Perpildytų Lietuvos gyvūnų prieglaudų skaičius rodo, kad beglobių gyvūnų Lietuvoje nemažėja. Į prieglaudas gyvūnai patenka po to, kai yra išmetami į gatvę ar paimami iš šeimininkų, kurie su savo gyvūnais elgiasi žiauriai ar jais visai nesirūpina.
Savanoriaudama įvairiose prieglaudose organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ direktorė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebėjo, jog kad ir kaip gyvūnams prieglaudose stengiamasi padėti, į bėdą patenkančių, nuskriaustų, išmestų ir neprižiūrimų gyvūnų skaičius jose – nemažėja. Tuomet B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė suprato, kad nors gyvūnus gelbėjančios prieglaudos Lietuvoje yra gyvybiškai svarbios, tačiau vien jų – nepakanka, lygiagrečiai reikalinga ir šviesti visuomenę, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, dirbti su nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais.
Taip dar 2012 m. B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė kartu su bendraminčiais įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.
GGI vadovė teigia, kad organizacijos veikla būtų neįmanoma be visuomenės palaikymo ir skiriamo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio: „Nei viena įmonė, organizacija negali vykdyti savo veiklos be finansinių lėšų. Verslas jas uždirba, valdiškos institucijos yra dotuojamos iš valstybės biudžeto, o NVO savo veiklą vykdo iš gyventojų finansinės paramos. Daugumai 1,2% GPM parama yra svarbus indėlis. Taip pat ir mūsų organizacijai, todėl kviečiame neabejingus gyvūnų gerovei, deklaruojančius pajamas, skirti 1,2% GPM „Gyvūnų gerovės iniciatyvoms”.
Kodėl svarbu remti GGI? Ką ši organizacija yra nuveikusi gyvūnų labui?
GGI įgalina žmones gelbėti gyvūnus savarankiškai
Organizacija sukūrė įrankį – teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįstą „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“, kuria vadovaudamasi padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali pati visuomenė.
Instrukcijoje yra pateikiama informacija apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais ir nepriežiūros atvejus (gyvūno mušimas, netinkamas laikymas, gyvūno padarymas bepriežiūriu ir daugelis kitų). Norint pasinaudoti instrukcija, organizacijos internetinėje svetainėje reikia pasirinkti tą atvejį, kuris konkrečioje situacijoje gyventojui yra aktualus – paspaudus ant jo, pateikiama visa svarbiausia teisinė informacija – kokiu konkrečiu įstatymu pažeidimas yra reglamentuojamas, kokia institucija yra atsakinga bei jos kontaktai, kokios numatytos bausmės, baudos gyvūną skriaudžiančiam asmeniui ir kt.
Labai svarbu, kad čia taip pat pateikiama ir skundo forma. Pasitelkiant visą šią informaciją ir skundo formą pranešti apie skriaudžiamus gyvūnus yra žymiai paprasčiau – nereikia pačiam galvoti ir ieškoti informacijos kam ir kokius duomenis, įvykio detales reikia pateikti.
„Pastebėjome, kad žmonėms trūksta informacijos apie tai, kur ir kaip, susidūrus su skriaudžiamu gyvūnu, kreiptis. Reaguodami į šį poreikį, kartu su teisininkais parengėme gyvūnų gelbėjimo instrukciją. Matome, kad ji tikrai puikiai pasitarnauja ir pilietiški bei gyvūnų patiriamai kančiai neabejingi žmonės ja jau pasinaudojo ir apie skriaudžiamus gyvūnus atitinkamas institucijas informavo“ – apie parengtą informaciją pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Su Gyvūnų gelbėjimo instrukcija galima susipažinti čia: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/
GGI darbų sąraše – išspręsti sudėtingi žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai ir nubausti jų skriaudikai
Organizacija už žmonių paaukotas lėšas apmoka teisines paslaugas, kurios reikalingos spręsti įvairias sudėtingas su gyvūnų gerovės pažeidimais susijusias situacijas, teikia teisines konsultacijas ir tarpininkauja bendradarbiaujant su valstybės institucijomis.
