Naujienos

Europos Sąjunga vysto naują strategiją dėl Afrikos gyvūnų apsaugos

Europos Sąjunga vysto naują strategiją skirta apsaugoti Afrikoje gyvenančius laukinius gyvūnus. Strategijos poreikis atsirado tada, kai buvo išsiaiškinta, kad išnyko 16% kontinente gyvenančių paukščių. Dar 2013 metais, BirdLife International išleido leidinį apie paukščių padėtį Afrikoje. Tai buvo pirmas visos Afrikos mastu vykdytas tyrimas, kurio metu buvo įvertintos vietiniams paukščiams kylančios grėsmės. Tyrimas atskleidė, kad apie 16 % visų Afrikos paukščių yra pasaulyje arba vietos mastu nykstančios rušys. Į šį sąrašą patenka ir ant kritinio išnykimo ribos atsidūrusius Taita Apalis ir visos 8 Afrikos grifų rušys. Kaip atsaką į šią laukinės gamtos nykimo krizę, Europos komisija pradėjo ruošti naują strategiją, kurios tikslas yra išlaikyti pilną unikalaus  laukinės gamtos gyvybinių populiacijų Užsachario Afrikoje paveldą palaikant sveikas, funkcionalias ir atsparias ekosistemas. To bus siekiama paremiant vietinių žmonių socialinę raidą ir pragyvenimo šaltinius. Originalus straipsnis: http://www.birdwatch.co.uk/channel/newsitem.asp?c=11&cate=__16092
skaityti daugiau

Organizacija PETA šventė 35 gyvavimo jubiliejų drauge su žymiausias pasaulio atlikėjais

PETA (angl. People for the Ethical Treatment of Animals – „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) yra didžiausia pasaulyje už gyvūnų teises kovojanti tarptautinė organizacija, įkurta 1980 metais. Prezidentė – Ingrid Newkirk. Šiais metais, rugsėjo mėnesio 30 d. organizacija surengė savo veiklos 35 metų jubiliejaus šventę. Šioje šventėje, be PETA darbuotojų, raudonu kilimu žengė ir ištikimiausi PETA organizacijos šalininkai bei žymiausios žvaigždės.Koncertą dovanojo seras Paul McCartney, padėkos ir palaikymo žodžius tarė tokios žvaigždės, kaip: Anjelica Huston, Pamela Anderson, Alicia Silverstone, Joaquin Phoenix ir kiti. Šventės metu vyko iškilminga vakarienė ir tylusis aukcionas, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos PETA veiklai. Originalūs straipsniai: http://www.peta.org/blog/live-blog-petas-35th-anniversary-gala/ http://www.peta.org/features/peta-35th-anniversary/ http://www.topix.com/animal/animal-rights/2015/10/paul-mccartney-performs-at-petas-35th-anniversary-gala-thursday
skaityti daugiau

Į susitikimą su A. Butkevičiumi atėjo su šunimis

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius prie Vyriausybės rūmų susitiko su gyvūnų gerove ir apsauga besirūpinančiais nevyriausybinių organizacijų atstovais bei jų augintiniais. Susitikimas vyko lauke, jo dalyviai atsivedė ir savo šunis. Susitikime dalyvavusi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė GRYNAS.lt pasakojo, kaip reagavo Premjeras, pamatęs į susitikimą atėjusius šunis bei apie ką buvo diskutuojama. „Pradėjome diskusiją, kurią pratęsime ir su kitomis institucijomis, kad atsirastų sistema veiksmų, kurie užtikrintų, kad benamių gyvūnų būtų kuo mažiau. Taip pat dėl dresūros kyla klausimai. Dresuotojų metodai yra tarybinių laikų, kai naudojami ir elektrošokai, ir griežti antkakliai. Tokie šunys kelia grėsmę visuomenei ir yra blogai gyvūnų gerovei, šunis reikia auklėti, bet ne paversti žvėrimis“, – sakė B. Kymantaitė. Anot pašnekovės, kitas svarbus aptartas klausimas, susijęs su privalomu gyvūnų ženklinimu: „Ministrė Virginija Baltraitienė yra pateikusi įstatymo projektą, kad privalomumo nebeliktų, bet, manau, kad po šios diskusijos Premjeras irgi pakeitė savo požiūrį ir turėtumėm dar kartą susėsti ir pasikalbėti, kaip sudaryti sąlygas žmonėms, kad ta paslauga būtų prieinama ir kaina būtų mažesnė arba akcijos, kad tam tikroms grupėms paslauga būtų nemokama. Ženklinimas yra prievolė žmogui identifikuoti save kaip šuns ar katės šeimininką. Tai išspręstų daugelį problemų, nes jeigu mes negalime identifikuoti gyvūno, kuris buvo išmestas ar su juo buvo žiauriai pasielgta, šeimininko, atsakomybės reikalauti mes negalime.“ Pasak B. Kymantaitės, į susitikimą atsivesti augintinius buvo simbolinis gestas: „Mes sakėme, kad šunys nori ateiti į susitikimą su Premjeru ir pasakyti, kad jiems reikia apsaugos, o mes tiesiog juos atlydėjome. Norėjome pabrėžti, kad tai yra gyvas padaras. Negalime jų išnaudoti tik savo malonumui ar pramogai, todėl būtinas politinis dėmesys šiai sričiai.“ A. Butkevičius pažadėjo, jog atsiras privalomas visuotinis šunų, kačių ir šeškų žymėjimas mikroschemomis. Jis žadėjo, kad su V.Baltraitiene šį klausimą aptars pirmadienį jai grįžus iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Skaitykite daugiau: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/i-susitikima-su-a-butkeviciumi-atejo-su-sunimis.d?id=69159674
skaityti daugiau

Indijoje greitai bus priimtas draudimas bandyti muilą ir kitus ploviklius su gyvūnais

