Naujienos

Veterinarai įspėja: „Vos minutė ir gyvo šuns mašinoje nerasite“

  Lietuvą užplūdę svilinantys karščiai gena žmones į gamtą, prie vandens telkinių, o kartu su jais dažnai vyksta ir keturkojai šeimos nariai. Vis tik neretai nutinka taip, kad kelionės metu neatsakingi gyvūnų šeimininkai „trumpam“ nubėga į parduotuvę, manydami, kad gyvūnas automobilyje palauks, o per kelias minutes jam nieko neatsitiks. Veterinarijos gydytojai Vaida Valašimaitė bei Gintaras Sudikas mano kitaip: „Nei praviri langai, nei pavėsis neišgelbės jūsų keturkojo. Vos viena kita minutė ir grįžę gyvo šuns automobilyje neberasite“. Kaip automobilyje vežti gyvūną? Tiek šunims, tiek katėms ar kitiems gyvūnams kelionės metu šeimininkai turi užtikrinti saugumą. Tad veterinarijos klinikos „Vetvila“ vadovas G.Sudikas visų pirma rekomendavo kelionę su augintiniu pradėti anksti ryte ar vakarop, kai saulė nebėra tokia kaitri. Jei gyvūnai automobilio salone laisvai vaikštinės, staigaus stabdymo metu gali sunkiai sužaloti tiek save, tiek žmones. Todėl kates geriausia vežti transportavimo krepšiuose, o šunis – grotelėmis atitvertoje automobilio bagažinėje arba pririštus specialiais saugos diržais. Neretai mažų veislių šuniukus žmonės vežasi pasisodinę ant kelių. Dar blogiau, jei tai daro pats vairuotojas. „Vaidos veterinarijos klinikos“ įkūrėja Vaida Valašimaitė retoriškai klausė: „Jei šuo nukris po kojomis, prie pedalų – minsite ant šuns ir stabdysite mašiną? Ar vis gi nestabdysite ir rėšitės į priešais esantį stulpą ar kitą automobilį?“ Taigi, kates geriau vežti krepšiuose, kurie yra pakankamai atviri. Taip augintiniui nebus baisu ar nejauku. Žinoma, gyvūnus pratinti prie kelionių reikia nuo mažens, taip bus geriau ir gyvūnui, ir jo šeimininkui. Jei katė negali išbūti ramiai, anot V.Valašimaitės, galima naudoti specialius feromoninius purškiklius. Kates jie veikia raminančiai, malšina stresą, suteikia saugumo jausmą. Kalbėdama apie pavojų sveikatai kelionės metu, veterinarė akcentavo, kad nors žmonėms smagu matyti, kaip šuo iškiša galvą pro pravertą važiuojančio automobilio langą ir lekuoja, vis tik tai yra tiesus kelias akių bei ausų uždegimo link. „Jokiu būdų to negalima leisti daryti. Vėjas pučia tiesiai į ausis, o šeimininkai leidžia kišti galvą pro langą net ir po maudynių vandens telkinyje“, – sakė veterinarė. Portalui lrytas.lt veterinarijos gydytojas G.Sudikas teigė, kad nuo karščio automobilyje važiuojant galima saugotis pravėrus langą ar įjungus kondicionierių. Taip pat galima gyvūną apšlakstyti vandeniu, sudrėkinti šuns antkaklį (jei naudojami sintetiniai). Jei įmanoma, langą, pro kurį daugiausia plieskia saulė, uždengti. Tačiau, jei automobilio salone įjungtas kondicionierius, tai gali greitai susargdinti šunį – lygiai taip pat, kaip ir žmogų. „Nemažai šunų šeimininkai atveda su peršalimo simptomais – sloga ir kosuliu. Ir tai tik dėl to, kad važinėjo automobilyje, kuriame pilnu pajėgumu veikė kondicionierius“, – pasakojo V.Valašimaitė, pridurdama, kad geriausia prevencija nuo peršalimo – vengti kardinalių temperatūrų skirtumų. Būtiniausios priemonės kelyje Paklausus, kokie pagrindiniai reikmenys, būtini kelionės su augintiniu metu, specialistai paminėjo pavadėlį, transportavimo krepšį, šviežią geriamąjį vandenį ir dubenėlį.  „Ilgesnėje kelionėje galima rinktis specialius gyvūnams skirtus gėrimų priedus su elektrolitais, kurie apsaugos nuo dehidratacijos“, – sakė G.Sudikas. Tam, kad būtų patogiau, galima pasiimti ir specialų išlankstomą indą, kuris idealiai pasitarnauja kelyje ir neužima papildomos vietos. Pasiimkite ir šuns ar katės mėgiamus žaislus, higienos, priežiūros priemones, ėdalą. Kelionės metu pravers ir rankšluostis: sušlapusį šunį galėsite išdžiovinti, o perkaitusiam keturkojui tai bus puiki atgaiva. Tad jei šuo perkaito, sušlapinkite rankšluostį, pavėsyje patieskite jį ant žemės ir ant jo paguldykite šunį. Tačiau nedėkite rankšluosčio ant šuns – taip šuo neatsivėsins, o tik sušus. Prieš kelionę V.Valašimaitė patarė nešerti nei kačių, nei šunų. Išvengsite papildomų problemų dėl pykinimo, viduriavimo ar kitų virškinimo problemų. Svarbu atsiminti, kad išlipant iš mašinos, būtina pririšti šunį prie pavadėlio, kad palaidas keturkojis pats nešoktų ir neišlėktų į gatvę. „Labai daug nelaimingų atsitikimų įvyksta netikėtose vietose“, – portalui lrytas.lt sakė V.Valašimaitė. Blogos savijautos požymiai Pirmieji požymiai, kad nuo per didelio karščio gyvūnui blogėja savijauta – intensyvus lekavimas, dusulio priepuoliai, seilėjimasis, vėmimas, tamsiai rausvas liežuvis, išsiplėtę akių vyzdžiai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, sąmonės netekimas. Sustokite, duokite vandens ir nuveskite šunį pailsėti į pavėsį. Tačiau jokiu būdu neduokite labai šalto vandens ar juo labiau – ledų. Stipriai įkaitęs gyvūnas akimirksniu persišaldys gerklę. Paguldę keturkojį pavėsyje ant drėgno rankšluosčio, suvilgykite pėdutes ir papilvę. Jei esate prie vandens telkinio, leiskite išsimaudyti, jei vanduo nėra labai šaltas. Veterinarijos gydytojo G.Sudiko teigimu, didžiausias pavojus perkaisti automobilyje – trumpasniukams šunims: „Atidžiai prižiūrėkite mopsus, bokserius, buldogus, šuningas kales, nutukusius, senus šunis“. Nuo per didelio karščio juos gali ištikti ir širdies priepuolis. Kad automobilio salone gyvūnui nebūtų per karšta, praverkite vieną iš galinių durelių langų, tačiau nesudarykite skersvėjo. Į saloną plūstantis oras neleis keturkojo organizmui stipriai įkaisti. Ir, žinoma, jokiu būdu nepalikite savo augintinio uždaryto automobilyje vieno, net jei langai yra atidaryti ir automobilis stovi pavėsyje. „Vieni žmonės parodos metu paliko savo čiau čiau veislės šunį automobilyje. Žinoma, šuo nugaišo“, – pasakojo V.Valašimaitė. Jei negalite vestis šuns su savimi, palikite šunį pririštą pavėsyje lauke, ar paprašykite, kad bendrakeleiviai su juo pabūtų. Jei būklė negerėja ar jei pamatavus gyvūno kūno temperatūrą ji aukštesnė nei 40 laipsnių, būtina skubi veterinaro pagalba. Šaltinis: http://augintinis.lrytas.lt/ Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Kraujo donorais tapę agresyvūs šunys dovanojo gyvybę

  „Aš ir tu – vieno kraujo“ – taip vadinasi donorystės akcija, kurios pagrindiniai dalyviai – pavojingais, agresyviais ar net koviniais nepagrįstai laikomi šunys. Antradienį į Vilniaus Antakalnio mikrorajone esančią gyvūnų prekių parduotuvę atvykę šeimininkai savo šunis ramino, glostė ir ruošė nesudėtingai, bet labai reikalingai procedūrai – kraujo donorystei. „Donorų kraujas ypač svarbus ir reikalingas tuo atveju, kai šunims atliekamos operacijos, po traumų ar užsikrėtus mirtinomis erkių platinamomis ligomis“, – sakė viena akcijos iniciatorių Ugnė Nedzinskaitė. Specializuota kraujo donorystės akcija „Aš ir tu – vieno kraujo“ vyksta jau antrą kartą, jos metu kraują duoda tik į kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą įtraukti šunys. „Šia akcija norime parodyti, kad prie kovinių ar pavojingų veislių priskiriamų šunų kraują galima perpilti bet kuriam šuniui ir jis piktesnis netaps“, – sakė patalpas akcijai suteikusi „Canis Cattus“ parduotuvės savininkė Lina Bagdonavičienė. Anot jos, kraujo donorais dažnai tampa dresuoti, geros fizinės būklės šunys, kurie gali lengvai išgulėti, kol bus paimtas kraujas. „Norime parodyti, kad tam tikrų veislių šunis demonizuojame visai be reikalo“, – pridūrė Lina. „Kraujas, paimtas iš argentiniečių dogo, gali būti sėkmingai perpiltas Maltos bišonui ir jis dėl to netaps pavojingas ar agresyvus“, – Linai pritarė U.Nedzinskaitė. Šunys adatų nebijo Vienas akcijos dalyvių vilnietis Denisas Nasevičius, atvedęs argentiniečių dogų veislės kalytę, tikino, kad jo šuo kraują duoda jau antrą kartą. „Šuo guli ramiai, nejaučia jokio skausmo“, – sakė šeimininkas. Kai pirmą kartą Deniso šuo tapo donoru, jis nepastebėjo, kad keturkojis elgtųsi neįprastai, būtų nusilpęs ar priešintųsi. 1,5 metų amžiaus amerikiečių Stafordšyro terjerų kalytę atsivedęs Povilas Bolys teigė, jog nemato priežasčių, kodėl jo šuo neturėtų duoti kraujo: „O gal mano šuniukui kada reikės kraujo? Niekada negali žinoti.“ Viena iš kraujo donorystės akcijos „Aš ir tu – vieno kraujo“ organizatorių kaunietė U.Nedzinskaitė portalui lrytas.lt sakė, kad šia akcija norima paneigti visuomenėje įsigalėjusius mitus apie neprognozuojamus, piktus šunis, kuriuos neva augina tik nusikalstamo pasaulio atstovai. „Turbūt kiekvienas, kuriam teko išgyventi augintinio netektį, žino, kad tokia iniciatyva reikalinga“, – pridūrė U.Nedzinskaitė. Anot jos, kraujo poreikis pastaruoju metu yra labai išaugęs – erkių platinamos ligos nusineša vis daugiau keturkojų gyvybių. Be to, kraujo prireikia ir po traumų ar prieglaudoje esantiems sergantiems ir išsekusiems šunims. Netenka puslitrio kraujo Kraujo donorystės metu iš vieno šuns paimama 450 ml kraujo. Kad šuo galėtų tapti kraujo donoru, jis turi sverti ne mažiau negu 25 kilogramus. Kraujo donoru negali būti jaunesnis negu 1,5 metų ir vyresnis negu 8 metų šuo. Prieš duodant kraują, svarbu ištirti, ar jo tipas teigiamas ar neigiamas. „Šunys, turintys neigiamą kraujo grupę, pirmą kartą gali priimti abi kraujo grupes – tiek teigiamą, tiek neigiamą, tačiau jau antrą kartą būtina žinoti, kokios grupės kraujas buvo perpiltas. Teigiamą kraujo grupę turintys šunys toleruoja abi kraujo grupes“, – donorystės akcijos metu portalui lrytas.lt sakė Santakos veterinarijos klinikos vadovas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis. Kraujas dažniausiai perpilamas babeziozės atveju, kai medikamentai jau nepadeda. Anot M.Paleckaičio, duodamas kraujo šuo nejaučia jokio diskomforto ar skausmo. Po procedūros šuniui būtina duoti vandens, kad būtų atkurta skysčių pusiausvyra organizme. „Jokių specialių preparatų ar kokių nors hematogenų tikrai nereikia“, – tvirtino jis. Kraujo kiekis organizme atsikuria per 2–3 savaites, be to, organizmas pagamina šviežio kraujo, šuo tampa aktyvesnis, žvalesnis. Šaltinis: http://augintinis.lrytas.lt/ Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

ETN grįžta į Lietuvą!

  Birželio 9 – 30 d. OPAN sterilizacijos centre – Vilniaus krašto beglobių gyvūnų sterilizacijos akcija, remiama Vokietijoje įsteigtos Europos gyvūnų ir gamtos apsaugos asociacijos (ETN). Akcijos metu gyvūnus operuos veterinarijos gydytojų komanda, vadovaujama dr. Konstantin Antov. Vilniaus gyventojai raginami pasinaudoti galimybe sterilizuoti jų kiemuose gyvenančius beglobius gyvūnus bei prisidėti prie projekto gaudant ir transportuojant šiuos gyvūnus bei suteikiant prieglobstį pooperaciniu laikotarpiu. Būtina išankstinė registracija telefonu: +370 671 48566 (skambinti 14-18 val.) Šaltinis: http://opan.lt Straipsnio nuoroda  
skaityti daugiau

Kraujo donorystės akcija: “Aš ir tu vieno kraujo”

  Kartojama, jau tradicija tampanti, kraujo donorystės akcija: “Aš ir tu vieno kraujo”, prie kurios kviečiame prisidėti visus, kurių šunys priskiriami kovinių ir pavojingų veislių sąrašui, tuo siekiant atkreipti dėmėsį, į nepagrįstą minėtų veislių diskriminavimą. Akcija vyks gegužės 20 d. (antradienį), nuo 17 val., Antakalnio g. 21, CanisCattus parduotuvėje, išankstinė registracija būtina (tel.: 868794781) Daugiau informacijos apie akciją.
skaityti daugiau

Šuns nuomos skelbimas pašiurpino gyvūnų mylėtojus

  Gyvūnų mylėtojus ir kinologus ne juokais pašiurpino skelbimas, kuriame siūloma už 100 litų neribotam laikui išsinuomoti 10 metų sulaukusį šunį. Tokį skelbimą internete patalpino Širvintų rajone įsikūrusio auksaspalvių retriverių ir Berno zenenhundų veislyno „Mango šuo“ savininkė Lina Petrylienė.  „Jei jums ar jūsų vaikams patiks šuo, už tą šimtą litų jį galėsite pasiimti visam laikui. Jei nepatiks, galėsite grąžinti“, – anonimiškai pasiteiravus nuomos sąlygas komentavo Lina. Jei norėtumėte auksaspalvį retriverį pasiimti savaitgaliui ir, pavyzdžiui, savo vaikams padaryti gimtadienio staigmeną, užtektų ir 50 litų. Tačiau paklausta, ar atvežtų šunį į Vilnių, moteris tikino, kad tai darytų tik už papildomą mokestį. Nors šuniui jau dešimt metų, šuns savininkė tikina, kad ji vis dar žaisminga ir linksma. „Ji buvusi veisimui skirta kalė, kuri praėjo parodas ir jau savo karjerą baigė“, – aiškino Lina. Moteris tikino, kad šunų nuoma sėkmingai vykdoma Japonijoje, todėl tokią paslaugą sumanė teikti ir Lietuvoje. „Manau, kad žmonėms tokia nuoma reikalinga“, – „verslo“ perspektyvas aiškino moteris. Su vaikais šis senas šuo sutaria puikiai – vaikai gali šunį glostyti ir visaip kaip tampyti. „Šuo – nė krust, tyli, kenčia“, – stebino Lina, tikindama, kad šuo jokio streso nepatirs net ir staiga atsidūrusi nepažįstamų žmonių kompanijoje. Paklausta, kada šunį reiktų grąžinti, moteris tvirtino: „Kai nusibos ir pajusite, kad nebereikia, tada ir galėsite grąžinti. O jei labai patiks – galėsite pasiimti visam laikui“. Gyvūnų mylėtojai – pakraupę Apie tokį skelbimą sužinojusi Lietuvos kinologų draugijos atstovai ir gyvūnų gerovės sergėtojai pašiurpo. „Tai yra baisu. Draugija į tai reaguoja labai neigiamai“, – šokiruota portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos Kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė. Jos manymu, taip elgtis – išnuomoti šunį – yra nežmoniška. „Tai savotiškas šuns atsikratymas, nurašymas. Savininkai negalvoja, ką patirs šuo“, – kalbėjo ji. Gyvos būtybės nuoma – tai ne mikroautobuso ar karučio nuoma. Tokia veikla šiam veislynui, anot A.Staskevičienės, paprastai nepasibaigs. „Jei šunį dovanoji, tai dovanoji, tačiau nuoma už tam tikrą pinigų sumą – jau prasilenkia su sveiku protu“, – teigė A.Staskevičienė. Portalui lrytas.lt susisiekus su Lietuvos retriverių mylėtojų klubo prezidente  Daiva Strepetkaite, ji teigė žinanti, kad šunų nuoma egzistuoja užsienyje. Tačiau tai, kad ir Lietuvoje atsirado tokia paslaugą teikiančių asmenų, ją kaip reikiant šokiravo: „Tai yra baisu. Aš savo šuns nieku gyvu nenuomočiau niekam ir šitaip nesielgčiau“. Anot D.Strepetkaitės, veislynas „Mango šuo“ nepriklauso Lietuvos retriverių mylėtojų klubui, mat veislyno savininkė L.Petrylienė nesutiko vykdyti griežtų šunų veisimo sąlygų, todėl veislynas netapo klubo nariu. Tačiau, pasirodo, veislynas  „Mango šuo“ priklauso Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijai. Susisiekus su bendrijos sekretore Ana Ivanova, ji portalui lrytas.lt patvirtino, kad toks elgesys – „neetiškas gyvūno atžvilgiu“. Anot jos, kitos savaitės pradžioje bus svarstomas L.Petrylienės veislyno likimas bei tolimesnė narystė bendrijoje. Pasibaisėjimo tokiu neatsakingu L.Petrylienės elgesiu su gyvūnu neslėpė ir nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. „Ši veikla prieštarauja gyvūnų gerovei“, – sakė B.Vaitiekūnaitė. Vien tai, kad šuo, gali būti tampomas vaikų ir visa tai gali ramiai iškęsti, atspindi, ką jaučia šuo. „Gyvūnas, jei mokėtų kalbėti, labai abejoju, kad sutiktų būti išnuomotas“, – portalui lrytas.lt sakė Beatričė. Neredaguotas šuns nuomos skelbimas atrodo taip: „Jūsų vaikas be galo nori šuniuko, tačiau niekas nežino, kiek šis noras truks. Įsigijus brangų kilmingą augintinį, prisiimate įsipareigojimus jį prižiūrėti maždaug 10 metų. O jeigu jis taps nebereikalingas jūsų greit augančiai atžalai? Jeigu nusibos jį vedžioti, pastebėsite, kad kuris nors šeimos narys alergiškas gyvūnams. Įsitikinkite, kad taip nebus.  Siūlome, prieš įsigyjant mažą išsvajotą augintinį, pabandyti atsivešti į šeimą puikaus charakterio, stabilios psichikos jau suaugusią Auksaspalvę retriverę. Kalytė sterilizuota, skiepyta, sveika, nekanda, labai lengvai pripranta prie naujų žmonių ir namų. Gali gyventi lauke arba namuose. Tegu pagyvena pas jus savaitę, dvi , mėnesį, kol įsitikinsite, kad tokio šuniuko jums tikrai reikia.  Gal šuniukas pralinksmins vaiko gimimo dieną? Atostogas?  Gal gyvenate vienas ir neturite kompanjono pasivaikščioti paupiu tik vasarą? Priimtini visokie variantai. Kaina: 100 Lt“ Šaltinis: augintinis.lrytas.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Vestukė Džibė ieško naujų namų

