Naujienos

Gyvūnų priežiūros specialistai tikina, kad šaltuoju metų laiku, ypač kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, mūsų augintiniams yra reikalinga speciali priežiūra. Norint, kad pūkuotieji šeimos nariai ir šaltuoju metų sezonu išliktų sveiki, aktyvūs bei laimingi, būtina prižiūrėti jų pėdutes, tinkamai pasirūpinti augintinių apranga bei akylai stebėti galimus peršalimo požymius. „Žiemą pirmiausia ypatingą dėmesį reikėtų skirti jauniems šuniukams, senjorams, mažoms veislėms bei trumpaplaukiams ar reto kailio šunims, nes jie yra jautresni šalčiui. Mums šiltai apsirengus lauke gali būti nešalta, bet reikia pagalvoti apie šunį bei stebėti jo siunčiamus signalus, o pamačius drebėjimą, silpnumą, pasyvumą ar nenorą eiti, reikėtų stabdyti pasivaikščiojimą ir grįžti į šiltą patalpą“, – teigia „Barkvilio“ gyvūnų priežiūros centro vadovė Daina Jarmalavičienė. Šaltuoju sezonu pasivaikščiojimai lauke gali tapti iššūkiu Augintinius, kurie netoleruoja šalčio, patartina lauke vedžioti kuo trumpiau. Su jais reiktų daugiau laiko leisti patalpų viduje, žaidžiant, mokant naujų komandų ar kitų dresūros elementų. Vedžiojant vyresnio amžiaus šunis patariama suteikti jiems papildomą atramą šaliku, rankšluosčiu arba juosta. Tai padaryti galima ties augintinio pilvu perjuosus pasirinktą medžiagą ir taip perimti dalį šuns svorio. Gyvūnų priežiūros centro direktorė teigia, kad žiemą vežiojant augintinius derėtų vengti eiti ledu bei slidžia danga. Jei slidu, rekomenduojama eiti lėtai, kad jūs ir jūsų augintinis išvengtumėte galimų traumų.  „Šeimininkui derėtų pasirūpinti neslidžia avalyne, ypatingai, jei šuo linkęs tempti pavadį. Tempiančius šunis rekomenduojame vedžioti su petnešomis, kurios yra segamos per priekį, kad sumažėtų tempimo jėga. Papildomai dar galima uždėti antkaklį, kuris dedamas ant snukio“, – pataria D. Jarmalavičienė. Šaltis gali išsausinti pėdutes, o barstoma druska – nudeginti, todėl rekomenduojama pėdutes tepti su apsauginiais tepalais, kad jas apsaugotumėte.  Žiemą galima padėti ir lauke gyvenantiems gyvūnams Veterinarijos gydytoja bei gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė akcentuoja, kad žiemos metu augintiniams būtinas pakankamas kiekis vandens. Ji atkreipia dėmesį ne tik į naminius mūsų augintinius, tačiau ir į gyvenančius lauke. „Šaltuoju metų laiku būtina pasirūpinti beglobėmis, prie daugiabučių gyvenančiomis katėmis. Retai kas susimąsto, kad katės gali žūti nuo paprastos priežasties – troškulio. Temperatūrai nukritus katės tiesiog neturi kur atsigerti, todėl būtina kaskart įpilti ne tik maisto, bet ir vandens. Voljere laikomiems šunims irgi svarbu pasirūpinti, jog visada būtų vandens, sniegas nėra geriausias vandens pakaitalas“, - sako veterinarijos gydytoja. Specialistė antrina prieš tai išsakytai D. Jarmalavičienės nuomonei ir pataria žiemos metu akylai stebėti augintinių pėdutes bei neleisti mūsų draugams sušalti. „Šuniukų savininkams noriu priminti apie pėdučių priežiūrą. Mes avime batus, o šunelių oda niekaip neapsaugota nuo kelininkų naudojamų druskų ir kitų cheminių junginių. Po sniegu pasislepia stiklo šukės, todėl iškritus pirmajam sniegui, tai viena dažniausių šuniukų traumų. Dažnai reikia skubios veterinarinės pagalbos ir chirurginės intervencijos. Kad taip nenutiktų, reiktų neleisti šuniui bėgioti po teritoriją, kurioje gali būti stiklo šukių ar kitų aštrių daiktų. Šunis, kurie neturi poplaukio, rekomenduočiau aprengti, ypač jeigu ketinate pasivaikščioti ilgiau“, – teigia gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos vadovė. Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ remdamasi specialistų nurodymais sudarė 10 svarbiausių patarimų, kaip apsaugoti mūsų mažuosius draugus šaltuoju metų sezonu: Naminiai gyvūnai gali sušalti, todėl jei augintinio kailis nėra tankus ir šiltas, būtina pasirūpinti jo apranga. Po kiekvieno pasivaikščiojimo būtinai nuplaukite ir nusausinkite augintinio kojas. Taip juos apsaugosite nuo druskos bei kitų chemikalų poveikio pėdutėms bei skrandžiui, jei gyvūnas sugalvotų pėdas susitvarkyti pats – nusilaižyti. Nepamirškite patikrinti letenų pagalvėlių – ar jose nėra įtrūkimų, paraudimų. Prieš eidami į lauką į savo augintinio letenų pagalvėles galite įmasažuoti vazelino – taip jas apsaugosite nuo išsausėjimo. Grįžus iš lauko galima nusausinti augintinio kailį, taip jį apsaugosite nuo niežulio. Žiemos metu neskuskite savo augintinio kailio iki pat odos – ilgesnis kailis suteikia daugiau šilumos. Šalčių metu stenkitės kuo rečiau maudyti savo augintinį, mat per dažnas prausimas žiemą gali išsausinti jo odą ir taip sukelti įvairių odos problemų. Naudokite drėkinantį šampūną. Žiemą savo augintinius maitinkite sočiau, nes šaltuoju metų sezonu gyvūnams, kaip ir žmonėms, reikia daugiau energijos. Įsitikinkite, kad jūsų augintinis turi šiltą vietą miegui. Tam puikiai tiks jauki šuns ar katės lova su šilta antklode ar pagalve. Niekada nepaleiskite šuns nuo pavadžio ant sniego ar ledo. Žiemos metu šunys gali prarasti uoslę ir taip pasimesti. Stebėkite ar jūsų augintinis neperšalo. Peršalęs gyvūnas gali kosėti, žiaugčioti, krenkšti. Silpnesni ligos simptomai gali būti sėkmingai gydomi namuose, tačiau jei kosulį lydi išskyros iš nosies ir akių, sunkus kvėpavimas, jei iškosėtose gleivėse pastebėjote kraujo, nieko nelaukdami kreipkitės į veterinarus. Informacija paruošta Gretos Burlėgaitės  iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Pamenate vestuką Sniegių, kurį pagrobė piktoji daugintoja A. ir uždarė į tamsų garažą, kad galėtų kergti su turima kalyte? Pamenate kilusį skandalą? Atrodė, kad pagaliau atsakingos institucijos imsis žiaurios gyvūnams ir nuostolingos valstybės biudžetui (nes juk daugintojai gautų pinigų tai tikrai neapskaito.) problemos. Deja, internetai mirga skelbimais apie „veislinius” šuniukus ir kačiukus pigiau, o ponios perka ne tik padirbtus Gucci rankinukus, bet ir šuniukus. O dabar pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi kalė, kuri be perstojo kergiama, o praėjus vaisingam laikotarpiui, apsirgus pakasama ar išmetama? Neįsivaizduojate? Google rasite vaizdų apie gyvūnų daugyklas, salygas kokiom jie gyvena, jų išnaudojimą. O tada paklauskite Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kada jie atmerks akis ir imsis veiksmų prieš šį žiaurų gyvūnų verslą? Savo sekėjų prašome sąmoningumo - nepirkite patys gyvūnų iš daugintojų, praneškite apie daugintojus atsakingai institucijai, būtinai tokius atvejus viešinkite socialiniuose tinkluose, žmonių sąmoningumas ir gyvūnų gerovė, deja, bet vis dar mūsų pačių reikalas. Ką daryti, jei žinote apie gyvūnų daugintojus? Būtinai praneškite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Kaip tai padaryti? Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://ggi.lt/dauginimas/ Kas gresia gyvūno skriaudikui? Bauda - nuo 390 Eur iki 6000 Eur. Gyvūno žūties atveju - viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.Bausmė bendrinama pagal ANK 127, 343 ir 346 straipsnius.  Byloms dėl gyvūnų gerovės labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų pagalbos gyvūnams Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/ Kaip atskirti ar gyvūną parduoda daugintojas, galite paskaityti mūsų parengtoje informacinėje medžiagoje: https://ggi.lt/nepirkite-gyunu-is-daugintoju/