Indija priėmė galutinį sprendimą, kuris draudžia bandyti muilo ir ploviklių gaminius su gyvūnais.  Draudimas aptartas ir priimtas praėjusį mėnesį per Aplinkos ministerijos komiteto susirinkimą. Ministerijos ir gyvūnų teisių gynėjos Manekos Gandhi pastangomis, priimtas bandymų draudimas bus greitu laiku viešinamas ir per kitas ministerijas. Originalus straipsnis: http://www.topix.com/animal/animal-rights/2015/09/ban-soon-on-testing-of-soaps-detergents-on-animals
skaityti daugiau

Savanoriai gelbėja gyvūnus Kalifornijos miškų gaisrų nusiaubtose vietose

Kai masiškai dega miškai, vietiniai gyventojai  turi priimti greitus ir dažnai labai skausmingus sprendimus – ką, traukiantis iš nesaugios vietos, pasiimti su savimi. Petalumos gyvūnų gelbėjimo centras, įsikūręs Sonomos apygardoje Kalifornijoje yra viena iš nevalstybinių organizacijų, kurios gelbėja likimo valiai, dėl miškų gaisrų,  paliktus gyvūnus. Nuotraukų galerijoje, galima pamatyti daug nuotraukų, kuriose užfiksuoti žmonės sugebėję išsigelbėti drauge su savo augintiniais. Originalus straipsnis ir foto galerija: http://www.theguardian.com/us-news/gallery/2015/sep/15/volunteers-help-pets-to-survive-california-wildfires-in-pictures
skaityti daugiau

Moteris iš Hiustono buvo apkaltinta ir nuteista dėl pornografinių /fetišistinių filmų su gyvūnais kūrimu

24 metų Ashley Richards pripažinta kalta dėl pornografinių/fetišistinių filmų, kuriose žudomi jaunikliai katinai, šunys , vištos, gamybos ir platinimo. Tai pirmas kartas kai federalinis teismas nuteisia asmenį dėl tokio pobūdžio filmų gamybos ir platinimo. Ashley Richards pripažinta kalta pagal keturis baudžiamuosius punktus dėl filmų gamybos ir pagal vieną punktą dėl filmų platinimo nuo 2010 iki 2012 metų. Visi kadrai filmuose vazduoja gyvūnų kankinimą ir nužudymą. Teismo dokumentuose teigiama, kad gyvūnų teisių aktivistų grupė Peta 2012 metais kreipėsi į Hiustono policiją po to kai buvo įspėti apie filmo „Juodmedis nužudė katę“ platinimą. Filmas buvo apibūdintas, kaip sadistiškas ir žiaurus. Gyvūnų teisių organizacija peržiūrėjo 20 video įrašų, kuriuose įvairiais įrankiais (peiliais, aukštakulniais, atsuktuvais ir replėmis) yra kankinami gyvūnai ( kačiukai, pelės, triušiai, jūrų kiaulytės, žuvys ir t.t). Originalus straipsnis: http://www.theguardian.com/world/2015/sep/09/houston-woman-convicted-animal-crush-fetish-porn-videos
skaityti daugiau

Dienos gyvūnų mylėtojas: lėktuvo pilotas nukreipia tarptautinį skrydį, kad išgelbėtų prancūzų buldogą

Tarptautinis skrydis iš Tel Avivi į Torontą vyko įprastai ir sklandžiai, kol lėktuvo pilotas pastebėjo, kad krovinių skyriuje įvyko šilumos mechanizmų gedimimas. Esant tokiai situacijai, pilotai laikosi numatyto kurso ir skrenda toliau, bet  šis žinojo, kad krovinių buvo gabenamas prnacūzų buldogas. Nepaisant didelių finansinių ir laiko išteklių, pilotas priėmė drastišką sprendimą – pakeisti skrydžio maršrutą, kad išgelbėtų šuniuką. 7 metų prancūzų buldogas Simba pirmą kartą skrido lėktuvu, kai pilotas pastebėjo mechaninį gedimą. Lėktuvas skrido kaip tik virš Atlanto vandenyno, kai temperatūra krovinių skyriuje pradėjo staigiai kristi. Dėl šuniuko gerovės, pilotas nutupdė lėktuvą Frankfurte, Vokietijoje. Šuniuko šeiminkas dėkingas pilotui : „Tai mano šuo, jis man kaip vaikas. Šis šuo man yra viskas“ kalbėjo šuns savininkas, kai gyvūnas jam buvo atiduotas Pearsono oro uoste. Aviacijos ekspertas Phyl Durby teigia, kad nepaisant $10,000 išlaidų papildomiems degalams ir 75 papildomų minučiu skrydžiui,  pilotas priėmė teisingą sprendimą. Pilotas, kuris išgelbėjo šuniuką, nebuvo identifikutoas. Originalus straipsnis: http://thedailywhat.cheezburger.com/share/8565468672
skaityti daugiau

Olandija uždraudė laukinius gyvūnus cirkuose

Antradienį, 2015 metų rugsėjo 15 d., Olandijoje pagaliau oficialiai įsigalioja draudimas cirko pasirodymuose naudoti laukinius gyvūnus . Šis nesenai priimtas sprendimas leido lengviau atsikvėpti visiems gyvūnų teisių aktyvistams. Laukiniai gyvūnai, kaip liūtai, meškos, drambliai ir žirafos, daugiau nebeturės išgyventi sudėtingų kelionių, gyvenimo narvuose, transportavimo mažose dėžėse. Visą tai laukiniai gyvūnai turi iškęsti dėl pagrindinio tikslo – kad suteiktų pramogą žmonėms. Originalus straipsnis: http://www.trueactivist.com/netherlands-bans-wild-animals-in-circuses/
skaityti daugiau

Jauniausia, savo jėgomis tapusi, milijonierė yra veganė

31 metų  Elizabeth Holmes geria žalias sultis ir vadovauja savo, 9 milijardų vertės, kompanijai. Elizabeth Holmes yra pati jauniausia, savo jėgomis tapusi, milijonierė moteris pasaulyje. Ji dažnai lyginama su Steve Jobsu ir regis  galėtų gyventi ramų ir tylų gyvenimą, tačiau ši moteris mėgsta triukšmą. Holmes pavertė mokslą verslu ir išsikėlė savo gyvenimo  tikslą – kraujo tyrimo metodus padaryti beskausmius, paprastesnius ir priimtinesnius. Būdama 19 metų jaunoji verslininkė metė Stanfordo universitetą, kad pradėtų savo veiklą kompanijoje Theranos, kuri užsiima kraujo tyrimais ir metodais bei yra laikoma „vartotojams draugiška“ kompanija.  Vadovavimas Theranos kompanijai pagreitino jaunos moters patekimą į Forbes sudaromą, 500 pasaulio turtingiausių, žmonių sąrašą. Elizabeth kasdienybejė, tarp svarbių pokalbių ir Ebolos viruso aptikimo metodų ieškojimo galima aptikti veganiškus gėrimus, žalias sultis, vaisius, daržoves ir salotas. Kalbėdama apie savo gyvenimą, ji visuomet teigia, kad „ Aš geriau gyvensiu gyvenimą su tikslu, negu gyvenimą kuriame turėčiau kitus dalykus“. Šaltinis: http://vegnews.com/articles/page.do?pageId=6693&catId=1#st_refDomain=m.facebook.com&st_refQuery=
skaityti daugiau

Šunelis Justas po Kudliaus projekto kirpyklos kaip naujai gimęs

Šuo Justas šiuo metu gyvena „Lesės“ prieglaudoje, o buvo rastas Justiniškėse. Nors dar visai jaunuolis, tačiau šunelis jau turi kojytės negalią. Justas puikus šuo: mašinoje smalsiai tyrinėjo miesto vaizdus, uostinėjo sėdynes, o apsipratęs prigulė ant šono ir ramiai keliavo kaip tikras keliauninkas, kuriam važinėtis atrodo visai ne naujiena. Kirpykloje „PetSpa“ (Laisvės pr. 115a, Vilnius) elgėsi kultūringai, kiek įtariai žiūrėjo į visą šitą reikalą, bet leidosi kerpamas, ramiai stovėjo, sutiko ir su nagų nukirpimu. Maudynės vonioje šiek tiek nepatiko, bet jis sukaupė visus savo kantrybės lašelius ir išstovėjo iki galo. Aišku, tik baigus bėgo nuo vonios kiek įmanoma toliau. O kai išgirdo plaukų džiovintuvą, čia jau buvo misija neįmanoma. Bijo ir viskas, taigi ėjome džiūti į lauką ant saulutės. Prieglaudoje minėjo, kad jis nemėgsta vyrų, dėl to jį pavadino „savotišku“, tačiau mums kelyje vyrų nepasitaikė ir tiek, kiek teko jį pažinti, agresijos nepamatėme nė kruopelės. Matosi, kad žmogumi dar nelabai pasitiki, bet pažiūrėjus į jo geras akis tikime, kad kažkam jis galėtų būti pats geriausias draugas. Kontaktinis tel. +370 674 83316 Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė, Barsikas, Borgas, Džiulė ir Čarlis. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus.
skaityti daugiau

Kudliaus projekte sudalyvavo garbanė Džiulė

Džiulei 4 metai, ji sterilizuota. Gyvena su žmogumi, kuris negali ar nenori jos pasilikti, nes tikrasis šeimininkas prieš kelis mėnesius pasimirė. Kai atvažiavome pasiimti mažės, ji truputį nerimavo dėl žmonių gausos ir to, kas gi čia vyksta, bet mielai lipo į automobilį, susirangė kamputyje ir laukė, kas bus. Pajudėjus užsiropštė ant kelių ir taip džiugiai stebėjo kelionę, iškorusi liežuvį mėgavosi pasivėžinimu. Jokio garso, jokio spurdesio – nuostabus, ramus gyvūnas. „Jurgos šunų kirpykloje“ (Šeškinės g. 22, Vilnius), žinoma, truputį baugu buvo, bet kartu ir smalsu, tad nukeliavo su švelniabalse kirpėja ir ramiai laukė, kol bus pagražinta. Tik maudynes praleido, nes džiovintuvas pasirodė bauginan tis. Na, o po gero pusvalanduko pasirodė nuostabiai graži šunytė. Džiulė vaikšto su pavadėliu, neypatingai tempia, klauso, kai pakvieti. Gal kiek prisibijo šunų ir, žinoma, miesto bruzdesys po kaimiškų pievų ramybės kiek gąsdina. Kiek mums žinoma laikina Džiulės globėja nebesugebėjo skirtis su kalyte ir ją pasiliko sau   Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis, Pienė, Atas, Trepsius, Saimonas, Simutė, Meksika, Smala, Mergaitė, Barsikas, Borgas, Justas ir Čarlis. Taip pat skaitykite apie „Kudliaus” projekte dalyvavusius Knopkytę, Alaniją ir Bielką, Babaužį, Trepsių, Pupą, Mergaitę ir Barsiką, kurie jau rado namus.
skaityti daugiau

Pasaulinė Gyvūnų globos diena Vilniuje prie Baltojo tilto spalio 3d.

Kokia šventė – be scenarijaus? Kokia šventė – be saulės ir geros nuotaikos? Kokia šventė – be dovanų ir siurprizų? Be abejo, visa tai jau seniai užsakėme, nupirkome ir paruošėme. Tačiau net visa tai turėdami negalėtume švęsti Pasaulinės gyvūnų globos dienos. Ši šventė neįsivaizduojama be jūsų ir jūsų mielų augintinių. Susipažinkite: spalio 3-iosios renginio DALYVIŲ PALETĖ! Ten būsime ir mes, tad mielai kviečiame atvykti, apsilankyti ir susipažinti Daugiau informacijos  – https://www.facebook.com/KinologijaLT/photos/gm.567047686793045/10154297151249465/?type=1&__mref=message_bubble
skaityti daugiau

DĖMESIO. Mūsų Kudliams reikia tavęs!