    Dovanojamas 4 metukų Vakarų Škotijos baltasis terjeras, kalytė, vardu Džibė. Tik geriems ir atsakingiems žmonėms! Trumpas aprašymas: Šuniukas įsigytas iš žmonių gyvenančių Kaune, jos mama ir tėtis buvo su dokumentais, bet mums jų nereikėjo, tad pirkom be jų. Charakteris: Kaip ir kiekvienas šuo turi + ir -, tad jos – yra: užsispyrus ( kai pakviesi gerai pagalvos ar ateiti pas Tave), labai saugo savo maistą, tik maitinantis žmogus gali prie jo prieiti, vakarais būna, kad užeina pyktumai, kai saugo maistą ir nieko prie jo neprileidžia, nemėgsta būti ant rankų. Na, o dabar + draugiška, loja tik tada kai reikia t.y. jei kas prie durų labai girgžda ir pan. nėra labai aktyvi, bet taip pat ir pažaisti mėgstanti. Galima vedžioti be pavadėlio niekada per toli nenubėga nuo šeimininko. Moka komandas: sėdėti, gulėti, fu, Džibe negalima. Visada grįžus pasitiks. Pripratus miegoti lovoje prie kojų arba kokioje spintoje ar po kėde. Yra daug keliavus, tad moka ramiai elgtis mašinoje, troleibuse, autobuse, traukinyje taip pat nepykina važiuojant. Nesutaria su katėmis ir kitais šunimis (dažniausiai būna ir išimčių). Nemėgsta būti tampoma, tad su vaikais taip pat nesutartų. Šios veislės šunys dažnai turi problemų su skrandžiu,bet ji nėra labai išranki maistui tik dažniausiai nevalgo maisto, kuriame gausu maistinių dažų. Dažniausiai valgo sausą šunų ėdalą, karts nuo karto palepinu ir šlapiu, taip pat kartais duodamas ir žmonių maistas.
skaityti daugiau

2013 m. veiklos ataskaita

    2013 m. veiklos ataskaita  
skaityti daugiau

Ieško šeimininkų

    Netoli Vėliučionių kaimo rastas pasiklydęs Džeko Raselo terjeras. Berniukas, vyresnio amžiaus (pražilęs), su raudonu antkakliu, be čipo, moka komandas sėdėt, gulėt. Prašau pasidalinkite skelbimu, galbūt jo ieško šeimininkai!
skaityti daugiau

Koks maistas katėms ir šunims – nuodingas?

    Kas gi mums gelbsti, kai suserga mūsų auginami gyvūnai? Žinoma, į pagalbą skuba veterinarijos gydytojai. Minint pasaulinę veterinarijos dieną, kuri šiais metais skirta gyvūnų gerovei, norisi dar kartą pakalbėti apie kartu su mumis gyvenančius augintinius – šunis ir kates. Tiek šunys, tiek katės mūsų namus pripildo džiaugsmu, jaukumu, ramumu, šalia jų pailsime po sunkios darbo dienos, su jais išeiname pasivaikščioti (ir tuo pačiu leidžiame pailsėti savo pavargusioms akims nuo įtempto darbo kompiuteriu) aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Snieguolė Trumpickaitė Dzekčiorienė. Subalansuota mityba Šunų ir kačių gera savijauta yra tiesiogiai susijusi su sveika subalansuota mityba. Tinkamai šeriami mūsų augintiniai yra sveiki ir žvalūs. Augintinių pašare neturi trūkti būtinų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių. Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Juos gyvūnai gali gauti gyvūninių ir augalinių baltymų pavidalu. Turint galvoje, kad šunys yra mėsėdžiai, lengva suprasti, kad jiems reikia žymiai didesnio kiekio baltymų nei žmonėms. Katėms reikalingas dar didesnis baltymų kiekis racione, o taip pat didesnis jų kiekis turėtų būti gaunamas gyvūninių baltymų pavidalu. Yra 10 svarbių amino rūgščių, kurių šunų ir kačių organizmas negali sintetinti, todėl visas jas mūsų augintiniai turėtų gauti su pašare esančiais baltymais. Kačių organizmas nesugeba gaminti amino rūgšties taurino, kurios trūkumas sukelia daugybę medžiagų apykaitos o tuo pačiu ir sveikatos problemų. Taurino gausu žuvyse, paukštienoje, smulkiuose graužikuose, tuo tarpu augaliniuose produktuose jo randami tik pėdsakai. Riebalai yra gausus energijos šaltinis, kaip ir baltymai jie gali būti gyvūninės ir augalinės kilmės. Riebaluose yra svarbių riebiųjų rūgščių, kurios nėra gaminamos gyvūnų organizme ir kurios yra labai svarbios ir tarnauja kaip riebaluose tirpių vitaminų nešėjai, vaidina svarbų vaidmenį ląstelėse vykstančiuose procesuose. Nors riebalų svarba yra didžiulė, tačiau taip pat nereikia pamiršti, kad per didelis jų kiekis gali sukelti sveikatos problemas. Mineralinės medžiagos ir vitaminai dalyvauja daugybėje svarbių organizmo biologinių procesų, jie svarbūs kaulų ir dantų formavimuisi, nervinių impulsų perdavimui. Angliavandeniai taip pat yra energijos šaltinis, tačiau reikia nepamiršti, kad duodant per didelį jų kiekį gyvūną galima lengvai nutukinti. Atkreiptinas dėmesys Surasti tinkamą maistą savo šuniui ar katei nėra taip paprasta. Renkantis ėdalą, visada reikia atkreipti dėmesį į sudėtines jo dalis, į baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių kiekį. Žiūrėkite, kad pašaras atitiktų gyvūno amžių, energijos poreikį, fiziologinę būklę ar net veislę. Mažo svorio, nepasižymintiems dideliu aktyvumu šunims per dieną reikia gauti žymiai mažesnį kalorijų kiekį nei didesniems ir labai aktyviems šunims. Namuose laikomos katės paprastai sunaudoja mažiau energijos, nei tos, kurios išleidžiamos į lauką, todėl ir jų su maistu gaunamas kalorijų kiekis turėtų būti mažesnis. Visoms situacijoms tinkančios kalorijų skaičiavimo formulės nėra, kadangi kiekvieno gyvūno gyvenimo būdas ir medžiagų apykaita yra saviti, todėl savo augintinio svorį turite nuolat stebėti patys. Net ir mažo kaloringumo pašaruose esantis kalorijų kiekis gali smarkiai skirtis. Dienos racionas Amerikos nacionalinė mokslo akademija nurodo, kad šuniukai per dieną turėtų gauti 56 g žalių baltymų ir 21 g riebalų, apie 15 kg sveriantys suaugę šunys – 25 g baltymų ir 14 g riebalų, apie 15 kg sveriančios vaikingos ar žindančios kalės – 69-158 g baltymų ir 29-67 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 296 kilokalorijų (nedidelių iki 5 kg sveriančių ir aktyvumu nepasižyminčių šunų) iki 3170 kilokalorijų (apie 40 kg sveriančių vaikingų kalių) per dieną. Kačiukui per dieną reikia apie 10 g žalių baltymų ir 4 g riebalų, apie 4 kg sveriančiam suaugusiam katinui – apie 12,5 g žalių baltymų ir 5,5 g riebalų, apie 4 kg sveriančiai žindančiai katei – 41 g žalių baltymų ir 12 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 170 kilokalorijų (šiek tiek virš 2 kg sveriančių nenutukusių namuose auginamų kačių) iki 1091 kilokalorijos (apie 9 kg sveriančių vaikingų ar žindančių kačių) per dieną. Tačiau kai kurioms egzotinėms laukinėms katėms kalorijų poreikis gali būti netgi mažesnis arba didesnis nei nurodyta. Pavojingi produktai Anot specialistės, maistas, kurį mes valgome neatitinka mūsų augintinių mitybos poreikių. Kuo daugiau augintinius lepinsime savo maistu, tuo mažiau jie norės ėsti savąjį. Taig, jūsų augintinis gaus nepakankamą jam reikalingų vitaminų, mineralų, amino rūgščių kiekį ir per didelį tų medžiagų kiekį, kurio jam nereikia. Pavyzdžiui tiek šunims, tiek katėms negalima duoti svogūnų ir česnakų (bet kokia forma – žali, virti, kepti, miltelių pavidalo), nes jie gali sukelti anemiją. Pavienė nedidelė gauta dozė tokio poveikio neturės, tačiau didelė dozė ar nedidelės nuolatinės dozės gali sukelti apsinuodijimą. Šerdami gyvūną savo maistu sudarome visas prielaidas greitam jo nutukimui arba gyvūnas gali tapti itin išrankus maistui (ir ne būtinai pačiam geriausiam maistui). Vėliau labai sunku atpratinti šunį ar katę nuo tokio įpročio. Yra produktų, kurių, kad ir kaip norėtumėme įtikti savo augintiniui, geriau neduoti net ir lepinimo tikslais. Nors atrodo įprasta katėms duoti pieną, tačiau pasirodo, kad dauguma kačių netoleruoja piene esančios laktozės, jų virškinimo sistema nesugeba perdirbti pieno produktų, dėl ko gali sutrikti virškinimas ir pasireikšti viduriavimas. Kai kuriems šunims pieno produktai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą ir alergiją maistui. Vynuogės ir razinos šunims bei katėms sukelia inkstų veiklos sutrikimus, net nedidelis jų kiekis sukelia sveikatos problemas, kurių pirmas požymis   vėmimas. Didelės kofeino dozės katėms ir šunims gali būti mirtinos. Apsinuodijimo kofeinu požymiai – neramumas, padažnėjęs kvėpavimas, smarkus širdies plakimas, raumenų drebėjimas. Kofeino gausu arbatoje ir kavoje, kakavoje, šokolade, kai kuriuose gaiviuosiuose ir tonizuojančiuose gėrimuose. Taigi, prieš duodami savo augintiniams produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, gerai pagalvokite. Šokolade be kofeino, taip pat yra panašios į jį medžiagos teobromino, kuris yra pavojingas šunims ir katėms. Duodant savo augintiniams bet kokios rūšies šokoladą (nors pavojingiausias yra tamsusis šokoladas), jame esantis teobrominas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, traukulius ir net mirtį. Šunims ir katėms taip pat pavojingi yra saldumynai, į kurių sudėtį įeina saldiklis ksilitolis. Ksilitolis kačių ir šunų organizme didina insulino kiekį, kuris savo ruožtu mažina cukraus kiekį kraujyje ir sukelia kepenų veiklos sutrikimus. Jeigu namuose kepate mielinius kepinius, o šalia sukiojasi jūsų augintinis, nesugalvokite numesti jam gabalėlio mielinės tešlos. Mielinė tešla turi savybe kilti, ji tai darys ir jūsų augintinio skrandyje. Tempdamas skrandžio sieneles, tešlos kilimas sukels stiprų skausmą. Be to dėl tešloje vykstančios fermentacijos gaminasi alkoholis, kuris gali sukelti apsinuodijimą. Kačių nereikėtų pernelyg dažnai šerti kepenimis, nes toks racionas gali sukelti apsinuodijimą viatminu A. Šio apsinuodijimo simptomai – kaulų deformacija, osteoporozė. Šunims negalima duoti avokadų, makadamijų riešutų, persimonų, persikų, slyvų. Avokaduose esanti medžiaga persinas yra toksiška šunims. Vos keli makadamijų riešutai jūsų augintiniui gali sukelti apsinuodijimą. Jeigu šunį šersite šokoladu, kurio sudėtyje yra makadamijų riešutų, patys to nenorėdami, galite likti kalti dėl savo šuns mirties. Persimonų, persikų ir slyvų sėklos sukelia šunims plonųjų žarnų uždegimą.   Nepatartina su savo augintiniais dalinti sūriais maisto produktais, per didelis druskos kiekis sukelia apsinuodijimą natriu, kurio simptomai yra vėmimas, viduriavimas, apatija, drebulys, pakilusi kūno temperatūra. Kaip pastebi S. Trumpickaitė Dzekčiorienė,viena dažniausių augintinių apsinuodijimo priežasčių – žmonėms skirtų vaistų prarijimas. Todėl vaistus reikia laikyti gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Niekada gyvūnams neduokite savo vaistų, kai kurios vaistuose esančios veikliosios medžiagos tinka žmonėms, tačiau yra labai pavojingos gyvūnams. Šaltinis: augintinis.lrytas.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Kumelė Karklėnų km.