Ieškai, kur atlikti komunikacijos praktiką? Tau rūpi gyvūnų gerovė, spaudžia širdį, kai matai skriaudžiamus gyvūnus? Puiki proga jiems padėti savo kūrybinėmis idėjomis bei pagilinti socialinių tinklų žinias! Kviečiame tapti internu mūsų organizacijoje, bei pasirašyti trišalę sutartį. Taip pat, yra galimybė atlikti savanorišką praktiką, t.y. praktiką, kurios reikalauja ne mokymosi įstaiga, o nori pats žmogus. Tokia praktika būtų įforminama savanoriškos praktikos sutartimi. Puiki proga pradėti savanorystės kelionę ir 2024-uosius pradėti pildyti gerais darbais  Savo prisistatymą arba CV, praktikos pradžios datą bei trukmę, mokymosi įstaigos pavadinimą siųskite el. paštu beatrice@ggi.lt.

Gavę nemažai užklausų dėl socialinėje erdvėje išplitusio įrašo, kur šuo treniruojamas su svoriais po kaklu (įrašu dalinamės), siekiame edukuoti visuomenę. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos veterinarės Eglės Kvedaraitės paprašėme detaliai paaiškinti, kuo toks treniravimo būdas yra kenksmingas augintiniui.  Svarmuo yra pakabintas ant siauros grandinės, todėl svoris kaklo srityje pasiskirsto netolygiai ir gali traumuoti šunį - galimi raumenų, raiščių patempimai, stuburo trauma. Taip pat, apkraunamas tik kaklas, o ne pečių sritis, kurioje yra didesnis raumenų kiekis. Sunkiai apkrautas kaklas yra veikamas ne tik tiesiogiai, bet gali traumuoti ir kitus nugaros raumenis. Laisvai ant grandinės kabantis svarmuo akivaizdžiai trukdo šuniui judėti bei žaloja priekines kojas, jas pastoviai trankydamas. Suglaustos ausys ir kita kūno kalba tokiu atveju tikėtina, kad rodo šunį jaučiant didelį diskomfortą. Dėl šio atvejo pareiškimo nerašėme, nes žinome, kad jis jau yra parašytas, tačiau apie rezultatus galėsime informuoti.

Į GGI kreipėsi neabejingi piliečiai, kurie nurodė, kad asmuo teikia fotografavimo paslaugas su vovere. Su prašymu kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl laukinio gyvūno laikymo ir naudojimo verslo tikslams. Asmuo buvo patrauktas atsakomybėn, o gyvūnas paimtas.  Norime paneigti sklandančius gandus, kad voveriukas bus užmigdytas. Gyvosios gamtos apsaugos departamento vadovė patikino, kad jis šiuo metu yra Laukinių gyvūnų globos centre Kaune. Užmigdomi yra tik sunkiai sergantys, ligoti gyvūnai, kurie patiria kančias. Paparastoji rudoji voverė yra laukinis gyvūnas, o jai laikyti reikalingas leidimas. Tačiau pasirodo, ne visiems suprantama, kad laukinis gyvūnas - tai valstybės nuosavybė ir bet kas jų neštis namo negali, tad norime priminti, kad neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais užtraukia teisinę atsakomybę, o nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Palikite laukinius gyvūnus ten, kur jiems vieta, nes būtent asmenys, perkantys laukinius gyvūnus, sukuria paklausą šiam nelegaliam ir žiauriam verslui. Dėkojame Marius Čepulis už konsultavimą laukinių gyvūnų laikymo klausimais bei AAD už bendradarbiavimą.