Mūsų projektu „Kudlius“ džiaugiasi tiek prieglaudos, tiek patys globotiniai bei ir juos randanti jų naujoji šeima. Tačiau mes negalime padėti tiek daug Kudliukų kiek norėtumėme dėl labai paprastos priežasties – ne visada turime žmogų, kuris galėtų nuvežtį beglobį į jo laukiančias grožio procedūras. Gal juo galėtum būti TU? Reikia tiek nedaug! Tik paimti iš Vilniuje esančios prieglaudos mūsų parinktus pačius draugiškiausius, nedidelio ūgio ir paskiepitus Kudliukus ir nuvežti juos SPA procedūrom į mums padėti sutikusią kirpyklą. Kirpykla taip pat Vilniaus mieste. Net jei gali padėti retai ar dažniau tai visai nesvarbu. Net jei tai bus 1 kartas iš 15. Svarbiausia, kad galėsim padėti dar vienam Kudliui virsti dėmesį atkreipiančiu žaviu šuneliu. Labai lauksime, kad susisiektum su mumis. ginte@ggi.lt arba 867742797
skaityti daugiau

14 gyvūnų globos organizacijų prašo skubiai kurti augintinių registrą

minimize2
14 susivienijusių Lietuvos nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų kreipėsi į Premjerą prašydamos kaip įmanoma skubiau patvirtinti valstybinio Gyvūnų augintinių registro įsteigimą. Šiandien išsiųstame Vyriausybės vadovui adresuotame laiške jos taip pat prašo pritarti, kad šunų, kačių ir šeškų privalomas ženklinimas ir duomenų suvedimas į valstybinę duomenų bazę būtų pradėtas vėliausiai 2016 m. sausio 1-ąją, o gyventojai turėtų vienerius metus įstatymo reikalavimams įgyvendinti. Organizacijų teigimu, reikalavimas ženklinti augintinius užtikrintų, kad daug daugiau į prieglaudas patekusių gyvūnų būtų grąžinti namo ir vis mažiau jų būtų numarinama. „Kasmet į prieglaudas ir karantinavimo tarnybas patenka dešimtys tūkstančių augintinių. Įstaigos yra perpildytos – praėjus įstatyminiam 14 dienų laikotarpiui gyvūnas gali būti numarintas, nes į jo vietą karantinavimo tarnybai reikia priimti kitą gatvėje klaidžiojantį gyvūną. Tik vos keli gyvūnai būna paženklinti mikrochema ir grąžinti savininkui”, – laiške Vyriausybės vadovui savo prašymą argumentuoja gyvūnų globos organizacijos. Mokesčių mokėtojai sumoka 0,8 mln. eurų Gyvūnų globėjai skaičiuoja, kad, galiojant esamai tvarkai, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų kasmetinės bendros išlaidos pasimetusių augintinių gaudymui ir priežiūrai siekia apie 800 tūkst. eurų. „Atsiradus prievolei ženklinti savo augintinius, už jų nepriežiūrą atsakytų ir išlaidas atlygintų pats gyvūno savininkas, o ne visi mokesčių mokėtojai. Be to, tai padidintų galimybę patraukti atsakomybėn su gyvūnu neatsakingai ir žiauriai pasielgusį asmenį”, – sako laišką pasirašiusi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Jos teigimu, gyvūnų globėjai nepritaria oponentų argumentui, kad privalomo augintinių ženklinimo įvedimas padidins atsisakomų augintinių skaičių. „Savininkas, kuris atsisako identifikuoti save kaip teisėtą augintinio savininką, vengia prisiimti atsakomybę. Jis bus pasiruošęs atsisakyti augintinio bet kuriuo jam nepalankiu momentu – kai gyvūnui reikės suteikti veterinarinę pagalbą patiriant finansines išlaidas, kai augintinis pabėgs ir reikės atlyginti jo padarytą žalą aplinkiniams ir kitais panašiais atvejais”, – sakoma laiške. Nevyriausybinis sektorius pasiruošęs padėti Organizacijos skatina augintinių ženklinimo duomenų įvedimo bei registro tvarkymo paslaugą atiduoti į valstybės rankas, tačiau sako esančios pasiruošusios prisidėti prie pagalbos valstybei didinat paslaugos prieinamumą. „Ne visi privatūs veterinarijos gydytojai gali būti linkę taikyti gyventojams prieinamas augintinių ženklinimo paslaugų kainas. Be to, privatūs registrai neturi teisių tiesiogiai keistis privačiais asmenų duomenimis su valstybinėmis institucijomis siekiant užtikrinti augintinių savininkų atskaitomybę. Tačiau nevyriausybininkai yra pasiruošę prisidėti organizuojant pigesnes arba nemokamas augintinių ženklinimo paslaugas, teikti informaciją gyventojams viešoje erdvėje apie tai, kur ir kaip galima atlikti augintinių ženklinimą bei tokios procedūros atlikimo tvarką”, – sakė B.Kymantaitė. Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Nuo 2016 m. privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija. Kreipimąsi į Vyriausybės vadovą pasirašė nevyriausybinės organizacijos „Dogspotas“, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“, „Rainiukas“, „Beglobis“, „Lesė“, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, „Penkta koja“, „Šlapia nosytė“, „Katino svajonė“, „Būk mano draugas“, „SOS gyvūnai, „Gyvūnų namai“ ir „5 pėdutės“. ### Daugiau: Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, +370 651 11 666, info@gyvunuapsauga.lt
skaityti daugiau

