Naujienos

Vienijami bendro tikslo – gerinti gyvūnų gerovės situaciją šalyje ir apsaugoti gyvūnus nuo netinkamo, žiauraus elgesio su jais, 15 seimo narių pirmą kartą šalies istorijoje susibūrė į parlamentinę grupę „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“. Grupės veikla nukreipta į gyvūnų apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerovės užtikrinimu, tobulinimu bei kita susijusia veikla, kuri padės stabdyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. „Šią iniciatyvą laikome labai reikšminga ir reikalinga. Tokios grupės atsiradimas parodo, jog kaip šalis suvokiame ir pripažįstame, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi jausmus, gali jausti skausmą, kančią, alkį ir reaguoti į malonius jausmus, todėl turime užtikrinti jų apsaugą valstybiniame lygmenyje. Šalyje galioja nemažai teisės aktų su spragomis ir neatitikimais Europos Sąjungos dokumentams, todėl parlamentinės grupės vaidmuo yra labai svarbus“ – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Europos Sąjungos šalis nares rūpintis gyvūnų apsauga įpareigoja ir Lisabonos sutartis, kurioje pripažįstama, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės. Sutartis numato, kad Sąjunga bei valstybės narės, vykdydamos įvairių sričių politiką, turi visiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus. Pripažindama tai, Europos Komisija priėmė 2012–2015m. gyvūnų gerovės apsaugos strategiją, kuri yra pagrindas, užtikrinantis, kad Europos Sąjungos nurodyti gyvūnų gerovės standartai būtų taikomi ir jų būtų laikomasi visose Europos Sąjungos šalyse. „Pakviečiau parlamentarus susitelkti į grupę, kad būtų lengviau priimti būtinus pozityvius sprendimus, susijusius su gyvūnų gerove, apsauga ir teisėmis. Svarbu ne tik priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, bet ir užtikrinti jo efektyvaus įgyvendinimo galimybes, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, parlamentinę kontrolę. Nors naujasis gyvūnų apsaugos įstatymas įsigaliojo tik š.m. sausio 1d., tačiau jau dabar matyti tiek įstatymo, tiek įgaliotų institucijų paruoštų teisės aktų, spragų, kurias reikia tvarkyti“ – teigė grupės iniciatorė, seimo narė Orinta Leiputė. „Svarbu viešai ir atvirai kalbėti gyvūnų gerovės, apsaugos tema, nes Lietuvoje, šioje srityje, turime atlikti daug svarbių darbų, kurie pirmiausia reikalingi mums patiems“ – teigė grupės narys ir visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ iniciatorius, seimo narys Petras Auštrevičius. Artimiausi gyvūnų apsaugos organizacijų ir parlamentarų numatyti darbai yra pasiūlymų teikimas naujam Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektui. Bus siekiama, kad kodeksas numatytų griežtesnes baudas už gyvūnų kankinimą, atsirastų tokios administracinio poveikio priemonės, kaip teisės užsiimti tam tikra, su gyvūnais susijusia veikla, atėmimas, praplėstos gyvūnų konfiskavimo galimybės, teisės įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti, laikyti pavojingus šunis ir jais prekiauti, atėmimas. Kodekso projektas taip pat numato, kad už administracinius nusižengimus gyvūnų gerovei galės būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Parlamentinės grupės nariai: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=9414&p_k=1 Šaltinis: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/pirma-karta-suburta-parlamentine-grupe-kuri-rupinsis-gyvunu-gerove.d?id=61400983#ixzz2TaI7tGcl

Vis daugėjant pamestų/rastų gyvūnų atvejams primygtinai siūlome nepagailėti savo mylimam augintiniui 100 Lt, paženklinti jį mikroschema ir po kaklu pakabinti štai tokį pakabutį, sakantį „Aš esu paženklintas Sugrįžimo Namo mikroschema. Nuskenuok mane“. Šią procedūrą atlieka visos veterinarijos klinikos, tačiau mes rekomenduojame Vaidos veterinarijos kliniką, kuri didžiausio efektyvumo vardan dar ir pakabuką duoda. Aplankykite klinikos Facebook profilį https://www.facebook.com/vaidos.veterinarijosklinika Aplankykite mūsų Facebook profilį https://www.facebook.com/GyvunuGerovesIniciatyvos

Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo paimti arklius iš ūkininko A. A. Kaušakio, gyvenančio Miškinių kaime (Vilniaus rajonas) ir perduoti juos asmenims, galintiems pasirūpinti gyvuliais. Tarnyba taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl ūkininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Jis kaltinamas žiauriu elgesiu su gyvūnais – ūkyje 140 Lietuvos žemaitukų buvo kankinami, negirdomi. 13 gyvulių rasti nugaišę. Taip pat kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kad iki teismo sprendimo priėmimo imtųsi priemonių užtikrinti gyvulių fiziologinius poreikius (juos šertų ir girdytų). VMVT inspektoriai nustatė, kad su gyvuliais elgiamasi žiauriai, jie kankinami. Arkliai laikomi nepakenčiamomis sąlygomis, neturi švaraus vandens, gali gerti tik iš gamtinio vandens telkinio, į kurį teka polaidžio vanduo su arklių mėšlu. Tvarte nebuvo ėdžių, prastos kokybės šienas ar šiaudai tik retkarčiais atvežami ir išverčiami tiesiog lauke. Patikrinimo metu šieno nebuvo, arkliai lauke rankiojo pavienius šieno likučius ir kitus šapelius. Arkliai buvo laikomi neatitinkančiomis jų rūšiai, amžiui, fiziologijai ir elgsenai sąlygomis, nepakankamai šeriami ir girdomi. Gyvuliai nesuženklinti nustatyta tvarka, nevedama jų apskaita, netvarkomos gaišenos. Didesnė dalis šių gyvūnų išliesėję, silpnos sveikatos, keturi lauke buvę arkliai nebegalėjo atsikelti, o fermos patalpose rasta 13 nugaišusių įvairaus amžiaus arklių. ,,Mūsų tarnybai ūkininkas A. A. Kaušakys seniai žinomas kaip sunkiai sukalbamas asmuo, sistemingai pažeidinėjantis gyvūnų gerovės ir saugos bei veterinarijos reikalavimus. Dėl pasikartojančių pažeidimų ūkininkas tikrinamas po kelis kartus per metus. Už blogą gyvūnų priežiūrą šis žmogus ne kartą buvo įspėtas ir baustas, tačiau nepadarė reikiamų išvadų. Gyvuliai ne tik, kad neprižiūrimi, jie tiesiog kankinami, todėl buvo nuspręsta imtis griežčiausių priemonių”, – komentavo Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis. Arkliai jau turi ką ėsti Laikinai einanti Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkės pareigas Vaida Barkovskienė GRYNAS.lt žurnalistus patikino, jog šiuo metu ūkyje nuolat budi VMVT inspektoriai. Arkliams nuvežta pašarų ir jie tikrai turi ką ėsti. „Kreipėmės į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę dėl neatidėliotinų priemonių taikymo. Susisiekta ir su gyvenvietės seniūnu bei netoliese gyvenančiu ūkininku. Pašaras arkliams atvežtas dar šeštadienį. Šiuo metu ten nuolat budi VMVT inspektoriai. Laukiame teismo sprendimo, dėl leidimo paimti arklius, – situaciją komentavo V. Barkovskienė. – Stebime, kad gyvūnai būtų pašerti, mums tikrai rūpi gyvūnų gerovė. Turime įtarimų, kad tas arklių savininkas, jei ūkyje nebus svetimų žmonių, pašarą paslėps ir arkliams neduos.“ Paklausta, ar ir anksčiau šiame ūkyje rasta gaišenų V. Barkovskienė teigė, kad tokių siaubingų gyvulių laikymo sąlygų ir gaišenų iki šiol neužfiksuota. VMVT inspektoriai spėja, jog ūkininkas užsitęsus žiemai tiesiog pritrūko pašarų, dėl šalčių arkliai negalėjo paskabyti išdygusios žolės. Kuo pašerti visą gausią savo gyvulių bandą, ūkininkas nesuko galvos. „Tuomet nebūtų ir tų arklių kritimų. Jis tiesiog neturi pašarų“, – kalbėjo Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovė. Ji taip pat teigė, kad už žemaitukus ūkininkas šiuo metu negauna jokių dotacijų, nes jo ūkis netvarkingas ir A. A. Kaušakis nevykdo jokios arklių apskaitos. Anksčiau šiam ūkinininkui taikytos administracinio poveikio priemonės, baudos, bandyta kalbėtis. „Tai žmogaus privati teritorija, jis ten tvarkosi ir nėra linkęs bendradarbiauti. Kaip jis komentuoja situaciją? Jis nieko nekomentuoja, mes jo nerandame! – teigė V. Barkovskienė. – Jei šeimininkas leidžia susidaryti tokiai situacijai, jis tikrai negali auginti gyvulių.“ Ji vylėsi, jog iki artėjančio savaitgalio teismas leis konfiskuoti arklius. Šaltinis DELFI http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/ukininkas-mirtinai-nukankino-13-arkliu.d?id=61046777#ixzz2PNtDcil1  