Į GGI taip pat kreipiasi gyventojai, kurie susidūrė su valstybės institucijų neveiksnumu, kai gyvūnui yra vengiama padėti ar priimami tokie sprendimai, kuriais gyvūno laikymo sąlygos ir situacija iš esmės pagerinama nėra.
„Mes stebime atsakingų už gyvūnų gerovę institucijų veiklą, o kartais – neveiklumą. Deja, padėti skubama ne visada ir gyvūnai paliekami bėdoje. Apskritai nėra viešinama statistika, kiek, pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl gyvūnų nepriežiūros gauna skundų, kiek patikrinimų atlieka. Tokių duomenų viešinimas leistų geriau suprasti gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje bei ar laikui bėgant situacija gerėja. “ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
GGI per savo gyvavimą išsprendė daugybę gyvūnų gerovės pažeidimo atvejų bei organizacijos pastangomis buvo nubausti gyvūnų skriaudikai. Pavyzdžiui, GGI iniciatyva už iš namų išmestus šunį ir katę buvusiems gyvūnų savininkams buvo skirta 2 000 EUR bauda. Taip pat organizacija pasiekė, kad baudos būtų skirtos asmenims už šunų ausų kupiravimą (620 EUR), per langą išmestą katiną (900 EUR). Šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė skirta žmogui, bendrininkavusiam nuskandinant šuniukus.
Visa informacija apie nagrinėjamus atvejus, jų baigtis skelbiama organizacijos internetinėje svetainėje www.ggi.lt bei socialiniuose tinkluose.
GGI inicijuoja gyvūnų gerovei svarbius pokyčius Lietuvos teisinėje sistemoje
Svarbu pažymėti, kad siekdama žiauraus elgesio su gyvūnais problemas spręsti iš esmės, GGI inicijuoja pokyčius ir teisinėje sistemoje. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir Seimo nare Ieva Pakarklyte GGI pasiekė, kad LR Seime būtų priimta įstatymo pataisa, draudžianti žiauriai su gyvūnais besielgusiems žmonėms, juos laikyti.
GGI prisidėjo priimant svarbius teisės aktų pakeitimus įtvirtinant tam tikrais atvejais privalomą gyvūnų konfiskavimą, padidintos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už gyvūnų gerovės pažeidimus skiriamos baudos. Taip pat į tesės aktus buvo įvesta gyvūnų suluošinimo sąvoka.
GGI kartu su nevyriausybine organizacija GATO pasiekė, kad gyvūnų ženklinimas taptu privalomu.
„Mes pateikėme daugybę teisės aktų keitimo siūlymų. Į dalį iš jų buvo atsižvelgta. Toliau dirbame, kad būtų visiškai užkardyta kupiruoti naminius gyvūnus. Taip pat siekiame, kad būtų priimtas draudimas nuolat prie būdos pririštus laikyti šunis. Esame ne kartą komunikavę, kaip stipriai gyvūną traumuoja gyvenimas prie grandinės. Dėl judėjimą ribojančių gyvenimo sąlygų, šunys neretai tampa agresyviais, puola žmones. Todėl tokio draudimo priėmimas būtų labai svarbus ne tik šunų, bet ir žmonių gerovei užtikrinti“ – teigia GGI vadovė.
Išsamesnė informacija apie GGI nuveiktus darbus siekiant, kad būtų priimti įstatymai, palankūs ne tik žmogui, bet ir gyvūnams skelbiama: https://ggi.lt/veiklos-ataskaitos/
Nuo kačių namelių Vilniuje, visuomenės švietimo iki pagalbos Ukrainos gyvūnams
GGI nuo pat karo Ukrainoje pradžios ėmėsi padėti nukentėjusiems šios šalies gyvūnams. Į Ukrainą išgabenta ir su turimų vietoje partnerių pagalba paskirstyta virš 160 tonų maisto gyvūnams, kurį GGI rinko arba gavo iš vietinių tiekėjų. Už žmonių paaukotus pinigus padengta apie 80 tonų gyvūnų maisto transportavimo iš kitų šalių kaštų.
Į Ukrainą pristatyta 12 000 vienetų vakcinų nuo pasiutligės, 68 450 EUR suma GGI parėmė 31 prieglaudą, padėjo evakuoti gyvūnus iš karo zonų.
Šiuo metu GGI kartu su partnerių pagalba organizuoja didžiulį gyvūnų sterilizacijos projektą, siekiant mažinti benamių gyvūnų populiaciją. Jau finansavo beveik 2 000 gyvūnų Ukrainoje sterilizaciją ir kastraciją.
Pagalba teikiama ir toliau, o žmonės prašomi nesustoti remti ir padėti Ukrainos gyvūnams. Apie tai, kaip galime prisidėti prie Ukrainos gyvūnų gelbėjimo skelbiama čia: https://ggi.lt/ukrainos-gyvunai/
Vienas pagrindinių GGI tikslų – visuomenės švietimas bei skatinimas žmones nebūti abejingais skriaudžiamiems gyvūnams ir pamačius tokius atvejus, apie juos pranešti. Informacijos sklaida apie tai, kaip turėtų būti rūpinamasi gyvūnais – labai svarbus žingsnis siekiant, kad visuomenės požiūris į gyvūnus ir jų priežiūrą pasikeistų.
Be kasdienės edukacijos, GGI vykdo ilgalaikius švietimo projektus, kurie nevyktų be žmonių paramos. Vienas jų – projektas „Draugiški gyvūnams, kurio svetainėje www.draugiskigyvunams.lt skelbiamas interaktyvus žemėlapis su paieškos pagal miestą galimybe apie keturkojams draugiškus restoranus, kavines, barus, parduotuves, biurus ir daugybę kitų lankytinų vietų, kurių šiuo metu sužymėta daugiau nei 1000. Įgyvendinant šį projektą GGI tikslas yra paskatinti keturkojų savininkus daugiau laiko praleisti su savo augintiniais užuot juos palikus namuose.
Kitas GGI vykdomas projektas yra informacijos sklaidos ir viešinimo ilgalaikė kampanija neBrisius. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, paimtais iš prieglaudų, gatvės ar išgelbėtais kitais būdais, pasakojama, apie tai, kaip gyvūnas užmezgė ryšį su nauju šeimininku. Pozityvios informacijos sklaida norima paraginti žmones nebijoti paimti gyvūno iš gatvės ar prieglaudos. J7s istorijos talpinamos internetinėje svetainėje www.nebrisius.lt.
GGI vadovė teigia, kad visuomenės švietimas yra prioritetinė organizacijos veikla, kuri leidžia pasiekti ilgalaikių pokyčių ir rezultatų: „Ne visada žmonės su gyvūnais elgiasi vedini blogų paskatų. Yra tokių situacijų, kai žmonės nesusimąsto, kad, pavyzdžiui, šuo laikomas nuolat pririštas prie būdos kenčia, nes taip įprasta ir buvo daroma nuo seno. Todėl labai svarbu nuolat skleisti informaciją, kaip toks šuns laikymo būdas gyvūnui kenkia, kokias pasekmes gali sukelti bei kokios gali būti tinkamesnės gyvūno laikymo alternatyvos. Tikėtina, kad dalis žmonių, sužinoję tokią informaciją, apgalvos ir pasirinks gyvūnui suteikti geresnes sąlygas. Žinios ir informacija skatina visuomenę susimąstyti ir būti jautresniems gyvūnams. Empatija yra labai svarbus įgūdis, būdami empatiškesniais gyvūnams galiausiai geriau galėsime atjausti ir mus supančius žmones“ – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
GGI pastebėjusi problemą, imasi veiksmų iškart. Pavyzdžiui, šią žiemą, organizacija matydama, kad benamių kačių problema Vilniuje vis dar yra labai opi – ėmėsi padėti Vilniaus miesto savivaldybei ir pasitelkusi savanorių pagalbą partnerių „Padirbtuvės” patalpose, ėmėsi gaminti kačių namelius. Šią žiemą GGI iniciatyva pagaminti 8 kačių nameliai, kurie, suderinus su miesto savivaldybe, pastatyti vietose kur glaudžiasi miesto benamės katės.