James’o Cromwell’o 20 metų trunkanti kova už gyvūnų teises

Praėjus dvidešimčiai metų po filmo “Babe” pasirodymo, straipsnyje “VICE”žurnale aprašoma, kaip ūkininko Hoggett’o personažas pakeitė aktoriaus James’o Cromwell’o gyvenimą. Duodamas interviu Cromwell’as papasakojo, kaip filmas jį įkvėpė tapti veganu. “Šis filmas apie tai, kaip mes elgiamės vieni su kitais, kai pradedame skirstyti vieni kitus į įvairias kategorijas, leidžiančias mums pateisinti mūsų galios ir teisių įvaizdį. Mažoji kiaulytė ima abejoti šiuo skirstymu, ir randa panašiai mąstančią sąmonę ūkininke Hogget.” Būdamas aktyvus gyvūnų teisių gynėjas ir “Mercy For Animals” organizacijos rėmėjas, Cromwell’as prisijungė prie “Mercy For Animals” protesto prieš žiaurų “Walmart” kiaulienos tiekėjo “Christensen Farms” elgesį su kiaulėmis. 2013 m. Oskaro statulėlei nominuotas aktorius įgarsino “Mercy For Animals” atliktą slaptą tyrimą “Pipestone System” – kitose “Walmart” kiaulienos tiekėjo valdose. Šis tyrimas nustatė, kad darbuotojai uždaro besilaukiančias kiaules į purvinas, pilnas musių nėštumo dėžes; žiauriai daužo sąmoningų paršiukų galvas į žemę bei išplėšia jų sėklides be nuskausminamųjų. Taip pat Cromwell įgarsino “Mercy For Animals” vaizdo klipą “From Farm to Fridge” (“Iš ūkio į šaldytuvą”), detaliai vaizduojantį gyvūnų moderniuose ūkiuose gyvenimą ir mirtį. Šis vaizdo klipas buvo peržiūrėtas milijonų žmonių. Jį galite pamatyti čia: Puiku, kuomet garsenybės imasi ginti gyvūnų teises. Kiekvienas iš mūsų taip pat galime prisidėti prie to, atsisakydami mėsos ir rinkdamiesi humaniškesnes, tokio pat kokybės ir maistingumo lygio augalines alternatyvas. Originalo adresas: http://www.mfablog.org/james-cromwells-20-year-fight-for-animal
skaityti daugiau

Apdovanojimas už drasą moteriai, kuri bulių ringe guodė mirštantį bulių

38 metų ispanė Virginia Ruiz ruošėsi filmuoti ir viešinti medžiagą apie tai, kas realiai darosi bulių ringe Ispanijoje, tačiau pačio ringo metu ji negalėjo sėdėti savo vietoje ir stebėti buliaus agonijos kai jis buvo perdurtas ir sužeistas stėlėmis ir kardais. Sužeisto buliaus agonija ir garsus verkimas privertė ją impulsyviai šokti iš savo vietos ir pulti į pačios arenos vidurį, kur ir buvo sužeistas gyvūnas. Savo elgesiu ji bandė tiesiog apsaugoti gyvūną nuo galimų papildomų atakų. Po kelių akimirkų, apsaugos darbuotojai grubiai išvedė Virginia iš ringo, tačiau jos atsidavimas ir elgesys sukrėtė tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Bulių ringai Ispanijoje jau nusinešė 12-kos žmonių gyvybes šiais metais. Originalus straipsnis: http://www.peta.org.uk/blog/hero-to-animals-award-woman-comforts-dying-bull/
skaityti daugiau

Praeiviai gatvėje saugojo šunį nuo stipraus lietaus

Galima sakyti, kad gerumui ribų nėra. Pora praeivių gatvėje permirko iki paskutinio siūlo nes nusprendė padėti šalia prekybos centro Marks and Spencer pririštam šuniui. Stipriai lyjant praeiviai pastebėjo, kad prie parduotuvės pririštas ir paliktas šuo visas dreba ir yra permirkęs, todėl praeivis vyras nusivilko savo švarką ir juo pridengė gyvūną. Visą situaciją stebėjo ir įamžino šalimais Bingo klube dirbantis Jon Sparkers, jis taip pat paskolino du skėčius praeiviams, kuriais jie gelbėjosi patys nuo lietaus ir papildomai pridengė drebantį šunį. Porelė kantriai lietuje laukė šuns savininkės, kuri pasirodė po 20 minučių. Originalaus straipsnio nuoroda: https://uk.news.yahoo.com/strangers-shelter-dog-left-outside-114737127.html?#S7NDCLK
skaityti daugiau

Kaip vilkai keičia upes

Ar esate kada girdę apie vieną labiausiai jaudinančių pastarojo šimtmečio atradimų – trofines kaskadas ( arba mitybos kaskadas)? Tad kviečiame susipažinti su šia sąvoka ir įspūdingais tai liudijančiais faktais! Trofinės kaskados yra ekologinis procesas kuris pasireiškia maisto grandinėje iš viršaus į apačią ir klasikinis to pavyzdys yra Jeloustono nacionalinis parkas (JAV), kuriame 1995 metais buvo atgabenti vilkai. Visi žinome, kad vilkai žudo visų rūšių gyvūnus, tačiau mažuma žino,kad jie duoda gyvybę daugeliui kitų. Vilkų parke nebuvo beveik 70 metų, todėl parke gyvenančių briedžių skaičius smarkiai išaugo ir nors žmonės reguliavo jų populiaciją, tačiau briedžiai sugebėjo stipriai sumažinti augalų kiekį ganymosi teritorijose ir keliaudavo toliau. Vilkų pasirodymas, nors ir pradžioje nedideliais kiekiais, sukėlė nepakartojamą efektą. Pirmiausiai jie pradėjo medžioti briedžius, tačiau tai nebuvo pagrindinis dalykas, daug svarbiau, kad jie palaipsniui pakeitė briedžių elgesį – briedžiai staiga pradėjo vengti kai kurių parko dalių, ypatingai slėnių ir atvirų vietų, kuriuose jie galėjo būti lengvas grobis. Visa augmenija, esanti šiose vietose, akimirksniu ėmė atsigauti ir vėl žaliuoti, medžiai per 6 metus akivaizdžiai išaugo ir sužaliavo. Netrukus, po tokio augmenijos sužaliavimo, pradėjo masiškai daugėti įvairių rūšių paukščių, išaugo bebrų skaičius (nes bebrai veisiasi kur auga medžiai) ir bebrai, būdami ekosistemos inžinieriais, sukūrė nišas kitų gyvūnų rūšims atsirasti. Jų kuriamos užtvankos, sudarė galimybes veistis įvairioms žuvims, amfibijoms, vandens paukščiams ir panašiai. Vilkai išmedžiojo kojotus ir to pasėkoje smarkiai išaugo trušių bei pelių populiacija, o tai reiškė augantį vanagų, žebenkščių, lapių ir barsukų skaičių. Varnos ir ereliai maitindavosi vilkų palikta gaišena. Dėl tos pačios priežasties ir dėl atsigavusios augmenijos (medžių ir krūmų) meškų populiacija pradėjo smarkiai augti. Tačiau štai kas svarbiausia, vilkai pakeitė upių elgesį: kanalai susiaurėjo, susiformavo daugiau baseinų, rifų. Pagrindine pokyčių priežastimi tapo ataugantys miškai ir augmenija, kurie stabilizavo upių krantus, todėl jos rečiau išsekdavo ir tekėdavo sena vaga. Paprasčiausias briedžių išvarymas į kitas vietas ir augmenijos atsigavimas leido  pasikeisti ir upių sistemai. Net ir mažas vilkų skaičius stebuklingai transformavo ne tik Jeloustono nacionalinio parko eko sistemą, bet ir geografiją. Originalus video: http://omeleto.com/214906/
skaityti daugiau

