metų amžiaus. Patikrinimo metu nustatyti: * Gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai - aptvare laikomo šuns, mišrūno nagai ilgi, nekarpyti. * Gyvūnų sveikatingumo pažeidimai - 2 šunys nevakcinuoti prieš pasiutligę - nepateikti tai įrodantys dokumentai. Pagal suderintą terminą gyvūnų laikytojui buvo nurodyta laikomus 2 šunis vakcinuoti prieš pasiutligę, sutvarkyti aptvare laikomo šuns, mišrūno, nagus bei pateikti šio šuns veterinarijos gydytojo išvadą apie šuns sveikatos būklę. Gyvūnų laikytojas susitarimą įvykdė. Įvertinus turimą informaciją ir pateiktus dokumentus administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Žiūrint į tą kaltūnuotą būtybę, eilinį kartą kyla klausimas - kam žmonės augina, o šiuo atveju laiko, šunis - juk jis yra sociali būtybė, jam reikia dėmesio, jį reikia maudyti, kirpti nagus, prižiūrėti jo sveikatą. Įstatymiškai to „šeimininko” negalime įpareigoti žmogau mylėti savo augintinio ar labiau jį prižiūrėti. O žmogaus moralė priklauso nuo jo sąmoningumo lygio. Tikėtina, kad VMVT apsilankymas turės šiokios tokios įtakos tam sąmoningumui. Prašome Jūsų nelikti abejingiems tokiems kaltūnuotiems bėduliams ir mažų mažiausiai sugėdinti tokius „šeimininkus” bei pranešti apie juos atsakingoms institucijoms pasinaudojus mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Gelbejimo-Instrukcija

Labai smagu, kad Lietuvos oro uostai suprasdami keleivių norą ar poreikį į keliones pasiimti savo augintinius su partneriais tampa draugiškesniais gyvūnams. Vilniaus oro uosto VIP terminale ir Verslo klube atsirado dubenėliai šunims. Tuo pasirūpino ir visi maitinimo partneriai, kurie dirba kitose terminalo vietose. Kauno ir Palangos oro uostuose, išvykimo salėse, keliaujantiems keturkojams taip pat gali būti pasiūlyti dubenėliai vandeniui. Vilniaus oro uosto bagažo salėje yra įrengta speciali augintinių atsiėmimo vieta. Prieš kelionę pasinaudokite Vilnius Airport airport parengtais patarimais keliaujant su augintiniais: Prieš kelionę susipažinkite su oro linijų bei šalių reikalavimais, išimtimis, draudimais: - Net jei oro linijos numato naminių gyvūnų gabenimą, gali būti taikomos išimtys skrydžiams tam tikromis kryptimis arba joms taikomos specialios taisyklės, pavyzdžiui, gyvūnus leidžiama vežtis tik kaip specialų krovinį. O kai kurios oro bendrovės, pavyzdžiui, „Ryanair“ ar „Wizz Air“, naminių gyvūnų neskraidina, išskyrus šunis vedlius. - Neretai oro linijos neskraidina ir labai jaunų - iki 8-10 savaičių amžiaus šuniukų ir kačiukų, gali nepriimti ir tam tikrų šunų veislių, kurios yra laikomos pavojingomis, pavyzdžiui, amerikiečių pitbulterjerų, bulterjerų, rotveilerių ir kitų. - Kiekviena šalis gali turėti savo specifinių reikalavimų įvežamiems gyvūnams, tad reikėtų atkreipti dėmesį į šalies, į kurią vykstama nacionalinius reikalavimus dėl išimčių taikymo. - Apie gyvūno gabenimą oro linijų bendrovei praneškite bilieto užsakymo metu. Oro bendrovės gali turėti apibrėžtą ir ribotą vietą gabenamiems gyvūnams, tad reikėtų iš anksto įsitikinti, ar vietų skaičius pasirinktame skrydyje dar nėra užpildytas. - Prieš skrydį reikės pateikti augintinio pasą, gyvūnas turi būti paženklintas tapatybės ženklinimo mikroschema (arba tatuiruote, jei ji padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.) ir būti paskiepytas nuo pasiutligės. Vykstant į Jungtinę Karalystę, Airiją, Suomiją ir Maltą, šunims reikalingas ir gydymas nuo echinokokozės. Pasidomėkite apie gyvūno vietą lėktuve - Kur augintinis keliaus skrydžio metu, lėktuvo salone ar krovinių skyriuje, priklauso nuo jo dydžio. Paprastai oro linijos leidžia su savimi į lėktuvo saloną pasiimti nedidelius gyvūnus - šunis ir kates, kurie drauge su specialia gyvūnui transportuoti pritaikyta dėže sveria ne daugiau kaip 8 kg. Toks gyvūnas yra vežamas kaip rankinis bagažas ir laikomas po sėdyne. - Didesni gyvūnai keliauja lėktuvo krovinių skyriuje kaip registruotas bagažas ir yra laikomi konteineriuose. Konteineriai yra specialios dėžės, kurios turi būti tokio dydžio, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti – atsistoti, apsisukti, atsigulti, jame turi būti įrengtos vėdinimo angos, negali būti aštrių kampų. Augintiniai, priimami į krovinių skyrių, kelionės metu būna specialiai gyvūnams skirtoje lėktuvo patalpoje, o jais rūpinasi oro linijų darbuotojai. Smagių Jums kelionių su augintiniais Informacija parengta pagal Vilnius Airport informaciją.

2023 m. gegužės 19 d. Seimo narė Ieva Pakarklytė mūsų prašymu suorganizavo susitikimą su valstybinių institucijų atstovais, kurių metų aptarėme nevyriausybinių organizacijų (NVO), atstovaujančių gyvūnų gerovę, teisinį statusą. Norime, kad pagaliau NVO būtų pripažinti bylose „nukentėjusiaisiais“ ir turėtų pilnas teises tiek susipažinti su bylos medžiaga, tiek ir apskųsti gautus procesinius dokumentus. Diskusijos metu pavyko visiems nutarti, kad dabartinis reglamentavimas nėra aiškus, todėl turėtų būti tobulintinas. Mes manome, kad LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme turėtų atsirasti tokia nuostata: „Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios gyvūnų gerovės srityje, administracinių nusižengimų ir (ar) baudžiamosiose bylose laikomos atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančios gyvūnų gerovę ir pripažįstamos nukentėjusiaisiais.” Kaip manote Jūs? Ar turėtų NVO pilna apimtimi dalyvauti ginant gyvūnų teises, ar užtenka, kad vienintelį ir neskundžiamą sprendimą priimtų tik valstybinė institucija (nes skriaudžiamas gyvūnas pats juk skundo nesurašys)? Esame dėkingi, kad šioje diskusijoje dalyvavo ir profesionalias teisines žinias suteikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultantė A. Benetytė.