Pakruojo rajone Balsių kaime girtauti patraukęs 42 Rolandas P. „pamiršo“ ir namuose paliktus šunis, ir triušius. Belaukdamas, kol pasirodys šeimininkas, vienas prie tvarto pririštas šuo nugaišo iš bado. Tokia pat lemtis ištiko ir keturis sodyboje laikytus triušius. Apie nugaišusius gyvūnus policijai pranešė į Rolando P. sodybą užsukusi kaimynė. Kartu su veterinaru atvykęs policijos pareigūnas nugaišusį šunį rado gulintį pašiūrėje. Iš šio prie pašiūrės pririšto gyvūno bebuvo likę tik kaulai ir oda. Tvarte policininkas kartu su veterinaru rado ir keturis nebegyvus triušius. Garduose dar krutėjo trys suaugę triušiai ir keturi jaunikliai. Neabejojama, kad ir šiuos gyvūnus būtų ištikusi tokia pat lemtis, nes jų garduose jokio maisto neaptikta. Dar penkis mažus triušiukus veterinaras rado uždarytus į šiltnamį. Nei vandens, nei maisto į šiltnamį uždarytiems mažyliams nebuvo palikta. Mirties pavyko išvengti net tik triušiukams, bet ir dar vienam šią sodybą saugojusiam šuniui. Šiuo vos kojas bepavelkančiu gyvūnu ir sodyboje rastais leisgyviais triušiukais pažadėjo pasirūpinti Rolando P. kaimynė. Gyvūnus badu marinusio sodybos šeimininko policijos pareigūnams surasti nepavyko. Į alkoholį linkęs Rolandas P. ir anksčiau prapuldavo iš sodybos, tačiau tuomet gyvūnais pasirūpindavo jo sugyventinė. 31 metų moteris šią sodybą paliko po to, kai girtas Rolandas P. ją sumušė. Šiemet vasario 17-ąją į policiją kreipusis Rolando P. sugyventinė pranešė, kad gyvenimo draugas ją sumušė ir bandė pasmaugti. Į sodybą atskubėję pareigūnai smurtautojo jau neberado, policijos išsigandęs vyriškis jau buvo spėjęs pasprukti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialų patvirtinimą, kad Rolando P. sodyboje naminiai gyvūnai nugaišo dėl nepriežiūros, gavę policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Už tokį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prieš teismą Rolandui P. teks stoti ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir už sugyventinės sumušimą. Šaltinis LRYTAS.LT http://augintinis.lrytas.lt/suteik-namus/prie-tvarto-priristas-suo-belaukdamas-seimininko-nugaiso-is-bado.htm  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ parašė prašymą Pakruojo r. PK leisti susipažinti su bylos medžiaga.

