Dar š.m. sausio pabaigoje ir GGI, ir mūsų kolegė Fėjų kaimas – VšĮ Šuniukų fėja sulaukė ne vieno prašymo iš žmonių, kurie nurodė, kad asmuo B.K. be priežiūros paliko du gyvūnus augintinius: katę (iš išorės panaši į škotų nulėpausių veislės katę) ir trijų mėnesių amžiaus šunį, vardu Maja (panašus į akitos veislės šunį). Kada nors papasakosime visą ilgą šių gyvūnų gelbėjimo istoriją – detektyvą, tačiau dabar trumpai paminėsime faktus, kad su policijos pareigūnų pagalba gyvūnai buvo paimti iš vietos, kurioje jie buvo palikti be priežiūros. Gyvūnai buvo nuvežti į veterinarijos gydyklą, suteikta būtinoji pagalba. Veterinarijos gydytojai pateikė išvadas apie gyvūnų būklę: katino įmitimas labai prastas, katinas dehidratavęs, o šunį reikalinga eutanizuoti dėl turimų sveikatos sutrikimų.
Dar labiau verčia sunerimti tai, kad tiek iš pranešėjų, tiek iš B.K. viešai skelbiamos informacijos darytina išvada, kad asmuo galimai neturi psichologinių galimybių rūpintis gyvūnais ir jai galimai turėtų būti uždrausti juos laikyti apskritai. Praeitą kartą pasidalinus jos pačios skelbiama informacija buvo daug nepatenkintų, na šį kartą, žinokit, mums nelabai įdomu. Informacija vieša, visiems prieinama pačios B.K. noru.
Su turima informacija GGI kreipėsi į policiją su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Administracinio nusižengimo teisena dėl žiauraus elgesio pradėta. Vyksta tyrimas. Vyksta ilgai ir informacijos negauname, nors jos aktyviai prašome.
Balandžio pabaigoje GGI vėl sulaukė daugybės skundų ir prašymų iš visuomenės, kadangi tas pats asmuo, dėl kurio vyksta tyrimas, VĖL laiko gyvūnus. Tikrai netinkamomis sąlygomis, transporto priemonėje gvyūnai laikomi jau 4 dienas, maitinami uogiene, nesuteikiama veterinarinė pagalba, garsiai leidžiama muzika. Anot pranešėjų, į policiją kreipėsi jie, pranešdami papildomą informaciją, tačiau apsilankę pareigūnui gyvūnus paliko gyventi netinkamomis sąlygomis ir į laikiną globą nepaėmė.
Balandžio 22 dieną su visa papildoma gauta informacija GGI kreipėsi į policijos pareigūnus pakartotinai.
Žinote, jei tai būtų transporto priemonė, policijos pareigūnai paprašytu parodyti automobilio registracijos dokumentą bei patikrintų, ar vairuotojas turi teisę vairuoti. Patiktintų, ar mašina nėra vogta, bei ar turi galiojančią technikinę apžiūrą, civilinį transporto priemonės draudimą.
Tačiau policijos pareigūnai nematė poreikio paprašyti gyvūnų augintinių paso. Neprireikė įsitikinti ir ar gyvūnai laikomi tinkamomis sąlygomis. Ar jie nėra vogti. Juk trūkstant kompetencijos, buvo galima kviestis įstaigą Mindraja, su kuria Jurbarkas yra sudaręs sutartį, ar VMVT inspektorius, atsakingus už gyvūnų gerovę. Buvo galima laikinai paimti gyvūnus, kol bus išsiaiškintos visos aplinkybės.
Mes girdime visuomenės nerimą dėl pas B.K. vėl ir vėl atsiradusius gyvūnus, tačiau norime patikinti, kad darome viską, ką galime. Klausimas, ar Lietuvos policija irgi daro, ką gali? Kodėl tokie tyrimai trunka mėnesių mėnesiais, o gyvūnų saugumas užtrikrinamas nėra? Kas bus kaltas, jei ir šie gyvūnai sulauks mirties?
Kadangi pagalbos teisiniu keliu gyvūnams nesulaukiame, belieka viešai ieškoti atsakymų.
Internete pamatę diskusiją, kurioje buvome pažymėti, kad šunelis paliktas likimo valiai, galimai jau net nebegyvas, tačiau niekas nežino ir negali patikrinti, ar jis ten yra, ir neturėdami galimybės keliauti tokį atstumą vien įsitikinti, ar gyvūnas apskritai yra, telefonu susisiekėme su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Norime padėkoti už ypač greitą ir geranorišką reakciją šiuo konkrečiu atveju VMVT atstovui Artūrui Šimkui. Kadangi buvo penktadienis, nenorėdamas palikti klausimo atviro visam savaitgaliui, jis suorganizavo patikrinimą dar tą pačią dieną, nors įspėjome, kad net nežinome, ar šunelis ten apskritai yra.
VMVT inspektoriai, nuvykę į vietą, negalėjo patekti į uždarą teritoriją, tad kvietėsi policijos pareigūnus į pagalbą. Belaukiant paaiškėjo, kad vis tik gyvena kažkas tuose namuose. Žmogų pavyko išsikviesti į lauką, jis geranoriškai įsileido į teritoriją, aprodė valdas, parodė šuniuką.
Nors šunelis gyvena oi toli gražu ne taip, kaip linkėtume gyventi gyvūnams (tačiau ir žmogus gyvena tikrai labai vargingai), patikrinimo rezultatai vis tik nuramino: šunelis yra, jis yra sveikas gyvas, nėra paliktas likimo valiai. Įmitimas jo tinkamas. Gyvena aptvertame savadarbiame voljere ir pririštas viduje, tačiau turi vietos pavaikščioti, įlįsti į pašiūrę. Pareigūnai paprašė geranoriškai bent šunelio kailį sutvarkyti, tačiau tai jau daugiau nei įstatymas numato kaip galimybę įpareigoti. Ar šeimininkas tai darys? Kažin. Jo supratimas apie gyvūnų gerovę labai skiriasi nuo mūsų.
Mūsų didelis prašymas visiems, skaitantiems: kartais gali užtekti tiesiog nueiti pakalbėti su gyvūno šeimininku, pasiūlyti pagalbą. Jei žmogus jos nepriims arba matysite, kad situacija kritiška – tuomet organizacijos ir institucijos tikrai imsis darbo.
Primename, kad dar liko kelios dienos paskirti 1,2% GGI darbams: www.ggi.lt/gpm
Į GGI kreipėsi asmuo, kuris pastebėjo “kažkur” ant stogo prie griūvančio statinio pririštą šunį.
Su pateikta vaizdine medžiaga ir informacija kreipėmės į VMVT. Pareigūnai, atlikę patikrinimą, rado vieną juodą šunį, pririštą šalia griūvančio namo. Vienas iš namo gyventojų paaiškino, kad priglaudė valkataujantį šunį, tačiau yra nedirbantis ir neturi pinigų, kad galėtų suteikti priglaustam šuniui veterinarines paslaugas (ženklinimą mikroschema, vakcinaciją nuo pasiutligės) bei pasirūpinti, kad šuo turėtų reikiamą būstą. Pilietis geranoriškai sutiko atiduoti šunį į globos namus, ko pasekoje gyvūnas augintinis nedelsiant buvo perduotas laikiniesiems globėjams.
Ne idealu, bet ir tokiais laimėjimais reikia pasidžiaugti.
Dar galite skirti 1,2% GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm
Kviečiame klausyti Žinių radijo laidą apie draudimą laikyti pririštus prie būdos šunis su GGI vadove Beatričė Vaitiekūnaitė.
Primename: kad ir kaip laikomas augintinis – namuose, voljere ar prie būdos – jo fiziniai ir emociniai poreikiai privalo būti patenkinti, vadinasi jis turi būti reguliariai vedžiojamas, jam turi būti suteiktas fizinis ir protinis krūvis, sudarytos sąlygos socializuotis, taip pat jis turi būti apsaugotas nuo galimų nelaiminių ir jau net neminėsime kitų, savaime suprantamų poreikių patenkinimo, tokių kaip maistas, vanduo, pavėsis ir kita.
Rūpinkitės savo augintinais ir linkime gražaus savaitgalio!
Vėlgi komentaro rašyti nereikia, normalūs žmonės ir taip supras, kas yra kas, o kitiems ir spardymas iš kelio į galvą liks “auklėjimo priemonė” (tik, įtariam, tik tol, kol patys/pačios iš kelio į galvą negavę).
Veiksmas vyksta netoli Viliaus Gerosios Vilties progimnazijos, kurios adresas yra Skroblų gatvė 3a.
PRAŠOME PASIDALINTI ir padėti atpažinti asmenį. Dėkojame.
Mes veikiame daugiau negu 11 metų ir 1,2 proc. yra pagrindinis mūsų finansinis šaltinis. Žinome, kad niekada nesurinksime tiek, kiek surenka gyvūnų prieglaudos, nes mūsų darbas dažnai lieka nematomas, bet sutikite, per 11 metų gyvūnų gerovė Lietuvoje tikrai smarkiai paaugo!
Ačiū, kad mūsų nepalikote ir šiuos metus buvote kartu su mumis bei padėjote mums augti. Vykdome daug projektų, tad augti ir tobulėti galime tik turėdami finansinį pagrindą. Trumpai aprašysime mūsų projektus, kuriems reikia lėšų:
1. Teisėkūra – dirbame ir siūlome savo idėjas bei konkrečius teisinius patarimus ir teisės aktų formuluotes. Artimiausi tikslai – pagaliau įtvirtinti „gyvūnų atstovavimą“, kadangi šiai dienai nevyriausybinės organizacijos negali pilnai atstovauti gyvūnams, galima apskųsti tik sprendimus, kai byla yra nutraukta, bet negalime apskųsti sprendimų, kai yra paskirta viso labo 30 EUR bauda už gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o būtent tai ir yra didžiausia problema, nes institucijos nemato žiauraus elgesio su gyvūnais ir skiria nuobaudas ne pagal tą įstatymo straipsnį. Taip pat, siekiame, kad gyvūnų rišimas prie būdų būtų pripažintas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Jūsų parama padėtų aktyviau dalyvauti posėdžiuose, susitikimuose su valstybinių institucijų atstovais.
2. Nepriežiūros atvejai – per 2023 m. pilnai užbaigėme 94 gyvūnų neprežiūros atvejus (skundai VMVT, policijai, savivaldybėms, apeliaciniai skundai teismui, prašymai pripažinti mus nukentėjusiaisiais, nuolatinis komunikavimas su institucijomis, papildomų dokumentų teikimas ir visas kitas teisinis darbas), dar dėl 26 atvejų laukiame institucijų sprendimų. Taip pat suteikėme per 100 konsultacijų, taigi per metus dirbome su virš 200 gyvūnų nepriežiūros atvejų. Labai norime jų apsiimti kuo daugiau, bet fiziškai negalime visų apsiimti dėl trūkstamo finansavimo. Jūsų parama padėtų dalyvauti dar daugiau žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų tyrimų.
3. Eurogroup for Animals – esame šios organizacijos nariai, taigi įsitraukėme į gyvūnų gerovės skatinimą ne tik Lietuvoje, bet tarptautiniame lygmenyje. Tarptautiniame lygyje yra sprendžiami gyvūnų prekybos ir pervežimo bei kiti
reikšmingi klausimai. Turime nemažai patirties, tad ja dalinamės su kolegomis iš kitų ES šalių. Jūsų parama padėtų kuo daugiau asmenų įsitraukti į šią veiklą.
4. Reidai – tikriname problematinius taškus (sodų bendrijas, kaimus, konkrečias gatves), t.y. ne tik pavienius atvejus, bet rajonus, kuriuose didesnė gyvūnų nepriežiūros rizika. Jūsų parama padėtų padengti kelionės išlaidas.
5. Švietimas – rašome straipsnius aktualiomis temomis, siekiame, jog vertingos žinios pasiektų kuo daugiau žmonių. Taip pat norime organizuoti dar vienus mokymus gyvūnų prieglaudų atstovams ir pasidalinti su jais mūsų žiniomis. Jūsų parama užtikrintų, kad švietimas pasiektų kuo daugiau žmonių.
6. Iš GGI gaunamų % taip pat yra vykdomi ir daugumai žinomi mūsų projektai „Draugiški Gyvūnams“ ir „neBrisius“.
Instrukciją, kaip paskirti 1,2% GPM rasite čia: www.ggi.lt/gpm – tai padaryti dar galite visą likusį balandžio mėnesį.
Primename, kad nepaskyrus % konkrečiai organizacijai, jie vis tiek yra iš Jūsų nuskaičiuojami bei valstybės paskiriami savo nuožiūra, tačiau ne nevyriausybinėms organizacijoms.
Norėjome parašyti moralą, bet kad video kalba pats už save. Todėl tik paklausime: gal kas atpažįstate asmenį? Veiksmas vyksta Žirmūnuose, Apkasų g.
PASIDALINKITE su draugais, padėkite surasti asmenį, nes be šios informacijos nieko padaryti negalėsime.
Balsavimo rezultatai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067…
Tik norime patikinti, kad labai nenuliūdome, nes to ir tikėjomės, bet čia ne pabaiga 🙂
Į GGI kreipėsi Pranešėjas, kuris nurodė, kad netinkamomis sąlygomis laikomas šuo. Gyvūnas neturi vandens, maisto, laikomas neaiškiomis sąlygomis. Pranešėjas nurodė, kad tokiomis sąlygomis gyvūnas laikomas nuolat. Taip pat, pabrėžė, kad gyvūno laikytojai turi būti žinomi pareigūnams, kadangi iš šių laikytojų jau ne kartą buvo paimti gyvūnai (šios informacijos patvirtinimo iš teisėsaugos negavome). Įdomiausia tai, kad gyvūnas laikomas voljere, kuris apdengtas TENTU.
GGI atstovė nuvyko patikrinti gautos informacijos ir išties šuo buvo laikomas kažkokioje patalpoje, kuri apdengta tentu (pirmoji nuotrauka).
GGI kreipėsi į VMVT. VMVT atsakė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog voljere laikomas šuo 2 metų amžiaus, vidutinio kūno įmitimo, lygaus plauko, kailis geros būklės, išorinių sužalojimų nepastebėta. Gyvūnas paženklintas ir registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, vakcinuotas nuo pasiutligės. Gyvūnas augintinis laikomas tentu dengtame voljere, turi tinkamą būdą, kuri yra pakelta nuo žemės, voljero grindys medinės, kad gyvūnas lauke galėtų atsigulti sausai ir netiesiogiai ant žemės. Patikrinimo metu voljere buvo sausa, jame stovėjo indas su švariu geriamuoju vandeniu. Šuns šėrimui šeimininkas turi įsigijęs visaverčio sauso pašaro. Atsižvelgus į esamą situaciją, savininkui pateiktos papildomos rekomendacijos kaip pagerinti šuns laikymo sąlygas bei užtikrinti gyvūno augintinio gerovę ir priežiūrą.
Kreipėmės su papildomais klausimais į VMVT dėl tento naudojimo ir pakankamos gyvūnui augintiniui natūralios dienos šviesos gavimo. Sulaukėme atsakymo, kad asmuo atsižvelgė į VMVT rekomendacijas. Iš senosios laikymo vietos gyvūnas augintinis perkeltas į naują voljerą su stogu, medinėmis konstrukcijomis dengtą iš dviejų pusių (antroji nuotrauka).
Ačiū, kad pranešate.
Ačiū, kad padedate pagerinti sąlygas gyvūnams.
Ačiū, kad skiriate 1,2%: www.ggi.lt/gpm
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nuo 2020 m. kalba apie tai, kad šunys neturėtų būti laikomi pririšti prie būdos bei atlieka šviečiamąjį darbą siekiant, kad Lietuvoje būtų įstatymu draudžiama laikyti pririštus augintinius. GGI periodiškai organizuoja GGI, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, Policijos ir Seimo narės Ievos Pakarklytės susitikimus, kuriuose svarstoma, kaip įvesti draudimą laikyti pririštus šunis ir tokį draudimą įgyvendinti praktikoje. Šis įdirbis leido Seimo narei Ievai Pakarklytei įregistruoti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugosįstatymo pataisą, numatančią drausti „16) nuolatinį šunų laikymą pririštų, išskyrus atvejus, kai šunys vedami pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais ne ilgiau kaip 2 valandoms“. Šis pasiūlymas drausti nuolat laikyti šunis pririštus bus teikiamas svarstyti LR Seime.
„Nuolat švietėme visuomenę, aiškinome, kodėl laikyti šunis pririštus prie būdos yra žiauru, kokią neatitaisomą žalą gyvūnui tai sukelia. Toliau dirbame ties tuo klausimu, organizuojame pakartotinius minėtos darbo grupės susitikimus. Šiuo metu svarstome, kad geriausia būtų turėti vieningas gyvūnų laikymo taisykles, o ne tvirtinamas skirtingose savivaldybėse. Apie tai detaliau papasakosime vėliau“ – įstatymo pataisą komentuoja GGI vadovė.
Organizacijos vadovės teigimu numatomas leidimas laikyti šunis pririštus 2 val. gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Spragų yra, bet GGI palankiai vertina visas pastangas, kurios nors kiek priartina draudimą laikyti pririštus augintinius“.
Jei pakeitimas bus priimtas, draudimas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Taigi, gyventojai laiko pasirengti šiam pokyčiui, turės. Šunų laikymo sąlygos, užuot juos rišus prie būdos, gali būti gerinamos priimant gyvūną į namus, ar aptveriant teritoriją ir leidžiant gyvūnui joje laisvai lakstyti.
Nesant sąlygų priimti augintinio į namus, šuo galės būti laikomas voljere užtikrinant tinkamą plotą judėjimui bei įrengiant reikalavimus atitinkančią būdą, apsaugančią gyvūną nuo neigiamo aplinkos poveikio. Gyvūnų gerovės specialistai atkreipia dėmesį, kad voljere laikomas šuo, turėtų būti reguliariai vedžiojamas, užtikrinami jo socializacijos poreikiai.
Kodėl būtina priimti draudimą rišti šunis
Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunys, pririšti prie grandinių yra traumuojami visapusiškai, grandinė leidžia gyvūnui judėti tik labai ribotame plote – aplink būdą ratu, kas sukelia aibę problemų. Dar blogiau, kad pririštais šunimis dažnai laikytojai apskritai nesirūpina.
„Periodiškai važiuojame į „reidus“ apžvelgdami rajonų gyvenvietes ir ten lauke laikomų šunų sąlygas. Mes matome, kokį pragarą išgyvena pririšti šunys. Kai kurie apskritai net būdos neturi, visą žiemą tveria šalčius palikti pririšti prie medžio ar stulpo tiesiog ant plikos žemės“ – situaciją komentuoja GGI vadovė.
Reidų metu pastebėjus netinkamai laikomus gyvūnus pagal situaciją organizacija arba kalbasi su šeimininkais, prašydami suteikti geresnes sąlygas augintiniui, arba kreipiasi į atsakingas institucijas, kad būtų vykdomi patikrinimai ir sąlygos gyvūnams būtų pagerintos, arba kraštutiniais atvejais – kad kenčiantys gyvūnai iš jų šeimininkų būtų paimti.
„Šuo socialus gyvūnas, todėl jam būtinas kontaktas. Izoliacija sukelia gyvūnui stresą, įtampą, jis gali pasidaryti agresyvus ir nutrūkęs pulti kitus šunis, žmones ar pakliūti po automobilio ratais, nes sunkiai orientuojasi nepažintose erdvėse“ – argumentus, kodėl laikymas šunis pririštus negali ir toliau būti toleruojamas dėsto GGI vadovė.
Anot B. Vaitiekūnaitės, pririštas prie grandinės šuo įkalinamas, jis nebegali pabėgti nuo pavojaus, pavyzdžiui, užpuolus kitam šuniui ar laukiniam gyvūnui. Taip pat tokie šunys patiria didesnę infekcijų ir ligų riziką, dažnai į kaklą įauga grandinė ar antkaklis.
Išsivysčiusiose šalyse šunų neriša
Išsivysčiusių, demokratinių valstybių visuomenės draudimą laikyti šunis nuolat pririštus yra jau įtvirtinusios arba juda jo įtvirtinimo link.
Aiškiausiai ir griežčiausiai tokius draudimus yra numačiusios Austrija bei Švedija. Šių šalių gyvūnų gerovės politika yra laikoma pavyzdine, jų įstatymų bei sankcionavimo modeliai yra pateikiami kaip gerosios praktikos.
Ne tik žmogaus patogumas, bet ir silpnesnės būtybės, šiuo atveju, gyvūno pamatinių poreikių ir laisvių paisymas, yra pažangios visuomenės požymis. Visapusiškas empatijos ugdymas svarbus visose srityse, o atjauta gyvūnams vienas akivaizdžiausių atjautos raiškos būdų.
„Gyvūno rišimas prie būdos yra nesuderinamas su jokios gyvos būtybės gerove, taip pat parodo visos šalies sąmoningumo lygį, moko vaikus nuo pat mažumės neturėti atjautos, o tai vėliau pasireiškia ne tik bendravime su gyvūnais, bet ir visuose santykiuose.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Draudimas rišti šunis prie būdos pašalintų „užsilikusią“ elgesio praktiką, kurią reikia permąstyti tiek dėl gyvūnų gerovės, tiek dėl Lietuvos, kaip išsivysčiusios ir demokratinės valstybės krypties. Toks draudimas parodytų visuomenės brandą, užtikrintų kitokio santykio su gyvūnu ugdymą, todėl yra labai svarbus žingsnis kokybiškos gyvūnų gerovės politikos link.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