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones rūpintis gyvūnų gerove. KODĖL REIKIA ATSISAKYTI „PRAMOGŲ” SU FEJERVERKAIS Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kuomet kaip bebūtų gaila, bet vis dar bus šaudomi fejerverkai, kviečiame atsisakyti šios „pramogos”, kuri yra kenksminga žmonėms ir jų turtui, kelia stresą ir mirtiną pavojų gyvūnams. Tikime, kad gyvūnus mylinti bendruomenė seniai atsisakė tokių „pramogų”, tačiau kviečiame atlikti švietėjišką misiją ir prašome paprotinti kaimyną, kuris jau nuo Kalėdų šaudo „saliutus” bei paaiškinti jam, kad fejerverkai pavojingi: – ŽMONĖMS. Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai (ypač tai pavojinga kūdikiams). Nesuirusios smilkstančios dalelės ar neatsakingas fejerverkų naudojimas gali apdeginti žmogų, sužeisti veidą ar net nuplėšti galūnes. Fejerverkų sprogimai kelia stresą nuo karo Lietuvoje prisiglaudusiems ukrainiečiams. – NAMINIAMS GYVŪNAMS. Mokslininkai nustatė, kad fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Be to jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus. Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia, gali net apsišlapinti ar pradėti naikinti namų apyvokos daiktus. Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Pasitaiko atvejų, kai fejerverkai sužaloja gyvūnų akis, snukius, galūnes ar net pražudo juos. – LAUKINIAMS IR BENAMIAMS GYVŪNAMS. Triukšmingi fejerverkai ypač pavojingi miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams ir miesto benamiams šunims, katėms – jie yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis o, susidūrę su kliūtimi, gali net žūti. Gyvūnai, paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar net mirti. – ORUI. Teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų. Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neteisingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių. – APLINKAI. Naudojant fejerverkus lieka daug šiukšlių. Gatvėse paliktose pirotechnikos pakuotėse esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Nesudegusios, smilkstančios detalės gali sukelti gaisrus. KAIP APSAUGOTI AUGINTINIUS NUO FEJERVERKŲ Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kai bus šaudančių fejerverkus, kartu su gyvūnų elgsenos specialiste Ugne Nedzinskaite parengėme rekomendacijas, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus: Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie: • Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų - tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo. • Jei tik yra galimybė išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai. • Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo. Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų: • Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais. • Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima. • Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo. • Jei matote, kad reikia - paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan. • Jei jau visgi tenka išvykti - palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių. Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę: • Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti. • Užtraukite užuolaidas - gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų. • Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti: • Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta. • Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) - apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo. Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs: • Pamaitinkite gyvūnus - sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni. • Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens - išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina. Skanėstų naudojimas: • Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės. • Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti (galima ir gausiai) siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate. • Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų. Vaistų naudojimas: • Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui. • Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas - rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto. Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju: • Būtinai paženklinkite savo gyvūną. • Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu. • Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus. Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu: • Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu. • Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau - papulti po automobilio ratais. • Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos. Saugaus Jums ir Jūsų augintiniams šventinio savaitgalio!

Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kai bus šaudančių fejerverkus, kartu su gyvūnų elgsenos specialiste Ugne Nedzinskaite parengėme rekomendacijas, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus: Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie: • Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų - tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo. • Jei tik yra galimybė, išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai. • Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo. Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų: • Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais. • Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima. • Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo. • Jei matote, kad reikia - paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan. • Jei jau visgi tenka išvykti - palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių. Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę: • Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti. • Užtraukite užuolaidas - gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų. • Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti: • Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta. • Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) - apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo. Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs: • Pamaitinkite gyvūnus - sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni. • Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens - išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina. Skanėstų naudojimas: • Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės. • Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti, siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate. • Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų. Vaistų naudojimas: • Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui. • Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas - rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto. Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju: • Būtinai paženklinkite savo gyvūną. • Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu. • Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus. Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu: • Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu. • Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau - papulti po automobilio ratais. • Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos. Saugių Jums ir Jūsų augintiniui artėjančių Naujųjų! 

Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kuomet bus šaudomi fejerverkai, prašome atsisakyti šios „pramogos”, kuri yra kenksminga žmonėms ir jų turtui, kelia stresą ir mirtiną pavojų gyvūnams. Tikime, kad gyvūnus mylinti bendruomenė seniai atsisakė tokių „pramogų”, tačiau kviečiame atlikti švietėjišką misiją ir prašome paprotinti kaimyną, kuris jau nuo Kalėdų šaudo „saliutus” bei paaiškinti jam, kad fejerverkai pavojingi: – ŽMONĖMS. Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai (ypač tai pavojinga kūdikiams). Nesuirusios smilkstančios dalelės ar neatsakingas fejerverkų naudojimas gali apdeginti žmogų, sužeisti veidą ar net nuplėšti galūnes. Fejerverkų sprogimai kelia stresą karą išgyvenusiems asmenims. – NAMINIAMS GYVŪNAMS. Mokslininkai nustatė, kad fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Be to, jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus. Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi, ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia, gali net apsišlapinti ar pradėti naikinti namų apyvokos daiktus. Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Pasitaiko atvejų, kai fejerverkai sužaloja gyvūnų akis, snukius, galūnes ar net pražudo juos. – LAUKINIAMS IR BENAMIAMS GYVŪNAMS. Triukšmingi fejerverkai ypač pavojingi miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams ir miesto benamiams šunims, katėms – jie yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis o, susidūrę su kliūtimi, gali net žūti. Gyvūnai, paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar net mirti. – ORUI. Teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų. Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neteisingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių. – APLINKAI. Naudojant fejerverkus lieka daug šiukšlių. Gatvėse paliktose pirotechnikos pakuotėse esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Nesudegusios, smilkstančios detalės gali sukelti gaisrus. Dalinkitės šia informacija, kad būtų kuo mažiau nukentėjusių nuo šios archajiškos „pramogos”

Dar vasarą kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad pastebėjo netinkamomis sąlygomis laikomą šunį. Ant stogo įrengta būda, o prie jos grandine pririštas šuo. Nepriklausomai nuo oro sąlygų laikomas ten. Kreipėmės į VMVT. Po ilgai užtrukusio tyrimo, jis pagaliau užbaigtas. Galime pasidžiaugti rezultatais. Šiuo metu gyvūno būklė gera, įmitimas geras, turi vandens ir maisto, nepalankiomis oro sąlygomis įleidžiamas į vidų, na ir daugiau nebegyvena ant stogo, nes būda buvo nukelta ant žemės. Asmuo suženklino šunį, įregistravo gyvūnų augintinių registre, tinkamai laiko. Už netinkamą veikimą gyvūno savininkui taikytos administracinio poveikio priemonės. Kad galėtume nukelti daugiau šunų nuo stogų, mums reikalinga jūsų parama. Prisidėti galite bankiniu pavedimu, PayPal arba per aukok.lt. Visi aukojimo būdai: www.ggi.lt/parama

Šalies vadovo vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra būtinas siekiant įstatymo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, pavyzdžiui, kovos su afrikiniu kiaulių maru efektyvumo ar geresnio pasirengimo krašto gynybai. Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/.../g-nauseda-vetavo-seimo-sprendima...

Mieli bendražygiai, GGI komanda sveikina artėjančių švenčių proga. Kalėdos moko stabtelti nesibaigiančiame skubėjime ir iš naujo įvertinti gyvenimo dovaną bei visko, ką turime, prasmę. Linkime, kad švenčių metu sielą šildytų mylimų ir mylinčių žmonių dėmesingumas, apkabinimai bei įkvepiantys, gerumu apglėbiantys žodžiai. Per šventes nepamirškite ir savo keturkojų draugų. Padovanokite jiems daugiau savo laiko, meilės, šilumos. Galbūt šiuo magišku laikotarpiu galėtumėte nustebinti ir kokią nors prieglaudą savo apsilankymu? Dėkojame už palaikymą bei pagalbą, dėl kurių galėjome pasiekti daugiau ir sukurti geresnį rytojų visiems gyvūnams! Džiaugsmingų švenčių, šiltų akimirkų su artimaisiais, bei nuostabių ateinančių Naujųjų metų!

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT),  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI),VšĮ „Šuniukų fėja“, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, kviečia Lietuvos veterinarus bei klinikas susivienyti prieš nelegalų gyvūnų kupiravimą bei pasirašyti memorandumą „Dėl siekio sustabdyti gyvūnų ausų ir uodegų trumpinimą“. Nuoroda į memorandumą: https://www.nukirpoausis.org/memorandumas Pasirašyti memorandumą veterinarai gali užpildydami šią anketą: https://bit.ly/kupiravimas Pasirašiusiųjų ir nepasirašiusiųjų veterinarų sąrašus bus galima rasti čia: https://www.nukirpoausis.org/memoranduma-pasirasiusios-klinikos Lietuvoje kupiruoti šunis draudžiama nuo 2004 m. (jau beveik 20 metų!). Gyvūnų kupiravimas uždraustas ir visose Europos Sąjungos šalyse. Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šalinant organus ar audinius siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą, tokiu būdu pažeidžiama minkštųjų audinių ir (ar) kaulų struktūra. Uodegų ir ausų trumpinimas šunims yra skausmingos operacijos, dažnu atveju galimos ir komplikacijos. Atlikus tokias operacijas pažeidžiamos gyvūno fiziologinės funkcijos.  Dažnai procedūros atliekamos jauniems (2-5 d. amžiaus) gyvūnams, be nuskausminimo ir nenaudojant ilgo veikimo skausmą mažinančių veterinarinių vaistų po tokių procedūrų atlikimo, todėl ateityje gali paveikti tokių gyvūnų vystymąsi. Negana to, dėl komplikacijų likusi ausies ar uodegos dalis gali likti itin jautriomis ir gyvūnui užaugus, gali būti jaučiami  skausmai, tarsi skaudėtų kūno dalį, kurios jau nebėra. Ausys 2-3 mėn. šuniukams trumpinamos dėl estetinių sumetimų, tai yra skausmingos ir ilgo gijimo reikalaujančios procedūros, po kurių galimos įvairios komplikacijos. Dažnai po ausų trumpinimo dar naudojami ausų pakėlimo įtvirtinimai, sukeliantys šuniukams mažų mažiausiai nepatogumo jausmą, kančią. Fiziologiškai šunų ausys apsaugo vidurinę ir vidinę ausį nuo nepalankių oro sąlygų, svetimkūnių ar infekcijos pakliuvimo. Todėl padidėja vidinės ausies sužeidimo ar ausų uždegimo rizikos. Ausų sutrumpinimas rimta kliūtis šunims išreikšti jų kūno kalbai, o žmonėms ir kitiems šunims pamatyti gyvybiškai svarbius signalus. Uodegos trumpinimas pažeidžia šuns fiziologines funkcijas, nes uodegos pagalba šuo ne tik išreiškia savo emocijas džiaugsmą, susijaudinimą, agresiją, bet ir padeda išlaikyti kūno balansą šunims bėgant ar plaukiant. Kodėl socialiniuose tinkluose ar gatvėje vis dar matome šunis su kirptomis ausimis, uodegomis? Nes nepaisydami žalos gyvūnui, draudimų ir gresiančių tūkstantinių baudų, tiek veisėjų, tiek ir pavienių asmenų pageidavimu gyvūnai yra toliau kupiruojami. Memorandume dar kartą akcentuojame siekio sustabdyti gyvūnų ausų ir uodegų trumpinimą svarbą ir kviečiame apsvarstyti galimybę prisijungti prie veterinarijos specialistų ar veterinarijos paslaugas teikiančių įmonių, priimančių gyvūnams draugiškus sprendimus ir pasižadėti neatlikinėti nelegalių veterinarinių procedūrų. Organizacijos siekia, kad gyvūnų ausų ir uodegų trumpinimo praktika būtų sustabdyta: inicijuojant įstatymų projektus dėl draudimo tokius gyvūnus eksponuoti renginiuose, veisti ir parduoti; šviečiant visuomenę; raginant veterinarijos klinikas nevykdyti nusikalstamos veikos. Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus žmonės kviečiami būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija:  https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI bei “Šuniukų fėjai” pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Socialiniuose tinkluose pasirodžius nuotraukoms, kuriose matomas asmuo, vaikštantis Vilniaus Katedroje prisirišęs pelėdą, su kuria leidžia žmonėms fotografuotis, kilo klausimas, kaip laukinis gyvūnas gali būti laikomas tokiomis sąlygomis ir ar tai gali būti teisėta. Kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą, šiandien jau turime žinių, kad asmuo nubaustas už neteisėtą saugomų rūšių laukinės gyvūnijos naudojimą. Paaiškėjo, kad pelėda yra Liepsnotoji pelėda (Tyto alba), kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip tariant į mūsų Raudonąją knygą. Neteisėtai laikytas laukinis gyvūnas iš asmens paimtas. Primename, kad laukiniai gyvūnai turi gyventi laukinėje gamtoje, o esant tam tikroms išimtims turi būti gauti specialūs leidimai.Gerbkime gamtą ir gyvūniją. Paremti GGI veiklą galite Jums patogiu būdu bankiniu pavedimu, Paypal ar aukok.lt: www.ggi.lt/parama

NAKTINIAI TAIKIKLIAI MEDŽIOKLĖJE MITAI IR FAKTAI MITAS: Naktinių taikiklių reikia, norint suvaldyti afrikinio kiaulių maro plitimą tarp šernų ir norint sumažinti šernų populiaciją. FAKTAS: Naktiniai taikikliai neprisidėtų prie šernų populiacijos mažinimo, nes patys medžiotojai sąmoningai nenori jos mažinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, kad prie šernų populiacijos didėjimo sąmoningai prisideda patys medžiotojai, pristabdydami medžioklę, ilgą laiką nemedžiojantys šernų patelių, šerdami žvėris baltymingu pašaru. MITAS: Tai, kad medžiotojams bus leidžiama naudoti naktinius taikiklius medžioklėje, ateityje prisidės prie krašto gynybos stiprinimo. FAKTAS: Krašto apsaugos ministerija teigia, kad naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje nėra susijęs su krašto gynyba. Dar daugiau, jei taikiklių šalininkai teigia, kad toks reguliavimas siūlomas dėl krašto saugumo, tai kodėl tuomet šiandien Kaimo reikalų komitete buvo atmestas pasiūlymas, kad naktinius taikiklius galėtų turėti ir naudoti tik tie medžiotojai, kurie išties žino kaip ginti valstybę: "kai medžiotojas priklauso Lietuvos šaulių sąjungai ir yra baigęs bazinį šaulio įgūdžių kursą arba yra profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris arba kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys jis gali naudoti naktinius taikiklius." MITAS: Kontroliuojančioms institucijoms šį naują reguliavimą įgyvendinti nebus sudėtinga. FAKTAS: STT atliktas šio projekto antikorupcinis vertinimas įžvelgia riziką vykdyti veiksmingą medžioklės reglamentavimo kontrolę, kas gali sąlygoti korupcinių nusikaltimų kilimą. JAU RYT LAUKIA PASKUTINIS BALSAVIMAS. Kviečiu atidžiai stebėti ir išsakyti savo poziciją.

Informuojame, kad nuo 2023 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo nauja Humanitarinės pagalbos išdavimo ir apskaitos karo padėties sąlygomis tvarka, patvirtinta Ukrainos ministrų kabineto.Šios tvarkos nuostatos apima prekių kategorijų pripažinimą humanitarine pagalba, pervežimą per Ukrainos muitinę, humanitarinės pagalbos muitinėje deklaravimą, gavimą, teikimą, paskirstymą ir paskirstymo kontrolę.Pagal priimtą tvarką prekių kategorijų, kurios pagal tvarką įvežamos į Ukrainos muitinės teritoriją, išskyrus tas, kurios nepriskiriamos humanitarinei pagalbai (naftos produktai, suskystintos dujos, medžiagos, naudojamos kaip variklių degalų sudedamosios dalys, alternatyvus kuras, etilo alkoholis medicinos ir farmacijos pramonei, elektros energija), pripažįstamos humanitarine pagalba pagal deklaratyvumo principą be specialaus įgaliotų valstybės institucijų sprendimo.Pagal naują tvarką pagalbos gavėjas turės užregistruoti planuojamą gauti pagalbą Humanitarinės pagalbos registracijos sistemoje - Гуманітарна допомога, užpildydamas deklaraciją, humanitarinės pagalbos aprašą bei pateikdamas ataskaitą. Deklaracijoje bus reikalinga nurodyti, kokia pagalba bus įvežama į Ukrainą. Registruojantis bus suteiktas unikalus numeris. Šis numeris reikalingas tam, kad humanitarinę pagalbą būtų galima įvežti nemokamai, patikrinant tik priskirtą numerį. Humanitarinę pagalbą įvežti bus galima per 90 dienų nuo unikalaus numerio suteikimo ir per 30 dienų nuo deklaracijos parengimo. Ataskaitą galima užpildyti per 90 dienų nuo humanitarinės pagalbos pervežimo per sieną dienos. Nepateikus ataskaitos, unikalus numeris bus užblokuojamas ir prarandama galimybė registruotis sistemoje 6 mėnesius. Svarbūs dokumentai: Humanitarinės pagalbos aprašymas Ataskaita Deklaracija

Kai orai sparčiai vėsta, o žemę padengia sniegas ir ledas - sandari būda yra svarbiausias aspektas, kuriuo privalome pasirūpinti, jog atšiauri ir ilga žiema prie būdos prirštam šuniui būtų bent kiek lengvesnė ir pakenčiamesnė. Tam, jog lauke gyvenantis šuo ištvertų žiemą, yra labai svarbu užtikrinti, kad būda būtų tinkamo dydžio, sandari ir tvarkinga - be plyšių stoge ir sienose, per kuriuos galėtų patekti sniegas ir vanduo bei skverbtis šaltis. Nuo vandens ir sniego patekimo į vidų apsaugos ir būdos pakėlimas nuo žemės bei landa su slenksčiu, kuris pasitarnaus kaip barjeras. Na, o būdos sienas bei, ypač, dugną derėtų apšiltinti polistirolu. Be to, virš landos galima pritvirtinti skiautę lanksčios neperšlampamos medžiagos, kuri bus lyg durys ir neleis krituliams patekti į būdą bei apsaugos augintinį nuo vėjo. Labai svarbu, kad būdos viduje visada būtų sausa ir šilta. Kone geriausias sprendimas šilumai palaikyti - šiaudų paklotas. Svarbu, jog būtent šiaudai, o ne šienas, turėtų būti dedami į šuns būdą, nes dėl savo savybių šiaudai geriau išlaiko šilumą, puikiai sutraukia drėgmę bei turi antibakterinį poveikį.

Praeitą savaitę Europos Komisija pasiūlė didžiausią per 20 metų ES gyvūnų gerovės taisyklių reformą. Šia reforma ji siūlo ES nustatyti vienodus šunų ir kačių veisimo, laikymo ir elgesio su jais veisimo įmonėse, gyvūnų augintinių parduotuvėse ir prieglaudose standartus. O siekiant kovoti su neteisėta prekyba ir geriau kontroliuoti gyvūnų gerovės sąlygas įmonėse, šunų ir kačių atsekamumas turės būti pagerintas privalomai juos ženklinant ir registruojant nacionalinėse duomenų bazėse. Dėkojame Petras Auštrevičiusuž įdėtą darbą.

Kodėl? bit.ly/GGI-Gyvunas-Ne-Dovana

Lietuvoje jau nuo 2004 metų bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas yra uždraustos. Deja, kartais vis dar galima pamatyti šunis, kuriems buvo atliktos minėtos procedūros. Kodėl kupiravimas yra atgyvenęs ir kokias kančias sukelia gyvūnams klausykie podkaste su Diana Daiva Šutoviene, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja, Beatriče Vaitiekūnaite, Gyvūnų gerovės iniciatyvos vadove bei Skaiste Svidraite, VšĮ Šuniukų fėja vadove. Laidos vedėja – Viktorija Šinkūnienė. Podkasto įrašas: https://open.spotify.com/episode/68UYe8u8BwgxLMAoruKlvd

Temperatūrai nukritus žemiau nulio, lauke gyvenančio šuns vanduo greitai užšąla, todėl jam tenka kęsti ne tik šaltį, bet ir troškulį. Dažnas to rezultatas - šuo, neturintis kito pasirinkimo, kaip tik graužti ledą iš dubenėlio ir taip bandyti pasiekti užšalusį vandenį. Kad būtų galima to išvengti, turime pasirūpinti, kad: - augintinio vanduo būtų keičiamas keletą kartų per dieną, o ypač svarbu tai padaryti ryte ir vakare; - šaltuoju metų laiku rekomenduojama metalinį šuns vandens dubenėlį keisti į storesnių sienelių ir dugno plastikinį dubenėlį - plastikiniame inde vanduo neužšals ilgiau. Be to, dubenėlį galima apgaubti putplasčiu, taip jis ilgiau išlaikys teigiamą temperatūrą. - kitas būdas ilgiau išlaikyti neužšalusį vandenį dubenėlyje - į vandenį įdėti porą stalo teniso kamuoliukų, kurie pučiant vėjui sukels nedidelius vandens bangavimus. Tokiu būdu nuolat banguojantis vanduo neleidžia vandeniui nusistovėti, o būtent dėl to vanduo ir neužšals.