Esi už gyvūnų gerovę? Imkis iniciatyvos! Skirdamas 2% GPM Tu padedi mums: Kovoti už gyvūnų gerovę; Padėti beglobius gyvūnus globojančios prieglaudoms; Tirti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus; Kurti įstatymus, kurie būtų palankūs ne tik žmogui, bet ir gyvūnui; Šviesti visuomenę; Rengti renginius; Vykdyti įvairius su gyvūnais susijusius projektus. Be TAVĘS visa tai būtų tik gražūs žodžiai. Mes imsimės tiek veiksmų, kiek turėsime galimybių. O kiek jų turėsime – priklauso nuo TAVĘS! Skirti 2 % per 2012 m. gautų pajamų mokesčio (GPM) yra vienas lengviausių ir papildomų išlaidų nereikalaujančių būdų paremti mūsų organizacijos veiklą. Formas paramos skyrimui galite pildyti iki š. m. gegužės mėn. 1 d. Galimi 2% paramos skyrimo būdai: 1. Paprasčiausias būdas – užpildyti FR0512_2 formą internetu. Reikia savo internetinės bankininkystės pagalba prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos EDS (Elektroninio deklaravimo sistemos) ir užpildyti FR0512_2 formą. Internetinis puslapis: http://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx. Mūsų duomenys, reikalingi pildymui, juridinio asmens kodas: 302842427. 2. Antras būdas – užpildytą ir atspausdintą FR0512 formą pasirašyti ir nunešti į Jūsų miesto VMI arba atsiųsti mūsų savanoriams adresu Ateities g. 10, 08013 Vilnius. Atsispausdinkite formą, kurioje mūsų duomenys jau užpildyti. Formą rasite adresu: https://www.dropbox.com/s/0tb1x2eavarl136/FR0512_v2_ggi.pdf.  Atspausdintame dokumente didžiosiomis raidėmis įrašykite savo: 1. asmens kodą, 2. telefoną, 3V. vardą, 3P. pavardę, 4. adresą, 5. mokestinį laikotarpį (2012), E4. prašoma pervesti pajamų mokesčio dalis (2,00 % ar kita dalis, jei padalijama keliems paramos gavėjams), E5. iki kurių mokestinių metų skiriate savo paramą. Formos apačioje pasirašykite ir parašykite savo vardą bei pavardę. Įdėkite formą į paprastą voką, užklijuokite ir pasirašykite ant voko užklijavimo vietos. Jei nesuprantate kaip užpildyti formą, mielai prašome susisiekti su mumis (tel. Monika 861401616, el. paštas: info@ggi.lt) ir mes Jums padėsime užpildyti ją teisingai. Dėkojame už Jūsų neabejingumą! GGI komanda Prisijunkite prie renginio Facebook’e http://www.facebook.com/events/629763887039884/  

Rytoj vyks „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanorių motyvacinė juvelyrikos pamoka, kurios metu savanoriai sau pasigamins katės/šuns formos papuošalus. Už šią superinę progą esame dėkingi Ramių Bičių MENŲ STUDIJAI. Didelis ačiū! Kviečiame aplankyti studijos puslapį www.menustudija.lt ir prisijungti prie jų FB http://www.facebook.com/pages/Ramių-Bičių-MENŲ-STUDIJA/225315680849032

Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 310-ajame straipsnyje numatyta, kad „tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“. V.Juozapaitis siūlo maksimalią bausmę gyvūnų kankintojams padidinti iki trejų metų nelaisvės. Kaip pataisos projektą lydinčiame aiškinamajame rašte teigia Seimo narys, „iš tiesų, Lietuvos Respublikos įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir visiškai neadekvati atsakomybė. Tačiau žiaurumas nukreiptas prieš gyvūną labai greitai atsigręžia ir prieš vaiką, senelį ar kitą silpnesnį ir negalintį apsiginti asmenį. Stebimės vaikų ar nepilnamečių žiaurumu, tačiau nematome esmių esmės ir pagrindo iš kur kyla šis žiaurumas. Todėl būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, kuri būtų adekvati padarytam nusikaltimui.“ V.Juozapaitis taip pat tvirtina, kad „įgyvendinus naujas įstatymo projektu siūlomas nuostatas pagerės kriminogeninė situacija šalyje“. Baudžiamojo kodekso pataisą pateikęs Seimo narys operatyviai reagavo į prieš kelias dienas paskelbtą 18-os bendram tikslui susivienijusių visuomeninių gyvūnų globos organizacijų kreipimąsi, kuriame konstatuojama, kad pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami smurto prieš gyvūnus proveržiai, o esamos menkos bausmės ir atsainus teisėsaugos pareigūnų požiūris į tokio tipo nusikaltimus juos netiesiogiai skatina. Tai jau ne pirmas kartas per pastaruosius kelerius metus, kai inicijuojamas bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais sugriežtinimas. Tačiau kiekvieną kartą tokie projektai sulaukdavo įnirtingo daugumos Seimo narių pasipriešinimo ir būdavo atmetami. Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/seimo-narys-vytautas-juozapaitis-pasiule-gyvunu-kankintojus-bausti-tris-kartus-griezciau-172-313618#ixzz2Mn0xorVi

Žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujiena Lietuvos visuomenėje, tačiau pastaruoju metu šie atvejai tampa tiesiog nebevaldomi. Vienų laikomi nepakeičiamais draugais ir pagalbininkais, dalies visuomenės jie nėra pripažįstami kaip pagarbos verta gyvybės forma. Užtenka paminėti kelis atvejus norint parodyti nežmogiškumo mąstą ir galimybes – sausio 27 d. Vaidotuose šuneliui perpjauta gerklė, vasario 14 d. Kalvarijoje kirviu kapota pusantrų metų mišrūnė kalytė, ją aštuonmečiui liepė kapoti girtas kaimietis, vasario 24 d. Plungėje skandintas šuo. Stebina ne tik nusikaltėlių elgesys, bet ir pareigūnų abejingumas. Pradėti ikiteisminiai tyrimai baigiasi arba nusikaltėlio nebaudžiamumu, arba minimaliomis baudomis, kurios nepriverčia nusikaltėlio susimastyti apie sukeltą skausmą ar blogį savyje. Nerimauti yra dėl ko, Plungės „skenduolio“ atveju šuo yra grąžintas savininkams, o gyvūnų gerovės organizacijos, aukodamos savo laiką ir lėšas, stengiasi gauti leidimą jį konfiskuoti ir rasti saugius namus. Gyvūnų gerovės organizacijos vienijasi Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Lesė, Penkta koja, VšĮ „Rainiukas“, VšĮ Gyvūnų globos fondas, VšĮ Sos-gyvūnai, Lietuvos gyvūnų globos draugija Šiaulių skyrius, Panevėžio gyvūnų globos draugija, Mindraja, VšĮ „Mažoji Liza“, VšĮ Gyvūnų sterilizacijos fondas, VšĮ „Naminukai“, Šiaulių gyvūnų globos namai, Katino svajonė, Mažeikių gyvūnų globos namai, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija bei VšĮ „Padėk beglobiui“ vienijasi. Kovoje prieš abejingumą, prieš pyktį, prieš neapykantą ir beširdiškumą. Nelaimių viešinimas ir kreipimasis nors ir duoda rezultatų, įstatymų bazė riboja savanorių galimybes ginti gyvūnus ir jų teises. Skriaudikų elgesys įrodo, kad žmogiškumas bei gėdos jausmas jų neįtakoja, todėl siekiama iš esmės peržiūrėti LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir LR Baudžiamojo kodekso straipsnius reglamentuojančius atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, sugriežtinant baudžiamąją atsakomybę bei padidinant administracinę atsakomybę tokiomis baudomis, kurios būtų adekvačios padarytam nusikaltimui. Dažnas susirūpins, kad gyvūnų teisės bus ginamos labiau nei žmogaus, tačiau verta prisiminti, kad nubaustieji už gyvūnų skriaudimą dažniausiai vėliau padaro ar turi polinkį į kitus nusikaltimus nukreiptus prieš silpnus ir negalinčius apsiginti.   Lietuva turi į ką lygiuotis Šiuo metu Lietuvoje administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais (baudą nuo 100 iki 300 litų). Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nepaisant nusikaltimų žiaurumo laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dar niekada nebuvo pritaikyta. Dažniausiai apsiribojama minimalia administracine bauda, o nusikaltėliai toliau skleidžia neapykantą gatvėse ir kelią pavojų ne tik gyvūnams, bet ir žmogui. Įstatymų bazė ir teismų praktika rodo, kad gyvūnų teisės Lietuvoje yra ginamos silpnai, palyginus su kitomis išvysčiusiomis pasaulio valstybėmis. Griežtesnių įsakymų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lenkijoje nuo 2012 sausio 1d įsigaliojo  gyvūnų apsaugos įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytos didesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais (35 str.): (1)laisvės atėmimas arba apribojimas iki 2 metų (iki šiol buvo 1 metai), o ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų (iki šiol buvo iki 2 metų); (2) Draudimas turėti (laikyti) gyvūną iki 10 metų; (3) Gyvūno konfiskavimas ir draudimas užsiimti profesine veikla, verslu arba dirbti darbus, susijusius su gyvūnais; (4) Piniginė bauda nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams (iki šiol buvo 25 – 2500 zlotų). Dar vienas pokytis, į kurį verta atkreipti dėmesį – visuomeninės gyvūnų gerovės organizacijos teisme gali atstovauti nukentėjusiąjam, t.y. asmeniui, kurio gyvūnas nukentėjo nuo žiauraus elgesio ir kuris pats nenori ar negali dalyvauti teismo procese. Lietuvos gyvūnų gerovės organizacijos tikisi būti išgirstos ne tik visuomenės, bet ir valdininkų, kurie gali inicijuoti pakeitimus. Diskusija ir nelaimių viešinimas yra būtini problemos sprendimo ir prevencijos elementai, bet ne mažiau svarbios yra griežtesnės bausmės, leidžiančios sutramdyti nusikaltėlius. Kaip manote, ar valdininkai pagaliau išgirs gyvūnų mylėtojus ir susirūpins esama situacija bei inicijuos pakeitimus?   Monika Skaržauskaitė VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” Nuorodos žiniasklaidoje : http://www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/ziaurus-elgesys-su-gyvunais-tampa-nebevaldomas-gyvunu-geroves-organizacijos-vienijasi-172-312720 http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/ziaurus-elgesys-su-gyvunais-tampa-nebevaldomas-gyvunu-geroves-organizacijos-vienijasi.d?id=60826239

Vasario 24 diena – pirmoji lietuvių kalendorinė pavasario šventė, kai parskrenda vyturiai. Vaikams skirtą šventę aptemdė neblaivus pilietis, kuris bandė skandinti savo šunį. Vyturio dienos proga Plungės nevyriausybinės organizacijos – klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir „Saulutės“ draugija pakvietė plungiškius į paukštelių lesinimo popietę. Joje ypač gausiai dalyvavo Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleiviai su mokytoja Alma Šakiene ir akademiko A.Jucio pagrindinės mokyklos jaunųjų turistų būrelis „Šimtakojis“, vadovaujamas mokytojos Ilonos Vaitiekutės. Puikią šventės nuotaiką aptemdė dviejų mergaičių atnešta žinia, jog jos matė, kaip vidury baltos dienos parke vyras kankina didelį šunį: surišo kojas, mušė, bandė skandinti. Būrys vaikų patraukė gelbėti gyvūno. Ant tvenkinio rastas kankintas šuo surištomis kojomis, pririštas prie medžio. Vaikus labai išgąsdino aplink šunį vaikščiojęs neblaivus pilietis. Plungės policija sureagavo operatyviai: greitai atvyko ir išsivežė šunį ir jo kankintoją. Šventėje dalyvavę vaikai labai didžiavosi, kad išgelbėjo gyvūno gyvybę. Nuoroda į šaltinį: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/vieversio-sventes-dalyviai-tapo-skandinamo-suns-gelbetojais.d?id=60797047 VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kreipėsi į Plungės r. PK su prašymu suteikti informaciją, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kas perėmė tolimesnę šuns globą. Buvome nukreipti į Plungės r. apylinkės prokurorę I. Dačkauskienę, kuri mums padeda toliau. Išsiųsti prašymai žemiau.  

Jau pasirodė 2013 metų Top Miau leidinys, kurio 22-23 puslapiuose rasite „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ straipsnį „Didelė laimė – be kainos ir atsakomybės?“. Straipsnyje rašoma apie gyvūnų sterilizacijos būtinybę, kaip pasirinkti sau tinkamą augintinį, kaip keitėsi eutanazuotų gyvūnų UAB „Grinda“ statistika, atsirandant gyvūnų prieglaudoms bei kiti aktualūs klausimai. Už suteiktą galimybę esame dėkingi nuostabiai Top Miau komandai Visą leidinį galite parsisiųsti čia:http://www.topmiau.lt/leidinys/top_miau_2013/6007/    

Sakoma, kad keturkojis – geriausias žmogaus draugas, tačiau draugijos nerandančių ir gatvėm nežinioje klajojančių, niekam nereikalingų beglobių gyvūnu apstu. Nors Lietuvoje šiai dienai yra apie 50 prieglaudų – net jos nesutalpina visų šunų bei kačių, kuriems reikia pagalbos ir globos. Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ rūpinasi ne pasekmėmis, o priežastimis, stengiasi šviesti visuomenę ir palengvinti geraširdžių, prieglaudinukus pamilusių žmonių gyvenimus įsigijus keturkojį draugą. Būtent dėl pastarosios priežasties startuoja akcija, organizuojama kartu su draugiškiausia kirpyklėle – „Baltos uodegos“, kurios metu visi asmenys, pasiėmę namo šunį gaus dovanų kvietimą atvykti apkirpti i išmaudyti savo naująjį draugą. Akcijoje dalyvaujančios prieglaudos: „Rainiukas“, „Naminukai“, „Gyvūnų sterilizacijos fondas“, „Gyvybės vagonėliai“ bei „Tautmilės prieglaudėlė“. „Šios akcijos esmė nėra paskatinti žmones už dovanas paimti augintinį, nes jiems reikalingi atsakingi ir iš tiesų apsisprendę šeimininkai,“ įspėja „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė B. Vaitiekūnaitė. „Mes siekiame savotiškai padėkoti už geras žmonių širdis ir palengvinti šuns bei šeimininko bendro gyvenimo pradžią.“ Tuo tarpu kirpėja Ingrida, kalbinama apie šią akciją ir motyvus prisijungti, negali sulaikyti jausmų: „Tiesiog visada norėjau pagelbėti beglobiams gyvūnams, mąsčiau apie laikiną globą, bet taip ir neišdrįsau… Stebint prieglaudose esančių šunų nuotraukas norisi išlaisvinti tuos vargšiukus nuo sąvėlų, kurios trukdo judėti, sukelia skausmą ir purvo – taip bent kiek palengvinant jų gyvenimus. Kita priežastis grynai profesinė: mišrūnas – tai toks „neapibrėžtas“ šuo, kurį kirpdamas pasitelki savo vaizduotę ir kūrybą, o ne galiojančius konkrečios veislės standartus.“ Ingrida Karpuškaitė

Tariame didelį dėkui UAB StepArc už tai, kad parėmė mūsų veiklą rašikliais!

Labai ieškomi savanoriai, kurie padėtų daryti gerus darbus. Visa informacija lankstinuke:      

Atrodo, kad esu berniukas. Dar tiksliai neaišku. Bet faktas, kad aš labai labai fainas ir kantrus – kol išvalė ausų erkutes ir maitino vaistukus nuo kirmėlių kantriai laukiau, net murkiau. Tik kai nuo blusų maudė, tai nelabai man patiko. Labai noriu sutikti Kalėdas naujuose SAVO namuose. Paskambink Beatričei 861603366 Kalėdos jau praėjo, broliuką ir sesutę žmonės paėmė, o Angliukas liko vienas laukti namų. Fantastiško charakterio, anglies juodumo be jokios dėmelės, mažytis, smalsus, itin draugiškas su katėmis ir šunimis katinukas labai laukia savo šeimos. Suteikite jam vietelę savo namuose ir širdyje, tikrai nesigailėsite!

Buvome aplankyti Markizo, kuris naujuose namuose pas Liliją Vilniuje, Žirmūnuose gyvena jau beveik mėnesį laiko. Katinukas šioje šeimoje jaučiasi taip gerai, kad net miega išsižiojęs. Šeima tikrai be galo nuostabi, norėtųsi, kad kiekvienas gyvūnas į tokią patektų.

Šiandien į naujus namus Kaune pas Brigitą Jurkonytę iškeliavo 2 mėn. amžiaus Tigriukė. Dėkojame Brigitai už kampelį savo širdyje ir linkime gražaus bendro gyvenimo!

Bendražygiai, bendraminčiai, Švenčių proga norime padėkoti, kad vienaip ar kitaip esate su mumis. Linkime ir toliau daryti pasaulį gražesnį, nenusisukant nuo tų, kurie negali savimi pasirūpinti. Juk neabejingumas – nuostabus dalykas! Jaukių Šv. Kalėdų ir sėkmingų ateinančių metų! http://www.facebook.com/GyvunuGerovesIniciatyvos

Gruodžio 29 d. 15-18 valandomis visi geri žmonės, prisijungę ir dar planuojantys prisijungti prie projekto „Sušildyk beglobius žiemą“, yra laukiami padėkos popietėje „Šeltėje“, adresu Algirdo g. 16/4, Vilnius. Popietės metu susipažinsime, gersime arbatą su sausainiais ir šiltai praleisime laiką. Į renginį kviečiame atvykti su savo augintiniais! Projekto metu žmonės ir įmonės rinko įvairius daiktus, galinčius žiemos metu sušildyti beglobius gyvūnus, laikinai gyvenančius „Gyvybės vagonėliuose“, kur jiems yra ieškomi nauji pastovūs namai. Taip pat, buvo aukojamas maistas, kraikas, pavadėliai, vitaminai ir kita bei gaminami žiemos nameliai katytėms. DĖMESIO! Dar nespėję prisidėti prie projekto turi galimybę tai padaryti renginio metu :) Projektą „Sušildyk beglobius žiemą“ Gyvūnų gerovės iniciatyvos vykdys visą žiemą. Padėkos popietę organizuoja Gyvūnų gerovės iniciatyvos ir Šeltė – prekės naminiams gyvūnams. Būtų šaunu, jei apie atvykimą praneštumėte el. paštu info@ggi.lt. Lauksime Jūsų! Junkis prie renginio Facebook’e: http://www.facebook.com/events/384067921682439/ Daugiau apie projektą: https://ggi.lt/startuoja-projektas-susildyk-beglobius-ziema/ Instrukcija namelių gaminimui: https://ggi.lt/nelikime-abejingi-skubiai-reikalingi-nameliai-katytems-ziemoti/

Artėjant tokiems šalčiams lauke gyvenančių katinėlių laukia ne Kalėdos, o gyvenimo ir mirties klausimas. Nebūkime abejingi, padėkime jiems peržiemoti. Namelius galima padaryti patiems savomis rankomis pakankamai paprastu būdu (informacija žemiau). Pabrėžiame, kad nameliams yra skirtos specialios teisėtos šėryklos, patvirtintos Savivaldybės tvarka ir statomos seniūnų nustatytose vietose. Šios katytės ir katinukai yra paskiepyti ir nenešioja ligų, sterilizuotos/kastruoti, ramiai nugyvena savo gyvenimą ir veisimosi „ratas“ užsidaro. Dėl išsamesnės informacijos, kaip padaryti ir kur atvežti, kreipkitės el. paštu info@ggi.lt arba tel. 8 616 03366. Namelis katytėms žiemoti Stiprus namelis: Karkasą darome iš medinių lentelių, geriausia jas pirkti lentpjūvėje, nes jos būna sausos. Į karkaso vidų iš visų keturių pusių dedame putplasčio plokštes, tada jas išdengiame storo kartono sluoksniu ir vėl padengiame vidinį paviršių putoplastu, ant kurio tiesiogiai katytės guli. Putoplastas atspindi šilumą, taigi katytės šildosi iš savo pačių skleidžiamos kūno šilumos. Jei putoplasto plokštės storos, nereikia dvigubo sluoksnio su kartonu jų tarpe, tiesiog karkaso vidų dengiame storomis putoplasto plokštėmis, ant jų tiesiogiai žiemoja katytės. Stogeliui naudojame drėgmei atsparias medžiagas – skardą, bitumines plokšteles ir t.t., priklauso nuo to, ką turime ir ką perkame. Karkaso medžio plokšteles dažome dažais, kad namelis kuo ilgiau tarnautų – kuo ilgiau būtų atsparus drėgmei. Stengiamės daryti dvi angas, vieną šalia kitos, kad iškilus grėsmei, katytės turėtų du pabėgimo variantus. Šalia ir virš angų kalame lentutę, kuri apsaugotų nuo vėjo, tiesiogiai pučiančio į vidų. Greitas namelis: Mūsų savanorės Gitanos išbandytas lengvas ir greitas namelis: storo kartono karkasą iš vidaus dengiame putoplasto plokštėmis, o visą kartoninį nameliį aptraukiame storu ir patvariu polietileninės plėvelės sluoksniu. Trūkumas – namelis turi būti įstatytas tvirtai, kad jo nenupūstų stiprus žiemos vėjas.