Lietuvoje didėjant beglobių gyvūnų problemai, kai prieglaudos nebepajėgia sutalpinti visų gyvūnų, o atsakingos valdžios institucijos eilę metų ignoruoja šią problemą, ją spręsti reikia patiems gyventojams. Didžioji dalis benamių gyvūnų atsiranda šeimininkams nesirūpinant savo augintinių sterilizacija/kastracija, o šiems prisidauginus, nelauktą prieaugį išmetant, išdalinant ar paleidžiant lakstyti gatvėse ar po kaimus bei vėl daugintis. Baisu net pagalvoti, kad kai kuriais naujagimiais yra vis dar atsikratoma archajiškais būdais - bet taip, tokia mūsų realybė. Kviečiame naminių gyvūnų šeimininkus pasirūpinti saviškių augintinių sterilizacija/kastracija ir taip stabdyti beglobių gyvūnų skaičiaus didėjimą. Tai padaryti galite artimiausioje veterinarijos klinikoje. Taip pat prašome pasidalinti šiuo mūsų prašymu su tais, kam gali būti aktualu, ypač su atokesnių vietovių gyventojais, senjorais. O jei padėtumėte sunkiau besiverčiantiems kaimynams ar giminaičiams apmokėti jų gyvūnų sterilizacijos/kastracijos kaštus - šv. Pranciškus Jums tikrai užrašys karmos taškų

Lietuva pasiekė ribą, kai nebėra pakankamai vietos laikyti benamiams gyvūnams. Su neabejingų žmonių finansine pagalba niekam nebereikalingus gyvūnus priimančios nevyriausybinės prieglaudos patiria nuolatinį VMVT spaudimą, kurį lydi baudos ir raginimai bet kokiu būdu atsikratyti gyvūnų pertekliumi. Gyvūnų teisių gynėjai atsako į tokius VMVT veiksmus: „benamių gyvūnų perteklius yra ne mūsų asmeninė, bet valstybės ilgus metus nesprendžiama problema, todėl mes sukrausime gyvūnus į narvus ir atvešime prie jūsų įstaigų, o tada matuosime kiekvieną centimetrą pažiūrėti, kaip jums sekasi laikytis pačių nustatytų taisyklių.“ Prieglaudos tikrinamos dvigubai dažniau nei veislynai  Remiantis VMVT pateiktais duomenimis, pernai jie patikrino daugiau negu 88 proc. prieglaudų, kai tuo tarpu verslo tikslais gyvūnus veisiantys daugintojai buvo patikrinti vos 44 proc. per tą patį laikotarpį. „Nuo pat daugyklų skandalo pradžios iki dabar VMVT ieško, kur perkelti žiauriomis sąlygomis laikytus gyvūnus ir čia gelbėja būtent nevyriausybinės organizacijos, kurios iš valstybės negauna nė cento. Nors teisės aktai reikalauja perduodamus gyvūnus suženklinti, VMTV šios prievolės sau niekada netaiko. Jie nesuženklintus gyvūnus atiduoda tiesiai prieglaudoms, kurios šia finansine našta turi pasirūpinti pačios“, – pasakoja Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė.  Ji priduria, kad VMVT lygiai taip pat nusigręžia ir nuo gyvūnams reikalingų  veterinarinių paslaugų suteikimo. Jei VMVT perduotiems gyvūnams reikalinga veterinarinė pagalba, ja rūpinasi pačios prieglaudos su neabejingos visuomenės finansine parama. „Susidaro įspūdis, kad VMVT svarbiausia paimti gyvūnus, juos kažkur padėti ir taip nusimesti nuo pečių atsakomybę. Palikę prieglaudas be pagalbos ir finansinės paramos, sekantį kartą jie sugrįžta į jas matuoti grindų paviršių ir skaičiuoti jų pačių atvežtų gyvūnų perteklių. Pabaigoje jie ragina atsikratyti pertekliumi ir tik išrašo baudas, kurių pinigai sugrįš į valstybės biudžetą. Tokia „valstybės kontrolė“ parodo, kokiame dugne yra institucinis suvokimas apie problemų sprendimą.“  Prieglaudos jaučiasi tarsi su jomis siektų susidoroti Per beveik 15 metų nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje skaičius išaugo nuo 2 iki 70. Jos iš esmės pakeitė prieš tai buvusias komunalines gyvūnų karantino tarnybas, kurių pagrindinė veikla buvo gatvių valymas, t. y. rinkti ir eutanazuoti niekam nereikalingus gyvūnus.  „Nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų atsiradimas iš esmės pakeitė valstybėje tvyravusias žiaurias benamių gyvūnų populiacijos valdymo priemones. Praėjusiais metais iš letargo miego pabudusi VMVT, prisidengdama „gyvūnų grovės“ tikslais, ėmėsi valstybinės kontrolės priemonių ir tikrino gyvūnų globa užsiimančias organizacijas. Mes puikiai suprantame, kad kontrolė yra reikalinga. Tačiau šios įstaigos vykdomi patikrinimai apsiribojo tik siekiu nustatyti pažeidimus, skirti baudas ir reikalauti susimažinti perteklinį benamių gyvūnų skaičių prieglaudose, nepateikiant jokių pagalbos priemonių kaip organizacijoms tai padaryti humaniškais būdais“, – pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė .  Jai antrina ir VšĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė, primindama, kad beglobiai gyvūnai yra ne prieglaudų, bet būtent valstybės problema: „Niekas neskaičiuoja ir nepasako, kaip padaryti tai, kas neįmanoma – tai nėra mūsų gyvūnai. Visi gyvūnai Lietuvos gatvėse, prieglaudose, įskaitant jų perteklių, yra valstybės gyvūnai  ir valstybės problema. Tokia valstybės kontrolė, kokią šiuo metu vykdo VMVT, yra ne kontrolė, o galios ir abejingumo demonstravimas, valstybei vėl ir vėl siekiant išvengti esminių problemos sprendimo veiksmų. Pavyzdžiui, VMVT, atlikdama valstybinę kontrolę ir patikrinusi net 88 proc. prieglaudų, jokio bendro ten rastų gyvūnų skaičiaus viešai nepateikė, tokių duomenų neanalizavo ir vaizdinės medžiagos nerodė. Tačiau radusi gyvūnų perteklių mūsų prieglaudoje skubėjo viešai platinti informaciją apie tai, taip siekiant mus visiškai uždaryti“, – teigia A.Volockytė. Gyvūnų globėjai stebisi: VMVT, viešai išplatino informaciją apie prieglaudos pažeidimus, bet patys tuo pat pažeidė Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatas, kurios įsipareigoja nustačius tokius pažeidimus paimti gyvūnus ir perduoti kažkam kitam, galinčiam užtikrinti tinkamas sąlygas. „VMVT nepaėmė gyvūnų iš „žiaurių“ sąlygų, neperdavė jų kitam gyvūnus galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui ir nesiėmė jokių kitų priemonių padėti užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą. O juk jei tikrai rūpi gyvūnų gerovė ir noras padėti prieglaudoms, galėjo tai padaryti. Vietoj to, nurodė terminą iki kada rasto perviršio turi nebelikti, nenurodant, kokiais humaniškais būdais prieglaudoms tai reikėtų padaryti. Nepadarius grės bauda ir prieglaudos uždarymas, o gyvūnams – eutanazija, nes visi jie liks „perviršiumi” valstybėje“, – pasakoja A.Volodckytė. „Visi žinome, kodėl VMVT pareigūnai, nustatę prieglaudoje tariamą žiaurų elgesį su gyvūnais nesiėmė jiems įstatymo numatytos prievolės perkelti gyvūnus į jiems saugią vietą. Nes kitų vietų, kur jie galėtų būti patalpinti tinkamomis sąlygomis, Lietuvoje nėra – visos organizacijos yra perpildytos. Institucija eilinį kartą gražiai nusiplovė nuo valstybės problemos sprendimo, palikdama ją spręsti nevyriausybinei organizacijai ir visuomenei“, – sako A.Volockytė. Gyvūnų gapsaugos organizacijos prarado kantrybę „Mes visi, veikiantys gyvūnų apsaugos srityje, stebime, kaip VMVT siekia tik bausti nevyriausybines organizacijas, reikalauja atsikratyti benamiais gyvūnais, toliau į pilnas prieglaudas patys veža konfiskuotus gyvūnus, bet nesiima jokių esminių benamių populiacijos valdymo priemonių. Jeigu Vyriausybė su savo pavaldžia įstaiga nepradės spręsti šios problemos iš esmės, mes benamius gyvūnus pradėsime vežti prie šių įstaigų durų. Ir kai jie juos veš kur nors patalpinti, mes prašysime matuoti patalpos plotą ir žiūrėsime, kaip jiems patiems sekasi užtikrinti gyvūnų laikomas sąlygas pačių pertekliniams gyvūnams“, – sako GATO vadovė B. Kymantaitė. „Reikalavimai atsikratyti pertekliniais gyvūnais nenurodant humaniškų būdų yra atviras valstybės skatinimas grįžti prie dešimtmetį atgal taikytų benamių gyvūnų valdymo priemonių – juos tiesiog žudyti. Gyvūnų prieglaudoms padeda ne Vyriausybė, bet neabejingi žmonės. Tuo tarpu, viskas, ką daro Vyriausybė – nepaklūstančioms reikalavimams atsikratyti gyvūnų skiria baudas ir atvyksta nuolatiniams patikrinimams, besitikėdami, kad gyvūnų prieglaudose tiesiog neberas, taip panaikinant ir valstybinių įstaigų pareigūnų įstatymines pareigas pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais gyvūnais“, – teigia B. Kymantaitė. 

