Vien žmogiško noro kartais neužtenka. Reikia veikiančios sistemos. O jos nėra.
Trečiadienį vakare gavome medžiagą su pagalbos prašymu: šuo sukasi ratu negalėdamas pakilti, aimanuoja. Tokioje situacijoje klausimų net nekilo, nutarėm, kad mūsų vietoje neprireiks, nes viskas akivaizdžiau nei akivaizdu – vienintelis kelias tokioje situacijoje yra policija. Pasitarėm, būdama vietoje pranešėja iškvietė policiją, šie atvyko. Ir čia tuoj turėjusi išsispręsti istorija pasisuko visai ne taip, kaip tikėjomės. Policijos pareigūnai nusprendė, kad “šuo turi valgyti, o dėl viso kito galim kreiptis į prieglaudas ar dar kažkur, gal padės perkalbėti nesukalbamą šeimininką”.
Vėlus metas. Kitos institucijos nedirba. Policija nepadeda. Nekantriai laukiame ryto, tikėdamiesi, kad šunelis naktį pramiegos.
Vakar 9 val. ryto GGI atstovė jau buvo vietoje. Teritorija privati ir aptverta, voljeras matosi tik nuo gatvės, tačiau matosi, kad šuo guli toje pačioje voljero vietoje ir gailiai inkščia.
“Sunku nupasakoti tai, ką jauti, kai stovi šalia, bet negali padėti. Kai supranti, kad tie, kurie galėjo padėti jau vakar, to nepadarė.” – GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė.
Toliau prasideda pagalbos paieškos maratonas po kitas institucijas. Skambiname VMVT pranešimų apie pažeidimus numeriu, prašome skubios pagalbos, paaiškiname, kad gyvūnui reikalinga skubi veterinarinė pagalba, kurios nesulaukęs gyvūnas gali žūti. Mums pasakoma, kad privaloma atsiųsti pranešimą el. paštu. Kad tarnyba jį gavusi užregistruos ir perduos atsakingiems asmenims nagrinėti. Kito varianto nėra. Darbuotoja dar perspėja, kad jeigu bus siunčiamas tik paprastas el. laiškas, jie negalės identifikuoti jį pateikusio asmens, todėl atsakymo ir papildomos informacijos apie įvykį negausime. Biurokratija. Toks kelias netinka, todėl ieškome kitų.
Ir čia turime paminėti, kad nors pati biurokratinė sistema užknisa, nes ji visai nėra palanki gyvūnams, VMVT dirba ir keli gyvūnams išties norintys padėti žmonės. Diana Šutovietė atsiliepia į skambutį ir bando padėti, kuo įmanoma. Prašytas laiškas iš mūsų pusės pasiekia VMVT (ačiū mūsų operatyviai teisininkei Ramintai), organizuojamas VMVT atvykimas. Visa biurokratinė istorija tęsiasi iki 13 val., nes vien vieno neabejingo darbuotojo visoje sistemoje, deja, neužtenka.
Atvyksta VMVT. Privati teritorija. Visur užrakinta. Įėjimą stebi vaizdo kameros. Niekas negali patekti į vidų, išskyrus pareigūnus, tačiau jie nevažiuoja. Apie 14:45 pagaliau pavyksta patekti pas šunelį. Neilgai trukus atvyksta ir Vilniaus gyvūnų globos namai autobusiukas, kuris išneša šunį iš voljero ir išvyksta į veterinarijos kliniką.
“Aš turiu daugiau nei 10 metų patirtį gyvūnų globoje ir nagrinėjant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Aš turiu nuostabias koleges – GGI merginas. Tačiau ar taip turi būti? Kiek dar turime turėti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, tokių kaip Gausas, prikaltos katės prie tvoros, katės tašėje, prie automobilio pririštas ir tampomas šuo, kad pagaliau turėtumėme veikiantį algoritmą, kad kiekvienas asmuo, pastebėjęs žiaurų elgesį su gyvūnu čia ir dabar, gautų institucijų pagalbą realiuoju laiku? Kai pagalbos reikia čia ir dabar. Kai yra gyvybės ar mirties klausimas.” – sako Lina.
Nuoširdžiai dėkojame neabejingai pranešėjai, kuri ne tik pranešė, bet ir nesėdėjo ant sofos ir nelaukė kol kiti padarys, kaip jau mes pratę savo veikloje, o aktyviai įsitraukė. Ji – pavyzdys visiems. Dėkojame Dianai Šutovienei, kad padeda tuo, kuo gali. Dėkojame Aušrinė Ionovienė, kuri skambino į tarnybas tam, kad padėtų padėti šuniui. O mūsų Lina išvis aukso verta – Lietuvos gyvūnams ji yra neįkainojama.
Grįžtame prie to, nuo ko pradėjome: reikia veikiančios sistemos. Ir ji atsiranda tik tada, kai yra, kas dirba, kad ji atsirastų.
Gyvūnų problemos – visų mūsų atsakomybė. Sisteminiams pokyčiams reikalingi resursai ir stabilumas: Prisijunk savanoriškai. Tapk GGI nariu (nuo 20 €/mėn.). Prisidėk vienkartine auka.
Narystė: www.ggi.lt/naryste
Parama: www.ggi.lt/parama
Savanorystė: www.ggi.lt/savanoryste
Įmonėms: www.ggi.lt/imonems
VMVT surengė konferenciją, skirtą gyvūnų gerovei. Graži iniciatyva – kol nepradedi klausti, kaip ir kuo remiantis VMVT renka tuos, kuriuos nusprendžia apdovanoti.
Jau ne pirmus metus VMVT pasirinkimai kelia klausimų. Kur galima rasti apdovanojimų vertinimo kriterijus? Ir ar šie kriterijai iš tiesų susiję su realiu indėliu į gyvūnų gerovę?
Anksčiau VMVT įteikinėjo padėkas prieglaudoms, kurių požiūris į gyvūnų sterilizaciją kelia rimtų klausimų. Šiemet „Metų gyvūnų gerovės savanoriu“ tapo savivaldybės darbuotojas, kurio tiesioginės tarnybinės funkcijos yra susijusios su beglobių ir bepriežiūrių gyvūnų klausimų sprendimu bei gyvūnų gerovės pažeidimų nagrinėjimu. Deja, iš mūsų praktinės patirties iki „Metų darbuotojo“, o juolab iki „Metų savanorio“ ten gana toli.
O organizacijų, Lietuvoje darančių reikšmingą pokytį gyvūnų gerovei, renginyje nebuvo.
Kai kalbame apie valstybinės institucijos organizuojamą gyvūnų gerovės renginį ir jos skiriamus apdovanojimus, norėtųsi vieno paprasto dalyko – skaidrių kriterijų, aiškių atsakymų ir apdovanojimų, kurie iš tiesų atspindėtų realų indėlį į gyvūnų gerovę.
Konferencijos įrašą galite peržiūrėti YouTube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=C1y1iuNXgc0&t=17937s
Už kiekvieno išgelbėto gyvūno, išnagrinėto nepriežiūros atvejo ar pasiekto teisės aktų pokyčio yra žmonės, kurie neleidžia likti abejingiems.
Kiekvieną dieną GGI komanda dirba tam, kad gyvūnų gerovė Lietuvoje taptų ne siekiamybe, o savaime suprantama vertybe. Reaguojame į žiauraus elgesio ir nepriežiūros atvejus, imamės teisinių veiksmų, inicijuojame pokyčius ir kovojame ne tik su pasekmėmis, bet ir su problemų priežastimis.
Tačiau šį darbą galime tęsti tik padedami žmonių, kuriems rūpi.
Tavo reguliari parama leidžia mums planuoti darbus, laiku reaguoti į gyvūnų gerovės pažeidimus ir nuosekliai siekti pokyčių, kurie šiandien gali atrodyti maži, bet rytoj gali pakeisti daugybės gyvūnų gyvenimus.
Tapk GGI nariu. Tavo parama – tai indėlis į Lietuvą, kurioje gyvūnų gerovė yra savaime suprantama vertybė.
Prisidėk ir padėk keisti gyvūnų likimus kasdien: https://ggi.lt/naryste/
Nebūtina būti gyvūnų aktyvistu, kad kažką pakeistume vardan gyvūnų gerovės. Vien rodydami pagarbą ir meilę gyvūnams, kalbėdami apie empatiją jiems, Jūs galite keisti visuomenės sąmoningumą – o tai labai daug.
Štai kelios idėjos, kaip švęsti Gyvūnų dieną su visa šeima:
🐾 Pasivaikščiokite. Kaip žinote, šunims labai patinka uostinėti naujas vietas. Išeikite į ilgesnį pasivaikščiojimą su augintiniu, o gal net pasirinkite įdomų žygį su juo (https://bit.ly/Trenkturas-Su_augintiniu) ar įdomų pažintinį taką (https://bit.ly/Pazintiniai-Takai-Su-Augintiniu).
🐾 Pavakarieniaukite kartu. Ar žinote, kad Lietuvoje turime daugybę draugiškų gyvūnams kavinių? Apsilankykite ten kartu su augintiniu. Pasirinkti vietą galite čia – https://draugiskigyvunams.lt/.
🐾 Pasportuokite. Pasiimkite į pabėgiojimą savo augintinį.
🐾 Pažiūrėkite filmą. Ar pastebėjote, kad augintiniai mėgsta žiūrėti televizorių? Pažiūrėkite filmą bekasydami savo augintiniui pakaušį – https://bit.ly/Filmai-Su-Augintiniu.
🐾 Sužinokite. Susiraskite online seminarų apie gyvūnų priežiūrą, dresavimą, ugdymą. Rekomenduojame pažiūrėti mūsų draugų PetCity seminarą – kaip suteikti pirmąją pagalbą augintiniui – https://bit.ly/Pirmoji-Pagalba-Augintiniui.
🐾 Paremkite. Ar žinote, kad gyvūnų gerove besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos gyvena iš žmonių bei įmonių aukų? Pasirinkite globoti sau aktualią prieglaudą ar organizaciją ir padėkite jai finansiškai, maistu bei daiktais. O gal pavyktų įtraukti ir kolegas – organizuokite paramos akciją gyvūnams savo darbe, mokykloje, universitete. Mes taip pat dėkingi už kiekvieną finansinę paramą: https://ggi.lt/parama/.
🐾 Praneškite. Neleiskite skriausti gyvūnų – praneškite atsakingoms institucijoms, jei pamatėte nusikaltimą prieš gyvūną ir reikalaukite iš jų teisingumo. Čia rasite atsakingas už gyvūnų gerovę ir apsaugą institucijas – https://ggi.lt/pranesk/.
🐾 Priglauskite. Aplankykite prieglaudą (Prieglaudos.lt), nuvežkite jos globotiniams reikiamų daiktų, maisto. Pavedžiokite prieglaudėlės augintinius, o gal kažkurį įsimylėsite ir priimsite į savo namus. Beje, į tokius apsilankymus būtinai įtraukite ir savo vaikus bei jų klasiokus – tai puiki vaikų edukacijos bei empatiškumo ugdymo priemonė.
🐾 Pasiūlykite vaikų auklėtojai ar mokytojai paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną – organizuoti piešinių konkursą, paskaitą apie gyvūnų gerovę (daug informacijos galite rasti čia- https://ggi.lt/duk/) ar pažiūrėti linksmus filmukus apie tai, kaip reikia rūpintis savo augintiniais – https://ggi.lt/edukaciniai-video/.
🐾 Nebūkite abejingas problemoms susijusiomis su gyvūnų gerove – kalbėkite, rašykite, spauskite atsakingas institucijas, kad imtusi veikti, – mes visi kartu galime kelti visuomenės ir valdininkų sąmoningumą susijusį su gyvūnų gerove.
🐾 Apkabinkite savo augintinį, įsiamžinkite fotosesijoje ir švęskite gyvūnų dieną visus metus!
Apie gyvūnų gerovę Lietuvoje kalbama vis daugiau ir mes tuo džiaugiamės. Kad institucijos ieško dialogo ir bendradarbiauja su nevyriausybininkais, irgi džiaugiamės. Norime pakomentuoti porą klausimų iš šios spaudos konferencijos, vykusios Lietuvos Respublikos Seime.
Pirmiausia, vieningų gyvūnų augintinių laikymo taisyklių klausimą keliame jau seniai, ne vieną kartą ir ne vienai institucijai. Gerai, kad pagaliau buvo išgirsta. Dabartinė situacija, kai skirtingose savivaldybėse galioja skirtingi reikalavimai gyvūnų augintinių laikymui, yra sunkiai logiškai paaiškinama – negali būti taip, kad vienoje šalies dalyje šuniui pakanka metro grandinės, o kitoje jau reikia trijų.
Be to, tai yra ir perteklinė biurokratinė našta savivaldybėms, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengia tik rekomendacinį taisyklių aprašą, o kiekviena iš 60 Lietuvos savivaldybių turi atskirai parengti, derinti ir tvirtinti savo taisykles. Tuo pačiu reikia pripažinti akivaizdų dalyką – daugelyje savivaldybių net nėra gyvūnų gerovės specialistų, tad kyla pagrįstas klausimas, kaip tokios taisyklės apskritai rengiamos.
Todėl vieningų taisyklių atsiradimą vertiname kaip reikšmingą žingsnį į priekį – net jei tam prireikė ne vieno bandymo būti išgirstiems.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad spaudos konferencijoje išgirsti teiginiai apie neegzistuojančias baudas už išmestus gyvūnus neatitinka realybės. Baudos, gal ne taip efektyviai ir ne tokios kaip norėtųsi, tačiau buvo ir yra skiriamos, kai yra ties tuo dirbama. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – GGI atvejis, kai už šuns ir katės išmetimą buvo skirta 2000 eurų bauda. Tačiau tai, kad sistemingai su nusikaltusių prieš gyvūnus teisiniu nubaudimu dirba tik viena organizacija Lietuvoje, ir lemia ribotus rezultatus.
Tad jeigu norime matyti daugiau teigiamų rezultatų, svarbu, kad atsakomybės siekimas nebūtų vienos organizacijos našta. Kuo daugiau resursų turės siekiantys teisybės, tuo daugiau atvejų bus išnagrinėti bei išspręsti, o nusikaltusieji prieš gyvūnus sulauks realių pasekmių. Todėl kviečiame visus, kuriems rūpi gyvūnų gerovė, prisidėti prie GGI veiklos finansiškai: GGI.LT/parama
2026 m. birželio 29 d. GGI iš Gyvūnų globos organizacija “LESĖ” viešai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos sužinojo apie žiauraus elgesio su gyvūnais įvykį.
2026 m. birželio 29 d., kuomet Lietuvoje lauko temperatūra siekė apie +30 °C, į prieglaudą moteris sportiniame krepšyje atnešė 5 gyvūnus – katę motiną ir keturis kačiukus.
Atidarius krepšį, jame rasti gyvūnai buvo tragiškos būklės: katės buvo šlapios, labai intensyviai kvėpavo ir lekuodavo, kai kurios klykė, draskėsi, buvo kraujuotos, iš jų burnų tekėjo seilės su kraujo priemaišomis.
Prieglaudos „Lesė“ atstovų teigimu, gyvūnai patyrė didžiulį šoką, buvo kritinės būklės, nesiorientavo aplinkoje, buvo perkaitę nuo karščio. Katės buvo šlapios, kai kurios traukuliavo, buvo apsišlapinusios viena kitą, kai kurios vėmė ir viduriavo, o kai kurių kūno temperatūra siekė net 42 °C.
Nuvežus kates į veterinarijos kliniką „Lesė“, mama katė ir vienas jos kačiukas dėl itin sunkios būklės – agonijos, stiprių smegenų pažeidimų ir nepakeliamo skausmo, taip pat mamai katei išsiliejusio kraujo iš išangės – veterinarijos gydytojų sprendimu buvo eutanazuoti. Likusių trijų kačiukų būklė buvo stabilizuota.
Dėl šio atvejo GGI 2026 m. birželio 30 d. kreipėsi į Lietuvos policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau jo nenustačius, prokuroro 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo SUSTABDYTAS.
Kad ir kaip liūdna ir apmaudu, norime pažymėti, kad mūsų teisininkai, susipažinę su prokuroro nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą, pastebėjo, jog dar nėra matę taip kruopščiai ir atsakingai atlikto bei išsamiai detalizuoto tyrimo.
Ačiū pareigūnams už jų sunkų ir kantrų darbą. Viliamės ir tikimės, kad su tokiu pat gyvūnų gerovei artimu užmoju dirbsime visi ir toliau.
Paremti mūsų darbus gali čia: ggi.lt/parama
Apie šunų rišimą jau kalbėjome ne kartą. Šįkart norime pasidalinti tuo, kas slypi už šios temos, tad atlikome išsamią šunų laikymo pririšus Lietuvoje analizę bei norime pasidalinti su Jumis.
Analizėje nagrinėjame šunų laikymo pririšus paplitimą ir problematiką, tokio laikymo poveikį gyvūnų gerovei, galiojantį teisinį reglamentavimą bei galimus teisinio reguliavimo pokyčius. Taip pat analizuojame, kokių priemonių reikėtų imantis pokyčių, kad jie būtų ne tik veiksmingi, bet ir realiai įgyvendinami.
Šiuo metu teisės aktuose nėra aiškiai nustatyta, kad nuolatinis šuns laikymas pririšus prie būdos yra draudžiamas. Todėl savo analizėje keliame klausimą, kaip ši teisinė spraga galėtų būti sprendžiama ir kada šuns pririšimas apskritai turėtų būti leidžiamas.
Kartu pabrėžiame, kad pokytis neturėtų apsiriboti vien draudimu. Reikalingas pereinamasis laikotarpis, aiškūs reikalavimai ir kt.
Mūsų tikslas – ne bausti, o ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti šunų gerovę: pakankamą judėjimą, socializaciją, saugią aplinką ir galimybę išreikšti natūralų elgesį.
Kviečiame susipažinti su mūsų atlikta analize ir išsamiau pažvelgti į šią problemą bei galimus jos sprendimo būdus.
Skaityti analizę (PDF
O ką apie savo augintinius mano patys šeimininkai?
Ar šuo turėtų būti rišamas prie būdos? Ar jam būtina turėti savo vietą? O gal svarbiausia – meilė, laisvė ir laikas kartu?
Šįkart gatvėje kalbinome šunų šeimininkes ir gavome tikrai skirtingų atsakymų!
Prieš du mėnesius GGI ir „Dogspotas“ kartu su policija iš vieno buto paėmė jauną, dar nė metų neturinčią špiciukę Anabelę. Tąkart atrodė – pagaliau. Sureaguota laiku, įvertinta situacija, priimtas gyvūnui saugus sprendimas.
Nes tai nebuvo „tiesiog netvarka“. Tai buvo aplinka, kurioje šuo neegzistavo kaip gyva būtybė su poreikiais. Be vedžiojimo. Be švaros. Be elementarios priežiūros.
Ankstesnį įrašą apie Anabelę galite pamatyti čia: https://www.facebook.com/share/r/1EbVuWgCsS/
Du mėnesius šunyte rūpinosi ir tokį gyvenimą, kokio nusipelno kiekvienas šuo, suteikė VšĮ Dogspotas.
Ir tada – sprendimas.
Gyvūnas turi būti grąžintas savininkui. Atsakomybė pritaikyta ne savininkui, o kitam asmeniui. Bauda – 70 eurų. O pats savininkas… įvertintas teigiamai.
Sistema sako: žmogui reikia suteikti šansą. Bet kas tuo metu suteikia šansą šuniui? Kas garantuos, kad ji bus vedžiojama? Kad turės maisto, vandens, švarią aplinką? Kad po kelių mėnesių nereikės vėl visko pradėti iš naujo? Kad neišgirsime dar baisesnių žinių?
Tokios kontrolės – nėra.
Prisidėkite prie teisinės kovos arba Špiciukės (Anabelės) priežiūros ir gydymo.
VšĮ „Dogspotas“ globa
Praėjusią savaitę Seime, Seimo narės Jūratės Zailskienės iniciatyva, įvyko pasitarimas dėl beglobių gyvūnų priežiūros algoritmo veikimo Lietuvoje.
Norime priminti, kad tai nėra nauja tema ar nepasiruošimas – dar lapkričio mėnesį susivienijusios gyvūnų globos organizacijos pateikė aiškias įžvalgas bei konkrečius pasiūlymus, kaip iš esmės spręsti įsisenėjusias problemas. Ankstesnį įrašą ir išsamias įžvalgas rasite čia: https://www.facebook.com/share/1dhQ8gpijB/
Metas atvirai įvardyti esminį dalyką: prieglaudos NĖRA problema. Prieglaudos ir nevyriausybinės organizacijos šiandien daro tai, ko neatlieka valstybė – sprendžia sistemines skyles savo lėšomis, jėgomis ir sąskaita. Jei prieglaudos vieną dieną tiesiog pasakytų „viskas, pakanka“ ir sustotų, valstybinė sistema žlugtų akimirksniu, į savo rankas gavusi tūkstančius beglobių gyvūnų.
„Gyvūnų gerovės sektoriuje veikiančios organizacijos jau ilgus metus atlieka darbą, kuris iš tiesų priklauso valstybės institucijoms. Renginyje Seime dar kartą pabrėžėme: mums reikia ne popierinių algoritmų ar begalinių diskusijų, o veikiančio, atsakomybę paskirstančio ir realiai finansuojamo mechanizmo. Nevyriausybinis sektorius jau pateikė sprendimus – dabar eilė valstybei parodyti politinę valią.“ – Lina Vaitekūnaitė, GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje.
Tikimės, kad šis susitikimas Seime taps ne dar vienu ištuštintu protokolu, o postūmiu realiai reformai. Mes ir toliau stebėsime procesą bei reikalausime atsakomybės.
Prie sisteminių pokyčių visada laukiame prisidedant: www.ggi.lt/parama