Kai gera daryti gera

Kartu su gyvūnų globos organizacija „Lesė“ džiaugiamės, kad mūsų „Kudliaus“ projekte dalyvavę beglobiai šuneliai surado nuolatinius namus Šie, projekte sudalyvavę gyvūnai, surado savo šeimininkus: Trepsius (https://ggi.lt/trepsius-dar-vienas-kudliaus-projekto-dalyvis/) Saimonas (https://ggi.lt/kudliaus-projekte-saimonas-is-gruzdziu-karan…/) Simutė (https://ggi.lt/simute-is-gruzdziu-karantinavimo-tarnybos/) Barsikas (https://ggi.lt/kudliaus-projekte-barsikas/)
skaityti daugiau

Žmogaus ir gyvūnų draugystė stebina | www.panbalsas.lt

Kad žmogaus ir gyvūnų ryšys yra, niekas negalėtų paneigti. Nebestebina akliesiems padedantys šunys ar terapija su žirgais. Tačiau ar patį žmogų galėtume vadinti tikru gyvūnų draugu? Praėjo kiek daugiau nei ketveri metai, kai Fukušimos (Japonija) atominėje elektrinėje įvyko sprogimas. Naotas Matsumura yra vienintelis žmogus, tebegyvenantis evakuotoje zonoje aplink Fukušimos pirmąjį reaktorių. Kodėl jis liko, nors kiti nedelsdami išsikėlė? Liko, kad padėtų beglobiams Žinomas kaip paskutinis vyras iš Fukušimos, 55-metų Matsumura yra vienintelis asmuo, tebegyvenantis draudžiamoje zonoje aplink Fukušimos atominę elektrinę, kuri 2011-ųjų kovą patyrė krachą po žemės drebėjimo ir cunamio. Tačiau Matsumura yra ne vienas. Jis pasiliko savo namuose, pakrantės miestelyje maždaug už septynių mylių nuo Fukušimos, vien tam, kad pasirūpintų tvartuose ir kiemuose paliktais zonos gyvūnais. Naotas prižiūri dešimtis augintinių ir gyvulių, kurie buvo palikti likimo valiai, kai jų šeimininkai persikėlė į saugias teritorijas. Matsumura globoja ne tik vietos katinus, šunis, bet ir būrį ančių, kiaulių, karvių, ponių ir net stručių. Po katastrofos su šeimos nariais išvykęs į saugią vietą, po kelių dienų Matsumura grįžo pašerti savo ūkyje likusių gyvūnų. „Kai saviškiams padaviau ėsti, kaimynų augintiniai tarsi pašėlo: šunys ėmė loti, karvės – mūkti. Kilo didžiulis triukšmas. Apėjau visą miestelį ir pamačiau, kad ten palikta begalės gyvūnų. Visi jie buvo alkani, suvargę. Matyt, žmonės tikėjosi, kad netrukus, gal po savaitės ar po dviejų, grįš į savo gimtuosius namus, Deja…“ – sielvarto neslėpė gyvūnų globėju tapęs Matsumura. Daugiau nei šimtas galvijų buvo rasti nugaišę iš bado tiesiog tvartuose, kiti buvo masiškai numarinti vyriausybės įsakymu. Matsumura išgelbėjo nuo tokios lemties šunį ir jį pavadino Kiseki – Stebuklu. Šunelis išliko gyvas tik todėl, kad galėjo ėsti kritusius galvijus. Matsumuros akyse krito ir daugiau gyvūnų – daugelis jų sunkiai susirgo dėl pašaro ir priežiūros stokos. Dabar Matsumuras ir jo gyvūnai priklausomi tik nuo gerų žmonių valios. Tik jų dėka gyvūnų gelbėtojas gali pasirūpinti savo augintiniais ir prasimaitinti pats. Maistas ir vanduo draudžiamoje zonoje nebėra saugūs, tad turi būti tiekiami iš kitur. Kol Naotas pluša gyvūnų gerovei cunamio ir žemės drebėjimo nuniokotose Fukušimos griuvėsiuose, už draudžiamos zonos gimsta naujos kartos. 2013-aisias N. Matsumurai gimė sūnus, dabar jis su savo mama gyvena toli nuo tėvo. Šeima nežino, ar visi jos nariai kada nors gyvens kartu. Vienintelė Naoto paguoda – tik jį supantys gyvūnai. „Jie kasdien mane paguodžia, atsidėkoja už maistą, rūpinimąsi, gera matyti jų akis, – sako Matsumura. – Tai jie mane išmokė išlikti.“ Nuostabus ryšys Ne kiekvienas gali pasigirti tokiu stipriu ryšiu su savo augintiniu, kokį turi mažylis Karteris ir jo šunelis Tobis. Pora šunį savo namuose priglaudė 2011 metais, o po 16 mėnesių namuose atsirado ir dar vienas gyventojas – gimė vaikelis. Mažylio ir šuns ryšys prasidėjo dar tada, kai berniukas buvo mamos pilve. Karterio mama Devina pasakoja, kad šuo visus 9 mėnesius akylai ją sergėjo ir glaustėsi, it nujausdamas, kad greitai įvyks kažkas, kas pakeis visą jo gyvenimą. Amerikiečių pora tvirtina, kad jų sūnaus ir keturkojo augintinio ryšys išties nepaprastas. Tobis nesitraukia nuo mažylio nuo pat tos dienos, kai tėvai jį parsivežė iš ligoninės. Šuo atidžiai stebėjo ir sekiojo paskui visus, kurie tik mažylį paimdavo ant rankų. Ryšys dar labiau stiprėjo vaikui augant. Tobis nuo Karterio nesitraukia nė per menkiausią žingsnį, net jam miegant. Tėvai, matydami šią draugystę, nusprendė ją įamžinti – sukūrė internetinį nuotraukų albumą. „Mes nenustojame stebėtis. Tobis yra neįtikėtinai ištikimas ir kantrus, aplink Karterį sukasi visas jo pasaulis, – apie šunį pasakoja vaiko tėvai. – Karteris taip pat labai myli savo šuniuką ir visuomet nori būti šalia jo. Jam augant, šuo nebėra tik sargas, jis – geriausias žaidimų draugas.“ Socialinio tinklalapio paskyroje galima rasti įvairiausių šuniuko ir berniuko draugystės akimirkų, kai kurios iš jų išties kelia šypseną. Pora džiaugiasi galėdama pasidalyti šeimai brangiomis akimirkomis ir paskatinti žmones priimti beglobius šunis į savo namus. Paukščių numylėtiniai Nors žmonių meilė paukščiams yra natūralus reiškinys, tačiau labai retas atvejis, kad šis jausmas būtų abipusis. Aštuonerių metų Gabi Mein labai pasisekė: mergaitė sode lesina varnas, o jos už tai jai atneša dovanų. Gabi Mein surinko jau visą kolekciją tokių dovanų, tai ir jai brangiausias turtas. „Jūs galite pasižiūrėti, tačiau nieko nelieskite“, – atvykusius filmuoti jos ir varnų draugystės žurnalistus pamokė aštuonmetė. Plastikinėje dėžutėje laikomi paukščių mergaitei atnešti maži daiktai. Kiekvienas priskirtas kokiai nors kategorijai ir laikomas su panašiais daiktais. Vaikui šie daiktai vertingesni už auksą. Mergaitė pati savo kolekcijos nepildė. Kiekvienas daiktas buvo atneštas varnų kaip dovana. Ji rodo į perlų spalvos širdelę: „Ši dovana man pati brangiausia, nes ji parodo, kaip varnos mane myli“, – paaiškino paukščių numylėtinė. Mergaitės draugystė su varnomis prasidėjo atsitiktinai, kai jai buvo vos ketveri. Ji dalijosi savo priešpiečiais su paukščiais autobusų stotelėje. Greitai varnos prie to priprato ir laukdavo mergaitės. Žinoma, Gabi Mein mama nežinojo, kad varnos sulesa didžiąją dalį jos pietų. Dabar savo kieme mergaitė lesina paukščius visuomet: jiems pripilta vandens, paberta lesalo. Lesykloje visuomet yra riešutų, nes juos varnos labai mėgsta. Netrukus sode pradėjo atsirasti visokių daiktų – taip varnos atsidėkodavo vaikui už dosnumą. Tos dovanėlės mažos, kad tilptų paukščiams į snapą, tačiau mergaitei jos pačios geriausios. Aštuonmetė pasakojo kartą lesykloje aptikusi mažą metalo gabaliuką, o jame buvo užrašas „best“ – geriausia. Mergaitė iš dovanų netgi pasidarė vėrinį. Dar vienu fenomenu galėtume vadinti australų Blumų šeimą. Nepaprasta jos ir šarkos draugystė užsimezgė, kai vienas iš sūnų aptiko bejėgį paukščiuką ant žemės, veikiausiai išblokštą iš lizdo. Išgelbėta šarka tapo tikrų tikriausia australų šeimos nare. Paukštis leidžia laiką ir name, ir kieme, tarsi būtų naminis augintinis. Šarka, vardu Pingvinas, mėgsta Blumams atsitūpti ant galvų, žaidžia gaudynių, čiauška, mėgdžioja žmones, skraidžioja tarp vaikų, kai šie žaidžia kamuoliu – nuo vieno prie kito, tarsi irgi dalyvautų žaidime. Šarka nesidrovėdama kartu su šeimos nariais prausiasi, nepraleidžia progos valandėlę nusnūsti su vaikais lovoje ar hamake, netgi pusryčiauja prie bendro stalo. Kai nieko nėra namie, Pingvinas tupi medyje priešais namą ir laukia, kada galės pasveikinti grįžtančią šeimą. Savo emocijas šarka išreiškia plasnodama sparnais. „Tarsi šuniukas vizgintų uodegą, – sako šeimos galva Kameronas. – Jei mes pradedame moti rankomis, Pingvinas mėgdžioja šiuos judesius.“ Profesionalus fotografas Kameronas Blumas nepraleidžia progos užfiksuoti unikalių ir jaudinamų akimirkų iš savo šeimos narių ir šarkos Pingvino gyvenimo ir jas deda į socialinius tinklus. Todėl šarka tapo kone viso pasaulio įžymybe. Ir plėšrūnai nori meilės Ar galėtumėte įsivaizduoti laukinių žvėrių karalių – liūtą – kaip savo geriausią draugą, kuris vos jus išvydęs pultų į glėbį? Nors situacija sunkiai tikėtina, tačiau liūtė Sirga niekuo nesiskiria nuo mažo vaiko: vos atsidarius aptvaro vartams puola į savo „tėčio“ Valentino glėbį, atsistoja ant dviejų kojų, stipriai apsikabina drąsuolį ir kone minutę myluojasi jo glėbyje. 27-erių metų gamtosaugininkas Valentinas Gruneris su liūte Sirga tapo neišskiriami tada, kai ji, vos trijų mėnesių likusi be mamos, atsidūrė jo globoje. Šiuo metų liūtė Sirga jau paauglė, ruošiasi gyventi laukinio gyvūno gyvenimą. Pats geriausias draugas ir mokytojas jai Valentinas, jis moko liūtę laukinio gyvenimo subtilybių. Sirga buvo rasta leisgyvė viename iš ūkių 2012-ųjų vasarį. Vadoje buvo trys jaunikliai, du mažyliai nugaišo, o likusi gyva Sirga pateko Valentino ir jo komandos globon. Gyvūnas labai mažai svėrė, buvo praradęs daug skysčių, tad Valentinui teko nemenkas išbandymas pastatyti mažylę ant kojų. Valentinas į pagalbą pasitelkė veterinarus ir dabar džiaugiasi jau kone suaugusios Sirgos draugyste bei ištikimybe. Kritiniu liūtukei laikotarpiu Valentinas išbandė begales receptų, kad galėtų atšerti ją iki normalaus svorio. „Švieži kiaušiniai, grietinėlė, pienas, vitaminai, saulėgrąžų aliejaus ir kalcio mišinys… Iki šios dienos mes manome, kad ji tikriausiai yra vienas vienintelis liūtas vietovėje, kuris per gyvenimą mėgavosi tokiu racionu“, – juokiasi Valentinas. Dabar liūtė jau ėda žalią mėsą, Valentino padedama ir pati mokosi susimedžioti grobį. Augusi tarp kitokių 24-erių Tipi Degre – tikrai nepaprasta mergina. Ji gimė Afrikoje, laukinės gamtos fotografų iš Prancūzijos šeimoje. Mergaitė augo žaisdama su 28 metų drambliu Abu, leopardu J&B, liūtukais, žirafomis, stručiais, mangustais, krokodilais, zebriukais, didžiulėmis varlėmis ir netgi gyvatėmis. Afrika mergaitei namais buvo ilgai, tad ji spėjo užmegzti itin glaudžius ryšius su daugybe vietos gyvūnų ir Namibijos genčių. „Aplink mane nėra vaikų, tad gyvūnai – mano vieninteliai ir patys geriausi draugai“, – sakydavo Tipi. Jos tėvai įamžindavo mergaitės ryšį su laukine gamta, vėliau visa tai atskleisdavo dokumentiniuose filmuose. Pasak Tipi mamos, mergaitė netgi mąstydavo kaip gyvūnai, ji įsivaizduodavo esanti iš jų pasaulio, jų dydžio ir pan., tai pagilindavo šį, atrodo, neįtikėtiną žmogaus ir gamtos santykį. Dabar jau užaugusi Tipi sako iš laukinių draugų išmokusi be galo daug ir labai vertina savo vaikystę. Iš tiesų retas žmogus gali papasakoti apie vaikystės draugą dramblį, popietes lekiant ant stručio nugaros ar vakarus prie Afrikos genties laužo… Šiuo metu mergina studijuoja kino industriją, aktyviai kovoja už gyvūnų teises, domisi žvėrių išsaugojimu, kuria dokumentinius filmus apie laukinę gamtą. Šeši filmai jau pristatyti „Discovery“ kanalo žiūrovams. Ištiesė pagalbos ranką Dažnai girdime, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. O viena nuotrauka įrodo, kad ir žmogus gali būti geriausiu šuns draugu. Nuotrauka itin iškalbinga: vyras ant krūtinės migdo šunį – geriausią savo draugą 19-metį Čiopą. Gyvūnas užmigdavo tik tada, kai šeimininkas Džonas Angeris įnešdavo jį į ežerą. Šunį kankino stiprūs sąnarių skausmai ir palengvėdavo jam tik tada, kai šeimininkas atnešdavo jį ant rankų į ežerą. Bangavimas ir šiltas vanduo nuramindavo skausmą, užliūliuodavo Čiopą, ir jis užmigdavo. Prieš 19 metų Džonas ir jo sužadėtinė iš prieglaudos paėmė šunį. Vėliau santykiai su moterimi pablogėjo ir jie išsiskyrė. Vyras labai sunkiai išgyveno skyrybas. Tik Čiopo buvimas šalia padėjo jam nepalūžti. „Jeigu ne jis, manęs čia jau galbūt nebebūtų“, – prisipažino Džonas. Čiopas susirgo artritu. Kad bent šiek tiek palengvintų jo kančias, Džonas kasdien vesdavo jį prie ežero ir paėmęs ant rankų nešdavo į vandenį. Šiltas vanduo ir nesvarumo būsena atpalaiduodavo kūną ir sumažindavo skausmą, todėl Čiopas galėdavo bent šiek tiek pamiegoti. Prieš patekdamas į prieglaudą Čiopas buvo benamis šuo ir, anot prieglaudos darbuotojų, patyrė daug smurto. Džonas ir jo sužadėtinė ilgai ieškojo sau tinkamo šuns, kol pamatė Čiopą ir suprato, kad tai jis. „Vieną naktį atsibudau su mintimi apie savižudybę. Bet šalia buvo Čiopas, ir aš nežinau, kaip tai paaiškinti, bet jis privertė atsisakyti tokių minčių. Jis dėl manęs padarė tiek daug, ir tai, kad aš jam padedu palengvinti skausmą senatvėje, – menkniekis, palyginti su tuo, ką jis padarė dėl manęs“, – sakė Džonas. Nuo tada, kai pasaulis sužinojo apie Čiopą, daug kas pasikeitė. Geradariai sumokėjo už šuns gydymą, be to, Džonas ir Čiopas susirado daug draugų, pasiruošusių jiems padėti. Masažai ir kitos procedūros padėjo Čiopui nuslopinti skausmus, tačiau senatvė įveikė gyvūną. Nugaišus šuneliui Džonas pasinėrė į darbus, jie padeda bent trumpam užmiršti draugo netektį. Vyras aktyviai dalyvauja vietos gyvūnų prieglaudos veikloje, vedžioja šunis, jais rūpinasi, skiria visą dėmesį reklaminėms prieglaudos gyvūnų akcijoms. Be to, Džonui sielvartą dėl mylimo draugo netekties išgyventi padeda ir draugiją palaiko nauja augintinė – kalytė, švelniai vyro vadinama Meškute. Parengė K. Juškaitė Šaltinis – http://www.panbalsas.lt/naujienos/ivairenybes/zmogaus_ir_gyvunu_draugyste_stebina
skaityti daugiau