Italijoje atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausta 426 šunų savininkai, kurių vienas augintinis mirė, 86 procentai respondentų teigė pastebėję negatyvius likusio augintinio elgesio pokyčius. 32 procentai respondentų nurodė, kad šie pokyčiai truko nuo poros iki šešerių mėnesių, 25 procentai - kad truko ilgiau,nei pusmetį. Paprašius apibūdinti elgesio pokyčius, 67 procentai respondentų nurodė išaugusį dėmesio poreikį, 57 procentai paminėjo, kad augintinis mažiau žaidžia, o 46 procentai teigė,kad šuo apskritai tapo mažiau aktyvus. 35 procentai respondentų teigė, kad šunys tapo bailesni ir daugiau, nei įprastai, miega, 32 procentai nurodė, kad šuns apetitas sumažėjo, taip pat 30 procentų respondentų paminėjo padažnėjusį inkštimą ar lojimą. Įvertinus šunų gyvenimo drauge trukmę ir santykių pobūdį, tyrėjai padarė išvadą, kad elgesio pokyčius labiau įtakoja šunų tarpusavio santykiai, tai yra bičiulystė, nei laiko, kurį šunys gyveno drauge, trukmė. Taip pat daroma prielaida, kad šuo ne tik gali gedėti draugo, tačiau tuo pačiu išgyventi ir dėl šeimininko jaučiamo liūdesio. Tyrimo autoriai daro išvadą, kad į šunų jaučiamą gedulą ir su juo susijusį elgesį dažnai nekreipiamas dėmesys, kas neigiamai veikia gyvūnų gerovę. Informaciją parengė Stebuklingi draugai .

Siekiant išvengti beglobių gyvūnų skaičiaus augimo, kiekvienais metais atėjus pavasariui iki atšalant orams yra vykdoma beglobių kačių sterilizavimo programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ (toliau – PSP programa). Tai yra humaniškas ir mažiau streso gyvūnui keliantis benamių ar sulaukėjusių kačių populiacijos kontrolės būdas. PSP programa ne tik užkerta kelią nekontroliuojam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui, kadangi katės yra vakcinuojamos nuo pasiutligės. Kodėl reikia sterilizuoti benames kates? Katės turi savybę sparčiai ir gausiai daugintis. Pvz.  viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jei tokių kačių mieste yra 1000, tai  benamių kačių populiacija mieste per metus gali išaugti net iki 18 tūkst. PSP programos metu benamės katės gaudomos naudojant ėdalą, kitus jaukus ir gaudykles. Visas pagautas kates apžiūri veterinarijos gydytojai, kurie įvertina jų sveikatos būklę ir amžių. Jeigu jos yra sveikos – sterilizuojamos arba kastruojamos, o po 2-3 dienų paleidžiamos ten, kur buvo sugautos. Ligoti keturkojai pirmiausia yra gydomi. Sterilizuotas, kastruotas kates nesunku atskirti – jos yra pakirptu kairės ausies galiuku. Tokio sutartinio ženklo laikosi dauguma šalių, vykdančių PSP programą. Kodėl pagautos ir sterilizuotos katės nelieka prieglaudoje? Atsakymas paprastas – laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai, jų medžioklės plotai, o svarbiausia – čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių net ir ligas) populiaciją. Tačiau net jei prisitaikyti gebėtų, namų ieškančių gyvūnų skaičius kur kas didesnis nei juos suteikti pasiryžtančių žmonių. Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, nes ne visos savivaldybės skiria biudžeto lėšų minėtos programos vykdymui. „Ar vykdoma mieste PSP programa, greičiausiai priklauso nuo miesto valdžios ir bendruomenės bendradarbiavimo. Puikus pavyzdys yra Vilnius, kuriame bendruomenė jau senai ėmėsi rūpintis benamėmis katėmis, jas maitina, rūpinasi žiemos namelių statyba joms, o taip pat informuoja apie atsiradusias nepažymėtas kates Vilniaus savivaldybės įmonę „Grinda”, kurios administruojamuose Vilniaus gyvūnų globos namuose vyksta benamių kačių sterilizacijos programos. Matydama tokį bendradarbiavimą, miesto valdžia žino sterilizacijų poreikį bei skiria tam lėšų, todėl kviečiame ir kitų miestų bei rajonų bendruomenes imtis iniciatyvos ir bendradarbiavimo su miestų savivaldybėmis, vykdant PSP programas, - pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Žemiau esančioje lentelėje pateikiame miestų, vienaip ar kitaip vykdančių PSP programą, sąrašą. SavivaldybėPSP vykdoVykdytojo kontaktasKomentaraiVilniaus m.UAB „Grinda“+370 652 57707Sterilizuojami benamiai Vilniaus miesto gyvūnai.Taip pat, per mėnesį nemokamai sterilizuojami 8 senjorų gyvūnai (tik katės arba katinai). Reikia skambinti registruotis kiekvieną pirmą mėnesio dieną, o mėnesio viduryje skiriama diena, kada daromos sterilizacijos.Kauno m.UAB „Nuaras"+370 655 70058Kauno r.Kauno rajono seniūnijoswww.krs.lt/savivaldybe/seniunijosNorint atlikti PSP programą, reikia kreiptis į atitinkamą Kauno rajono seniūniją, kurioje reikalinga atlikti strerilizaciją.Klaipėdos m.1. UAB „Nuaras“ 2. VšĮ „Būk mano draugas“.+370 687 11712Norint atlikti PSP programą, reikia kreiptis į seniūniją, jie užregistruoja ir susiekia su reikiamomis organizacijomis.Alytaus m.Alytaus miesto savivaldybė+370 315 55111PSP programą vykdo tada, kai turi tam sukaupę lėšų.Anykščių r.1. Visuomeninė organizacija „Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija”2. VšĮ „Pūkuota svajonė“.1. +370 612 329622. +370 624 10686Elektrėnų sav.Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinė tarnyba+370 698 72757Ignalinos r.Asociacija „Ignalinos beglobis”https://www.facebook.com/Ignalinos.BeglobisReikia susiekti per Facebook profilį "Ignalinos beglobis".Jonavos r.Jonavos rajono savivaldybė+370 349 50154PSP programą vykdo tada, kai turi tam sukaupę lėšų.Joniškio r.UAB „Joniškio butų ūkis"+370 698 78349Jurbarko r.VšĮ „Mindraja"+370 650 83048Kaišiadorių r.UAB „Nuaras"+370 655 70058Kazlų Rūdos r.Asociacija „Keturkojo draugas“+370 683 45602Kėdainių r.VšĮ „Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“+370 681 40309Norint atlikti PSP programą, reikia užregistruoti strerilizacijai gyvūną, paskambinus nurodytu numeriu, bet reikia patiems jį pristatyti į kliniką ir vėliau grąžinti į vietą, iš kurios gyvūnas buvo paimtas.Kelmės r.UAB „Nuaras"+370 655 70058Kretingos r.VšĮ „Būk mano draugas"+370 445 79024Norint atlikti PSP programą, reikia kreiptis į seniuniją ir jie užregistruoja atvejį.Molėtų r.VšĮ „Molėtų gyvūnų gerovė“+370 681 14814Neringos r.UAB „Nuaras"+370 655 70058Pagėgių r.UAB „Nuaras"+370 655 70058Palangos m.UAB „Nuaras"+370 655 70058Pasvalio r.VšĮ „Mažas draugas"+370 678 46174Raseinių r.UAB „Nuaras"+370 655 70058Šiaulių m.Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius+370 630 00792Širvintų r.VšĮ „Širviai“+370 674 38340Telšių r.Asociacija „Telšių Uodegėlė”+370 600 59446Trakų r.Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas „Drauge“tomas.uzstila@trakai.ltNorint atlikti PSP programą, reikia kreiptis elektroniniu paštu, nurodant konkrečią situaciją ir savo kontaktinius duomenis.Utenos r.Visuomeninė organizacija „Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija”+370 612 32962 Kviečiame į sąrašą neįtrauktas organizacijas, kurios savo lėšomis prisideda prie beglobių gyvūnų populiacijos mažinimo, kreiptis į mus el. paštu info@ggi.lt dėl sąrašo papildymo, nes tik žinanti, kur kreiptis, visuomenė gali sėkmingai ir humaniškais būdais kovoti su benamių gyvūnų problema.  Savivaldybės, nepateikusios atsakymo į mūsų paklausimą dėl PSP programos vykdymo, į sąrašą įtrauktos nebuvo. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Kaip bebūtų liūdna, bet daliai žmonių gyvūnas yra daiktas, kurio jie atsikrato, kai atsibosta, suserga, pasensta ir pan. Dažnai skaitome pranešimus apie išmestus iš automobilio, rastus miške, paklaidintus, paliktus prie parduotuvės gyvūnus. Dažniausiai tokie gyvūnai būna neženklinti ir sunkiau atrasti jų šeimininkus. Tačiau socialinių tinklų pagalba pasaulis yra sumažėjęs ir dažnai bešeimininkio gyvūno „šeimininku” padeda surasti pastaruosius pažįstantys žmonės. Gyvūnų padarymas bešeimininkiu yra ne tik moralinis nusikaltimas, bet ir nusižengimas už kurį baudžiama pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais bei kelkime visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės atžvilgiu kartu - tam mes parengėme Jums gyvūnų gelbėjimo instrukciją . Gyvūnų gerovės pažeidimas: Gyvūno padarymas bešeimininkiu (pvz., gyvūno išmetimas iš namų, atsikratymas) Numatyta atsakomybė: Bauda nuo 150€ iki 6 000€ Gyvūno žūties atveju - viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kam pranešti: Lietuvos policijai (bendru pagalbos tel. 112 arba portale epolicija.lt) Kaip tai padaryti? Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija. Joje rasite, kokių veiksmų turėtumėte imtis pastebėję bešeimininkį gyvūną: https://bit.ly/GGI-Irankis-Beseimininkis-Gyvunas . Jei gavote atsakymą, jog atsakinga institucija netirs nepriežiūros, žiauraus atvejo su gyvūnu ar nesutinkate su gautu atsakymu – praneškite mums (info@ggi.lt), esant pagrindui apskųsime sprendimą įstatymų numatyta tvarka. Galinčius padėti apmokėti mūsų organizacijos veikloje taip svarbias teisines paslaugas, kviečiame tai padaryti Jums patogiu būdu: https://bit.ly/Paremti-GGI

Pagirių miškuose buvo rastas šuo, galimai Sibiro haskio veislės. Šuo atrodė labai nusilpęs, sulysęs, gyvūnas svėrė vos 12 kg, nors tokios veislės šunų svoris turėtų būti apie 25-30kg. Asmenys, kurie rado gyvūną, jį priglaudė ir socialiniame tinkle patalpino skelbimus apie rastą gyvūną. Pagal įkeltą skelbimą apie šią situaciją mums pranešęs asmuo, atpažino šunį ir nuvyko pažiūrėti jo laikymo sąlygų. Gyvūnas buvo perimtas į laikiną globą. Tą pačią dieną, gyvūnas buvo nuvežtas į veterinarijos įstaigą apžiūrai, kurios metu veterinarijos gydytojas nustatė, kad yra širdies ūžesiai. Asmuo atpažinęs rastą šunį, mus supažindino su visa šio augintinio gyvenimo priešistore. Šuo vardu Largo. Jis buvo įsigytas prieš 8 metus. Largo buvo mylėtas ir prižiūrimas iki gyvūno savininkės skyrybų su vyru. Po to, dar kurį laiką (apie 2 metus) gyvūnas buvo prižiūrimas gyvūno savininkės dukros, tačiau šiai išvykus, gyvūnas tapo nereikalingas ir atsidūrė miške. Dėl šios situacijos kreipėmės į Lietuvos policiją. Asmuo buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnu. Šiuo atveju mes sieksime, kad būtų atnaujintas procesas ir buvusiai šuns „šeimininkei” būtų taikomas draudimas laikyti gyvūnus. Apie tyrimo eigą Jus informuosime. Dar kartą priminsime. Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas sprendimas. Gyvūnas ne daiktas, ne žaislas, kurį atsibodusį galima nutrenkti į tvartą ar prirakinti prie būdos, ar atiduoti į prieglaudą. Gyvūnas gyva ir sociali būtybė, kuriai reikės mažiausiai 10 metų Jūsų finansinio ir emocinio įsipareigojimo. Mums visada bus naudinga Jūsų finansinė parama padedant skriaudžiamiems gyvūnams. Patogiausią paramos būdą pasirinkite čia: https://bit.ly/Paremti-GGI

Mes parengėme virtualų organizacijų, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, žemėlapį. Jame vienoje vietoje rasite visą svarbiausią informaciją apie tai, kur kreiptis ieškant pagalbos beglobiui, sužeistam ar pasimetusiam gyvūnui ar norint prisidėti prie prasmingos gyvūnais besirūpinančių organizacijų veiklos. Pastebėjęs nuskriaustą ar beglobį gyvūną nepraeik pro šalį! Pasinaudok šiuo žemėlapiu ir susisiek su organizacija, kuri yra arčiausiai Tavęs ir galėtų patarti, kaip konkrečioje situacijoje geriausia elgtis. Žemėlapyje rasite: – Gyvūnų gerovės organizacijas: norintiems susipažinti ir rasti informaciją apie įvairias Lietuvoje veikiančias organizacijas, dirbančias gyvūnų gerovės srityje. – Prieglaudas: užėjęs į šią skiltį rasi sąrašą prieglaudų, kurios beglobiams gyvūnams suteikia prieglobstį specialiai tam įrengtose fizinėse patalpose. – Globa: ši svetainės dalis yra skirta organizacijoms, telkiančioms laikinus globėjus-savanorius, kurie beglobiams gyvūnams atveria savo namų duris. – Sanitarines tarnybas: čia rasi informaciją apie Lietuvoje veikiančias sanitarines tarnybas, kurių paslaugas pagal paskelbtus konkursus perka miestų ir rajonų savivaldybės. Šios įstaigos gyvūnus gaudo, karantinuoja, atlieka gyvūnų eutanaziją, surenka gaišenas ir atlieka kitas sutartyje su savivaldybe numatytas funkcijas. Tikimės, kad šis virtualus žemėlapis taps naudingu įrankiu norintiems ir siekiantiems sukurti gyvūnams draugiškesnę Lietuvą. Jei turite pastabų, matote netikslumų ar norite papildyti žemėlapį, parašykite mums info@ggi.lt. Žemėlapį rasite čia: https://bit.ly/GGI-Zemelapis

