Naujienos

Kartais ne tik gerais dalykais norisi pasidalinti. Taigi vakar mūsų ekipažai išvyko ketvirtą kartą į Ukrainą, bet pirmą kartą kelionė buvo tokia nesėkminga nuo pat pradžių. Iš vakaro pasikrovus pilnus du autobusiukus paramos (ačiū Arvydui ir Mariui už darbą), buvome ramūs kaip niekad - viskas puikiai suplanuota, laukiam starto. Tuomet pradėjo kelti neramumą vieno automobilio sankaba (nors juo naudojamės ne pirmą kartą, ačiū spaustuvei UAB Friskas už nuolatinį savo transporto priemonės skolinimą). Ankstų rytą prieš išvykstant sutiko priimti mūsų draugai Servisas By Autospela. Patvirtinus, kad būtų nesaugu su šia sankaba išvykti, jie davė savo autobusiuką misijai, ačiū jiems. Persikrovėme, dokumentus pertvarkėme, išvykome. Nuvykus beveik iki Lazdijų pradėjo užsideginėti gero nežadančios lemputės viena po kitos kaip užkeiktos. Čia gi mūsų draugai iš serviso mikliai suorganizavo, kad autobusiuką vėl pakeistume į kitą, ačiū Inter Cars Lietuva, kad sutiko paskolinti, nes trečią iš eilės surasti tai jau ne juokas! Nuvykome iki Alytaus, vėl perkrovimas, vėl dokumentų keitimas, vėl išvykstam. Viskas pagaliau ok, džiaugėsi Pavelas su Greta ekipaže  Na ir čia nesėkmių istorija norėtume pasakyti, kad pasibaigė, bet nesibaigė. Juokėsi antras ekipažas, sudarytas iš Mariaus ir Akvilės, iš pirmojo iki kol patys nepametė rato prie Varšuvos būdami. O toliau jau turbūt matėt mūsų įrašą – tas ratas atgal jau be mechanikų ir neužsidėjo. Čia, esame be galo dėkingi, nes į pagalbą suskubo daugybė žmonių! Mūsų draugės draugo draugas Lenkijoje (aha, Gabija čia apie Tave) padėjo nutempiant autobusiuką, na o Vitalis, kurio iki vakar nei nepažinojome, atsiliepė ir tiesiai iš spektaklio teatre išlėkė iš Marijampolės Varšuvos link. Marius su Akvile sušalę ir pavargę laukė pagalbos, nes atšaukti misijos nebuvo kaip. Ir sulaukė paryčiais. Vėl parama buvo perdėta, žmonės surinkti, keliavo toliau.  Jie visi jau Ukrainoje o kas bus toliau – pamatysime turbūt rytoj.  Dar kartą ačiū visiems, kad nelikote abejingi, ačiū ekipažams, kad išbandymus priėmė su humoru ir vis tik pasiekė Ukrainą, kur pagalba dabar labai labai reikalinga. Ir ačiū visai GGI komandai, kad nesėkmės nesustabdo gerų darbų.

Humanitarinei krizei Ukrainoje aštrėjant, ji neišvengiamai paliečia ir gyvūnus. Didžiulė jų dalis neteko savo šeimininkų ir atsidūrė gatvėje. Kiti palikti uždaryti vieni namuose, kurie per laiką tampa mirtinais spąstais. Yra prieglaudų, į kurias dėl karo veiksmų neįmanoma patekti ištisas savaites – jose gyvūnai uždaryti narvuose be maisto ir vandens. Žirgynai išleidžia arklius gelbėtis nuo bado į laukus, kur dar neželia žolė... Su tokia tikrove susiduria nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų gerovės organizacijos, gelbstinčios Ukrainos gyvūnus ir nuolat bendraujančios su prieglaudomis bei savanoriais, kurie rizikuoja gyvybe ir vyksta padėti gyvūnams į pavojingiausius taškus.  Iš skelbtis nepanorusio rėmėjo – 80 tonų maisto  Lietuvoje Ukrainos gyvūnams renkama parama pinigais ir maistu. „Per 100 tūkstančių eurų, apie 100 tonų maisto – tiek paramos Lietuvos žmonės ir įmonės jau yra paaukojusios projektui „Ukrainos gyvūnai“, – sakė projektą organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   80 tonų maisto paaukojo viešintis nepanoręs rėmėjas. Įmonių ir gyventojų suvežtas, suaukotas maistas nuolat keliauja Ukrainos gyvūnams. Nuo pat karo pradžios į Ukrainą išvyko 6 vilkikai su maistu. Pagalba – gyvybiškai svarbi, tad parama Ukrainos gyvūnams renkama ir toliau.   „Šiuo metu remiame per 100 Ukrainos prieglaudų, kitų gyvūnus turinčių organizacijų bei fizinių asmenų. Su visomis globojamomis prieglaudomis palaikome tiesioginį ryšį, kalbamės su jų atstovais kasdien, todėl labai gerai žinome, kuo jie gyvena, su kokiais sunkumais susiduria, kokios pagalbos jiems labiausiai reikia“, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Praktiškai visos prieglaudos kovoja su badu – tragiškai trūksta maisto. Išsekusios vaistų atsargos – nėra antibiotikų, nuskausminamųjų, eutanazijai naudojamų preparatų.  Didžiulė problema – prieglaudos, kurios yra atsidūrusios itin pavojingose zonose, pavyzdžiui, šalia humanitarinių koridorių, į kurias praktiškai neįmanoma patekti, tad gyvūnai yra palikti be maisto, vandens. „Viešojoje erdvėje yra labai daug pagalbos prašymų, informacijos apie paliktus gyvūnus, iki kurių niekas nenuvyksta. Yra žinoma ir apie žuvusius savanorius, kurie vyko gelbėti gyvūnų į karštuosius taškus ir kurių automobilis buvo apšaudytas“, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Ji pabrėžė, jog pagalba gyvūnams – tai ir pagalba žmonėms, mat tie, kurie prižiūri prieglaudas, negali pasirūpinti savo saugumu ir evakuotis, nes turėtų arba palikti gyvūnus likimo valiai, arba pasiimti juos su savimi, kas šiuo metu neįmanoma dėl Lenkijos, Lietuvos pasieniuose taikomų teisinių ribojimų.  Veikiama per partnerius Ukrainoje   Ukrainoje veikla buvo vykdoma per partnerius „UAnimals“, UPAW (feisbuke – „Tailed hostages of war“), šiuo metu bendradarbiaujama su labdaros organizacija „Together we can“. „Paramą skirstome atsakingai, tikriname, kam ji atitenka, todėl vietos partnerių pagalba mums – itin svarbi, – apie tai, kaip organizuojama veikla tarp Ukrainos ir Lietuvos, pasakojo GGI vadovė. – Lietuvoje surinkta parama maistu, medikamentais pirmiausia keliauja mūsų partneriams Ukrainoje, į jų sandėlius. O iš jų toliau paskirstoma per tarpusavyje bendradarbiaujančius mūsų ir ukrainiečių koordinatorius“.  Kadangi projekto „Ukrainos gyvūnai“ metu finansinė parama rinkta ir teberenkama tikslingai – Ukrainos prieglaudoms, ji skiriama tik prieglaudoms. Parama maistu teikiama plačiau, jos gali kreiptis ne tik prieglaudos, bet ir kitos gyvūnų turinčios organizacijos bei privatūs asmenys.  „Piniginė parama skiriama prieglaudoms, kurios vis dar atranda galimybių įsigyti maisto. Ir kalbama nebe apie specialų maistą šunims ar katėms. Šiuo metu ten labai džiaugiamasi, jei gyvūnams išmaitinti iš kokių ūkininkų dar pavyksta nusipirkti bulvių ar kruopų. Iš viso yra 21 finansiškai remiama prieglauda“, – pasakojo GGI vadovė.  Gyvūnų evakuavimo klausimai stringa VMVT  Kartu su GGI gyvūnų išvežimo iš Ukrainos klausimais dirbančios VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė sako, jog padėti gyvūnams sudėtinga ir dėl iki karo buvusios prastos padėties: „Beglobių mastai šalyje – didžiuliai. Yra prieglaudų, kurios turi per tūkstantį gyvūnų. Kalbame apie zoologijos sodų evakuaciją, bet gyvūnų gabenimui skirtų narvų juose – nėra“.  Gyvūnų evakuacija – itin opi problema ir dėl teisinių, biurokratinių kliūčių iš Lietuvos pusės. „Šiuo metu į mūsų šalį vienas asmuo gali įvežti iki penkių gyvūnų, registruotų savo vardu. Esant tokioms taisyklėms, organizuota prieglaudų, zoologijos sodų, cirkų evakuacija yra tiesiog neįmanoma. Jau ne kartą kartu su GGI esame kreipęsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), prašydami, kad ji nesudarytų kliūčių gyvūnų gabenimui iš Ukrainos ir kad būtų taikomos supaprastintos, dabartinę situaciją atitinkančios, procedūros“, – sakė B. Kymantaitė.  Šiuo metu įvairios gyvūnų gerovės organizacijos, balansuodamos ties legalumo riba, gabena gyvūnus iš Ukrainos, registruodamos asmeniui po penkis gyvūnus. „Visgi tai ne tik kad itin išbrangina ir apsunkina procesą, bet ir padaro jį nebekontroliuojamą. Kai tuo tarpu konkrečios gyvūnų gerovės organizacijos kartu su pagelbėti apsiimančiomis prieglaudomis siūlosi apsiimti ir vykdyti organizuotą, kontroliuojamą, skaidrų gyvūnų gabenimą, kuomet būtų pasirūpinta tiek gyvūnų skiepijimu, tiek ir jų karantinavimu bei tolesne priežiūra, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Iš karo zonos atkeliaujantys gyvūnai – sudėtingi. Vieni tapę agresyvesni, kiti – sutrikę, treti – kaukia imituodami apie pavojų pranešančių sirenų garsus, todėl ne tik dėl pasiutligės grėsmės, bet ir dėl galimų psichologinių, elgesio pakrikimų šie gyvūnai pirmiausia turi patekti į prieglaudas, kur žmonės moka elgtis su gyvūnais, išmano jų elgseną, o tik tada – pas kažką į namus. Tuo tarpu dabar gyvūnai iš karo zonos tampa savanorių, kurių vieni apie gyvūnus nusimano daugiau, kiti – mažiau, galvos skausmu, nes keliauja tiesiai pas juos į namus. Todėl raginame VMVT palengvinti gyvūnų atvežimo į Lietuvą sąlygas, tam, kad gyvūnų keliavimas būtų aiškiai kontroliuojamas ir galėtume tinkamai jais pasirūpinti vardan mūsų pačių saugumo“.  Priglausti gyvūnus pasisiūlė per 3 tūkstančius žmonių  Pradėjus organizuoti pagalbą Ukrainos gyvūnams, GGI kvietė atsiliepti žmones, kurie galėtų laikinai priglausti iš karo zonos atgabenamus gyvūnus. Priimti gyvūnus pasisiūlė per 3 tūkstančius Lietuvos žmonių. „Kai tik gyvūnai bus pradėti gabenti į Lietuvą centralizuotai ir jiems bus suteikta visapusiška pirminė pagalba, bus kreipiamasi į pasisiūliusiuosius priglausti gyvūnus laikinai ar visam laikui. Esame labai dėkingi, kad prisidėjusiųjų prie pagalbos Ukrainos gyvūnams – taip daug“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog dabar, kai Lietuvos gyventojai gausiai aukoja ir padeda Ukrainai, sunkiau išgyvena mūsų pačių prieglaudos, todėl gyventojai prašomi neužmiršti ir jų. Planuojama, jog kai tik atsiras galimybė vežti gyvūnus didesniais kiekiais, pirmiausia juos priims Lietuvos prieglaudos, visgi ir jos – nuolat perpildytos, todėl gyventojai kviečiami aktyviau priglausti dabar prieglaudose esančius gyvūnus. Priglausti gyvūną, atlaisvinti prieglaudoje vietos – dar vienas būdų, kaip galima padėti Ukrainos gyvūnams.  Norintys paremti Ukrainos gyvūnus finansiškai, gali tai padaryti čia https://ggi.lt/ukrainos-gyvunams-saskaita/.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Pastaruoju metu daug kalbama apie šalies, piliečių pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Nes kuo geriau yra pasiruošta vienam ar kitam galimam scenarijui, tuo operatyviau valstybė gali veikti ir tuo mažesni nuostoliai patiriami. Tinkamas pasirūpinimas gyvūnais augintiniais dabar, kuomet gyvūnai yra paženklinami ir susižiūrima skiepų bei gyvūno augintinio pasų, yra tiek adekvatus veiksmas dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, tiek ir vienas iš valstybės stiprinimo būdų bet kokioje ekstremalioje situacijoje.  Neskiepyti, neženklinti gyvūnai apsunkina keliavimą Šiuo metu Lietuvoje vyksta privalomasis pasiutligei imlių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas poodinėmis mikroschemomis bei jų registravimas Gyvūnų augintinių registre.  „Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas įvestas kaip kertinis dalykas, sulig kuriuo galimybės užtikrinti gyvūnų gerovę bei toliau veikti šioje srityje tampa nepalyginamai didesnės. Visgi karo Ukrainoje akivaizdoje, kai mus pasiekia informacija ir apie beviltiškoje padėtyje atsidūrusius gyvūnus ar kai su gyvūnais iš šalies bėgantys žmonės susiduria su problemomis valstybių pasieniuose, akivaizdu, kad gyvūnų ženklinimas mikroschema ir jų registravimas savininkų vardu tampa ir itin svarbia ekstremalių situacijų valdymo priemone. Legalus, kiek tai įmanoma – sklandus sienos kirtimas su gyvūnu įmanomas tik turint rankose gyvūno dokumentus – gyvūno pasą, o jis išduodamas tvarkingam, t. y. paskiepytam, paženklintam gyvūnui“, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.  Jai antrina ir pagalbos Ukrainai projektą „Ukrainos gyvūnai“ organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Ji pasakojo, jog su sunkumais dėl neskiepytų, nesuženklintų gyvūnų susiduriama ne tik Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur asmenys su dokumentų neturinčiais gyvūnais per sieną praleidžiami tik išimties tvarka dėl karo veiksmų, o gyvūnai yra privalomai skiepijami, bet ir labiau į žemyninę Europą nutolusiose šalyse, kur jokių palengvinimų kirsti sieną su gyvūnu nėra: „Žmonės nuvyksta, pavyzdžiui, iki Didžiosios Britanijos, ir jei jiems kaip karo pabėgėliams patekti į šalį didesnių kliūčių nebūtų, tai gyvūnas be dokumentų kirsti sienos negali. Todėl žmonės yra priversti arba apsigręžti ir keliauti kitur, arba jie turi palikti savo gyvūnus pasienyje ir tai vyksta – augintiniai paliekami dėžėse, šunys pririšami prie stulpų ar medžių. Jei gyvūnai būtų turėję dokumentus, jų šeimininkams nebūtų reikėję imtis tokių drastiškų veiksmų“.  Europos gyvūno augintinio pasas – tik paženklintiems gyvūnams  Ko reikia, kad gyvūnas taptų mobilus ar transportabilus, o kirsti sieną su juo nebūtų didesnių problemų? Gyvūnas turi būti skiepytas nuo pasiutligės. Pasaulyje pasiutligės proveržių itin saugomasi, užsikrėtimo atveju ši liga gali būti mirtina gyvūnui ir žmogui, tad gyvūno vakcinavimo fakto pasienio punktuose žiūrima itin griežtai. Taip pat gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą. „Europos gyvūno augintinio paso niekaip neišsiimsite, jei gyvūnas bus, pavyzdžiui, neženklintas, todėl to dar nepadariusieji kviečiami suskubti“, – gyventojus ragino B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Ji pabrėžė, jog jei gyvūnas paženklintas, didėja tikimybė, jog pasimetęs ar laikinai kur nors paliktas gyvūnas vėliau gali būti sugrąžintas tikriesiems savininkams.   Galvojant apie vieno ar kelių gyvūnų gabenimą, būtina pasirūpinti reikiamu narvų kiekiu.  B. Kymantaitė atkreipė dėmesį, jog gyvūnų ženklinimas yra viena iš priemonių per ekstremalias situacijas sumažinti chaoso, praradimų mastą, kas yra aktualu ir gyventojams, ir valstybei: „Ekstremalios situacijos yra valdomos žymiai lengviau, jei joms yra ruošiamasi, arba kitaip – didinamas įvairių sričių pasiruošimas ir atsparumas. Tad kuo geriau būsime pasiruošę, tuo mažesnė tikimybė, kad gyventojai ar net gyvūnai virs nevaldoma našta ir tuo daugiau veiksmų laisvės turės su ekstremalia situacija besitvarkančios valstybinės institucijos“.  Ji akcentavo, jog tinkamas pasiruošimas ekstremalioms situacijoms – jokiu būdu ne baimės ar panikos požymis, o, priešingai, yra ekstremalių situacijų prevencija – kuo geriau esame pasiruošę reikiamu momentu greitai suvaldyti situaciją, tuo trumpiau ekstremali situacija gali tęstis. Ženklinimas ir registravimas – beglobių mažinimo priemonė    Viena yra pasirūpinti nuosavu augintiniu, ir jau visai kas kita, kai evakuoti tenka tūkstančius gyvūnų turinčius zoologijos sodus, cirkus, gyvūnų prieglaudas. „Atsakingos valstybinės institucijos turi būti įsivertinusi tokius dalykus kaip tikslus valstybėje laikomų gyvūnų skaičius, jų rūšys. Kai vienoje prieglaudoje yra per 1000 gyvūnų, tai faktas, kad juos evakuoti ar net išmaitinti ekstremalių situacijų sąlygomis bus labai sudėtinga. Tuo tarpu jei valstybėje siekiama mažinti beglobių skaičių, nuolat skatinamas jų atidavimas kad ir laikiniems globėjams ir tų gyvūnų skaičius prieglaudoje – 50, tai situacija ir ekstremaliu atveju bus visiškai kitokia. Tai mūsų valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ženklinti ir registruoti gyvūnus, kas yra ir beglobių mažinimo prieglaudose priemonė, vertinu itin teigiamai – kaip labai reikalingą pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, kaip vieną iš šalies atsparumo didinimo žingsnių. Todėl skatiname gyventojus, laikančius augintinius, savo asmeniniais veiksmais prisidėti prie situacijos gerinimo valstybėje“, – akcentavo B. Kymantaitė.   Ženklinimas mikroschema ir registravimas kaip strateginė valstybės pasitelkiama priemonė yra beglobių prevencija, mat kuo daugiau gyvūnų bus suženklinta, tuo didesnė tikimybė jiems pasimetus būti sugrąžintiems į namus.  „Norėdami padėti savo pačių valstybei ir gyvūnams, gyventojai turi ženklinti ir savo vardu registruoti gyvūnus ir, jei tik yra galimybė, ne pirkti, o priglausti beglobius, kad prieglaudose jų būtų kuo mažiau“, – sakė GATO vadovė.   Privalomasis gyvūnų ženklinimo terminas – 2022 m. gegužės 1 d. Iki to laiko visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis, o duomenys apie gyvūnus bei pagrindinė informacija apie savininkus – įtraukti į Gyvūnų augintinių registrą.  Daugiau informacijos apie šiuo metu vykstantį privalomąjį ženklinimą rasite el. svetainėje pazenklinkmane.lt.  

Gavus pranešimą apie Liepkalnio g., Vilniuje, laikomą pririštą grandine, užveržta apie kaklą, šunį be maisto, vandens, pastogės ir į vietą nuvykusi GGI atstovei bei įsitikinus, kad gyvūno laikymo sąlygos išties tokios, kaip nurodyta pranešime, buvo kreiptasi į VMVT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir spręsti dėl šuns konfiskavimo (toliau – Prašymas). Pagal GGI Prašymą abi institucijos atliko patikrinimus vietoje.VMVT pareigūnai neplaninio patikrinimo metu nustatė, jog gyvūno laikymo sąlygos neatitinka Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, gyvūnas buvo neženklintas, neatlikta revakcinacija nuo pasiutligės, gyvūno savininkei buvo duoti nurodymai per numatytą terminą pašalinti trūkumus, sutvarkyti šuns laikymo vietą ir pastatyti naują būdą. Už nustatytus pažeidimus paskirta administracinė nuobauda – bauda. Gyvūno laikytoja per numatytą terminą pagerino šuns laikymo sąlygas – pastatė naują būdą, pašalino pašalinius daiktus, gyvūną vakcinavo ir paženklino poodine mikroschema. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt.Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose ir skirti 1,2% GPM. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!

Iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai. Siekdama įgyvendinti augintinių ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslus ir sykiu padėti socialiai pažeidžiamiems gyventojams bei gyvūnų globėjams, Vyriausybė patvirtino ženklinimo išlaidų kompensavimo mechanizmą socialinę pašalpą gaunantiems asmenims ir gyvūnų globėjams. Jie kviečiami pasinaudoti minėtų augintinių ženklinimo ir registravimo išlaidų kompensacijomis ir per nustatytą terminą suženklinti savo laikomus augintinius.  Pagal valstybės numatytą tvarką, visiems socialinės pašalpos gavėjams ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos daugiausia už trijų augintinių (šunų, kačių ar šeškų) paženklinimą ir užregistravimą, kompensacijos dydis – iki 15 eurų už kiekvieną gyvūną.  „Kadangi mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse vidutinė ženklinimo kaina yra apie 15 eurų, o didesniuose miestuose – apie 20 eurų, gyvūnų ženklinimo išlaidų našta, priklausomai nuo pasirinkto paslaugos tiekėjo įkainių, sumažinama 75–100 procentų. Šios išlaidos augintinių savininkams arba augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiantiems asmenims bus kompensuojamos iš Žemės ūkio ministerijai skirtų asignavimų“, – sakė Saulius Kunickis, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas.  Ženklinantiems gyvūnus dabar – paprastesnė tvarka  Jei gyvūnas yra ženklinamas ir registruojamas dabar (nuo Vyriausybės patvirtinto kompensacijų aprašo įsigaliojimo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), paslaugos socialinės pašalpos gavėjams ir gyvūnų globėjams suteikiamos nemokamai, o patirtos išlaidos kompensuojamos paslaugų teikėjams (veterinarams arba ženklinimo paslaugas teikiantiems asmenims), kurie dėl patirtų išlaidų apmokėjimo turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).  „Manome, jog tokia tvarka itin supaprastina išlaidų kompensavimo mechanizmą, mat pačiam jo savininkui nereikia mokėti už paslaugą, užtenka susirasti pigiausiai augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiantį veterinarijos gydytoją ar kitą paslaugų teikėją“, – ženklinimo įgyvendinimo palengvinimą akcentavo Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.  Viena svarbiausių kompensacijos sąlygų socialinės pašalpos gavėjams yra ta, kad jie paslaugos teikėjui turi pateikti pažymos, patvirtinančios, kad 2021 m. gegužės 1 d.–2022 m. gegužės 1 d. laikotarpiu jis yra socialinės pašalpos gavėjas, kopiją. Tokią pažymą socialinės pašalpos gavėjas gali gauti savivaldybėje, kurioje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.   „Kompensacijos gali būti mokamos už gyvūnų ženklinimą bei registravimą tik tuo atveju, jei gyvūnai buvo atvesti iki 2021 metų gegužės 1 d. ir paženklinti bei užregistruoti Gyvūnų augintinių registre nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Paženklinus gyvūnus po minėto termino, kompensacijos nebus mokamos“, – aiškino S. Kunickis. Kompensaciją galima gauti ir atgaline tvarka. Gyvūnų globėjas ar socialinės pašalpos gavėjas, kuris paženklino gyvūną ar gyvūnus nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki kompensacijų aprašo įsigaliojimo tvarkos (2021 m. gruodžio 31 d.), turi kreiptis į kompensacijas tvarkančią NMA savarankiškai. Socialiai remtinas asmuo turi pateikti prašymą kompensuoti išlaidas už privalomojo gyvūnų ženklinimo ir registravimo paslaugą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir pažymą, patvirtinančią socialinės pašalpos jam skyrimą, o gyvūnų globėjai – užpildytą prašymą ir už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros ir pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.  Gyvūnai ženklinami visoje Europos Sąjungoje  „Norėdama įgyvendinti Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymą ir sykiu padėti finansinių sunkumų turintiems gyventojams, valstybė dalijasi finansine našta su socialinės pašalpos gavėjais ir gyvūnų globėjais, kompensuodama gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo išlaidas. Tikėtina, kad parama, dažnu atveju socialinės pašalpos gavėjams ir gyvūnų globėjams padengsianti iki 100 procentų išlaidų, šioms socialinėms grupėms bus veiksminga paskata susiženklinti bei registruoti savo laikomus gyvūnus, – sakė S. Kunickis.   Gyvūnai augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūnų gerovės užtikrinimas, sudarant galimybę nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Kita svarbi priežastis – užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolė. Galiausiai gyvūnai augintiniai ženklinami ir dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, siekiant paskatinti gyvūnų laikytojus atsakingiau rūpintis gyvūnais, kad jie nepadarytų žalos kitiems asmenims, tinkamai jais rūpintųsi, o gyvūnui augintiniui pasiklydus, būtų galimybė nustatyti jo savininkus pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau kaip 56,04 tūkst. žmonių. GATO duomenimis, jie gali laikyti apie 5 proc. visų Lietuvoje laikomų šunų ir kačių. „Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų savo laikomus gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, pradėta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai bus supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje gyventojai ras ne tik visą reikiamą informaciją, bet ir žemėlapį, kuriame pateikiami arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina“, – sakė B. Kymantaitė.  Ženklinimo bei viešinimo kampaniją „Paženklink mane“ organizuoja Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija ir nevyriausybinės organizacijos – GATO bei VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).  „Visuotinis gyvūnų ženklinimas – vienas kertinių procesų, itin svarbių gyvūnų gerovės užtikrinimui. Džiaugiamės, kad po kelerių metų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų darbo, visuomenės įsitraukimo, šis procesas – privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas bei registravimas – vyksta“, – sakė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Išsamią NMA informaciją apie kompensavimo mechanizmą galite rasti čia. Susipažinti su kompensacijas reglamentuojančiu LR Vyriausybės nutarimu bei rasti užpildyti reikiamas formas galima čia.  Daugiau informacijos: VšĮ GATO  El. p. info@gyvunuapsauga.lt Mob. 8 694 69 993 

Vakar kartu su mūsų kolegomis GATO kreipėmės raštu į VMVT direktorių bei kitus atsakingus asmenis dėl gyvūnų vežimo iš Ukrainos į Lietuvą problemų. Besitęsiant karui iki šiol nėra išspręsta viena didžiulė problema – į šalį nėra įleidžiami daugiau negu 5 gyvūnai vienam asmeniui, o atsakingos institucijos iki šiol neišreiškė aiškios pozicijos, tai kaip spręsime šitą problemą? Dabartinė tvarka galioja fiziniams asmenims, bet neapima prieglaudų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios tiesiogiai sutaria su Ukrainos prieglaudomis, jog gali paimti jų gyvūnus, kurių bus daugiau negu 5 (penki). Mes, kaip organizacija, norime pabrėžti, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikata yra prioritetas, o būtent atsakingas nevyriausybinis sektorius bei gyvūnų prieglaudos gali užtikrinti tinkamą gyvūnų laikiną laikymą – gyvūnų karantinavimą, ženklinimą, vakcinavimą. Manome, jog nėra teisinga, kad į šalį gali atvykti asmuo su max 5 gyvūnais, tačiau nevyriausybiniam sektoriui durys yra uždarytos – daugiau negu 5 gyvūnų pervežti negalima. Taip pat, mūsų tikslas ne atvežti didelį kiekį gyvūnų į Lietuvą, nes su savais beglobiais ne puikiai susitvarkome, o po karantino ir dokumentų sutvarkymo saugiai išskirstyti juos po mūsų partneres užsienio šalis, nes visi kartu galime daugiau.Visų Ukrainos gyvūnų neišgelbėsim, bet tuos, kuriuos galim – išgelbėkim. Todėl raginame VMVT palaikyti mūsų poziciją ir sudaryti sąlygas daugiau nei penkių gyvūnų įvežimui į Lietuvą.Nuotraukoje Ukrainos prieglaudos Best friends gyvūnai.

Nepaisant siaubingos padėties Ukrainoje ir labai daug darbų, susijusių su pagalba jų gyvūnams, kiti darbai sulėtėję, bet nesustoję: štai prieš daugiau nei metus laiko suorganizavome jungtinį patikrinimą, kuriame dalyvavo GGI, policija, VMVT bei viešoji tvarka, ir konfiskavome siaubingos būklės šunį, vardu Uraganas. Vėliau jis daugiau nei metus laiko praleido Vilniaus gyvūnų globos namuose (Grindoje), nes kažkodėl niekas nepanoro jo priglausti! praradę viltį kreipėmės į savo draugus ir partnerius Pet Rescue Finland (ypatingas ačiū Liisa Leitzinger) ir štai neilgai trukus Uraganas ne tik rado naujus namus, bet ir buvo nugabentas į pačią Suomiją, kur apsigyveno jį labai mylinčioje šeimoje bei su nauju gyvenimu gavo naują vardą - Amos. Nuostabu, ar ne? Dėkojame visiems, kad padedate mums daryti tai, ką darome. Primename, kad vis dar galite skirti mums 1,2% savo GPM (instrukcija čia -> https://ggi.lt/.../uploads/2022/02/2022-Kaip-skirti-12.pdf) bei prisidėti kitais būdais -> https://ggi.lt/parama/

https://youtu.be/Y1bBWeHYM_Y

https://youtu.be/fzXRWlM_cQE

Dėkojame, kad registruojatės anketoje dėl gyvūnų priėmimo į savo namus ar pagalbos juos transportuojant, jūsų jau virš 1500! Kviečiame ir toliau registruotis: https://bit.ly/UkrainosGyvūnai Dedame visas pastangas bendraujant su Ukraina ir Lenkija, tačiau gyvūnų išvežimas šiuo metu yra per sudėtingas, o galbūt ir ne reikalingiausias žingsnis. Dabar ypatingai svarbu padėti prieglaudoms, kurios rūpinasi ne tik savo gyvūnais, bet ir likusiais be šeimininkų. Dauguma jų neturi pakankamai maisto atsargų ir finansų joms įsigyti, kol įsigijimas vis dar yra įmanomas, todėl pradėsime kelti informaciją apie kiekvieną iš jų, ko ir kiek tiksliai reikia, kaip padėti. Aukoti galėsite arba tiesiogiai prieglaudoms į jų sąskaitas, arba į mūsų sąskaitą, atidarytą būtent Ukrainos prieglaudų reikmėms. VISI PINIGAI PASIEKS PRIEGLAUDAS, kurioms pagalbos reikia labiausiai, projekto administravimui jokia dalis nebus skirta: VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" LT897300010171249917 Taip pat kontaktuojame su institucijomis Ukrainoje dėl galimybės įvažiuoti teikti humanitarinę (gal reikėtų vadinti animalitarinę) pagalbą vietoje, tad jei atsirastų žmonių, kurie pasiryžtų važiuoti esant tokioms galimybėms - susisiekite su mumis beatrice@ggi.lt.

Lenkija piliečių, kertančių Ukrainos-Lenkijos sieną su gyvūnais, neskiepytus augintinius žada suvakcinuoti, o jei reikalinga – paženklinti ir užregistruoti vietoje. Lietuva, jeigu ukrainiečiai atvyks su paskiepytu gyvūnu, kuriam nebus praėjęs karantino laikotarpis, per kurį susiformuoja imunitetas ligai, gyvūno karantinavimui sudarys lanksčias sąlygas. Jokių papildomų procedūrų iš gyvūnų savininkų nebus reikalaujama. Jei Ukrainos piliečiai atvyks kirsdami ne ES šalies sieną, bus priimti su neskiepytais augintiniais bei bus organizuojamas gyvūnų vakcinavimas bei ženklinimas sienos kirtimo vietoje. * Gyvūnų augintinių įvežimo į ES pakeitimai taikomi išimtinai Ukrainos piliečiams. Komercinio gyvūnų augintinių įvežimo į ES tvarka, kol kas, lieka nepakitusi. Dėkojame Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už priimtą operatyvų ir teisingą sprendimą.  

Vykstant karui Ukrainoje nukentės ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, todėl kviečiame registruotis, kas esant poreikiui galėtumėte suteikti laikiną prieglobstį gyvūnams. Prašome užpildyti anketą paspaudus ČIA

Seime jau nuo 2017-ųjų teikiamos pataisos įvesti draudimą iki 5 metų laikyti gyvūnus asmenims, kurie yra su jais žiauriai pasielgę ar yra juos kankinę. Visgi siūlymas vis atmetamas, paskutinį sykį – 2021-ųjų pavasario sesijoje, argumentuojant sunkumais tokį draudimą įgyvendinti praktiškai. Neseniai Seime šiuo klausimu surengta diskusija, kurioje dalyvavo įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tikimasi, jog kuo daugiau suinteresuotųjų pusių bus išklausyta, tuo kokybiškiau bus pasirengta pakartotiniam siūlymui priemonės, kurią dešimtys Europos ir kitų pasaulio šalių jau yra įsivedusios ir taiko.   Draudimui pritariama, diskutuojamas tik jo įgyvendinimas   Diskusiją dėl teisės laikyti gyvūną atėmimo ir jo įgyvendinimo mechanizmo problematikos organizavo Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė. Seime, Konstitucijos salėje, vykusiame susitikime dalyvavo ir savo komentarus, siūlymus išsakė gyvūnų gerovės srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Lietuvos policijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai ir kiti dalyviai. Visi, norėję dalyvauti diskusijoje, galėjo tai padaryti gyvai ar nuotoliniu būdu. Diskusijos įrašą galima rasti čia.  „Teisės laikyti gyvūną atėmimas – kompleksiška ir sudėtinga tema. Šiuo metu asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį suluošino ar net nužudė, gali legaliai įsigyti kitą augintinį. Tokia teisės aktų spraga sudaro sąlygas smurtautojams ir toliau kartoti savo elgesį. Daugelyje Europos šalių tokiems asmenims taikomas ribojimas įsigyti ir laikyti gyvūną nuo kelerių iki 10 metų ar net visam gyvenimui. Lietuvoje tokio reguliavimo vis dar nėra“, – sakė I. Pakarklytė. Praktiškai visi diskusijoje pasisakę dalyviai draudimui laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims pritaria – diskutuojamas tik pats priemonės mechanizmas: kas ir kaip turėtų užtikrinti, kad draudimo būtų laikomasi.  „Dabar galiojančiuose teisės aktuose yra įvardyta, jog už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos yra VMVT, Policija ir savivaldybės. Manytume, jog jei draudimas laikyti gyvūną būtų taikomas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), prievolės vykdymą turėtų užtikrinti minėtosios įstaigos. Jei draudimas būtų taikomas pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK), prievolės vykdymo užtikrinimas priklausytų Lietuvos probacijos tarnybai“, – sakė  diskusijoje pranešimą skaičiusi VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) atstovė, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėja Ieva Sebeckytė. Ji pabrėžė, jog įsivedus draudimą laikyti gyvūnus jis nebus veiksmingas, jei nebus taikoma kontrolė, t. y. valstybinės tarnybos turėtų stebėti asmenį ir reguliariai tikrinti, ar jis laikosi prievolės neturėti gyvūno nustatytą laiką.  Turimų gyvūnų konfiskavimas be draudimo įsigyti naujų – it užburtas ratas   Draudimo laikyti gyvūnus įvedimo tikslas yra dvejopas: siekiama apsaugoti naujus gyvūnus, kurie, patekę į jau anksčiau žiauriai su gyvūnais pasielgusių asmenų rankas, tampa potencialiomis aukomis; ir sykiu rūpinamasi sumažinti dėl gyvūnų konfiskavimo tenkančius kaštus, kurie yra didžiuliai.  „Pagal naujausias ANK pataisas visais atvejais, kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, gyvūnas yra kankinamas, konfiskavimas yra privalomas. Tokiu atveju institucijos nebegali rinktis būtina ar nebūtina konfiskuoti gyvūną. Bet jau kitą dieną asmuo gali visiškai teisėtai įsigyti naują gyvūną ir šis ydingas ratas gali niekada neužsidaryti, – sakė I. Sebeckytė. – Kyla klausimas, ar konfiskavimo procedūra yra prasminga, jei nėra draudžiama įsigyti kito gyvūno? Nes galima vieną po kito atėminėti iš asmens gyvūnus, kai kaskart į šį procesą turės įsitraukti policija, savivaldybės, VMVT darbuotojai, gyvūnų gerovės organizacijos ar susirūpinę kaimynai, o kur dar ištisus mėnesius trunkantys teisminiai procesai tuo atveju, jeigu gyvūno savininkas nuspręstų institucijų sprendimus apskųsti? O juk kiekvieną konfiskuotą gyvūną dar reikia išlaikyti, dažniausiai jam reikia veterinaro paslaugų“.  Konfiskuojamų gyvūnų išlaikymui – tūkstančiai eurų Teisininkė pateikė finansinių išlaidų, kurios yra patiriamos konfiskuojant gyvūnus, pavyzdžius: „Iš daugintojų konfiskuoto šuns Ričio, kuris gyvūnų prieglaudoje „Dogspotas“ buvo laikomas 9 mėnesius, gydymas ir išlaikymas kainavo 2550 eurų. Iš daugintojų paimto šuns Melin, kuris buvo laikomas 7 mėnesius, išlaikymas ir gydymas kainavo 1235 eurus. Ir visa tai yra tik tos išlaidos, kurias prisiėmė gyvūnų prieglaudos. Bet dar reikėtų skaičiuoti ir valstybės dėl konfiskavimo procedūrų, teismų patirtas išlaidas“. Teisininkė teigė, jog konfiskuojamų gyvūnų daugėja, todėl ir jų išlaikymo našta – auga.  Į didžiules dėl konfiskuojamų gyvūnų patiriamas išlaidas dėmesį atkreipė ir pranešimą skaitęs VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis: „Kovojame su pasekmėmis, o konfiskuojamų gyvūnų našta visuomeninėms ir vyriausybinėms organizacijoms yra didžiulė“. Jis išsakė nuomonę, jog apskritai Lietuvoje gyvūnas yra įsigyjamas per lengvai.  Teisingumo ministerijos atstovas priminė, jog paskutinį kartą siūlymas įvesti tokį draudimą Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo atmestas kaip neįmanomas įgyvendinti, argumentuojant, jog iš teisinės pusės kontroliuoti gyvūno laikymo neįmanoma jau vien dėl to, jog gyvūno įsigijimas teisiškai nėra reglamentuojamas. Visgi nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų atstovų jam buvo replikuota, jog jau kurį laiką Lietuvoje visos gyvūno įsigijimo formos – pirkimas, dovanojimas, paėmimas iš prieglaudos, net gyvūno radimas – privaloma tvarka turi būti apibrėžiamos sutartimis. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 1  d. vyksta pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvoje turi būti suženklinti visi šunys, katės ir šeškai, taigi ne tik gyvūno įsigijimo, bet ir jo savininkystės klausimai bei atsakomybės, tvarkai įsigalėjus, Lietuvoje taps aiškesni.  Apibendrindama diskusiją ir kalbėdama apie draudimo įgyvendinimą, Seimo narė I. Pakarklytė pabrėžė, jog jo problematiškumas nėra priežastis atsitraukti apskritai: „Teisės laikyti gyvūną atėmimo įgyvendinimo mechanizmą reikia gryninti ir konkretinti. Daug neaiškumo ir probleminių klausimų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nereikia ieškoti sprendimų. Todėl ir toliau dirbsime ties įstatymo projektu – jo korekcijomis bei redakcijomis“.  Artimiausiu metu, atsižvelgiant į diskusijoje išsakytas nuomones bei komentarus, siūlymas įsivesti draudimą laikyti gyvūnus su jais žiauriai pasielgusiais asmenims bus redaguojamas, ypatingą dėmesį skiriant tokios priemonės įgyvendinimo mechanizmui, bei siūlomas Seimui svarstyti iš naujo.

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA

Didžiuma šunų – aktyvūs, protingi ir smalsūs, todėl patenkinti jų fizinius, intelektinius bei emocinius poreikius paprastų kasdienių pasivaikščiojimų gali būti negana. Besirūpinantiems, kaip užimti gyvūnus ir suteikti jiems galimybę ne tik išsikrauti, bet ir labiau atsiskleisti, rekomenduojama pasidomėti „Agility“ – šunų judrumo, vikrumo sportu.  „Sportinės užduotys atliekamos dviese, šuns ir jo vedlio, todėl „Agility“ – ne tik fizinės treniruotės, bet ir augintinio bei jo šeimininko tarpusavio ryšį stiprinanti veikla“, – sakė Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, „Abu2“ klube trenerės asistente dirbanti Diana Makarovaitė. Diana MakarovaitėDiana Makarovaitė @Rasa Photography Kas yra „Agility“ sportas? „Dog Agility“ arba „Agility“, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia šunų judrumą, vikrumą, yra visame pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjanti komandinė sporto rūšis. Komandą sudaro šuo ir jo vedlys, kuris dažniausiai yra gyvūno šeimininkas. „Agility“ treniruočių ar varžybų tikslas – kuo greičiau ir be klaidų įveikti specialiai sudarytą kliūčių ruožą, leidžiantį pademonstruoti išlavintą šuns vikrumą, sumanumą, drąsą bei abipusį pasitikėjimą, mat užduotis gyvūnas atlieka be pavadėlio. „Dog Agility“ sportas kildinamas iš Didžiosios Britanijos. Pirmieji vieši pasirodymai su šunimis pradėti rengti aštuntajame dešimtmetyje. „Agility“ dažnai siejamas su kitu taip pat iš Didžiosios Britanijos kilusiu sportu – jojimu žirgais arba konkūru, kuriame taip pat dalyvaujama su gyvūnu – joja žirgas ir žokėjus. „Agility“ entuziastų išsikeltas tikslas – kad šunų sportas, kaip ir žirgų, ateityje taptų viena olimpinių sporto rūšių. Pasaulyje ir Lietuvoje organizuojamos profesionalų ir mėgėjų „Agility“ sporto varžybos. Geriausiai žinomas profesionalų varžybas organizuoja Tarptautinė kinologų federacija (angl. Federation CynologiqueInternationale – FCI), kuri yra FCI varžybų taisyklių kūrėja. Lietuvoje su šia organizacija bendradarbiauja Lietuvos kinologų draugija, tačiau veikia ir kitų klubų, kurie organizuoja profesionalų ar mėgėjų varžybas bei ruošia joms gyvūnus.  „Nors fiziškai užsiimti „Agility“ gali didžiuma šunų, kai kurios organizacijos varžyboms registruoja tik veislinius gyvūnus. Pavyzdžiui, tokie apribojimai taikomi minėtose FCI varžybose. Visgi yra rengiamos ir visiems šunims – veisliniams ir mišrūnams – atviros „Agility“ varžybos, o veislė šiam sportui svarbu   tik tiek, kiek jai būdinga fiziologija leidžia gyvūnui užsiimti aktyvia veikla. Kadangi didelių ir mažų gyvūnų galimybės skiriasi, varžybos skirstomos pagal gyvūnų ūgį į S (Small), M (Medium) ir L (Large) kategorijas“, – pasakojo D. Makarovaitė. Kaip vyksta „Agility“ treniruotės ir varžybos? „Agility“ sportą sudaro tam tikra tvarka išdėstytų rungčių kompleksas, kurį gyvūnas nurodytu eiliškumu turi įveikti nuo pradžios iki pabaigos. Dažniausiai tai – įvairūs barjerai, kuriuos šuo turi peršokti, perbėgti, pralįsti, pvz., standžiu tuneliu. Kai kurioms „Agility“ rungtims skirtus įrenginius,  pvz., nuo žemės į tam tikrą aukštį pakeltą buomą, kuriuo šuo turi pereiti, galima pamatyti ir miestuose įrengtose aptvertose šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelėse. Tarp kitų populiariausių šunų sporto užduočių – gyvūnas turi peršokti per ore kybantį žiedą, užlipti ir nulipti nuo piramidės, taip pat – slalomas, kuomet šuo turi teisingai pereiti tarp kartelių arba stulpelių.  Kliūčių trasos gali būti įvairaus sudėtingumo – nuo A1 iki A3. Dar gali būti A0 lygio trasa, nuo kurios pradeda „Agility“ sporto naujokai ir kurioje nėra zoninių kliūčių. Sėkmingai įveikę trasas ir išlaikę „Agility“ egzaminus, gyvūnas ir jo vedlys pereina į sudėtingesnes trasas. Varžybų metu vedlys gali duoti komandas ženklais ir balsu, tačiau gyvūnas negali būti liečiamas ar skatinamas skanėstais.  Nors per treniruotes mokomasi įveikti kliūtis ir dalyvauti varžybose, visgi vykti į jas ar ne – gyvūno šeimininko pasirinkimas. Tačiau jau vien „Agility“ treniruotės teikia didžiulę vertę – tai laikas kartu, užsiimant abiem įdomia ir smagia, fiziškai aktyvia veikla. Nuolatiniai „Agility“ užsiėmimai gerina fizinę gyvūno (o ir šeimininko) formą, padeda jam išsikrauti. Pakankamai dažna, jog būtent dėl nepakankamo fizinio krūvio gyvūnai siaubia namus, graužia daiktus ar atsiranda elgsenos ydų. Mokantis įveikti „Agility“ kliūtis, gyvūnas gauna pakankamai fizinės ir protinės veiklos, jis išsikrauna ir fiziškai, ir emociškai, todėl, sugrįžus namo, graužti batą gali būti tiesiog nebeįdomu.  „Pastebima, jog šunų sportas ne tik gerina fizinę gyvūno formą bei patenkinami jo protiniai, emociniai poreikiai, bet ir didinamas abipusis – žmogaus ir augintinio – supratimas. Per treniruotes gyvūnas turi nuolat stebėti šeimininką, tad jie ima geriau „susišnekėti“, suprasti vienas kitą vien iš kūno kalbos“, – „Agility“ naudas vardijo D. Makarovaitė.  Didžiuma šunų nori jaustis naudingi. Tai viena iš priežasčių, kodėl jie įsitraukia į pagalbą žmogui: šunys talkina policininkams, gelbėtojams, yra neįgaliųjų vedliai. „Agility“ užduočių, komandų įvykdymas, šeimininko pagyrimas už gerai atliktas užduotis leidžia gyvūnams jaustis naudingiems ir laimingiems. Todėl šunų sportas yra vienas iš būdų padėti savo augintiniui jaustis gerai – naudingu, reikalingu, bendradarbiaujančiu. O gyvūno ir šeimininko daroma pažanga, žaidimo forma suteiks užsiėmimams smagumo, malonumo, abipusiai patiriamo azarto. Ar visi gyvūnai gali užsiimti „Agility“ sportu? Kadangi „Agility“ treniruočių metu gyvūnas būna laisvas, be pavadėlio, norintiems užsiimti šiuo sportu gali būti rekomenduojamos bazinio paklusnumo pamokos, mat šuo turi neutraliai reaguoti į kitus šunis ir žmones, nebūti agresyvus. Įgijus tokių įgūdžių, gyventi su gyvūnu apskritai pasidaro nepalyginamai lengviau, mat kuo labiau valdomas ir kuo socialesnis yra šuo, tuo laisviau gali jaustis jo šeimininkas planuodamas savo laisvalaikį ir tuo daugiau laiko bus praleidžiama su šuniu. „Agility“ gali užsiimti visi šunys nuo 1 metų amžiaus, kai fiziškai jau yra susiformavę. Jei gyvūnas jau suaugęs, amžius, veislė, dydis – nesvarbu. Svarbu tik, kad sportuoti leistų sveikata. Pavyzdžiui, jei gyvūnas serga ar yra linkęs sirgti širdies, sąnarių ligomis, „Agility“ treniruotės jam netiks. Taip pat svarbu, kad „Agility“ užduotys ir treniruočių programa būtų sudaroma individualiai, atsižvelgiant į konkretaus šuns galimybes. Ir draugystė su šunimi peraugs į visiškai kitokią kokybę.

Ar pamenate nuo 2019 metų besitęsusią istoriją, kuri galiausiai baigėsi tuo, kad 2021 metų sausio mėnesį Uraganas buvo konfiskuotas siaubingos būklės: https://www.facebook.com/GyvunuGerovesIniciatyvos/photos/3668555399904819/Tiek iškentėjęs šunelis, o jam ir toliau nesiseka - jau lygiai metus laiko jis neranda namų ir yra Vilniaus gyvūnų globos namuose (Grindoje). Mes tikime stebuklu, todėl bandom jam padėti. Žmogau, juk Tu kažkur esi, kuris gali ir nori jam parodyti, kad gyvenimas gali būti gražus. Parašyk mums!  Uraganas: apie 9 metų amžiau patinas, mišrūnas, sveria 17 kg. Yra LABAI draugiškas, aktyvus šuo  Už nuotraukas dėkojame @nebrisius.lt vadovei Elenai Mituzei.

Vakar Lietuvos Respublikos Seime vyko Seimo narės Ievos Pakarklytės inicijuota apskritojo stalo diskusija „Teisės laikyti gyvūną atėmimo problemos ir sprendimai". Esame dėkingi, kad pagaliau šis klausimas, prie kurio dirbame jau ilgą laiką, sulaukė tinkamo dėmesio. Renginio metu pranešimus sakė GGI atstovė Ieva Sebeckytė, VMVT ir Lietuvos policijos atstovai. Džiaugiamės girdėdami, kad pagrindinės žiauraus elgesio su gyvūnais bylas nagrinėjančios institucijos pritaria, kad toks draudimas yra būtinas, pateikė pranešimus, kaip jos įsivaizduoja tokio draudimo realizavimą bei iškėlė probleminius klausimus. Visgi siekiant, kad draudimas laikyti gyvūną pagaliau būtų įtvirtintas įstatyme, dar laukia ilgas kelias. Diskusijos metu buvo iškelta daug klausimų, o mes bandysime į visus rasti tinkamus atsakymus ir dirbsime tol, kol draudimas laikyti gyvūnus bus realizuotas. https://youtu.be/frj4flHSMk0 Savo pranešime akcentavome, kad šiai dienai gyvūnų konfiskavimas, kai gyvūnas yra kankinamas (ANK 346 str. 16 d.), gyvūnui gresia žūti/suluošinimas (ANK 346 str. 18 d.), yra privalomi. Tai rodo, jog institucijos šiais atvejais nebeturės pasirinkimo ir gyvūnus konfiskuoti privalės. Kas uždraus šiems asmenims įsigyti gyvūną iš naujo? Kol kas aiškaus draudimo ir jo kontrolės įstatyme neturime. Taip pat pabrėžėme, kad daugybė užsienio šalių tokį draudimą jau turi, tad nėra ko laukti ir mums. Nuotraukoje iš kairės: GGI atstovė Ieva Sebeckytė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, GATO vadovė Brigita Kymantaitė

Dėl šio atvejo kartu su Advokatų profesinė bendrija „Constat" pateikėme pareiškimą policijai. Asmeniui skirta 1200 eurų bauda bei augintinio konfiskacija. Šį kartą nemenką nuobaudą paskyrė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šuniukas yra saugus Telšių Uodegėlė prieglaudoje. Šis atvejis yra vienas iš pavyzdžių, kodėl yra būtinas papildomos poveikio priemonės - draudimo laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims - įteisinimas. Dėl šio draudimo jau rytoj pristatysime savo pranešimą Seimo narės Ieva Pakarklytė organizuojamame renginyje Seime ir labai tikimės, kad institucijų požiūris bus vieningas nevyriausybinėms organizacijoms. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!

2021 m. lapkričio 2 d. prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu GGI kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyrių, pranešdama apie vaizdo įraše užfiksuotą žiaurų elgesį su gyvūnu. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip gyvūno laikytoja spardo ir muša savo augintinį. Į GGI besikreipusios pranešėjos teigimu, šuo nėra agresyvus, labai baikštus, išsigandęs, šuns šeimininkė be jo laiko dar daug gyvūnų, kurie nėra prižiūrimi ir nuolat patiria laikytojos smurtą. https://youtu.be/b9KF6PDUT0o VMVT atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė žiaurų elgesį su gyvūnais – patikrinimo metu rasti šeši šunys, kurie buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, visi jie paimti iš laikytojos ir perduoti globėjams.  Gyvūnų laikytoja už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimą ir žiaurų elgesį su gyvūnais, šunų kankinimą, sukeliant gyvūnams grėsmę žūti ar būti suluošintiems, nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį, kuri numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank).  Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju Contribee ir Patreon platformose. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!