Gavome pranešimą apie neprižiūrimą, sunkios būklės kumelę. Nuvykus į vietą su ŽGA atstovais, kumelė buvo apžiūrėta bei iškviestas veterinarijos gydytojas, kuris atliko apžiūrą bei suleido būtinus vaistus. Veterinaro išvada: „Kumelės kanopos deformuotos, ko pasekoje išsikraipė kojų sąnariai ir patiria didelius skausmus. Kumelė sunkiai vaikšto, jai reikalinga skubi bei nuolatinė kanopų priežiūra. Kadangi savininkas kumelei nesuteikia būtinosios pagalbos – netvarko kanopų, nors jos jau yra deformuotos ir iškreipė kojų sąnarius, nekviečia veterinarijos gydytojo, nors kumelė patiria didelius skausmus taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Jau dabar kumele yra stipriai suluošinta bei padariniai negalės būti išgydomi iki galo, tačiau nesuteikus reikiamos pagalbos, kumelei gresia žūtis.“ Ne gana to bandant gražiuoju perimti kumelę, buvo užpultas mūsų savanoris ir sudaužytas automobilis. Dėl šio įvykio parašytas pareiškimas ir dabar bandoma perimti kumelę su VMVT bei policijos pagalba.
skaityti daugiau

Kviečiame dalyvauti „Socialinio taksi“ savanorystės projekte!

    Unikalus projektas Lietuvoje „Socialinis taksi“ kviečia Vilniaus mieste veikiančias NVO dalyvauti projekte, kuris pagrįstas neįgaliųjų įtraukimo į ilgalaikę savanorystę NVO veiklose įgyvendinimu. Trumpai apie projektą: Projekto veiklose kviečiamos dalyvauti dvi dalyvių grupės: negalią turintys žmonės (kurie norėtų savanoriauti nevyriausybinėse organizacijose) ir NVO, kurios šiuos žmones galėtų priimti ilgalaikei savanorystei. Projekto tikslai tiesiogiai siejasi glaudžiu bendradarbiavimu su NVO. Naudojantis efektyvia, motyvavimo priemonėmis paremta įtraukties į NVO strategija, integruoti negalią turinčius žmones į NVO veiklas, sudarant reikiamas sąlygas šių žmonių ilgalaikiam užimtumui bei skatinant jų socialinę integraciją į visuomenę. Projekto veiklos: 1. Pristatyti projektą, motyvuoti ir atrinkti projekte dalyvauti nevyriausybines organizacijas. 2. Projekte dalyvaujančioms NVO bus užtikrinta sėkminga judėjimo negalią turinčių žmonių integracija į organizacijų veiklas, sukuriant reikalingą palaikymą ir suteikiant trūkstamas žinias. 3. Motyvuoti judėjimo negalią turinčius žmones ilgalaikei savanorystei NVO. 4. Suteikiant reikalingas kompetencijas, sėkmingai integruoti judėjimo negalią turinčius žmones į projekte dalyvaujančių NVO veiklas. 5. Negalią turinčių žmonių savanorystė NVO. Kokia nauda dalyvaujančioms NVO? 1. Į projektą įsitraukusios NVO dalyvaus specialiuose mokymuose, kurių metu įgis specifinę komunikavimo ir darbo su negalią turinčiais žmonėmis patirtį, efektyvios ir sėkmingos šių žmonių integracijos į savo NVO veiklas kompetencijas ir įgūdžius, kurias vėliau galės sėkmingai pritaikyti ir kitose su neįgaliaisiais susijusiose savo veiklose ir projektuose. 2. Neįgaliuosius ilgalaikei savanorystei priimančios NVO turės neeilinę progą į savo veiklas įtraukti apmokytus, savanorystei pasirengusius ir motyvuotus žmones, kurie projekto laikotarpiu įgyvendins NVO jiems skirtas pareigybes ir darbus. 3. NVO apsisprendimas priimti negalią turintį žmogų ilgalaikei savanorystei, suteiks išskirtinę patirtį, o visuomenėje kurs socialiai atsakingos ir integralios organizacijos įvaizdį. Daugiau informacijos apie projektą rasite adresu: http://socialinistaksi.lt/news/v/socialinis-taksi-kviecia-vilniuje-veikiancias-nvo-ir-negalia-turincius-zmones-dalyvauti-savanorystes-projekte ir telefonu: 862340248 —————————– Kas yra „Socialinis taksi“? Tai sistema, kuri leidžia žmonėms su judėjimo negalia tapti mobilesniais ir savarankiškesniais planuojant savo kasdienines veiklas. Projekto tikslas – nevaržomas žmonių su negalia mobilumas dirbant, mokantis, bendraujant ir įsitraukiant į aktyvų socialinį ir kultūrinį visuomenės gyvenimą. Paslauga užtikrina efektyvų judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas, o tinkamai pritaikyti automobiliai klientui vežimėlyje kelionės metu leidžia jaustis saugiai ir patogiai. „Socialinio taksi“ MISIJA: Padidinti žmonių su judėjimo negalia Lietuvoje mobilumą ir pagerinti jų socialinį gyvenimą, kuriant nacionalinį mobilumo tinklą Lietuvoje.
skaityti daugiau

Veterinarė: „Tai privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas“

    Vargu ar yra tokių šeimininkų, kurie trokšta išleisti šimtus ar net tūkstančius litų veterinarijos klinikose, kad išgydytų savo susirgusį ar sunegalavusį šunį. Taigi, visa informacija, kurią toliau perskaitysite, skirta tiems, kurie nori taupyti ne tik savo pinigus ir laiką, bet ir pailginti keturkojo gyvenimą. Lietuvos kinologų draugijos seminare „Namai pagal šunį“ gydytoja ir Veterinarijos klinikos įkūrėja Vaida Valašimaitė pasakojo, kaip tinkamai rūpintis savo šunimi ir ką privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas. Veterinarinė profilaktika Šuniui būtina: vaistai nuo kirminų, skiepai, priemonės nuo blusų, profilaktinis sveikatos patikrinimas. Pirmieji vaistai nuo kirminų privalomi šuniui sulaukus trijų savaičių, vėliau – iki pirmųjų skiepų likus 7–10 dienų. „Skiepijant šuo turi būti sveikas, neturėti parazitų“, – tvirtino V.Valašimaitė. Dažniausiai pasitaikantys parazitai šuns organizme – askaridės ir kaspinuočiai. Iki pusės metų šuniui vertėtų vaistus nuo kirminų duoti kas mėnesį. Suaugusiam šuniui vaistų nuo kirminų reikia rečiau. Kaip teigė veterinarė, vienas požymių, kad šuo turi kirminų, – bandymas čiuožti ant užpakalio. Pirmaisiais gyvenimo metais šuo skiepijamas nuo maro ir enterito, pasiutligės. Nuo vienų metų šunį skiepyti patartiną kartą per metus. Anot V.Valašimaitės, dažniausiai pasitaikanti reakcija į skiepus – gumbelis skiepo vietoje, snukio, akių tinimas, vėmimas, viduriavimas, pakilusi temperatūra. Šunį būtina saugoti nuo blusų ir erkių. Blusos perneša kirmėlių kiaušinėlių, erkės – mirtiną ligą babeziozę. Anot veterinarės, nėra 100 proc. apsaugančių priemonių, tačiau norėdami kuo veiksmingesnės apsaugos, reikėtų naudoti specialius antkaklius, purškiklius, lašus. Jei šuo liūdnas, neėda, atsisako eiti į lauką, sunkiai juda, neįprastai ilgai miega, daugiau nei įprasta laka ir šlapinasi – tai sutrikusios sveikatos požymiai. Atminkite, kad jokiu būdu negalima duoti žmonėms skirtų vaistų, šuns negalavimams gydyti. Pastebėję, kad šuo susižeidė, o žaizda kraujuoja, dezinfekuokite vandenilio peroksidu, apriškite žaizdą tvarsčiu ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Ausų priežiūra ir valymas Jei veislinio šuns ausų forma netaisyklinga – jas galima koreguoti. Vokiečių aviganių, prancūzų buldogų ausis galima pastatyti, o nulėpusias (mopsų, pointerių, anglų buldogų) suformuoti taip, kad ausys būtų taisyklingas. Taisyklingai suformuotose ausyse kaupiasi mažiau nešvarumų. Prieš valant, riekia apžiūrėti, ar nėra daug išskyrų. „Jei šuo purto galvą, kasosi, ausys gali būti nešvarios arba jose prisiveisė ausų erkučių, prasidėjo uždegimas ar užaugo polipai“, – teigė V.Valašimaitė. Įprastai šunų ausyse plaukų nebūna. Tačiau kai kurių veislių šunų ausų ertmėse, pavyzdžiui, taksų, Maltos bišonų, yra plaukų. Plaukus būtina pešioti, nes kitaip ausyje kaupsis išskyros ir ausis taps puiki terpė parazitams kauptis ir bakterijoms daugintis. „Nebijokite valyti šuns ausų, tikrai jų nesužalosite“, – sakė veterinarė. Ji tikino, kad šuns vidinė ausies sandara kitokia negu žmogaus. „Nepateksite ten, kur galite pažeisti šuns ausį, nes ausies landa užsukta 90 laipsnių kampu“, – tvirtino V.Valašimaitė. Iš pradžių ausis valykite vatos tamponėliu, suvilgytu ausų valikliu, skirtu gyvūnams. Valiklis tirpdo sierą, tad lengviau ją išvalyti. Pirmiausia valykite šlapiu tamponėliu, po to sausu. Valykite tik iš apačios į viršų, nes kitaip sustumsite nešvarumus gilyn. Išvalę vatos tamponėliais, imkitės ausų krapštukų. Geriausia, kad jie būtų lankstūs, nelūžtantys. Anot veterinarės, šią procedūrą atlikite, kai šuo pavargęs. Normalu, jei ausis tenka valyti kas savaitę, kas mėnesį ar dar rečiau. Negerai, jei jose per keletą dienų prisikaupia nešvarumų. Jei patys nepajėgiate išvalyti šuns ausų, kreipkitės į veterinarus ar į gyvūnų grožio saloną. Nagai: kodėl reikia juos kirpti? Nagų ilgis priklauso nuo to, kiek sugniaužta pėda. Į lauko grindinį nutrinti nagai – signalas apie galimą problemą ar sveikatos sutrikimą. „Tai gali būti stuburo ar kojų traumos. Ypač jei nutrinti tik vienos letenos nagai“, – teigė V.Valašimaitė. Be to, nagai negali būti suskilinėję, grublėti, deformuoti. Nagus kirpti reikia, kad būtų sveiki ir juose nesikauptų purvas, grybeliai ir kitų infekcinių ligų sukėlėjai. Jei reguliariai nekerpate šuns nagų, jie gali nulūžti ir pažeisti gyvnagį, kuriame daugybė kraujagyslių. Kirpdami šuns nagus, stenkitės nepažeisti gyvuonies. „Jei įkirpote, skausmas šuniui bus tik momentinis, tačiau kraujavimas gausus. Kraujuojančio nago nereikia aprišti, nes tai kraujavimo nesustabdys. Prieš kirpdami nagus būkite pasiruošę kalio permanganato grūdelių. Jei netyčia per daug nukirpote nago, užberkite keletą grūdelių ant kraujuojančios vietos. Taip prideginsite žaizdą ir kraujavimas sustos“, – patarė veterinarė. Nagų priežiūrai galima naudoti ir dildę, taip išvengsite nemalonumų. Kaip teigė V.Valašimaitė, šunį prie įvairių grožio procedūrų reikia pratinti nuo mažens. Akių priežiūra Kaip minėjo veterinarė, ne visiems šunims būtina speciali akių priežiūra. Akių priežiūra svarbiausia ilgaplaukiams, plaukuotu snukiu bei trumpasnukiams šunims. Plaukai lenda į akis, jos ašaroja ir pradeda pūliuoti. Jei nesiruošiate dalyvauti parodose, apkirpkite šuns snukio plaukus, kad jie nesukeltų diskomforto. Dėl raukšlėto snukio akių problemų turi trumpasnukiai šunys. Nevalant gali prasidėti bakterinis uždegimas ar net chlamidiozė. „Nevalant snukio raukšlių, ypač aplink akis, oda ims šusti“, – tikino veterinarė. Odą aplink akis patartina valyti naudojant specialius valiklius. Jei akys linkusios ašaroti, galima naudoti sausinamuosius cinko preparatus. Žinokite, kad paraudusios akys įspėja apie problemą. Tai gali būti ir trečiojo voko atsiradimas, ir įaugusios blakstienos. Tad pamatę, kad šuns akys atrodo neįprastai, nedelskite ir vežkite pas veterinarus. Vertėtų atminti, kad dėl netinkamos mitybos ir alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus gali gausiai ašaroti akys, pagausėti išskyrų. Dantų priežiūra Nieko tokio, jei pirmieji pieniniai dantys neiškrito patys, o nuolatiniai jau pradėjo dygti. Dažniausiai tai mažų šunų veislių problema. Anot veterinarės, rauti pirmuosius dantis reikia tuomet, kai kiti dantys auga netiesiai arba ne savo vietoje. Geriausia, jei dantis rautų specialistai, nes raudami patys, galite palikti danties šaknį. „Šaknis gali tapti daugelio kitų ligų priežastimi“, – teigė V.Valašimaitė. Prieš raunant dantis, veterinarijos klinikose daroma nestipri ir nekenksminga narkozė. Kalbėdama apie dantų valymą, veterinarė pabrėžė, kad dėl netinkamos priežiūros gali atsirasti auglių. Tai ypač aktualu tiems šunims, kurių sąkandis yra netaisyklingas. Pasak specialistės, apnašas būtina valyti dezinfekuojamuoju skysčiu. Jį tiesiog įpilti į šuns dubenėlį su geriamuoju vandeniu. Taip pat galima naudoti ir purškalą, kuris tirpdo apnašas. Bent kartą per savaitę reikėtų valyti dantis dantų šepetėliu ir pasta, kuri, kaip teigė veterinarė, gali būti net ir vištienos ar kepenėlių skonio. Šuns dantims valyti tiks ir žmonėms skirti šepetėliai. „Jei šuo nesileidžia, kad jam būtų valomi dantys, galima naudoti gelį. Užteptas ant dantų jis tirpdo apnašas“, – tikino V.Valašimaitė ir pridūrė, jog ši priemonė skirta tik tinginiams. Atminkite, kad apnašos pavojingos, nes jų struktūra korėta ir dėl to greitai kaupiasi bakterijos. Profilaktiškai dantų priežiūrai tinka ir žaislai, kurie valo dantis. Juos retsykiais taip pat galima aptepti dantų pasta. Jei pastebėjote, kad šuns dantų apnašos ir akmenys dideli, vertėtų atlikti valymą ultragarsu. Kailio ir odos priežiūra Vienų šunų šukuoti visiškai nereikia, trumpakailius tenka šukuoti retai, o yra tokių, kuriuos šukuoti būtina – tai ilgaplaukiai šunys, kurių kailio plaukai ploni ir linkę veltis. Kruopščiai šukuoti reikia afganų kurtus, cvergšnaucerius, Jorkšyro terjerus. Šiurkščiaplaukiai šunys šeriasi nedaug, jei jų kailis pešamas. „Nebijokite – šiurkščiaplaukių šunų kailis pešamas be jokios skausmo“, – tikino V.Valašimaitė. Veterinarė teigė, kad svarbu atkreipti dėmesį, ar oda yra išberta, nuplikusi, paraudusi. Jei pastebėjote nors vieną šių požymių, vertėtų kreiptis į veterinarus ir sureguliuoti mitybą. „Pradėjus šerti savo šunį taisyklingai ir sveikai, dauguma odos ir kailio problemų išnyksta savaime“, – pasakojo V.Valašimaitė. Atminkite, kad kai kurių šunų maudyti nėra reikalo, nebent šuo labai išsipurvinęs, o plikus, bekailius šunis būtina maudyti bent kartą per savaitę, naudoti kremus ir kitas odos priežiūros priemones. Maudydami šunį naudokite profesionalius šampūnus pagal kailio tipą. Svarbu gerai išskalauti šampūną. Jei šuo maudysis jūroje – būtinai perliekite gėlu vandeniu. Išmaudę šunį nepalikite jo džiūti drėgnoje ar vėjuotoje vietoje, kad nesušustų, neprasidėtų uždegimas. Šaltinis: augintinis.lrytas.lt/ Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

B. Vaitiekūnaitė: „Norėčiau, kad gyventi kartu būtų gera ir žmogui, ir gyvūnui“

  Viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėją ir vadovę Beatričę Vaitiekūnaitę (25 m.) nesunku pastebėti. Gyvas žvilgsnis ir nuoširdi šypsena žada įdomų pokalbį. „Į problemas, susijusias su benamiais, miestų ir kaimų gatvėse paliktais gyvūnais, žmonės per daug nesigilina, nes gyvūnai nėra prioritetas. Tačiau toks mąstymas – klaidingas“,– teigia B. Vaitiekūnaitė. Meilė gyvūnams – iš tėvų „Gimiau Kaune, tačiau vos ketverių su tėvais persikraustėme į Vilnių, – pasakoja B. Vaitiekūnaitė. – Baigusi mokyklą pasirinkau dabar itin perspektyviomis laikomas maitinimo verslo organizavimo studijas. Vis dėlto su šia sritimi gyvenimo nesusiejau. Kai pasakoju apie save, žmonės nuolat stebisi mano pasirinkimų įvairove: ir maitinimas, ir politika, ir gyvūnai.“ Anot jos, vadovaujant VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ padeda politikos srityje įgyta patirtis. „Prieš organizacijos įkūrimą daugiau nei trejus metus buvau Lietuvos gyvūnų globos draugijos savanorė. Kaip kilo tokia mintis? Ko gero, norą padėti gyvūnams paveldėjau iš šeimos. Gyvūnus myli mano tėvai, myliu ir aš,– sakė B. Vaitiekūnaitė. – Jeigu prakalbome apie savanorišką veiklą, galiu pasakyti, kad niekas manęs neskatino, pati nuolat pamąstydavau: „Bus laiko – savanoriausiu.“ O laiko vis neatsirado. Vieną dieną supratau, kad pasiteisinimų bus visą gyvenimą, o jei nori būti savanoris, toks ir būk. Veiklai, kuria nori užsiimti, laiko visada rasi.“ Šviečiamoji misija nėra lengva. Kartais tenka bendrauti su žmonėmis, į kuriuos atsimušame tarsi į sieną. Dažniausiai jie vyresni, jų požiūris į gyvūnus jau susiformavęs, jiems šuo turi būti pririštas prie būdos. B. Vaitiekūnaitė B. Vaitiekūnaitės savanorystės istorija prasidėjo pasitelkus „Google“. Ji domėjosi institucijomis, besirūpinančiomis gyvūnų globa, vaikų bei senyvų žmonių padėtimi, ir joms išsiuntė begalę laiškų bei anketų. „Didelei mano nuostabai, niekas neatrašė,– prisiminė jauna moteris. – Tiesa, po pusmečio gavau laišką dėl renginio, kuriame reikia svečius registruojančio žmogaus, bet tai viskas.“ „Tuomet šias organizacijas susiradau socialiniame tinkle „Facebook“ ir ėmiau sekti jų veiklą. Kartą pamačiau žinutę, kad reikia transporto nuvežti gyvūną pas veterinarą. Tą kartą atsiliepiau ir kaip reikiant įklimpau,– nusišypsojo pašnekovė.– Taip ir savanoriavau. Tapau šios organizacijos projektų vadove. Visą laiką dirbau šiek tiek kitaip nei visi, nes didžioji dalis mūsų rūpinosi gyvūnų gelbėjimu, o mano sritis – žmonių švietimas.“ Reikia kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis „Lietuvoje atidaroma vis daugiau gyvūnų prieglaudų, tačiau priežastys, lemiančios poreikį, nesprendžiamos. Reikia įsisąmoninti, kad prieglaudos – ne išeitis,– aiškino pašnekovė. – Augantis prieglaudų skaičius ir jų užimtumas yra akivaizdus įrodymas, kad kol kas problemos sprendžiamos netinkamai.“ „Visas mūsų darbas yra nukreiptas į žmogaus mąstyseną ir ugdymą tų dalykų, kurių šiuo metu stinga ir dėl kurių gyvūnai tampa benamiai, yra neprižiūrimi, dėl tų pačių priežasčių gausu žiauraus elgesio istorijų. Norėdami spręsti šią problemą švietimu užsiimame mokyklose, per žiniasklaidą, kreipiamės į vyresnius žmones,– organizacijos veiklą trumpai apibūdino B. Vaitiekūnaitė. – Šviečiamoji misija nėra lengva. Kartais tenka bendrauti su žmonėmis, į kuriuos atsimušame tarsi į sieną. Dažniausiai jie vyresni, jų požiūris į gyvūnus jau susiformavęs, jiems šuo turi būti pririštas prie būdos.“ Kai kūrėme „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ interneto puslapį, norėjau teigiamas emocijas sukeliančio dizaino. Pamenu, sakiau: „Noriu, kad gyvūnėliai būtų linksmi, apvalūs, galbūt animaciniai.“ Nors iš pradžių šie prašymai kitiems atrodė keisti, dizainerė greitai pagavo mano mintį“,– sakė pašnekovė ir prasitarė labai nenorėjusi, kad organizacijos simboliu taptų liūdno Rekso veidas, verčiantis žmogų jausti kaltę. Dalijasi gerosios praktikos pavyzdžiais „Turime daug ir įdomių projektų. Vienas jų – neseniai pradėtas projektas neBrisius.lt, sukurtas pagal amerikiečių išbandytą modelį. Svetainėje rasite įkvepiančių išgelbėtų gyvūnų istorijų,– idėją pristatė pašnekovė. – Kitaip nei pirmtakas, lietuviškas projektas bus be pabaigos.“ B. Vaitiekūnaitė prasitarė, kad savo istoriją papasakoti jau panoro daugiau nei 350 gyvūnus mylinčių žmonių. „Taip pat šiuo metu kuriame naują projektą, kuris pasirodys visai netrukus. Tai bus internetinė parduotuvėlė, kurioje pardavinėjami drabužiai, aksesuarai ir kiti daiktai, susiję su gyvūnų tematika, bet skirti žmonėms“,– planus atskleidė pašnekovė. Šaltinis: bznstart.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Įspėjimas šunų augintojams: dėl klaidinančios išvaizdos – ir bauda, ir iškeldinimas

Kauniečių šeima pateko į nemalonų incidentą. Reido metu pareigūnams pasirodžius, kad jų mišrūnas panašus į kovinį ar pavojingos veislės šunį, kauniečiams buvo skirta 200 litų bauda ir, negana to, jiems pasakyta šunį iškeldinti iš daugiabučio. Jų pusėn stojantys gyvūnų teisių gynėjai sako, kad šeima nepadarė jokio nusižengimo, nes veterinarijos gydytojai nustatė, kad šuo yra mišrūnas ir specialaus leidimo jo laikymui nereikia. Oficialūs dokumentai nepadėjo Kaune gyvenanti mišrūno šeimininkė Regina gyvūnų teisių aktyvistus informavo, kad jos augintiniui yra devyni metai ir jis į kauniečių namus pateko atsitiktinai. Žmonės, suradę vos mėnesio benamį šuniuką, jo pasigailėjo ir nusprendė jam suteikti stogą virš galvos. Labai greitai augintinis tapo tikru šeimos nariu. Šeimininkai ilgus metus juo rūpinosi, kaip reikalauja taisyklės, užregistravo savivaldybėje, suženklino, mokėjo rinkliavą. Šeimininkų teigimu, laikantis nustatytos tvarkos šuo visada būdavo vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu. Tačiau, nepaisant to, kauniečių šeima dėl savo keturkojo sulaukė rimtų nemalonumų, kai Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Saulėtekio policijos nuovados pareigūnų patikrinimo metu buvo nuspręsta, kad gyvūnas panašus į kovinį ar į pavojingų rūšių veislių sąrašo šunį. Šiai šunų kategorijai mišrūnas priskirtas vadovaujantis išoriniais jo požymiais. Ir dėl to šeimininkams už tokio šuns laikymą daugiabutyje buvo skirta 200 litų bauda. Be to, pasak šeimininkų, buvo liepta šunį priregistruoti nuosavame name, nes pagal dabar galiojantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą koviniai ir pavojingoms veislėms priskiriami šunys daugiabučiuose gyventi negali. Išskyrus tuos atvejus, jei jie buvo „legalizuoti“ iki šių metų sausio pirmosios. Pareigūnų neįtikino šuns registracijos dokumentai, kuriuose veterinarijos gydytojas patvirtino, kad šuo yra mišrūnas. Pasak gyvūnų teisių gynėjų, kadangi šeima turėjo oficialų dokumentą, kuriame keturkojo pavojingumas nėra nurodytas, ji iki nustatytos datos nustatyta tvarka šuns neregistravo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Kęstutis Kasciukevičius GRYNAS.lt teigė situacijos plačiai komentuoti negalintis, kadangi policijos pareigūnų sprendimas yra apskųstas teismui. Nepaisant to, jis atskleidė, kad kauniečių šuo buvo patikrintas reido metu. O jį pavojingų mišrūnų grupei, pasak pašnekovo, priskyrė ne policijos pareigūnai, bet Gyvūnų registracijos centro darbuotojai. Pareigūno teigimu, šuns savininkas prisipažino jo neregistravęs specialiame registre. Nors, pasak jo, laikant pavojingą mišrūną tai yra būtina. Norint gauti specialų leidimą, K. Kasciukevičiaus teigimu, be kita ko, reikėjo išklausyti specialius kursus, gauti medicininę pažymą ir pan. „Bauda skirta dėl leidimo neturėjimo. Ji yra nuo 200 iki 400 litų. Šiuo atveju buvo skirta minimali“, – tikino pareigūnas. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kviečia visuomenės narius, pasisakančius už teisingą pavojingų šunų skirstymą ne pagal išvaizdą, o pagal kiekvieno šuns elgseną, pasirašyti peticiją, kuri bus perduota seimo nariams. Peticiją rasite čia >>>> Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Seminaras Fotoistorijos

2014 m. balandžio 13 d., 11-14 val. Kalvarijų g. 125, Vilnius (FOKO fotostudija)   Kaip ir kodėl gimsta geros nuotraukos Emocija ir natūralumas Psichologinis faktorius portretinėje fotografijoje Reportažinis fotografavimo stilius Fotosesijos eiga A-Z Kaina asmeniui – 50 Lt Lektorius – fotografas Gediminas Trečiokas | www.gembis.com Pusė surinktų lėšų bus paaukota labdaringai veiklai – organizacijai GGI (gyvūnų gerovės iniciatyvos) | www.ggi.lt VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“– ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią beglobių gyvūnų atsiradimui. Registruotis < Būtina išankstinė registracija! (vietų skaičius ribotas) Daugiau informacijos teiraukitės el. paštu: gediminas@gembis.com arba tel.: 8 611 55154
skaityti daugiau

Tomis ieško namų

Šitas mažas gamtos kūrinys nuotraukose yra mūsų namų džiaugsmas. Ne. Ne dėl to, kad visi taip sako apie savo gyvūnus, kai ieško jiems naujų namų.   Šis bičiukas iš tikrųjų yra tikrų tikriausias energijos užtaisas. Aš pats net kartais nelabai galiu suvokt, kiek pozityvo ir meilės aplinkiniam pasauliui jame telpa. Nesvarbu koks piktas, pavargęs ar liūdnas pareitum į namus – jis tave nuramins ir privers nusišypsot. Ir jis tikrai nėra tik be proto vietoj nenustygstantis kvailiukas. Jis saugojo namus taip, kaip šuo ir turi saugoti – jis jautė, kuris žmogus nešasi gerus norus į mūsų namus, o kuris buvo gyvačiukas slampinėjantis pasaulio kampais. Patikėkit, kai reikia – jis labai rimtas ir tvirtas bičas. Visus 4 savo gyvenimo metus jis buvo gydytojas. Jis gydė abu mano senelius – abu po sunkaus insulto. Nemeluoju, aš mačiau jų akis, aš mačiau, ką šis stebuklas jiems darė. Ir jam pavyko! Ir dabar jie abu pajėgūs sėkmingai toliau mėgautis užtarnauta senatve. Deja, bet ne Lietuvoj. Seneliai išvyksta, o šuniukas keliauti kartu negali, nes ten jau gyvena kitas gyvūnas, kuris tiesiog nepriima jokių kitų draugų iš gyvūnų pasaulio. *Taip, aš ieškau namų šiam stebuklui. Taip, visus dokumentus jis turi, visus skiepus yra gavęs. Taip, jis mišrūnas. Taip, jam beveik 4 metai. Taip, jis pripras prie naujų namų ir suteiks jiems šilumos, ramybės ir pozityvo, nes jis tiesiog toks yra. Būsiu dėkingas, jeigu pasidalinsit, jeigu turėsit minty, jeigu nors mažą savo gyvenimo sekundę skirsit tam, kad kuo daugiau žmonių pasiektų žinia apie gerą bičą ieškantį gerų namų. Aš tikrai tikiu, kad yra namai, kur jis galės tęsti savo misiją. Skambinkite: 869507190 Rašykite: mantas.mesk@gmail.com P.S.: Šeimininkai įsipareigoja kas mėnesį duoti pinigų Tomio maistui, jei tik kas priglaustų šunelį. Tomio nuotraukų galerija.
skaityti daugiau

Kinologai: kas antras mišrūnas gali būti konfiskuotas

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) kartu su Lietuvos kinologų draugija atliko tyrimą, kuris parodė, kad kas antras neveislinis šuo turi pavojingai šuns veislei būdingų požymių. Nuo vasario pabaigos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kvietė šunų savininkus, laikančius augintinius – mišrūnus, siųsti savo augintinio nuotraukas ir sužinoti ar jų augintinis galėtų būti priskirtas prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvardintos pavojingos šuns veislės mišrūno. Šių veislių standarto požymių išvaizdoje turintys šunys mišrūnai pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, kurią Lietuvos Respublikos Seimas svarstys netrukus, būtų konfiskuojami ir nužudomi, nes laikyti tokius mišrūnus Lietuvoje yra draudžiama. Lietuvos kinologų draugijos atstovai, tarptautiniai šunų parodų teisėjai įvertinę pirmąsias šunų savininkų atsiųstas 32 nuotraukas nustatė, kad net pusė jų (16) turi pavojingai šuns veislei būdingų išorinės išvaizdos standarto požymių. Tačiau ekspertų teigimu vertinant visus 32 šunis mišrūnus gyvai, o ne pagal foto nuotraukas, šunų, turinčių tokių veislių standarto požymių savo išvaizdoje, skaičius galėtų siekti net 90 proc. visų šunų. „Beveik visose nuotraukose galima rasti pavojingų veislių – pitbulio arba amerikiečių Stafordšyro terjero, Kaukazo aviganio standarto požymių. Labiausiai nerimą kelią tai, kad net 90 proc. šunų mūsų vertinimu pagal kinologinius veislių standartus galėtų būti priskirti „pavojingos“ veislės mišrūnams pagal išorinius bruožus. Ne šuns veislė ar išvaizda vaidina tam tikrą vaidmenį nustatant ar šuo gali būti pavojingas, įkasti. Svarbiausia, ar šuo yra tinkamai socializuotas, prižiūrimas, humaniškai auklėjamas ir dresuojamas“,  – sakė Ramunė Kazlauskaitė, Lietuvos kinologų draugijos prezidentė. „Pirmieji tyrimo rezultatai parodė, kad bandymas nustatyti šuns mišrūno kilmę pagal tam tikrų, „pavojingoms“ priskirtų veislių standarto požymius gali baigtis tragiškai daugeliui mylimų ir draugiškų žmonių augintinių. Toks įstatymas yra ne gyvūnų gerovės įstatymas, o žiauraus elgesio su niekuo dėtais gyvūnais skatinimas, nes tik dėl to, kad šunys savo išvaizdoje turės tam tikrą požymį, jie galės būti tiesiog atimti ir nužudomi“, – sakė LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė Anot jos, šunų veislių skirstymas į pavojingas pagrįstas tik baime dėl tokios veislės išvaizdos. Bandymas kontroliuoti šunis priskiriant juos prie „pavojingų“ pagal veislę ir išvaizdą, teigiant, kad tai sumažins šunų įkandimų problemą, nėra pagrįstas jokiais tokio įstatymo veiksmingumo faktais. „Efektyviausia pavojingų šunų kontrolė, kuri sumažintų įkandimų skaičių, yra teisinės atsakomybės įgyvendinimas už konkretaus šuns konkrečią pavojų sukėlusią elgseną jo savininkui, o ne šuniui dėl jo išvaizdos. Efektyviai apsaugoti visuomenę nuo šunį įkandimų būtų galima jei atsakingos institucijos imtųsi atitinkamų priemonių nustatyti pavojingą šuns elgseną kol jie dar neapkandžiojo žmonių ir įpareigotų šuns savininką keisti šuns elgseną, taikant jam įvairius apribojimus, pavyzdžiui draudimas vedžioti šunį visuomenės lankomose vietovėse ir pan.“, – teigė B. Kymantaitė Kad šuns mišrūno vertinimas ir priskyrimas tam tikrai veislei yra klaidingas, patvirtino ir neseniai atliktas mokslinis tyrimas Floridos universitete. Daugybė šunų ekspertų – veisėjų, dresuotojų, prižiūrėtojų, veterinarų, prieglaudų personalo ir kitų – pateikė savo spėjimus apie šunų veisles, remdamiesi  jiems pateiktomis fotografijomis.  Apklausoje dalyvavo daugiau nei 5000 specialistų. Vėliau dalyvavusiųjų apklausoje vizualusis vertinimas buvo palygintas su šunų veislių profiliniu DNR. Tyrimas atskleidė, kad veislės identifikavimui naudojami išoriniai požymiai yra itin klaidingi ir nepatikimi, todėl bet kuris šuo gali būti klaidingai priskirtas prie „pavojingo“ šuns mišrūno. Daugiau apie atliktą tyrimą>> Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kviečia visuomenės narius, pasisakančius už teisingą pavojingų šunų skirstymą ne pagal išvaizdą, o pagal kiekvieno šuns elgseną, pasirašyti peticiją, kuri bus perduota seimo nariams. Peticiją rasite čia >>>> Keletą jau įvertintų šunų mišrūnų, kurie turi „pavojingos“ šuns veislės požymų pateikiame žemiau:        
skaityti daugiau

Aklą šunį auginti pasiryžusi jaunuolių pora: „Artimieji verkė“

Nusprendę įgyvendinti savo ilgai puoselėtą svajonę – įsigyti ir auginti šunį, Greta Sovaitė (23 m.) ir Vidas Rudžianskas (27 m.) nė nenutuokė, kad jų laukia rimtas likimo išbandymas. Dar gyvendami Vilniuje nuomojamame bute juodu į savo šeimą priėmė vos kelių mėnesių Labradoro retriverį. Pastebėję neįprastą šunelio aktyvumą ir guvumą naujieji šeimininkai ėmė įtarinėti didžiulę bėdą – lakstydama kalytė namuose vis atsitrenkdavo į sieną ar baldus. Kaip prisipažino Greta, prieš dvejus metus jie turėjo labai ribotą sumą pinigų, tačiau troško džiaugtis keturkojo teikiamu jaukumu namuose. „Nusprendėme pirkti be dokumentų. Buvome nepatyrę, ieškojome pigesnio varianto“, – pasakojo Greta. Radę skelbimą internete, Greta ir Vidas susiruošė apžiūrėti pasirinktų šuniukų. Kai nuvyko, buvo likę tik du. „Vienas buvo lėtas, pasyvus, o kitas be galo judrus. Pamanėme, kad tas judresnis bus sveikesnis, jį ir nusipirkome“ , – prisimena Vidas. Vos tik parsivežus keturkojį į namus, naujiesiems šeimininkams kilo įtarimas, mat kalytė kliuvinėjo, trankėsi į sieną, baldus. Lauke į bortą nusibrozdino snukutį. Kaip sakė Greta, mintis, jog šuo gali būti aklas, kilo vos tik atvykus apžiūrėti šunelio, tačiau ji jas vijo šalin, tikėjo, kad šuo tiesiog perdėtai judrus. „Kai pradėjome įtarinėti, kad mūsų šuo aklas, nuvežėme pas veterinarus. Jie patvirtino, kad šuo nemato. Paskambinome buvusiai šeimininkei. Ji grąžino pinigus ir pasiūlė pasikeisti šunį“, – sakė Greta. Merginos teigimu, buvusi šuns šeimininkė siūlė apsispręsti: atiduoti šunį arba pasiryžti auginti. Tačiau iš pirmo žvilgsnio pamiltas šuo per keletą dienų tapo širdžiai brangiu augintiniu. „Nusipirkome ją vos ne už paskutinius pinigus. Viskuo aprūpinome. Atiduoti neišdrįsome. Manau, kad tai likimas“, – kalbėjo Greta ir pridūrė, kad jau dvejų metų sulaukusiai kalytei, pavadintai Gazuole, neprošal būtų ir koks kitas keturkojis draugas. Artimieji verkė Paklausus, kokia buvo artimųjų reakcija dėl jų pasirinkimo auginti sunkią negalią turintį šunį, Vidas neslėpė: „Močiutė verkė. Verkė dėl šuns.“ Greta pridūrė, jog vieni liūdėjo dėl to, kad šuo aklas, kiti guodė, treti klausė, kam jiems reikalingas toks augintinis. „Tik vienas artimas žmogus pasakė, jog esame didvyriai, kad pasiryžome auginti aklą šunį“, – kalbėjo ji. Į bėdas, kylančias dėl neregio šuns, pora žvelgia su šypsena ir optimizmu. Vos tik įsigiję šunį, Greta ir Vidas persikėlė gyventi į Vilniaus rajoną – ėmė statytis namą. Ten šuo gali lakstyti po pievą, niekieno netrukdomas džiaugtis laisve. „Tik bėda, kad namų kieme yra tvenkinys, o Gazuolė labai mėgsta maudytis“, – juokdamasis sakė Vidas. Pirmą kartą į vandens telkinį kalytė įkrito netyčia. Anot šeimininkų, streso jiems buvo daugiau nei šuniui. Kalytė buvo visa purvina, mat tvenkinys nešvarus. „Oi, kaip teko prausti“, – šypsojosi Greta. Kai kaimynystėje nėra žmonių, Greta ir Vidas savo augintinę paleidžia palakstyti. Tačiau ją reikia akylai stebėti, mat smalsi uostinėtoja neretai nori nuklysti toliau nuo namų. Pamiršta šuns negalią Pokalbiui pakrypus apie bėdas, su kuriomis susiduria aklą šunį pasiryžę auginti žmonės, Greta tuoj pat prisipažino, kad Gazuolės aklumą dažnai pamiršta. „Ji tokia pat kaip ir kiti šunys“, – tikino mergina. Žinoma, kalytė neišvengia ir skaudesnių bumbtelėjimų, susitrenkia ar nežymiai nusibrozdina snukutį. Tačiau šeimininkai tvirtina, kad keturkojė jau puikiai orientuojasi aplinkoje, žino, kurioje vietoje yra kliūtys. O jei namuose atsiranda naujas baldas, šuo reaguoja į šeimininkų perspėjimus. Kai Greta ar Vidas ištaria „opa“, tai reiškia, kad reikės lipti laiptais, o žodis „atsargiai“ reiškia kliūtį jos kelyje. „Kai nuvažiuojame pas tėvus, ji greitai apsipranta ir eidama laiptų link, likus metrui iki jų, jau kelia leteną. Žino, kad tuoj bus pirmas laiptelis“, – pasakojo Greta. Anot jos, vienas kitas susidūrimas su kliūtimi – nieko tragiško. Vido teigimu, tai, kad šuo nemato, tik dar labiau sustiprina kitus jo pojūčius: „Gazuolė kur kas jausmingiau reaguoja į žmones, ypač į svetimus.“ Be to, jos uoslė – ideali. Paslėpus žaislą net tolimiausiame namų kampe, visada suranda. „Jei nepasiekia surasto žaisto sugriebti dantimis ar letenomis, atsigula ir prašo, kad ištrauktume“, – šypsodamasis kalbėjo Vidas. Šaltinis: lrytas.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Atsargiai – erkės! Šunų erkių sukeliamos ligos

Erkės yra parazitai, kurie atakuoja, ne tik žmones, bet ir naminius gyvūnus, jos siurbia kraują ir perneša įvairias ligas. Dažniausiai pasitaikančios erkių platinamos ligos aprašytos žemiau. Babeziozė (piroplazmozė) Tai liga, kurią lydi hemolitinė anemija. Erkei besimaitinant, ligos sukėlėjas Babesia genties pirmuonis patenka į šuns organizmą, prisitvirtina prie eritrocitų ir juos pažeidžia. Babeziozė gali pasireikšti lengva forma (praeina be jokių simptomų) arba labai sunkia (kartais mirtina). Ligos eiga priklauso nuo babezijos rūšies ir nuo šuns imuninės sistemos. Pagrindiniai ligos požymiai gali būti tokie: karščiavimas, silpnumas, apatija, šviesios dantenos ir liežuvis, raudona ar ruda šlapimo spalva, gelta (geltonas odos, dantenų atspalvis ir t.t.), padidėję limfiniai mazgai, padidėjusi blužnis. Sunkesniais atvejais gali būti komplikacijų, dėl kurių pažeidžiama dauguma organų: plaučiai, virškinimo traktas, inkstai, nervų sistema. Kartais pasireiškia žaibinė ligos forma, kuri dažniausiai sukelia šoką ar baigiasi mirtimi. Laimo liga (boreliozė) Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi. Erkės perneša šią bakteriją savo organizme ir besimaitindamos šuns krauju jį užkrečia. Dažniau serga jauni šunys. Vis dėlto, daugelis užsikrėtusių gyvūnų neserga kliniškai, tad šią ligą yra sunku diagnozuoti. Skirtingai nei žmonėms, gyvūnams besiplečiančios raudonos dėmės įkandimo vietoje nebūna. Pagrindiniai požymiai: sustingimas, šlubavimas, patinę sąnariai, apetito trūkumas, karščiavimas, nuovargis. Klinikiniai požymiai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių nuo užsikrėtimo. Anaplazmozė Anaplazmozės sukėlėjas yra riketsijos Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys (tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų), platinamos kraujasiurbių erkių. Minėtas organizmas patenka į žinduolio kraują, praėjus ilgesniam kaip 24 h kontaktui su erke. Riketsijos „puola“ granuliocitus (leukocitų tipas). Liga gali labai greit pasireikšti (per kelias dienas), būti lėtinės ar subklinikinės formos. Išsivysto požymiai, kurie panašūs į kitas erkių platinamas ligas: karščiavimas, apetito praradimas, nelankstūs sąnariai ir apatija, taip pat gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas. Sudėtingesniais atvejais gali pasireikšti traukuliai, gali vystytis anemija. Erlichiozė Kartu su babezioze dažnai pasireiškia ir Ehrlichia canis infekcija, kurią taip pat perneša erkės. Šią ligą, kaip ir aukščiau minėtą anaplazmozę, sukelia riketsijos (Erlichia ewingii). Kaip ir anaplazmozės sukėlėjas, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sąlygodamos ūmų sveikatos pablogėjimą, bei leukocitopeniją. Parazitas su leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis. Tai viena iš dažniausių ir pavojingiausių kraujasiurbių erkių sukeliamų ligų. Simptomai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių po užsikrėtimo.Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas,išskyros iš akių bei nosies, kraujavimas iš nosies ir patinusios galūnės. Erkių pernešamas encefalitas Tai viena pavojingiausių ligų žmonėms, gali pasireikšti ir šunims, nors ir labai retai. Kad šuo užsikrėtęs gali parodyti kraujo tyrimai, tačiau dažniausiai klinikiniai encefalito požymiai šunims nepasireiškia. Gydymas Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos diagnozės ir paskirto gydymo. Dažniausiai naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie yra veiksmingi ankstyvoje ligos stadijoje. Juos turi paskirti veterinarijos gydytojas. Babeziozės gydymui naudojami specialūs priešnuodžiai, tačiau patys vaistai mažina babeziozės simptomus, ir nėra aišku, ar išnaikina visiškai parazitus iš organizmo. Todėl kartais, nusilpus imuninei sistemai gali recidyvuoti ir vėl pasireikšti babeziozės simptomai. Jei šunys sirgo babezioze, netūrėtų būti veisiami ar naudojami kaip kraujo donorai, siekiant išvengti ligos plitimo. Labai svarbu laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų. Prevencija Apsauga nuo erkių yra pati geriausia prevencija nuo ligos. Rekomenduojama kasdien tikrinti šuns kailį ir radus erkių, kuo greičiau jas pašalinti (erkės turi būti įsisiurbusios ne mažiau kaip 24-48val., kad perduotų infekciją), specialiu pincetu (1 pav.) stenkitės sumti ties galvute ir sukdami prieš laikrodžio rodyklę iš lėto traukite. Jeigu to padaryti nepavyksta, arba nedrįstate, kreipkitės kuo skubiau pas veterinarijos gydytoją. Yra įvairių produktų, kurie gali apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo, pavyzdžiui kas mėnesį lašinti ant sprando lašus arba naudoti antkaklius nuo erkių, taip pat yra rinkoje daug įvairių trumpalaikio poveikio purškalų ir kt. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo, kas labiausiai tiktų jūsų augintiniui. Yra sukurtos vakcinos nuo babeziozės, bet jos veiksmingos tik nuo tam tikrų babeziozės štamų ir veiksmingumas ne 100%. Naminių augintinių sveikata yra jų šeimininkų rankose. Savalaikė diagnozė yra sėkmingo gydymo pagrindas! Paruošė Vet. gydytoja V. Lokianskienė Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Buvęs šuo čempionas po nesėkmingos parodos ištisas savaites marintas badu

Visko matę Lodzės miesto policininkai ir gyvūnų globos darbuotojai pamatę gyvo šuns skeletą sustingo tarsi stabo ištikti, kai kurių akyse pasirodė ašaros. Veimaro vižlų veislės šuo buvo marintas badu. Vargšelis, išvydęs žmones, į dantis griebė tuščią dubenį. Pasak specialistų, šuo buvo išisas saivaites nešertas. Jo į skeletą panašiame kūne galima buvo suskaičiuoti visus šonkaulius ir netgi stuburo slankstelius – rašo dienraštis „Fakt“. Kadaise dabar jau septynmetis keturkojis, vardu Azafas, buvo 39 metų lenkės Monikos B. pasidžiavimas, „skynė“ medalius įvairiose tarptautinėse parodose, tačiau pakako vienoje iš jų likti be apdovanojimo ir moters sugyventinis nusprendė šuns nešerti. Su dvesiančiu iš bado šunimi buvo ir negrynaveislė vokiečių aviganio kalė. Ji buvo šeriama, tačiau, kaip nustatė specialistai, dažnai mušama. Lodzėje garsėjusi Veimaro vižlų veislės šunų augintoja, matyt, savo meilę šunims, iškeitė į meilę sadistui. Dabar Monikai B. teks stoti prieš Lodzės teismą. Už žiaurų elgesį su gyvūnais jai gresia iki 2 metų kalėjimo. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau