Naujienos

Praėjusį šeštadienį, gegužės 9 d., Telšiuose vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija organizuota paroda. Nors renginio statusas oficialus, jame užfiksavome tai, kas Lietuvoje yra draudžiama įstatymu – parodoje dalyvavo šunys akivaizdžiai trumpintomis uodegomis. Kartu su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atstovais bei Skaistė Svidraitė vykome ten ne grožėtis paroda, o užfiksuoti faktų. Mūsų nuojauta pasitvirtino vos prasidėjus Jagdterjerų jaunimo ringui: iš trijų dalyvių du buvo trumpintomis uodegomis. VMVT inspektoriams pradėjus fiksuoti pažeidimą, vienas iš dalyvių su šunimi pasišalino – keistas sprendimas, žinant, kad dalyvavimas jau užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Tačiau liūdniausia ne bandymai išvengti atsakomybės, o pati renginio atmosfera. Pasklidus žiniai apie kontrolės vizitą, mūsų komanda patyrė „augalotų organizatorių“ spaudimą. Priekaištai, kad „sugadinome šventę“, puikiai iliustruoja kai kurių bendruomenių požiūrį: jiems šventė yra svarbiau už gyvūno gerovę ir teisės aktų laikymąsi. Skaistė taikliai pastebi: „Parodos atmosfera - labai slegianti, kai pastebi, kiek žmonių vaikšto parodoje su noru žudyti, ir tai daro su malonumu. Ir aišku, į ringus išėjo tik keli, nes po to jau išsigando VMVT.“ Parodoje savo veislę reprezentavo ir Lietuvos Heideterjerų augintojų klubas, kurio šunys taip pat buvo trumpintomis uodegomis. Augintojų argumentai – archajiški: esą uodegos trumpinamos, kad šuo nenusilaužtų uodegos belendant į urvus. Klausiame veterinarijos gydytojų: galite pasidalinti savo patirtimis su medžiokliniais šunimis ir jiems iškilusiomis traumomis? Ar uodegų lūžiai iš tiesų yra tokia masinė problema, ar tai tik patogus skydas pateisinti žalojimą dėl estetinių sumetimų? Laukiame oficialaus atsakymo iš VMVT dėl užfiksuotų pažeidimų ir informuosime apie tyrimo eigą. O mes ir toliau kovosime, kad tradicijos, grindžiamos žalojimu, privalo likti ten, kur joms ir vieta – praeityje. Kviečiame ir toliau palaikyti mūsų veiklą jums patogiais paramos būdais:

Tūkstančius žmonių sukrėtusi istorija apie spardytą šuniuką vis dar rūpi visuomenei, o mes po ilgų procesų pagaliau galime jus supažindinti su bylos baigtimi. Ši istorija pasiekė mus dėka VšĮ Rožinė pėdutė – gavę visuomenės prašymus reaguoti, jie operatyviai surinko visą pirminę medžiagą ir kreipėsi į mus dėl teisinės pagalbos. Suvieniję jėgas, siekėme, kad smurtas neliktų nepastebėtas. Policija, pasitelkusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į pagalbą, priėmė sprendimą, kuriuo skriaudėjai paskirta 150 EUR bauda, gyvūno konfiskavimas bei draudimas 2 metus įsigyti ar laikyti šunis. Tiesa, gyvūnas, nors ir konfiskuotas, šiuo metu yra laikomas pas skriaudėjos šeimos narius. Dar tiksliai nežinome, ar jis bus perduodamas į kitus namus, ar vis tik, atsižvelgiant į tai, kad šuneliui 17 metų, namų aplinka dar kartą keičiama nebus. Visgi manome, kad gyvenimas su kitu, šuneliui pažįstamu asmeniu, šiuo atveju yra tinkamas sprendimas. Nors, mūsų nuomone, 150 EUR bauda neatitinka padarytos žalos žiaurumo, pareikalavę visos bylos medžiagos ir su ja išsamiai susipažinę, visgi priėmėme išvadą, kad nebešvaistysime resursų teikdami naujus skundus, nes atsižvelgiant į bylos detales, didesnės nuobaudos šiame procese vistiek pasiekti nepavyks. Manome, kad visgi yra ir kuo pasidžiaugti - GGI pasiektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims yra akivaizdžiai taikomas praktikoje. Mūsų tikslas – siųsti stiprią žinutę visuomenei, kad smurtas prieš gyvūnus yra netoleruotinas. Dėkojame, kad po tiek mėnesių nepraradote neabejingumo – jūsų aktyvus domėjimasis ir finansinis indėlis padeda mums siekti pokyčių. Kviečiame ir toliau palaikyti mūsų veiklą jums patogiais būdais:

Pastebėjus kenčiantį ar neprižiūrimą gyvūną, dažnai apima bejėgiškumo jausmas. Norisi padėti čia ir dabar, tačiau ne visuomet aišku, nuo ko pradėti. Nors mūsų savanorių pajėgos yra ribotos, mes tikime, kad kiekvienas iš jūsų gali tapti pokyčio dalimi. Tam, kad pagalba būtų efektyvi ir teisiškai pagrįsta, paruošėme aiškų gidą. Jame rasite konkrečius žingsnius, kaip elgtis skirtingose situacijose – nuo netinkamų laikymo sąlygų iki smurto atvejų. Žinojimas suteikia drąsos veikti. Spauskite mygtuką ir susipažinkite su instrukcija, kad galėtumėte padėti tiems, kurie savęs išgelbėti negali:

Dalinamės kolegų Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams paruošta informacija apie tai, kaip pasiruošti pavojui su egzotiniais ir dekoratyviniais gyvūnais, nes auginame ne tik kates ir šunis, o nepamiršti reikia jų visų.

2025-ieji mūsų organizacijai buvo itin intensyvūs metai. Mūsų teisininkė Aistė buvo viena iš specialistų, kurie tiesiogiai dirbo su daugybe gyvūnų nepriežiūros atvejų ir siekė, kad kiekviena istorija sulauktų teisingo sprendimo. Dalyje šių situacijų pavyko pasiekti svarbių pergalių – gyvūnų laikymo sąlygos buvo realiai pagerintos. Visgi, ne visada užtenka tik teisinių raginimų ar perspėjimų. Kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti gyvūnų gyvybes, teko imtis kraštutinių priemonių – gelbėjimo operacijų ir konfiskavimo. Darbas ties tuo nesibaigia. Vis dar susiduriame su sudėtingais procesais, kur būtina ne tik konfiskuoti kenčiančius augintinius, bet ir uždrausti juos skriaudusiems asmenims laikyti gyvūnus ateityje. Tai reikalauja didelio atkaklumo, specifinių žinių ir nuolatinio budrumo institucijose. Tam, kad galėtume tęsti šią „teisinę sargybą“ ir siekti sisteminių pokyčių ateinančiais metais, mums labai reikalingas jūsų palaikymas. Jūsų parama leidžia mums užtikrinti profesionalią gynybą tiems, kurie patys už save kovoti negali. Skirkite GGI savo 1,2% GPM ir padėkite mums kurti saugesnę Lietuvą gyvūnams:

Europos Sąjungoje ryškėjančios naujos gairės dėl šunų ir kačių gerovės dar kartą patvirtina tai, ką žinojome seniai – gyvūnų laikymas pririšus yra nesuderinamas su jų gerove. Naujausiame reglamento projekte numatomas draudimas rišti gyvūnus įtvirtina bendrą ES narių supratimą: tokia praktika yra žalinga ir kenksminga. Europos institucijos vieningai pripažįsta, kad ilgalaikis gyvenimas „ant grandinės“ sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, neleidžia gyvūnui tinkamai ilsėtis bei realizuoti natūralaus elgesio, todėl visos narės kartu žengia link šios praktikos išgyvendinimo. Numatomi pokyčiai Bendradarbiaudami su Eurogroup for Animals, teikėme savo siūlymus šiam reglamentui ir siekėme, kad jame atsirastų vietos griežtesniems reikalavimams. Mūsų pozicija aiški – visiško rišimo draudimo turėtų būti paisoma visuose lygmenyse. Pagal šiuo metu derinamas nuostatas, numatomas draudimas rišti šunis ir kates ilgiau nei 1 valandą. Nors reglamentas aiškiai brėžia vertybinę poziciją prieš gyvūnų rišimą, kol kas nėra tiksliai aišku, ar šis reikalavimas būtų privalomas tik veislynams, pardavimo vietoms, prieglaudoms bei laikinoms globoms, ar ir privatiems šeimininkams. Tai dar kartą patvirtina – kol ES taisyklės dar tik skinasi kelią, mūsų šalies nacionalinis apsisprendimas išlieka kritiškai svarbus. O mes - nelauksime dešimtmečio. Nors pokyčiams įgyvendinti numatytas ilgas 2–15 metų laikotarpis, mes neketiname laukti. Matydami sėkmingus kaimyninių šalių pavyzdžius, toliau kryptingai dirbame, kad Lietuva nelauktų išlygų ir kuo greičiau užbaigtų dešimtmečius trunkančią žalingą praktiką. Taip manančių Lietuvoje - beveik 36 tūkst. Prisijunk prie jų, pasirašyk peticiją prieš šunų rišimą, ir pasidalink ja su kitais:

Daug kas klausia, kam nevyriausybinei organizacijai reikalingi teisininkai? Atsakymas paprastas: tik keisdami įstatymus galime užtikrinti, kad pagalba gyvūnams nebūtų kova su vėjo malūnais. Mūsų teisininkė Raminta Ram yra viena tų, kurių dėka buvo pasiekti ir vis dar yra siekiami dideli pokyčiai. Teisiniai procesai nėra tokie matomi kaip išgelbėtas šuniukas, tačiau jie yra vienintelis būdas, kad ateityje būtų mažiau pagalbos prireikiančių gyvūnų. Šie rezultatai - metai diskusijų, tūkstančiai puslapių dokumentų ir nuolatinis dalyvavimas ten, kur priimami sprendimai. Skirkite savo 1,2% GPM GGI veiklai ir padėkite mums kurti saugesnę Lietuvą gyvūnams:

Šiandien džiaugiamės savo ištikimiausiais bičiuliais, jų besąlygiška meile ir kartu leidžiamu laiku. Tačiau kartu švęsdami šią dieną, prisiminkime ir tuos, kurie nežino, ką reiškia tikras žmogaus rūpestis. Kviečiame šią dieną paminėti prasmingai ir išsirinkti sau artimiausią būdą ją paminėti: Praleiskite laiką su savo augintiniu. Atraskite naujas, keturkojams draugiškas vietas mūsų žemėlapyje: www.draugiskigyvunams.lt Nudžiuginkite tuos, kurie dar neturi namų. Nuvykite į prieglaudą pavedžioti šunų – jiems tai bus didžiausia šventė. Prieglaudų sąrašą rasite mūsų puslapyje: www.prieglaudos.lt. Padovanokite viltį tiems, kurie jos patys išsikovoti negali. Pasirašykite peticiją už Lietuvą be grandinių. Jūsų parašas yra balsas už laisvę tiems, kurių pasaulis dabar apribotas vos keliais metrais: https://peticijos.lt/P-87662 Būkite pokyčių dalimi. Prie sisteminių pokyčių šunims prisidėkite čia: www.ggi.lt/parama Dalinkitės žinia. Priminkite kitiems, kad šuo yra šeimos narys, o ne kiemo apsaugos instaliacija. Jie irgi yra nusipelnę pagalbos ir turi teisę į laisvą judėjimą. Tegul ši diena tampa dar vienu žingsniu link tokio pasaulio, kuriame kiekvienas šuo būtų saugus, mylimas ir jaustųsi pilnaverčiu žmogaus draugu.

GGI specialistė gyvūnų nepriežūros atvejais Lina Vaitekūnaitė primena tris GGI pasiekimus, kuomet teisinės pastangos virto realiomis baudomis skriaudėjams. Kodėl mums svarbus jūsų palaikymas? Už kiekvienos tokios baudos stovi ilgos savanorių darbo valandos: teisinių dokumentų rengimas, įrodymų rinkimas ir nuolatinė komunikacija su institucijomis. Šis darbas reikalauja ne tik užsispyrimo, bet ir finansinių resursų. Mes siekiame, kad Lietuvoje neliktų vietos nebaudžiamumui. Kiekvienas jūsų prisidėjimas leidžia mums tęsti šią „teisinę sargybą“ ir užtikrinti, kad už kiekvieną nuskriaustą gyvūną būtų atsakyta. Skirkite GGI savo 1,2% GPM, kad ir toliau galėtume dirbti gyvūnų labui:

Žemė – tai mūsų visų bendri namai, kuriuose vietos turėtų užtekti kiekvienam. Šiandien švenčiame gyvybę, todėl kviečiame tai daryti atsakingai, galvojant ne tik apie savo komfortą, bet ir apie tuos, kurie negali pastovėti už save. Dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos daugybė gyvūnų rūšių atsiduria prie išnykimo ribos. Turime suprasti, kad kiekvienas mūsų kasdienis pasirinkimas daro tiesioginę įtaką biologinei įvairovei ir gyvūnų saugumui. Būkime budrūs vartotojai ir kurkime tvarią aplinką visoms gyvoms būtybėms. Gražios ir prasmingos Žemės dienos linki GGI komanda!

Prieš mėnesį viešojoje erdvėje pasirodė sukrėtusi informacija apie asmenį, kuris pro langą praeivių akivaizdoje užsiiminėjo onanizmu. Situaciją dar labiau paaštrino gauti skundai dėl iš buto sklindančių nerimą keliančių garsų – šuns cypimo bei staugimo. Reaguodami į šią informaciją, GGI nedelsiant kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Siekdami užtikrinti gyvūno saugumą, savo rašte kėlėme šiuos reikalavimus: Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 str. 18 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnu). Taikyti poveikio priemonę – draudimą laikyti gyvūnus. Pripažinti GGI nukentėjusiuoju, kad galėtume tiesiogiai dalyvauti procese ir gauti visą informaciją. Policijos pareigūnai į pranešimą sureagavo operatyviai, apklausė kaimynus bei apžiūrėjo šunį. Kadangi pareigūnų kompetencija nėra vertinti gyvūną iš veterinarinės pusės, prašėme situaciją tirti nuodugniau. Policija sutiko ir pasitelkė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą į pagalbą. Svarbiausia tyrimo dalis – tiek policija, tiek VMVT, įvertinę surinktą medžiagą bei gyvūno būklę, konstatavo, kad zoofilinių veiksmų ar žiauraus elgesio požymių nėra. VMVT specialistų išvada - šuo fiziologiškai sveikas, baimės šeimininkui nerodo, vizualių sužalojimų ar kitų smurto pėdsakų nefiksavo. Nustatyti tik registracijos ir vakcinacijos pažeidimai. Teisinio statuso situacija - gavome oficialų atsakymą, kad kovo 23 d. buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 str. 18 d. Nors GGI nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju (mums suteiktas liudytojo statusas), tyrimas dėl asmens veiksmų yra tęsiamas. Siekdami visapusiškai įvertinti situaciją, analizavome specialistų įžvalgas apie nederamą elgesį viešumoje. Remiantis praktika, toks elgesys dažniausiai klasifikuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nebūtinai tiesiogiai indikuoja fizinį smurtą prieš patį gyvūną. Tikimės, kad šis paaiškinimas bei institucijų išvados suteiks bendruomenei daugiau aiškumo dėl šuns saugumo. Klausimą dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos trikdymą toliau sprendžia policija. Tikime, kad bus priimti teisingi sprendimai, o mes ir toliau stebėsime procesą tiek, kiek leidžia mūsų turimas statusas. Nuoroda į šį atvejį TV3 žinių reportaže: https://www.facebook.com/reel/1609965086954618 Palaikykite mūsų kovą už gyvūnus skirdami GGI savo 1,2 % GPM

Dažnas vaizdas Lietuvos kaimuose: prie ūkio pastato pririštas šuo ir skylė sienoje arba duryse, o kitoje pusėje - nežinia kas. Ar ten yra sausas guolis? Ar ten saugu, o gal šuo priverstas tūnoti tarp senų rakandų, šiukšlių ar kenksmingų medžiagų? Mes nežinome. Ir, panašu, niekas nežino. Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašydami išaiškinti, ką tokiais „skylės pastate“ atvejais tarnyba laiko tinkamomis laikymo sąlygomis. Gavome atsakymą (jį matote vizuale), kuris dar kartą patvirtina biurokratinį aklumą: statinio tipas nevertinamas, o kiekviena situacija vertinama „individualiai“. Mums sako, kad pastatas gali saugoti nuo vėjo geriau nei kiaura būda. Teoriškai - galbūt. Tačiau praktiškai tokios „skylės“ tampa nepermatoma zona, kurioje gyvūno gerovė tiesiog pranyksta. Jei iš lauko pusės neįmanoma pamatyti nei švaraus vandens dubenėlio, nei poilsio vietos, kaip galime konstatuoti, kad „pažeidimų nėra“? Mes kreipiamės į tarnybas ne todėl, kad mums patinka pildyti popierius ar gaišinti valdininkų laiką. Mes kreipiamės, nes mums iš tiesų rūpi tas grandine prirakintas šuo, kurio „namai“ yra neaiškios paskirties sandėliukas. Lakoniški atsakymai, kurie visiškai nenuramina, neturėtų būti norma. Žinote, kas iš tiesų išspręstų šią pilkąją zoną? Draudimas laikyti šunis prie grandinių. Taškas. Tada nebereikėtų matuoti grandinės ilgio, spėlioti, kas slepiasi malkinėje, ar ginčytis dėl „individualių aplinkybių“. Tai būtų aiškus žingsnis į priekį, paliekant biurokratines interpretacijas praeityje. Beveik 36 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad atėjo laikas įvesti šį draudimą - pasirašykite ir jūs, pakvieskite pasirašyti ir kitus: Palaikykite mūsų kovą už gyvūnus skirdami savo 1,2 % GPM:

Įsivaizduokite, kokį pokytį sukurtume, jei kiekvienas iš mūsų prisiimtų atsakomybę už bent vieną beglobę katę. Jei kasmet kiekvienas gyvūnams neabejingas žmogus pasirūpintų bent viena sterilizacija, beglobių gyvūnų kančios ir perpildytų prieglaudų problema taptų bent kiek suvaldyta. Šis kelias prasideda nuo informacijos, todėl šiandien dalijamės aktualiomis galimybėmis Vilniaus gyventojams: Vilniaus mieste: Savivaldybės PSP programą vykdo Vilniaus gyvūnų globos namai (VGGN). Miesto gyventojai dėl nemokamos sterilizacijos gali kreiptis čia esančiais kontaktais: https://www.grinda.lt/gyventojams/gyvunu-prieziura/ Vilniaus rajone: Savivaldybė taip pat pradėjo vykdyti PSP programą. Gyventojai, norintys sterilizuoti beglobes kates, turi kreiptis tiesiogiai į savo seniūniją. Tačiau mūsų misija ties tuo nesustoja. Žinome, kad ne visa pagalba yra matoma, o informacijos trūkumas dažnai tampa kliūtimi geriems darbams, todėl kviečiame kartu sukurti vieningą ir prieinamą duomenų bazę. Pasidalinkite informacija, kokios organizacijos ar savivaldybės Jūsų mieste šiuo metu aktyviai vykdo PSP programą. Surinkę šią informaciją, užtikrinsime, kad kiekvienas, pasiryžęs šiam mažam, bet gyvybiškai svarbiam žingsniui, žinotų, kur kreiptis pagalbos. Dėkojame, kad esate tie, kurie kuria atjautos ir atsakomybės kupiną visuomenę.

Pavasaris daugeliui asocijuojasi su atgimimu, tačiau gamtai tai dažnai tampa negailestingu išbandymu. Nors žolės deginimas vis dar klaidingai vadinamas „apsivalymu“, tiesa yra viena – tai beprasmė mirtis viskam, kas gyva. Ugnis nesirenka. Jos kelyje atsidūrę ežiai, kiškių jaunikliai, perinčios paukščių poros ar naudingi vabzdžiai neturi jokių šansų pabėgti. Jie tiesiog sudega gyvi savo namuose. „Tai iš esmės yra ėjimas prieš gamtą. Keliamas pavojus žmonių sveikatai, teršiamas oras, o žala gamtai – milžiniška, o naudos - jokios“, – sako GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Šioje karuselėje dalinamės: Kodėl žolės deginimas yra nusikaltimas, o ne pagalba ūkiui? Kaip saugiai ir naudingai sutvarkyti pernykštę žolę? Kokios baudos gresia pažeidėjams? Skaičiai kalba patys už save: vien per 2026 m. pradžią Lietuvoje jau išdegė virš 39 hektarų plotų. Tai plotai, kuriems atsistatyti prireiks ne vienerių metų. Pastebėję deginamą žolę – nedelsdami skambinkite 112. Gyvūnų gerovė ir saugi aplinka priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Skirkite GGI savo 1,2 % GPM, kad ir toliau galėtume šviesti visuomenę bei dirbti dėl geresnio gyvūnų rytojaus:

Reidų metu užfiksuoti vaizdai dažnai mus sukrečia, bet institucijų atsakymai mus sukrečia dar labiau. Dalinamės trijų reidų istorijomis, kurios atskleidžia prarają tarp to, ką matome kiemuose, ir to, ką skaitome institucijų išvadose. Atvejis nr. 1 Vienu adresu užfiksuoti trys šunys. Vienas iš jų gyvena lentų statinyje, kurį sunku pavadinti būda. Nei maisto, nei vandens, tik grandinė ir aplink išmėtyti sudžiūvę kaulai. Po patikrinimų dviem iš jų sąlygos pagerintos, tačiau trečiajam, kuriam pagalbos reikėjo labiausiai, viskas liko kaip buvę. Pasiteiravus VMVT kodėl šiam šuniui niekas nepasikeitė, gavome atsakymą: „Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja detalių techninių reikalavimų šunų būdų konstrukcijai, tačiau nustato bendrą pareigą užtikrinti, jog gyvūnų laikymo sąlygos nekeltų grėsmės jų sveikatai ir gyvybei, atitiktų gyvūnų gerovės reikalavimus ir būtų pritaikytos esamoms oro sąlygoms.“ Atvejis nr. 2 Gatvės pusėje verda gyvenimas, o miško pakraštyje – spengianti tyla ir viena apleista siela. Radome šunį, kuris niekam nepriklauso, bet turbūt „kažkieno“, nes prikaustytas grandine prie per mažos, sutrūkusios būdos su milžinišku plyšiu šone. Dubenėliai – tušti ir sausi. Šuo atrodo visiškai paliktas likimo valiai. Tačiau VMVT nuvykus, teišgirdome, kad „Patikrinimo metu žiauraus elgesio su gyvūnais pagrindžiančių faktinių įrodymų nenustatyta.“ Keletą kartų prašius jų įvertinti sąlygas dar kartą, gavome naują atsakymą: „Pakartotinės apžiūros metu teritorijos buvo įvertintos iš naujo, tačiau GGI pranešime minėtų šunų ar jų laikymo požymių taip pat nenustatyta.“ Atvejis nr. 3 Kas vieniems – šiukšlės, šiam šuniui – „namų“ aplinka. Jis gyvena viduryje šiukšlyno, prikaustytas grandine. Saugumo nulis, kaip ir dubenėlių vandeniui ar maistui. Matyti tik nuovargis ir neviltis gyvūno akyse, kuriam kiekviena diena yra kova už išlikimą tarp atliekų. Institucijų akimis – viskas atitinka normas. VMVT atsakymas: „Šuo prižiūrimas, gero įmitimo, neturi sveikatos sutrikimų požymių, turi būdą, rišamas tinkamo ilgio grandine. Nepaisant to, kad galiojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, laikytojams tiek žodžiu tiek raštu pateiktos rekomendacijos apie gyvūnų augintinių judėjimo laisvės pagerinimą.“ Kas toliau? Šiandien pasidalinome tik trimis istorijomis, bet jų – šimtai. Tik spėk visas apvažiuoti ir sužiūrėti kiekvieną grandinės įkaitą, kol biurokratija vis perrašo tinkamus laikymo būdus. Kiekvienas toks reidas ir kova už gyvūno orumą reikalauja didžiulių išteklių – tiek laiko, tiek finansų. Mes nesustosime, bet mums labai reikia jūsų užnugario. Artėja metas, kai galite nuspręsti, kam paskirti savo sumokėtus mokesčius. Skirkite GGI savo 1,2 % GPM dalį – mes esame jūsų balsas už tuos, kurie patys negali paprašyti pagalbos. Ši parama leidžia mums tęsti reidus, viešinti sistemines spragas ir kovoti, kad tokios sąlygos nebebūtų norma:

Prasidėjus karui Ukrainoje, traukinių stotyse liko šimtai prie stulpų pririštų šunų. Jie liko peronuose tik todėl, kad į evakuacinius traukinius žmonės su augintiniais buvo įleidžiami tik turint specialius transportavimo krepšius ir dokumentus. GGI įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė dalijasi sukrečiančiomis, bet būtinomis pamokomis: „Skaudu buvo matyti, kad kai kurie žmonės nuėjo tiek kelio, bet galiausiai negalėjo įlipti į transporto priemonę, nes tam nebuvo pasiruošę“. Neramumai pasaulyje, nuo Ukrainos, primena – „Diena X“ gali ateiti netikėtai. Mūsų, kaip šeimininkų, atsakomybė yra užtikrinti, kad evakuacijos plane būtume pasiruošę ne tik mes patys, bet ir mūsų šeimos nariai, įskaitant ir augintinius. Kaip galite pasiruošti jau šiandien? Patikrinkite augintinio mikrochemą ir dokumentus. Pratinkite gyvūną prie transportavimo dėžės jau dabar. Susikraukite bazinį išvykimo krepšį. Šiandienos įdarbis atsargumo dėlei užtikrins jūsų saugų rytojų. Pilną straipsnį galite skaityti Kauno diena svetainėje.

Velykos - tai pavasario ir gyvybės šventė. Todėl norime pakviesti švęsti ateinančias dienas su pagarba ne tik artimiesiems, draugams ar kaimynams, bet ir gyvūnams. Jei puoselėjate kiaušinių marginimo tradicijas, kviečiame nepirkti narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų numeriu 3, ir taip mažinti vartotojiškumą. Prisiminkime, kad gyvūnas nėra prekė ar šventinė dekoracija, todėl venkime juos naudoti pramogoms ar nuotraukoms. Švęskime atsakingai, su meile ir pagarba kiekvienai gyvybei. Gražių ir šviesių švenčių linki GGI komanda!

Kai kurie argumentai prieš peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus skamba taip... „kūrybiškai“, kad nusprendėme juos paversti daina. Pristatome jums komentatorių himną „Aš nepasirašiau, aš už lenciūgą ir būdą“. Žodžiai – pačių komentatorių, muzika pagal jų intelektą – dirbtinį. Sudėjome absurdiškiausius perlus į vieną vietą, kad parodytume, kodėl švietimo nebeužtenka ir kodėl šis draudimas privalo atsirasti įstatyme. Tai – tik maža dalis komentatorių kūrybos. Jei norėtume sudėti visus panašius argumentus, reiktų išleisti visą albumą. Jei klausantis tau kyla noras ne tik šokti pagal muziką, bet ir šokti pasirašyti peticiją – vadinasi, judame tuo pačiu ritmu. Nebūk kaip šie komentatoriai:

Nutirpus sniegui miestų gatvės atvėrė neatsakingumo žaizdas. Pasak GGI vadovės Beatričė Vaitiekūnaitė, situaciją spręsti gali tik du lygiagretūs veiksmai – valstybinės švietimo akcijos ir griežtos drausminimo priemonės. Širvintų rajono savivaldybė įrašas apie nesurenkamas augintinių išmatas sukėlė diskusijų audrą, tačiau GGI vadovė pabrėžia – papildomi mokesčiai visiems problemos neišspręs. „Į tai įeina ir suvokimas, kad ekskrementų surinkimas yra šeimininkų atsakomybė. Jeigu šeimininkas to nenori daryti, tai tegu nelaiko šuns“, - sako B. Vaitiekūnaitė.

Šiandien tiek gyvūnai, tiek jiems neabejingi žmonės gedi - prof. Birutė Marija Galdikas vakar paliko šį pasaulį. Pasaulinio garso antropologė, orangutanų tyrinėtoja ir gamtosaugininkė Birutė Galdikas buvo viena iš nedaugelio, pasiryžusių dešimtmečius praleisti Borneo džiunglėse, kad apsaugotų „miško žmones“ ir jų namus. Jos dėka supratimas apie primatus ir jų emocinį intelektą pasikeitė negrįžtamai – ji įrodė, kad kiekviena gyva būtybė yra jaučianti, mąstanti ir nusipelnanti laisvės. Profesorės darbai visai žmonijai priminė pamatinę tiesą: mes visi esame glaudžiai susiję, o rūpestis silpnesniais yra mūsų, kaip žmonių, didžiausia atsakomybė. Jos nepalaužiamas tikėjimas savo misija ir pasiaukojimas išliks įkvėpimu visiems, kas kovoja už gyvūnų gerovę ir orų jų gyvenimą. Dėkojame profesorei už viso gyvenimo pamokas apie empatiją, kantrybę ir drąsą stovėti tų pusėje, kuriuos pasaulis dažnai pamiršta.