„Jau prieš kelis metus pagaminę ir pastatę 45 kačių namelius, vėliau šią iniciatyvą perdavėme Vilniaus miesto savivaldybei. Visgi, matydami, kad savivaldybė neturi galimybių kačių namelius skirti visiems besikreipiantiems, GGI šią žiemą dar papildomai pagamino 8 namelius, o dar vieną padovanojo kompanija „Ergoline”“ – apie pagalbą beglobėms miesto katėms pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Kodėl apskritai turėtume aukoti gyvūnams?
Gali kilti klausimas, kodėl mes apskritai turėtume aukoti gyvūnams. Tam yra ne viena, o kelios priežastys, iš kurių galima matyti, kad padėdami gyvūnams mes padedame ir žmonėms.
Gelbėdami gyvūnus skatiname visuomenės atjautą ir empatiją.Neretai visuomenę sukrečia ir tyčinio žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai – visai neseniai socialiniuose tinkluose pasirodė video įrašas, kuriame nufilmuota, kaip moksleiviai iš vienos Klaipėdos mokyklos mirtinai suspardė kačiuką. Tai rodo, kad susiduriama ir su empatijos, ir atjautos gyvūnams problema bei žiaurumu. Nors jau seniai nustatyta, kad gyvūnai yra juslios, psichinę ir fizinę kančią patiriančios būtybės, akivaizdu, kad kai kuriems žmonėms gyvūnas tėra daiktas su kuriuo galima elgtis kaip panorėjus.Elgesys su gyvūnais yra tarsi veidrodis – jei gyvūnai skriaudžiami ir nepaisoma jų gerovės, tai rodo, kad visuomenėje dar daug smurto, pykčio, kuris dažniausiai išliejamas ant silpniausių – gyvūnų. Taigi, skatindami visuomenę būti empatiškais su gyvūnais, apskritai skatinsime žmones būti jautresniais ir supratingesniais visai juos supančiai aplinkai, žmonėms.Apčiuopdami visuomenėje tyčinį žiaurų elgesį su gyvūnais vykdome nusikalstamumo visuomenėje prevenciją.Tyrimai rodo, kad nusikaltėliai, bausti už smurtinius nusikaltimus, anksčiau žiauriai elgėsi ir skriaudė gyvūnus. Identifikuodami ir bausdami asmenis, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais sumažiname nusikalstamumo prieš žmones tikimybę ateityje. Giname tuos, kurie patiria didelę neteisybę.Gyvūnai yra skriaudžiami, nes patys apsiginti negali. Aukodami organizacijoms, kurios rūpinasi gyvūnais, mes mažiname prarają tarp tokio pasaulio, kuris sukelia kančias gyvūnams, ir to, kuris siūlo jiems meilę, pagarbą ir empatiją.
Nepaisant čia išvardytų priežasčių, iš informacijos, kuri matoma viešojoje erdvėje, susidaro įspūdis, kad gyvūnų problemos labiausiai rūpi ne politikams ir valstybės institucijoms, o pilietiškos visuomenės nariams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Jos deda dideles pastangas gyvūnų gerovės situacijai šalyje pagerinti. Žmonių teikiama finansinė parama yra būtina siekiant spręsti gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje.
Šiais metais GGI kviečia svajojančius apie Lietuvą be nuskriaustų gyvūnų paskirti savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje, padėti skriaudžiamiems gyvūnams. Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM
Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės, svarbu pažymėti, kad skirti dalį sumokėto GPM gyventojams papildomai nieko nekainuoja ir yra vienas iš paprasčiausių būdų finansiškai prisidėti prie įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklos: „Pilietiškas požiūris į socialines problemas ir pasiryžimas prisidėti prie jų sprendimo rodo visuomenės brandumą – nesvarbu, kokia socialinė sritis tai būtų. Todėl labai kviečiame žmones, išsirinkti ir šiuo būdu paremti organizaciją, kurios veikla jiems atrodytų svarbi ir reikalinga, taip prisidėti prie gerų darbų ir tapti teigiamo pokyčio dalimi“ – teigia organizacijos GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau
