Naujienos

Šiuo metu Europos Sąjungos institucijos svarsto priimti dokumentą, iš esmės pakeisiantį naminių gyvūnų gerovę šalyse narėse – Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo. Diskusijos tarp valdžios institucijų ir gyvūnų gerovės organizacijų dėl šio dokumento turinio vyksta tiek nacionaliniame, tiek ES lygmenyje. GGI, siekdama prisidėti prie šio dokumento rengimo, tačiau kartu laikytis ir organizacijos idėjų bei principų, nusprendė šiuo klausimu veikti ne per nacionalinę, o per tarptautinę platformą – Eurogroup for Animals (EFA). GGI buvo pakviesta prisijungti prie VMVT organizuojamos Darbo grupės, skirtos reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo projektui nagrinėti, tačiau nusprendė iš jos pasitraukti dėl susidariusios situacijos, kuomet darbo grupėje dalyvauja ir siūlymus rengia vien tiesiogiai su būsimais pakeitimais suinteresuoti gyvūnų verslo atstovai, o ne nešališki gyvūnų gerovės specialistai. Savo siūlymus bei komentarus dokumentui GGI pateikė Eurogroup for Animals tinklui, kurio nariais GGI tapo 2023 m. rudenį. Kartu su kitų užsienio organizacijų pasisakymais, GGI pastabos įtrauktos į siūlomas pataisas ir EFA vardu bus pateiktos atsakingoms ES institucijoms. Manome, jog ši platforma yra tinkamesnis būdas prisidėti prie dokumento rengimo, laikantis organizacijos vertybinio pagrindo bei įsitikinimų. Prie GGI veiklos gyvūnų labui prisidėti galite skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm ir kitais paramos būdais www.ggi.lt/parama.

Aplankėme Vilijampolės dalį, apžiūrėjome 38 namus, neįskaitant garažų teritorijų. Rasti tik du voljerai, tačiau abu be šunų viduje, vienas iš jų tikrai niekada nenaudojamas. Tad naujienos šį kartą džiugios :)

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis GGI viešojoje erdvėje atkreipė dėmesį į vieną gyvūno, vardu Bela, gelbėjimo istoriją. Greičiausiai ši istorija nebūtų sulaukusi mūsų išskirtinio dėmesio, jei ne keletas dėmesį atkreipusių detalių. 2020-2023 metų laikotarpyje įvairiose grupėse buvo pasirodę įrašai apie ne visai sąžiningą merginos, kuri įvairiais laikotarpiais prisistatinėja skirtingomis pavardėmis - Ugnė M., Ugnė S., Ugnė P. - elgesį, gelbėjant gyvūnus. Jos vardu galima rasti nemažai skelbimų, kuriuose ji renka piniginę paramą, tačiau neteikia jokių ataskaitų apie tai, kiek buvo surinkta lėšų ir kaip jos panaudojamos. Ugnė yra fizinis asmuo, gyvūnų globoje veikia nelegaliai, t.y. tinkamai veiklos neįregistravusi, kas sudaro situaciją, kad institucijos neturi galimybių patikrinti, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi jos išgelbėti gyvūnai. Žinoma, jei jie išvis egzistuoja. Na o čia pasirodė ir naujausia istorija, sukėlusi dar daugiau klausimų. Kaip Ugnė ją pateikė patikliems, jautriems žmonėms, kuriems rūpi skriaudžiami ir kankinami gyvūnai? 2023 m. gruodžio 30 d. Ugnė vidinėje grupėje „Kaišiadorių miesto skelbimai” įkėlė prašymą – „Sveiki! Kas rytoj gali iš Kaišiadorių atvežti 700 gr. sveriantį šunelį iki Alytaus? Moku, kiek reikia. Labai prašau, susisiekit, pakomentuokit”. Daugiau jokios informacijos įraše pateikta nebuvo. 2023 m gruodžio 31 d. Ugnės socialinio tinklapio „Instagram“ paskyroje buvo matomi istorijos įrašai, kuriuose buvo parodoma, kad ji laukia atvykstant policijos pareigūnų, kurių pagalba bus siekiama paimti šunį iš asmenų, kurie žiauriai elgėsi su juo. Anot Ugnės, asmenys, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, buvo apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų. Tą pačią dieną Ugnė paviešino balso žinutę su komentarais, kuriuose nurodė, kad ji kreipėsi telefonu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei policiją. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai pasakė, kad kai Ugnė bus vietoje, kurioje laikomas gyvūnas žiauriomis sąlygomis, skambinti jiems ir šie atvažiuos į įvykio vietą. Vėliau matyti įkeltas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, vaizdo įraše matoma galimai moteris, kuri yra šuns laikytoja ir laikė netinkamomis sąlygomis šunį. Vaizdo įraše girdimas pokalbis, kurio metu paminima vyriška pavardė iš M raidės. Tuo metu, šuo, vardu Bela, buvo paimta iš moters ir atiduota Ugnei. Galimai tam, kad sudarytų stipresnį įspūdį gyvūnų gerovei jautriems ir neabejingiems žmonėms, Ugnė įkėlė įrašą, kuriame teigė, kad gelbėjamas šuo sveria 600 gr., yra apgailėtinos būklės, buvo šeriamas sūreliais. Vėliau žodžius pastiprino vaizdo nuotraukomis bei vaizdo įrašais, tačiau savo žodžių nepagrįsdama veterinariniais išrašais. Tiesiog buvo manipuliuojama žmonių jausmais, siekiant surinkti į savo asmenines sąskaitas kuo daugiau lėšų. Savo IG istorijose Ugnė minėjo, kad jos asmeninę banko sąskaitą valdo jos draugas P. M., o ji valdo savo PayPal’ą, todėl geriau siųsti jai lėšas būtent į PayPal. Keista buvo ir tai, kad iškart buvo prašoma parama operacijoms: sterilizacijai bei dantų rovimui. Bet kuris gyvūnų gelbėtojas pasakys, kad jei gyvūno sveikatai negręsia mirtinas pavojus – įprastai operacija bus atidėta iki to laiko, kai gyvūno fiziniai parametrai atsistatys iki tokio lygio, kad būtų galima operuoti. Keista buvo ir tai, kad Ugnė praktiškai iš karto paženklino gyvūną savo vardu, nelaukdama nei institucijų sprendimo, nei 14 dienų laikotarpio. Beje, Ugnės vaikinas P. M., kaip teigė Ugnė, yra advokatas. O mums šaltiniai teigia, kad prarabas, kuris uždarbiauja užsienyje. Koks P. M. vaidmuo šioje istorijoje - sužinosite vėliau. GGI nusprendė kreiptis į Lietuvos policiją, nes: • Iš Ugnės viešai pateikiamos istorijos nebuvo galima suprasti, ar prieš asmenį / asmenis (iš kurių kalytė Bela buvo paimta), galimai žiauriai besielgančiais su gyvūnu, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 str. 18 d. • Gyvūnas policijos buvo perduotas galimai nesilaikant GGAĮ 4 str. 5 d. numatytų reikalavimų. • Gyvūnas buvo suženklintas klinikoje sekančią darbo dieną savo vardu galimai nesant teisėtam pagrindui. • Dėl galimo sukčiavimo, kadangi Ugnė įvairiuose skelbimuose nurodo, kad renka lėšas į savo asmeninę sąskaitą, norėdama padėti gyvūnams. Šis asmuo neturi teisės verstis gyvūnų globa bei nėra aišku kiek lėšų atitenka gyvūnų gerovei, o kiek jų nueina neaiškiais keliais, nes ji neteikia jokių ataskaitų niekam. Skelbiasi, kad gyvūnų tokiu būdu jau yra išgelbėjusi šimtus. Taip pat, galimai tai yra pinigų viliojimas apgaulės būdu, todėl, kad pateikiama informacija renkant paramą neatitinka realybės. Savo pareiškime LR policijai išdėstėme, koks teisinis procesas turi vykti, kai asmenys galimai žiauriai elgiasi su gyvūnu, kadangi tai nebuvo padaryta paimant gyvūną bei perduodant kitam asmeniui. Pareigūnas, įvertinęs situaciją, ir nusprendęs, kad yra teisinis pagrindas, paimti laikinai iš savininkų / laikytojų gyvūną turi vadovautis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka: „Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.” Tai reiškia, kad gyvūnas su daiktų paėmimo / perdavimo aktu, perduodamas VMVT registre registruotam gyvūnų augintinių globėjui, su kuriuo to miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, o jei tokios nėra, bet kuriai kitai VMVT registruotai gyvūnų augintinių globėjai, kitaip tariant - prieglaudai, kad būtų užtikrinamas tinkamas gyvūno laikymas bei kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, jei gyvūnas neženklintas, VMVT turi suženklinti gyvūną savo vardu iki kol tyrime bus priimtas galutinis sprendimas. Tuo momentu, kai gyvūnas paimamas iš savininko, turtas (gyvūnas) laikinai pereina valstybės žinion. Organizacija, perėmusi tokį gyvūną, kol vyksta tyrimas, ir nėra priimtas galutinis sprendimas, privalo laikytis tam tikrų apribojimų tokių kaip: neatlikti medicininių procedūrų, jei raštiškai tokios būtinybės nenurodo gyvūną gydantis veterinarijos gydytojas, neženklinti savo vardu ir kt. bei teikti informaciją VMVT apie gyvūno būklės pablogėjimą. Ką policija padarė: - pradėjo ANK teiseną pagal mūsų prašymą ir apie tai mus informavo. Ką mes matom iš viešosios erdvės, bei asmeniškai mums siunčiamų laiškų iš Ugnės bei Ugnės socialinių tinklų: • Tyrėjas apklausė Ugnę. • Šuo Bela vis dar yra pas ją galimai neteisėtai turinčią Ugnę. • Tyrėjas davė Ugnei pilnai susipažinti su mūsų pareiškimu, kadangi Ugnė savo laiškuose mums cituoja ištraukas iš mūsų pareiškimo. • Internetė sklando video su ištrauka iš Ugnės apklausos pas tyrėją. Video girdisi kaip Ugnė klausia, ar bus atimtas jos šuo ir galimai tyrėjo atsakymas, kad “aš šioje medžiagoje tikrai ne” Ugnė neturėjo teisės pilnai susipažinti su mūsų pareiškimu bei joje esančia medžiaga, nes jos statusas šiame mūsų pareiškime yra joks. Ji yra tik laikytoja šuns, kuris buvo paimtas iš galimai žiauriai su gyvūnų pasielgusio asmens. Ką žinome šiai dienai: Šuo Bela, kurį Ugnė neva gelbėjo iš blogų sąlygų, kurios gydymui rinko paramą, prašė žmonių aukoti jai, kad ji galėtų gydyti svetimą gyvūną, iš tiesų priklauso jos dabartiniam draugui P. M., kuris, 2022 metais Belą, kuri jam buvo tapusi našta, nes kažkada buvo susižalojusi stuburą, atidavė tiems laikytojams, iš kurių Ugnė, su policijos pagalba, atsiėmė atgal ir dabar pristato kaip svetimą išgelbėtą šunį. Namų “išgelbėtam” šuniui taip pat neieško. Gerai, kad yra daug žmonių, neabejingų gyvūnams ir siekiančių jiems padėti įvairiais būdais, tačiau blogai, kad gyvūnų gelbėjimas jau darosi puiki terpė lengvam uždarbiui. Norisi perspėti: žmonės, būkite mažiau patiklūs, visada tikrinkite, kam aukojate, tiek kalbant apie pavienius asmenis, tiek apie organizacijas, nes kai kurios istorijos gali labai nustebinti. Apie tolimesnę istorijos eigą informuosime.

Tiek daug akyčių, kurios nori meilės ir prisilietimo. Pamačius žmones, uodegytės vizga, nors iki šiandien viskas, ką jos buvo mačiusios iš žmogaus, tai alkis, kiaura būda ir grandinė… Pagal Jūsų pasikreipimą atlikome reidą Pasvalio rajone. Aplankėme Kriklinius ir Moliūnus. Pirmąjame miestelyje gyventojų registruota 205, o antrajame išvis tik 37. Bendrai situacija buvo kiek geresnė nei tikėjomės, dėl poros vietų dar aiškinamės detales, tačiau iš vienos vietos Krikliniuose vis tik teko gyvūnus gelbėti. Su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagalba, dalyvaujant GGI atstovei, Naminukų savanorei ir seniūnijai, iš itin prastų sąlygų buvo paimti visi 5 ten laikomi šuneliai, o laikytojai surašytas nurodymas gyvūnų daugiau nebelaikyti. Ar nurodymo laikysis? Sunku pasakyti, bet mūsų sąraše dėl kontrolės ateityje asmuo jau atsidūrė, tad svečių tikrai sulauks. Iš penkių 2 šuniukai pateko į VšĮ "Naminukai" , 1 į VŠĮ Mažas draugas , 1 į Tautmilės Prieglaudėlė ir 1 buvo grąžintas teisėtai jo savininkei, laikytojos pusseserei. Dėl šunelių globos galite kreiptis į nurodytas prieglaudas. Norite daugiau reidų? Skirkite GGI veiklai 1,2% GPM jau dabar -> www.ggi.lt/gpm, paremkite kitais Jums patogiais būdais -> www.ggi.lt/parama Už pagalbą gelbstint gyvūnus dėkojame ir aukok.lt

"Minia: - Karalius nuogas! VMVT: - Ne, karalius su rūbais!" Šitaip galima pavadinti VMVT veiksmus, tiksliau – galimai korupcinį VMVT neveikimą ir abejingumą, vykstant pagal GGI prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Ylakių miestelio, Skuodo raj., klebono, galimai žiauraus elgesio su jo laikomu šunimi, atlikti gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės patikrinimą. Į GGI kreipėsi asmuo, kuris pranešė apie baisiomis sąlygomis klebono laikomą šunį. Šuo, kaip nurodė pranešėjas, šeriamas pigiais kaulais, įmetamais per voljero tvorą. Šuns būda vargana, jos viduje nėra jokio pakloto – šuniui ką nors sušilti pakloja neabejingi miestelio žmonės, kurie taip pat ir pamaitina gyvūną. Šuo nevedžiojamas, išmatos nevalomos, voljere pastatytas didelis kibiras, tačiau neaišku, kaip mažaūgis šunelis gali pasiekti atsigerti vandens iš tokio kibiro, kai vandens kiekis jame sumažėja. Patikrinti situacijos vietoje nuvyko ir GGI savanorė, kuri patvirtino pranešėjo informaciją apie apgailėtinas šunelio laikymo sąlygas. Vis dėl to, VMVT Klaipėdos departamentui šuns laikymo sąlygos pasirodė puikios - VMVT informavo, kad atliko neplaninį patikrinimą gyvūno laikymo vietoje, patikrinimo metu nustatyta, kad GGI pranešimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu nepasitvirtino. VMVT, remdamasi išskirtinai vien tik paties šuns laikytojo (nes juk kaip gali abejotu Dievo vietininko žemėje žodžiais?!) teiginiais, kaip neabejotiną tiesą priėmė klebono teiginius, kad šis buvo išvykęs savaitei į užsienį, o šuns priežiūra rūpinosi paprašyti žmonės, tačiau jie galimai tai atliko nepakankamai gerai. VMVT tik konstatavo, kad šuo nevakcinuotas nuo pasiutligės, įsigytas 2019 m., Gyvūnų augintinių registre liko neperregistruotas naujam savininkui, nesurašyta perdavimo-pirkimo sutartis ir kad už nustatytus pažeidimus surašė protokolą su nurodymu pagal LR ANK 346 straipsnio 1 d. Tokios VMVT patikrinimo išvados paliko be amo tiek GGI, tiek apie šunelio varganą situaciją pranešusius asmenis. Juk vien iš gyvūno laikymo vietos vaizdinės medžiagos (nuotraukosm, kurią matote ir Jūs) akivaizdžiai matyti, kad šuns būda prasta, skylė patekti į būdą aukštame lygyje – šuniui sudėtinga į ją net patekti, šuns voljero varteliai užrūdiję, kas liudija jo nevedžiojimą, išmatos nevalytos nežinia kiek laiko, voljere pastatytas didelis kibiras, tačiau neaišku, kaip mažaūgis šunelis gali iš jo atsigerti. Šioje situacijoje ir vėl stebina VMVT pareigūnų "profesionalumas", atliekant patikrinimą ir apklausiant tik patį gyvūno laikytoją, nededant pastangų išsiaiškinti objektyvią tiesą ir faktines aplinkybes apie šuns laikymo situaciją ir sąlygas – ar tikrai šuo buvo paliktas tik savaitei be savininko priežiūros; jei šuns laikytojas nurodė, kad šuns priežiūra rūpinosi paprašyti žmonės – ar tokie žmonės faktiškai buvo nustatyti. GGI nurodė, jog, anot pranešėjo, šuniui ką nors sušilti paklodavo, šunį pašerdavo neabejingi miestelio žmonės – iš VMVT rašto nematyti, kad buvo aiškintos šios aplinkybės, kad būtų buvę apklausti gretimų gyvenamųjų namų savininkai. Atkreiptinas dėmesys ir į paties Skundžiamo rašto turinio trūkumus: GGI teikė VMVT Prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kas suponuoja VMVT pareigą nagrinėti Prašymą vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekse nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju VMVT Skuodo skyriaus raštas kaip atsakymas, surašytas pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus lyg atliekant viešojo administravimo procedūrą, nors GGI kreipėsi su visiškai kitu tikslu ir rašto forma. Be kita ko, rašte klaidinančiai VMVT Skuodo skyrius GGI Prašymą laiko tai pranešimu, tai prašymu, tai skundu, iš ko tampa visiškai neaišku, pagal kokias teisines procedūras ir teisinį reglamentavimą buvo išnagrinėtas GGI Prašymas. Apibendrinant, pažymėtina, kad tokio chaosinio ir teisiškai neaiškaus turinio bei formos raštų praktika tokio lygio institucijoje kaip VMVT turėtų būti netoleruotina praktika, nes ja pažeidžiamas VAĮ įtvirtintas išsamumo principas, kuriuo, kaip pažymima teismų praktikoje, yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą įvertinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus prašymo pagrindo ir aplinkybių, pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui VAĮ nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. GGI dėl tokių VMVT Klaipėdos departamento veiksmų ir biurokratizmo pateikė skundą VMVT centriniam padaliniui. Lauksime reakcijos ir VMVT reabilitavimosi šioje situacijoje. Tuo tarpu visiems ramybės ir Dievo palaimos O GGI jau galite skirti 1,2% GPM, nes iš aukščiau pinigai veiklai neateina www.ggi.lt/gpm Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba na žinokit nepykit už įrašą, bet mes visada sakom, kaip yra, ir niekam nepataikaujam.

2023 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais numatyta, kad gyvūno laikytoją nubaudus už žiaurų elgesį su gyvūnu, jam bus draudžiama kurį laiką įsigyti ir laikyti naują. Ši įstatymo pataisa pritaikyta ir 2 metus tos pačios rūšies gyvūnus uždrausta laikyti 14 asmenų, kurie su gyvūnais elgėsi žiauriai ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. Draudimu siekiama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvos policijos duomenimis, policijos pareigūnai 2023 m. 7 asmenims skyrė gyvūnų konfiskavimą. Visais atvejais buvo konfiskuojami šunys. Taigi, 7 asmenims buvo pritaikytas ir draudimas, numatytas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje (gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis per 2023 metus, pritaikant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, taip pat septyniems asmenims VMVT uždraudė dvejus metus laikyti tos rūšies gyvūnus, prieš kuriuos asmenys naudojo neteisėtus veiksmus, ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. 2023 m. pagal gyvūnų rūšis 60 proc. konfiskuotų gyvūnų sudarė gyvūnai augintiniai ir 40 proc. ūkiniai gyvūnai. Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16, 17, 18 arba 19 dalį (numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais siekiančios iki 6000 Eur) per 2023 m. asmenų nubausta praktiškai nebuvo (išskyrus vieną atvejį Lazdijų rajone). Visgi, Lietuvos savivaldybių asociacijos pateikti duomenys kelia abejonių, nes dar 2023 m. spalį tos pačios asociacijos duomenimis draudimas laikyti gyvūnus buvo pritaikytas 2 žiauriai su jais besielgusiems asmenims. Paprašius duomenis pateikti už visus 2023 m. teigiama, kad toks draudimas 2023 m. praktiškai pritaikytas nebuvo (išskyrus minimą tik 1 atvejį Lazdijų raj.). Įstatymų pakeitimai, draudžiantys asmenims kurį laiką (priklausomai nuo veiklos sudėtingumo – 2-4 metus) įsigyti ir laikyti naują gyvūną priimti 2022 m. Šis draudimas buvo inicijuotas nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) ir su kelių Seimo narių pagalba, bet labiausiai Seimo narės Ievos Pakarklytės, pasiekė įtvirtinimą: „Prireikė tikrai daug laiko. Penkerius metus nuosekliai dirbome, kad šis draudimas galiausiai būtų priimtas. Iki šio draudimo gyvūno laikytojas kankinęs gyvūną, jį suluošinęs ar net nužudęs, iškart galėjo įsigyti naują ir vėl daryti su juo tą patį, todėl tokio draudimo įvedimas buvo svarbus žingsnis gyvūnų gerovės link“ – teigia organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Kas yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu? Žiaurus elgesys skirstomas į tyčinius gyvūno sužalojimus ir į nepriežiūrą (veterinarinių paslaugų, maisto ir vandens, pastogės ir t. t. nesuteikimą). Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“ Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas ir kt. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiamas žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašas nėra baigtinis, tai reiškia, kad ir įstatyme nenumatyti, tačiau gyvūnui fizinę ar psichologinę žalą sukėlę veiksmai gali būti vertinami kaip žiaurus elgesys. Ką daryti susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnu atveju?Savo aplinkoje pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, reiktų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Atvejais, kai situacija sudėtinga ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, reiktų nedelsiant kreiptis į Lietuvos policiją. Informacija apie tai, ką daryti susidūrus su žiauriu elgesiu pateikiama nevyriausybinės organizacijos„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ parengtoje „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“, kuri prieinama interneteadresu: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/ Anot organizacijos vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, nors Lietuvoje dar labai daug žmonių, kurie naudoja smurtą prieš gyvūną, visuomenė darosi vis mažiau tolerantiška tokiam nusikalstamam elgesiui ir vis dažniau apie tokius atvejus praneša atitinkamoms institucijoms: „Matome, kad vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į jų aplinkoje esančius gyvūnus – kokiomis sąlygomis kaimynai laiko šunis, ar jų būdos nekiauros, ar gyvūnas reguliariai šeriamas, maitinamas. Nors problema išlieka tikrai labai didelė kaimiškose vietovėse, bet žmonių sąmoningumas informuojant tarnybas, gyvūnų gerovės organizacijas, labai padeda, kad žiauraus elgesio su gyvūnais būtų mažiau“. GGI siekdama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat savo iniciatyva pradėjo vykdyti reidus, daugiausia po miestų aplinkinius rajonus, kaimus, siekdami identifikuoti prastomis sąlygomis lauke laikomus gyvūnus ir jiems pagelbėti. GGI kviečia prisidėti prie organizacijos veiklos skiriant 1,2 proc. GPM paramą. Informacija, kaip tą padaryti skelbiama: https://ggi.lt/gpm/ Jums ši parama nieko nekainuoja, o GGI tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu!Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savoaugintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Šiandien Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo svarstytas GGI inicijuotas ir Seimo narės Ievos Pakarklytės teiktas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, t.y. DRAUDIMAS VEISTI, PARDUOTI ir RENGINIUOSE EKSPONUOTI KUPIRUOTUS GYVŪNUS. Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu buvo pritarta įvairioms pastaboms bei pasiūlymams, bet svarbiausias jų - kad draudimas įsigalios jau šių metų lapkričio 1 d. Kitas žingsnis - balsavimas Seimo posėdyje kovo mėnesį. Visi susiję dokumentai yra čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt... Didžiulis ačiū Seimo narei Ieva Pakarklytė už įdėtą darbą! Dėkojame palaikantiems mūsų darbus ir primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai: https://ggi.lt/gpm/ bei prisidėti kitais Jums patogiais būdais: https://ggi.lt/parama/

Vakar organizavome pasitarimą su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerija, Savivaldybių asociacija, Seimo nare Ieva Pakarklyte, norėdami surasti bendrą viziją uždrausti laikyti pririštus gyvūnus. Susitikimo metu išsigryninome tokius momentus:- visi susitikimo dalyviai sutinka, kad toks pokytis iš esmės yra reikalingas, tačiau nėra tikri dėl įgyvendinimo apimties, terminų ir galimų pasekmių;  - visuomenės edukacija yra labai svarbi ir institucijos šiuo klausimu dirba bei toliau dirbs, tačiau tai nėra savaime pakankama be ateities tikslo aiškiai uždrausti tokį laikymo būdą; - draudimas turi būti taikomas gyvūnams augintiniams (šunims, katėms, šeškams);- laikotarpis turi būti skirtas adekvatus, kad žmonės šią mintį prisijaukintų ir turėtų laiko pasiruošti, o dabar planuojantys įsigyti augintinį jau įsivertintų, kad toks laikymo būdas ateityje nebebus leidžiamas, todėl net neverta pratinti šuns prie grandinės, o gal apskritai jiems to gyvūno net nereikia;- reikalinga komunikuoti ne tik tai, kad toks laikymo būdas yra netinkamas ir netgi neatitinkantis gyvūno gerovės, bet minėti ir laikymo alternatyvas, t.y. nelaikyti pririšus nereiškia paleisti lakstyti laisvai, o reiškia laikyti namuosearba apsitverti privačią teritoriją, kurioje laisvai laikomas gyvūnas, arba įrengti voljerą, arba imtis kitų priemonių.Sutarėme:- per dvi savaites laiko pasitarti institucijų / organizacijų viduje dėl adekvataus termino tokiam draudimui priimti;- pergalvoti teisės aktus, per kuriuos draudimas galėtų būti techniškai įgyvendintas;- pakartoti susitikimą ir priimti atitinkamus sprendimus. Taip pat:- primename, kad draudimas laikyti pririštus gyvūnus jau yra taikomas gyvūnų augintinių veisėjams;- nuo 2024 lapkričio 1 d. toks draudimas įsigalios ir gyvūnų globėjams (pagal VMVT apklausą daugiau nei pusė atsakiusiųjų globėjų atsakė, kad ir taip nelaiko ir nepalaiko tokio laikymo būdo bei nedovanoja gyvūnų į tokias laikymo sąlygas, niekas nepasisakė prieš, na o vienintelis globėjas, turintis 3 būdas, atsakė, kad jau įrenginėja voljerus idant galėtų šių būdų atsisakyti).  Mes suprantame ir prašome jūsų supratimo, kad tokie pokyčiai šalyje neįvyks itin greitai, tačiau ta linkme dirbame ir toks draudimas Lietuvoje tikrai bus :)  *Jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai -> https://ggi.lt/svajoji-apie-lietuva-be-nuskriaustu-gyvunu/ arba paremti kitais Jums patogiais būdais -> www.ggi.lt/parama

Gavome pranešimą apie sodybą Elektrėnų rajone, kurioje glaudžiasi 4-5 šunys, kurie būna ne tik sodyboje, bet ir laksto aplinkui, yra gana agresyvūs, o kaimynystėje gyvena vaikai. Pranešėjų teigimu šunys nėra prižiūrimi, juos maitina moteris, kuri retai ten atvažiuoja ir šie šunys galimai nėra jos, o yra priklydę. Šalia sodybos yra autostrada, kas kelia pavojų tiek gyvūnams, tiek autostrada važiuojantiems žmonėms. Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Institucija greitai sureagavo ir mūsų prašymu atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad moteris sodyboje gyvena nuolat, viso yra 5 šunys, trys iš jų priklauso sodybos savininkei, du yra priklydę. Visi šunys nevakcinuoti, neženklinti. Patikrinimo metu visi gyvūnai buvo pririšti, turi būdas, tačiau laikytoja neneigė, kad kartais jie atitrūksta. Visi šunys tinkamo įmitimo, taip pat nerodė agresijos ar baimės požymių. Atsižvelgiant į laikytojos amžių, šunų skaičių buvo priimtas sprendimas 4 šunis atiduoti į prieglaudą @penkta.koja, o vieną palikti. Dėl pažeidimų surašytas adinistracinių nusižengimų protokolas ir duotas terminas trūkumams pašalinti, t.y. suvakcinuoti, paženklinti ir užregistruoti vieną likusį šunį. Nukentėjusiuoju šioje byloje mes ir vėl nebuvome pripažinti, tad belieka džiaugtis, kad to ir nereikėjo, nes situacija buvo išspręsta.

Kai žiema įsibėgėja, o temperatūra nepaliaujamai krinta, išgyventi žiemą lauke esantiems gyvūnams yra sudėtinga, tačiau ypač sunku - prie būdos pririštam šuniui. Net jei užtikriname, jog šuns būda tvarkinga, o maisto ir vandens netrūksta, turėtume žinoti, kad orams stipriai atšalus vienintelis būdas apsaugoti augintinį nuo atšiaurios žiemos keliamų kančių – įvesti jį į vidų. Atėjus dideliems šalčiams ir temperatūrai nukritus žemiau -15 yra būtina įvesti šunį į vidų, nes kitaip rizikuojame gyvūno sveikata ir net gyvybe. Turėtume prisiminti, jog net storiausias kailis ar apšiltinta būda neapsaugo gyvūno nuo didelių šalčių sukeliamų kančių, o prie būdos pririštas šuo yra įkalintas ir apribotas grandinės ir negali susirasti šiltesnio prieglobsčio. Šalčiai dar pavojingesni mažiems ir trumpą kailį turintiems šunims – jais rūpintis reikėtų dar labiau ir į vidaus patalpas įvesti net ir nesant tokiai žemai temperatūrai. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus į vidų temperatūros skirtumas neturėtų būti itin didelis, nes iš didelio šalčio į didelę šilumą įvedus gyvūną galima jam pakenkti, o taip pat jam vėliau bus sudėtinga vėl prisitaikyti prie lauko temperatūros. 

GGI nuo šių metų tapo Eurogroup for Animals organizacijos nariais ir įsitraukė į gyvūnųgerovės skatinimą ne tik Lietuvoje, bet tarptautiniame lygmenyje. Kartu su daugiau nei 90tarptautinių organizacijų, GGI prisidės prie ES gyvūnų gerovės politikos formavimo ir įvairiųproblemų sprendimo, pavyzdžiui, šunų ir kačių gerovės užtikrinimas, gyvūnų gerovęgarantuojančių teisės aktų formavimas, taip pat gyvūnų prekybos ir pervežimo bei kitireikšmingi klausimai. Siekiant aktyviai prisidėti prie Eurogroup for Animals tikslų, GGIprisijungė į Šunų ir kačių gerovės bei Gyvūnų gerovės teisės aktų formavimo darbo grupes.Eurogroup for Animals komanda, sukaupusi 44 metų patirtį, siekia užtikrinti, jog Europojebūtų skatinama pagarba gyvūnams bei jų supratimas, kaip jaučiančių būtybių. Įgyvendinamašią vizija organizacija siekia ES mastu įtvirtinti su gyvūnu gerove susijusius teisės aktus,garantuojančius reikalingus standartus ir taip keičiančius piliečių požiūrį į gyvūnus. GGIkomanda džiaugiasi gavusi kvietimą prisidėti prie prasmingų Eurogroup for Animalskomandos tikslų!

KĄ TAI REIŠKIA?Vykdysime reidus skirtinguose miestuose, kurių metu tikrinsime lauke laikomų gyvūnų gerovę, vienu kartu patikrinant kelias gatves ar net visą rajoną. KAIP GALITE PRISIDĖTI?1. Atsiųskite informaciją apie jūsų žinomus problematinius taškus (sodų bendrijas, kaimus, konkrečias gatves, t.y. ne pavienius atvejus, bet rajonus, kuriuose didesnė gyvūnų nepriežiūros rizika) el. paštu info@ggi.lt. Pagal galimybes patikrinsime.2. Paremkite organizacijos veiklą bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565, PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 arba per aukok.lthttps://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... Pradedam! 

Didžiausia bausmė šuniui – grandinė ir nuolatinis gyvenimas prie būdos. Toks priršto šuns gyvenimas nėra pilnavertis, žaloja jį fiziškai ir psichologiškai, tačiau, kad ir kaip bebūtų liūdna, žiemą situacija tik neaprėpiamai pablogėja, nes laisvės poreikis išauga. Savo dienas prie būdos leidžiantis keturkojis turi lygiai tiek laisvės, kokio ilgio yra jo grandinė – būtent tiek jo judėjimas yra nevaržomas. Kai žemę sukausto šaltis, o šuo lieka gyventi lauke, judėjimas jam tampa gyvybiškai svarbus procesas. Turėdamas judėjimo laisvę, gyvūnas gali apšilti ir palaikyti reikiamą kūno tempreratūrą, jog nesušaltų. Deja, trumpa grandinė dažnai neleidžia to padaryti, nes laisvės ir erdvės judėti tiesiog nėra. Todėl žiema yra kritinis laikas, kai gyvūnų šeimininkai turi pasirūpinti, kad prie būdos pririštas šuo galėtų laisvai judėti, pabėgioti bei taip apšilti. Be to, reikėtų pagalvoti ir apie pačią grandinę ir anktkaklį – šie neturėtų būti per sunkūs, nepatogūs ir varžantys ar apsunkinantys gyvūno judesius, o antkaklis negali žaloti šuns kaklo. Reikėtų užtikrinti ir tai, kad nei grandinė, nei antkaklis neapledėtų ir neapliptų sniegu, kas dar labiau apsunkintų šaltį kenčiančių augintinių būtį. Taip pat labai svarbu tai, jog kuo dažniau šunį reikėtų išvesti pasivaikščioti ir leisti jam bent trumpam pasimėgauti gyvenimu be grandinės ir aktyvia fizine veikla. Nors šuns vedžiojimas svarbus visais metų laikais, žiemą šios problemos svarba suintensyvėja, nes šuo nuolat būdamas pririštas prie būdos kenčia šaltį ir neturi pakankamos laisvės judėti tam, jog apšiltų. Prie GGI veiklos prisidėti gali: www.ggi.lt/parama

Istorija prasidėjo dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet kreipėmės į VMVT dėl nutrumpintų ausų. Iš VMVT sužinojome, kad asmuo, kuris padarė nusižengimą – išvykęs į užsienį, tačiau šiuo atveju, priešingai nei įprastai, situacija buvo tiriama, buvo renkama informacija, Nors praėjo nemažai laiko, šiandien turime rezultatą, kuriuo norime pasidalinti, nes esate mūsų darbų dalimi – "<...>įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad gyvūno augintinio laikytojas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 papunkčio nuostatas „Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas: veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas <...> ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos“ ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 str. 16 d. Prie mūsų veiklos prisidėti ir kartu stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais kviečiame per www.ggi.lt/parama arba tiesiai per aukok.lt mūsų projektui

Organizacija VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) nuolat atstovauja gyvūnų interesus, šviečia visuomenę gyvūnų gerovės klausimais bei siekia, kad Lietuvoje būtų stabdomas žiaurus elgesys su gyvūnais. Pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus internetinėje erdvėje ar apie juos GGI pranešus kitiems, organizacija atitinkamoms institucijoms rengia dokumentus ir atstovauja gyvūnų interesus teisme. Dažnai į GGI kreipiasi gyvūnų gerovei neabejingi žmonės, pastebėję viešoje erdvėje gyvūnų su patrumpintomis ausimis nuotraukas. Gyvūnų ausų ir uodegų trumpinimo procedūra Lietuvoje yra uždrausta ir laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnų už kurį gresia įstatymuose numatyta atsakomybė. Vienas tokių atvejų – nustebino, kadangi VMVT teigė, kad neturi įrodymų, kurį vieną iš dviejų įtariamųjų nubausti, kai tuo tarpu GGI dėl to paties atvejo pateikus dokumentus į policiją, gyvūno šeimininkas buvo nubaustas. Neseniai GGI interneto portale Skelbiu.lt pastebėjo įrašą, kuriame pateikiama informacija apie dovanojamą amerikiečių stafordšyro terjerų veislės šunį. Iš įraše esančios nuotraukos matyti, kad šuo dovanojamas po atliktos ausų trumpinimo procedūros ir šuns ausys dar net nėra iki galo sugijusios. GGI atstovai kreipėsi į VMVT dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, prašydami išnagrinėti šį atvejį. VMVT atliko patikrinimą ir nustatė, kad gyvūnas priklauso A. Ž., kuris šunį įsigijo iš neregistruoto gyvūnų augintinių veisėjo A. E., užsiimančio gyvūnų dauginimu ir pardavinėjimu nelegaliai su jau patrumpintomis ausimis. Vėliau socialiniame tinkle „Facebook” grupėje „Šilalės turgelis“ buvo pastebėtas dar vienas skelbimas, kuriame taip pat pateikiama šuns su karpytomis ausimis nuotrauka. GGI į VMVT kreipėsi ir dėl šio atvejo, prašydami išsiaiškinti dėl galimo jau kito asmens - A. B. neteisėto gyvūnų veisimo . GGI pranešime VMVT net pateikė pardavėjo ir interesanto susirašinėjimo ekrano kopiją, kurioje pardavėjas pats pripažįsta/sako, jog nuotraukoje vaizduojamo šuns ausys dar nesugijusios. Iš VMVT GGI gavo atsakymą, kad skelbimą įdėjęs A. B. yra nesusijęs su nuotraukoje skelbiamu gyvūnų Anot VMVT, „Patikrinimo metu išsiaiškinta, kad A.B. neturėjo nieko bendra su Jūsųpranešime nurodytą skelbimu Facebook platformoje „Šilalės turgelis“, kur prie šuns nuotraukos nurodytas telefono numeris priklauso A. E.” Vykdant tolimesnį tyrimą nustatyta, kad pranešime nurodytas Facebook platformoje eksponuotas šuo, priklausė A. Ž. , kuris jį įsigijo iš neregistruoto gyvūnų augintinių veisėjo A. E. VMVT Tauragės departamento Šilalės skyriuje, šių abiejų aukščiau paminėtų asmenų atžvilgiu dėl patikrinimų metu nustatytų, gyvūnų augintinių veisimo, ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės bei pavojingų šunų laikymo pažeidimų pradėta administracinė teisena. VMVT savo atsakyme rašė: „Atliekant tolimesnį Jūsų pranešimo tyrimą, 2023-10-10 atliktas patikrinimas X veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose. Pagal vedamą veterinarijos paslaugų teikėjo dokumentaciją ar kitus požymius, deja, nepavyko nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnais t. y. draudžiamų veterinarinių procedūrų atlikimo faktų, tokių kaip šunų ausų trumpinimas ar kt. Tačiau dėl patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų, veterinarijos gydytojui pradėta administracinė nusižengimų teisena." GGI dar kartą el. paštu paklausus VMVT dėl atliktos ausų karpymo procedūros – ar buvo patrauktas atsakingas asmuo atsakomybėn sulaukėme tokio atsakymo: „Jums buvo pateikta visa informacija, kas buvo nustatyta kolegų iš VMVT Tauragės departamento”. Tiek patikrinimų metu, tiek renkant papildomą informaciją, nepavyko surinkti svarių įrodymų ar minėtam šuniui ausis patrumpino A. E., ar ši draudžiama ausų trumpinimo procedūra buvo atlikta jau A. Ž. įsigijus šunį. <...>”. Dėl šių abiejų asmenų veiklos pradėta administracinė teisena dėl patikrinimo metu nustatytų gyvūnų augintinių veisimo, ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės be pavojingų šunų laikymo pažeidimų, tačiau minėti asmenys dėl atliktos ausų trumpinimo procedūros, nenubausti. VMVT savo sprendimą dėl ausų trumpinimo nebausti argumentavo tuo, kad „<..> tiek patikrinimų metu, tiek renkant papildomą informaciją, nepavyko surinkti svarių įrodymų ar minėtam šuniui ausis patrumpino A. E, ar ši draudžiama ausų trumpinimo procedūra buvo atlikta jau A. Ž. įsigijus šunį.“ GGI gavus tokį VMVT atsakymą, kreipėsi į Policiją, kuri, išnagrinėjusi GGI pateiktą medžiagą ir įvykdžiusi apklausą, nustatė, kad ausis šuniui trumpino gyvūno savininkas A. Ž. Šiam žiauriai su gyvūnu pasielgusiam asmeniui pritaikyta administracinė atsakomybė. A. Ž. apklausos metu prisipažino, kad šuniui atliko Lietuvoje neteisėtą gyvūno ausų trumpinimo procedūrą neva dėl to, kad yra skaitęs, kad, pašalinus ausis sumažinama ausų ligų rizika. Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, informacija apie tai, kad pašalinus ausis šuniui, bus išvengta infekcijų – yra klaidinanti ir visiškai neatitinkanti realybės. „Atvirkščiai, šuniui pašalinus ausis, infekcijų rizika padidėja, kadangi yra pašalinamas klausos organus dengianti išorinė ausies dalis. Ne veltui ausų trumpinimas yra priskiriamas prie žiauraus elgesio su gyvūnu – tai sukelia gyvūnui didelį skausmą, gali net atsirasti fantominiai skausmai visam gyvenimui, taip pat kyla daugybė kitų rizikų, susijusių tiek su fizine tiek psichine gyvūno sveikata“ – apie ausų trumpininimo šunims pasekmes pasakoja GGI vadovė. Kaip paaiškėjo, gyvūno savininkas A. Ž. pasiėmęs gyvūną iš A. E. ir jį sužalojęs trumpinant ausis, vėliau nusprendė jo dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų atsisakyti. Todėl gyvūnas vėl buvo atiduotas kitam asmeniui. „Iš tiesų matome situaciją, kai šeimininkai žaloja savo keturkojus jiems kirpdami ausis, o paskui jų vis tiek atsisako ir ieško kam atiduoti, padovanoti. Taigi, gyvūnas ne tik buvo priverstas kentėti didžiulį ir beprasmį skausmą, bet ir vėliau buvo išduotas, jam ieškomi nauji namai. Labai svarbu suprasti, kad gyvūnas – ne daiktas, todėl prieš jį įsigyjant reiktų gerai apgalvoti, ar galėsi juo rūpintis visą jo gyvenimą, mažiausiai 10–15 metų“ – atvejį komentuoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė. Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti institucijoms naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas Taip pat apie sužalotą augintinį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org 2 Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. GGI veiklą paremti galite www.ggi.lt/parama arba per aukok.lt šį projektą

Gruodžio pradžioje kreipėmės į VMVT dėl trijų šunų, laikomų lauke, voljere, be būdos, t. y. kreipėmės su prašymu dėl gyvūnų, kurie žiemos metu laikomi netinkamomis sąlygomis, lauke be galimybės pasislėpti. Nuotraukoje matomi tik du šunys, tačiau pranešėjų teigimu dar yra ir trečias. Kai už lango oro temperatūra siekia -10 laipsnių, suprantama, kad tokios sąlygos nėra tinkamos. Po pareigūnų patikrinimo asmuo ne tik gavo administracinę nuobaudą dėl padaryto nusižengimo, tačiau ir pašalino patikrinimo metu nustatytus trūkumus t. y. pagerino gyvūnų laikymo sąlygas, įrengė naujas būdas, paženklino, užregistravo ir suvakcinavo gyvūnus prieš pasiutligę. Dėkojame institucijooms už bendradarbiavimą. Dėkojame, kad neliekate abejingi ir pranešate.Dėkojame, kad aukojate Jums patogiu būdu www.ggi.lt/parama arba per aukok.lt tiesiai mūsų projektui

Šaltuoju metų laiku kaip niekad svarbu pasirūpintu lauke gyvenančio šuns maitinimu, jog žiemos keliami išgyvenimo iššūkiai nebūtų nepakeliami. Nors dažnai net nesusimąstome, tačiau žiema pakoreguoja gyvūno maitinimosi poreikius – tam, kad lauke gyvenantis šuo atlaikytų šalčius, jo organizmas išeikvoja gerokai daugiau energijos nei šiltuoju sezonu. To pasekmė – didesnis pašaro poreikis ir greičiau išalkstantis augintinis. Tad be galo svarbu užtkrinti, kad gyvūnas būtų šeriamas reguliariai, kelis kartus per dieną, o jo maistas būtų kokybiškas ir kaloringesnis nei įprastai. Jei paprastai šunį šeriate sausu maistu, pasistenkite, jog maistas būtų geresnės kokybės ir savo sudėtyje turėtų gyvūnų organizmą stiprinančių vitaminų ir mineralų, o jo kiekis būtų šiek tiek didesnis. Tačiau, sauso maisto žiemą gali ir nepakakti – reikėtų, jog šuo gautų ir riebesnio pašaro, pavyzdžiui, mėsos ar šlapio maisto, skirto šunims. Gaudamas maistingesnį pašarą, gyvūnas palaikys savo kūno riebalinį sluoksnį, kuris padės jam išlaikyti šilumą ir nenusilpti. Svarbu prisiminti, jog, kaip ir vanduo, šuns maistas, ypatingai, jei jis skystas, labai greitai užšąla. Tad derėtų užtikrinti, kad maistas dubenėlyje niekada nebūtų prišalęs, apsnigęs ar apledėjęs, tam, jog šuniui netektų iš alkio graužti suledėjusį maistą. Taip pat, esant galimybei, rekomenduotina gyvūną pašerti šiltu maistu, nes toks maistas padės šuniui apšilti iš vidaus - juk patys puikiai žinome, kokia didelė yra šilto maisto vertė šaltomis žiemos dienomis. Būkime empatiški savo keturkojams draugams, žiemojantiems lauke - jie nenusipelnė kęsti alkio. Prie GGI veiklos prisidėti gali: www.ggi.lt/parama

2023-10-31 į VMVT skundu kreipėsi neabejinga pilietė (toliau – Pranešėja), pranešdama, kad Vilniuje netinkamomis sąlygomis laikomas į dobermanų veislę panašus šuo. Tąkart pranešėja gavo atsakymą, kad informacija nepasitvirtino, tačiau buvo nustatyti kiti pažeidimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad šuo laikomas laikytojo, jam nepriklauso (gyvūnas buvo neperženklintas nuo ankstesniojo savininko). 2024-01-08 Pranešėja pakartotinai kreipėsi į VMVT dėl to paties šuns laikymo sąlygų. Pasak Pranešėjos, šuo nemaitinamas, negirdomas, per šalčius laikomas būdoje, šuns kaulai išssikišę, matosi šonkauliai. Pranešėja, nesulaukusi reakcijos iš VMVT, raštu, 2024-01-12 kreipėsi ir į GGI. Kadangi lauke laikėsi šalčiai, vizualiai patikrinti gyvūno laikymo sąlygų penktadienį vakare išvyko GGI koordinatorė L. Vaitekūnaitė ir VšĮ "Naminukai" savanorė S. Sakalauskaitė. Pranešimas pasitvirtino. Į dobermaną panaši kalytė atrodė sulysusi, drebėjo nuo šalčio ir net nelindo iš būdos. Penktadienį, sausio 12, po pietų, buvo prasidėjęs snygis. Aplink kalytės būdą, pačioje teritorijoje, nesimatė nei žmogaus pėdsakų, vedančių link šuns laikymo vietos, nei šuns pėdų. Atsitiktinumo dėka, sulaukėme iš namo išeinančio šuns laikytojo, kuris mums ir parodė bei leido nusifotografuoti VMVT patikrinimo aktus. Asmuo pasakė, kad negali suteikti šuniui geresnių laikymo sąlygų bei, suprasdamos, kad gyvūnui tokios sąlygos tinkamos nėra, pasisiūlė ją atiduoti globos organizacijai. Kas ir buvo padaryta - gyvūną perėmė VšĮ “Naminukui”. Džiaugiamės, kad Pranešėjos užsispyrimo bei GGI ir Naminukų veiklos dėka šiandien vienu šuneliu mažiau šąla. Tikime, kad kalytės laukia šilta, pilna meilės ateitis, kokios ji ir nusipelnė GGI veiklą paremti galite Jums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama arba per aukok.lt

Nuo 2024 m. sausio pradžios laukiniams gyvūnams pagalba bus teikiama LSMU Laukinių gyvūnų globos centre. Čia gyvūnai priimami iš visos Lietuvos, centras veikia visą parą. Centro tikslas yra užtikrinti sužeistų, esančių netinkamoje aplinkoje ar paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų laukinių gyvūnų laikymą, globą, reabilitaciją ir adaptaciją.Neseniai pradėjęs veikti centras taip pat rūpinasi išgydytų ir galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimu į natūralias buveines ar perdavimu kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti. Organizacija įsikūrė moderniame pastatų komplekse, kuriame įrengtos veterinarinės gydyklos, laboratorijos, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, karantino patalpos bei gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerai. Dar tik savaitę veikiantis centras jau suteikė pagalbą barsukui, sidabriniam kirui, gulbei ir kitiems paukščiams. Taip pat laikinai globai jau priimti netinkamose sąlygose laikyti ar gamtoje nukentėję gyvūnai: raudonoji voverė, servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda, didysis erelis rėksnys ir jūrinis erelis. Ką daryti radus laukin gyvūną, kuriam reikalinga pagalba?- Radus sužeistą gyvūną pirmiausia reiktų pranešti bendrosios pagalbos centro numeriu 112, kuris, įvertinęs situaciją nukreips į LSMU Laukinių gyvūnų pagalbos centrą.- Taip pat galima tiesiogiai kreiptis į centrą konsultacijai telefonu +370 605 72837 ar el. paštu lggc@lsmu.lt

Prikritęs gausus sniego kiekis ar atsiradęs ledo sluoksnis šunį gali atbaidyti išlįsti iš būdos ir palakstyti. Be viso to, ledas ir sniegas gali būti šąlančių bei sužalotų pėdučių priežastimi. Tokioje aplinkoje gyvenantis šuo nėra saugus, nes gali lengvai susižaloti ar net prikritus daugiau sniego nerasti savo maisto indelio. Visgi yra būdų, kaip pagerinti šuns gyvenimą lauke žiemą ir išvengti blogų pasekmių. Visų pirma, iškritus didesniam kiekiui sniego reikėtų jį nukasti, kol jis nepasidarė kietas ir pavojingas gyvūnui. Taip pat, jei pastebėjote susidariusį ledo sluoksnį ar ledo gabalus šuns teritorijoje – pašalinkite juos, kad pėdutės išliktų nesužalotos. Kitas būdas - nemesti kitose vietose kasamo sniego į šuns teritoriją, kurią jis pasiekia su grandine. Sniegą ir ledą iš šuniui pasiekiamos teritorijos kaip tik reikėtų šalinti, kad gyvūnui būtų kuo patogiau ir saugiau vaikščioti bei pasiekti maisto ir vandens indelius. Tai maži, bet labai svarbūs darbai, norint pagerinti šuns gyvenimo kokybę lauke žiemos metu.