Tai Britas, kurį rado tarp nebereikalingų baldų su rašteliu: „Britas, 11 metų”. Kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį mūsų projektas neBrisius.lt pasakos neeilines istorijas apie gyvūnus, kurie buvo išduoti, apleisti savo šeimininkų, tačiau neprarado tikėjimo žmogumi. Jie spindinčiomis akimis ir su nekantrumu tikisi, kad kitas, pro duris įžengęs, žmogus bus taip laukiamas - JŲ ŠEIMININKAS. Mes dalindamiesi šiomis istorijomis, skatiname žmones priglausti gyvūnus. Pabandykime visi kartu surasti Britui namus oriai sentavei. Paprasčiausia Jūsų pagalba - pasidalinimas šia žinute O norintys priglausti jį turėtų kreiptis į Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija. Brito istoriją rasite čia: https://bit.ly/Nebrisius-Britas

Balandžio pradžioje rašėme Jums apie katiną, grandine pririštą ūkiniame pastate (istorija apie tai: https://bit.ly/3LD63sn). Dėl šio įvykio 2023-04-05 kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Deja, atsakymo iki šios dienos neturime, nors jau praėjo daugiau nei trys savaitės, tačiau pagal įstatymą institucija atsakymo pateikimui turi 20 d.d. Žinome, kad patikrinimas buvo įvykdytas iškart po mūsų pranešimo, kelis kartus kreipėmės į VMVT, kad sužinotume situaciją, tačiau buvo liepta laukti raštiško atsakymo. Kadangi tuo atveju gyvūnui žūtis negrėsė, mes oficialaus atsakymo kantriai laukėme ir vis dar laukiame. Kadangi palaikome ryšį su asmenimis, kurie pranešė mums apie grandine pririšto katino laikymą ūkiniame pastate, šiandien gavome neraminančią informaciją, kad katino šeimininkas pakliuvo į ligoninę, o katinas galimai likęs vienas užrakintas ūkiniame pastate. Nežinojome, kiek laiko gyvūnas yra be maisto ir vandens. Reagavome nedelsiant, nes gyvūnui galimai grėsė žūtis (ANK 346 str. 18 d.). Kreipėmės į Lietuvos policija ir mūsų kolegė kartu su ekipažu nuvyko į katino laikymo vietą patikrinti, ar jam negresia pavojus. Nuvykę sužinojome, kad katino šeimininkas išties sunegalavęs, bet šiuo metu katinu rūpinasi šeimininko žmona. Ji parodė ūkinį pastatą, kuriame gyvena katinas, aprodė jo maistą, vandenį, žaislus. Murkis sveikas, gerai įmitęs, nebaikštus, draugiškas katinas glaustėsi tiek prie šeimininkės, tiek prie svetimų žmonių. Šeimininkė papasakojo, kad kasdien aplanko katiną, o anksčiau su juo laiką leisdavo pats šeimininkas, nes kasdien atvažiuoja lesinti čia esančių vištų ir tvarkytis, išvesti pavadėliu į lauką. Užsiminė, kad ne kartą jiems buvo siūlyta nupirkti iš jų katiną, tačiau jie jį myli ir nenori parduoti. Šeimininkai nemato nieko blogo, kad katinas gyvena ūkiniame pastate, o pririštas, kaip teigia savininkė, buvo tik kartą, kai buvo ką tik išsiritę viščiukai, kad jis šių nesuvalgytų. Ypač dėkojame Lietuvos policijos atstovams už operatyvumą ir pilietiškiems žmonėms už suteiktą informaciją. Džiaugiamės, kad katinui negresia žūtis, tačiau geriau patikrinti nei vėliau gailėtis. Šio įvykio dėka išsiaiškinome, kad katinas tikrai yra saugus ir jam niekas negresia, o įpareigoti jį perkelti kitur nėra teisinės galimybės, nes gyvūno įmitimas geras, gyvūnas turi maisto, vandens ir nebuvo pririštas grandine. Taigi tokios gyvūno laikymo sąlygos - kiekvieno žmogaus moralinis pasirinkimas. Reikėtų pasvarstyti apie tai, kodėl mums nenormalu grandine pririštas katinas, bet grandine pririštas šuo normalu? Ar normalu laikyti šunį ar katę uždarytą ūkiniame pastate? Verta pagalvoti apie tai, kas mums yra gyvūnas, kaip mes turime ir norime jį laikyti bei ar tikrai mūsų sukuriama aplinka yra teisinga gyvūnui, net jei teisės aktai tai aplinkai pritaria? Taip pat gavome daugybę žinučių su reikalavimais paviešinti katino laikymo adresą, nes žmonės norėjo atvykti ir katiną išlaisvinti. Adreso neviešinome, tad buvome išvadinti melagiais, jog šią istoriją sukūrėme. O jo neviešinome tiek dėl duomenų apsaugos įstatymo, tiek dėl siekiamos sukurti teisingos gyvūnams teisinės praktikos, kuri juos vagiant nesikuria. Kad galėtume reaguoti į Jūsų teikiamą informaciją bei padėti skriaudžiamiems gyvūnams, prašome skirti mums savo 1,2% GPM. Instrukciją rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM

Viskas prasidėjo nuo to, kad asmuo savo kieme pamatė gulinčius du didelius į vidurio Azijos veislės panašius šunis. Šunys lojo, nesitraukė iš kiemo. Situaciją galite pamatyti užfiksuotoje video medžiagoje. Buvo iškviesta Lietuvos policija. Pranešėjas su gyvūnų savininku pasikalbėjo, na, o savininkas pažadėjo, kad daugiau tokie atvejai nepasikartos. Deja, šunys toliau buvo paleidžiami. Dienos metu toliau sukiojasi ne savo teritorijoje. Kadangi, žmonės buvo itin sunerimę tiek dėl savęs, savo artimųjų saugumo, tiek dėl pačių gyvūnų, kreipėsi į GGI. Su prašymu kreipėmės į Lietuvos policiją dėl pasikartojančios situacijos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-306 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36 punkte įtvirtinta, kad „Kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos”. Tvarkos aprašo 38 punkte nurodoma, kad „Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis)”. Taip pat, 4 punkte nurodoma, kad gyvūno laikytojas, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi „gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus”. Ir ką gi, asmuo buvo nubaustas pagal LR ANK 346 straipsnio 2 dalį, už pakartotinį nusižengimą. Šiuo metu, gyvūnų savininkas laikosi nustatytų reikalavimų, o mes tikimės, kad tokios situacijos ir toks neatsakingas asmens elgesys bus pamoka tiek šių gyvūnų šeimininkui, tiek kitiems, paleidžiantiems palakstyti savo šunis. Turėtų būti kiekvienam suprantama, kad neatsakingas gyvūno vedžiojamas gali pridaryti daugybę žalos tiek gyvūnui (nes gali būti nutrenktas automobilio ar užpultas kito gyvūno), tiek kitiems asmenis, jų sveikatai ar turtui. O neatsakingas šeimininko elgesys, pilietiškų žmonių dėka bus „įvertintas” bauda. Padėkite mums padėti žmonėms ir gyvūnams. Liko vos kelios dienos, kai Jus galite skirti savo 1,2% GPM: - https://deklaravimas.vmi.lt - Pavadinimas: VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” - Kodas: 302842427 - Instrukciją, kaip skirti 1,2% GPM GGI, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM

Lietuvos Respublikos Seimas pritarta projektui, kuris nebeleis veisti, parduoti ir dalyvauti parodose gyvūnams su kirptomis ausimis ir uodegomis. Projektą dėl papildomų priemonių, kurios padės užtikrinti galutinį šunų kupiravimo užkardymą GGI prašymu pateikė Seimo narė Ieva Pakarklytė. UŽ balsavo 62 Seimo nariai, PRIEŠ balsavo 6, susilaikė - 30 (čia galite rasti balsavimo rezultatus - https://bit.ly/3Hhj8oB ). Suprantame, kaip tai sunku, todėl dėkojame Jums už tai, ką darote dėl gyvūnų Mums reikalinga finansinė pagalba, kad galėtume Jums pranešti tokias naujienas Primename, kad liko vos kelios dienos (iki gegužės 2 d.), kai Jus galite nemokamai paskirstyti savo pinigus - 1,2% GPM - geriems NVO darbams. Mums labai reikalinga finansinė parama, kad organizacija galėtų inicijuoti bei prisidėti prie įstatymų, ginančių gyvūnus, kūrimo ir, žinoma, teisinei pagalbai gelbėjant gyvūnus. Kaip tapti mūsų mecenatu? Eikite į https://deklaravimas.vmi.lt ir skirkite 1,2% GPM mūsų organizacijai: Pavadinimas: VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” Kodas: 302842427 Instrukciją, kaip skirti GGI, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM

Nuo 2004 metų yra draudžiama kupiruoti gyvūnus (pvz. kirpti ausis ir uodegas šunims).Tačiau vis dar pasitaiko asmenų, kurie žaloja savo gyvūnus.Kaip manote kodėl žmonės tai daro?Kviečiame dalyvauti apklausoje mūsų Facebook paskyroje.  Dalyvauti.

Jau tradicija tapo, kad Šuns dienos proga Lietuvos kariuomenė kariai ir darbuotojai į tarnybos vietas atsiveda ir savo augintinius. Ta proga rikiuotės metu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys apdovanojo kariuomenėje tarnaujančius Lietuvos ir sąjungininkų iš Norvegijos keturkojus. Šiemet kaip ir pernai, jie organizuoja ir paramos rinkimą. Pinigai bus skirti mūsų vykdomam projektui „Ukrainos gyvūnai”. Karas vis dar vyksta, todėl pagalba vis dar reikalinga. Jei norite ir Jus ar Jūsų kolektyvas prisidėti gelbėjant Ukrainos gyvūnus, galite tai padarytis Jums aptogiu būdu: bit.ly/GGI-Finansine-Pagalba O paaukoję, pasižvalgykite po nuotraukų galeriją - kai tokie mylintys gyvūnus žmonės kariuomenėje, tai mums niekas nebaisu

Šiandien puiki proga parodyti ypatingą dėmesį amsintiems bičiuliams: Su saviškiu apsilankykite vienoje iš Draugiški Gyvūnams vietų. Gal šiandien yra ta diena, kai įsišuninsite iš prieglaudos nusižiūrėtą šuniuką. Gražių istorijų rasite neBrisius.lt. Nepirkite šiandien kavos mėgiamoj kavinėj, o jai skirtą sumą paaukokite vienai iš gyvūnų prieglaudų ar organizacijų, kaip pvz. GGI. Šiandien puiki proga užsirašyti į vienos iš prieglaudų savanorius. Įkelkit savo šuns nuotrauką į socialinius tinklus, kad skleistumėt džiaugsmą ir pozityvumą. Atminkite, kad šunys nėra tik augintiniai, jie yra ištikimi kompanionai, gynėjai ir draugai, nusipelnę mūsų meilės ir pagarbos

Tikriausiai ne vienas daugiabučio namo kieme esame matę beglobes kates, kurioms lauke itin sunku peržiemoti, ypač jei nėra kur pasislėpti nuo šalčio, vėjo ir lietaus, trūksta maisto. Beglobių kačių populiacija, nepaisant dedamų pastangų jas sterilizuoti, kastruoti yra vis dar labai didelė, o valkataujančių kačių problemai spręsti Lietuvos miestų savivaldybėse skiriama nepakankamai dėmesio. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) dar  2015 m., vykdant projektą „Žiemos nameliai katėms”, parengė ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderino brėžinį bei pagal jį gamino ir Vilniaus mieste pastatė 45 kačių namelius. Šiemet GGI Vilniaus mieste pastatė dar 10 tokių namelių (vieną iš jų nemokamai pagamino UAB „Ergolain baldai“). Taigi, iš viso GGI iniciatyva Vilniaus mieste pastatyti 55 žiemos nameliai katėms.  „Vilniaus miesto savivaldybei nespėjant tenkinti namelių beglobėms katėms poreikio, mūsų bendruomenės nariai ir šią žiemą ėmėsi padėti vargstantiems gyvūnams. Savanoriai ne kartą rinkosi, nagrinėjo brėžinius, meistravo ir vėliau namelius su savivaldybe suderintose vietose pastatė. Nameliams reikalingos statybinės medžiagos buvo nupirktos iš mūsų organizacijos surinktų lėšų.“ – apie kačių namelių gamybos procesą pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. GGI pabrėžia tokių namelių statymo naudą: „Tai padeda spręsti problemą kompleksiškai. Atsiranda galimybė geriau pasirūpinti katėmis, jas šerti, nes kačių nameliai yra statomi oficialiai, tik ten, kur galima“ – teigia GGI vadovė. Kačių nameliai būtini ir kituose Lietuvos miestuose Organizacija GGI, Vilniaus mieste inicijavusi kačių namelių gamybos ir įrengimo projektą, kviečia ir kitų miestų savivaldybes atkreipti dėmesį į beglobių kačių situaciją ir imti statyti beglobėms katėms specialiai pritaikytus namelius. „Beglobių kačių problema yra opi visoje Lietuvoje. Labai norime pasidalinti savo gerąja patirtimi ir pakviesti ir kitų miestų savivaldybių atstovus, prieglaudas, gyventojus suvienyti jėgas ir katėms pastatyti medinius namelius. Jie, žinoma, aktualiausi yra šaltuoju metų laiku, tačiau planuoti lėšas savivaldybės galėtų pradėti iš anksto.“ Būtų gražu, kad naujai kadencijai besirenkantys merai, tarybos nariai, įtrauktų beglobių kačių problemą į savo dienotvarkes. – padėti beglobėms katėms kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Kitų miestų savivaldybės gali pasitelkti GGI parengtą ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą kačių namelių projektą, kuris yra skelbiamas internete adresu: https://ggi.lt/kaciu-nameliu-breziniai/ Kačių nameliai yra apšiltinti, pritaikyti gyventi žiemą, turi lietui nepralaidžią stogo dangą. Jie yra pakelti nuo žemės tiek, kad katės galėtų nesunkiai į namelį įšokti, tačiau taip pat neturi sąlyčio su žeme, sniegu. Kiekvieno namelio viršuje yra dangtis, todėl namelį yra nesudėtinga valyti. Nameliai suprojektuoti taip, kad katėms būtų ne tik šilta, bet ir saugu – patekimo į namelį landa yra ne tik namelio priekyje, bet ir šone. Ji skirta tam, kad jei iškiltų pavojus, jame esanti katė galėtų pasišalinti ne tik per namelio priekyje, bet ir šone esančią landą.  Ne mažiau svarbu ir tai, kad šie kačių nameliai atrodo estetiškai, puikiai įsikomponuoja į miesto erdvę ir atrodo tvarkingai. Kačių namelių statybos – suburia ir skatina bendruomeniškumą Lietuvos miestų savivaldybės, organizuodamos kačių namelių įrengimą, remiantis GGI patirtimi, galėtų įtraukti ir visuomenę, pakviečiant prie namelių statybos prisidėti visus norinčius. Taip visuomenė būtų skatinama jautriau žvelgti į beglobius gyvūnus, būtų ugdomas bendruomeniškumo jausmas.  „Manome, kad 2015 m. vykdytas projektas ne tik prisidėjo prie beglobių kačių gerovės, bet ir paskatino verslo, švietimo ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimą. Medinius namelius gamino Vilniaus miesto moksleiviai, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sulaikytieji ir kaliniai“ – apie visuomenę susiburti paskatinusią kačių namelių gamybos pradžią pasakoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Taip pat ir šiemet gaminant ir įrengiant kačių namelius, Vilniuje savanorių komanda aktyviai dirbo, stengdamiesi padėti beglobėms katėms negailėjo savo laiko ir pastangų. „Esame dėkingi Arvydui Vitkevičiui, Arnui Žiedavičiui,  Boris Orlov, Edvinui Varanauskui, Eglei Kvedaraitei, Irmai Kinderei, Mildai Bukantytei, Mildai Sužiedelytei, Mindaugui Grendai, Mindaugas Ukaniui, Nathalie Lemoré, Pavel Ščiglo – skirusiems savo laiką, kad beglobėms katėms būtų šilčiau“, - už pagalbą ir iniciatyvą GGI vadovė dėkoja visiems prisidėjusiems. GGI taip pat dėkoja atviroms dirbtuvėms „Padirbtuvės“ ir Michail Vereshko, suteikusiems savanoriams erdvę, kurioje jie galėjo meistrauti namelius. Prie kačių namelių „statybų“ skiriant finansinę paramą, gali prisidėti kiekvienas. Aukoti galima bankiniu pavedimu arba PayPal platformoje (daugiau informacijos https://bit.ly/GGI-Paaukoti-Kačiu-Nameliams). Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Turbūt, jau nebėra nei vieno gyvo šuns Lietuvoje, kuriam ausų ar uodegos – galūnių trumpinimo operacija buvo atlikta legaliai. Visoje Europos Sąjungoje ir Lietuvoje kupiravimas uždraustas įstatymais jau beveik dvidešimt metų. Tai prilyginama žiauriam elgesiui su gyvūnais už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau ir šiomis dienomis tiek mes, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vis dar sulaukia neabejingų gyventojų skundų bei pranešimų apie pastebėtus kupiruotus šunis. Apie tai, kaip ydinga gyvūnų augintinių kupiravimo praktika tebetaikoma trečiosiose šalyse, kaip apeina įstatymus ir išgyvena Lietuvoje bei kaip žaloja gyvūnų prigimtį pasakoja VMVT atstovas Giedrius Blekaitis, mūsų organizacijos projektų koordinatorė Lina Vaitekūnaitė bei veterinarijos gydytoja Egle Kvedaraite . https://www.youtube.com/watch?v=40W4AIZgseg Pastebėję gyvūnų kupiravimo atvejus, būkite pilietiški bei praneškite VMVT naudodamiesi mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas. Taip pat galite pranešti mums: https://www.nukirpoausis.org